Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-12-12 · Civilinė byla Nr. e2A-1157-538/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
e2A-1157-538/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01279-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
V. J., L. L.
Trečiasis asmuo
Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro
Civilinė byla Nr. e2A-1157-538/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01279-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.7; 2.5.9; 2.6.29.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. ir atsakovių V. J., L. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovėms V. J. ir L. L. dėl laidojimo išlaidų priteisimo bei pagal atsakovių V. J. ir L. L. priešieškinį ieškovei K. M. dėl negrąžintos paskolos dalies, paveldimo nekilnojamojo turto nuomos pajamų, paveldimo nekilnojamojo turto komunalinių mokesčių bei išlaidų dėl pakeistų spynų priteisimo, trečiasis asmuo byloje Alytaus miesto 2-ojo notaro biuro notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės V. J. 873,33 Eur išmokų, skirtų laidojančiam asmeniui, 1 943,59 Eur laidojimo išlaidų, 121,17 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės L. L. 1 943,59 Eur laidojimo išlaidų, 83,60 Eur palūkanų ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovių V. J. ir L. L. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji yra J. Š. ir E. Š. dukra. Mama pirmojoje santuokoje su kitu vyru turėjo dvi dukras – atsakoves V. J. ir L. L.. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovių ypač konfliktiški tapo nuo (duomenys neskelbtini), kai mama E. Š. patyrusi išeminį insultą pateko į ligoninę. Atsakovės nenorėjo rūpintis sergančia mama, kuriai (duomenys neskelbtini) mirus, pareigą palaidoti motiną prisiėmė tik ieškovė. Atsakovė V. J. be ieškovės pavedimo ir pritarimo nuvyko į Alytaus miesto savivaldybę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau - VSDFV), susitvarkė dokumentus, tapo laidojančiu asmeniu ir gavo išmokas, tačiau prie motinos pašarvojimo, laidojimo, kapų tvarkymo išlaidų prisidėti atsisakė. Atsakovė L. L. atsisakė bendrauti su ieškove ir taip pat niekuo neprisidėjo, tik pareikalavo nelaidoti motinos po vienos šarvojimo paros, kadangi ji neva negauna bilietų sugrįžti iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. L. buvo informuota, kad papildoma para mamos šarvojimui kainuoja 400,00 Eur, tačiau prisidėti prie šių išlaidų ji atsisakė. Atsakovė V. J. ir L. L. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo, ieškovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovei organizuojant mamos laidotuves, atsakovės nesidomėjo nei mirusios mamos aprengimu laidojimo namuose, nei salės, karsto, gėlių, papuošimų išrinkimu, kapo parengimu, gedulingų pietų, vietos parinkimu ir pan. Nė viena iš atsakovių nei žodžiu, nei raštu nepasisiūlė prisidėti organizuojant mamos laidotuves, devintines, ketvirtines, būsimas metines, neprisidėjo pinigais prie jokių ritualinių paslaugų - giesmininkų paslaugų, aukų Bažnyčiai, gedulingų pietų po laidotuvių ir po ketvirtinių, kapo tvarkymo ir kt., nors abi dalyvavo laidotuvėse, o atsakovė V. J. ir ketvirtinėse. Ieškovė mamą palaidojo pagal šios išsakytą valią - šalia ieškovės tėčio, kapą sutvarkė iki (duomenys neskelbtini) t. y., iki mamos mirties ketvirtinių, Organizuodama mamos laidotuves, jos mirties pagerbimą, kapo sutvarkymą, ieškovė patyrė 6 834,10 Eur dydžio išlaidas. Dalis aukų bažnyčiai padengta grynaisiais pinigais iš gautų aukų per laidotuves, todėl ieškovė patyrė 6 704,10 Eur išlaidas, kurias sudaro: paskutinio patepimo auka A. Š. A. B. 30,00 Eur; auka Alytaus Šv. L. B. 40,00 Eur; mišios, kunigo palydėjimas iš laidojimo namų iki kapinių, kapo duobės šventinimas, laidojimo auka Alytaus Šv. L. B. 100,00 Eur; vienkartinių indų, saldumynų, gėrimų, skirtų salei prie mirusios pašarvojimo įsigijimas iš UAB „PALINK“ 29,59 Eur; pieno, brendžio salei prie mirusios pašarvojimo ir gedulingiems pietums įsigijimas iš UAB „RIMI LIETUVA“ 67,00 Eur; kepinių, bandelių salei prie mirusios pašarvojimo įsigijimas iš Prezzo kepyklėlės 28,91 Eur; Alytaus Šv. L. B. giesmininkų paslauga laidojimo namuose, prie kapo duobės, gedulinguose pietuose po laidotuvių 130,00 Eur; velionės paruošimo, šarvojimo, laidojimo paslaugos ir prekės - karstas, gėlės, žvakės ir pan., UAB „Skausmo užuovėja“ 3 550,00 Eur; gedulingi pietūs po laidotuvių UAB „Skonio pasaka“ 560,00 Eur; gedulingi pietūs po ketvirtinių UAB „Dzūkų ainiai“ 234,60 Eur; kapo sutvarkymas UAB „Akmens darbai“ 2 064,00 Eur. Kadangi pagal įstatymą motinos E. Š. palikimą priėmė lygiomis dalimis trys įpėdinės - ieškovė ir atsakovės, iš atsakovių priteistina po 1/3 dalį ieškovės apmokėtų laidojimo išlaidų.

3. Atsakovė V. J. ir L. L. patikslintu priešieškiniu prašė priteisti atsakovei V. J. iš ieškovės K. M. 3 435,33 Eur negrąžintos paskolos, 747,00 Eur garažų nuomos pajamų ir 1 528,00 Eur buto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01, po 53,00 Eur per mėnesį garažų nuomos pajamų ir po 109,00 Eur per mėnesį buto nuomos pajamų nuo 2023-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių ir 3,30 Eur spynų įgijimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2022-07-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti atsakovei L. L. iš ieškovės K. M. 3 435,33 Eur negrąžintos paskolos, 747,00 Eur garažų nuomos pajamų ir 1 528,00 Eur buto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01, po 53,00 Eur per mėnesį garažų nuomos pajamų ir po 109,00 Eur per mėnesį buto nuomos pajamų nuo 2023-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme, 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių ir 3,30 Eur spynų įgijimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2022-07-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti atsakovėms V. J. ir L. L. iš ieškovės K. M. bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl motinos laidojimo išlaidų priteisimo iš atsakovių, tuo tarpu atsakovių reiškiamas priešieškinis susijęs su ieškovės motinai negrąžinta paskolos dalimi, į kurią paveldėtojai pagal įstatymą turi teisę. Ginčas tarp šalių susijęs su šalių motinos mirtimi, veiksmais ir aplinkybėmis iki ir po jos mirties. Esminės reikšmės ieškovės inicijuojamiems teisminiams procesams turėjo faktas, kad E. Š. 2022-04-25 panaikino savo sudarytus testamentus, todėl po jos mirties įpėdinėmis pagal įstatymą tapo visos trys dukros. Alytaus miesto 2-me notarų biure užvesta paveldėjimo byla po palikėjos E. Š. mirties. Išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai į dalį paveldėto turto. Atsakovės į bylą pateikė skolos raštelį (fotokopiją), kuris surašytas ieškovės K. M. ranka. Skolos raštelyje K. M. patvirtina, kad iš savo motinos 2019 metais pasiskolino 12 000,00 Eur, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2020-12-31. Nurodyta surašymo data - 2019-09-05, pasirašiusi pati K. M.. Po K. M. ranka rašytu tekstu E. Š. įrašė: „12.000 E + 2.000 + 4978, viso 18.978 E“. Apie šią skolą motina papasakojo V. J. bei parodė skolos raštelį, kurį ji nusifotografavo. Mama buvo supykusi, kad be skolos raštelyje nurodytos 12 000,00 Eur sumos, ieškovė be mamos sutikimo dar pasiėmė 2 000,00 Eur ir 4 978,00 Eur. Iš E. Š. AB Šiaulių bankas pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2016-10-07 iki 2020-12-30 iš E. Š. sąskaitos K. M. pervesta 33 998,93 Eur, įvairi mokėjimų paskirtis, K. M. E. Š. pervedė 7 779,00 Eur, įvairi paskirtis. Tokie skaičiai atsakovėms sukėlė šoką, nes mama neturėjo pareigos remti suaugusią, savarankišką dukrą. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2020-12-31 ieškovė skolos mamai negrąžino. Iš AB Danske bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog mama ieškovei pervedė 25 413,00 Lt ir 552,00 Eur, o ieškovė mamai – 5 481,00 Lt ir 970,00 Eur. Įrašai, susiję su skolos grąžinimu, prasideda 2021-02-13, nurodyta, kad grąžinama paskola, pervedama 3 000,00 Eur, tačiau paskirtyje nurodyta, kad 3 328,00 Eur iš 16 000,00 Eur skolos. Stebimi du tikrovės neatitinkantys faktai, t. y. realiai pervedama 3 000,00 Eur, tačiau paskirtyje rašoma 3 328,00 Eur bei skolos suma yra 18 978,00 Eur, o ne 16 000,00 Eur. Tolesniuose mokėjimo pavedimuose kartojama ta pati klaidinga informacija, 2021-03-08 grąžinama paskolos dalis 1 000,00 Eur, paskirtyje nurodoma: „3 328,00 + 1 000,00 likutis 11 672,00“, 2021-10-20 grąžinama paskolos dalis 1 172,00 Eur, paskirtyje nurodyta: „3 328,00, 1 000,00, 1 172,00“, 2021-12-24 grąžinama paskolos dalis 1 500,00 Eur, paskirtyje nurodyta: „likutis 9 000,00 Eur“, 2022-03-07 grąžinama paskolos dalis 1 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta: „1 000,00 + 1 000,00 likutis 8 000,00“, 2022-04-13 grąžinama paskolos dalis 1 000,00 Eur, paskirtyje nurodyta: „likutis 7 000,00 Eur“. Iš šių duomenų matyti, jog ieškovė mamai grąžino 8 672,00 Eur iš 18 978,00 Eur skolos, todėl negrąžinta 10 306,00 Eur skolos. Šie pinigai, priklausė motinai ir yra paveldėjimo objektas, kas reiškia, jog kiekviena įpėdinė turi teisę į 1/3 dalį, t. y. po 3 435,33 Eur. Be to, ieškovė gauna pajamas iš nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (butas), (duomenys neskelbtini) (garažai). Ieškovė neteikia atsakovėms informacijos apie gaunamas nuomos pajamas. Iš mamos AB Šiaulių bankas pateikto banko sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į sąskaitą buvo pervedami pinigai už nekilnojamojo turto nuomą, t. y. 2022 metais už vieno garažo nuomą buvo pervedama po 80,00 Eur per mėnesį, už buto nuomą ir komunalinius mokesčius po 600,00 Eur per mėnesį. Todėl nuo 2022-07-01 K. M. gaunamos nekilnojamojo turto nuomos pajamos turi būti dalijamos visoms įpėdinėms. K. M. neteikiant informacijos apie gaunamas nuomos pajamas, atsakovės vadovavosi viešai skelbiama informacija apie nekilnojamojo turto nuomą. Skelbimuose (www.aruodas.lt) nurodomos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), 2 kambarių buto, nuomos kainos: 600,00 Eur, 630,00 Eur; 660,00 Eur, 650,00 Eur, 700,00 Eur, 750,00 Eur - vidurkis 655,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mėnesio nekilnojamojo turto nuomos pajamos – 655,00 Eur per 14 mėnesių nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01 sudaro 9 170,00 Eur. 1/2 buto priklauso K. M., todėl E. Š. dalis yra 4 585,00 Eur, t. y. po 1 528,00 Eur kiekvienai įpėdinei. Po mamos mirties buto (duomenys neskelbtini) ir bendrabučio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius mokėjo atsakovė V. J.. Nustojo mokėti supratusi, jog ieškovė išlaidų nesirengia kompensuoti, net išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, ieškovė nemoka jai priklausančios 1/3 dalies mokesčių. Buvo sumokėta 208,65 Eur komunalinių mokesčių ir 19,81 Eur už spynas, kadangi mamos bute radus svetimus asmenis, iškilo būtinybė pakeisti durų užraktus. Šios išlaidos susiję su paveldimo turto išsaugojimu iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jos taip pat dalintinos lygiomis dalimis ir iš ieškovės priteistina 69,55 Eur (208,65 : 3) ir 6,60 Eur (19,81 : 3). Kadangi atsakovė L. L. kompensavo atsakovei V. J. 1/2 dalį nurodytų patirtų išlaidų, todėl iš ieškovės priteistinos išlaidos abiem atsakovėm po 34,78 Eur ir 3,30 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2024-07-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei K. M. iš atsakovės V. J. 873,33 Eur valstybės išmokas laidojimui, 1 122,22 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 536,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei K. M. iš atsakovės L. L. 1 122,22 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 536,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei V. J. iš ieškovės K. M. 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių, 3,30 Eur už spynų įgijimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 218,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei L. L. iš ieškovės K. M. 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių, 3,30 Eur už spynų įgijimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 218,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitas patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:

5.1. Atsakovės turėjo visas galimybes ieškovės veiksmams nepritarti, pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pačios. Atvykusios į šermenis atsakovės turėjo visas galimybes aiškiai pranešti ieškovei, kad jos savo lėšomis neprisidės prie laidojimo išlaidų bei gedulingų pietų. Be to, atsakovės turėjo visas galimybes įspėti ieškovę, kad jos pačios pasirūpins kapavietės sutvarkymu ir kad ieškovė savo iniciatyva kapavietės netvarkytų, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Kas reiškia, kad atsakovės konkliudentiniais veiksmais pritarė ieškovės veiksmams.

5.2. Teismo nuomone, neprisidėti prie mamos laidotuvių organizavimo bei patiriamų išlaidų nusprendė atsakovės, nes pastarosios nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tvirtino, kad ieškovė iš tėvų gavo daug nekilnojamojo turto, dideles pinigų sumas, nuolatos tėvų buvo remiama, todėl mamos valia buvo, kad ją laidotų ieškovė. Pastarųjų atsakovių argumentų, kad mamą turėjo laidoti būtent ieškovė, byloje nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai bei tokį susitarimą ieškovė kategoriškai neigia. Todėl teismas daro išvadą, kad mirusiosios E. Š. turtą paveldėjusios dukros – V. J. bei L. L. turi pareigą atlyginti ieškovei būtinas ir įrodymais pagrįstas palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

5.3. Atsakovių argumentai, kad viskas buvo padaryta ne pagal jų skonį, atsakovės būtų darę kitaip, neturi teisinės reikšmės. Kaip ir argumentas, kad motiną vieną parą reikėjo laikyti morgo šaldytuve ir tik vieną parą šarvoti, tokiu būdu sutaupant. Teismo vertinimu velionio šarvojimas 1-2 dienas yra minimalus ir taip pat standartinis laiko tarpas paskutiniam pabuvimui ir atsisveikinimui su velioniu. Ir kaip minėta, šios išlaidos priskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovės nesutiko ir aiškiai išreiškė savo nesutikimą ieškovei, kad mama būtų šarvojama UAB „Skausmo užuovėja“, todėl teismo vertinimu UAB „Gailestis“ kainoraštis turėtų teisinę reikšmę byloje, jeigu atsakovės tokį pasiūlymą būtų pateikę ieškovei kuomet reikėjo šarvoti mamą, o ne po dviejų metų. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovėms atsisakius prisidėti prie laidotuvių planavimo, ji gėlių nerūšiavo, visos gėlės buvo skirtos mamai ir negali nurodyti, kiek kainavo nuo jos asmeniškai mamai skirta gėlių kompozicija. Nustatyta, kad UAB „Skausmo užuovėja“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti gedulo papuošimai - vienas komplektas 350,00 Eur, teismo vertinimu tai gali būti keturių vienodų, prie karsto padėtų puokščių kompozicija bei ieškovės asmeninė kompozicija, todėl prašoma priteisti suma mažintina 70,00 Eur (350 : 5) ir iš atsakovių ieškovei priteistina dalis 3 480,00 Eur sumos (3 550,00 – 70,00).

5.4. Gedulingų pietų išlaidos pagal susiformavusį paprotį už tradiciškai rengiamus betarpiškai po laidotuvių gedulingus pietus gali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, todėl iš atsakovių ieškovei priteistina dalis 560,00 Eur sumos. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką išlaidos, turėtos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikomas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga. Todėl ieškovės reikalavimai dėl 234,60 Eur sumos, sumokėtos UAB „Dzūkų ainiai“ už gedulingus pietus po ketvirtinių, dėl 29,59 Eur sumos sumokėtos UAB „PALINK“ už vienkartinių indų, saldumynų, gėrimų, skirtų salei prie mirusios pašarvojimo įsigijimą, dėl 67,00 Eur sumos sumokėtos UAB „RIMI LIETUVA“ už pieno, brendžio salei prie mirusios pašarvojimo ir gedulingiems pietums įsigijimą, dėl 28,91 Eur sumos sumokėtos kepyklėlei „Prezzo“ už kepinių, bandelių salėje prie mirusios pašarvojimo įsigijimą, iš viso 360,10 Eur sumos dalies priteisimo iš atsakovių, netenkintinas. Teismo vertinimu giesmininkų dalyvavimas pašarvojime ir laidotuvėse priskirtinas prie ritualinių paslaugų, tačiau tai nėra būtinosios laidojimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad giesmininkų paslaugų norėjo ieškovė savo iniciatyva, ieškovė negalėjo pateikti teismui įrodymų apie sumokėtą pinigų sumą už giesmininkų paslaugas, reikalavimas priteisti iš atsakovių dalį 130,00 Eur sumos netenkintinas. Auka bažnyčiai yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis, kiekvienas žmogus aukoja pagal savo galimybes ir kitiems negali kilti pareiga atlyginti dalį savanoriškai paaukotos sumos. Pastarąsias teismo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina atsakovių pateikta informacija iš viešosios erdvės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių dalį 170,00 Eur sumos netenkintinas.

5.5. Ieškovė neįrodė, jog buvo būtini ieškovės atlikti kapavietės sutvarkymo darbai. Pagal formuojamą teismų praktiką kapavietės sutvarkymo išlaidos pripažįstamos laidojimo išlaidomis, taigi, atsakovės turi pareigą atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jų paveldėto turto daliai. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės apibūdintą prastą kapavietės būklę bei kad buvo būtinybė atlikti išvardintus darbus. Ieškovė sprendimą atlikti kapavietės tvarkymo darbus priėmė viena, įvertindama tik savo finansines galimybes. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė būtinumo atlikti UAB „Akmens darbai“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, išskyrus, kad buvo reikalinga atlikti kapavietės vidaus tvarkymo darbus po laidojimo, kurie kainavo 200,00 Eur. Todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovių ieškovei priteistina dalis 200,00 Eur sumos.

5.6. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į šalių ginčo dalyką, įstatymas nenumato galimybės reikalauti palūkanų iki ieškinio pateikimo dienos. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje reikalavimas netenkintinas.

5.7. Byloje neginčijamai įrodyta, kad ieškovė pasiskolino iš mamos 12 000,00 Eur, paskolos raštelio originalo buvimas pas ieškovę, patvirtina ieškovės argumentų teisingumą, kad ji iš mamos E. Š. pasiskolintą 12 000,00 Eur sumą sugrąžino. Dėl ko priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovėms iš ieškovės po 3 435,33 Eur mamai negrąžintos paskolos netenkintinas. Detaliai išanalizavus ieškovės banko sąskaitos išrašus, įvertinus kiekvieną ieškovės gautą pinigų sumą, nenustatyta, kad ieškovė gavo pajamas už nekilnojamojo turto nuomą Vilniuje. Priešingų įrodymų į bylą nepateikta, todėl atsakovių reikalavimas priteisti joms iš ieškovės iš nuomos gautas ir būsimas pajamas, netenkintinas, kaip nepagrįstas.

5.8. Atsižvelgiant į tai, kad spynos pakeitimo išlaidos buvo patirtos vienos iš paveldėtojų atliekant veiksmus, susijusius su paveldimo turto išlaikymu ir priežiūra, patirtas išlaidas atsakovė V. J. pagrindė mokėjimus įrodančiais dokumentais, atsakovių reikalavimas tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2024-07-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį dėl iš dalies patenkinto patikslinto ieškinio ir priešieškinio, pakeičiant ir priimant sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti (visiškai), atsakovių priešieškinį atmesti (visiškai); perskirstyti bylinėjimosi išlaidas - priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje – 3 793,32 Eur ir apeliacinėje instancijoje - 44 Eur žyminio mokesčio; skirti atsakovėms baudą už melagingus parodymus, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; ex officio pasisakyti, ar pirmosios santuokos dukterys - L. L. ir V. J. (L.) yra vertos E. Š. palikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė visa apimtimi atsakovėms ieškovės prašomų 2/3 kapavietės tvarkymų išlaidų. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė laidotuves organizavo ir kapavietę sutvarkė prieš atsakovių valią ir tą valią žinodama, teismas privalėjo padaryti išvadas, kad turtą paveldėjęs asmuo turi pareigą atlyginti visas patirtas išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti atsakovių prašomas išlaidas už spynų pakeitimą. Niekaip logiškai nepagrindžiama, koks šioje situacijoje ieškovės ryšys su tuo, kad V. J. sukonfliktavo su I. K., R. Š.? Turint pretenzijų, atsakovės ieškinį ir turėjo pareikšti tikriesiems istorijos dalyviams - R. Š. ar I. K.. Ieškovės žiniomis V. J. konfliktuoja su daug kuo, tai nejaugi už tai vis reikės atsakyti K. M..

6.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai, sąžiningai ir protingai vertindamas koks turi būti apdairaus, rūpestingo, protingo, asmens elgesys mirusiojo netekties metu, turėjo įvertinti ieškovės susikoncentravimą, pareigos motinai vykdymą, o tuo pačiu vertindamas atsakovių elgesį turėjo konstatuoti, kad atsakovės savo sprendimu perleidusios atsakomybę ir finansinę naštą ieškovei, neprisidėdamos prie organizavimo, prisiėmė riziką jog pasirinktas elgesio modelis gali būti vertinamas nepalankiai.

6.4. Abi atsakovės nuožmiai kovoja dėl motinos ir ieškovės turto pasiglemžimo, bet jokių pareigų sau neprisiima, todėl viską įvertinus prašoma Kauno apygardos teismo ex officio pasisakyti, ar pirmosios santuokos dukterys - L. L. ir V. J. (L.) yra vertos E. Š. palikimo, kai jos tyčiojasi iš motinos palaikų - be jokios objektyvios priežasties manipuliavo mirties liudijimu, grasino daryti skrodimą ir tai atkakliai patvirtino teisminiuose procesuose.

6.5. CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra teisėtas.

Atsiliepimas

7. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Prašo apeliantės (ieškovės) K. M. apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovių V. J. ir L. L. 2024-08-14 apeliacinį skundą; priteisti iš apeliantės (ieškovės) K. M. atsakovių V. J. ir L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek civiliniame procese, tiek apeliaciniame skunde ieškovė siekia, kad teismas išnagrinėtų ieškovės tėvų, jos seserų ir brolių tarpusavio santykius, aiškiai nukrypdama nuo patikslinto ieškinio dalyko. Ieškovė nesilaikė patikslinto ieškinio ribų, todėl teismas atsisakė priimti kai kuriuos prašomus priimti įrodymus, šalino užduodamus klausimus, ne kartą nurodė ieškovei nenukrypti nuo ieškinio dalyko ir nepažeisti sąsajumo principo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog subjektyviai pateikiamos aplinkybės, iškraipomi faktai, cituojama dalis dokumento, ignoruojant esmę, atsiranda naujų teiginių, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo turinys nėra nuoseklus, nelabai aišku, kodėl nesutinka su 2024-07-19 teismo sprendimu. Nesutikdama su dalimi priimto ginčijamo teismo sprendimo apeliantė nenurodo nė vieno (duomenys neskelbtini) str. numatyto pagrindo sprendimui panaikinti.

Šalies argumentai

7.2. Apeliantė teigia, jog atsakovės, nenorėdamos prisidėti prie E. Š. laidojimo, galėjo nepriimti palikimo. Toks teiginys vertintinas kritiškai, nes atsakovės į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po E. Š. mirties 2022-06-16 užvedimo kreipėsi įstatyme nustatytu terminu - per tris mėnesius (2022 metų liepos mėnesį). Kreipimosi į notarų biurą momentu nebuvo jokių pradėtų teisminių procesų. Be to, palikimas negali būti priimamas su išlygomis: jis priimamas arba atsisakoma priimti.

7.3. Apeliaciniame skunde dėstoma subjektyvi apeliantės nuomonė, nurodomos aplinkybės neatitinka realybės, eilinį kartą žeminamos atsakovės, prikuriant nebūtų dalykų, teiginių nepagrindžiant leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Viso proceso metu atsakovės ne vieną kartą atsikirto į ieškovės teiginius, neatitinkančios tikrovės, savo argumentus atsakovė V. J. išdėstė baigiamojoje kalboje, esminiai momentai akcentuoti atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį, apeliaciniame skunde. 16 p. apeliantė cituoja kai kurias teisės normas, susijusias su prievole, tačiau, kaip įprasta apeliantei, ji 17 p. daro nepagrįstą išvadą, jog prievolę atlyginti reikalaujamą palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį turi atsakovės. Pirmiausia, turi būti pripažinta pareiga atlyginti išlaidas. Antra, išlaidos turi būti pagrįstos ir būtinos, tai nėra žodžio „reikalaujamos“ sinonimas.

7.4. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog atsakovės bando suklaidinti teismą, jog ji motinos buvo apdovanota, todėl turėjo pareigą motiną palaidoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovių nurodytas aplinkybes apie ieškovės gautas reikšmingas dovanas iš motinos nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis. Šie faktai byloje nenuneigti. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti būtinus atlikti kapavietės sutvarkymo darbus, bet ne atsakovės. Kapavietės pertvarkymo projekto nederino su atsakovėmis, jų net neinformavo, kad nepraėjus nei mėnesiui po motinos laidotuvių bus kažkas daroma. Atsakovės nėra atsakingos už ieškovės norus pakeisti jos tėvo J. Š. kapavietės vaizdą ir kompensuoti jai dalį išlaidų.

7.5. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė neįrodė savo teiginių, jog mama namuose laikė dideles pinigų sumas, skirtas laidojimui, nes banko išrašai patvirtina pinigų laikymą banko sąskaitose. Atsakovės patvirtino, kad praeityje yra buvę vagysčių, todėl mama vengė laikyti namuose pinigus, išskyrus numatytiems pirkiniams, einamosioms ar kitoms būtinoms išlaidoms.

7.6. Tai, kad atsakovės nesutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais, teikė savo paaiškinimus byloje nagrinėjamais klausimais, įrodinėjo faktines aplinkybes, argumentavo savo elgesį nėra ir negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

7.7. Byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, jog pati ieškovė kategoriškai atsisakė pinigų iš Sodros, parašydama atsakovei V. J. Ė. T., ne atsakovė V. J. siekė praturtėti, bet ieškovė K. M. atsisakė socialinių išmokų, vėliau iškraipydama faktines aplinkybes, reikšdama pretenzijas, žemindama atsakovę.

7.8. Pažymėtina, jog 19,81 Eur išlaidos už spynas buvo patirtos, nes iškilo būtinybė pakeisti durų užraktus, radus motinos E. Š. bute svetimus asmenis. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad svetimi žmonės į butą pateko be atsakovių ir pačios ieškovės žinios ir/ar leidimo, kad R. Š. neteisėtai davė raktus savo dukrai. Kadangi buto raktai buvo pas R. Š., siekiant apsaugoti nekilnojamąjį turtą, buvo būtina pakeisti durų užraktus, kad kiti asmenys negalėtų patekti į butą. Tuo pačiu pakeisti užraktai ir bendrabučio kambaryje, nes šio kambario raktus taip pat turėjo R. Š.. Kadangi nurodytos išlaidos susiję su paveldimo turto išsaugojimu iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dalį jų teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės.

7.9. Apeliantė nurodo teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, palūkanų priteisimą, teigia, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra teisėtas, tačiau apeliantė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje yra pasisakyta dėl procesinių palūkanų. Ieškovės subjektyvus nesutikimas su priimto teismo procesinio sprendimo dalimi, kuria iš dalies atmesti ieškovės reikalavimai ir iš dalies patenkinti priešieškinio reikalavimai, nėra pakankamas pagrindas pakeisti teismo procesinį sprendimą taip, kaip to nori apeliantė (ieškovė) bei pripažinti apeliacinio skundo teiginius pagrįstais.

8. Atsakovės pateikė apeliacinį skundą. Prašo panaikinti 2024-07-19 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimo dalį dėl ieškovės patikslinto ieškinio dalinio tenkinimo, priimant sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti atsakovių reikalavimą dėl patikslinto ieškinio atmetimo, pakeisti šią sprendimo dalį: priteisti ieškovei K. M. iš atsakovės V. J. 873,33 Eur valstybės išmokas laidojimui, l 048,47 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei K. M. iš atsakovės L. L. l 048,47 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; visiškai tenkinti atsakovių V. J. ir L. L. priešieškinį, priteisti iš ieškovės K. M. kiekvienai atsakovei po 3 435,33 Eur negrąžintos paskolos, 747 Eur garažų nuomos pajamų ir 1 528 Eur buto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01; 53 Eur/mėn. garažų nuomos pajamų (424 Eur) ir 109 Eur/mėn. buto nuomos pajamų (872 Eur) nuo 2023-09-01 iki 2024-04-16 (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ. b. Nr. e2-2745-994/2023 įsiteisėjimo); pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje; priimti teikiamus papildomus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Atsakovės nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovė turėjo pareigą laidoti motiną dėl jai suteiktos materialinės naudos.

8.2. Skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės V. J. 873,33 Eur socialinių išmokų. Jeigu ieškovė raštu atsisakė socialinių išmokų, tai atsakovė negalėjo tokio atsisakymo suprasti kitaip, manyti, kad nuomonė pasikeis. Beje, ieškovė, nenurodydama banko sąskaitos, užkirto atsakovei galimybę pervesti į ieškovės sąskaitą socialines išmokas.

8.3. Teismas , pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų dydžio ir analizuodamas UAB „Skausmo užuovėja“ sąskaitą, be kitų byloje esančių įrodymų vertino ir ieškovės pateiktas motinos šarvojimo nuotraukas, kuriose matyti 4-ios panašios stilistikos gėlių kompozicijos, kurių vertė 350 €, todėl ši suma dalintina ne iš 5-ių, kaip kad nurodyta teismo sprendime, bet iš 4-ių, nes būtent gale kojų buvusi kompozicija buvo ieškovės asmeninė, užrašyta nuo jos ir jos šeimos. 350 € sumą padalinus iš 4-ių, ieškovės asmeninės kompozicijos kaina yra 87,50 €, todėl laidojimo išlaidos mažintinos ne 70 €, bet 87,50 €. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovių galimai priteistina laidojimo išlaidų suma keistina iš 1 122,22 € į 1 048,47 € ((130+17,5): 2).

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teismas tinkamai ir objektyviai neįvertino ne tik skolos dydžio, bet ir ieškovės K. M. akivaizdaus nesąžiningumo fakto. K. M. pripažino 12 000 Eur skolą motinai pagal skolos raštelį, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl skolos grąžinime pagal šį skolos raštelį, kuriame anot ieškovės buvo įrašyta tik 12 000 Eur suma, banko operacijose minima kita suma - 16 000 Eur. Šios sumos ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, aiškinimai apie tariamą susitarimą su motina vertintini itin kritiškai. Be to, 2022-06-04/06 ieškovė buvo (gyveno, nakvojo) motinos E. Š. bute su savo sutuoktiniu S. M. (jų gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)), todėl turėjo galimybę netrukdomai paimti ją dominančius dokumentus. Paskolos grąžinimas pripažįstamas esant aiškiai išreikštai paskolos davėjo valiai: atžyma paskolos raštelyje apie paskolos grąžinimą, skolos raštelio sunaikinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pinigai buvo pervesti į K. M. sąskaitą, paskolos grąžinimas vyko bankiniais mokėjimo pavedimais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog likusi skolos dalis (ieškovės vertinimu 7 000 Eur) grąžinta grynaisiais pinigais.

8.5. Teismas neįvertino ir akivaizdaus ieškovės teiginio apie tariamą skolos grąžinimą paneigimo atsižvelgiant į E. Š. AB Šiaulių bankas sąskaitos, kurios Nr .... (duomenys neskelbtini), išrašą: E. Š. atliko grynųjų pinigų operacijas: 2022-04-21 - 700 Eur; 2022-05-17 - 700 Eur; 2022-05-23 - 700 Eur. Jeigu ieškovė K. M. būtų motinai grąžinusi 7 000 Eur grynaisiais pinigais, E. Š. nebūtų nuiminėjusi iš sąskaitos grynųjų pinigų.

8.6. Atsakovės priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti joms iš ieškovės po 747 Eur/mėn. garažų nuomos pajamų ir po l 528 Eur/mėn. buto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01, bei po 53 Eur/mėn. garažų nuomos pajamų (424 Eur) ir po 109 Eur/mėn. buto nuomos pajamų (872 Eur) nuo 2023-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme (Civilinė byla Nr. e2- 2745-994/2023). Atsakovės nurodė, kad ieškovė visada nuomojo nekilnojamąjį turtą - butą ir du garažus Vilniuje, kas matyti iš motinos E. Š. banko sąskaitos išrašo, todėl gautos pajamos iš nuomos turi būti dalijamos tarp paveldėtojų. Reikalavimas paskaičiuotas, atsižvelgiant į atsakovėms tenkančią turtą dalį: 1/6 dalį buto ir po 1/3 dalį kiekvieno garažo. Teismui pateiktas išrašas iš RC NTR duomenų bazės. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas - ½ buto, (duomenys neskelbtini)bei garažas (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų nuosavybės teise priklausė E. Š.. Iš E. Š. AB Šiaulių bankas sąskaitos išrašo (numerio pabaiga ... (duomenys neskelbtini)) matyti, kad į banko sąskaitą reguliariai buvo įskaitomos lėšos - pajamos už buto (duomenys neskelbtini), nuomą. Iš ieškovės bei atsakovės V. J. susirašinėjimo matyti, kad už garažų nuomą pinigus motinai pervesdavo nuomininkai, bet ne ieškovė bei motinos banko išraše užfiksuotos pajamos už garažą. Teismo išvada, kad atsakovės nepateikė įrodymų apie nuomos santykius ir nuomos pajamas, todėl reikalavimas netenkinamas, yra nesąžiningas atsakovių atžvilgiu.

8.7. V. J. ir L. L. parodymus apie faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus. Kadangi E. Š. mirė (duomenys neskelbtini), nėra galimybės paklausti jos valios, susiklosčiusių faktinių santykių, susitarimų, todėl jos valios išraišką savo parodymuose tvirtino atsakovės. Ieškovės akivaizdus suinteresuotumas pateikti tikrovės neatitinkančias aplinkybes turėjo būti teismo įvertintas nešališkai, atmetant ieškovės emocijas, reiškiamas proceso metu, siekis nukrypti nuo ieškinio dalyko, bandymas į procesą perkelti šeimos gyvenimo peripetijas.

8.8. Tvirtina, kad 196,52 Eur suma akivaizdžiai nepagrįstai priskirta prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Atsakovėms sukėlė abejones ir kitų advokatės I. P. nurodytų sumų pagrįstumas, neadekvačiai didelės laiko sąnaudos atsiliepimui į priešieškinį parengti, lyginant su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, nurodytos paslaugų teikimo datos, kai nevyko teismo posėdžiai. Teisė į apmokėjimą atsiranda įvertinus faktinį teisinių paslaugų teikimo laiką. Taigi, yra pagrįstas pagrindas teigti, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti įvertintos netinkamai. Kitas klausimas, ar tinkamai įvertinta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, turinti įtaką bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Kyla pagrįstos abejonės patenkintų reikalavimų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumu. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas svarstytinas iš naujo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Panaikinti 2024-07-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. e2-17 4-887 /2024 dalį dėl iš dalies patenkinto patikslinto ieškinio ir priešieškinio, pakeičiant ir priimant sprendimą - ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti (visiškai), atsakovių priešieškinį atmetant kaip visiškai nepagrįstą. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas - priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje instancijoje - 3793,32 Eur (patirtas išlaidas patvirtina pridedamos sąskaitos, ataskaitos ir pan. ir apeliacinėje instancijoje - 44 Eur žyminio mokesčio; įvertinti atsakovių veiksmus ir skirti atsakovėms baudą už melagingus parodymus, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; jei teismas manys reikalinga, išreikalauti iš Alytaus miesto savivaldybės visą dokumentaciją, susijusią su E. Š. laidojančio asmens paskyrimu, pašalpų išmokėjimu. Atsiliepimo argumentai:

9.1. Atsakovės nepateikė į bylą jokių duomenų apie savo sunkią sveikatos būklę (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, todėl ir nėra jokių rimtų kontrargumentų, kodėl lygiavertės įpėdinės nelygiavertiškai turėtų praturtėti iš velionės mirties, pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti keičiamas/panaikinamas pagal atsakovių apeliacinį skundą.

9.2. Ieškovė, valdydama garažus (duomenys neskelbtini), ½ dalį nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), o ir kitos ½ dalies teismo paskirta laikina turto administratore, neprivalo paklusti atsakovių pageidavimams. Jei klausyti atsakovių norų ir logikos, tai ieškovė 2011 metais padovanojusi motinai ½ buto ir garažus (duomenys neskelbtini), 2022 metais šį turtą dar ir prieš savo valią išsinuomojo už atsakovių pramanytą kainą.

9.3. Atsakovės nepateikia jokio pagrįstumo ir jokios motyvacijos kodėl priešieškinis 1-oje instancijoje buvo pareikštas 5 748,41 Eur sumai ir apmokėtas 129 Eur žyminiu mokesčiu, o apeliacinėje instancijoje jau 7006,33 Eur ir apmokėtas 158 Eur. Atsakovės yra atstovaujamos didelį darbo stažą turinčios advokatės ir negali būti, kad pasiklydo teisės normose, todėl toks reikalavimų padidinimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

9.4. Nei teismai, nei ieškovė nėra įpareigoti atsiliepti į kiekvieną atsakovių teiginį, ypač, kai tai neturi sąsajumo su pareikštu ieškiniu. Ieškovė atsakovių išgalvotas istorijas vertina kaip melagienas, kontrargumentai buvo plačiai pateikti tiek žodžiu, tiek raštu, jie yra fiksuoti kaip bylos medžiaga.

9.5. Atsakovės nepagrindė, kodėl konkrečiai išsirinko būtent jų nurodytus laikotarpius ir kaip tai susiję su pomirtine byla, nepasisakė, kodėl neskaičiuoja E. Š. iš nuomos gautų pajamų ir atitekusių velionei motinai arba dar kažkam, kas padarė poveikį pinigus gryninti. Pamiršo paminėt ir kad turto savininkės 2 - ieškovė ir mama, o nuomą gavo mama. Mama gavo nuomos pajamų iš ieškovės buto (duomenys neskelbtini), už kurį ji moka paskolą ir kas akivaizdžiai įrodo apie ieškovės mamai teiktą finansinę paramą - išlaikymą.

9.6. Atsakovės pareiškė su laidojimu niekuo nesusijusį priešieškinį dėl menamos skolos, paveldėtino turto komunalinių mokesčių, spynų pakeitimo ir neva (duomenys neskelbtini) nuomojamo turto pajamų. Reikalavimai pareikšti suklaidinant Teismą - dar nesant tikrosiomis Vilniaus turto savininkėmis ir neturint jokio juridinio pagrindo prieš trečiuosius asmenis reikšti turtinių reikalavimų, nuslepiant apie Vilniaus apylinkės teisme pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovių apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Ieškovė ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, prašo juos prijungti prie bylos.

13. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 314 straipsnis).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliančių teikiami įrodymai yra susiję su apeliaciniais skundais, sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkina.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

15. Nustatyta, kad ieškovė yra J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), ir E. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Motina E. Š. pirmojoje santuokoje su kitu vyru turėjo dvi dukras - V. J. ir L. L.. Po E. Š. mirties jos turto paveldėtojais pagal įstatymą tapo ieškovė ir atsakovės. Ieškovė nurodo, kad motiną E. Š. palaidojo ir kapą sutvarkė ji viena savo lėšomis, todėl prašė patirtas motinos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas priteisti po 1/3 dalį iš atsakovių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės V. J. 873,33 Eur valstybės išmokas laidojimui, 1 122,22 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 536,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei iš atsakovės L. L., 1 122,22 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 536,29 Eur bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų.

16. Ieškovė su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos ieškinys dėl laidojimo išlaidų priteisimo nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, sąžiningai ir protingai vertindamas koks turi būti apdairaus, rūpestingo, protingo, asmens elgesys mirusiojo netekties metu, turėjo įvertinti ieškovės susikoncentravimą, pareigos motinai vykdymą, o tuo pačiu vertindamas atsakovių elgesį turėjo konstatuoti, kad atsakovės savo sprendimu perleidusios atsakomybę ir finansinę naštą ieškovei, neprisidėdamos prie organizavimo, prisiėmė riziką jog pasirinktas elgesio modelis gali būti vertinamas nepalankiai. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė visa apimtimi atsakovėms ieškovės prašomų 2/3 kapavietės tvarkymų išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka iš dalies.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje.

19. Kaip byloje nustatyta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovių po 1 943,59 Eur laidojimo, kapavietės sutvarkymo ir kitų su tuo susijusių, išlaidų. Nurodė, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro jos patirtos mamos laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, t. y. laidojimo namams UAB „Skausmo užuovėja“, maitinimo per laidotuvių gedulingus pietus, taip pat maitinimo per ketvirtinių gedulingus pietus, išlaidos vaišėms (maistui ir gėrimams) šermenų metu, aukos bažnyčiai, giesmininkams, paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos.

20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal suformuotą teismų praktiką išlaidos, turėtos ketvirtinėms, metinėms ir kitiems paminėjimams, nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Sprendžiant apie laidojimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismų praktikoje giminaičių maitinimas nelaikomas laidojimo išlaidomis, be to, tai nėra ir ritualinė paslauga, todėl ieškovės reikalavimai dėl 234,60 Eur sumos sumokėtos UAB „Dzūkų ainiai“ už gedulingus pietus po ketvirtinių, dėl 29,59 Eur sumos sumokėtos UAB „PALINK“ už vienkartinių indų, saldumynų, gėrimų, skirtų salei prie mirusios pašarvojimo įsigijimą, dėl 67,00 Eur sumos sumokėtos UAB „RIMI LIETUVA“ už pieno, brendžio salei prie mirusios pašarvojimo ir gedulingiems pietums įsigijimą, dėl 28,91 Eur sumos sumokėtos kepyklėlei „Prezzo“ už kepinių, bandelių salėje prie mirusios pašarvojimo įsigijimą, iš viso 360,10 Eur sumos dalies priteisimo iš atsakovių, pagrįstai netenkinti.

21. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovių dalį 130,00 Eur išlaidų už Alytaus Šv. L. B. giesmininkų paslaugas laidojimo namuose, prie kapo duobės, gedulinguose pietuose po laidotuvių. Taip pat prašė priteisti 30,00 Eur paskutinio patepimo auką A. Š. A. B., 40,00 Eur auką Alytaus Šv. L. B., 100,00 Eur mišių mirus mamai, kunigo palydėjimo iš laidojimo namų iki kapinių, kapo duobės šventinimo, laidojimo auką Alytaus Šv. L. B., tačiau įrodymų, kad patyrė būtent tokio dydžio išlaidas, nepateikė.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog auka bažnyčiai yra savanoriškas aktas, nereglamentuojamas teisės normomis. Kiekvienas asmuo aukoja pagal savo galimybes ir kitam negali kilti pareiga atlyginti savanoriškai paaukotų lėšų. Šios išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, pagal teismų praktiką, nepriskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų, todėl pagrįstai nepriteistos. Be to, atsakovės tvirtino, kad ieškovė laidotuvių metu gavo aukų iš laidotuvėse dalyvavusių artimųjų, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė, taigi turėjo galimybę dalį nebūtinų laidojimo išlaidų padengti ir iš artimųjų aukų.

23. Taip pat ieškovė kaip būtinas ir pagrįstas nurodė 2 064,00 Eur išlaidas paminklo bei kapavietės sutvarkymui ir prašė dalį išlaidų priteisti iš atsakovių. Nurodė, kad kapas buvo susmukęs, nes nebuvo išbetonuoto pagrindo, sulūžo tvorelė, trinkelių prie kapo pagrindas nebuvo išbetonuotas, todėl trinkelės buvo aptrupėję. Šį reikalavimą grindė UAB „Akmens darbai“ PVM sąskaita faktūra už senos kapavietės demontažą, naujos kapavietės liejinį ir montavimo darbus, kapavietės vidaus tvarkymą po laidojimo, granito gaminius – tvorelę, kampus, gėlyną, skaldą, trinkeles, trinkelių klojimo darbus bei bankiniu mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad sumokėjo 2 064 Eur.

24. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką kapavietės sutvarkymo išlaidos pripažįstamos laidojimo išlaidomis, taigi, atsakovės turi pareigą atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jų paveldėto turto daliai. Ieškovė nurodė, kad kapavietėje buvo būtina pašalinti gyvas, nuvytusias gėles; išvežti žemių perteklių ir taip išlyginti sukastą kauburėlį; demontuoti sulūžusią tvorelę; išlieti kapavietės perimetrą, taip suformuojant pagrindą akmeninei tvorelei, kampams; pasirūpinti jog neaugtų žolės - patiesti dangą; dangą slėpti užpildant kapavietę skalda arba dar buvo galimybė kapavietę dengti akmenine plokšte, kas būtų ypatingai brangu; pasirūpinti rėmeliu, žemėmis, kuriose būtų galiam sodinti gyvas gėles, prižiūrint kapą, pasirūpinti, kad prie jo kultūringai galima prieiti per padoriai atrodančias trinkeles. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad kapavietei, kuri įrengta prieš 21 metus yra reikalingi tvarkymo darbai, darbų pobūdis nevertintinas kaip perteklinis, kapavietės tvarkymo darbai pagrįsti rašytiniais įrodymais, suma protingo dydžio, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovių tik 200 Eur kapavietės tvarkymo išlaidų. Spendžiant kapavietės sutvarkymo išlaidų pagrįstumo klausimą įvertintina ir tai, kad kapavietėje yra palaidota ne tik ginčo šalių mama, bet ir ieškovės tėvas, todėl ši suma dalintina į dvi dalis ir ginčo šalių mamos kapo sutvarkymo suma laikytina 1 032 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kiekvienai paveldėtojai mamos kapo sutvarkymo išlaidos yra 344 Eur, todėl teismo sprendimo dalis dėl laidojimo išlaidų priteisimo keistina ir iš atsakovių priteista laidojimo išlaidų suma padidintina iki 1 399,56 Eur, taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo, 5 procentų procesinės palūkanos priteistinos nuo 1 399, 56 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į ginčo specifiką, įstatymas nenumato galimybės reikalauti palūkanų iki ieškinio pateikimo dienos, todėl palūkanos iš atsakovių iki kreipimosi į teismą dienos nepriteistos pagrįstai.

26. Apeliantė teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti atsakovių prašomas išlaidas už spynų pakeitimą. Apeliantės argumentai atmestini.

27. Atsakovė V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji tris mėnesius mokėjo komunalinius mokesčius už šalių paveldimą, mamai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butus (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad mamos bute (duomenys neskelbtini) savavališkai apsigyveno giminaičiai, todėl ji pakeitė buto spyną, kad į butą nepatektų pašaliniai asmenys, todėl atsižvelgiant į tai, kad išlaidos susijusios ir su ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pagrįstos tinkamais įrodymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės 34,78 Eur už paveldimo turto komunalinių mokesčių mokėjimą ir po 3,30 Eur už pakeistų durų spynų įgijimą.

28. Ieškovė prašo skirti atsakovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

29. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo skirti atsakovėms baudą argumentus, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo skirti baudą. Klaidingai atlikti paskaičiavimai nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vertinant priešingai, būtų apribota atsakovių teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti atsakovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

30. Atmestinas ir ieškovės prašymas ex officio pasisakyti ar pirmosios santuokos dukterys - L. L. ir V. J. (L.) yra vertos E. Š. palikimo.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra paveldėjimo teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl laidojimo išlaidų priteisimo/nepriteisimo pagrįstumo.

Dėl atsakovių apeliacinio skundo

32. Pirmosios instancijos teismas atsakovių patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė atsakovei V. J. iš ieškovės K. M. 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių, 3,30 Eur už spynų įgijimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 218,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei L. L., iš ieškovės K. M. 34,78 Eur paveldimo turto komunalinių mokesčių, 3,30 Eur už spynų įgijimą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 218,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovės, susipažinusios su teismo sprendimo motyvais dėl laidojimo išlaidų dalinio priteisimo su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovė turėjo pareigą laidoti motiną dėl jai suteiktos materialinės naudos. Apeliančių argumentai atmestini.

34. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

35. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės yra velionės E. Š. įpėdinės, todėl jos turi pareigą atlyginti ieškovei dalį laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė nagrinėdama ieškovės apeliacinį skundą. Atmestini apeliančių argumentai, dėl priteistos kainos už gėles, nes byloje nėra duomenų apie kiekvienos puokštės kainą, nurodyta tik bendra suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išminusavo puokštę su ieškovės vardu atsižvelgdamas į kainų vidurkį.

36. Apeliantės teigia, kad teismas tinkamai ir objektyviai neįvertino ne tik skolos dydžio, bet ir ieškovės akivaizdaus nesąžiningumo fakto. K. M. pripažino 12 000 Eur skolą motinai pagal skolos raštelį, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl skolos grąžinime pagal šį skolos raštelį, kuriame anot ieškovės buvo įrašyta tik 12 000 Eur suma, banko operacijose minima kita suma - 16 000 Eur. Šios sumos ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, aiškinimai apie tariamą susitarimą su motina vertintini itin kritiškai. Apeliančių argumentai atmestini.

37. Kaip byloje nustatyta, ieškovė 12 000,00 Eur pasiskolino 2019 metais, grąžinimas analizuojamas nuo 2021 metų vasario mėnesio, o per 2019-2020 metų laikotarpį ieškovė su mama taip pat vykdė įvairius piniginius pavedimus. Faktines aplinkybes, kad laikotarpyje nuo 2016 metų iki 2020 metų ieškovė su mama pervedė viena kitai daug įvairaus dydžio piniginių sumų su įvairiomis paskirtimis. Iš bankinių pavedimų nuo 2021-02-13 iki 2022-04-13 nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė bankiniais pavedimais mamai sugrąžino 8 672,00 Eur bei ieškovė nurodė, kad mamai paprašius 2022-04-30 ji sugrąžino likusią paskolos dalį grynais pinigais, todėl mama jai atidavė paskolos raštelį. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kreditorė E. Š. mirusi, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti šią ieškovės nurodytą aplinkybę, tačiau paskolos raštelio originalą turi ieškovė. Pagal formuojamą teismų praktiką vertintina, jog skolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, kas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos raštelio originalo buvimas pas ieškovę, patvirtina ieškovės argumentų teisingumą, kad ji iš mamos E. Š. pasiskolintą 12 000 Eur sumą sugrąžino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo savo sprendimą dėl paskolos grąžinimą. Byloje įrodyta, kad ieškovė pasiskolino 12 000 Eur, nes po kitomis sumomis, nurodytomis atsakovės pateiktoje fotonuotraukoje, nėra paskolos sutarties šalių parašų, prie šių sumų nėra nurodyta, kad jos yra paskolintos ir kad ieškovė įsipareigojo jas grąžinti. Pažymėtina ir tai, kad tarp ieškovės ir mamos buvo atliekama daug pervedimų skirtingais tikslais, todėl vertinti kitas sumas raštelyje kaip tą pačią paskolą nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovėms iš ieškovės po 3 435,33 Eur mamai negrąžintos paskolos pagrįstai netenkintas.

38. Atsakovės teigia, kad reiškė reikalavimą priteisti joms iš ieškovės po 747 Eur/mėn. garažų nuomos pajamų ir po l 528 Eur/mėn. buto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-09-01, bei po 53 Eur/mėn. garažų nuomos pajamų (424 Eur) ir po 109 Eur/mėn. buto nuomos pajamų (872 Eur) nuo 2023-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme (Civilinė byla Nr. e2- 2745-994/2023). Atsakovės nurodė, kad ieškovė visada nuomojo nekilnojamąjį turtą - butą ir du garažus (duomenys neskelbtini) kas matyti iš motinos E. Š. banko sąskaitos išrašo, todėl gautos pajamos iš nuomos turi būti dalijamos tarp paveldėtojų.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos, tuomet, jeigu tokiai išvadai pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

40. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė neigia, kad nuomojo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad mirus mamai nuomos santykiai buvo nutraukti, o bute (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais gyveno giminaitis Ž. Š.. Atsakovės savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti paprašė išreikalauti ieškovės banko sąskaitos išrašą, teismas tenkindamas prašymą, išreikalavo ieškovės banko sąskaitos išrašus nuo (duomenys neskelbtini) – mamos mirties datos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreikalavo banko išrašus nuo (duomenys neskelbtini), nes šis laikotarpis aktualus sprendžiant santykius tarp paveldėtojų. Iki ginčo šalių mamos mirties galimi nuomos santykiai ir gautos pajamos nėra susijusios su atsakovių interesais. Detaliai išanalizavus ieškovės banko sąskaitos išrašus, įvertinus kiekvieną ieškovės gautą pinigų sumą, nenustatyta, kad ieškovė gavo pajamas už nekilnojamojo turto nuomą (duomenys neskelbtini). Priešingų įrodymų į bylą nepateikta, todėl atsakovių reikalavimas priteisti joms iš ieškovės iš nuomos gautas ir būsimas pajamas pagrįstai netenkintas. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti teismo sprendimo atsižvelgiant į atsakovių pateiktą apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl kitų argumentų

41. Nesutikdama su apeliantėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pažymėtinai ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018)

42. Pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, kt.). Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

43. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės pasisakyta dėl visų aspektų, kuriuos apeliantės apeliaciniame skunde nurodo kaip neatsakytus. Tai, kad atitinkamos pirmosios instancijos teismo išvados netenkina apeliančių, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jam nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, juolab kad, kaip jau aptarta šioje nutartyje, šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės, teikdamos argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl teismo sprendimo dalis dėl laidojimo išlaidų priteisimo keistina ir iš atsakovių priteista laidojimo išlaidų suma padidintina iki 1 399,56 Eur, taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo, 5 procentų procesinės palūkanos priteistinos nuo 1 399, 56 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovė K. M. patyrė 3 793,32 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio mokėjimo bei advokato teisinės pagalbos. Bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, pagrįstos rašytiniais įrodymais, pažymėtina ir tai, kad apeliantė nedidino teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Pakeitus teismo sprendimą, iš esmės tenkinta 74 procentų ieškovės reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovei padidintina iki 3 281,22 Eur, tai yra iš kiekvienos atsakovės po 1 640,62 Eur. Kadangi teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas 1 proc. atsakovių priešieškinio palikta nepakeista, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms iš ieškovės priteisimo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovių priteistina dalis žyminio mokesčio, tai yra po 16,28 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas laidojimo išlaidas nuo 1 122,22 Eur iki 1 399, 56 Eur.

Padidinti sumą nuo 1 122,22 Eur iki 1 399, 56 Eur, nuo kurios ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Padidinti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas laidojimo išlaidas nuo 1 122,22 Eur iki 1 399, 56 Eur.

Padidinti sumą nuo 1 122,22 Eur iki 1 399, 56 Eur, nuo kurios ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistos 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Padidinti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 536,29 Eur iki 1 640,62 Eur.

Padidinti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 536,29 Eur iki 1 640,62 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 16,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), 16,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė