Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1453-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-28
Bylos Nr.: e2A-1453-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00356-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: N. A.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-1453-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00356-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.20.(S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovės N. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo ir ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei N. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir 2022 m. balandžio 28 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina atsakove N. A. (toliau – atsakovė); 2) priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams M. K. ir R. K. periodinėmis išmokomis po 385 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 25 dienos; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 3) nustatyti uzufruktą į ieškovo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant jame teisę gyventi atsakovei su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės; 4) nustatyti tokią ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais:

1. Ieškovas bendrauja su sūnumis, kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, sūnus tėvas pasiima penktadienį 20.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.

2. Sūnūs ,,Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu. Tėvas sūnus pasiima iš jų gyvenamosios vietos šventės dieną 14.00 val. ryto ir sekančią dieną vaiką pristato į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu sekanti diena po ,,Tėvo dienos“ sutaps su vaikų atostogomis, nedarbo dienomis ar kalendorinėmis šventėmis, tėvas vaikus grąžins į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.);

3. Sūnūs ieškovo gimtadienio dieną praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus šventės dieną pasiima iš ugdymo įstaigos ir sekančią dieną iš ryto juos grąžina (nuveda) į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu sekanti diena po ,,Tėvo gimimo dienos“ sutaps su vaiko atostogomis ar kalendorinėmis šventėmis tėvas vaiką grąžins į jo gyvenamąją vietą iki 14.00 val.);

4. Šv. Velykų šventes sūnūs nelyginiais metais praleidžia su tėvu nuo Šv. Velykų pirmos dienos 14.00 val. ir sekančią dieną po visų šventinių dienų tėvas pristato vaikus į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu sekanti diena po šv. Velykų sutaps su vaikų atostogomis, nedarbo dienomis ar kalendorinėmis šventėmis, tėvas vaikus grąžins į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.);

5. Šv. Kalėdų šventes sūnūs lyginiais metais praleidžia su tėvu nuo Šv. Kalėdų pirmos dienos 14.00 val. ir sekančią dieną po visų šventinių dienų tėvas pristato vaikus į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu sekanti diena po šv. Kalėdų sutaps su vaikų atostogomis, nedarbo dienomis ar kalendorinėmis šventėmis, tėvas vaikus grąžins į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.);

6. Naujųjų metų šventes sūnūs nelyginiais metais praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 14.00 val. ir sekančią dieną tėvas pristato vaikus į ugdymo įstaigą (tuo atveju, jeigu sekanti diena po Naujųjų metų sutaps su vaikų atostogomis, nedarbo dienomis ar kalendorinėmis šventėmis, tėvas vaikus grąžins į jų gyvenamąją vietą iki 14.00 val.);

7. Ieškovas vasaros atostogų metu su sūnumis praleidžia liepos mėnesį 15 kalendorinių dienų, paimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 14.00 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val. Apie planuojamą atostogų laikotarpį nepilnamečio vaiko tėvas ieškovas informuoja vaikų motiną prieš 20 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios (telefonu, raštu, el. paštu). Jei vaiko tėvas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti vaikų nustatytą dieną, jis prieš 10 kalendorinių dienų praneša apie tai vaikų motinai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

8. Vaikai gimimo dienas lyginiais metais, švenčia su tėvu. Tėvas sūnus pasiima iš jų gyvenamosios vietos gimimo dieną iki 14.00 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jei sūnų gimimo diena sutampa su darbo diena ir vaikai tuo metu turi lankyti mokymo įstaigą, tėvas sūnus pasiima iš jų gyvenamosios vietos artimiausią šeštadienį iki 14.00 val. ir parveža į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.

9. Tėvas turi teisę su sūnumis išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų.

10. Tuo atveju jei dėl ligos sunkumo, bendravimo su tėvu dieną, vaikai negalės praleisti su tėvu, tuomet, bendravimas su tėvu turės būti perkeliamas į kitą savaitgalį ar kitą mėnesio dieną, priklausomai nuo bendravimo grafiko;

11. Atsakovė įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu arba SMS žinutėmis arba el. paštu informuoti ieškovą apie savo gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie sūnų ugdymo įstaigos pakeitimus bei sveikatos priežiūros įstaigos pakeitimus. Taip pat, šalys įsipareigoja per 2 kalendorines dienas arba telefonu arba SMS žinutėmis arba el. paštu nurodyti kitai šaliai pedagogų, papildomos veiklos ugdytojų bei gydytojų kontaktinius duomenis, t. y. telefoną ar el. paštą.

12. Šalys sutaria, kad vaikams susirgus ar esant gydymo įstaigoje, šalys apie tai privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 24 valandas;

13. Atsakovė įsipareigoja, jog be raštiško ieškovo sutikimo nepakeis vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos už Lietuvos Respublikos bei Latvijos Respublikos ribų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo nustatytą Tvarką galima keisti dvišaliu susitarimu, pagal iš anksto suderintą grafiką.

15. Tvarka privaloma vykdyti nepažeidžiant kitos šalies teisių ir interesų. Jei vykdant Tvarką yra padaroma žala kitai šaliai, tai žalą padariusi šalis atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Ieškovas patikslintus ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su juo, paaiškėjo, jog ieškovui vienam auginti du vaikus yra per sunku. Mano, kad atsakovė vaikus geriau prižiūrės. Atsakovė galėtų gyventi Lietuvoje, Kaune, jo bute arba Latvijoje, kur jis išnuomojo butą ir yra galimybė priregistruoti vaikus. Vaikai greitai adaptuotųsi Latvijoje, nes R. K. imlus kalboms, šneka ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. M. K. iš dalies supranta rusų kalbą. Vaikai turi specialiųjų poreikių, jų tenkinimui reikia daug laiko. Ieškovas augindamas vaikus, suprato, kad vienas užtikrinti visų jų poreikių nesugebės. Be to, pasikeitė ieškovo darbo pobūdis, jam tenka išvykti į komandiruotes. Mano, kad atsakovė negali atsisakyti pareigos auginti ir auklėti vaikus. Vaikams svarbus emocinis ryšys su motina. Nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su skirtingais tėvais ieškovui nebūtų parankus, nes tai neišspręstų problemos – vaikus reikėtų vežioti iš Lietuvos į Latviją bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu, be to, jei su juo liktų gyventi R. K., ieškovas nesuspėtų, nes vaikas turi specialiuosius poreikius, jam skirti reikia daug laiko. Nurodė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 3 500 Eur, jis turi akcijų, jam priklauso dividendai, taip pat turi nekilnojamojo turto, todėl turi galimybę skirti po 385 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, jei vaikai gyventų su atsakove.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ji norėtų, jog vaikai gyventų su atsakove, bet šiuo metu neturi finansinių galimybių. Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur, iš kurio 500 Eur moka išlaikymą vaikams. Lieka apie 1 000 Eur, iš kurių ji nori susitaupyti savo būstui, o po 2-3 metų galės pasiimti vaikus. Nurodė, kad ieškovas ją išvarė iš šeimos būsto, nepriregistravo, o dabar siūlo materialinę pagalbą, teigia, kad prisidės prie buto pirkimo. Ji ieškovu nepasitiki, mano, kad vėliau jis paprašys tų pinigų. Nurodė, kad atsakovė yra karininkė, turi 21 m. stažą, nori dirbti iki 25 metų, tuomet gautų didesnį priedą už ištarnautus metus. Jei išeitų į atsargą šiuo metu, gautų tik 45 proc. priedą, o po 25 metų darbo – 60 procentų, taip pat turėtų kitas socialines garantijas. Nemano, kad šiuo metu ji galėtų gauti komandiruotę dirbti Lietuvoje. Galimybės išsinuomoti atskirą butą, kur galėtų gyventi su vaikais, neturi. Be to, nuomojamame bute nuomotojai nelabai nori priregistruoti, o nepriregistravus vaikų, nėra galimybės jų leisti į darželį. Atsakovė nežino, ar Latvijoje galėtų užtikrinti R. K. specialiuosius poreikius, ar rastų lietuvišką mokyklą autistams.

Šalies argumentai

4. Ieškovas prašė priimti papildomą sprendimą ir iš atsakovės priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai nepasisakė, t. y. neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio M. K. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė nepilnamečio R. K. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisė iš ieškovo sūnui M. K. 385 Eur išlaikymą nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; priteisė iš atsakovės sūnui R. K. 200 Eur išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 14 d., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. K. bei ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. K. tvarką:

1. Ieškovas bendrauja su sūnumi M. K. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku tėvas informuoja vaiko motiną prieš 2 dienas.

2. Atsakovė bendrauja su sūnumi R. K. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovė informuoja ieškovą prieš 2 dienas.

3. Lyginiais metais ieškovas bendrauja su sūnumi M. K. per Šv. Velykų šventes ir vaiko pavasario atostogas. Kai Šv. Velykos ir pavasario atostogos sutampa, tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos Šv. Velykų pirmos dienos 12 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę pavasario atostogų dieną 19 val. Kai Šv. Velykos ir pavasario atostogos nesutampa, ieškovas bendrauja su sūnumi M. K. tik per pavasario atostogas, nuo pirmos pavasario atostogų dienos 12 val. iki paskutinės pavasario atostogų dienos 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos ir į ją grąžinant. Apie ketinimą bendrauti su vaiku ieškovas informuoja atsakovę prieš 7 dienas.

3. Nelyginiais metais atsakovė bendrauja su sūnumi R. K. per Šv. Velykų šventes ir vaiko pavasario atostogas. Kai Šv. Velykos ir pavasario atostogos sutampa, motina paima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos Šv. Velykų pirmos dienos 12 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę pavasario atostogų dieną 19 val. Kai Šv. Velykos ir pavasario atostogos nesutampa, atsakovė bendrauja su sūnumi R. K. tik per pavasario atostogas, nuo pirmos pavasario atostogų dienos 12 val. iki paskutinės pavasario atostogų dienos 19 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos ir į ją grąžinant. Apie ketinimą bendrauti su vaiku ieškovas informuoja atsakovę prieš 7 dienas.

4. Lyginiais metais ieškovas bendrauja su sūnumi M. K. per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų šventes ir žiemos atostogas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 24 dieną 12.00 val. ir į ją grąžinant sausio 3 d. 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku tėvas informuoja vaiko motiną prieš 7 dienas.

4. Nelyginiais metais atsakovė bendrauja su sūnumi R. K. per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų šventes ir žiemos atostogas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos gruodžio 24 dieną 12.00 val. ir į ją grąžinant sausio 3 d. 19 val. Apie ketinimą bendrauti su vaiku motina informuoja vaiko tėvą prieš 7 dienas.

5. Ieškovas bendrauja su sūnumi M. K. vasaros atostogų metu liepos - rugpjūčio mėnesiais, po pusę mėnesio. Lyginiais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmą liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę, nelyginiais metais – antrą liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę, paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos pirmą atostogų dieną 12.00 val. ir į ją grąžinant paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais motina informuoja vaikų tėvą prieš 7 dienas.

6. Atsakovė bendrauja su sūnumi R. K. vasaros atostogų metu liepos - rugpjūčio mėnesiais, po pusę mėnesio. Lyginiais metais motina praleidžia su sūnumi antrą liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę, nelyginiais metais – pirmą liepos ir rugpjūčio mėnesių pusę, paimant vaiką pirmą atostogų dieną 12.00 val. ir į ją grąžinant paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais motina informuoja vaikų tėvą prieš 7 dienas.

7. Bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikomi, jeigu nesikerta su tvarkos 3 - 6 punktais, t. y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką.

8. Šalys tarpusavio rašytiniu susitarimu gali nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos 1 - 6 punktų.

9. Abu tėvai turi teisę neribotai, tačiau įvertindami vaikų režimą (miego valandas, buvimą ugdymo įstaigoje ir kt.), bendrauti su vaiku, gyvenančiu pas kitą tėvą, nuotoliniu būdu (telefonu, SMS žinutėmis, vaizdo programėlėmis internetu), bei privalo sudaryti sąlygas su juo gyvenančiam vaikui, kad toks bendravimas galėtų vykti.

10. Tėvai kiekvieno iš jų bendravimo su vaikais metu, turi teisę su vaikais išvykti į užsienį, ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, informuojant kitą iš tėvų apie tikslų išvykimo laiką, vietą ir kelionės tikslą prieš 14 kalendorinių dienų.

11. Tėvai privalo informuoti vienas kitą:

- apie savo ir su juo gyvenančio vaiko gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą;

- apie vaikų lankomas lavinimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, pateikiant viešai skelbiamą nuorodą, arba pateikiant įstaigos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis;

- ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoti apie lavinimo įstaigose vykstančius didesnius renginius (naujųjų mokslo metų dieną, tėvų susirinkimus, šventinius renginius ir kt.);

- vaikams susirgus ar jiems esant gydymo įstaigoje, tas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, informuoja kitą tėvą ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikdamas informaciją apie vaikui (-ams) nustatytą diagnozę, gydymo įstaigą ir turimus duomenis (vardą, pavardę, kontaktinį telefoną) apie gydymo procesą organizuojantį gydytoją.

12. Abu tėvai, atsiradus nenumatytoms kliūtims vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, privalo vienas kitą įspėti per protingą terminą ir sudaryti galimybę praleistas pasimatymų dienas kompensuoti kitu sutartu laiku. Nenumatytomis kliūtimis nelaikoma dėl Covid-19 pandemijos apribotas judėjimas ir panašios nuo šalių valios nepriklausančios kliūtys, dėl kurių šalys negali tinkamai vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos ir tas laikas nekompensuojamas.

kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė santuokos sudarę nebuvo, tačiau turi du nepilnamečius sūnus: M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Iki 2019 m. liepos mėn. šalys gyveno kartu. Šalims nustojus gyventi kartu, atsakovė liko gyventi ieškovo tėvams priklausančiame sodo name (duomenys neskelbtini), o ieškovas - jam nuosavybės teise priklausančiame bute P. (duomenys neskelbtini). Vaikų priežiūra šalys dalinosi pagal iš anksto suderintą grafiką. Nuo 2020 m. kovo mėn. atsakovė su sūnumi M. išvyko į Latviją, o ieškovas su sūnumi R. liko Lietuvoje. Atsakovė yra Latvijos pilietė, tarnauja Latvijos kariuomenėje, apie 10 metų dirbo Lietuvoje, turėjo ilgalaikę komandiruotę.

7. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir M. K. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, o R. K. - su ieškovu. Teismas nustatė, kad susiklostė tokia faktinė situacija, kai nei vienas iš tėvų nesiekia nuolatinės vaikų priežiūros, nesutinka, kad su juo būtų nustatyta nei vieno iš vaikų gyvenamoji vieta, abu teigia, jog kitas iš tėvų vaikais pasirūpins geriau. Teismas nurodė, kad bet kuriam iš tėvų vienam auginti vaikus, užtikrinti visus jų poreikius, nebūtų lengva dėl vaikų turimų specialiųjų poreikių. R. K. turi negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmo), jam nustatyti dideli specialieji poreikiai. M. K. taip pat turi specialių poreikių: vaikas patiria kalbos ir kalbėjimų sunkumų (vidutinis kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas), vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Teismas, įvertinęs tai, kad R. K. reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba, kad vaikas ruošiamas pirmajai klasei ir vaiko adaptacija kitoje vietoje ir kalbinėje aplinkoje būtų sudėtinga, sprendė, kad šio vaiko gyvenamoji vieta neturėtų būti keičiama. Teismas įvertino, kad ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, jį myli, geba atliepti vaiko poreikius, pasirūpinti sveikata, ugdymu, nuo vaiko gimimo ieškovas daugiau rūpinosi šio vaiko sveikata, todėl nustačius R. gyvenamąją vietą su ieškovu, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Be to, ieškovas turi galimybę pasitelkti artimųjų pagalbą, turi finansines galimybes ir gali pasinaudoti mokamomis auklės ir pagalbininkės namų ruošoje paslaugomis, kaip ir kiekvienas darbuotojas auginantis neįgalius vaikus, turi galimybę esant poreikiui gauti vaiko priežiūrai ar slaugai papildomas laisvas dienas, derinti savo atostogų laiką, komandiruotes. Teismas įvertino, kad atsakovė su M. K. praleido daugiau laiko, nei su kitu sūnumi, pandemijos metu vaikas su motina gyveno Latvijoje, atsakovė ne tik užtikrino visus sūnaus poreikius, bet ir jį ugdė, vedė pas logopedą, darė rekomenduotus pratimus, todėl atsakovė geba tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti visus, taip pat ir specialiuosius jo poreikius. Vaikui motina labai reikalinga, nes vaikas dar mažas, o vaiko prigimtinis poreikis užtikrinti, kad motina visuomet būtų šalia. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė neturi galimybės rūpintis sūnumi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės darbas yra specifinis, ji yra kariškė ir tarnauja kariuomenėje, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neturi galimybės rūpintis vaiku. Atsakovė, kaip ir ieškovas, turi galimybę pasitelkti į pagalbą Latvijoje gyvenančius artimuosius, arba ieškoti samdomos auklės. Teismas nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos faktinis pasikeitimas neturėtų jam turėti neigiamų padarinių: vaikas motinos yra pasiilgęs, visuomet noriai būna su ja, pažįsta atsakovės tėvus, yra gyvenęs su motina senelių šeimoje. Vaikui iki mokyklos dar keleri metai, todėl vaikas turėtų spėti adaptuotis naujoje aplinkoje ir pasirengti mokyklai Latvijoje.

Atsiliepimas

8. Dėl bendravimo tvarkos. Teismas, spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, vertino ieškovo ir atsakovės 2021 m. gegužės 7 d. pateiktame atsiliepime į patikslinus ieškinio reikalavimus nurodytas bendravimo su vaikais tvarkas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju maksimali ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu vaiku geriausiai atitiks tokio amžiaus nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovo siūloma nustatyti itin minimalizuota bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Be to, ieškovo bendravimo tvarka yra susieta su ieškinio reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, todėl neatitinka esamos situacijos, teismui nusprendus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su skirtingais tėvais. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti tenkinami vaiko interesai, turi būti atsižvelgta, kad šalys gyvena skirtingose šalyse ir itin intensyvaus bendravimo nebūtų galima įgyvendinti dėl didelio atstumo, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra dirbantys, jų darbas turi savo specifiką, galimos komandiruotės, atsakovei – sudaromi darbo grafikai. Teismo vertinimu turi būti nustatoma galimybė šalims koreguoti nustatytą tvarką, per protingą terminą informuojant kitą iš tėvų apie negalėjimą bendrauti. Teismas sprendė, kad atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra intensyvesnė, numatanti bendravimą kas antrą savaitgalį, taip pat ilgesnį bendravimą vasaros atostogų metu, taip pat bendravimą pavasario bei žiemos atostogų metu, kas ypač bus svarbu vaikams ir atitinka jų interesus, be to, atsakovės nurodytas bendravimo laikas vasaros atostogų metu yra konkretesnis, kas šalims leis iš anksto planuoti savo laiką, bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsakovės pateikto siūlymo pagrindu, ją pakoreguojant.

Žemesnės instancijos teismas

9. Dėl uzufrukto nustatymo. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo į ieškovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant jame teisę gyventi atsakovei su vaikais iki jų pilnametystės. Nurodė, kad šis reikalavimas buvo pareikštas kartu su prašymu nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, kuris nėra tenkinamas, be to, su ieškovu lieka gyventi sūnus R. , kurio gyvenamoji vieta yra tame bute, be to, atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka.

10. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl išlaikymo vaikams iš esmės nėra: ieškovas prašo priteisti iš jo 385 Eur išlaikymą vaikams, atsakovė tokiam išlaikymo dydžiui neprieštarauja, ji pati sutinka mokėti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktą vaikų poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiams vaikams reikalinga lėšų suma per mėnesį yra 550 Eur, nurodytą vaikų išlaikymui reikalingą sumą pripažino realia, atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius ir kainų lygį. Teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės. Ieškovas turi butą, turi kito jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra akcininkas, gauna dividendus. Jo gaunamų pajamų dydis (atskaičius mokesčius) sudaro apie 3 500 Eur. Atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamos pajamos apie 1 600 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas proporcingai didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, be to ieškovas pats pasiūlė ir pareiškė reikalavimą teikti vaikams didesnio dydžio išlaikymą nei būtinieji jų poreikiai, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Teismas įvertino, kad su atsakove liekančio gyventi sūnaus poreikiai gali išaugti dėl būtinybės atsakovei nuomotis būstą, jį išlaikyti, dėl numatomų mokamų auklės paslaugų, todėl sprendė, kad iš ieškovo priteistinas 385 Eur išlaikymas nelaikytinas pernelyg didelis ar neadekvatus vaiko poreikiams, o iš atsakovės su ieškovu liekančiam sūnui R. i turi būti priteista 200 Eur suma, įvertinus ženkliai geresnę ieškovo turtinę padėtį bei šiam vaikui valstybės mokamus pinigus.

11. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio ir 637,5 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 712,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš ieškovo valstybei 104 Eur žyminį mokestį ir 6,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės valstybei 54 Eur žyminį mokestį.

12. Teismas nustatė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75 Eur žyminis mokestis už pradinio ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (kuris tenkintas iš dalies); 75 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (kuris tenkintas iš dalies); 83 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo (kuris yra atmestas); baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas žodžiu nurodė, jog ieškovo patirtos dviejų advokatų pagalbos išlaidos iš viso sudaro 7 710,64 Eur, tačiau galutinio išlaidų paskaičiavimo nepateikė, o pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovo turėtos advokatų teisinės pagalbos išlaidos sudaro mažesnę sumą – advokatei M. L. sumokėta 2 952,64 Eur, o advokatui D. V. sumokėta 2 975 Eur (įskaitant 2022 m. birželio 2 d. teismo posėdyje priimtus įrodymus apie ieškovo papildomai turėtas atstovavimo išlaidas –2022 m. birželio 2 d. Pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį advokatui sumokėta 200 Eur, išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 68, 200 Eur sumai bei jos apmokėjimą, o taip pat 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktą išrašą iš advokato sąskaitos, iš kurio matyti, jog ieškovas 2021 m. birželio 27 d. yra sumokėjęs 200 Eur už teisines paslaugas, pagal sąskaitą Nr. R24-2021, bei 250 Eur pagal išankstinę sąskaitą Nr. 69). Pagal byloje pateiktus duomenis, visi ieškovo atlikti mokėjimai advokatams sudaro 5 927,64 Eur sumą. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, iš viso 150 Eur. Kadangi atsakovė priešieškinio atsisakė, teismas atsisakymą priėmė 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuria išsprendė sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo atsakovei klausimą. Atsakovė byloje buvo atstovaujama, tačiau advokatės teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

13. Teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, pripažino, kad pradiniame ieškinyje buvo neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, atsakovei pareiškus priešieškinį, ieškovas nesutiko su priešieškinio reikalavimais, ir savo galutinę poziciją bei reikalavimus suformulavo tik jau baigiantis bylos nagrinėjimui, iš esmės perėjo prie buvusios atsakovės pozicijos ir jos reikalavimų, su kuriais pradžioje kategoriškai nesutiko. Teismas nurodė, kad tokio ieškovo elgesio negalima laikyti tinkamu procesiniu elgesiu, todėl ieškovui neturėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė reikšdamas pradinį ieškinį ir patikslintus reikalavimus, kurių vėliau nepalaikė, taip pat teikė kitus su palaikomais ieškinio reikalavimais nesusijusius procesinius dokumentus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė tinkamo prašymo dėl jo turėtų advokatų pagalbos išlaidų priteisimo, su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

14. Teismas nusprendė ieškovui jo turėtų 2 952,64 Eur išlaidų už advokatės M. L. galimai teiktą teisinę pagalbą nepriteisti. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškovo sąskaitos išrašo ir advokatės išrašytų sąskaitų nėra galimybės nustatyti, ar nurodytas išlaidas ieškovas patyrė būtent šioje byloje, už šioje byloje teiktas teisines paslaugas, kadangi sąskaitose teisinės paslaugos nekonkretizuotos, jų pobūdis nenurodytas. Todėl neaišku, kokias konkrečiai teisines paslaugas advokatė teikė ieškovui ir už ką ieškovas atliko mokėjimus advokatei M. L. 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. birželio 25 d. Teismas nustatė, kad advokatė M. L. teisines paslaugas ieškovui teikė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., per kurį buvo pateiktas pradinis ieškinys, kurio ieškovas vėliau nepalaikė, buvo paskirti trys parengiamieji posėdžiai, tačiau ieškovo atstovė į nei vieną iš jų neatvyko; taip pat 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo pateiktas ieškovo atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą, kurį pateikė ir pasirašė pats ieškovas. Teismo vertinimu, advokatės galimai teiktų teisinių paslaugų datos ir apimtis visiškai neatitinka ieškovo atliktų mokėjimų datų ir dydžio.

15. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki bylos pabaigos ieškovui teisines paslaugas byloje teikė advokatas D. V., kuriam ieškovas sumokėjo 2 975 Eur. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo vertinti pagrįstomis ieškovo prašomas priteisti 450 Eur išlaidas pagal 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktą advokato sąskaitos išrašą, kadangi advokato išrašytos sąskaitos, pagal kurias šios paslaugos apmokėtos, nėra pateiktos. Teismas neturi galimybės nustatyti už kokias konkrečias paslaugas advokatui 2021 m. birželio 27 d. buvo sumokėta 200 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 250 Eur suma. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovo patirtos 350 Eur išlaidos mažintinos, kadangi ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas už 2020 m. rugpjūčio 27 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. trijų procesinių prašymų parengimą. Vienu iš minėtų prašymų ieškovas prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą, kurį atsisakyta tenkinti, o kiti du prašymai buvo gauti atsakovei pateikus priešieškinį ir ieškovui manant, jog reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra turtinis ginčas, todėl ieškovas informavo teismą, kad jis atlieka turto vertinimo procedūrą ir prašė priešieškinio priėmimo klausimą spręsti po turto įvertinimo. Kadangi reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra neturtinis ir šiais prašymais ieškovo atstovas tik klaidino teismą, iš dalies tenkinus ieškinį atsakovei negali tekti išlaidų dalis už nepagrįstų prašymų surašymą. Teismas ieškovo 2020 m. rugsėjo 2 d. patirtas 350 Eur išlaidas sumažino 200 Eur suma. Teismas 2020 m. spalio 20 d. patirtas 500 Eur išlaidas taip pat sumažino 350 Eur suma, kadangi ieškovui negali būti priteistos jo patirtos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, kuriame išdėstytos pozicijos ieškovas vėliau nepalaikė, be to, pats perėmė priešieškinio pareiškime atsakovės suformuluotus reikalavimus. Teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. ieškovo 125 Eur suma, sumokėta advokatui už 2020 m. spalio 23 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo surašymą ir 75 Eur žyminis mokestis (kompensacija) taip pat nepaskirstytina ir ieškovui iš atsakovės nepriteistina, kadangi minėtame pareiškime buvo prašoma nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su pas ieškovą gyvensiančiais vaikais. Šio reikalavimo ieškovas vėliau nepalaikė, todėl atsakovė taip pat neturi pareigos atlyginti ieškovui už advokatui sumokėtą 75 Eur žyminio mokesčio kompensaciją. Teismas nurodė, kad ieškovo 2021 m. gegužės 21 d. patirtos 200 Eur išlaidos turi būti sumažintos 150 Eur suma, t. y. nepaskirstytinos ir ieškovui nepriteistinos jo patirtos išlaidos už 2021 m. balandžio 19 d. patikslinto ieškinio surašymą, kurio ieškovas vėliau nepalaikė, dalies reikalavimų atsisakė, o bendravimo tvarką tikslino teismui nustačius trūkumus sprendžiant patikslintų reikalavimų atsisakymo priėmimo klausimą. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai prašo paskirstyti ir priteisti iš atsakovės 1700 Eur sumą, kurią jis sumokėjo už advokato D. V. teiktą teisinę pagalbą.

16. Teismas nurodė, kad iš dalies tenkinti ieškinio du neturtiniai reikalavimai, o vienas atmestas, taip pat iš dalies tenkintas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškinys patenkintas 37,5 procentais, o atmestas 62,5 procentais. Teismas iš atsakovės ieškovui priteisė pusę ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už iš dalies tenkintus du neturtinius reikalavimus, t. y. 75 Eur ir 637,5 Eur (1700x 37,5 proc.) jo turėtų atstovavimo išlaidų. Teismas valstybei iš ieškovo priteisė 104 Eur žyminio mokesčio (385 x 12 mėn. x 3 proc.x75 proc.), o iš atsakovės 54 Eur žyminio mokesčio (200 x 12 mėn. x 3 proc.x75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Teismas 10,71 Eur byloje patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, paskirstė taip: 62,5 proc. šių išlaidų, t. y. 6,69 Eur valstybei priteisė iš ieškovo, o iš atsakovės likusios šių išlaidų nepriteisė, kadangi atsakovei tenkanti suma neviršijo minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir ieškinio reikalavimus patenkinti ne iš dalies, o visiškai; prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nuspręsdamas nepilnamečius brolius išskirti, teismas padarė teisės taikymo klaidą, t. y. nepaisė vaikų geriausiųjų interesų, neišklausė jų nuomonės nei tiesiogiai, nei per atstovus ir be to netinkamai išsprendė dar ir jų bendravimo su tėvais tvarkos klausimą;

1.2. Teismas nesant teisės normose nurodomo privalomojo faktinio pagrindo, neteisingai ir nepagrįstai nustatė R. K. gyvenamąją vietą su skyriumi nuo atsakovės gyvenančiu tėvu. Pati atsakovė ir aplinka Latvijos Respublikoje nekelia jokios grėsmės bet kuriam iš šalių vaikų;

1.3. Teismo sprendime nenurodoma pagrįstų ir įtikinamų R. K. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo motyvų, nenurodoma realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui. Sprendime tik daromos niekuo nepagrįstos išvados, kad vaikas turi negalią, jam nustatyti dideli specialieji poreikiai, reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba, kad vaikas ruošiamas pirmajai klasei ir vaiko adaptacija kitoje vietoje ir kalbinėje aplinkoje būtų sudėtinga;

1.4. Spręsdamas dėl kito jaunesniojo šalių vaiko M., teismas taikė visiškai kitus įrodinėjimo kriterijus ir vertino visiškai kitas aplinkybes. Nustatydamas M. gyvenamąją vietą su atsakove, teismas rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau šiomis aplinkybėmis nepagrįstai nesirėmė spręsdamas dėl R. gyvenamosios vietos, kurią nustatė su ieškovu;

1.5. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiejo juose nurodomų aplinkybių su teisės normomis ir savo išvadomis, nenaudojo logikos dėsnių ir nemotyvavo, kodėl padaro vienokias ar kitokias išvadas;

1.6. Teismas sprendimo 95-96 p. nepagrįstai sutiko su jokių įrodymų dėl to neteikusia atsakove. Teismas vadovavosi niekuo nepatvirtintais atsakovės prašymų teiginiais apie jos komandiruotes. Nevertino, kad ne tik M., bet ir R. ikimokyklinis ugdymas yra įmanomas L. pradinėje mokykloje, prioritetą teikiant kariuomenės darbuotojams (kariškiams). Sprendimo 98 ir 102 punktuose nurodyti motyvai ir išvados prieštarauja vienas kitam. Nėra jokių pagrįstų prielaidų manyti, kad teismo sprendime padarytos išvados dėl atsakovės gebėjimų auginti vieną vaiką Latvijoje arba Lietuvoje neturėtų būti padarytos šalių abiejų vaikų atžvilgiu;

1.7. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė ydingą šalių bendravimo su vaikais tvarką. Pagal teismo nustatytą tvarką, šalys keliautų į kitą šalį po 259+259 km kiekvieną savaitgalį po du kartus, t. y. kelyje praleis apie 14 valandų per 2 paras, ir tai kartosis kas 14 d. Teismas nevertino, kad toks dažnas bei varginantis keliavimas yra žalingas ir patiems vaikams. Bendravimo tvarkoje neracionaliai numatyta, kad šalis gali ir neatvykti pasiimti sūnaus;

1.8. Netinkamas ir netikslus sprendimas priteisiant didelių specialiųjų poreikių turinčiam R. K. vos 200 Eur išlaikymą, kai vidutinių specialiųjų poreikių turinčiam M. K. priteista net 385 Eur. Tai neatitinka vaiko padidintų poreikių;

1.9. Iš atsakovės neturėjo būti priteista nei 200 Eur, nei kita suma R. išlaikymui, kadangi šio vaiko gyvenamoji vieta taip pat turėjo būti nustatyta su broliu M. ir jų motina, t. y. su atsakove bei jai nustatytas uzufruktas į ieškovui priklausantį butą.

18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio M. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti M. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, dalį dėl išlaikymo priteisimo momento ir nustatyti, kad išlaikymas priteisiamas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.; prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir prijungti pateiktą įrodymą – fotonuotrauką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Dėl nepilnamečio M. K. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatydamas M. K. gyvenamąją vietą su atsakove, nevertino nurodytų aplinkybių, nesivadovavo teismų suformuota praktika bei teisės normomis, reglamentuojančiomis vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Atsakovė jokių galimybių karinio dalinio teritorijoje gyventi su vaikais (abiem ar vienu iš jų), juo labiau, kad jos darbas yra susijęs su pamaininiu darbu pagal slenkantį grafiką bei nuolatinėmis komandiruotėmis į užsienį, kas reiškia, kad tuo metu nebus kam pasirūpinti vaikais. Atsakovė neturi vaikų poreikius atitinkančio būsto, kuriame galėtų apsigyventi su abiem vaikais, dėl darbo pobūdžio bei yra įsitikinusi, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų abiejų brolių gyvenimas kartu. Todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, jie turi likti jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje. Pagal teismų suformuotą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvu šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;

2.2. Ieškovas iš pradžių teigęs, kad atsakovė nesirūpina vaikais, juos paliko, bei tuo pagrindu reikalavęs nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą, pakeitė ieškinio reikalavimą prašydamas abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Tokį reikalavimą ieškovas pakeitė po to, kai atsakovė atsiėmė priešieškinį, kuriame prašė abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nors pakeitęs ieškinio reikalavimą ieškovas nurodė, kad abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jis prašo todėl, kad pats nepajėgia pasirūpinti vaikais, tačiau tokia jo nurodyta priežastis abejotina. Ieškovas, supratęs, kad atsakovė neturi galimybės gyventi Lietuvoje, ir dėl to nebepretenduoja uzufrukto teise į jam nuosavybės teise priklausantį būstą (kurį beje įgijo bendrai gyvenami), ieškovas nebeturėjo pagrindo per vaikus atsakovę priversti sutikti su jo reikalavimais. Ieškovas iš pradžių siūlė atsakovei vaikus pasidalinti, t. y. brolius išskirti, ir net tam tikslui teigė skirsiąs 27 000 Eur, kad atsakovė su sūnumi M. turėtų galimybę įsikurti Latvijoje. Atsakovei atsisakius priešieškinio ir ieškovui supratus, kad atsakovė dirbdama Latvijoje neturi galimybės gyventi Lietuvoje, ir atitinkamai pretenduoti į ieškovui priklausantį būstą uzufrukto teise, ieškovas pakeitė poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos su juo, bet ir nebesprendžia dėl materialinės pagalbos atsakovei suteikimo. Šie ieškovo veiksmai leidžia teigti, kad ieškovas piktnaudžiavo tėvo valdžia iš savanaudiškų paskatų tiek nurodydamas melagingas aplinkybes teismui ir tokiu būdu jį esminiai klaidindamas, tiek keisdamas savo poziciją byloje;

2.3. Byloje vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir vaikai jau du su pusę metų gyvena ieškovo gyvenamojoje vietoje Kaune, lanko ugdymo įstaigas Kaune. Kadangi tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl teismas nuspręsdamas vieno iš vaikų gyvenamąją vietą pakeisti, privalėjo vadovautis suformuota teismų praktika, susijusia su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, kartu privalėjo vertinti, ar nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo ir lavinimosi sąlygos;

2.4. Teismas turėjo būti aktyvus ir turėjo tirti atsakovės nurodytas aplinkybes, tačiau nesikreipė į Latvijos teisėsaugos institucijas dėl atsakovės gyvenimo ir buities sąlygų nustatymo, nors privalėjo aiškintis kokios bus vaiko gyvenimo sąlygos atsakovės gyvenamojoje vietoje, ar jos nepablogės lyginant jas su esamomis dabartinėmis vaiko gyvenimo ir lavinimosi sąlygomis;

2.5. Ieškovas nurodydamas, kad yra pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikai gyvena, tapo jiems nesaugi. Pats ieškovas savo veiksmais darė viską, kad atsakovė, kaip vaikų motina, kuo mažiau dalyvautų vaikų gyvenime, t. y. jis sąmoningai sudarė motinai kliūtis bendrauti su vaikais;

2.6. Kritiškai vertintini ieškovo pateikti įrodymai - nuomos sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši sutartis buvo realiai sudaryta, t. y. buvo sumokėtas užstatas ir nuomos mokestis. Ieškovo materialinė padėtis nepasikeitė, o atsakovės padėtis ženkliai pablogėjo;

2.7. Teismas nevertino, kad yra būtina užtikrinti brolių ryšį, dėl ko atsakovė prieštaravo jų išskyrimui. Sūnus R. mažai kalba, todėl jo ir brolio ryšį galima užtikrinti per jų bendras veiklas gyvenant kartu. Tėvams gyvenant skirtingose valstybėse, broliško ryšio retais pasimatymais užtvirtinti nepavyktų;

2.8. Dėl išlaikymo priteisimo momento. Ieškovui pripažinus, kad atsakovė rūpinosi vaikais, kartu su jais gyveno iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iki tos datos, kai ieškovas ją iš sodo namo iškraustė, turėtų būti keistinas išlaikymo priteisimo momentas, nustatant, kad išlaikymas iš atsakovės vaikams priteistinas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.;

2.9. Dėl naujų įrodymų prijungimo. Su apeliaciniu skundu teikiama fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas atsakovės gyvenamasis kambarys kariniame dalinyje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tikrintos atsakovės gyvenimo sąlygos, kurių pagrindu spręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, šio įrodymo prijungimas yra būtinas norint teisingai išspręsti bylą, o jo pateikimas neužvilkins bylos.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti pagal ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus; prašė prijungti išlaidų už atsakovei skirto būsto Latvijoje nuomą buvimą patvirtinantį ieškovo banko sąskaitos išrašą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vaikų išskyrimas negalimas ne dėl to, kad brolių bendravimas pasunkėtų, o dėl to, kad atsakovė turi geras sąlygas ir emocinius ryšius su abiem vaikais. Neišskyrus brolių ir jiems gyvenant su motina, pagerėtų ne tik jų bendravimas tarpusavyje, bet ir būtų atkurtas tolstantis ir retėjantis brolių bendravimas su atsakove;

3.2. Atsakovė neturi teisės remtis neva didelio laiko tarpo praėjimo aplinkybe, t. y. kad teismas neva nebegalėjo keisti šalių vaikų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos, nes didele dalimi bylos vilkinimas priklausė nuo atsakovės veiksmų;

3.3. Atsakovė vengia nuolatinio, santykius su vaikais atkuriančio ryšio. Atsakovei ieškovo lėšomis išnuomotas butas, kurio nuomai nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2022 m. liepos 14 d. išleista 1 600 Eur, tačiau atsakovė į jį nesikrausto. Tai patvirtina pridedami įrodymai apie nuomą, kadangi atsakovė tik apeliaciniame skunde ėmė kelti klausimą dėl realaus mokesčio mokėjimo fakto. Atsakovė nepasinaudojo 27 000 Eur ieškovo finansine parama įsigyjant nuosavą būstą Latvijoje. Atsakovė gali rinktis savo gyvenamą vietą kur nori;

3.4. Atsakovei teismas 2022 m. gegužės 27 d. pasiūlė pateikti papildomus įrodymus apie jos galimybes (ar negalėjimą) auginti šalių abu vaikus Latvijoje, jos gyvenamojoje vietoje;

3.5. Ieškovas niekada nesudarė atsakovei kliūčių bendrauti su šalių vaikais ar juos pasiimti pas save. Visos atsakovės skunde nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir neparemtos jokiais įrodymais;

3.6. Atsakovės skundo teiginiai apie atsakovės gyvenimo sąlygų pablogėjimą nėra teisingi. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai ir nuotraukos patvirtina, kad atsakovė gali sau leisti atostogauti Alpėse ir kitaip pramogauti;

3.7. Atsakovės teiginiai apie jos tariamai „ribotas“ galimybes gauti papildomas pajamas yra neįrodyti ir neteisingi, nes jos darbovietė neriboja galimybės dirbti papildomai arba gauti kitokio tipo pajamas;

3.8. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jokio išlaikymo sūnui R., kadangi pats ieškovas apeliaciniu skundu siekia, kad R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove ir būtent iš ieškovo būtų priteistas 385 Eur išlaikymas R.. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas yra niekuo nepagrįstas ir grindžiamas ne teisės normomis ar teismų praktika, o noru sutaupyti.

Šalies argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; prašė priimti į bylą naujus įrodymus (2 ataskaitas ir 2 sąskaitas). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Su skundu pateikiamos advokatės M. L. 2019 m. gruodžio 5 d., 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. birželio 2 d. sąskaitos už ieškovui suteiktas teisines paslaugas. Advokatė ieškovui buvo parengusi ir pateikusi detalias ataskaitas už bylos nagrinėjimo metu atliktus būtinus procesinius veiksmus bei kitus su bylos procesu susijusius darbus;

4.2. Priešingai nei nurodė teismas, į bylą kartu su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas tarp advokatės M. L. ir ieškovo 2019 m. gruodžio 3 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties 2019 m. gruodžio 12 d. išrašas, kuriame parašyta, jog advokatei yra pavedama atstovauti būtent šioje civilinėje byloje;

4.3. Teismo argumentas, kad advokatės galimai teiktų teisinių paslaugų datos ir apimtis visiškai neatitinka ieškovo atliktų mokėjimų datų ir dydžio, yra neteisingas. Ieškovas į teismą kreipėsi ir apmokėjo advokatės sąskaitas, kurių pirmosios 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitos apmokėjimo 2019 m. gruodžio 12 d. data sutampa su ieškinio data 2019 m. gruodžio 12 d., o kitos sąskaitos yra išrašytos vėliau, tačiau iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. sutarties su kitu advokatu sudarymo;

4.4. Teismui ataskaitų už 4 sąskaitose nurodytas 500+757+714,49+1163,15 Eur sumas advokatė pateikė ieškovui šio skundo rengimo metu, todėl jos turi būti prijungtos kadangi jų prijungimo būtinybė iškilo vėliau. 2021 m. balandžio 16 d. patikslinto ieškinio priedu į bylą teiktam advokatės M. L. paslaugų apmokėjimo dokumentų paketo prijungimui prie bylos neprieštaravo nei atsakovė, nei teismas, nenustatė jokių šių dokumentų trūkumų ar neaiškumų. Procesas negali tapti siurpriziniu po to, kai trūkumų neturėjusiems bylos dokumentams po 1,2 metų teismas papildomu sprendimu iškelia aukštesnius jų turinio reikalavimus tokioje šios bylos procesinėje stadijoje, kai įrodymų teikimas į bylą jau yra baigtas ir jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas byloje;

4.5. Aplinkybė, kad ieškovo patirtos dviejų advokatų pagalbos išlaidos iš viso sudaro 7 710,64 Eur yra patvirtinta baigiamosiose kalbose. Teismas visus papildomus išlaidų dokumentus į bylą priėmė, bendrą išlaidų sumą išgirdo ir užfiksavo garso įraše, kuris yra laikomas teismo posėdžio protokolu;

4.6. Ieškovas yra sumokėjęs 200 Eur už teisines paslaugas, pagal sąskaitą Nr. R24-2021 ir 250 Eur pagal išankstinę sąskaitą Nr. 69. Su šiuo skundu pridedamos 2021 m. birželio 27 d. 200 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 250 Eur apmokėtos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų būtent šioje byloje, o ne už kokias nors kitas advokato paslaugas, nesusijusias su šios bylos nagrinėjimu. 2021 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu teismas iš viso nepasisakė, ar priima į bylą pateiktą skaitmeninį banko sąskaitos išrašą apie ieškovo sumokėtas 200 Eur ir 250 Eur sumas jo advokatui. Dėl šio dokumento iki šiol nėra priimtos jokios teismo rezoliucijos ar teismo protokolinės nutarties, tačiau pats 450 Eur išlaidų patyrimą įrodantis dokumentas byloje liko ir buvo vertinamas;

4.7. Teismo išvada apie tai, kad vertintinos ir pagrįstos yra tik ieškovo patirtos 1700 Eur bylinėjimosi išlaidos, yra neteisėta ir nepagrįsta, padaryta netinkamai taikant teisę bei netinkamai vertinant įrodymus;

4.8. Teismo papildomo sprendimo motyvai dėl ieškovo kaltės dėl proceso yra nepagrįsti. Šalims nėra draudžiama tokiose situacijose, susijusiose su šeimos santykiais, reaguoti į vaikų poreikius ir keisti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ir/ar jų atsisakyti;

4.9. Teismas suklydo vertindamas bylos baigties įtaką išlaidų paskirstymo proporcijoms. Teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovės ieškovui priteistinų žyminių mokesčių sumas, 75+75 Eur mokesčius traktuodamas kaip sumokėtus už sprendimu tik iš dalies patenkintus reikalavimus. Neaišku, kokia „dalimi“ teismas šiuos reikalavimus laiko patenkintais, tačiau vietoje 150 Eur žyminio mokesčio teismas priteisė lygiai pusę, nenurodydamas, kaip skaičiuoja tokią proporciją;

Atsiliepimas

21. Atsiliepimų į ieškovo apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

24. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė nuotrauką, kurioje, pasak apeliantės, užfiksuotas jos gyvenamasis kambarys kariniame dalinyje. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė prijungti išlaidų už atsakovei skirto būsto Latvijoje nuomą buvimą patvirtinantį ieškovo banko sąskaitos išrašą (dokumento numeris DOK-103392 priedas). Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė (jos atstovė) turėjo objektyvią galimybę šį įrodymą pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovės atstovės argumentas, jog teikiamo įrodymo prijungimas būtinas dėl to, kad nebuvo tikrintos atsakovės gyvenimo sąlygos, nagrinėjamu atveju, nepagrindžia CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių egzistavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atstovo argumentas, kad būtinybė pateikti buto nuomos mokesčių mokėjimą pagrindžiantį įrodymą iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nepripažintinas sudarančiu pagrindą priimti į bylą apeliacinėje instancijoje teikiamus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys byloje viso proceso metu buvo atstovaujamos advokatų, t. y. profesionalių teisininkų, kuriems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jie teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jiems žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, teisėjų kolegija atsisako priimti 24 punkte aptartus šalių teiktus naujus įrodymus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Ieškovas V. K. ir atsakovė N. A. gyveno kaip faktinė šeima. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. K., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. K. . Šalys kartu negyvena nuo 2019 m. liepos mėnesio. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos pilietybės valstybėje Latvijos Respublikoje.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

27. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

28. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.

29. Į bylą pateikta 2022 m. balandžio 28 d. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, kad šalių sūnus R. K. turi negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmo), jam nustatyti dideli specialieji poreikiai, sudaryta speciali ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programa, reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba.

30. Į bylą pateikta 2022 m balandžio 5 d. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, kuri patvirtina, kad šalių sūnus M. K. patiria kalbos ir kalbėjimų sunkumų (vidutinis kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas), vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, rekomenduota ugdyti pagal ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programą, teikti logopedo, psichologo pagalbą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šalių vaikams, ypatingai R. K., reikia skirti daug daugiau tėvų dėmesio ir laiko, nei auginant vaikus, neturinčius specialiųjų poreikių. Akivaizdu, kad didžiausia našta tenkinant tokius vaikų poreikius tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.

32. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kai nei tėvas, nei motina nesutinka, kad vaikų (vieno iš jų) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų valdžia skirta prigimtinėms vaiko teisėms įgyvendinti. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Nei vaiko tėvas, nei motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikams.

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėjamu atveju, klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis išimtinai šalių vaikų interesais. Tėvų pareigos vaikams, įskaitant ir pareigas užauginti vaikus bei tenkinti visus vaikų poreikius, yra lygios. Byloje nėra duomenų, kad gyvenimas su kuriuo nors iš tėvų keltų grėsmę vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieno iš vaikų specialiuosius poreikius, visiškai pagrįstai sprendė, kad, siekiant kokybiškai ir individualiai patenkinti esamus specialiuosius R. ir M. K. poreikius, šių poreikių tenkinimo našta turi būti paskirstoma abiems tėvams.

34. Apeliantas V. K. nurodo, kad nuspręsdamas nepilnamečius brolius išskirti, teismas padarė teisės taikymo klaidą, t. y. nepaisė vaikų geriausiųjų interesų, neišklausė jų nuomonės nei tiesiogiai, nei per atstovus.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

36. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

37. Dėl argumento, kad broliai ir seserys turi augti drauge, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie yra gyvenę kartu, kur broliai ir seserys gyvena bylos nagrinėjimo metu, ar tėvai yra susitarę dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kokie yra brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose.

38. Sutiktina su apelianto argumentu, jog šalių vaikų nuomonė jų gyvenamosios vietos klausimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išklausyta nebuvo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė nepaneigia ginčijamo teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas šalių vaikų gyvenamosios vietos klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai nė viena iš šalių nesutinka, kad jų mažamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais. Minėta, jog į bylą pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad šalių vaikams yra reikalinga įvairių specialistų (logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo) pagalba, nes šalių sūnui R. K. nustatyti dideli specialieji poreikiai, o šalių sūnui M. K. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai.

39. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) pateiktoje išvadoje Nr. 2SD-2333 užfiksuoti ieškovo V. K. paaiškinimai apie tai, kad brolių ryšys nėra labai artimas. VTAS specialistams ieškovas buvo išreiškęs poziciją, kad prioritetu laikytų vaikų pasidalijimą, su juo liktų gyventi sūnus R. , o sūnus M. gyventų su mama. Pagrindine priežastimi pasidalinti vaikus V. K. įvardijo sūnaus R. K. diagnozę (autizmą). V. K. nurodė, jog siekiant užtikrinti nuolatinį kokybišką dėmesį vaiko priežiūrai, ugdymui, tobulinimui, specialistų rekomendacijų vykdymui, rūpinantis abiem vaikais – nukentėtų vienas iš vaikų (nepavyktų tinkamai paskirstyti dėmesį). V. K. teigė, kad sūnus R. K. kalba tik lietuviškai, jam būtų sunku adaptuotis naujoje kalbinėje aplinkoje, pasiruošti mokyklai (vaikui reikalinga pasiekti bendraamžių raidą).

40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 29-39 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, šiuo konkrečiu atveju, šalių nepilnamečių vaikų, kuriems yra 5 ir 7 metai, nuomonių dėl to, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, nebūtų pagrindo pripažinti lemiamu veiksniu priimant sprendimą byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai pagrįstai prioritetą suteikė specialiųjų vaikų poreikių tenkinimui bei prielaidų vaikų visapusiškai ir darniai psichologinei ir fizinei raidai užtikrinimui.

41. Apelianto V. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė R. K. gyvenamąją vietą su skyriumi nuo atsakovės gyvenančiu tėvu. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo argumentu neturi pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai motyvavo (žr. teismo sprendimo 97 punktą) ir pagrįstai sprendė, kad dėl turimos negalios (vaikystės autizmo) R. K. gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiktų geriausių šio vaiko interesų. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. ilgą laiką yra teikiamos tęstinės jo poreikius atitinkančios sveikatos priežiūros ir ugdymo paslaugos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su motina Latvijos Respublikoje, nebūtų galima užtikrinti šių paslaugų tęstinumo, kadangi vaikui pirmiausia reikėtų prisitaikyti prie kitos gyvenamosios ir kalbinės aplinkos. Toks vaikui būtinų paslaugų teikimo pertraukiamumas galėtų pakenkti R. K. sveikatai ir (ar) raidai.

42. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad L. pradinėje mokykloje yra įmanomas ir R. K. ikimokyklinis ugdymas, prioritetą teikiant kariuomenės darbuotojams (kariškiams). Šalių sūnus R. K. turi negalią dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (vaikystės autizmo), jam nustatyti dideli specialieji poreikiai. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Į bylą pateikta 2022 m. balandžio 28 d. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma patvirtina, jog R. K. yra sudaryta speciali ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo programa, reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalba. Taigi, R. K. pagal spacialią ugdymo programą yra ruošiamas mokykliniam ugdymui. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ginčijamame sprendime nurodytam motyvui, kad nustačius R. K. gyvenamąją vietą su kitoje valstybėje gyvenančia motina, jo adaptacija naujoje kalbinėje aplinkoje ir naujoje ugdymo įstaigoje būtų sudėtinga.

43. Apeliantas nurodo, jog nėra jokių pagrįstų prielaidų manyti, kad teismo sprendime padarytos išvados dėl atsakovės gebėjimų auginti vieną vaiką Latvijoje arba Lietuvoje neturėtų būti padarytos šalių abiejų vaikų atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi kiekvienas iš vaikų, teisingai prioritetą teikė šalių vaikų specialiųjų poreikių (ne)buvimui ir tų poreikių tenkinimo galimybėms tiek dabartinėje vaikų gyvenamojoje vietoje, tiek ir atsakovės gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jaunesnysis sūnus M. K. turi mažiau specialiųjų poreikių, nei jo brolis R. K., todėl jam prisitaikyti prie naujos gyvenamosios aplinkos būtų lengviau. Be to, tuo atveju, jei vaiko motina liks gyventi Latvijos Respublikoje, jaunesnis šalių sūnus M. K. per ateinančius kelerius metus suspėtų pasirengti mokykliniam ugdymui šioje valstybėje.

44. Apelianto V. K. teigimu, iš atsakovės neturėjo būti priteistas išlaikymas R. K., kadangi šio vaiko gyvenamoji vieta, taip pat kaip jo jaunesniojo brolio M. K., turėjo būti nustatyta su atsakove, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą. Teisėjų kolegija šį ieškovo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą. Civilinio kodekso 4.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Nustatant uzufruktą, turi būti uzufruktoriumi tampančio asmens valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė priešieškinio reikalavimų, kuriais prašė nustatyti uzufruktą į ieškovo V. K. turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant jame teisę gyventi atsakovei N. A. su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės, atsisakė 2021 m. lapkričio 22 d. (dokumentas numeris DOK-148591). 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsakovės priešieškinio atsisakymą priėmė ir bylą priešieškinio dalyje nutraukė. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant atsakovės valios uzufrukto teise valdyti ieškovui priklausantį butą, uzufruktas negali būti nustatytas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

45. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė ydingą šalių bendravimo su vaikais tvarką. Apelianto teigimu, teismas nevertino, kad dažnas bei varginantis keliavimas yra žalingas vaikams.

46. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

47. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

48. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Pirmiausia turi būti tenkinami vaiko interesai, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliantas teigdamas, kad ginčijama bendravimo su vaikais tvarka yra žalinga vaikams, šiam savo teiginiui pagrįsti į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų. Todėl toks apelianto argumentas pripažintinas deklaratyviu.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) šiuo metu yra apsunkintas dėl nutolusių šalių dabartinių gyvenamųjų vietų. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi šalių vaikų amžių (5 ir 7 metai), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) palaikymui. Todėl, mažesnio intensyvumo bendravimo tvarkos nustatymas šiame vaikų amžiaus tarpsnyje, vertinant šalių vaikų interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, vaikams būtų žalingas.

50. Apeliantas ginčija bendravimo tvarkos 2 punkto dalį, kurioje numatyta, kad: „Apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovė informuoja ieškovą prieš 2 dienas“. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo vertinimu, jog tokia bendravimo tvarkoje numatyta sąlyga reiškia, kad šalis gali ir neatvykti pasiimti sūnaus. Teisėjų kolegija, atlikusi bendravimo tvarkos teksto sisteminę analizę, sprendžia, kad ginčijama bendravimo tvarkos sąlyga yra susijusi su bendravimo tvarkos 12 punktu, numatančiu, jog „abu tėvai, atsiradus nenumatytoms kliūtims vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, privalo vienas kitą įspėti per protingą terminą ir sudaryti galimybę praleistas pasimatymų dienas kompensuoti kitu sutartu laiku“.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčijamą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

52. Ieškovo teigimu, netinkama ir netiksli yra sprendimo dalis, kuria didelių specialiųjų poreikių turinčiam R. K. iš atsakovės priteista vos 200 Eur išlaikymo suma, kai vidutinių specialiųjų poreikių turinčiam M. K. iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis – 385 Eur. Tai neatitinka vaiko R. K. padidintų poreikių. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šalių vaiko R. K. poreikius pagrįstai vadovavosi paties ieškovo, su kuriuo vaikas gyvena, pateiktais paskaičiavimais ir paaiškinimais, kad R. K. poreikiai sudaro 550 Eur.

53. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už atsakovės (žr. teismo sprendimo 122-123 punktus).

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas, kurio turtinė padėtis yra daug geresnė už atsakovės, turi proporcingai didesne dalimi prisidėti prie vaiko R. K. išlaikymo, tinkamai vadovavosi šiame punkte nurodyta kasacinio teismo praktika. Ginčijamame teismo sprendime nustatant atsakovės mokėtino išlaikymo R. K. dydį (200 Eur), taip pat buvo tinkamai įvertinta ta aplinkybė, kad R. K. dėl jam nustatytų specialiųjų poreikių yra mokama 140 Eur vaiko išmoka bei 300 Eur neįgalumo išmoka.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

55. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Latvijos teisėsaugos institucijas dėl atsakovės gyvenimo ir buities sąlygų nustatymo, nors privalėjo aiškintis, kokios bus vaiko gyvenimo sąlygos atsakovės gyvenamojoje vietoje, ar jos nepablogės lyginant su esamomis dabartinėmis vaiko gyvenimo ir lavinimosi sąlygomis. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji gyvena darbovietės suteiktame viešbučio kambaryje. Ieškovas priešingų duomenų į bylą nėra pateikęs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentą, kad „nors atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo patikrintos, tačiau visiems suprantama, kad gyvenant su kolege tarnybiniame kambaryje ten gyventi vaikams sąlygų nėra“ (žr. Teismo sprendimo 96 punktą). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei nenurodant faktinės savo gyvenamosios vietos, Latvijos Respublikos vaiko teisių apsaugos institucija neturėtų galimybės atlikti atsakovės gyvenimo ir buities sąlygų nustatymo.

56. Apeliantės teigimu, ji neturi jokių galimybių karinio dalinio teritorijoje gyventi su vaikais (abiem ar vienu iš jų), juo labiau, kad jos darbas yra susijęs su pamaininiu darbu pagal slenkantį grafiką bei nuolatinėmis komandiruotėmis į užsienį. Atsakovė neturi vaikų poreikius atitinkančio būsto, kuriame galėtų apsigyventi su abiem vaikais. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Atsakovė, įrodinėdama, jog ji neturi galimybių auginti savo vaikus, bylos nagrinėjimo metu akcentavo savo profesinį ir finansinį interesus dirbti pagal turimą profesiją, siekį įgyti reikiamą darbo stažą bei su tuo susijusias materialines garantijas.

57. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu bei Civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, apibrėžiančiomis tėvų valdžios turinį, akcentuoja, kad atsakovės profesiniai ir (ar) finansiniai interesai, nepaneigia jos įstatyminių pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų protinę ir fizinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad motinos valdžios turinį sudarančios pareigos apima ir pareigą užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą. Atsakovė turi dėti pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą. Todėl nustačius sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su motina, būtent atsakovei tenka pareiga užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, pasirūpinti visų nepilnamečio vaiko poreikių, įskaitant ir esamus specialiuosius poreikius, tenkinimu.

58. Atsakovės apeliaciniame skunde yra ginčijama teismo sprendimo dalis, pagal kurią brolių gyvenamoji vieta buvo nustatyta skirtingose vietose. Nurodoma, kad nebuvo nustatyti vaikų norai ir pažiūros. Minėtais aspektais teisėjų kolegija pasisakė nagrinėjant ieškovo apeliacinio skundo argumentus (žr. nutarties 34-43 punktus), todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai minėtais klausimais nebus kartojami. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar brolių R. ir M. K. ryšys bus užtikrintas iš esmės priklauso nuo abiejų tėvų dedamų pastangų vykdant nustatytą bendravimo tvarką.

59. Apeliantės teigimu, vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir vaikai jau du su pusę metų gyvena ieškovo gyvenamojoje vietoje Kaune, čia lanko ugdymo įstaigas. Atsakovės vertinimu, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl teismas nuspręsdamas vieno iš vaikų gyvenamąją vietą pakeisti, privalėjo vadovautis suformuota teismų praktika, susijusia su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu. Teismas privalėjo vertinti, ar nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo ir lavinimosi sąlygos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai, šalių sūnui R. K. nustatyti dideli specialieji poreikiai, o šalių sūnui M. K. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, ir nė viena iš šalių nesutinka, kad jų mažamečių vaikų (ar vieno iš jų) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vyraujančiu šalių mažamečių vaikų interesu šiuo konkrečiu atveju pripažintinas kokybiškas ir individualus esamų R. ir M. K. specialiųjų poreikių patenkinimas.

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad esama vaikų gyvenamoji aplinka atitinka vaikų interesus. Ieškovas įrodinėjo neturintis galimybių tinkamai ir laiku pasirūpinti visų individualių mažamečių vaikų R. ir M. K. specialiųjų poreikių, susijusių su vaikų sveikata ir raida, patenkinimu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad suderinti abiejų vaikų visapusišką ir savalaikį specialiųjų (didelių ir vidutinių) poreikių patenkinimą, prie kasdieninio šių poreikių patenkinimo neprisidedant vaikų motinai, yra itin sudėtinga. Todėl šiuo konkrečiu atveju šalių vaiko M. K. gyvenamosios aplinkos pakeitimas yra būtinas apsaugant geriausius vaiko interesus.

61. Atsakovė ginčija išlaikymo sūnui R. K. priteisimo momentą. Apeliantė nurodo, jog ieškovui pripažinus, kad atsakovė rūpinosi vaikais, kartu su jais gyveno iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iki tos datos, kai ieškovas ją iš sodo namo iškraustė, turėtų būti keistinas išlaikymo priteisimo momentas, nustatant, kad išlaikymas iš atsakovės vaikams priteistinas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

62. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams R. ir M. K. kiekvienam po 200 Eur nuo 2020 m. sausio 9 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3715-752/2020 priėmimo ir įsiteisėjimo. Minėta nutartis Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-760-896/2020 buvo panaikinta, perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams R. ir M. K. kiekvienam po 250 Eur nuo šios nutarties priėmimo iki sprendimo byloje priėmimo. Ši nutartis 2020 m. spalio 8 d. įsiteisėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė prašydama pakeisti išlaikymo priteisimo momentą nustatant, kad išlaikymas iš atsakovės vaikams priteistinas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., iš esmės siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtas klausimas, kuris yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Toks atsakovės prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl procesinės bylos baigties

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

65. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, išlaikymo vaikui priteisimą, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo

66. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

67. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodydamas patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos. Skundžiamame papildomame sprendime nurodyta, kad baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas žodžiu nurodė, jog ieškovo patirtos dviejų advokatų pagalbos išlaidos iš viso sudaro 7 710,64 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas advokatei M. L. sumokėjo 2 952,64 Eur, o advokatui D. V. sumokėjo 2 975 Eur, iš viso 5 927,64 Eur sumą, tačiau pagrįstomis ir skirstytinomis pripažino 1 700 Eur dalį iš 2 975 Eur ieškovo advokatui D. V. sumokėtos sumos už suteiktas advokato pagalbos išlaidas. Papildomu sprendimu ieškovo advokatei M. L. sumokėta 2 952,64 Eur suma neskirstyta ir ieškovui nepriteista ne dėl šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų trūkumo, bet dėl to, kad advokatės galimai teiktų teisinių paslaugų apimtis neatitiko ieškovo atliktų mokėjimų datų ir dydžio: ieškinio, kurį rengė minėta advokatė, ieškovas atsisakė, advokatė nedalyvavo nei viename iš trijų parengiamųjų posėdžių, advokatės atstovavimo metu atsiliepimą į atskirą skundą pasirašė ir teismui pateikė pats ieškovas.

68. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos nustatytas ieškovo patirtų advokato pagalbai apmokėti dydis. Teigiama, kad pagrįstomis advokato pagalbos išlaidomis yra 7 710,64 Eur suma, o ne 5 927,64 Eur, taip pat nesutinkama su advokato pagalbos išlaidų sumažinimu iki 1 700 Eur. Teigiama, kad pagal CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų taisykles (CPK 93 straipsnio 2-2 dalys) turi būti skirstoma 7 710,64 Eur advokato pagalbos išlaidos, o ne 1 700 Eur. Teigiama, kad priteisdamas tik nedidelę dalį ieškovo prašytos priteisti sumos, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, padarė procesinės teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

69. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti proceso dalyvių patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

66. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovo atstovas prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2022 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjai žodžiu nurodydamas 7 710,64 Eur advokato pagalbos išlaidų sumą. Vertindama ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).

67. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

68. Kaip jau buvo minėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti pateikiamas raštu. Byloje nėra ieškovo atstovo rašytinio prašymo dėl 7 710,64 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovo atstovo posėdžio metu pareikštas pareiškimas žodžiu apie ieškovo iš viso 7 710,64 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, nelaikytinas tinkamu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi toks prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų pagrįstai nustatė, kad ieškovas advokatei M. L. sumokėjo 2 952,64 Eur, o advokatui D. V. sumokėjo 2 975 Eur, iš viso 5 927,64 Eur sumą.

69. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017, 25 punktas).

71. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomu sprendimu ieškovo advokatei M. L. sumokėta 2 952,64 Eur suma neskirstyta ir ieškovui nepriteista vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bet ne dėl šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų trūkumo. Nustačius, kad advokatės galimai teiktų teisinių paslaugų apimtis neatitiko ieškovo atliktų mokėjimų datų ir dydžio: ieškinio, kurį rengė minėta advokatė, ieškovas atsisakė, advokatė nedalyvavo nei viename iš trijų parengiamųjų posėdžių, advokatės atstovavimo metu atsiliepimą į atskirą skundą pasirašė ir teismui pateikė pats ieškovas. Kadangi apeliaciniame skunde nėra kvestionuojami aukščiau nurodyti motyvai, kuriais remiantis advokatei M. L. sumokėta 2 952,64 Eur suma nebuvo paskirstoma, apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų papildomo teismo sprendimo motyvų pagrįstumo nepasisako.

73. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik 1 700 Eur dalis iš 2 975 Eur ieškovo advokatui D. V. sumokėtos sumos už suteiktas advokato pagalbą gali būti pripažinta skirstytina pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Ieškovo prašomas priteisti 450 Eur išlaidas pagal 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktą advokato sąskaitos išrašą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė įrodytomis, kadangi teismas neturėjo galimybės nustatyti, už kokias konkrečias paslaugas advokatui 2021 m. birželio 27 d. buvo sumokėta 200 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. buvo sumokėta 250 Eur suma. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 200 Eur advokatui D. V. 2021 m. birželio 27 d. buvo sumokėta už teisines paslaugas pagal sąskaitą Nr. R24-2021, o 250 Eur pagal išankstinę sąskaitą Nr. 69. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaita Nr. R24-2021 ir išankstinė sąskaita Nr. 69 nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl 450 Eur išlaidų priteisimo kaip neįrodytą.

74. Pirmosios instancijos teismas 200 Eur (nuo 350 Eur iki 150 Eur) sumažino ieškovo 2020 m. rugsėjo 2 d. patirtas išlaidas dėl ieškovo atstovo pareikštų trijų nepagrįstų prašymų, 350 Eur (nuo 500 Eur iki 150 Eur) sumažino ieškovo 2020 m. spalio 20 d. patirtas išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, kuriame išdėstytos pozicijos ieškovas vėliau nepalaikė, nelaikė priteistinomis ieškovo 2020 m. spalio 24 d. advokatui sumokėtos 125 Eur sumos už 2020 m. spalio 23 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą ir 75 Eur žyminio mokesčio (kompensacijos), kadangi pareiškimo reikalavimo dėl prašomos nustatyti atsakovės bendravimo tvarkos su pas ieškovą gyvensiančiais vaikais, ieškovas vėliau nepalaikė, nurodė, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui už advokatui sumokėtą 75 Eur žyminio mokesčio kompensaciją; sumažino 150 Eur (nuo 200 Eur iki 50 Eur) ieškovo 2021 m. gegužės 21 d. patirtas išlaidas patirtas dėl patikslinto ieškinio parengimą, kurio ieškovas vėliau nepalaikė.

75. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti ieškovo nutarties 74 punkte nurodytų išlaidų, kadangi teismas netinkamai vertino ieškovo procesinių dokumentų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

76. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino ieškovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį ir pagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamas priteisti advokato pagalbos išlaidas iki 1 700 Eur. Minėtų išlaidų sumažinimas atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeidžia teisingos šalių interesų pusiausvyros.

77. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas dalį, kuria patenkintas ieškinys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prašė nustatyti abiejų vaikų gyvenamą vietą su atsakove, nustatyti abiejų vaikų bendravimo tvarką su ieškovu (du neturtiniai reikalavimai), prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą abiem vaikams ir nustatyti atsakovei uzufrukto teisę į ieškovo butą (du turtiniai reikalavimai). Sprendimu nustatyta vieno vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu ir vieno vaiko bendravimo tvarka su ieškovu, taigi kiekvienas neturtinis reikalavimas patenkintas po ½ dalį. Išlaikymas iš ieškovo priteistas vienam vaikui, todėl patenkinta ½ dalis turtinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, o ieškinio turtinis reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo – atmestas. Taigi, iš viso yra patenkinta 37,5 % ((50+50+50+0)/4) ieškinio reikalavimų, o atmesta 62,5 % (100-37,5) reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismui Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikus nepakeistą, papildomu sprendimu nustatytos ieškinio patenkinimo proporcijos nesikeičia. Ieškovas turi teisę į 637,50 Eur (1700x37,5%) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą.

78. Apeliaciniame skunde nesutinkama su 75 Eur žyminio mokesčio priteisimu iš atsakovės ieškovui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir 83 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo po 385 Eur/mėn. dviem vaikams priteisimo mokėtinas 208 Eur (385x2x12x3%x75%) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl iš ieškovo valstybei 104 Eur žyminis mokestis priteistas neteisėtai. Kadangi minėtas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 50 %, todėl iš atsakovės valstybei turi būti priteista ne 54 Eur, o 104 Eur (208x50%) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra patenkinti po 50 %, ieškovui iš atsakovės pagrįstai priteista 75 Eur (75x50%+75x50%) žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmetus visiškai, ieškovui už šį reikalavimą sumokėtas 83 Eur žyminis mokestis neatlyginamas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu papildomu sprendimu ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidoms atlyginti pagrįstai priteista 712,50 Eur (637,50+75) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

79. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas iš dalies: iš atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis nuo 54 Eur padidintinas iki 104 Eur, naikintina sprendimo dalis, kurioje iš ieškovo priteistas 104 Eur žyminis mokestis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis nustatytomis CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

81. Ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė iš viso 1 988 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimo, 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, 300 Eur apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo parengimo išlaidos ir 188 Eur žyminis mokestis. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį.

82. Šalių apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimo atmetus, ieškovui 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimo ir 188 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o atsakovei 94 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos neatlygintinos. Ieškovas turi teisę į jo patirtų atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidų atlyginimą. Ieškovo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio 2 248,87 Eur (1,3x1729,9 Eur), kur 1729,9 Eur 2022 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

83. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliaciniu skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo dalis dėl ieškovui bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės palikta nepakeista, o papildomo sprendimo dalis, kurioje iš atsakovės priteistas žyminis mokestis valstybei, nežymiai pakeista bei panaikinta dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo valstybei, taip pat į tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo nereiškė, ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos dėl apeliacinio skundo dėl papildomo teismo sprendimo parengimo ieškovui neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą iš dalies pakeisti, iš atsakovės N. A., asmens (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) padidinti iki 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų); panaikinti papildomo sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų) žyminis mokestis.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. A., asmens (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė