Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, kuriuo atsisakyta pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, sprendimo vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įsakymo, kuriuo atsisakyta pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, sprendimo vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą, valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006-11-02 Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure ieškovė K. Z. ir R. P. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. medž. 1 t., 23-25 l.), pagal kurią pardavėjas R. P. pardavė pirkėjai K. Z. gyvenamąjį namą, plane pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio būklė – fiziškai pažeistas, 0,00 kv. m. bendro ploto, baigtumas – 8 proc., sandėlį, plane pažymėtas 2I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikintas, turintį 9 kv. m. užstatyto ploto, kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (tvoros, šulinys, išvietė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė – sunaikinti, esančius (adresu: duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras 2006-01-26 raštas Nr. 1 (duomenys neskelbtini), 2006-06-29 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-06-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), pastatai yra sunaikinti gaisro metu, namų valdos techninės apskaitos byla panaikinta (data neskelbtina) inventorizacijos duomenimis, sudegus pastatams (el. b. medž. 1 t., 132-135 l.). Iš 2006-11-14 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nustatyta, kad Gyvenamojo namo kadastro duomenys fiksuoti (data neskelbtina), o sandėlio bei kitų statinių kadastro duomenys fiksuoti (data neskelbtina) (el. b. medž. 1 t. 64-65 l.). Iš 2020-01-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamasis vieno buto pastatas, jo statybos pabaiga – 1948 m., fizinis nusidėvėjimas – 70 proc., atkuriamoji vertė – 460,00 Eur, vidutinė rinkos vertė – 339,00 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data – (data neskelbtina), kadastro duomenų nustatymo data – (data neskelbtina), sandėlio statybos pabaigos metai – 1963 m., kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių statybos pabaigos metai – 1900 m., kad Gyvenamasis namas ir sandėlis pagal (data neskelbtina) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina) nuosavybės teise priklausė J. A., nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina) pagal (data neskelbtina) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė J. P., nuo (data neskelbtina) iki (data neskelbtina) pagal (data neskelbtina) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė R. P., t. y., asmeniui, iš kurių ieškovė įsigijo minėtus statinius (el. b. medž. 1 t., 93-95 l.).

17. 2006-11-21 ieškovė pateikė Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui prašymą išnuomoti 819 kv. m. žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 62 l.). Prie minėto prašymo ieškovė pridėjo pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, statinių registracijos pažymėjimo kopiją, situacijos plano kopiją. Iš situacijos plano (el. b. medž. 1 t., 63 l.) matyti, kad jame yra pažymėtas rąstinis gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, esantis (adresu: duomenis neskelbtini), kurio matmenys yra 5,07 ir 8,80 m. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-22 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš Šiaulių apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo bei pardavimo ir nuomos Šiaulių mieste“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, Žemės sklypui taikomi apribojimai – A1 - žemės darbai, statybos darbai galimi gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimą (el. b. medž. 1 t., 67-68, 69-70 l.). Iš Šiaulių apskrities viršininko 2007-05-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-11 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei Žemės sklypas išnuomotas 25 metų terminui, Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės darbai, statybos darbai galimi gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimą, metinis žemės nuomos mokestis – 210,24 Lt (el. b. medž. 1 t., 71-73 l.). 2013-10-30 ieškovė pateikė NŽT Šiaulių skyriaus vedėjui prašymą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties 4 punkto pakeitimo, nurodė, kad nori gauti leidimą dėl statinio statybos ant esamų pamatų (el. b. medž. 1 t., 76 l.). 2013-11-07 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo be kitų sutarties sąlygų pakeistas sutarties 4 punktas, kurio 4.1. papunktyje numatyta, kad naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba negalima, tačiau galima statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui bei rekonstruoti esamus pastatus ir statinius, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pastatytus statinius ar įrenginius, kurie neatitinka šiame punkte nurodytų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą (el. b. medž. 1 t., 77-81 l.).

21. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, sudarytos pagal 2006-05-09 kadastrinių matavimų duomenis (el. b. medž. 1 t., 124-128 l.), nustatyta, kad statinių išdėstymo plane yra pažymėtas Gyvenamasis namas (1A1/m – pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-790; TAR, 2018-02-23, Nr. 2018-02817) 117., 118. p., 5 priedą, vieno aukšto rąstinis gyvenamasis namas), kurio ilgis – 8,80 m, plotis – 5,07 m, tačiau iš statinio nuotraukų matyti dalis atkastų Gyvenamojo namo pamatų, kurie pagal pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenis yra iš akmenbetonio, užstatytas plotas – 45 m², kitų statinio dalių (sienų, perdangos, stogo išorės apdailos, pertvaros, grindų, langų, durų, vidaus apdailos ir kt.) nėra, namo priklausiniai nepažymėti plane, jų aprašymo nėra. Iš 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudaryto Žemės sklypo plano (M1:500) sklypo plotas 816 m² (el. b. medž. 1 t., 74 l.) matyti, kad plane pažymėtas Gyvenamasis namas (raidė „G“), kairėje šalia namo einantis takas, pažymėtas „gr.“, taip pat žemės sklypo dešiniajame viršutiniame kampe pažymėtas netaisyklingos formos objektas, pažymėtas taip pat, kaip ir kelias „gr.“. Išvažiuojamajame teismo posėdyje atlikus vietos apžiūrą (el. b. medž. 2 t., 23-42 l.), nustatyta, kad 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudarytame Žemės sklypo plane (M1:500) objektai pažymėti netiksliai, o būtent kelias, pažymėtas „gr.“ turėjo būti faktiškai žymimas ant namo, pažymėto „G“, namo „G“ dešiniame kampe ir kelio „gr.“ kairiame kampe nepažymėti dideli medžiai (kaštonas ir liepa), kurie kaip matyti iš kadastro duomenų byloje esančių nuotraukų bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktų nenaudojamų žemės sklypo patikrinimų visuomet (taip pat ir 2007 m. sausio mėnesį) augo Žemės sklype. Tuo pačiu išvažiuojamajame teismo posėdyje buvo nustatyta, kad 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudarytame Žemės sklypo plane (M1:500) netaisyklingo objekto, pažymėto kaip ir kelias „gr.“, vietoje žemės paviršiuje yra išlikę kelios medinės lentos (el. b. medž. 2 t., 32, 33, 34, 35 l.). Iš liudytojų S. Z. ir A. I., gyvenančio (adresu: duomenys neskelbtini), parodymų nustatyta, kad minėtoje vietoje A. I. apie 1987 m. pasistatė sandėliuką – garažą, kur laikė automobilį, ir minėtą sandėliuką – garažą A. I. 2016 m., S. Z. pareikalavus nugriauti, nugriovė. Kad minėtas sandėliukas – garažas buvo Žemės sklype patvirtina ir 2012 m. liepos mėnesį Žemės sklypo nuotrauka, esanti „Google maps“ programėlėje (el. b. medž. 1 t., 97 l.), bei 2016-04-25 fotonuotraukos prie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus 2016-04-28 faktinių duomenų patikrinimo akto dėl nenaudojamų žemės sklypų nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 155-156 l.). Esant šiems įrodymams, teismas neturi pagrindo abejoti, kad laikotarpiu nuo 1987 m. iki 2016 m. vasaros Žemės sklype buvo netaisyklingos formos statinys, kuris buvo naudojamas sandėliavimui ir automobilio laikymui. Tačiau atsižvelgiant į minėto statinio statybos metus (1987 m.), jo vietą 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudarytame Žemės sklypo plane (M1:500) pažymėtame žemės sklype, taip pat įvertinus išlikusioje 1949 m. žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtus statinius, jų formą ir išsidėstymą žemės sklype (el. b. medž. 1 t., 181 l.), darytina išvada, kad ieškovei pagal 2006-11-02 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. medž. 1 t., 23-25 l.) nuosavybės teise priklausantis sandėlis, plane pažymėtas 2I1m, kurio unikalus Nr. 2996-3013-7022, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudarytame Žemės sklypo plane (M1:500) pažymėtas netaisyklingos formos objektas, pažymėtas kaip ir kelias „gr.“, bei jo vietoje išvažiuojamajame teismo posėdyje užfiksuotos išlikusios lentos, yra ne tas pats objektas. Pagal 1949 m. žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byloje esantį planą sandėlis, plane pažymėtas 2I1m (rąstų statinys), yra aukščiau Gyvenamojo namo jo kairėje pusėje, o šioje pusėje išvažiuojamojo teismo posėdžio metu neužfiksuoti jokie virš žemės paviršiaus esantys rąstų statiniai (el. b. medž. 2 t., 36, 37 l.), taigi sandėlis, plane pažymėtas 2I1m, yra visiškai sunykęs, jo Žemės sklype faktiškai nėra.

22. Pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog iš kiemo statinių yra išlikę 3 betoniniai tvoros stulpai (el. b. medž. 2 t., 28, 29, 30, 39 l.), tačiau šie stulpai neatsispindi 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudarytame Žemės sklypo plane (M1:500), be to, ginčo tarp šalių, kad Žemės sklype tvora neišliko – nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklype nėra šulinio, kuris nei viename Žemės sklypo plane nėra pažymėtas, o iš liudytojo S. Z. parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad šulinys buvo užverstas žemėmis. Taip pat nors išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė žemės sklypo viršuje dešiniajame kampe esantį pastatą kaip išvietę (el. b. medž. 2 t., 32, 33, 34 l.), tačiau iš 2007 m. sausio mėnesį A. S. IĮ sudaryto Žemės sklypo plano (M1:500) matyti, kad minėtas statinys yra pažymėtas „N“ kaip negyvenamasis statinys ir jis yra už Žemės sklypo ribos, t. y., žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, iš 1949 m. žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) namų valdos techninės apskaitos byloje esančio plano matyti, kad Žemės sklypo dešinėje viršutiniame kampe nėra statinių, visi statiniai yra išsidėstę šalia Gyvenamojo namo. Iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad Žemės sklype išvietė neišliko ir jos šiuo metu Žemės sklype faktiškai nėra.

23. Apeliantė K. Z., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismo sprendimas netenkina nei vienos proceso šalies, yra nesuderinamas su galiojančiais teisės aktais, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai (toliau NŽT) dėl tokio teismo sprendimo atsiranda visa eilė praktinių problemų (apriboja atsakovo disponavimą žemės sklypu), nes teismas neleido atsakovui nei parduoti nei nuomoti ginčo žemės sklypą nei ieškovei, nei bet kam kitam aukciono būdu, žemės sklypas išimamas iš apyvartos, lyg ir tampa „niekieno“. Be to, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė tebeturi nuosavybę žemės sklype, tačiau be teisinio pagrindo nusprendė, kad valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ieškovės teisėtai įgyta nuosavybė, įpareigoti atsakovą NŽT parduoti ar išnuomoti žemės sklypą negalima. Su šiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija nesutinka.

25. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimas netenkina nei vienos proceso šalies, yra nesuderinamas su galiojančiais teisės aktais, tačiau priešingai apeliantės argumentams, atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, kaip nurodyta atsiliepime, toks teismo sprendimas tenkina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, jog žemės sklypas tampa „niekieno“, nes Žemės sklypas bet kokiu atveju priklauso valstybei, o Nacionalinė žemės tarnyba valdo žemės sklypą patikėjimo teise, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į jį, turi teisę ne tik įpareigoti ieškovę pateikti Žemės sklypo planą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“), bet ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su valstybei priklausančio žemės sklypo disponavimu (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsniu, Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1, 2.3 papunkčiai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau - Taisyklės) ir kt.).

26. Apeliantės nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė ieškovė tebeturi nuosavybę žemės sklype, tačiau be teisinio pagrindo nusprendė, kad valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ieškovės teisėtai įgyta nuosavybė, įpareigoti atsakovą NŽT parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, negalima. Anot apeliantės, teismas nevertino, kad atsakovė, nutraukdama žemės sklypo nuomos sutartį bei atsisakydama sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Be to, teismas, konstatavęs teismo sprendimo 35, 53, 54 pastraipose nurodytas aplinkybes dėl gyvenamojo namo, privalėjo padaryti išvadas, kad NŽT nebeturi teisinio pagrindo nesutikimui su ieškiniu, turėjo ieškinį tenkinti.

27. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliantės argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad minėta, jog atsakovė, valdydama patikėjimo teisę valstybei priklausantį žemės sklypą, juo disponuodama, privalo vadovautis imperatyviomis įstatymų nuostatomis. Kaip antai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. Reikšminga tai, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis).

29. Parduodami ir išnuomojami tokie valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 260 ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.4 pp. asmenys pageidaujantis ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, NŽT teritoriniam skyriui pagal žemės buvimo vietą pateikia naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją Taisyklių 12.4 p. p.). NŽT turi įvertinti asmens prašymą dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir dokumentus vadovaujamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 bei nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika. Šioje metodikoje išsamiai reglamentuota, kaip nustatomas statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dydis ir kaip turi būti vertinama dėl žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal pagrindinę paskirtį (pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytais statinių naudojimo paskirčių ir jų pogrupių apibrėžimais).

30. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę NŽT, išnuomoti ar parduoti Žemės sklypą ieškovei, nes toks įpareigojimas prieštarautų aukščiau paminėtoms imperatyvioms įstatymo normoms. Nors teismas ir pripažino, kad ieškovė tebeturi nuosavybę žemės sklype, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės turima nuosavybė iš esmės yra tik 8 proc. baigtumo (likusios po žeme namo pamatų liekanos), ieškovė nenaudojo ilgą laiką (13 metų) žemės sklypo pagal paskirtį ir ketino ją naudoti ne pagal paskirtį.

31. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina ir faktą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pastatai buvo sunaikinti gaisro metu, namų valdos techninės apskaitos byla panaikinta inventorizacijos duomenimis, sudegus pastatams 1984-07-26, taip pat pateikti duomenys, kad 2006-05-09 buvo parengta statinių kadastro duomenų byla, kurios parengimo metu dalis gyvenamojo namo pamatų buvo atkasta (VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2006-06-29 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis“ ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2006-06-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos suteikimo“ su priedu) (I t., 132-135 b. l.). Tokie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad po gaisro statinių adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla buvo panaikinta, o po to vėl iš naujo tie statiniai (taip pat ir sunaikinti) įregistruoti ir parduoti ieškovei.

32. Pabrėžtina, kad esminės teisės aktų nuostatos susijusios su valstybinės žemės nuoma ar pardavimu, yra tos, kad jose numatyta asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą, kai asmuo realiai tą sklypą naudoja turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007). Šiuo atveju ieškovė jokių duomenų apie pamatų buvimą ir jų tinkamumą nepateikė, kaip ir nepateikė jokių įrodymų, kad naudojo žemės sklypą turimiems realiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Priešingai nei teigia ieškovė, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinių žemės sklypo paviršiuje nėra, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios realios galimybės spręsti ir vertinti, koks yra pamatais užstatytas žemės sklypo plotas, ir ar apskritai jie po žeme yra, ar tokius pamatus, jei jie yra, dar ieškovė kaip nors galėtų panaudoti (pvz. rekonstruoti ar sutvirtinti), todėl dar ir dėl to, pagrįstai neįpareigojo atsakovo NŽT parduoti ar išnuomoti žemės sklypą ieškovei. Šių nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės argumentai dėl jos teisėtų lūkesčių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog žemės sklype buvo atlikti du patikrinimai, kurių metu buvo vizualiai apžiūrėtas visas žemės sklypas, antro patikrinimo metu buvo naudotojams specialus prietaisas koordinatėms nustatyti (I t., 82-84, 96-98 b. l.). Iš 2019 m. gegužės 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto , fotofiksacijos, ortofotografijų, vaizdo nuotraukų matyti, kad statinių žemės sklype nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius bendravo ir susirašinėjo su K. Z., jos atstovu pagal įgaliojimą S. Z. bei advokatu M. R.. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2019-07-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo apie valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas. Atsakovė raštu taipogi kvietė ieškovę K. Z. į 2019 m. spalio 9 d. numatytą patikrinimą, jai buvo sudaryta galimybė parodyti statinį ar jo išlikusias dalis, paaiškinti vietoje, kaip ji naudoja žemės sklypą, pateikti pastabas ir/ar pasiūlymus, tačiau ieškovė patikrinime nedalyvavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pranešimą apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą (Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-10-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė išsiuntė ieškovei taip pat atitinkamai laikydamasi CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų - prieš du mėnesius iki planuojamo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovė, gavusi atsakovės raštą, turėjo galimybę pateikti reikšmingus įrodymus, sprendimo priėmimui (pvz. atlikti naują statinio (gyvenamojo namo) inventorizaciją), tačiau to neatliko. Kadangi dviejų patikrinimų metu nustatyta, jog žemės sklype nėra nei vieno Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyto statinio: sandėlio, kiemo statinių (šulinio, tvoros, išvietės), gyvenamojo namo ar jų liekanų, teisėjų kolegija laiko, jog atsakovė, laikydamasi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų tokiam sprendimui priimti, konstatavo, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, tik statiniai yra neišregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Ir su tokia tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovės pozicija, teisėjų kolegija nesutikti neturi jokio pagrindo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja atsakovės veiksmus, kad pastoriji neva neatliko sklype kasinėjimų, kad galėtų įsitikinti, jog gyvenamojo namo pamatai tikrai egzistuoja, tačiau toks ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisės aktai neįpareigoja atsakovės atlikti ieškovės pageidavimu veiksmų, kuriuos pati ieškovė, norėdama įrodyti, kad žemės sklypas yra realiai naudojamas pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, turi atlikti.

35. Ieškovė apeliuoja ir į tai, jog teismas nevertino, jog valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta dėl vienintelio motyvo, kad žemės sklype nėra pastatų, tačiau statiniai realiai egzistuoja šiame valstybinės žemės sklype, jie yra registruoti VĮ Registrų centre, gyvenamasis namas visiškai atitinka sąlygas, kurios turi būti tenkintos, kad žemės sklypas būtų išnuomotas ne aukciono būdu. Nurodo, kad teismas padarė skubotas išvadas, konstatavęs, kad ieškinys atmestinas, nes ieškovė vietoje vienbučio namo planuoja statyti trijų butų namą ir taip neva planavo naudoti ginčo žemės sklypą ne pagal paskirtį, yra ne tik nepagrįstas, bet ir išeina už ieškinio ribų. Ieškovė viso proceso metu aiškiai išsakė savo poziciją, kad ieškovė nesiekia trijų butų kotedžo atsiradimo šiame ginčo sklype. Papildomai mini, jog pagal Šiaulių miesto savivaldybės 2019 m. rugpjūčio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės valdomas žemės sklypas neatitinka Nenaudojamų žemės sklypų Šiauliuose nustatyto tvarkos apraše, patvirtintame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudojamo žemės sklypo požymių. Apeliantės nuomone, tai įrodo, kad savivaldybės pozicija yra nesuderinama su NŽT nustatytais faktais. Be to, pasak apeliantės, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė daugiau kaip 13 metų neįgyvendino savo kaip gyvenamojo namo savininkės teisių dėl nepateisinamų priežasčių.

36. Vertindama šiuos ieškovės argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

38. Ar atsakovė pagrįstai šiuo atveju nutraukė Valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove ir atsisakė ją pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūra, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama pradėti ir užbaigti pastatų statybą ir naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, ji siekė vietoje vienbučio namo statyti trijų butų namą ir taip planavo naudoti ginčo žemės sklypą ne pagal paskirtį. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, taip pat padarė išvadą, kad ieškovė ilgą laiką (net 13 metų) neįgyvendino savo teisių dėl nepateisinamų priežasčių. Tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija pritaria.

39. Kaip matyti iš bylos duomenų, žemės sklypas išnuomotas ieškovei 2007 m. gegužės 11 d. pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 72-73 b. l.) dvidešimt penkerių metų laikotarpiui statiniams eksploatuoti remiantis ieškovės pateiktu 2007 m. vasario 2 d. sudarytu žemės sklypo planu (I t., 74 b. l.). Tačiau nuo pat žemės sklypo išnuomavimo ieškovei dienos, t. y. 13 metų ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų pastatytas pastatas - mažaaukštis vieno buto gyvenamasis namas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, visų pirma, remdamasis trečiojo asmens 2016-04-28, 2019-05-31, 2019-07-12, 2019-08-12 surašytais faktiniais duomenų patikrinimo aktais „Dėl nenaudojamų žemės sklypų nustatymo“ (I t. 155-163). Iš prie aktų pridėtų nuotraukų matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype formuojamas sąvartynas, laikomos statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ar daiktai, kaupiamos šiukšlės, sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais, sklypas nešienaujamas. Antra, tokius trečiojo asmens duomenys patvirtino ir leido teismui neabejotinai spręsti dėl ieškovės neveikimo ir atsakovės atliktų patikrinimų metu surašyti 2019-05-08 ir 2019-10-09 aktai (I t., 82-84, 96-98, 195 b. l.). Juose nurodyta, kad valstybės nuomojamam žemės sklype ieškovei priklausantys pastatai nugriauti, sklypas sutvarkytas, sklype žolė šienaujama, auga dekoratyviniai krūmai. Prie patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos patvirtina akte nurodomas aplinkybes, kad statinių sklype nėra, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo paneigtos. Taip pat byloje esantys specialieji architektūros reikalavimai, kurie išduoti dar 2016-05-16 statytojai (užsakovei) K. Z. patvirtina, kad ieškovė siekė vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) rekonstruoti keičiant paskirtį į daugiabutį (trijų butų) namą (I t., 164-166 b. l.).

40. Taigi, teisėjų kolegija, nurodytų aplinkybių ir duomenų kontekste, neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Iš aukščiau nurodytų įrodymų visumos, galima spręsti, jog ieškovė nenaudojo valstybinės žemės pagal paskirtį, o ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ji ilgą laiką nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį dėl lėšų stokos, sutuoktinio sveikatos būklės, skyrybų ir kitų priežasčių, teisėjų kolegija laiko nepakankamais ir nesuteikiančiais pagrindo pripažinti, jog atsakovė nutraukė žemės nuomos sutartį nepagrįstai.

41. Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar nemoka žemės nuomos mokesčio, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, kurie kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015).

42. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad valstybiniame žemės sklype nevykdomi jokie statybos darbai (8 proc. baigtumas), taip pat nėra duomenų, kad artimiausioje ateityje tokie darbai bus vykdomi. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad ieškovė mano galinti savarankiškai apsispręsti, kada jai planuoti pastatų projektavimą, statybos organizavimą, tai yra jos privatus interesas, kas leidžia manyti, jog artimiausioje ateityje jokie pastato (gyvenamojo namo ar kitų pastatų) pradėjimo ir užbaigimo darbai neplanuojami, taip pat atitinkamai nėra aktualūs šio pastato eksploatavimo klausimai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo etapu ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užtikrinti žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį, kad ginčo žemės sklype būtų statomi ir eksploatuojami pastatai. Todėl manytina, kad ieškovė neturi ketinimo atstatyti pastatų ir vykdyti jų eksploataciją. Nesant duomenų, kad ieškovė planuoja pradėti ir užbaigti pastatų statybą ir juos naudoti pagal paskirtį, išnyko teisinis pagrindas nuomoti būtent šiems pastatams naudoti ne aukciono tvarka suteiktą valstybinės žemės sklypą.

43. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010), taip pat kai jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Todėl aplinkybė, kad ieškovė nuo nekilnojamo turto įsigijimo per 13 metų laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl jo eksploatavimo ateityje, nors šiuo atveju ieškovė yra tik fizinis asmuo, o valstybinis žemės sklypas jai išnuomotas ne komercinei veiklai vykdyti, visgi, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti. Aplinkybė, kad ieškovė mokėjo nuomos mokestį pagal sudarytą sutartį nepaneigia esminio sutarties pažeidimo (žemės nenaudojimo pagal numatytą paskirtį), kurio pakanka sutarties nutraukimui. Be to, pažymėtina, jog sutartis su apeliante yra nutraukta ne dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, o dėl to, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypų pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

44. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad tokiam nutraukimui pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 ir kt.). Taigi, nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo 0,0816 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), ieškovė K. Z. racionaliai nenaudojo ilgą laiką ir neketino jo naudoti pagal paskirtį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybėmis, jog žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (ko iš esmė neginčija ir pati apeliantė) bei konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį ieškovei 2019-10-11 išsiųsdamas įspėjimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ir raštą dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės pardavimo procedūrą. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį, prieš tai nurodęs aiškų sutarties nutraukimo pagrindą ir apie nutraukimą įspėjęs prie du mėnesius, elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Ir vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylos procesinės baigties.

46. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

47. Atmetus apeliacinį skundą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei priteisimo nesvarstytinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.