Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau tekste – AAD) ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Grigeo Klaipėda“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 444,17 Eur žalos atlyginimą valstybės naudai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021-07-20 atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovė neteisėtai, draudžiamu būdu į Kuršių marias 2021-07-20 išleido 18,6 m³ nevalytų gamybinių nuotekų su kuriomis į aplinką pateko teršalai (2021-08-17 patikrinimo aktas Nr.(13.1.)-PA-4203), tokiu būdu padarė 4 444,17 Eur dydžio žalą Kuršių marioms. Su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, kurie savo sudėtimi yra toksiški, todėl yra kenksmingi ir darantys tiesioginę žalą vandens - Kuršių marių kokybei bei jos ekosistemai (didina Kuršių marių užterštumą ir taip blogina vandens būklę). Atsakovės vadovas T. E., dėl paminėtos veikos padarymo, teismų procesiniais sprendimais, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvykio metu žala aplinkai nebuvo padaryta, nes į gamtinę aplinką išleistas itin mažas kiekis apyvartinio technologinio vandens nelėmė ir negalėjo lemti Kuršių marių vandens ekologinės būklės pokyčių ar pablogėjimą, taip pat nesutinka su žalos masto nustatymu ir skaičiavimu. Ieškovas nenurodė kaip pablogėjo Kuršių marių vandens funkcijos ar savybės ar kaip jos pakito, žalos fakto nustatymui yra reikšminga apyvartinio technologinio vandens sudėtis bei teršalų koncentracija patekusi į gamtinę aplinką. Atsakovė paaiškino ir tai, kad technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į gamtinę aplinką, o į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti valymo įrenginiai, ten vyko išleisto technologinio vandens valymas, o taip pat ten jis susimaišė su kitomis buvusiomis lietaus nuotekomis ir tokiu būdu atsiskiedė. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė žalos fakto, todėl reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas.

3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog su atsiliepime dėstomais argumentais nesutinka ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamuose paviršinių nuotekų tinkluose įrengti valymo įrenginiai nėra pritaikyti gamybinių nuotekų valymui. Atsakovės teiginiai, kad tinkluose teršalai atsiskiedė su juose buvusiomis paviršinėmis nuotekomis, nepatvirtina, kad teršalai nepateko į aplinką. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad dėl didesnio nuotekų tūrio pakito teršalų koncentracija nuotekose, o patekę į Kuršių marias (į dar didesnį vandens kiekį) skiedžiasi toliau. Todėl ieškovo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos padarymo faktą, žalos dydis paskaičiuotas tinkamai vadovaujantis Metodika.

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su ieškiniu bei dublike išdėstyta ieškovo pozicija nesutinka, ieškinį prašo atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į gamtinę aplinką - Kuršių marias, o į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai, todėl šiuo atveju, apyvartinis technologinis vanduo iki patekimo į gamtinę aplinką buvo atskiestas daugiau nei 12 kartų. Be to, iš karto po incidento, AB „Klaipėdos vanduo“ išsiurbė paviršinių nuotekų tinklų valymo įrenginius, todėl išleistų teršalų koncentracijos neviršijo leistinų normų, kurios yra numatytos išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką. Pažymi, kad siekiant nustatyti ar į gamtinę aplinką - Kuršių marias, patekęs apyvartinis technologinis vanduo, yra laikomas toksišku, jokių papildomų tyrimų nebuvo atlikta. Tai, kad atskiedus apyvartinį technologinį vandenį teršalai nepasišalino, o sumažėjo jų koncentracija, priešingai nei teigia ieškovas, sudaro pakankamą pagrindą mažinti paskaičiuotą žalą, kadangi būtent pagal didžiausias leidžiamas teršalų koncentracijas, o ne jų kiekius, yra nustatomos leistinos į gamtinę aplinką išleistinų teršalų normos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovės netyčinio incidento metu išleisto į gamtinę aplinką apyvartinio technologinio vandens buvo padarytas reikšmingas neigiamas Kuršių marių vandens būklei poveikis, koks nors kitoks pokytis ar poveikis, ar bent jau grėsmė tokiam poveikiui atsirasti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. P. ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad ekspertų išvados nepaneigė taršos aplinkai fakto. Žalos dydis paskaičiuotas remiantis koncentracijomis, nustatytomis šulinyje Nr. 156 ir paviršinių nuotekų šulinyje (duomenys neskelbtini) už valymo įrenginių. Šulinys Nr. 52 šiuo atveju nebuvo aktualus. Tyrimai buvo atliekami ir po įvykio, siekiant nustatyti ar užkardinimo priemonės buvo veiksmingos. Žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodika, taip pat buvo atsižvelgta, kad nuotekos tekėjo ilgą laiko tarpą - 12 valalndų. Taip pat buvo remiamasi Šulinio Nr. 156 tyrimų rezultatais ir atsižvelgiant į rezultatus po valymo. Žalos paskaičiavimą atliko specialistai, jis apskaičiuotas tiksliai. Tokiam koncentracijos teršalų kiekiui, kuris atsakovės buvo išleistas, nebūtų išduotas leidimas. Šulinio Nr. 156 tyrimų rezultatai parodė, kad atsakovė viršijo leistinus normatyvus. Būtent į šį šulinį pateko atsakovės nuotekos ir iš šio šulinio buvo išleistos į Kuršių marias per išleistuvą Nr. 4. Ieškovo pozicija yra tokia, kad bet koks teršalų leidimas kenkia Kuršių marių ir ekosistemos kokybei. Aplinkos apsaugos agentūra nustatė, kad dėl įvykio esminė žala gamtai nebuvo padaryta.

6. Atsakovės AB „Grigeo Klaipėda“ atstovė advokatė Dovilė Murauskienė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad taršos atvejis buvo netyčinis ir įvyko dėl sklendės gedimo. Ištekėjusį teršalų kiekį geranoriškai padėjo nustatyti atsakovė, taip pat ėmėsi veiksmų padariniams pašalinti, atliktas paviršinių nuotekų valymas. Už netinkamą paviršinių tinklų eksploatavimą administracine tvarka yra nubaustas įmonės vadovas. Už teršalų išmetimą į gamtą, atsakovė yra gavusi ekonominę sankciją. Šioje byloje vertinamas tik teršalų poveikis gamtai. Pažymėjo, kad apyvartinis vanduo imamas iš Kuršių marių su jau ten esančiais teršalais, todėl tam tikra teršalų dalis ateina iš aplinkos su vandeniu. Todėl jau pasiimant vandenį, būtų galima konstatuoti taršą. Mano, kad nustatytas teršalų kiekis, negalėjo turėti lemiamos reikšmės Kuršių marioms, arba Klaipėdos sąsiauriui. Pažymi, kad žalos dydis turi būti skaičiuojamas remiantis ne tik Metodika, bet atsižvelgiant ir į visas kitas reikšmingas aplinkybes.

7. Teismo posėdžio metu ekspertas Ričardas Paškauskas patvirtino išvadas, pateiktas ekspertizės akte. Papildomai paaiškino, kad į paskutinį ekspertizės klausimą (Nr. 6) dėl deguonies deficito buvimo/nebuvimo, atsakyti negalima, kadangi deguonis nebuvo išmatuotas, todėl šiuo atveju galimas tik prielaidų darymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad chloridai ir sulfatai yra pagrindiniai jūrinio vandens komponentai, kitaip jūros vanduo nebūtų sūrus, todėl šie komponentai negali daryti neigiamo poveikio. Palyginus koncentracijas tarp to, kas po įvykio buvo išleidžiama į Kuršių marias ir tarp to, kas yra AB „Grigeo Klaipėda“ pusėje, skiriasi, tai nurodyta ekspertizės akte. Kadangi nuotekų tyrimai, matavimai iš šulinio Nr. 52 nebuvo daryti, todėl dėl nuotekų toksiškumo išvadų nėra galimybės padaryti. Eksperto nuomone, į aplinką patekusių nuotekų kiekis, jų koncentracija, tokiame tūryje vandens, kaip Kuršių marios, poveikis nykstamai mažas. Vandens kokybės, nustatyti teršalų kiekiai, pakeisti negalėjo. Eksperto nuomone, lyginant šulinio Nr. 156 koncentracijas, jos ekosistemos funkcionavimo pagrindų taip pat negalėjo pakeisti. Paaiškino, kad bet kurių teršalų neutralizavimo pagrindinis principas yra jų atskiedimas vandenynuose, jūrose. Teršalus atskiedus, jų koncentracija savaime turėtų nykti. Teršalams atsiskiedus ištekančiame vandenyje, jų koncentracijos neturėtų būti didesnės dėl maišymosi su Kuršių marių vandeniu. Dėl deguonies trūkumų proceso atsakymas negalimas, nes neatliktas konkretus matavimas. Ekspertas pažymi, kad bet kokia tarša daro žalą gamtai, tačiau kalbant apie nustatytas koncentracijas šulinyje, kurios buvo ties išleidimu ir tiesiogiai pateko į Kuršių marias (52 šulinys), joms atsiskiedus tokiame kiekyje vandens, lieka nykstamai mažos koncentracijos, todėl toks nevalytų nuotekų išleidimo kiekis, jo poveikis marių vandens kokybei yra nykstamai mažas ir negalima teigti, kad padarė žalą gamtai. Lyginant nuotekų koncentracijas pagal paimtus mėginius iš Nr. 52 ir Nr. 156 šulinių, jeigu būtų išleista Nr. 156 šulinyje nustatytas kiekis tiesiogiai į Kuršių marias, atlikus skaičiavimus, jis atsiskiestų ir liktų labai mažas kiekis, kas nedaro žalos Kuršių marių vandeniui. Sutinka, kad moraliai vertinant, bet kokia tarša negalima. Kenksmingiausios medžiagos yra skendinčios medžiagos. Pvz. celiuliozė, krakmolas tai bakterijų maistas, dėl to naudojamas deguonis ekosistemoje. Deguonis yra pastovioje dinamikoje, vertintina ir tai, kad vandenys maišosi, todėl, kad nustatyti didelį pavojų skendinčiose medžiagose, reikalingi labai dideli kiekiai. Ilgainiui skendinčios medžiagos išsiskaido ir išeina iš ekosistemos. Celiuliozė, krakmolas neturėtų būti priskiriamas prie kenksmingų medžiagų, vienintelis jų kenkimas, tai perteklinis deguonies suvartojimas. Azotas ir fosforas yra trąša, jais neteršiama, o tręšiama, kenksmingi ekosistemai jie pasidaro tada, kai susidaro jų perteklius.

8. Teismo posėdžio metu ekspertė Milda Stankevičiūtė patvirtino išvadas, pateiktas ekspertizės akte. Dėl Daphnia magna testo atlikto po įvykio praėjus 2 dienoms, papildomai paaiškino, kad atsiskiedęs technologinis vanduo gali prarasti savo toksiškumą. Cinko, vario, chromo, nikelio, švino ir kt. sunkiųjų metalų nustatytos koncentracijos vandenyje, neviršijo leidžiamų normų, todėl šios medžiagos neturėjo poveikio Kuršių marioms. Vertinant nuotekas ir nustatytas jų koncentracijas iš bendrovės pusės (šulinys Nr. 156), nustatytos normos viršijo didžiausias koncentracijas, tačiau poveikis vėlgi priklauso nuo maišymosi intensyvumo. Faktiškai ištekėjo mažesnės koncentracijos teršalai, todėl poveikis turėtų būti vertinamas pagal mažesnes koncentracijas. Teršalų koncentracija 156 ir 52 šuliniuose sumažėjo dėl skiedimosi. Sunkieji metalai yra toksiški, tačiau jų toksiškumas priklauso nuo koncentracijos, todėl iš 52 šulinio patekęs medžiagų koncentracijos kiekis į aplinką negalėjo būti toksiškas. Tokie kiekiai, kurie buvo išleisti iš 156 šulinio, kai kurių medžiagų atžvilgiu, būtų viršiję leistinas normas, priklausomai nuo vandens kiekio ir jo ištekėjimo intensyvumo. Tomis koncentracijomis, kuriomis ištekėjo teršalų kiekiai, negalėjo pakeisti Kuršių marių vandens kokybės, taip ir ekosistemai įtakos negalėjo turėti.

9. Teismo posėdžio metu ekspertė Laima Česonienė patvirtino išvadas, pateiktas specialisto išvadoje, papildomai paaiškino, kad į šulinį Nr. 52 patenka labai didelis kiekis nuotekų. Iš šio šulinio tyrimai buvo paimti praėjus 5 val. po įvykio, todėl atsakovės nuotekos nebegalėjo patekti į šį šulinį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmais padarytas poveikis aplinkai turi būti vertinamas pagal šulinį Nr. 156, kur nuotekos nebuvo atsiskiedusios. Skirtumas tarp apkrovos į ekosistemą ir koncentracijos yra didžiulis. Ekspertės nuomone, atsakovės nuotekos iš šulinio Nr. 156, atsižvelgiant į jų kiekį ir apkrovą, darė poveikį ekosistemai. Rezultatai iš šulinio Nr. 52 rodo, kad priemonės buvo labai efektyvios, tarša buvo sustabdyta. Daphnia testas patvirtino, kad į aplinką pateko toksiškos medžiagos, pažymi, kad gamybinės nuotekos, pagal sudėtį, visada yra toksiškos ir padarė neigiamą poveikį ekosistemai. Tuo atveju, jeigu šis testas būtų atliktas iš karto po įvykio, toksiškumas būtų žymiai didesnis. Šiuo atveju nustatyti kiekiai esminės žalos Kuršių marioms nepadarė, tačiau suminis teršalų kiekis, patenkantis į marias, yra kenksmingas. Nustatyta teršalų koncentracija, reikšmingai viršijo leistinas normas, nes nevalytos nuotekos tekėjo pakankamai ilgą laiką. Patvirtino, kad nuotekų atskiedimas, teršalų pavojingumą mažina, tačiau toksiškumas gali išlikti, nes ne visos medžiagos atsiskiedžia, pvz. nurodyti sunkieji metalai neatsiskiedžia. Nr. 156 ir Nr. 52 šuliniuose medžiagų koncentracijos sumažėjimą lėmė taikytas valymas, atsiskiedimas, tačiau kai kurios medžiagos išliko toksiškos. Apkrovos ekosistemai niekur nedingsta. Sunkieji metalai nėra tas pats kas yra prioritetinės medžiagos. Toksiškumą lemia visos, ne tik prioritetinės medžiagos. Didžiausią toksiškumą lemia gyvsidabris ir kadmis, tačiau nagrinėjamu atveju jų viršijimas nenustatytas. Protokolas, pagal kurį, mėginys paimtas iš karto po įvykio, patvirtina, kad nuotekų tarša buvo didelė. Dėl šio įvykio, galimai buvo deguonies trūkumas, tačiau dėl to nėra atlikti tyrimai. Atsakovės užsakytas nuotekų valymas, galėjo turėti poveikį kenksmingumo sumažinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Atsižvelgus į 2021-07-20 gautą pranešimą dėl galimo aplinkos (Kuršių marių) teršimo, 2021-07-20 AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija (toliau tekste – Inspekcija) sprendimu pavedė atlikti patikrinimą, kaip AB „Grigeo Klaipėda“ yra laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nuotekoms valyti, t. y. patikrinti ir įvertinti nuotekomis per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamą paviršinių nuotekų išleistuvą Nr. 4L.

12. Neplaninio patikrinimo metu surašytas 2021-08-17 patikrinimo aktas Nr.(13.1.)-PA-4203), iš kurio nustatyta, kad AB „Grigeo Klaipėda“, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-07-20 laikotarpiu nuo 03:50 val. iki 16:00 val., netinkamai eksploatuojant gamybinėse patalpose (makulatūros masės smulkaus valymo bare) įrengtą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (toliau – sistema), dėl sistemoje sumontuoto atviro pravalos atvamzdžio ir įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui, neteisėtai, į Kuršių marias per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus išleido apie 18,6 m³ nevalytų gamybinių nuotekų su teršalais (234,699 kg V teršalų grupės - BDS₇, bendro azoto, bendro fosforo, suspenduotų medžiagų, sulfatų ir (ar) chloridų (teršalų), 0,0097 kg IV teršalų grupės – naftos produktų, cinko, 0,0073 kg III teršalų grupės – vario, nikelio, švino, 0,00003 kg II teršalų grupės – kadmio, gyvsidabrio teršalų). Tokiais veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.3. punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – AAĮ) Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte nustatytus reikalavimus, bei padarė 4 444,17 Eur žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms), kurią pasiūlyta atlyginti atsakingam asmeniui - AB „Grigeo Klaipėda“.

13. Atliekant patikrinimą, siekiant išsiaiškinti, kokie konkrečiai teršalai pateko į aplinką, buvo paimti nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. 2021-07-20 nuotekų mėginiai paimti AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų iš paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 156 ((duomenys neskelbtini)) esančio vamzdžio, iš atsakovės pusės (tyrimų protokolas Nr. 21-487), taip pat iš paviršinio nuotekų šulinio po valymo, (duomenys neskelbtini) (tyrimų protokolas Nr. 21-486). 2021-07-20 nuotekų mėginį paėmė ieškovo specialistai iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52) (tyrimų protokolai Nr. P-105-2021-337/1, P-105-2021-338/1, P-111-2021-310/1). 2021-07-22 ieškovo darbuotojai paėmė technologinio apyvartinio vandens mėginius iš baseino C23 (protokolai Nr. P-105-2021-346/1, P-105-2021-347/1, P-141-2021-311/1). Po atliktų visų paimtų mėginių tyrimų, nustatyti teršalai ir jų kiekiai. Įvertinus nuotekų toksiškumą (ieškovo 2021-08-02 tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-003-2021-8/1) nustatyta, kad atsakovės gamybinėse nuotekose, kurios buvo neteisėtai išleistos į paviršinius nuotekų tinklus, o iš jų į Kuršių marias, buvo pasiektas 50 proc. Daphnia magna atsako lygis.

14. Žalos faktui nustatyti ieškovas 2021-08-25 raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pagal kompetenciją atlikti paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą, siekiant įvertinti 2021-07-20 patekusio 18,6 kub. m. apyvartinio technologinio vandens neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonėms nustatyti. Aplinkos apsaugos agentūros atliktame 2021-10-11 vertinime Nr. (31)-A4E-11588, įvertinus 2021-07-22 atliktų neplaninių laboratorinių tyrimų ir vėlesnių valstybinio aplinkos monitoringo metu atliktų tyrimų (2021-08-12, 2021-09-09) rezultatus, konstatuota, kad tarša gamybinėmis nuotekomis valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei (potencialui).

15. AB „Grigeo Klaipėda“ vadovui T. E. už 2021-07-20 patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (2021-08-17 Patikrinimo aktas Nr. (13.1 )-PA-4203), 2022-01-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Protokole atsakingas asmuo paaiškino, kad įvykusios taršos faktą, dėl neteisėto nevalytų gamybinių nuotekų išleidimo į Kuršių marias, pripažįsta; imamasi visų priemonių, kad išvengti taršos ateityje.

16. Ieškovo 2022-02-25 priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-940-2022 atsakovės atsakingam asmeniui - T. E. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. T. E. šį nutarimą apskundė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2022-04-28 nutartimi ieškovo 2022-02-25 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl T. E. skundo netenkino ir ieškovo nutarimą paliko nepakeistą (administracinio nusižengimo byla Nr. II-255-563/2022). Klaipėdos apygardos teismas 2022-06-23 nutartimi išnagrinėjo T. E. apeliacinį skundą ir paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutartį nepakeistą (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-417/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022-09-08 nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-02-25 nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-28 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-23 nutarčių, administracinio nusižengimo byla atnaujinta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023-03-30 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-28 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-23 nutartys pakeistos. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-02-25 nutarimo, kuriuo T. E. nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo. Kitą nutarčių dalį palikta nepakeista (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-303/2023).

17. Atsakovės prašymu byloje atlikta teismo ekspertizė dėl padarytos žalos (neigiamo pokyčio ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimo) paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) nustatymo, pateiktas ekspertizės aktas, kuriame padarytos išvados:

18.1. Ekspertai įvertino teismo nurodytų medžiagų grupių nustatytomis koncentracijomis pavojingumo ir poveikio ekosistemai laipsnį, nurodė išleidimo į gamtinę aplinką didžiausių leistinų koncentracijų ribas. Po 2021-07-20 įvykusio incidento AB „Grigeo Klaipėda“, kuriuo metu į Kuršių marias per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą pateko 18,6 m³ gamybinių nuotekų, kurių BDS7 (Biocheminis deguonies suvartojimas) rodiklio reikšmė buvo 49 mg/1. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento nustatomas į gamtinę aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo normas šis kiekis viršijo vidutinio paros mėginio DLK (didžiausia leidžiama koncentracija) reikšmes, tačiau dėl intensyvaus maišymosi Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje ir teršalų skiedimo intensyvumo, apskaičiavo, kad paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) vien sąsiaurio apimtyje poveikis nykstamai mažas. Ekspertų nuomone, chloridų (0,216 g/1) ir sulfatų (0,105 g/1) patekimas į šią ekosistemos dalį jokios pastebimos įtakos nedarys. 2021-07-20 įvykusio incidento metu į Kuršių marias patekus 18,6 m³ apyvartinio technologinio vandens, kur bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos buvo 41 mg N/l ir 0,71 mg P/l. Bendrojo azoto reikšmės viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento nustatomas į gamtinę aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo normas, tačiau įvertinant aukščiau nurodytų medžiagų grupių nustatytomis koncentracijomis pavojingumo ir poveikio ekosistemai laipsnį, atkreiptinas dėmesys į absoliučius patekusių medžiagų kiekius - 0,7626 kg azoto ir 0,013 kg fosforo. Praskiesti aktyviai besimaišančio Klaipėdos sąsiaurio vandens, šie kiekiai įgauna nykstamai mažas vertes, todėl šiuo konkrečiu atveju reikšmingo poveikio ekosistemai padaryti negalėjo ar jos funkcijų turimų savybių pablogėjimo, matyt, nekėlė. Dėl Cinko (Zn), vario (Cu), bendro chromo (Cr), nikelio (Ni), kadmio (Cd), švino (Pb) ir gyvsidabrio (Hg) nustatytomis koncentracijomis pavojingumo ir poveikio ekosistemai laipsnio ir išleidimo į gamtinę aplinką didžiausių leistinų koncentracijų ribos, ekspertai pasisakė, kad atsižvelgiant į galiojančius cheminių medžiagų teisės aktus, šios pavojingos medžiagos yra testuojamos ir jų rizika vertinama atskirai, o ne mišinyje.

18.2. Atsižvelgiant į pirminę Kuršių marių vandens būklę, 2021 m. Kuršių marių monitoringo rezultatus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kartu su technologiniu apyvartiniu vandeniu į gamtinę aplinką patekusios medžiagos (t.y. skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), chloridai, sulfatai, bendrasis azotas, bendrasis fosforas, sunkieji metalai - Zn, Cu, Cr, Ni, Cd, Pb ir Hg, nustatytomis koncentracijomis (šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias)) neturėjo sukelti reikšmingo Kuršių marių vandenų cheminės būklės pokyčio, t. y. pokyčio, kuris lemtų neigiamą Kuršių marių ekosistemos pokytį ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimą.

18.3. Vertinant, Aplinkos apsaugos agentūros atlikto eksperimento rezultato - nustatyto 48 h EC30 Daphnia magna judrumo slopinimo (rezultatai užfiksuoti tyrimų protokole Nr. P-003-2021-8/1), reikšmingumą, atsakant į klausimą, ar 2021-07-20 incidento metu į Kuršių marias kartu su apyvartiniu technologiniu vandeniu patekusios medžiagos galėjo padaryti žalą (neigiamą pokytį ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimą) paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms), ekspertizės akte nurodyta, kad nuotekos C23 baseine priskiriamos toksiškoms ir į gamtinę aplinką negali būti išleidžiamos. Tuo tarpu Daphnia magna judrumo slopinimo testas (pagal LST EN ISO 6341:2013) su paviršinėmis nuotekomis iš šulinio Nr. 52, išleidime į Kuršių marias, nebuvo atliktas.

18.4. Teršalų koncentracijų didėjimo tendencija vandens telkiniuose daro neigiamą įtaką ekosistemos būklei ir jos funkcijoms ir gali sutrikdyti savaiminio apsivalymo procesus. Teršalai, tokie kaip sunkieji metalai, kiti neorganiniai ir organiniai teršalai, linkę kauptis vandens organizmų audiniuose, o tai gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį organizmų sveikatai. Apskritai, maistinių medžiagų, organinių medžiagų ir kitų teršalų koncentracijos vandens telkiniuose didėjimo tendencija gali turėti įvairių neigiamų padarinių paviršiniams vandens telkiniams ir susijusioms ekosistemoms.

18.5. Atsakant į klausimą kokią įtaką paviršinių vandens telkinių būklei, ekosistemai daro maistingųjų ir organinių medžiagų bei kitų teršalų koncentracijų didėjimo tendencija vandens telkiniuose, ekspertizės akte nurodyta, kad tam tikro laipsnio savaiminis ekosistemų apsivalymas galimas dėl vandens atsiskiedimo paviršiniais ir/ar gruntiniais vandenimis, kompleksinių hidrologinių, (mikro) biologinių, fiziko-cheminių procesų, tokių kaip sedimentacija, koaguliacija, išgaravimas, koloidų nusėdimas ir jų susijungimas vandens telkinio dugne, teršalų asimiliacijos gyvaisiais organizmais. Tam tikri toksiški, mobilūs, patvarūs teršalai (pvz.: patvarūs organiniai teršalai, sunkieji metalai, pvz.: Hg, Cd) gali išlikti aplinkoje ilgą laiką, nes natūrali gamtinė aplinka negali savaime greitai apsivalyti. Pažymėjo, kad ekosistemos ribos nėra griežtos, todėl ir medžiagų apytakos bei kiti procesai ekosistemoje nėra pilnai uždari ir teršalai iš vienos ekosistemos gali patekti į kitas ekosistemas.

18.6. Atsakant į klausimą ar Kuršių marių akvatorijos dalyje prie išleistuvo Nr. 4 buvo viršytos prioritetinių medžiagų ir kitų teršalų kritinės koncentracijos sutrikdančios savaiminį apsivalymo procesą, t. y. ar ištirpusio deguonies koncentracija buvo mažesnė už Marių vidurkį (ar pasireiškė deguonies trūkumo procesai), ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinant vandens maišymosi Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje intensyvumą ir taip vadinamų teršalų skiedimo intensyvumą, galima daryti prielaidą, kad reikšmingų deguonies svyravimų nebuvo. Tačiau savaiminiam apsivalymo procesui prie išleistuvo Nr. 4, nuo perteklinių organinių junginių (BDS7 - 56 mg/1) ir bendrojo azoto (20 mg/1) gal ir galėjo daryti lokalų poveikį deguonies koncentracijų pokyčiams.

18. Ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į prof. dr. Laimą Česonienę (turinti Technologijos mokslų daktaro laipsnį) atlikti įvykio metu padarytos žalos (neigiamo pokyčio ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimo) paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) vertinimą ir pateikė į bylą specialisto išvadą. Atsakant į klausimus, kurie atitinka 2023-01-26 teismo nutartyje nurodytus klausimus dėl ekspertizės skyrimo, nurodyta:

19.1. Atsakymas į 1 ir 2 klausimus - Gamybinių nuotekų iš AB „Grigeo Klaipėda“ taršos rodikliai didžiausias leistinas koncentracijas (DLK) (pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą) viršijo: skendinčių medžiagų koncentracija - 117 karto; biocheminio deguonies suvartojimo BDS7 vertė - 160 kartų. Bendrojo azoto, bendrojo fosforo, chloridų, sulfatų, cinko, vario ir bendro chromo koncentracijos nuo kelių iki keliolikos kartų viršijo DLK.

19.2. Atsakymas į 3 klausimą - Aplinkos apsaugos agentūros atlikto 48 h EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo (rezultatai užfiksuoti tyrimų protokole Nr. P-003-2021-8/1) - ūminio toksinio tyrimo protokolo rezultatas 68,7 proc. Šis tyrimas parodė, kad gamybinės nuotekos iš AB „Grigeo Klaipėda“ C23 apyvartinio vandens baseino buvo toksiškos ir negalėjo būti išleidžiamos į gamtinę aplinką.

19.3. Atsakymas į 4 klausimą - maistingųjų medžiagų (dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių) koncentracijos didėjimas skatina eutrofikacijos procesus vandens telkiniuose, t.y. telkinio vanduo persotinamas maistinių medžiagų, prasideda intensyvus, žalingas aplinkai dumblių žydėjimas. Dumbliai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, kaupiasi vandens paviršiuje, todėl deguonis nebetirpsta vandenyje, pradeda jo trūkti. Eutrofikacija lemia mažėjančią biologinę įvairovę, nes pasikeičia sąlygos – sunaudojamas visas prieinamas deguonis, didelė dumblių koncentracija sudaro nepalankią terpę kitiems augalams, mažėja žuvų įvairovė ir skaičius.

19.4. Atsakymas į 5 klausimą - į vandenį patekusio fosforo kiekis (apie 98 proc.) nukeliauja į nuosėdas (dumblą), dalį į vandenį patekusio fosforo taip pat sunaudoja vandens augalai ir gyvūnai, detritas ir tik labai maža dalis (iki 0,5 proc.) fosforo sugrąžinama į apytaką per žuvų ir vandens paukščių biomasę. Azotą lengvai pasisavina vandens augalai, o po to ir gyvūnai. Vandenyje trūkstant deguonies prasideda denitrifikacija. Sunkieji metalai yra vienas toksiškiausių vandens ekosistemų teršalų. Ilgesnis teršalų buvimo vandenyje laikas lemia sunkiųjų metalų kaupimąsi biotoje, o nemaža dalis patenka į nuosėdas. Iš nuotekų į vandenį išsiskyrusius toksinus suvartoja žuvys ir kiti vandens gyvūnai, taip toksinai patenka į žmonių mitybos grandinę.

19.5. Atsakymas į 6 klausimą - prie paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 nustatytos didelės bendrojo azoto (20 mg/1), bendrojo fosforo (0,44 mg/1), sulfatų (250 mg/1), chloridų (1909 mg/1) koncentracijos. BDS7 vertė (56 mg/lCh) nustatyta didesnė 9 kartus už ribine verte karpiniams vandens telkiniams (<6 mg/lCh). Dėl didelio vandens ploto (dėl difuzijos proceso) 2021-07-22 dienos atliktuose tyrimuose buvo nustatytos nedidelės vertės. Po paros nusistovėjo pusiausvyra tarp koncentracijų, todėl 2021-07-22 dienos tyrimų rezultatai šiuo atveju yra nereprezentatyvūs. Gamtoje, vertinant taršos sklaidą, dėl difuzijos ir dispersijos procesų, labai svarbūs ėminių ėmimo faktoriai yra laikas ir vieta. Ištirpęs deguonis yra pagrindinis rodiklis, lemiantis vandens kokybę ir vandens ekosistemos sveikatą. Mažas ištirpusio deguonies kiekis rodo galimą pavojų vandens telkiniui.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio)

2. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

3. Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.

4. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis).

5. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją.

6. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė veikė neteisėtai, būtina nustatyti, kokius veiksmus ji atliko, ir ar jos elgesys (veiksmai) nepažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - Nuotekų tvarkymo reglamentas) 6, 7.3 punktų reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau - Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 23 punkto reikalavimus, nes išleido į gamtinę aplinką nevalytas nuotekas, neturėdama AB „Klaipėdos vanduo“, kuri eksploatuoja paviršinius nuotekų tinklus, rašytinio sutikimo jas išleisti. Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkte nustatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; sistemose turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą (7.2 punktas), o taip pat ir, kad paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus nuotekų tvarkymą mišriosiose nuotekų tvarkymo sistemose, įrengtose iki šio Reglamento įsigaliojimo; buitinės, komunalinės ir/arba gamybinės nuotekos po valymo (iki reikalavimų nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitos ir taršos kontrolės gali būti nuvedamos į išleidimo į gamtinę aplinką vietą ir išleidžiamos kartu su išvalytomis (iki reikalavimų, nustatytų išleidimui į gamtinę aplinką), apskaitytomis ir taršos kontrolę (kontrolės vietą) praėjusiomis paviršinėmis nuotekomis (t. y. gali būti maišomos tik išvalytos, apskaitytos ir taršos kontrolę praėjusios nuotekos) (7.3 punktas). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte numatyta, kad į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius atitinkamą sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos; buitinių, komunalinių ir (ar) gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių nuotekų išleidimui į aplinką.

19. Atsakovė, pažeisdama šiuos Nuotekų tvarkymo reglamento bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, įvykus sklendės iš C23 baseino į apyvartinio vandens surinkimo kanalą techniniam sutrikimui, nevalytas gamybines nuotekas (technologinis apyvartinis vanduo) išleido į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir po pirminio valymo (AB „Klaipėdos vanduo“ lietaus nuotekų valymo įrenginys, (duomenys neskelbtini)) į Kuršių marias, neturėdama leidimo (sutikimo) jas išleisti šioje vietoje (2021-07-20 AB „Klaipėdos vanduo“ savavališko prijungimo nustatymo aktas). Ieškovas AB „Grigeo Klaipėda“ vadovui T. E. už 2021-07-20 patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (2021-08-17 Patikrinimo aktas Nr. (13.1 )-PA-4203), 2022-01-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą. Protokole atsakingas asmuo paaiškino, kad įvykusios taršos faktą, dėl neteisėto nevalytų gamybinių nuotekų išleidimo į Kuršių marias, pripažįsta; imamasi visų priemonių, kad išvengti taršos ateityje. Be to, ieškovo 2022-02-25 priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-940-2022 atsakovės atsakingam asmeniui T. E. už nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2022-04-28 nutartimi ieškovo 2022-02-25 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl T. E. skundo netenkino ir ieškovo nutarimą paliko nepakeistą (administracinio nusižengimo byla Nr. II-255-563/2022). Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutartį nepakeistą (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-417/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022-09-08 nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-02-25 nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-28 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-23 nutarčių, administracinio nusižengimo byla atnaujinta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023-03-30 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022-04-28 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-23 nutartys pakeistos. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022-02-25 nutarimo, kuriuo T. E. nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo. Kita nutarčių dalis palikta nepakeista (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-303/2023). Teismų konstatuota, kad atsakovė draudžiamu būdu (neturėdama teisės, su gamybinėmis nuotekomis išleisti teršalų į aplinką), neteisėtai išleido į gamtinę aplinką užterštų (nevalytų) gamybinių nuotekų, kurios nebuvo tvarkomos reikalavimus atitinkančioje nuotekų tvarkymo sistemoje, su gamybinėmis nuotekomis išmetė į aplinką teršalus. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog gamybinės nuotekos buvo išpiltos, neturint tam paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų savininko (valdytojo) sutikimo, byloje tarp šalių ginčo dėl to nėra, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti. Tokiu būdu yra nustatyta pirmoji atsakovės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga.

8. Pagal bendrąją taisyklę žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 1dalies 21 punktas (redakcija, galiojusi atsakovės atliktų veiksmų metu) nustato, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas.

9. Pagal AAĮ nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms (32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktai).

10. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, jog įvykio metu žala aplinkai nebuvo padaryta, nes į gamtinę aplinką išleistas itin mažas kiekis apyvartinio technologinio vandens nelėmė ir negalėjo lemti Kuršių marių vandens ekologinės būklės pokyčių ar pablogėjimą, kadangi atsakovė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į gamtinę aplinką - Kuršių marias, o į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai, todėl šiuo atveju, apyvartinis technologinis vanduo iki patekimo į gamtinę aplinką buvo atskiestas. Be to, po incidento, AB „Klaipėdos vanduo“ išsiurbė paviršinių nuotekų tinklų valymo įrenginius, todėl atsakovės nuomone, išleistų teršalų koncentracijos neviršijo leistinų normų, kurios yra numatytos išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad taršos atvejis buvo netyčinis ir įvyko dėl sklendės gedimo, ištekėjusį teršalų kiekį geranoriškai padėjo nustatyti atsakovė, taip pat ėmėsi veiksmų padariniams pašalinti, atliktas paviršinių nuotekų valymas, todėl nustatytas teršalų kiekis negalėjo turėti lemiamos reikšmės Kuršių marioms, arba Klaipėdos sąsiauriui.

12. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad žalos padarymo faktas yra įrodytas, kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamuose paviršinių nuotekų tinkluose įrengti valymo įrenginiai nėra pritaikyti gamybinių nuotekų valymui, o atsakovės teiginiai, kad tinkluose teršalai, atsiskiedė su juose buvusiomis paviršinėmis nuotekomis, nepatvirtina, kad teršalai nepateko į aplinką. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad dėl didesnio nuotekų tūrio pakito teršalų koncentracija nuotekose, o patekę į Kuršių marias (į dar didesnį vandens kiekį) skiedžiasi toliau. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad ekspertų išvados nepaneigė taršos aplinkai fakto. Šulinio Nr. 156 tyrimų rezultatai parodė, kad atsakovė viršijo leistinus normatyvus. Būtent į šį šulinį pateko atsakovės nuotekos ir iš šio šulinio buvo išleistos į Kuršių marias per išleistuvą Nr. 4. Tokiam koncentracijos teršalų kiekiui, kuris atsakovės buvo išleistas, nebūtų išduotas leidimas. Bet koks teršalų išleidimas kenkia Kuršių marių ir ekosistemos kokybei.

13. 2023-03-05 ekspertų išvadoje „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmais padarytos žalos (neigiamo pokyčio ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimo) paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) nustatymo“ (pagal laboratorinių tyrimų rezultatus mėginiuose, imtuose 2021-07-20, paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias) konstatuota, kad po 2021-07-20 įvykusio incidento AB „Grigeo Klaipėda“, kuriuo metu į Kuršių marias per paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą pateko 18,6 m³ gamybinių nuotekų, kurių BDS7 (deguonies kiekis) rodiklio reikšmė buvo 49 mg/1. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento nustatomas į gamtinę aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo normas šis kiekis viršijo vidutinio paros mėginio DLK reikšmes, kurios, nelygu aglomeracijos dydžio, svyruoja nuo 17 iki 29. <...> dėl intensyvaus maišymosi Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje ir taip vadinamų taršalų skiedimo intensyvumo <...> paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) vien sąsiaurio apimtyje poveikis nykstamai mažas. Bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos buvo 41 mg N/l ir 0,71 mg P/l. Bendrojo azoto reikšmės viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento nustatomas į gamtinę aplinką išleidžiamų gamybinių nuotekų užterštumo normas. Vidutinė metinė DLK azotui svyruoja priklausomai nuo aglomeracijos dydžio nuo 10 iki 20 mg N/1. Su nuotekomis patekusio bendrojo fosforo koncentracija nustatytų vidutinių metinių DLK ribų skirtingoms aglomeracijos - 1 - 2 mg P/l – neviršijo. Praskiesti aktyviai besimaišančio Klaipėdos sąsiaurio vandens šie kiekiai įgauna nykstamai mažas vertes, todėl šiuo konkrečiu atveju reikšmingo poveikio ekosistemai padaryti negalėjo ar jos funkcijų turimų savybių pablogėjimo nekėlė. Atsižvelgiant į laboratorinių tyrimų protokolo Nr. P-105-2021-338/1 (mėginys, imtas 2021-07-20, paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias) rezultatus, nuotekose nustatytų teršalų (metalų: cinkas - 6,22 pg/1, varis - 2,44 pg/1, bendrasis chromas - 1,46 pg/1, nikelis - 1,29 pg/1, kadmis - <0,13 pg/1, švinas - <0,56 pg/1, gyvsidabris - 0,029 pg/1) koncentracijos neviršijo Nuotekų tvarkymo reglamente nurodytų šių medžiagų vandenyje DLK-AKS ir MV-AKS. Metalai DLK koncentracijomis mišinyje geba sukelti pokyčius vandens organizmuose įvairiuose jų biologinio organizuotumo lygmenyse (pvz.: citogenetinės pažaidos, elgsenos pokyčiai ir kt.), tačiau sukelti pokyčiai nesąlygoja organizmų žūties, reikšmingų morfometrinių parametrų pokyčių ar žymaus sveikatos būklės suprastėjimo ir kt., pavojingos medžiagos yra testuojamos ir jų rizika vertinama atskirai, o ne mišinyje, kuriame jos egzistuoja aplinkoje. Tam tikri toksiški, mobilūs, patvarūs teršalai (pvz.: patvarūs organiniai teršalai, sunkieji metalai, pvz.: Hg, Cd) gali išlikti aplinkoje ilgą laiką, nes natūrali gamtinė aplinka negali savaime greitai apsivalyti. Ekosistemos ribos nėra griežtos, todėl ir medžiagų apytakos bei kiti procesai ekosistemoje nėra pilnai uždari ir teršalai iš vienos ekosistemos gali patekti į kitas ekosistemas. Įvertinus vandens maišymosi Klaipėdos sąsiaurio akvatorijoje intensyvumą ir taip vadinamų taršalų skiedimo intensyvumo ekspertų išvadoje daroma prielaida, kad reikšmingų deguonies svyravimų nebuvo. Tačiau ekspertų išvadoje pažymėta, kad savaiminiam apsivalymo procesui prie išleistuvo Nr. 4 nuo perteklinių organinių junginių (BDS7 - 56 mg/1) ir bendrojo azoto (20 mg/1) galimai galėjo daryti lokalų poveikį deguonies koncentracijų pokyčiams.

14. Ekspertų išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal 48 h EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo testą (pagal LST EN ISO 6341:2013), t. y. gėlo vandens ūminio toksiškumo tyrimą, panaudojant dafnijų imobilizacijos reakciją naudojamas paviršinio vandens, nuotekų, cheminių medžiagų tirpalų ir kietosios fazės vandeninių ekstraktų toksiškumo tyrimas biometriniu dafnijų nejudrumo ir (ar) mirtingumo metodu, nuotekos laikomos toksiškomis, kai po 48 valandų sąveikos pasiekiamas 50 proc. Daphnia magna atsako lygis, atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341 (Vandens kokybė. Daphnia magna Straus (Cladocera, Crustacea) judrumo slopinimo nustatymas. Ūminio toksiškumo tyrimas). Remiantis tyrimų protokolo Nr. P-003-2021-8/1 rezultatais nuotekos iš apyvartinio vandens baseino C23 pagal toksiškumo skalę (toksiškumo skalė: nt - netoksiškas mėginys (<0.4 TV); st - silpnai toksiškas (>0.4 - <1.0 TV); t - toksiškas (1 - 10 TV); vt - labai toksiškas (> 10 -100 TV); et-ypač toksiškas (> 100 TV; TV - toksiškumo vienetai) yra priskiriamos toksiškoms nuotekoms (t. y. 1,456 TV). Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme (Nr. Dl-236) „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ III skyriuje Bendrieji reikalavimai nuotekų tvarkymui 13 punkte: į gamtinę aplinką išleidžiamos nuotekos turi atitikti 1 lentelėje nurodytas sąlygas, kur viena iš sąlygų - nuotekos negali būti toksiškos. Tokiu būdu, pagal AAA 2021-08-02 tyrimų rezultatus (protokolas Nr. P-003-2021-8/1), nuotekos C23 baseine priskiriamos toksiškoms ir į gamtinę aplinką negali būti išleidžiamos. Tuo tarpu Daphnia magna judrumo slopinimo testas (pagal LST EN ISO 6341:2013) su paviršinėmis nuotekomis iš šulinio Nr. 52, išleidime į Kuršių marias, nebuvo atliktas.

15. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės pateiktoje specialisto išvadoje Nr. AD4-8541 nurodyta, kad pagal patikrinimo aktą Nr. (13.1)-PA-4203, gamybinių nuotekų iš AB „Grigeo Klaipėda“ ėminiai tyrimams buvo imti iš paviršinio nuotekų šulinio po valymo pagal Tyrimų protokolą Nr. 21-486 2021-07-20 14.13 val., iš paviršinių nuotekų šulinio Nr.156 ((duomenys neskelbtini)) (tyrimų protokolas Nr.21-487) – 2021-07-20 14.55 val.; iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52) - (tyrimų protokolai Nr. P-105-2021-337/1; P-105-2021-338/1 ir P-l 11-2021-310/1) — 2021-07-20 21.30 val. Nuotekų taršos paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias rodiklius vertinimas ir analizavimas nėra tikslingas, kadangi pateiktos koncentracijos neatspindi realios nuotekų taršos, kuri turėjo būti įvertinta gamybinių nuotekų tekėjimo į Kuršių marias laikotarpiu. Tikslinga vertinti nuotekų mėginių, imtų paviršinių nuotekų šulinyje Nr.156 iš UAB „Grigeo Klaipėda“ pusės ( Protokolas Nr. 21-487), 2021-07-20 14.55 val. tyrimų reikšmes. Išvadoje nurodyta, kad pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą bendruosius reikalavimus į gamtinę aplinką išleidžiamoms nuotekoms negali būti toksiškos. Nuotekos laikomos toksiškomis, kai po 48 valandų sąveikos pasiekiamas 50 procentų Daphnia magna atsako lygis, atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341 (Vandens kokybė. Daphnia magna Straus (Cladocera, Crustacea) judrumo slopinimo nustatymas. Ūminio toksiškumo tyrimas). Pagal atliktą 48 h EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo testą (rezultatai užfiksuoti tyrimų protokole Nr. P-003-2021-8/1) - ūminio toksinio tyrimo protokolo rezultatas siekė 68,7 procentų. Šis tyrimas parodė, kad gamybinės nuotekos iš AB „Grigeo Klaipėda“ C23 apyvartinio vandens baseino buvo toksiškos ir negalėjo būti išleidžiamos į gamtinę aplinką.

16. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Ričardas Paškauskas patvirtino, kad bet kokia tarša daro žalą gamtai, tačiau kalbant apie nustatytas koncentracijas šulinyje, kurios buvo ties išleidimu ir tiesiogiai pateko į Kuršių marias (52 šulinys), joms atsiskiedus tokiame kiekyje vandens, lieka nykstamai mažos koncentracijos, todėl toks nevalytų nuotekų išleidimo kiekis, jo poveikis marių vandens kokybei yra nykstamai mažas ir negalima teigti, kad padarė žalą gamtai. Lyginant nuotekų koncentracijas pagal paimtus mėginius iš Nr. 52 ir Nr. 156 šulinių, jeigu būtų išleista Nr. 156 šulinyje nustatytas kiekis tiesiogiai į Kuršių marias, atlikus skaičiavimus, jis atsiskiestų ir liktų labai mažas kiekis, kas nedaro žalos Kuršių marių vandeniui. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Milda Stankevičiūtė patvirtino, jog vertinant nuotekas ir nustatytas jų koncentracijas iš bendrovės pusės (šulinys Nr. 156), nustatytos normos viršijo didžiausias koncentracijas, tačiau teršalų koncentracija 156 ir 52 šuliniuose sumažėjo dėl skiedimosi. Tomis koncentracijomis, kuriomis ištekėjo teršalų kiekiai, negalėjo pakeisti Kuršių marių vandens kokybės, taip ir ekosistemai įtakos negalėjo turėti. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Laima Česonienė patvirtino, kad atsakovės nuotekos iš šulinio Nr. 156, atsižvelgiant į jų kiekį ir apkrovą, darė poveikį ekosistemai, į aplinką pateko toksiškos medžiagos, gamybinės nuotekos, pagal sudėtį, visada yra toksiškos ir padarė neigiamą poveikį ekosistemai. Šiuo atveju nustatyti kiekiai esminės žalos Kuršių marioms nepadarė, tačiau suminis teršalų kiekis, patenkantis į marias, yra kenksmingas. Nustatyta teršalų koncentracija, reikšmingai viršijo leistinas normas, nes nevalytos nuotekos tekėjo pakankamai ilgą laiką. Patvirtino, kad nuotekų atskiedimas, teršalų pavojingumą mažina, tačiau toksiškumas gali išlikti, nes ne visos medžiagos atsiskiedžia, pvz. nurodyti sunkieji metalai neatsiskiedžia. Šuliniuose Nr. 156 ir Nr. 52 medžiagų koncentracijos sumažėjimą lėmė taikytas valymas, atsiskiedimas, tačiau kai kurios medžiagos išliko toksiškos. Apkrovos ekosistemai niekur nedingsta.

17. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktas numato, kad teršalas - medžiaga ar medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti kenksminga aplinkai ar žmonių sveikatai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. Dl-471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 7 punktas numato, kad teršalų išmetimas - kenksmingų medžiagų arba atliekų, nuotekų, turinčių tokių medžiagų, patekimas iš objekto, įrenginio, transporto priemonės į aplinką, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko.

18. Ginčo atveju nustatyta, kad, įvykus sklendės iš C23 baseino į apyvartinio vandens surinkimo kanalą techniniam sutrikimui, į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir po pirminio valymo (AB „Klaipėdos vanduo“ lietaus nuotekų valymo įrenginys, (duomenys neskelbtini)) į Kuršių marias, neturėdama leidimo (sutikimo), buvo išleistos nevalytos gamybinės nuotekos (technologinis apyvartinis vanduo), kurios pagal savo sudėtį ekspertų išvadose buvo pripažintinos kenksmingomis (toksiškomis), nustatytos normos viršijo didžiausias koncentracijas (šulinys Nr. 156), todėl atsižvelgiant į jų kiekį ir apkrovą, darė tiesioginį poveikį ekosistemai (didinamas Kuršių marių užterštumas, ir taip bloginama vandens būklė), vandens (šiuo atveju Kuršių marių) kokybei, tokiu būdu darytina išvada, jog žala gamtai buvo padaryta. Tai, kad šuliniuose Nr. 156 ir Nr. 52 medžiagų koncentracijos sumažėjimą lėmė taikytas valymas, atsiskiedimas dėl Kuršių marių didelio ploto, bei ieškovo ir ekspertų teigimu nepadarė esminės žalos aplinkai, nepaneigia atsiradusios žalos, kaip ją apibrėžia AAĮ, fakto, kadangi toksiškų medžiagų apkrova ekosistemai išliko, toksiškos medžiagos negalėjo būti išleidžiamos į gamtinę aplinką. Teismo vertinimu, poveikis aplinkai gali būti ir akivaizdžiai nepastebimas, tačiau turintis neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, įvertinus tai, kad ne visos toksiškos medžiagos atsiskiedžia (sunkieji metalai) ir toksiškumas gali išlikti pakankamai ilgą laiką, bet koks teršalų kiekis, patenkantis į aplinką, yra kenksmingas. Taigi žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas.

19. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustačius, kad atsakovė pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus ir nevalytas nuotekas išleido ir draudžiamu būdu (neturint leidimo) ir, kaip nustatyta, dėl šių veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, konstatuotinas ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

Dėl atsakovės griežtosios atsakomybės

20. Atsakovė nurodo, kad taršos atvejis buvo netyčinis, o dėl automatinio lygio palaikymui naudojamos sklendės gedimo, sutrikus automatiniam C23 baseino lygio palaikymui, vanduo pradėjo tekėti per baseino persipylimo vamzdį į apyvartinio vandens surinkimo kanalą, C23 baseino persipylimo metu, 18,6 m³ apyvartinio technologinio vandens pateko į pastato stogo lietaus surinkimo sistemą per nesandarų pravalos atvamzdį, šis apyvartinio technologinio vandens kiekis per lietaus surinkimo sistemos nesandarų pravalos atvamzdį pateko į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą ir po pirminio valymo AB „Klaipėdos vanduo“ lietaus nuotekų valymo įrenginiuose pateko į Kuršių marias. Atsakovė geranoriškai padėjo nustatyti po incidento ištekėjusį teršalų kiekį, taip pat ėmėsi veiksmų padariniams pašalinti, atliko paviršinių nuotekų valymą. Be to, už netinkamą paviršinių tinklų eksploatavimą administracine tvarka yra nubaustas įmonės vadovas. Už teršalų išmetimą į gamtą, atsakovė yra gavusi ekonominę sankciją. Mano, kad šios aplinkybės turėtų vertinamos žalos fakto ir žalos dydžio nustatymui.

21. Šios kategorijos žalos (žalos aplinkai ir gamtai) atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (AAĮ 34 straipsnio 2 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

22. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos pobūdį, taip pat būtina turėti omenyje ne tik specialiąsias Aplinkos apsaugos įstatymo normas, tačiau ir bendrąsias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę už padarytą žalą reglamentuojančias nuostatas, bendruosius griežtosios civilinės atsakomybės taikymo principus.

23. Nuotekos į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir po pirminio valymo į Kuršių marias 2021-07-20 pateko dėl automatinio lygio palaikymui naudojamos sklendės gedimo, sutrikus automatiniam C23 baseino lygio palaikymui. Taigi įvykio, sukėlusio žalą aplinkai, metu atsakovė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-29 nutarimu Nr. 817 patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše slėginiai vamzdynai priskirti potencialiai pavojingiems įrenginiams. Todėl atsakovės atsakomybei, atsakomybės mažinimui ar atleidimui nuo jos taikytinos ir teisės normos, įtvirtintos CK 6.270 straipsnyje. Nurodytos teisės normos 1 dalyje apibrėžta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą bei kt.), kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Taigi tai atsakomybės be kaltės, griežtosios arba objektyviosios atsakomybės atvejis, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę, kaip turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011, 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

24. Atsakovė yra ūkio subjektas, kurio vienas uždavinių yra užtikrinti tinkamą įstatymų reikalavimus atitinkantį nuotekų šalinimą, jos veikla ir eksploatuojami įrenginiai susiję su didesniu pavojumi aplinkiniams, nagrinėjamu atveju su pavojumi aplinkai ir gamtai, taigi jai nustatytas fizinės saugos tikslas, todėl atsakovė yra absoliučiai atsakinga už jos eksploatuojamų įrenginių fizinę būklę ir privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus aplinkai. Įvykęs sklendės gedimas ir dėl to įvykęs incidento faktas tik patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti nuotekų įrenginių priežiūrą. Atsakovės argumentai, kad taršos atvejis buvo netyčinis, ji geranoriškai padėjo nustatyti po incidento ištekėjusį teršalų kiekį, taip pat ėmėsi veiksmų padariniams pašalinti, atliko paviršinių nuotekų valymą, už teršalų išmetimą į gamtą gavusi ekonominę sankciją nepaneigia atsakovei taikytinos griežtosios atsakomybės pobūdžio, nes jai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, kyla pareiga užtikrinti, kad jokios žalos nekiltų. Konkrečių saugumo priemonių parinkimas nebūtinai turi būti įsakmiai įtvirtintas teisės aktuose, tai gali būti apsaugą užtikrinti privalančio asmens nuožiūrai paliktas klausimas, tačiau jei taikytos priemonės neužtikrina reikiamo saugumo, tai yra pagrindas įrenginius eksploatuojančio asmens atsakomybei kilti.

Dėl žalos dydžio

25. Žalos dydis yra nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

26. AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje (redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu) nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad AAĮ 32 straipsnio taikymas turi būti derinamas kartu su CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę, buvusią iki užteršimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

28. Ieškovas žalos dydį paskaičiavo Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 19, 28 punktais, kai žala, padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams. Pagal rekomenduotiną metodiką žalos skaičiavimui teršalų kiekis apskaičiuotas pagal gamybinėse nuotekose (technologiniame vandenyje) esančias skendinčių medžiagų (iš 2021-07-20 paviršinių nuotekų šulinio (Nr. 156) (duomenys neskelbtini) už valymo įrengimų paimto mėginio), biocheminio deguonies suvartojimo (BD₇), chloridų, sulfatų bendrojo azoto, bendrojo fosforo, naftos produktų, cinko vario, bendrojo chromo, nikelio, kadmio, švino, gyvsidabrio, Di(2-etilheksil)ftalato, Dibutilftalato, Dietilftalato koncentracijas. Išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka. Ieškovas paskaičiavo, kad žala aplinkai sudaro 4 444,17 Eur.

29. Atsakovė ginčijo nustatytą žalos dydį, teigdama, jog jis nepagrįstas, kadangi atsakovė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į Kuršių marias, o į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai, todėl akivaizdu, jog tarša galėjo nepadaryti jokio poveikio Kuršių marių vandens būklei, nes AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinkluose vyko išleisto technologinio apyvartinio vandens valymas, į šiuos valymo įrenginius patekęs apyvartinis technologinis vanduo susimaišė su kitomis ten buvusiomis lietaus nuotekomis, iš karto po incidento, AB „Klaipėdos vanduo“ išsiurbė paviršinių nuotekų tinklų valymo įrenginius, tokiu būdu išleistų teršalų koncentracijos neviršijo leistiną koncentraciją, kurios yra numatytos išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką. Be to, žalos dydžio paskaičiavimas yra grindžiamas „AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleidus 18,6 m³ gamybinių nuotekų, pagal žalos padarytos paviršiniam vandens telkiniui, dydžio paskaičiavimo“ lentele, iš kurios matyti, kad sudėjus lentelėje nurodytus teršalus ir jų atitiktį piniginei išraiškai, atsakovės teigimu, ieškovas gali reikalauti 3 844,17 Eur žalos atlyginimo.

30. Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog pagal „AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleidus 18,6 m³ gamybinių nuotekų, pagal žalos padarytos paviršiniam vandens telkiniui, dydžio paskaičiavimo“ lentelę, sudėjus lentelėje nurodytus teršalus ir jų atitiktį piniginei išraiškai, žalos atlyginimo suma sudaro 3 844,17 Eur. Tačiau pastebėtina, kad minėtoje lentelėje skendinčių medžiagų žalos dydis apskaičiuotas neteisingai 100,68 Eur, o turi būti 700,68 Eur (0,06324 x 6719 x 1,649), todėl lentelėje nurodyta 100,68 Eur skendinčių medžiagų žalos dydžio suma laikytina rašymo apsirikimu ir teisinga skendinčių medžiagų žalos dydžio suma laikytina 700,68 Eur. Pažymėtina, kad skendinčių medžiagų žalos dydžio suma 700,68 Eur nurodyta 2021-08-17 patikrinimo akte Nr. (13.1)-PA-4203 bei kituose ieškovo pateiktuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad ieškovo lentelėje nurodyta ir reikalauja atlyginti bendra žalos dydžio suma 4 444,17 Eur paskaičiuota teisingai.

31. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos „AB „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleidus 18,6 m³ gamybinių nuotekų, pagal žalos padarytos paviršiniam vandens telkiniui, dydžio paskaičiavimo“ lentelės, ieškovas pagal rekomenduotiną metodiką žalos skaičiavimui teršalų kiekis apskaičiuotas pagal gamybinėse nuotekose (technologiniame vandenyje) esančias skendinčių medžiagų (iš 2021-07-20 paviršinių nuotekų šulinio (Nr. 156) (duomenys neskelbtini) už valymo įrengimų paimto mėginio), taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėjos prof. dr. Laimos Česonienės pateiktoje specialisto išvada Nr. AD4-8541 pateikta, įvertinus pagal patikrinimo aktą Nr. (13.1)-PA-4203, nuotekų mėginių, imtų paviršinių nuotekų šulinyje Nr.156 iš UAB „Grigeo Klaipėda“ pusės (Protokolas Nr. 21-487), 2021-07-20 14.55 val. tyrimų reikšmes, kurių toksiškumas buvo nustatytas pagal atliktą 48 h EC50 Daphnia magna judrumo slopinimo testą (rezultatai užfiksuoti tyrimų protokole Nr. P-003-2021-8/1) - ūminio toksinio tyrimo protokolo rezultatas siekė 68,7 procentų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodika, taip pat buvo atsižvelgta, kad nuotekos tekėjo ilgą laiko (12 val.) tarpą, taip pat buvo remiamasi šulinio Nr. 156 tyrimų rezultatais ir atsižvelgiant į rezultatus po valymo, šulinys Nr. 52 šiuo atveju nebuvo aktualus, pažymėjo, kad dėl įvykio aplinkai esminė žala nebuvo padaryta.

32. Kita vertus, 2023-03-05 ekspertų išvadoje „Dėl AB „Grigeo Klaipėda“ veiksmais padarytos žalos (neigiamo pokyčio ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimo) paviršiniams vandens telkiniui (Kuršių marioms) nustatymo“ ekspertai rėmėsi laboratorinių tyrimų rezultatais mėginiuose, imtuose 2021-07-20, paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias. Ekspertų išvadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į pirminę Kuršių marių vandens būklę, 2021 m. Kuršių marių monitoringo rezultatus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kartu su technologiniu apyvartiniu vandeniu į gamtinę aplinką patekusios medžiagos (t.y. skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS7), chloridai, sulfatai, bendrasis azotas, bendrasis fosforas, sunkieji metalai - Zn, Cu, Cr, Ni, Cd, Pb ir Hg nustatytomis koncentracijomis (šulinyje Nr. 52, išleidime į Kuršių marias)) neturėjo sukelti reikšmingo Kuršių marių vandenų cheminės būklės pokyčio, t. y. pokyčio, kuris lemtų neigiamą Kuršių marių ekosistemos pokytį ar funkcijų, turimų savybių pablogėjimą. Be to, nuotekų toksiškumo tyrimas - Daphnia magna judrumo slopinimo testas (pagal LST EN ISO 6341:2013) su paviršinėmis nuotekomis iš šulinio Nr. 52, išleidime į Kuršių marias, nebuvo atliktas. Teismo posėdžio metu ekspertai patvirtino, kad koncentracijos tarp to, kas po įvykio buvo išleidžiama į Kuršių marias ir tarp to, kas yra AB „Grigeo Klaipėda“ pusėje, skiriasi, nuotekų tyrimai, matavimai iš šulinio Nr. 52 nebuvo daryti, todėl dėl nuotekų toksiškumo išvadų nėra galimybės padaryti, koncentracijos šulinyje, kurios buvo ties išleidimu ir tiesiogiai pateko į Kuršių marias (52 šulinys), joms atsiskiedus tokiame kiekyje vandens, lieka nykstamai mažos koncentracijos, todėl toks nevalytų nuotekų išleidimo kiekis, jo poveikis marių vandens kokybei yra nykstamai mažas. Lyginant nuotekų koncentracijas pagal paimtus mėginius iš Nr. 52 ir Nr. 156 šulinių, jeigu būtų išleista Nr. 156 šulinyje nustatytas kiekis tiesiogiai į Kuršių marias, atlikus skaičiavimus, jis atsiskiestų ir liktų labai mažas kiekis, kas nedaro žalos Kuršių marių vandeniui. Faktiškai ištekėjo mažesnės koncentracijos teršalai, todėl poveikis turėtų būti vertinamas pagal mažesnes koncentracijas. Teršalų koncentracija 156 ir 52 šuliniuose sumažėjo dėl skiedimosi.

33. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

34. Nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad tiesioginius nuostolius patvirtinančių įrodymų nėra, ekspertai konkretaus žalos dydžio neapskaičiavo, žala aplinkai ieškovo buvo nustatyta tik paskaičiavimo būdu pagal Metodikoje nustatytus žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, nes Metodika ir yra skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje (Metodikos 2 punktas), t. y. nustatyta ne reali žala, bet skaičiavimo būdu nustatyta galima žala (galimi nuostoliai). Šiuo atveju, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į kuo daugiau veiksnių, galėjusių turėti įtakos išleistų nevalytų nuotekų kiekio ir jų užterštumo lygio nustatymui, todėl svarbia laikytina aplinkybė, jog atsakovė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į Kuršių marias, o į AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus (šulinys Nr. 156), kuriuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai, įvyko nuotekų atskiedimo procesas, koncentracijos šulinyje, kurios buvo ties išleidimu ir tiesiogiai pateko į Kuršių marias (šulinys Nr. 52), joms atsiskiedus tokiame kiekyje vandens, nuotekos į Kuršių marias pateko mažomis teršalų koncentracijomis, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aplinkai nebuvo padaryta itin didelė žala. Metodikos 20 punkte nustatyta, kad jei taršos emisiją sukėlęs asmuo surenka išmestus teršalus, visiškai ar iš dalies atstato pažeistą aplinkos kokybę, žalos atlyginimo suma turi būti sumažinta surinktų teršalų kiekį atitinkančiu žalos dydžiu. Užbaigus taršos likvidavimo darbus, aplinkos būklės atkūrimo priemonės įskaitomos į žalos kompensavimą (Metodikos 24 punktas). Todėl teismas taip pat vertina ir tą aplinkybę, jog atsakovė geranoriškai padėjo nustatyti po incidento ištekėjusį teršalų kiekį, taip pat ėmėsi veiksmų padariniams pašalinti, atliko paviršinių nuotekų valymą, AB „Klaipėdos vanduo“ operatyviai organizavo valymo įrenginių išsiurbimą asenizacinėmis mašinomis. Atsakovės užsakytas nuotekų valymas, turėjo poveikį kenksmingumo sumažinimui, rezultatai paimti iš šulinio Nr. 52 rodo, kad priemonės buvo efektyvios, tarša buvo sustabdyta. Iš atsakovės byloje pateiktos 2021-07-31 PVM sąskaitos-faktūros serija VF Nr. 0562916 matyti, kad už savavališko nuotekų šalinimo nustatymo atvejį adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ sumokėjo 881,68 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti žalos dydį, kadangi dėl įvykio aplinkai esminė žala nebuvo padaryta, o atsakovė geranoriškai ėmėsi aktyvių veiksmų ir padėjo nustatyti po incidento ištekėjusį teršalų kiekį, organizavo jų valymą, kas sudaro pagrindą šiuo atveju taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

35. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, atsakovės teisinį statusą, jai taikomą griežtąją civilinę atsakomybę ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomos priteisti žalos dydį mažina per pusę, priteisiant iš atsakovės 2 222,09 Eur žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

36. Pagal Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, yra Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (toliau – Programa), o 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2001-02-07 Nr. 91, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Todėl priteistos žalos aplinkai lėšos, skirtos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-165/2010, Nr. 3K-3-61/2014; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2A-364/2013, Nr. 2A-659-943/2016, Nr. e2A-491-178/2017, Nr. e2A-542-464/2018), turi būti pervestos į ieškovo nurodytą Programos lėšų surenkamąją sąskaitą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

20. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

21. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 2 222,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

23. Šioje byloje teismas patenkino ieškovo ieškinio reikalavimą iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovės valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas žyminis mokestis – 50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

24. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei sumos, sumokėtos ekspertams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

25. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 4598,00 Eur už teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje) ir 6000,00 Eur už teismo ekspertizę, viso 10 598,00 Eur.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

27. Aiškindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“; bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), tačiau proceso įstatyme suteikiama teismui galimybė nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktą, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

28. Pažymėtina, jog bylose dėl padarytos žalos aplinkai nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą žalą ir ją priteisti iš atsakovo, tačiau ieškovui priteisiant teismo nustatytą padarytą žalą, ieškovas įpareigojamas atlyginti bylą pralaimėjusio bei žalą padariusio asmens (atsakovo) atstovavimo išlaidas, ir pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos žalos. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta ieškovo teisę į žalos atlyginimą, nes ieškovas, kuris laimėjo bylą, teismui konstatavus, jog padaryta žala, bet teismui nustačius kitą žalos dydį, tokiose bylose privaloma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ir yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo.

29. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog atsakovė padarė žalą vandens telkiniui ir ją turi atlyginti. Taigi iš esmės ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas, tačiau žalos dydis nustatytas kitas, todėl teismas, skirstydamas šioje byloje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ taikys ne mechaniškai, o vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nukryps nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

30. Teismas, įvertinęs atsakovės patirtus teisinės pagalbos išlaidų dydžius, nustatė, jog jie atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikšto reikalavimo apimčiai, ir nors ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies sumažinant atlygintinos žalos dydį, vis dėlto kaip jau minėta iš esmės ieškovo materialinis reikalavimas dėl atsakovei civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo tenkintas, todėl laikytina, jog ieškovas laimėjo bylą dėl žalos atlyginimo, teismui konstatavus, jog yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir atsakovė privalo atlyginti vandens telkiniui padarytą ir teismo nustatytą žalą, taip pat įvertindamas tai, jog nors teismo ekspertizės pateiktomis išvadomis teismas grindžia savo sprendimą, tačiau teismo paskirti ekspertai nepasisakė konkrečiai ar buvo padaryta žala ir nenurodė, koks žalos dydis buvo padarytas vandens telkiniui ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir protingumo principais, konstatuoja, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Valstybė šioje byloje patyrė 4,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 2 222,09 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 09 centų) žalos aplinkai atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 222,09 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 09 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodyti, jog atsakovė priteistas lėšas turi pervesti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor Bank, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), valstybei (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.