Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo T. E. atstovės advokatės D. M. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) pareigūnas T. E., kaip įmonės vadovui, 2022-01-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad, atlikto neplaninio patikrinimo metu (2021-08-17 Patikrinimo aktas Nr. (13.1 )-PA-4203) nustatyta, jog AB “G. K.“ (toliau - Įmonė) 2021-07-20 laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 16.00 val. netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Dėl sistemoje sumontuoto atviro pravalos atvamzdžio ir įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui, neteisėtai per AB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleista 18,6 m3 nevalytų gamybinių nuotekų, tokiais veiksmais įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.3. punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – AAĮ) Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte nustatytus reikalavimus, bei padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms).

2. Institucijos 2022-02-25 nutarimu T. E. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. T. E. šį nutarimą apskundė.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2022-04-28 nutartimi Institucijos 2022-02-25 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl T. E. atstovės advokatės D. M. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutartimi nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą - administracinę teiseną nutraukti nesant T. E. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymių, arba pašalinti iš Institucijos 2022-02-25 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-(duomenys neskelbtini)2022 jame nurodytas aplinkybes, jog AB "(duomenys neskelbtini)." 2021-07-20 laikotarpiu nuo 03.50 val. iki 16.00 val. įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui, į Kuršių marias išleidus 18,6 rn3 nevalytų gamybinių nuotekų ,, < ... > padarė žalq paviršiniam vandens telkiniui (Kuršiu marioms)", ,, < ... > padarė žalą aplinkos komponentui - paviršiniam vandens telkiniui (Kuršiu marioms)" arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutartį panaikinti ir dėl padarytų esminių pažeidimų grąžinti bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams nagrinėti iš naujo.

4.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsakė į skundo argumentus dėl to, kad: bylos medžiagoje yra Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) vertinimas, kuriame, įvertinus visus reikšmingus duomenis, konstatuota, jog dėl incidento reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, taip pat teismas neįvertino skundo argumentų dėl to, kad pagal nacionalinius teisės aktus ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę, taršos faktas negali būti prilyginamas žalos faktui, o metodika, kaip poįstatyminis teisės aktas, nėra skirtas žalos fakto nustatymui. Žalos faktas turi būti nustatytas objektyviais ir validžiais tyrimais, kurie leistų įvertinti visus AAĮ 32 straipsnyje numatytus elementus. Teismas taip pat nepateikė jokių teisinių argumentų ir dėl to, kad, pagal T. E. inkriminuojamą pažeidimą, žalos padarymas nėra būtinas įrodinėti ir nustatyti požymis, todėl visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių ši aplinkybė, kuri nėra įrodyta objektyviais duomenimis, T. E. buvo inkriminuota.

4.2. Nei iš Institucijos nutarimo, nei iš skundžiamos nutarties turinio, nėra iki galo aišku, kuo konkrečiai yra grindžiama aplinkybė, kad T. E. inkriminuojamais veiksmais padarė žalą gamtos elementui (Kuršių marioms) - ar patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, kad, pritaikius metodiką, žalos gamtai dydis buvo nustatytas 4444, 17 Eur, ar tuo, kad buvo nustatytas galimas taršos faktas. Nei vienas iš šių pagrindų nėra detalizuotas nutarime, o skundžiamos nutarties argumentai šioje dalyje prieštaringi.

4.3. AAA atliktame 2021-10-1l vertinime konstatuota, kad, atsižvelgiant į taršos nevalytomis gamybinėmis nuotekomis laikotarpį (2020-07-20 nuo 03.50 val. iki 16.00 val.) ir nevalytų gamybinių nuotekų kiekį (18,6 m3), išleistą iš lokalinio taršos šaltinio, tarša gamybinėmis nuotekomis, įvertinus 2021-07-22 atliktų neplaninių laboratorinių tyrimų ir vėlesnių valstybinio aplinkos monitoringo metu atliktų tyrimų (2021-08-12, 2021-09-09) rezultatus, valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei (potencialui).

4.4. Pažymima, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Įmonė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į gamtinę aplinką (Kuršių marias), o į AB „Klaipėdos vanduo" eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti nuotekų valymo įrenginiai. Vaizdo įraše, kuriuo remiasi AAD, skirdamas nuobaudą, matyti, kad 18,6 m3 apyvartinio technologinio vandens iš Įmonės teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), pateko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Šie nuotekų valymo įrenginiai negali išvalyti ištirpusių organinių medžiagų (BDS7, N, P), bet jie surenka skendinčias medžiagas, t. y. plaušą ir su juo nemažą dalį kitų cheminių elementų. Nuotekų valymo įrenginiai yra didelio tūrio, juose ne tik atliekamas valymas, bet vyksta ir „atskiedimo" procesas. Po incidento AB „(duomenys neskelbtini) " operatyviai suorganizavo valymo įrenginių išsiurbimą ascenizacinėmis mašinomis ir už šią paslaugą Įmonė su AB „(duomenys neskelbtini) " atsiskaitė pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.

4.5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad žala Kuršių marių vandeniui negalėjo būti padaryta, kadangi: 1) AB „(duomenys neskelbtini) " paviršinių nuotekų tinkluose vyko išleisto technologinio apyvartinio vandens valymas; 2) į šiuos valymo įrenginius patekęs apyvartinis technologinis vanduo susimaišė su kitomis ten buvusiomis lietaus nuotekos ir tokiu būdu atsiskiedė l2,5 karto; 3) iš karto po incidento, AB „(duomenys neskelbtini) " išsiurbė paviršinių nuotekų tinklų valymo įrenginius, todėl galima pagristai teigti, kad išleistų teršalų koncentracijos neviršijo leistinų koncentracijų, kurios yra numatytos išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką.

4.6. Nurodoma, kad iš Institucijos nutarimo turinio yra matyti, kad aprašant T. E. inkriminuojamo pažeidimo esmę, yra nurodomas (inkriminuojamas) ne tik ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatytas formaliosios sudėties pažeidimas - paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas, tačiau ir dėl tokio pažeidimo tariamas žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymas. T. E. skunde pirmiausia ir kėlė klausimą, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu vadovaujantis, traukiant jį, kaip Įmonės vadovą, administracinėn atsakomybėn, yra inkriminuojamas ANK pažeidimo sudėtyje nenumatytas požymis - žalos padarymas gamtos elementui (Kuršių marioms).

4.7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ir ANK 246 straipsnio l dalimi. Šiame ANK straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis. Tai yra visiškai kitas administracinis nusižengimas nei inkriminuotas T. E.. Todėl tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo ir šį ANK straipsnį, leidžia pagrįstai manyti, kad arba apylinkės teismas nebuvo įsigilinęs į šios bylos aplinkybes arba tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą, vertino ne tik T. E. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymius, o tai, galimai, ir lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą.

4.10 . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucija nutarime nurodė, jog „byloje nėra duomenų apie nuotekų ir teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimo rezultatus, tačiau kaip jau buvo aptarta aukščiau, žalos dydis, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Tuo pačiu žalos faktorius nelemia pačio nusižengimo padarymo fakto ir atsakomybės taikymo konkrečiai už nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje, ,,<inkriminuojant šį nusižengimą žalos faktas nėra kvalifikuojantis požymis, todėl nėra būtinas taikant atsakomybę pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį. Pakanka konstatuoti teisės aktų reglamentuojančių nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo pažeidimą, todėl net jei ir nebūtų nustatyta, jog šiuo nusižengimu nebuvo padaryta žala aplinkai, nebūtų pagrindo tvirtinti, jog Įmonės atsakingo asmens veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių >". Be to, Institucija nurodė, kad ,, < ... > žalos dydžio, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Departamentas žalos klausimą spręs Lietuvos Respublikos Civilinio proceso nustatyta tvarka. "

4.11 . Taigi, pati Institucija nutarime pripažino, kad ne tik protokolo, bet ir nutarimo surašymo metu neturėjo duomenų, įrodančių žalos padarymo aplinkai faktą ir dydį ir kad ši aplinkybė nėra šios bylos dalykas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, visiškai nepagrįstai šį požymį inkriminavo.

4.12 . Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantė laikosi pozicijos, kad žalos tariamai padarytos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) aplinkybė nagrinėjamu atveju T. E. inkriminuojama nepagristai, dėl ko yra pagrindas administracinę teiseną nutraukti (jei Institucija laikosi pozicijos, kad žalos padarymo faktas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti) arba šią aplinkybę pašalinti iš nutarime nurodytos inkriminuojamo pažeidimo esmės turinio.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. ANK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų.

9. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir konstatavo, kad Įmonė draudžiamu būdu (neturėdama teisės, su gamybinėmis nuotekomis išleisti teršalų į aplinką), neteisėtai išleido į gamtinę aplinką 18,6 m³ užterštų (nevalytų) gamybinių nuotekų, kurios nebuvo tvarkomos reikalavimus atitinkančioje nuotekų tvarkymo sistemoje) su gamybinėmis nuotekomis išmetė į aplinką teršalus. Institucija, atlikusi Įmonės neplaninį patikrinimą paėmė nuotekų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. Iš byloje esančių tyrimų protokolo Nr. 21-487, Nr. 21-486). 2021-07-20, tyrimų protokolų Nr. P-105-2021-337/1, P-105-2021-338/1, P-lll-2021-310/1, nustatyta, kad Įmonė draudžiamu būdu neteisėtai išleido į gamtinę aplinką 18,6 m³ užterštų (nevalytų) gamybinių nuotekų. Tai patvirtina 2021-08-17 atlikto neplaninio patikrinimo akte nustatyti faktai. Šias veiksmais Įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.3. punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte nustatytus reikalavimus, bei padarė ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria T. E. atstovės advokatės D. M. skundas netenkintas, nurodant, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Įmonė per AB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias išleido 18,6 m³ nevalytų gamybinių nuotekų, ir tokiais veiksmais padarė nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 268 straipsnio 5 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantė neginčija administracinio nusižengimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių dėl incidento ir jo metu į gamtinę aplinką patekusio apyvartinio technologinio vandens.

12. Apeliantė skunde ginčija būtent žalos padarymo faktą ir jos apskaičiavimo metodiką, nurodydamas kad remiasi AAA vertinimu, kuriame konstatuota, kad dėl incidento reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, ko pasėkoje, teismas neįvertino, kad pagal nacionalinius teisės aktus ir ES teisę, taršos faktas negali būti prilyginamas žalos faktui, o metodika, kaip poįstatyminis teisės aktas nėra skirtas žalos fakto nustatymui. Apeliantė skunde remiasi argumentais, jog žalos padarymo faktas gali būti siejamas tik su realiais neigiamais aplinkos ir jos elementų pokyčiais arba realiu jų funkcijų, turimų savybių aplinkai ar žmonėms pablogėjimu, tačiau šių motyvų nepagrindė jokiais faktiniais objektyviai nustatytais duomenimis. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl žalos faktorius nelemia pačio nusižengimo padarymo fakto ir atsakomybės taikymo už šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pakanka konstatuoti teisės aktų reglamentuojančių nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo pažeidimą, todėl žalos buvimo ar nebuvimo faktas neturi esminės reikšmės, dėl įmonės atsakingo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių nustatymo.

13. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktas numato, kad teršalas - medžiaga ar medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti kenksminga aplinkai ar žmonių sveikatai.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. Dl-471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 7 punktas numato, kad teršalų išmetimas - kenksmingų medžiagų arba atliekų, nuotekų, turinčių tokių medžiagų, patekimas iš objekto, įrenginio, transporto priemonės į aplinką, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog tiriant gautą pranešimą ir atliekant Įmonės neplaninį patikrinimą buvo paimti nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti. 2021-07-20 nuotekų mėginiai paimti AB ,, (duomenys neskelbtini) " darbuotojų iš paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 156 (Nemuno g.) esančio vamzdžio, iš AB „(duomenys neskelbtini)" pusės (tyrimų protokolas Nr. 21-487), taip pat iš paviršinio nuotekų šulinio po valymo, (duomenys neskelbtini) g. (tyrimų protokolas Nr. 21-486). 2021-07-20 nuotekų mėginį paėmė AAA specialistų iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52) (tyrimų protokolai Nr. P-105-2021-337/1, P-105-2021-338/1, P-111-2021-310/1). 2021-07-22 Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė technologinio apyvartinio vandens mėginius iš baseino C23. Šių mėginių paėmimo tikslas, išaiškinti kokie konkrečiai teršalai pateko į aplinką, o atlikus gautų tyrimų rezultatų vertinimą (protokolai Nr. P-105-2021-346/1, P-105-2021- 347/1, P-141-2021-311/1) ir sulyginamąją analizę, nustatyta, kad AAA paimtuose mėginiuose ir AB „(duomenys neskelbtini) " paimtame mėginyje iš paviršinio nuotekų šulinio Nr. 156 (2021-07-20), nuotekų sudėtis ir teršalų koncentracijos reikšmingai nesiskiria. Be to, įvertinus nuotekų toksiškumą (AAA tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-003-2021-8/1) nustatyta, kad Įmonės gamybinės nuotekos, kurios buvo neteisėtai išleistos į paviršinius nuotėkų tinklus, o iš jų į Kuršių marias, buvo toksiškos, nes buvo pasiektas 50 % Daphnia magna manmagna atsako lygis nuotėkų tinklus, o iš jų į Kuršių marias, buvo toksiškos.

16. Pažymėtina, kad pati aplinkybė, jog AAA vertinimu, reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, reiškia tik tai, kad Įmonei neatsiranda prievolė dėl aplinkos būklės atkūrimo, tačiau įvertinus tai, kad patvirtinta, jog su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, kurie savo sudėtimi yra toksiški (AAA tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-003-2021-8/1), vadinasi kenksmingi ir neabejotinai darantys tiesioginį poveikį vandens (šiuo atveju Kuršių marių) kokybei bei jos ekosistemai (didina Kuršių marių užterštumą, ir taip blogina vandens būklę), kas neabejotinai daro tiesioginę žalą, todėl žalos padarymo faktas yra nustatytas, tačiau teismas pažymi, kad žalos dydžio, jos paskaičiavimo ir atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas, o turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl šiuo klausimu apygardos teismas daugiau nepasisako.

17. Apygardos teismas vertindamas skunde nurodytus argumentus, kuriais ginčijama, jog Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės dėl žalos nėra susijusios su bylos išnagrinėjimu ir administracinės atsakomybės taikymu dėl ko teigia, kad nutarime nurodžius, kad nusižengimu buvo padaryta žala, Institucija nesilaikė ANK nustatytų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatų yra nepagrįstos ir neteisėtos. Teismo vertinimu, Institucija savo atsiliepime išsamiai ir tinkamai argumentavo, jog byloje nustatytos ir ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės, tarp jų ir padaryta žala paviršiniam vandens telkiniui. Padarytos žalos faktą liudija patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad su gamybinėmis nuotekomis buvo išmesti teršalai, kurie yra toksiški, tai yra kenksmingi, jog teršalai į paviršinių nuotekų tinklus pateko būtent iš Įmonės, o paviršinių nuotekų tinklais teršalai nevalytos gamybinės nuotekos) pateko į Kuršių marias, atliktų mėginių tyrimų protokolais nustatyti konkretūs teršalai ir jų kiekiai. Visos šios aplinkybės įrodo, kad Įmonė netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje, o administracinėn atsakomybėn patrauktas Įmonės direktorius T. E., atsakingas už įmonės veiklą.

18. Skunde akcentuojama, jog Įmonė technologinį apyvartinį vandenį išleido ne tiesiogiai į gamtinę aplinką, o į AB „(duomenys neskelbtini) " eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus, kuriuose įrengti valymo įrenginiai ir vyko išleisto technologinio vandens valymas, o taip pat ten jis susimaišė su kitomis buvusiomis lietaus nuotekomis ir tokiu būdu atsiskiedė 12,5 karto, be to iš karto po įvykio, AB „(duomenys neskelbtini) " išsiurbė paviršinių nuotekų valymo įrenginius, todėl jokie teršalai į gamtinę aplinką nepateko. Teismas sutinka, su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybę, jog paviršinių nuotekų tinkluose įrengti valymo įrenginiai nėra pritaikyti gamybinių nuotekų valymui. Pats apeliantas nurodė, šie įrenginiai negali išvalyti ištirpusių organinių medžiagų, tik surenka skendinčias medžiagas. Iš paimtų mėginių iš paviršinio nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52) (tyrimų protokolai Nr. P-105-2021-337/1, P-105-2021-338/1, P-111-2021-310/1 matyti, kad į Kuršių marias pateko tie patys teršalai kaip ir nustatyti paėmus technologinio apyvartinio vandens mėginius iš baseino C23 tik kitokios koncentracijos. Tai, kad tinkluose teršalai, kaip teigia apelianto atstovė, atsiskiedė su juose buvusiomis paviršinėmis nuotekomis, nereiškia, kad teršalai nepateko į aplinką, pakito tik jų koncentracija nuotekose ir tik dėl didesnio nuotekų tūrio, o patekę į Kuršių marias (į dar didesnį vandens kiekį) skiedžiasi toliau. Pažymėtina, kad gamybinės nuotekos, o tuo laibiau prioritetinės medžiagos, tai yra gyvsidabris, nikelis, švinas, varis, cinkas, chromas, naftos produktai, paviršinių nuotekų tinklais iš vis negali būti išleidžiamos į paviršinius vandenis neturint tam leidimo.

19. Pažymėtina, incidentas, kurio metu gamybinės nuotekos tekėjo į paviršinių nuotekų tinklus truko 12 valandų, t. y. 2021-07-20 nuo 03.50 val. iki 16.00 val. kol buvo nustatytas taršos šaltinis ir imtasi priemonių, kad tarša būtų nutraukta, tai yra užsandarintas pravalas atvamzdis pripučiama sandarinimo pagalve. To neneigė ir patvirtino pati įmonė savo pateiktuose paaiškinimuose. Vadinasi tik nustačius taršos šaltinį, buvo imtasi priemonių priežasties pašalinimui, ir siekiant išvengti tolesnės taršos - buvo atliktas paviršinių tinklų praplovimas hidrodinamine mašina.

20. Apygardos teismas įvertinęs skundo argumentus, kuriais apeliantė ginčija, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl veikos pripažinimo mažareikšme, nurodydamas jog nustačius, kad dėl Įmonės netyčinių veiksmų kilusio incidento, kuris nedelsiant dalyvaujant Institucijos pareigūnams buvo sustabdytas ir nepasikartojo, žala Kuršių marių vandens būklei nebuvo padaryta, egzistuoja pagrindas Įmonės gamybinės veiklos pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. D 1-322 patvirtinto „Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašo" 11 punkte numatytus kriterijus, pagal kuriuos pažeidimas gali būti pripažįstamas mažareikšmiu, vienas iš kurių - jei pažeidimas nesukėlė žalos arba žala yra mažareikšmė, tai yra neviršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų dydžio. Apygardos teismas nurodo, jog ANK 12 straipsnio 2 dalis numato, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Tai reiškia, jog šiuo atveju Institucijai paliekama teisė spręsti dėl veikos mažareikšmiškumo fakto nustatymo. Be visa to, apygardos teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytame baigtiniame sąraše, nėra numatyta galimybė taikyti veikos mažareikšmiškumą administraciniam nusižengimui numatytam ANK 268 straipsnio 5 dalyje, todėl įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo, net ir pripažinus veiką mažareikšme, būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį.

21. Apeliantė pažymėjo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ANK 246 straipsnio l dalimi, kas suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vertino ir konstatavo bylos aplinkybes. Apygardos teismo sutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi nurodytas straipsnis nėra susijęs su nagrinėjama byla bei yra netinkamas priimamam sprendimui, tačiau pažymėtina, kad šio straipsnio nurodymas neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad T. E. kaltė padarius ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo 2022-04-28 d. nutartį T. E. atstovės advokatės D. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-28 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, o T. E. atstovės advokatės D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.