- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-760-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00356-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei N. A. dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. pateikė ieškinį atsakovei N. A. dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą kiekvienam po 275 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo bei nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, prie jo yra prisirišę, viskuo aprūpinti, tad laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės N. A. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Eur nuo 2020 m. sausio 9 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3715-752/2020 priėmimo ir įsiteisėjimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovą V. K. paskyrė nepilnamečiams M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, atmetė.
3. Teismas nurodė, kad byloje duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nėra, ieškovas yra dirbantis, jo mėnesinės pajamos vidutiniškai sudaro apie 2 600 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, sprendė, jog iš atsakovės priteistinas laikinas išlaikymas po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovą paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, todėl ieškovo prašymą atmetė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, atsakovė kartu negyvena, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos tarp šalių nėra. Šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra kilęs, byloje nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ir ateityje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė N. A., atstovaujama advokatės N. G., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė remdamasis ieškovo melagingais teiginiais. Atsakovė su ieškovu negyvena kartu nuo 2019 m. vasaros. Ji kartu su vaikais persikėlė gyventi į ieškovo tėvams priklausančiame sodo žemės sklype šalių pastatytą namą. Dėl prasidėjusių konfliktų ieškovas nusprendė grįžti gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurį šalys įsigijo prieš gimstant pirmajam vaikui. Atsakovė yra Latvijos pilietė, tarnauja Latvijos armijoje, apie 10 metų dirbo Lietuvoje, kaip komandiruotas specialistas. Lietuvoje dirbo Karmėlavos oro uoste. Šiuo metu atsakovė dirba Latvijoje, nuolat kelioms dienoms turi vykti į darbą Latvijoje, po to turi laisvadienius, kuriuos leidžia Lietuvoje išimtinai rūpindamasi vaikais. Su ieškovu atsakovė kiekvieną mėnesį susiderindavo kiekvienas savo darbo grafikus ir pasikeisdami rūpindavosi ir rūpinasi vaikais. Vaikai su atsakove praleidžia didesnę laiko dalį, nei su ieškovu. Vaikų išlaidas kiekviena šalis apmoka iš savo gaunamų pajamų. Ieškovas išlaidų turi daugiau, nes jis sumoka už darželį, tačiau jis gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį, be to, jam pervedami vaikų pinigai. Vaikai lanko privatų darželį, kurį vienasmeniškai parinko ieškovas, jis iki šiol nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl 100,00 Eur kompensacijos gavimo už kiekvieną iš vaikų. Vaikai gyvena su atsakove, su ieškovu būna tik tomis dienomis, kai atsakovė dirba. Bendru susitarimu buvo susiklosčiusi tokia tvarka: atsakovės darbo dienos išvakarėse ieškovas vaikus pasiimdavo iš vakaro, nes atsakovė išvykdavo naktį, atsakovės paskutinės darbo dienos ryte ieškovas vaikus nuveždavo į darželį, iš kurio darbo dienos pabaigoje vaikus pasiimdavo atsakovė. Atsakovės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 800 Eur, iš jų darbo užmokestis apie 1 400 Eur ir 400 Eur komandiruotpinigiai ir maistpinigiai. Komandiruotės pinigus ir maistpinigius atsakovė realiai patiria, dėl ko realiai jos pajamos yra mažesnės.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo išlaikymo priteisimo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams priteisimo
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio su atsakove kartu negyvena, vaikai gyvena su ieškovu, ieškovas nepilnamečius vaikus pilnai išlaiko. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ieškovas moka už vaikų ugdymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Eur nuo 2020 m. sausio 9 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3715-752/2020 priėmimo. Teismas konstatavo, kad šiuo metu ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra kilęs, byloje nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ir ateityje, todėl netenkino ieškovo prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo nutartį panaikinti, nurodydama, kad vaikus išlaiko ir atsakovė, vaikai gyvena su atsakove, tik darbo dienomis, kuomet ji išvyksta dirbti į Latviją, vaikais rūpinasi ieškovas, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje pateikta 2020 m. balandžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvada civilinėje byloje Nr. 2SD-1720 ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika. VTAS išvadoje nurodyta, kad dėl šalyje paskelbto karantino VTAS skyrius neturi galimybių patikrinti šeimos gyvenamosios aplinkos sąlygų, susitikti su vaikais, siekiant nustatyti su kuriuo iš tėvų vaikus sieja artimesnis ryšys, kuris iš tėvų turi galimybes skirti daugiau laiko ir dėmesio vaikų priežiūrai, ugdymui, kurio iš tėvų gyvenamoji aplinka galėtų geriau atitikti geriausius vaikų norus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodyta, kad abu tėvai tinkamai vykdo savo pareigas vaikui, rūpinasi ir domisi juo, su abiem tėvais vaikas jaučiasi gerai.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, t. y. su kuriuo iš tėvų faktiškai gyvena nepilnamečiai vaikai, kiek laiko su kiekvienu iš tėvų praleidžia vaikai, kokias išlaidas, susijusias su vaikų būtinųjų poreikių tenkinimu, patiria kiekviena šalis. Pažymėtina, kad klausimą teismas sprendė rašytinio proceso tvarka, todėl vertino ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis, šalys nebuvo išklausytos, papildomų duomenų nurodytoms aplinkybėms išsiaiškinti teismas nepareikalavo.
13. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, jog, atsakovės teigimu, nepilnamečiais vaikais rūpinasi ir atsakovė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu, siekiant išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikinu nepilnamečiams vaikams išlaikymo teikimu, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.