- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-2745-994/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Ona Klinavičienė, Inga Pališkienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį V. J. ir L. L. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys – Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė Rasuolė Sereikienė, Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaras Donatas Baranauskas ir Alytaus m. 3-iojo notarų biuro notarė Elena Jachimavičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Buto ½ dalies dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės K. M. ir E. Š. dėl 1/2 dalies patalpos - buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją, grąžinti ½ dalį patalpos - buto, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės K. M. nuosavybėn; 2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Garažų dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės K. M. ir E. Š. dėl negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane - (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją, grąžinti negyvenamąją patalpą - garažą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą - garažą, pažymėjimas plane - (duomenys neskelbtini),esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės K. M. nuosavybėn; priteisti iš atsakovių V. J. ir L. L. lygiomis dalimis ieškovės K. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje (2022-11-30 DOK-23753) nurodoma, kad Ieškovė K. M. yra J. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir E. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) duktė ir vienintelis bendras vaikas. Šiuo metu abu ieškovės tėvai yra mirę. Ieškovės tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), civilinę santuoką sutvirtino (duomenys neskelbtini) bažnytine santuoka. Iki santuokos su ieškovės mama, tėvas J. Š. iš pirmos santuokos turėjo du sūnus - K. Š. ir R. Š., ieškovės motina E. Š. pirmoje santuokoje turėjo dvi dukteris - V. J. (buv. L.) ir L. L.. (duomenys neskelbtini) ieškovė su tėvais išsikraustė gyventi į nuosavą namą, adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau pervadintas į (duomenys neskelbtini)). Kiti vaikai jau buvo suaugę, gyveno savarankiškai. Ieškovės tėvai turėjo savo verslą, gyveno pasiturinčiai, daug finansiškai padėjo vyresniems vaikams iš ankstesnių santuokų. Todėl tėvai bendrai nusprendė, kad visą savo turtą jie po mirties paliks dukrai ieškovei K. M., o ji pasirūpins tėvais. Apie tokį ieškovės tėvų sprendimą žinojo visa šeima - tiek J. Š., tiek E. Š. vyresnieji vaikai, tiek pati ieškovė. Visi teisiniai klausimai tarp ieškovės ir tėvų buvo tvarkomi pasitikėjimo pagrindu. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvai J. Š. ir E. Š. Alytaus miesto 2-ajame notarų biure sudarė testamentus (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais kiekvienas visą savo turtą paliko ieškovei K. M.. Apie sudarytus testamentus ir tėvų valią taip pat žinojo visi J. Š. ir E. Š. vaikai iš ankstesnių santuokų. V. J., J. Š. gulint ligoninėje, atėjo pagrasinti - jeigu testamentu paliks turtą ieškovei, ji su seserimi L. L. ir sūnumis K., R. Š. jį nuginčys. J. Š. nusprendė apsaugoti savo vienintelę dukrą ir dalį turto padovanojo. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas J. Š. sudaryta dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu, (duomenys neskelbtini), kita dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvas J. Š. Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis padovanojo 0,56 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Ieškovės tėvas J. Š. sudaryta dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis padovanojo vieno aukšto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, viralinę, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė tapo vienintele žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovė su tėvais, savininke. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės tėvas J. Š.. Tuo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) grįždavo tik savaitgaliais, todėl visus klausimus, susijusius su mirusio tėvo palikimu, pasisiūlė padėti tvarkyti mama E. Š.. Tuo tikslu buvo išduotas notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo mama buvo įgaliota tvarkyti su paveldėjimu susijusius teisinius klausimus. Ieškovės motina patikino ieškovę, kad viskas sutvarkyta, tačiau vėliau paaiškėjo, kad mirusio tėčio palikimo byla užvesta nebuvo. Apie tai, kad mirusio tėčio palikimo byla užvesta nebuvo, ieškovė sužinojo tik 2005-2006 metais, kuomet reikėjo tvarkytis 1,1 ha žemės sklypo, perkelto į (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. 2021 metais ieškovės pareiškimu teismo tvarka nustatytas juridinis faktas, kad pradėjusi faktiškai valdyti priėmė savo tėčio palikimą ((duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo sprendimas). (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomu susitarimu, sudarytais su UAB „Eika“, pasirašė preliminariąją sutartį dėl būsimo buto, adresu (duomenys neskelbtini) ir garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos ir pardavimo. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir UAB „Eika“ buvo sudaryta Buto ir garažo pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Ieškovė už bendrą 130 618,00 Lt kainą nuosavybės teise įgijo 42.89 kv. m. ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė butą įsirengė, jame apsigyveno faktiškai, deklaravo savo gyvenamąją vietą. Šiame bute ieškovė faktiškai gyveno nuolat nuo (duomenys neskelbtini). Butas buvo pirktas už ieškovės iš mirusio tėčio dovanotus pinigus. (duomenys neskelbtini) Ieškovė su (duomenys neskelbtini) pasirašė buto su sandėliuku, esančių adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp Ieškovės ir AB SEB bankas buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu SEB bankas Ieškovei buto su sandėliuku, esančių adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandorio finansavimui suteikė kreditą. Siekiant, kad naudojant butą adresu (duomenys neskelbtini), būtų kur parkuoti automobilį, (duomenys neskelbtini) tarp Ieškovės ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta Garažo statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Veikmė“ įsipareigojo pastatyti ir Ieškovei nuosavybės teisėmis perleisti garažą (Boksas - (duomenys neskelbtini)), esantį statomame name adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Ieškovė susipažino su būsimu vyru, S. M., (duomenys neskelbtini) su juo susižadėjo ir pradėjo planuoti vestuves. Motinos elgesys, ieškovei pradėjus planuoti vestuves, pasikeitė. Ji pradėjo nuolat reikšti nerimą, kad ieškovei ištekėjus, jeigu jai kažkas nutiktų, ieškovės motina liks be gyvenamosios vietos ir be pinigų, kadangi sutuoktinis paveldės visą ieškovės turtą. Motinos nerimas nuolat stiprėjo ir ji nedavė ramybės ieškovei - primygtinai reikalavo, kad ieškovė sudarytų testamentą motinos naudai. Priešingu atveju, nurodė, kad neatvyks į vestuves ir neprisidės prie ieškovės vestuvių išlaidų. (duomenys neskelbtini) ieškovė, pasidavusi motinos spaudimui, sudarė testamentą, kuriuo nurodė, kad visą savo turtą po mirties palieka motinai E. Š.. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su S. M., netrukus po vestuvių sužinojo, kad laukiasi. Ieškovei pradėjus lauktis kūdikio, jos motinos nerimas tik sustiprėjo. Ieškovės motina buvo įsitikinusi, kad ieškovė gimdydama gali mirti, ir šiuos savo nuogąstavimus ieškovės motina nuolat primindavo ieškovei. Besilaukiančią ieškovę nuolatiniai motinos nuogąstavimai baugino. Pažymėtina ir tai, kad nėštumas ieškovei nebuvo lengvas. Nėštumo metu ieškovė turėjo nemažai sveikatos sutrikimų, kurie matyti iš pateiktų nėščiosios kortelės išrašų. Būdama tokios būklės, ieškovė labai pergyveno dėl savo negimusio kūdikio ir savo sveikatos, prastai jautėsi. Tuo tarpu nuolatinis motinos spaudimas, gąsdinimai ir grasinimai varė ieškovę į neviltį. Ieškovės motina, nuolatiniais nuogąstavimais dėl galimos dukters mirties gimdymo metu, reikalavo jai perrašyti ieškovės turtą, sakydama, kad tik tokiu būdu ieškovės turtas bus apsaugotas ir liks šeimoje, nes testamentą ieškovės sutuoktinis galėtų ginčyti. Motinos nuogąstavimai ir spaudimas perrašyti ieškovės turtą jos vardu vis stiprėjo, tapo paranojiški, prasidėjo nuolatiniai skambučiai į ieškovės darbą. E. Š. grasino atvykti į ieškovės darbovietę (duomenys neskelbtini), kur ji anksčiau užėmė aukštas pareigas ir ją visi valstybės tarnautojai pažinojo, ten iškelti skandalą, viešai susižaloti ar kraštutiniu atveju nusižudyti. Motina vis sakydavo, kad nėra skirtumo, kieno vardu aprašytas turtas, vis tiek po motinos mirties pagal (duomenys neskelbtini) testamentą jis atiteks ieškovei. Nuolat patikindavo, kad tokia buvo ir tėvelio valia, ji ją gerbianti ir jos niekada nepakeisianti. Po motinos mirties, ieškovei kreipusis dėl ligos istorijos išdavimo, paaiškėjo, kad jau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skundžiantis dėl miego sutrikimo, įkyrių minčių, blogos nuotaikos, įtampos kūne, užeinančio širdies plakimo, nerimo, varginančių sapnų diagnozavo vidutinio sunkumo depresiją su somatiniu sindromu ir organinį emocinio labilumo (asteninį) sutrikimą (išrašuose nurodytas TLK kodas F06.6). Įraše nurodoma, kad „pacientė serga sąnarių ligomis, pašalinta gimda, serga hipertenzine, išemine širdies liga, “nervais” serga apie 6 metus, po vyro mirties tapo padidintai jautri, nervinga, sutrikus, įsitempusi, labai dėl visko pergyvena, vargina įkyrios mintys. Paskirti vaistai -1) Sertraline 50 mg. 2) Xanax esant nemigai (turi). Nepakeldama motinos gąsdinimų, ji pasiūlė motinos vardu perrašyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ieškovės motina, tačiau motina tuo metu griežtai nesutiko, nurodė, kad namą vis tiek reikės parduoti. Motinai reikalaujant, ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarytos Buto dalies dovanojimo sutarties pagrindu savo mamos E. Š. nuosavybėn perleido 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai ieškovė šio buto mamai niekuomet neperdavė, o motina jo ir nenorėjo priimti -neprašė ir neturėjo buto raktų, niekuomet jame negyveno. Tai patvirtina Gyventojų registro pažyma. Už buto komunalines paslaugas, šildymą, elektrą ir kitus mokesčius už butą kaip ir visuomet mokėjo ieškovė, kasmet sudarinėjo buto draudimo sutartis. Perrašius ieškovės motinos vardu 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), motinos spaudimas nesiliovė, ji reikalavo perrašyti ir garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė, norėdama apsaugoti savo negimusį kūdikį, ramaus nėštumo, (duomenys neskelbtini) Garažų dovanojimo sutarties pagrindu savo mamos E. Š. nuosavybėn perleido garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį adresu J(duomenys neskelbtini). Faktiškai tiek po sandorių sudarymo, tiek iki šiol, garažus valdė ieškovė, mokėjo visus garažų išlaikymo mokesčius. Ieškovės motina E. Š. nei buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, nei garažais nesirūpino, netvarkė, nenaudojo, mokesčių nemokėjo. Ieškovė visiškai pasitikėjo savo motina, kuri nuolat teigė, kad jos vardu aprašytas turtas bus apsaugotas ir nuolat užtikrino, kad pagal sudarytą testamentą po mirties turtas atiteks ieškovei. Būtent todėl ieškovė ir toliau šiuo turtu rūpinosi kaip savo nuosavu. Vėliau ieškovės motina pradėjo reikalauti jai perleisti ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Motina nuolat įtikinėjo ieškovę, kad jeigu ieškovei kas nutiktų, ir reikalavo perrašyti turtą motinos vardu. Ieškovė (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalies ir statinių dalies dovanojimo sutartimi savo mamos E. Š. nuosavybėn perleido 1/2 dalį žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, , 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 dalį viralinės, 1/2 dalį kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) tarp Ieškovės ir jos mamos iš vienos pusės ir pirkėjų iš kitos pusės buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kiekvienai iš pardavėjų tenka vienoda parduodamo turto kainos dalis - po 100 000,00 LTL kiekvienai ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė tuo laikotarpiu kartu su A. T., investuodami kiekvieno asmenines lėšas į turto nupirkimą ir remontą, A. T. vardu (duomenys neskelbtini) varžytynėse nupirko 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie šio buto įsigijimą Ieškovė papasakojo savo mamai E. Š.. E. Š. išreiškė norą gyventi (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu ieškovė ieškojo buto mamai, atsižvelgdama į mamos norą, susitarė su A. T., kad butą perleistų ieškovės mamai už pradinę kainą. Į butą su remontu buvo investuota apie 70 000 LTL, A. T. buvo sugrąžinta tik jo investuota dalis. Kitų pinigų dalies, kurią investavo ieškovė, motina jos paprašė leisti negrąžinti, kadangi butą vis tiek paveldės po mirties. Ieškovė grįsdama santykius su motina pasitikėjimo pagrindu, su tokiomis sąlygomis tuo metu sutiko. Už butą A. T. buvo sumokėta iš pinigų, gautų pardavus ieškovei tėčio dovanotą namą adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis buvo anksčiau perrašyta mamos vardu. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės mamos elgesys ėmė keistis. Ieškovės mamai (kaip sužinota, po mirties kreipusis dėl ligos istorijos kopijos išdavimo) jau (duomenys neskelbtini) diagnozuotas nerimas, depresija vidutinio sunkumo su somatiniu sindromu, organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas, be savikritikos. Ieškovei netikėtai ir to nežinant, jos mama E. Š. (duomenys neskelbtini) pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir netrukus nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, bendraudama su Ieškove, E. Š. ėmė vis kartoti, kad jos duktė, atsakovė V. J., nori atimti iš jos pastarąjį butą, bet ji to neleisianti ir ketinanti butą parduoti pati. E. Š., likus tik dviem mėnesiams iki jos mirties, (duomenys neskelbtini) nusipirko bendrabučio tipo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ketino gyventi, tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduoti nespėjo. (duomenys neskelbtini) Ieškovės mama E. Š. sunkiai susirgo, patyrė išeminį insultą ir buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patyrė pakartotinį hemoraginį insultą ir paniro į komą, ieškovė ją slaugė. (duomenys neskelbtini) E. Š. mirė. Santykiai tarp ieškovės ir seserų V. J. ir L. L. ypač konfliktiški tapo nuo (duomenys neskelbtini) kai jų motina E. Š. patyrusi išeminį insultą pateko į ligoninę. V. J., prieš tai neturėjusi motinos E. Š. pasitikėjimo, iš ligoninės pasisavino motinos rankinę, butų ir automobilio raktus, dokumentus, mobilųjį telefoną, santaupas, užvaldė ieškovės duotą motinai neatlygintinai naudotis automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. Š. mirus, pareigą motiną palaidoti priėmė tik ieškovė, o V. J. be ieškovės pavedimo ir pritarimo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), Sodrą juridiškai susitvarkė dokumentus, tapo laidojančiu asmeniu - gavo išmokas ar pašalpas, tačiau prie motinos pašarvojimo, laidojimo, kapų tvarkymo prisidėti atsisakė, laidotuvių organizavimu (velionės motinos apranga, karsto išrinkimu, šarvojimo vietos parinkimu, papuošimu) absoliučiai nesidomėjo, atėjo tik į laidotuves. L. L. atsisakė bendrauti su ieškove ir taip pat niekuo neprisidėjo, dalyvavo tik laidotuvėse. Po mamos E. Š. mirties Ieškovė sužinojo, kad nuo (duomenys neskelbtini) jos mama, pakeisdama bendrą mamos ir mirusio tėčio J. Š. valią, sudarė kelis naujus testamentus ((duomenys neskelbtini)), kurie panaikino (duomenys neskelbtini) kartu su ieškovės tėčiu sudarytą testamentą, o galiausiai (duomenys neskelbtini) E. Š. pareiškimu buvo panaikinti visi (bet kokie) jos anksčiau sudaryti testamentai ((duomenys neskelbtini) testamentai). Testamentų registro duomenimis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir atsakovės V. J. ir L. L.. Ieškovės žiniomis, paveldėjimo byloje šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė sužinojo, kad ieškovės motina E. Š. ne tik kad nesutvarkė dukros paveldėjimo dokumentų po tėvo J. Š. mirties, t. y. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet ir (duomenys neskelbtini) patvirtinta Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už 110 000,00 LTL kainą pardavė E. J. ir R. J. nuosavybėn. Ši nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis vien E. Š. pareiškimais, kad parduodamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso E. Š. ir mirusiam J. Š. (sutarties 1 p.,), kad jokie tretieji asmenys nėra pareiškę ir ateityje nepareikš pretenzijų į jos mirusio sutuoktinio J. Š. turėtą dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame ir E. Š. vardu registruotame parduodamame žemė sklype su nebaigtu statyti namu ir kitais statiniais (sutarties 8.3. p.), kad paveldėjimo byla pagal mirusio paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą neužvesta (sutarties 8.3. p.). Taip pat, ieškovei gavus pilną žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisių atkūrimo bylą, paaiškėjo, kad ieškovės motina šioje byloje pasirašinėjo kaip žemės sklypo paveldėtoja, o ne kaip K. M. atstovė. Ieškovei po motinos mirties sužinojus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė sužinojo, kad buvo pažeistos jos teisės, todėl kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl (duomenys neskelbtini) Buto dalies dovanojimo sutarties ir (duomenys neskelbtini) Garažų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovės įsitikinimu, šios dovanojimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento. Kadangi (duomenys neskelbtini) Buto dalies dovanojimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) Garažų dovanojimo sutartį ieškovė su savo motina sudarė per neilgą laiko tarpą, ieškovės valia sudarant šiuos sandorius formavosi tais pačiais pagrindais, todėl toliau pateiksime argumentus, jog šalys, sudarydamos Buto dalies dovanojimo sutartį ir Garažų dovanojimo sutartį, nesiekė sukurti realių dovanojimo teisinių pasekmių, be to, sandoriai buvo sudaryti esant esminiam ieškovės valios trūkumui, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Ieškovė, sudarydama Buto dalies dovanojimo sutartį ir Garažų dovanojimo sutartį, nesiekė sukurti realių dovanojimo teisinių pasekmių, o tik formaliai perrašyti motinos vardu, sandoriai faktiškai įvykdyti nebuvo ir turto perleidimo faktas neįvyko. Todėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti sudarytais tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių – CK 1.86 straipsnis. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Buto dalies dovanojimo sutarties ir (duomenys neskelbtini) Garažų dovanojimo sutarties (toliau kartu - Ginčijami sandoriai) šalys - ieškovė K. M. ir jos motina E. Š. šių sandorių neįvykdė - nors formaliai turtas buvo perleistas E. Š. nuosavybėn, po sandorių sudarymo K. M. ir toliau elgėsi kaip turto savininkė - mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius, draudė turtą, prižiūrėjo, darė remontą, rūpinosi kaip nuosavu turtu. Tuo tarpu E. Š. niekuomet nei butu, nei garažais nesinaudojo, bute negyveno, niekuomet neturėjo nei buto, nei garažų raktų, jų neprašė ir nenorėjo. Sandorių metu ieškovės motina jau buvo pensijinio amžiaus. Faktą, kad K. M. ir toliau vykdė savo kaip vienintelės buto ir garažų savininkės pareigas, patvirtina šie įrodymai: dokumentai apie komunalinių paslaugų apmokėjimą, patvirtinantys, kad ieškovė visuomet mokėjo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini), nei už garažus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buto adresu (duomenys neskelbtini) draudimo sutartys, patvirtinančios, kad ieškovė K. M. nuolat draudė butą savo lėšomis. Deklaruotos gyvenamosios vietos pažyma, patvirtinanti, kad K. M. iki 2013 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taigi gyveno ginčo bute, bei naudojosi garažu prie buto, esančiu (duomenys neskelbtini). Garažas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas naudoti jį kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei. Faktą, kad E. Š. neperėmė turto, patvirtina šie faktai: E. Š. niekuomet nemokėjo mokesčių nei už butą adresu (duomenys neskelbtini), nei už garažus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). E. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) niekuomet negyveno ir turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudojo. Nagrinėjamu atveju Ginčijamais sandoriais ieškovė K. M. nesiekė padovanoti jai teisėtai priklausančio turto jos motinai E. Š., o tik formaliai perrašyti motinos vardu, įtikinta motinos, kad taip bus saugiau, jeigu ieškovė mirtų gimdydama ir kiltų klausimas dėl sutuoktinio paveldėjimo, (ieškovės motina tiesiog primygtinai reikalavo apsaugoti jos interesus, motyvuodama, kad turtas turi likti (duomenys neskelbtini) šeimoje, jeigu ieškovei kažkas nutiktų). Pažymėtina, kad ieškovės santykiai su mama buvo artimi, ji mama besąlygiškai pasitikėjo, todėl nebegalėdama pakęsti įkyrių įkalbinėjimų ir spaudimo, leidosi įtikinama perrašyti turtą motinos vardu, tuo labiau, kad motina ją nuolat patikindavo, kad turtas niekur nedings, nes po motinos mirties pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą bus paveldėtas dukros K. M.. Ieškovei nebuvo jokio tikslo dovanoti mamai 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei garažus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo jauna, kūrė šeimą, laukėsi kūdikio, buvo paėmusi 258 829 Lt (75 149,24 Eur) banko paskolą buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimui, todėl buvo suinteresuota nekilnojamąjį turtą išsaugoti ir apsaugoti savo turtinius interesus, jeigu nepavyktų išsimokėti banko paskolos. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o (duomenys neskelbtini) nutrūko jos darbo sutartis (duomenys neskelbtini). Tais pačiais (duomenys neskelbtini) metais ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinį. Kurį laiką ieškovės pajamos buvo sumažėjusios, kadangi vaiko priežiūros išmokos nesiekė buvusio darbo užmokesčio, buvo netikra dėl savo turtinės padėties - ar po vaiko priežiūros atostogų pavyks susirasti darbą (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Sodros išrašo, šie ieškovės nuogąstavimai pasitvirtino - ieškovė nerado naujo darbo (duomenys neskelbtini) iki pat 2015-01-01. Todėl akivaizdu, kad esant nestabiliai turtinei padėčiai ir netikrumui dėl darbo turėjimo ateityje, ieškovė neturėjo jokio tikslo padovanoti savo nekilnojamąjį turtą, o kaip tik turėjo siekti jį išsaugoti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuolat rūpinosi motina, teikė jai išlaikymą pinigais, todėl nebuvo jokio tikslo papildomai apdovanoti motiną nekilnojamuoju turtu. Akivaizdu, kad Ginčijamų sandorių motyvai nebuvo dovanojimas, kadangi nebuvo jokio tikslo iš ieškovės pusės apdovanoti motiną. Kaip minėta, pati ieškovė kūrė šeimą, laukėsi vaiko, todėl tikslas buvo išsaugoti turtą sau, savo šeimos gerbūvį kurti, padėti ateityje vaikams, o ne dovanoti motinai. Akivaizdu, kad psichikos sutrikimai, diagnozuoti 2009 metais, progresavę į Alzheimerio ligą negalėjo neįtakoti motinos elgesio ir ketinimų. Tačiau ginčijamų sandorių dovanotojo (ieškovės) valia susiformavo aiškiai, nesiekiant motinai dovanoti nekilnojamojo turto. Todėl ginčijami sandoriai turi būti pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kaip turintys esminių ieškovės valios trūkumų. Dėl sandorių sudarymo apgaulės įtakoje. Ieškovės santykiai su mama buvo artimi, atjaučiantys, ieškovė savo mama visiškai pasitikėjo. Tačiau po motinos mirties paaiškėjo tam tikri faktai, kurie leidžia suabejoti mirusios E. Š. sąžiningumu ir gera morale. Po motinos mirties paaiškėjusios aplinkybės verčia abejoti E. Š. ketinimais ir sudarant ginčijamus sandorius. Pirma, paaiškėjo, kad E. Š. jau anksčiau nuslėpė nuo savo dukters K. M. dalį mirusio tėčio turto, siekdama jį pasisavinti. Kaip minėta aukščiau, ieškovė tvarkyti mirusio tėčio palikimo reikalus buvo įgaliojusi savo mamą. Įgaliojimas duotas taip pat jos įtakoje, motina pati pasisiūlė padėti. Tais pačiais gerais ketinimais patikėjusi ieškovė įgaliojimus savo motinai davė ir (duomenys neskelbtini) metais. Apie (duomenys neskelbtini), kuomet kilo poreikis įteisinti žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo ieškovės tėčio tėvų palikimas, ieškovė sužinojo, kad tėčio palikimas jos vardu priimtas nebuvo. Ieškovės motina motyvavo, kad tuo metu jokio tėčio turto, kurį galima paveldėti, nebuvo, todėl nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) iš ten gyvenančių žmonių sužinojo, kad ieškovės motina E. Š., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtinta Žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartimi ir tos pat dienos perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) visą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už 110.000,00 LTL kainą pardavė E. J. ir R. J. nuosavybėn. Ši nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta remiantis vien E. Š. pareiškimais, kad parduodamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso E. Š. ir mirusiam J. Š. (sutarties 1 p.,), kad jokie tretieji asmenys nėra pareiškę ir ateityje nepareikš pretenzijų į jos mirusio sutuoktinio J. Š. turėtą dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame ir E. Š. vardu registruotame parduodamame žemė sklype su nebaigtu statyti namu ir kitais statiniais (sutarties 8.3. p.), kad paveldėjimo byla pagal mirusio paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą neužvesta (sutarties 8.3. p.). Faktą, kad anksčiau apie šį turtą ieškovei nebuvo žinoma, patvirtina jos (duomenys neskelbtini) Prašymas dėl paveldėjimo juridinio fakto Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė teigia: „tuo metu apčiuopiamo turto nebuvo, antraip mano tėvas J. Š. prieš mirtį man būtų jį padovanojęs“. Be to, pačioje (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta, kad turtas buvo registruotas E. Š. vardu, todėl iš viešo registro duomenų nebuvo galima nustatyti fakto, kad turtas priklausė ieškovės tėvui. Antra, gavus duomenis iš VĮ „Regitra“, paaiškėjo, kad tėčio vardu buvo transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios buvo parduotos neinformavus apie pardavimą VĮ „Regitra“, kadangi VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad jos išregistruotos (duomenys neskelbtini), negavus duomenų apie atliktą techninę pažymą ir draudimą. Ieškovės motina ieškovės apie tokių transporto priemonių priklausymą tėčiui ir tuo labiau apie jų pardavimą, neinformavo. Trečia, paaiškėjo, kad E. Š., nors turėjo veikti kaip K. M. įgaliotinė tvarkant iš tėčio paveldėtą ieškovės senelių iš tėvo pusės palikimą - žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), tačiau nuosavybės atkūrimo byloje save ne kartą įvardijo kaip šio turto paveldėtoją, nuslepiant atstovavimo faktą ir tokiu būdu galimai siekiant užvaldyti turtą kaip savo. Aukščiau nurodyti E. Š. veiksmai, savo vardu sudarant sandorius ir atliekant teisiškai reikšmingus veiksmus dėl mirusio J. Š. turto, bei nuslepiant palikėjo J. Š. turtą nuo jo vienintelės įpėdinės ir savo dukros, rodo jos įgyvendintus siekius nesąžiningai pasisavinti mirusio J. Š. turtą ir valdyti jį kaip savo. Kad ir kaip būtų sunku patikėti, tačiau aukščiau pateikti įrodymai aiškiai liudija, kad ieškovės motina veikė priešingai savo dukters interesais ir pasisavino bei pardavė kaip savo, dukros paveldėtą mirusio tėčio turtą. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Jeigu būtų žinojusi, kad motinos siekis yra užvaldyti dovanotą turtą, niekuomet nebūtų sudariusi ginčijamų sandorių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės motina, siekdama apgaule įgyti turtą, pasinaudojo silpna ieškovės būkle - ieškovė, laukdamasi kūdikio, jautėsi silpnai, buvo susirūpinusi savo sveikata ir sėkmingu nėštumu, todėl neturėjo sąlygų tinkamai apsvarstyti Ginčijamų sandorių pasekmes. Be to, ieškovės nėštumas jos motinos buvo panaudotas prieš ją, nuolat tikinant, kad ieškovė yra per vieną žingsnį nuo mirties ir gąsdinant, kad gali mirti gimdymo metu. Akivaizdu, jeigu ieškovė nebūtų laukiusis kūdikio, būtų galėjusi tinkamai apsvarstyti motinos motyvus ir Ginčijamų sandorių pasekmes ir Ginčijamų sandorių niekuomet nebūtų sudariusi. Pažymėtina ir tai, kad apgaule yra laikomas ir tam tikrų svarbių aplinkybių nuslėpimas, kurias žinodama, kita sandorio šalis sandorio nebūtų sudariusi. Ieškovės motina nuslėpė faktus apie savo sveikatą - kad jai (duomenys neskelbtini) metais buvo diagnozuota depresija ir organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas. Šias diagnozes patvirtina pridedami išrašai iš E. Š. ligos istorijos (plačiau apie ieškovės motinos psichikos sutrikimus aprašoma ieškinio 58 punkte). Joks protingas asmuo nedovanotų turto asmeniui, kuris serga psichinio pobūdžio progresuojančia liga, tai būtų visiškai nelogiškas sprendimas, kadangi psichinė liga gali įtakoti asmens gebėjimus suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, dėl to kiltų grėsmė turto išsaugojimui. Jeigu ieškovės motina nebūtu nuslėpusi psichikos ligų nuo ieškovės, ieškovė tikrai nebūtu sudariusi Ginčijamu sandoriu su mama, kuriai prasidėjo progresuojanti psichinė liga. Dėl gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju šiame ieškinyje nurodyti ieškovės motinos E. Š. veiksmai: nekilnojamojo turto, priklausiusio mirusiam J. Š. pardavimas savo vardu, įvardijant save kaip įpėdinę ir nuslepiant šį faktą nuo savo dukters, mirusiam ieškovės tėčiui priklausiusių transporto priemonių pardavimas be ieškovės žinios, žemės sklypo, priklausiusio ieškovės seneliams iš tėčio pusės, atkūrimo bylos tvarkymas savo vardu, save įvardijant kaip J. Š. įpėdinę, rodo nesąžiningą E. Š. elgesį savo dukros atžvilgiu, pasisavinant dukros palikimą. Tokie patys motyvai (siekis pasisavinti turtą), labai tikėtina, buvo ir darant spaudimą ieškovei sudaryti Ginčijamus sandorius. Ieškovė rūpinosi savo motina, esant poreikiui, padėjo pinigais, perdovanojo tėčio padovanotą gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir kitais statiniais, kuriame gyveno ieškovės motina, vėliau, pardavus namą, padėjo motinai įsigyti butą (duomenys neskelbtini), taigi suteikė jai gyvenamąją vietą. Tuo tarpu ieškovės motina E. Š. (duomenys neskelbtini) metais vykdė spaudimą dukrai sudaryti dovanojimo sandorius, kurie sumažino dukters mokumą ir pablogino turtinę padėtį, kurie nebuvo būtini sudaryti. Vertinant kitus, vėliau paaiškėjusius motinos nesąžiningus poelgius, pasisavinant arba siekiant pasisavinti kitą ieškovės paveldėtą turtą, ir spaudimo būdu savo besilaukiančią dukrą priverčiant sudaryti dovanojimo sandorius jos vardu, neabejotinai yra smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėtina, kad apie gerai moralei prieštaraujančias sandorių aplinkybes ieškovei tapo žinoma tik po motinos mirties, kuomet sužinojo apie motinos atliktus nesąžiningus veiksmus. Iki tol ieškovė tikėjo ir pasitikėjo motina, nesitikėjo, kad motina galėtų pasisavinti savo dukters asmeninį turtą. Todėl Ginčijami sandoriai, vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) testamentais, sudarytais abiejų ieškovės tėvų, buvo išreikšta abiejų tėvų valia dėl jų turto tvarkymo po tėvų mirties. Abiejų tėvų aiškiai išreikšta valia laikytina moralės norma, įpareigojančia gerbti anksčiau mirusiojo valią, išreikštą tik dėl to, kad kartu buvo pareikšta analogiška kito iš tėvų valia. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės tėvai sudarė ne bendrą sutuoktinių testamentą (galimybės sudaryti tokį testamentą tuomet galiojęs Civilinis kodeksas nenumatė), tačiau bendrai išreiškė valią, kas paveldės jų turtą po sutuoktinių mirties. Ši bendra sutuoktinių valios išraiška yra (duomenys neskelbtini) sudaryti vienodi testamentai. Savo bendrystę, meilę, sutarimą, vieningumą pragyvenus virš 20 metų, J. Š. ir E. Š. įtvirtino ir (duomenys neskelbtini) duodami bažnytinius santuokos įžadus. Todėl mirusiojo paskutinės valios vienašališkas pakeitimas yra smerktinas moralės požiūriu veiksmas, kurį atliko ieškovės motina. Pažymėtina, kad ieškovės motina, darydama ieškovei spaudimą sudaryti Ginčijamus sandorius, visuomet pabrėžė bendrą sutuoktinių valią turtą palikti ieškovei (duomenys neskelbtini) testamentais. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad motina ketina panaikinti bendrą sutuoktinių valią išreiškiantį testamentą, niekuomet nebūtų sudariusi Ginčijamų sandorių. Kitaip tariant, ieškovė sutiko sudaryti Ginčijamus sandorius vien dėl to, kad buvo aiškiai išreikšta mamos valia (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą palikti ieškovei. Kitaip Ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai, taikytina vienašalė restitucija.
Atsiliepimas
3. Atsakovių pateiktame atsiliepime į ieškinį (DOK – 207829, DOK - 210769) nurodoma, kad, tiesa yra tai, jog E. Š. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. Š.. Iki santuokos įregistravimo jie susilaukė dukros K. Š. M. - (duomenys neskelbtini). Kadangi abiem buvo antroji santuoka, iš pirmosios santuokos E. Š. turėjo dukras L. ir V., J. Š. turėjo sūnus K. ir R. (duomenys neskelbtini) mirė J. Š., o (duomenys neskelbtini) mirė E. Š.. E. Š. (duomenys neskelbtini) panaikino visus savo anksčiau sudarytus testamentus, todėl po jos mirties įpėdinėmis pagal įstatymą yra: L. L., V. J. ir K. M.. (duomenys neskelbtini) biure užvesta paveldėjimo byla po palikėjos E. Š. mirties. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir dokumentų priedų, dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama dovanotoja, apie dovanojimo sutarties sudarymą žinojo dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, nes derino sandorio patvirtinimo laiką notaro biure. Pati pasirašė dovanojimo sutartis, jas įregistravo VĮ RC NTR. Pažymėtina, jog ieškovė neprašo pripažinti ieškinio senaties praleidimo termino aplinkybių svarbiomis ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog praleistas ne tik CK 6.472 str. 4 d. numatytas 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas dovanojimo sandorių nuginčijimui, bet ir bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 1 d. Ieškinyje ieškovė pamini, kad po motinos mirties ji sužinojo, jog buvo surašyti trys testamentai, o (duomenys neskelbtini) testatorės valia visi testamentai panaikinti. Testamentas yra vienašalis sandorius, kurio sudarymui niekas negali daryti įtakos, todėl testatoriaus valios išraiška - testamentų panaikinimas - negali būti priežastimi ir teisiniu pagrindu panaikinti dovanojimo sandorius. Kadangi ieškovė neargumentuoja praleisto ieškinio senaties termino, neprašo jo atnaujinti, nėra galimybės oponuoti į ieškovės teiginius šiuo aspektu. Ieškovės teiginiai apie tariamai jai motinos darytą psichologinį spaudimą sudaryti dovanojimo sandorius gali būti vertinami dovanojimo sutarties teisėtumo prasme tik teismui pripažinus, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Šioje byloje svarbios yra ir ieškovę charakterizuojančios aplinkybės: ginčijamų dovanojimo sandorių sudarymo metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Tokiam asmeniui taikomi aukštesni atsakingo, apdairaus, sąžiningo asmens elgesio standartai. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) per metus laiko negynė savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi pareigą atsižvelgti į ginčo esmę, šalių elgesį, į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, būtina įvertinti faktines ir teisines aplinkybes. Svarbu yra ir tai, kad dovanojimo sandorių naikinimo klausimas keliamas, siejant su mirusiu asmeniu: dovanojimo sandoriai buvo sudaryti su (duomenys neskelbtini) mirusia E. Š.. Sprendžiant dovanojimo sandorių pripažinimą negaliojančiais, turi būti išsiaiškinti sandorį sudariusių asmenų valia, tikrieji ketinimai. Tokios galimybės nėra, nes apdovanotoji yra mirusi. Ieškovės teiginiai yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė yra ta, jog turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Pagal Civilinio kodekso 6.469 str. 2 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. (Dovanojimo sutartys sudarytos (duomenys neskelbtini), vertinė išraiška - litai, kurie buvo Lietuvos nacionaline valiuta, sutartys parengtos ir patvirtintos notaro). Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; ir kt.). Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 str. dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį - neabejotinai griežtą - smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamu veiksmu atlikimo aplinkybes, priežastis. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kokie apdovanotosios E. Š. veiksmai po dovanojimo sandorių sudarymo atitinka CK 6.472 str. 1 ir 2 d. dispoziciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindą panaikinti dovanojimą teikia apdovanotojo veiksmai, kurie pagal pirmiau nurodytos CK normos dispoziciją smerkiami taip pat griežtai kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Atsakovių manymu, nebuvo jokių apdovanotosios E. Š. veiksmų, kurie galėtų būti konstatuoti kaip griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė dovanojimo sandorių panaikinimo pagrindo. Akivaizdu, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, apdovanotosios elgesį prieš ieškovę. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apdovanotoji E. Š. savo veiksmais būtų kaip nors kenkusi ieškovei K. M., naudojusi fizinį ar psichologinį smurtą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.205 str. 1 d. pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ieškovė po keletą kartų kartodama išrašą iš medicinos dokumentų nepaneigė aplinkybės, kad E. Š. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo sudarymo pati savarankiškai savimi rūpinosi be kitų asmens priežiūros. Ieškovė teigia, jog sudarydama buto dalies ir garažų dovanojimo sutartis ji nesiekė realių dovanojimo teisinių pasekmių. Su šiuo teiginiu negalima sutikti, nes sandoriai buvo įregistruoti VĮ RC NTR. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei abu garažai buvo išnuomoti (nuomojama ir šiuo metu). Dalis nuomos pajamų buvo pervedama į apdovanotosios sąskaitą (nors ir nereguliariai). Pati ieškovė ginčo bute negyveno nuo (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ginčo garažais. (duomenys neskelbtini) ieškovė, laiduojant E. Š., pasinaudojo banko kreditu ir įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Iš pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji gyveno nebe (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Be ginčijamų dovanojimo sandorių ieškovė su E. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė dar vieną dovanojimo sandorį: padovanojo motinai 1/2 nekilnojamojo turto, buvusio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nenurodo, kokių ji ėmėsi teisinių veiksmų, kad būtų pašalintas jos valios trūkumas, sudarant dovanojimo sandorius. Ieškovės teiginiai apie E. Š. aktyvų vaidmenį, inicijuojant dovanojimo sandorius, nepagrįsti įrodymais. Tai vertintina kaip siekis pažeminti mirusią motiną, jos atminimą. Manytina, jog tikroji priežastis ieškovės reiškiamų ieškinio reikalavimų, tikrovės neatitinkančių teiginių dėstymo atsiskleidžia ieškinio 58 p.: „Po motinos mirties ieškovė sužinojo, kad mama (duomenys neskelbtini) buvo surašiusi tris testamentus, o (duomenys neskelbtini) E. Š. pareiškimu buvo panaikinti visi (bet kokie) jos anksčiau sudaryti testamentai.“ Ieškovė suprato, kad ji yra viena iš įpėdinių pagal įstatymą, bet ne vienvaldė motinos turto paveldėtoja. Daugiau negu neetiški ieškovės ieškinio teiginiai apie tariamas E. Š. psichikos ligas, kurios esą galėjo įtakoti motinos elgesį ir ketinimus nuo pat (duomenys neskelbtini) metų, nes motina visada buvo aktyvi, gyveno visavertį gyvenimą, nebuvo neįgali, sugebėjo savimi pasirūpinti. Štai keletas reikšmingų faktų: Ieškovei sudarant buto, esančio J(duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)), E. Š. buvo laiduotoja; (duomenys neskelbtini) sudaromas ginčijamas dovanojimo sandoris dėl 1/2 buto dalies, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sudaromas ginčijamas dovanojimo sandoris dėl garažų (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sudaromas dovanojimo sandoris dėl 1/2 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sudaroma ieškovės kartu su motina pirkimo - pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) perkamas butas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) perkamas 2,1509 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) parduodamas butas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) perkamas butas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) perkamas žemės sklypas su statiniais sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) perkamas bendrabučio tipo butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. Š. išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis iki (duomenys neskelbtini). (Išduodant vairuotojo pažymėjimą, privalomas sveikatos pažymėjimas). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jai pačiai ar kitiems asmenims būtų kilę pagrįstų įtarimų dėl motinos psichinės sveikatos, nepateikė duomenų, jog ji būtų domėjusis sveikatos priežiūros ir/ar socialinės paramos institucijose apie E. Š.. Ieškovė kažkodėl pamiršta paminėti, jog ji pati pasinaudojo motinos geranoriškumu ir (duomenys neskelbtini) pasiskolino iš E. Š. 12 000 €, įsipareigodama grąžinti iki (duomenys neskelbtini) (atsakovė turi skolos raštelio fotokopiją). Į motinos raginimus grąžinti pinigus, ieškovė rasdavo daugybę priežasčių, kodėl esamu momentu negali vykdyti prievolės. Atsakovė iš motinos sužinojo, kad motina buvo nuėjusi į AB Šiaulių bankas ir sužinojo, jog ieškovė be teisėto pagrindo iš motinos sąskaitos dar paėmė 2 000 Eur ir 4970 Eur. Šį faktą E. Š. užfiksavo savo ranka įrašydama skaičius paskolos raštelyje. Skola motinai nebuvo grąžinta iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovė, dėstydama teiginius, 2.1.2. ieškinio dalyje, nėra nuosekli. 64 p. ji teigia, kad turi pagrindą abejoti motinos sąžiningumu ir gera morale, nes nuslėpė nuo ieškovės dalį J. Š. turto. Toliau ieškovė dėsto subjektyvią savo nuomonę apie atskirus motinos gyvenimo laikotarpius, visiškai nesusijusius su ieškinio dalyku. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė savo teiginius patvirtinančio įrodymo, jog esą ji buvo išdavusi motinai įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą po J. Š. mirties. 67 p. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) E. Š. neteisėtai pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) E. J. įvertino duomenis iš VĮ RC NTR, duomenis apie paveldėjimo bylos nebuvimą po J. Š. mirties, todėl teisėtai ir pagrįstai patvirtino nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį. Beje, ieškovė nereiškia reikalavimo panaikinti šį pirkimo - pardavimo sandorį. 70-74 p. dėstomos aplinkybės, taip, kaip jas suvokia ieškovė, dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tuometiniame (duomenys neskelbtini), E. Š. ir J. Š. įsigijo 0,56 ha namų valdos žemės sklypą, kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti pastatai. Kad būtent jie statė prisimena pati atsakovė, nes aktyviai dalyvavo statybos darbuose. K. Š. apie (duomenys neskelbtini) gyveno tuometiniame (duomenys neskelbtini) patvirtina ir kaimo bendruomenės charakteristika. Priėmus įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, J. Š. atsikėlė jam priklausantį žemės sklypą į tą pačią vietovę - (duomenys neskelbtini). Iki 2000-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso nebuvo aiškiai reglamentuota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: pirmenybė buvo teikiama teisinei turto registracijai. Vertinant pagal šiuo metu galiojančią praktiką ir teisinį reglamentavimą, J. Š. negalėtų vienas dovanoti santuokoje įgyto turto ieškovei, nes ½ dalis priklauso sutuoktinei. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). 77 p. ieškovė taip pat yra nenuosekli: ji teigia, jog su tėvu ją siejo labai artimi santykiai, o tėvui mirus (duomenys neskelbtini), motina pasinaudojo jos, besilaukiančios kūdikio, padėtimi - vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Devynis metus motina nesinaudojo ja, jos neapgaudinėjo, o po tiek metų kažkas pasikeitė. Nelogiška, nepagrįsta, neįtikėtina. 80-81 p. ieškovė siekia įrodyti, kad motiną ją apgavo, nurodydama, kad dovanojimo sandoris bus sudarytas tik formaliai, nes iš tikrųjų motina siekė užvaldyti ieškovės turtą. Taigi, iškyla pagrįstas klausimas, ar turtas, kuris buvo įregistruotas ieškovės vardu - butas (duomenys neskelbtini) - įgytas už ieškovės lėšas. Buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) ieškovei buvo 23 metai, santaupų neturėjo. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas E. Š. butas, (duomenys neskelbtini), įgytas pirmoje santuokoje, ir (duomenys neskelbtini) buvo parduotas žemės sklypas su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini). Šie pinigai buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kiek žinoma atsakovei, butas buvo registruojamas K. Š. vardu, nes E. Š. tuo metu turėjo problemų dėl vykdomo verslo, buvo atliekamas VMI patikrinimas. Tikrąsias buto įsigijimo aplinkybes ieškovė nutyli, kuria legendas apie motinos siekius ją apgauti. E. Š. susilaukė trijų dukterų, todėl logiška, kad siekė padėti visoms. 82 p. ieškovė vėl kartoja nepagrįstus teiginius apie motinos psichikos ligą. Jau pasisakyta dėl motinos vykdytų sandorių. Sandoriai buvo sudaromi notarų biuruose. E. Š. psichinė būsena nekėlė jokių abejonių, ji pilnai suvokė sudaromų sandorių esmę ir pasekmes. E. Š. ne tik gyveno viena, savarankiškai savimi rūpinosi, bet ir viena keliavo: ne kartą vyko į tuo metu (duomenys neskelbtini) gyvenusią dukrą L. L.. Akivaizdu, jog nėra aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, sprendžiant dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimą. Iš 91-94 p. turinio akivaizdu, jog ieškovė pyksta ant mirusios motinos, kad ši panaikino (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą. Testatoriaus valios išraiška negali būti prievartinė. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo tik (duomenys neskelbtini). Testatorius turi teisę neribotai keisti testamento turinį ir/ar juos panaikinti. Testamentas pasekmes įpėdiniams sukelia tik jo testatoriaus mirties. Panaikindama visus testamentus, motina išreiškė savo valią: įpėdiniai savo teisę į paveldėjimą realizuos pagal įstatymą. Kadangi nėra pagrįsto pagrindo dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais, neaktualus ir restitucijos klausimas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė K. M. 2023 m. gegužės 17-18 d. teismo posėdžių metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įstojo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (specializacija - (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini). Visi šeimos vaikai žinojo apie (duomenys neskelbtini) tėvų valią palikti turtą ieškovei. (duomenys neskelbtini) ji persikėlė su tėvais į (duomenys neskelbtini), pastatytą namą. Tėtis sudarė (duomenys neskelbtini) metais kelias dovanojimo sutartis ieškovei, nes jam gulint ligoninėje buvo teigiama kitų vaikų, kad nuginčys surašytą tėčio testamentą ieškovei. Mama dovanojimui neprieštaravo. Mama dar prieš ieškovės vestuves (iki (duomenys neskelbtini) mėnesio) spaudė ieškovę sudaryti jos naudai testamentą, teigiant, kad jis vis tiek neįsigalios, tad (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovė sudarė mamos naudai, nesakiusi vyrui, bijodama, kad mama gal nedalyvaus vestuvėse ir pan. (duomenys neskelbtini) mėnesį įvyko didelis konfliktas su mama, jai palikus ieškovės vaikus ir radus mergaitės nukirptus plaukus, tada surašytą testamentą (duomenys neskelbtini) mamos naudai ieškovė panaikino. Po vestuvių mama ėmė grasinti, kad nusižudys atėjusi pas ieškovę į darbą, jeigu ieškovė nesudarys ½ dalies buto ir dviejų garažų dovanojimo sandorių, kad jai būtų garantuota ori senatvė ir stabilios pajamos, turtinės padėties garantas. Teigė, kad ieškovės vyras gali nuginčyti testamentą, jeigu ieškovei kas nutiktų per gimdymą ir ji mirtų. Vien testamento nepakanka mamos turtinei apsaugai. Mama visąlaik teigė, kad nepakeis jos su tėčiu valios ir po jos mirties visas turtas vis tiek ieškovei pagal testamentą atiteks. Iš (duomenys neskelbtini) ieškovė išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kai išėjo į motinystes atostogas (duomenys neskelbtini). Iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), bute, kurį nusipirko, paimdama paskolą, mamai laidavus. Su mama buvo artimi santykiai ir ji visada skundėsi mažomis pajamomis – pensija bei kiek gauna iš šulinio žiedų gamybos, ką pradėjo daryti miręs tėtis. Po tėčio mirties įgaliojo mamą sutvarkyti tėčio palikimą, nes mama sakė, kad dar neužbaigta žemės atkūrimo procedūra ir nėra ką paveldėti. Ji pasitikėjo mama. O dabar paaiškėjo, kad mama jau (duomenys neskelbtini) deklaravo pajamas iš atkurtos nuosavybės žemės sklypo. Ieškovė nežinojo apie (duomenys neskelbtini) testamento keitimą ir naikinimą (duomenys neskelbtini) metais. Ginčo butą (duomenys neskelbtini) pirko už tėčio dovanotus pinigus, kurie buvo paslėpti name pas tėvus. Tėtis dėjo pinigines lėšas, kaupė ieškovei butui įsigyti (duomenys neskelbtini). Mama pervedė pinigines lėšas ieškovei, butui pirkti (duomenys neskelbtini) metais, kurie buvo tėčio dovanoti ir laikyti name (duomenys neskelbtini). Pinigų kilmė – tėčio kūryba ir gautos veiklos pajamos. Ji nežinojo, kad galimai mama lėšas perveda, pardavus nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini) po tėčio mirties. (duomenys neskelbtini) butą ir sandėliuką už paskolą įsigijo ieškovė, mama buvo laiduotoja, o garažą (duomenys neskelbtini), už savo lėšas. Mama teigė, kad dar su tėčiu pardavė (duomenys neskelbtini), statytą namą, bet parduotas jau po tėčio mirties, kuris turėjo būti paveldėtas ieškovės. Tą patį mama padarė ir su butu – (duomenys neskelbtini). Negali patikėti, kad mamos pajamos iš šulinių veiklos buvo tokios, kokios deklaruotos VMI. Ieškovė niekada nežinojo, kad jau (duomenys neskelbtini) diagnozuota išeminė liga. Tik po mirties mamos sužinota, kad iki (duomenys neskelbtini) jau buvo diagnozuota cerebrinė išemija. Jeigu būtų žinojusi apie tikslias mamos diagnozes, niekada nebūtų sudariusi dovanojimo sandorių. Tik dabar supranta, kad mama buvo nestabili dovanojimo sandorių metu. Dovanojimo sandorius sudarė tik su sąlyga, kad mama nepakeis testamento, bet tos sąlygos neįrašė į sutartį. Suklydo. Gaudavo mama pajamų iš buto nuomos, būdavo jai pervedamos lėšos. Tarp jų buvo nuolat skolinamasi viena iš kitos. Ji turėjo kurį laiką ir prieigą prie mamos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad abiejų ginčo sandorių valią lėmė tos pačios aplinkybės. Ieškovės valia susiformavo esant trūkumų – apgaulės įtakoje. Ieškovė nesiekė atsisakyti nuosavybės, o tik formaliai patenkinti mamos reikalavimą perleisti turtą iki jos mirties, nes po mirties mamos visas turtas pagal (duomenys neskelbtini) testamentą turėjo atitekti ieškovei. Tai, kad ieškovė sudarė (duomenys neskelbtini) testamentą mamos naudai prieš savo vestuves parodo, kad mama besąlygiškai tikėjo ir mylėjo bei pasitikėjo mamos valia dėl turto palikimo dukrai K. Ginčo sandoriai sudaryti mamos pasižadėjime nepakeisti (duomenys neskelbtini) testamento. Sandoriais nebuvo siekiama realaus dovanojimo, nes ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, vykdė draudimus, mama niekada bute negyveno. Nebuvo tikslo dovanoti turtą, jeigu būtų nežinojusi, kad jis po mamos mirties atiteks ieškovei, nes ieškovė laukėsi, kūrė šeimą, turėjo įsipareigojimą bankui. Nėra logiško paaiškinimo, kad galėjo būti sandoriai sudaromi laisva valia. Mama turėjo gyvenamąją vietą, tad jos aprūpinti gyvenamąja vieta nereikėjo. Ieškovė, sudarydama ginčo sandorius, nežinojo svarbių aplinkybių, kad po tėčio mirties ((duomenys neskelbtini) metais) buvo nuslėptas nuo ieškovės kaip paveldėtojos turtas, taip pat nuslėpta mamos sveikatos būklė. Mama prašė dovanoti turtą, tvirtindama savo sunkią finansinę būklę ir reikalingą išlaikymą, tačiau mamos finansinė padėtis buvo labai gera. Ieškovė, dovanodama mamai turtą, siekė užtikrinti mamos turtinę padėtį senatvėje. Kaip garantas gauti pajamas už ginčo objektus senatvėje. Nuomininkų mokama nuoma kaip išlaikymo mamai forma. Sandoriai prieštarauja gerai moralei, nes mama pasinaudojo besilaukiančia dukra ir jos bloga sveikatos būkle. Buvo paneigta mirusio tėvo ir mamos sutarta valia palikti turtą K. CK 6.472 straipsnio prasme smerktini veiksmai – pažado neištesėjimas ir (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimas, mirusio valios pakeitimas ir (duomenys neskelbtini) įvykis, nukirpus ieškovės mergaitei plaukus ir jais nesirūpinus palikus mamos priežiūrai. Senatis nepraleista, nes apie mamos veiksmus ieškovė sužinojo tik po mirties, kai pradėjo domėtis paveldėjimu. Turtas buvo registruotas mamos vardu ir negalėjo domėtis viešų registrų duomenimis. Ieškovė visąlaik galvojo, kad (duomenys neskelbtini) testamentas mamos nėra panaikintas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė V. J. papildomai paaiškino, kad ieškovė meluoja, jog tėtis dovanojo butui įsigyti pinigų, nes mama jai juos pervedė. Atsakovė nieko nežinojo apie (duomenys neskelbtini) mamos surašytą testamentą. Kai buvo (duomenys neskelbtini) metų dovanojimo sandoriai, mama juose neegzistavo, gal apie juos nieko nežinojo ji. K. nuolat grįždavo pas mamą į kaimą. Atsakovė žinojo, kad mama toliau vadovauja (duomenys neskelbtini). Mamai (duomenys neskelbtini) metais buvo iškelta baudžiamoji byla, jai buvo grasinama dėl mokesčių vengimo, FNTT grasino konfiskuoti turtą. Mama sakė, kad pirks butą, bet K. vardu (duomenys neskelbtini), kol baigsis nesklandumai dėl baudžiamosios bylos, o paskui K. perrašys atgal jai. Mama pardavusi nebaigtą statyti namą su sklypu, (duomenys neskelbtini), investavo pinigus (duomenys neskelbtini), nupirkdama butą K. vardu, nes pirkėjas E. J. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus mamai už parduotą turtą, o (duomenys neskelbtini) mama gautus pinigus pervedė (duomenys neskelbtini) įmonei už butą, (duomenys neskelbtini), įsigijimą. K. gerbūviu visada rūpinosi mama. Mama liepė ir savo butą ((duomenys neskelbtini)) su paskola nusipirkti, už kurią laidavo mama ir dar pradinį įnašą davė, pervesdama K. (Danske banko sąskaitos išrašas - (duomenys neskelbtini)). Mama gaudavo nuompinigius iš buto, garažų (duomenys neskelbtini), o K. persivesdavo sau. K. darė spaudimą mamai prieš mirtį panaikinti surašytus testamentus. Mama nesinaudojo elektronine bankininkyste, nesiskundė materialine gerove. Jai materialinės pagalbos nereikėjo. Atsakovė nieko materialaus iš mamos negavo. Mama skundėsi, kad pirko visą butą (S(duomenys neskelbtini)), o gavo atgal tik ½ dalį per ginčo dovanojimo sandorį. Jų buvo susitarimas, kad užrašo K. perkamą butą, o praėjus teisminiams dalykams, K. grąžins. Mama nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturėjo jokio savo nekilnojamojo turto. Gyveno name, kuris buvo padovanotas tėvų K. Mama skųsdavosi tik sąnariais, tačiau neadekvatumo mamos veiksmuose nebuvo. Ji buvo aktyvi moteris, net vairavo automobilį. Su K. santykiai buvo labai geri iki turto dalybų, kai mama prieš mirtį gulėjo ligoninėje. Mama atsakovės vardu nėra pirkusi jokio nekilnojamojo turto. Mama parodė tik tą testamentą, kur močiutės žemes paliko jai ir K. Kito nerodė, nes taip notarė patarė. Žino, kad mama po konflikto su K. (duomenys neskelbtini) metais, kurį laiką nebendravo. Minėjo, kad K. teismais grasina.
7. Atsakovė L. L. 2023-10-04 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pradžioje važinėjosi, o po to liko gyventi nuolatinai. Su mama bendraudavo telefonu, per Skype programėlę pas V. Gerai sutarė ir su K. Nesidomėjo mamos finansais, ji nesiskųsdavo. Buvo (duomenys neskelbtini) mama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais su K. Nežinojo iki šiol, kad mama tiek daug rėmė K. Mama skųsdavosi tik sąnariais, kitokių sveikatos nusiskundimų neišsakydavo. Minėdavo, kad K. tenka daug padėti, nes nuolatos skundžiasi sveikata ir pan. Ieškovė siūlė atsisakyti turto po mamos mirties, nes kitaip grasino pradėsianti teismus. Atsakovė mamą buvo įgaliojusi parduoti jos butą (duomenys neskelbtini). Pardavusi turtą, mama vedė jai pinigines lėšas į sąskaitą, jai būnant (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovių atstovė advokatė Ona Klinavičienė 2023-10-18 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo atveju turėtų būti taikytina ieškinio senatis. Sužinojimas po mamos mirties apie testamento panaikinimą neturėtų būti pagrindas naikinti prieš 12 metų sudarytų sandorių. Tik sunki liga, asmens neveiksmingumas ir kitos svarbios aplinkybės turėtų būti pagrindas 1 metų senaties terminui atnaujinti. (duomenys neskelbtini) metais, kai sudarė ginčo dovanojimo sandorius ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) metų, įgijusi teisinį išsilavinimą, tad turėtų būti taikomi aukštesni apdairaus, atsakingo asmens standartai. Viena iš dovanojimo sandorių šalių yra mirusi, tad asmens valia, tikrieji ketinimai – tik subjektyvios žinios ginčo atveju. Nėra byloje duomenų, kad apdovanotoji kažkaip kenkė, naudojo fizinį, psichologinį smurtą prieš dovanotoją. Iš byloje esančių ieškovės mamos banko sąskaitų išrašų darytina išvada, kad ginčo objektai – butas ir du garažai buvo nupirkti už mamos pinigus, pardavus jai nuosavybės teise priklausiusius objektus - butą ir namą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), o dovanojimo sandoriai buvo turto grąžinimas kita forma mamai. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų yra pervedami nuompinigiai į mamos sąskaitas, o iš jų pinigai pervedami ieškovei, iš ko mokėti komunaliniai mokesčiai. Ieškovė neneigė, kad butai ir garažai, (duomenys neskelbtini), atitinkamus laikotarpius buvo nuomojami. Pati ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) metų pavasario gyveno (duomenys neskelbtini), kai gimė sūnus. Ieškovė nepagrindė mamos neadekvataus elgesio ginčo sandorių metu. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo daugybė bankinių operacijų tarpusavyje su mama įvairiomis paskirtimis. Pati ieškovė nesikreipė po tėvo mirties kaip testamentinė įpėdinė priimti palikimo bei nesurašė tam skirto įgaliojimo, veikti jos vardu. Testamentas ir dovanojimo sandoriai negali būti siejami. Mamos perimtas vadovavimas tėčio vardu registruotai individualiai įmonei niekaip neįtakojo dovanojimo sandorių. Tai, kad mama po tėvo mirties pardavė (duomenys neskelbtini), namą ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina mamos nesąžiningų veiksmų. Ieškovė pati nerealizavo savo, kaip įpėdinės, teisių. Sudarius ginčo dovanojimo sandorius, nėra konkrečių duomenų neigiamai charakterizuojant psichinę mamos būklę. Nesutiktina, kad gerai moralei prieštaraujantys ir smerktini mamos veiksmai – pažado netesėjimas palikti turtą ieškovei, tėčio valios pakeitimas ir (duomenys neskelbtini) vasarą netinkamai prižiūrėti vaikai. Testatoriaus valia yra asmeninis reikalas ir niekas jos negali pakeisti.
9. Tretieji asmenys byloje – (duomenys neskelbtini) R. S., D. B. ir E. J. viso ginčo nagrinėjimo metu buvo pasyvūs ir bylos nagrinėjime dalyvauti nepageidavo, būdami informuoti apie paskirtus teismo posėdžius. Civilinė byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Dėl ieškinio senaties taikymo
10. Atsakovės, visų pirma, ginasi nuo ieškinio reikalavimų, prašydamos taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą dovanojimo sandoriams ginčyti (CK 6.472 str. 4 d.).
11. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę asmeniui per tam tikrą laiką apginti savo pažeistą teisę, tiek ir skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1, 2 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 -08-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
13. Ieškovė ginčo atveju nenurodė konkretaus vieno apdovanotosios veiksmo, kuris privertė ieškovę kreiptis į teismą dėl dviejų (duomenys neskelbtini) metų dovanojimo sandorių panaikinimo, tačiau nurodė eilę veiksmų, smerktinų moralės požiūriu, kaip antai - galimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą mamos vardu, tėčio individualios įmonės užvaldymą, nuslepiant nuo ieškovės kaip testamentinės įpėdinės tėčiui priklausiusią turto dalį; (duomenys neskelbtini) metų abiejų tėvų testamentuose išreikštos valios pakeitimą, dėl kurių ieškovė nusprendė, kad apdovanotoji dovanų neverta ir ieškovė sieks dovanojimo panaikinimo. Ieškovė nurodė ir pagrindė, ko nepaneigė atsakovės byloje, kad nors minėti ieškovės vertinimu smerktini veiksmai buvo atlikti dar gerokai iki (duomenys neskelbtini) metų dovanojimo sandorių sudarymo, tačiau ieškovei nebuvo žinoma, o paaiškėjo tik po mamos (duomenys neskelbtini) mirties.
14. Teismo vertinimu, ginčo atveju, pagrįsta ieškinio senaties termino pradžią šiuo atveju skaičiuoti nuo mamos mirties momento (duomenys neskelbtini), kai ieškovė sužinojo mamos su turtu atliktus veiksmus praeityje, t. y. po tėčio mirties, dėl kurių atlikimo ir juos vertindama, kaip pažeidžiančius ieškovės teises ir teisėtus interesus, ieškovė nusprendė ginčyti dovanojimo sandorį, apdovanotojai galimai elgųsis nesąžiningai ir smerktinai geros moralės požiūriu praeityje.
15. Šiuo atveju ieškovė ieškinį dėl dovanojimo sandorių ginčijimo CK 6.472 straipsnio pagrindu pareiškė per vienerių metų terminą nuo mamos mirties momento ((duomenys neskelbtini)), teikdama pirminį ieškinį teismui (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys).
16. Objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytų įvairių aplinkybių (sveikatos būklė; tėvų galimo bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimas; žemės sklypo nuosavybės atkūrimas ir pajamų gavimas; individualios įmonės perregistravimas) sužinojimą tik po mamos mirties, atsakovės nepateikė, o byloje pateiktų užklausų duomenys, siekiant išsireikalauti atitinkamus duomenis, leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog ieškovė sužinojo apie savo galimą teisių pažeidimą, sudarius dovanojimo sandorius, tik (duomenys neskelbtini) anksčiausiai.
17. Teismui nusprendus, kad 1 metų ieškinio senaties terminas ginčyti dovanojimo sandorius CK 6.472 straipsnio pagrindu bei bendrasis 10 metų terminas ginčyti sandorius kitais ieškinyje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais nėra praleistas, tad toliau pasisako dėl dviejų ginčo dovanojimo sandorių, sudarytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.
Dėl 2011 metų dviejų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. M. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su garažu (ieškinio priedai Nr. 15-17), o (duomenys neskelbtini) pasirašė Statybos rangos sutartį ir (duomenys neskelbtini) perdavimo aktu perėmė butą, adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 19-20). (duomenys neskelbtini) pasirašyta garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos sutartis, kurios pagrindu įsigijo ir garažą, boksas (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai 21-22). (duomenys neskelbtini) ieškovė ir jos a. a. mama E. Š. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė padovanojo savo mamai ½ dalį, ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo ir du garažus, esančius (duomenys neskelbtini), boksas (duomenys neskelbtini), boksas (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 25-26). 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl abiejų dovanojimo sandorių, kuriais ieškovė (duomenys neskelbtini) mėnesį padovanojo (duomenys neskelbtini) įsigyto buto, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį, o (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesį padovanojo (duomenys neskelbtini) įsigytus garažus savo mamai E. Š., pripažinimo negaliojančiais. 20. Dovanojimo sutarties sampratą reglamentuoja CK 6.465 straipsnis. Pagal dovanojimo sutartį, tai realinis sandoris, kai dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę apdovanotajam nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sandorių negaliojimas dėl tariamumo (CK 1.86 straipsnis) 21. Ieškovė argumentuodama ir įrodinėdama savo poziciją dėl abiejų dovanojimo sandorių tariamumo, sudarymo tik dėl akių, nurodo, jog abu dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, formaliai, siekiant patenkinti mamos primygtinius, ligotus, šantažo paremtus reikalavimus dėl jos gerbūvio užtikrinimo senatvėje, esant ieškovei sunkios nėščiosios būsenos. Anot ieškovės, jos tikroji valia nebuvo dovanoti jai priklausančio nekilnojamojo turto, kai pati kūrė savo šeimą, turėjo įsipareigojimų bankui, buvo reikalingas finansinis tikrumas, kuris vėliau atitektų tretiesiems asmenims, t. y. atsakovėms kaip įpėdinėms. Ginčo sandoriai buvo sudaryti tik su sąlyga, kad tariamai padovanotas turtas sugrįš ieškovei po mamos mirties, nes mama buvo sudariusi (duomenys neskelbtini) testamentą dėl viso turto palikimo ieškovei (dukrai) (ieškinio priedas Nr. 9), kurį mama keitė (duomenys neskelbtini) metais ir galiausiai visus testamentus iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 7) panaikino (ieškinio priedai 31-34). 22. Apdovanotosios E. Š. kitos įstatyminės įpėdinės dukros - atsakovės su ieškiniu nesutiko, nurodydamos, jog mama už (duomenys neskelbtini) E. ir R. J. parduotą turtą – nebaigtą statyti namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 38, kaina – 110 000 Lt) bei butą, adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 20 000 (ieškovės papildomi įrodymai 2023-02-06 DOK – 22646 priedas), nupirko butą (duomenys neskelbtini), su garažu (duomenys neskelbtini) K. vardu, dėl ko vėliau ir buvo atgal padovanota mamai (duomenys neskelbtini) esančio buto dalis ir du garažai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iš Danske banko gauto 20 000 litų kredito didžiąją dalį – 19 810 litų, mama (duomenys neskelbtini) pervedė į ieškovės sąskaitą, tokiu būdu nupirkdama ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) buvo padovanotas mamai. Atsakovių vertinimu, įvyko turtinių santykių atkūrimas – gautų piniginių lėšų grąžinimas turto forma mamai. 23. Teismas pažymi, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. 24. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). 25. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taip pat kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). 26. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). 27. Vertinant vieną iš įrodinėtinų sąlygų sandorio tariamumui pripažinti - sandorio šalių valią, elgesio motyvus ir tikslus, nesant gyvai vienai iš šalių yra pakankamai sudėtinga ir išvados darytinos tik tikėtinos, išklausius tiesiogiai tik vieną sandorio pusę, jos subjektyvius ir galimai sau palankius samprotavimus, argumentus, išvadas. Kita vertus, byloje yra pateikta daug rašytinių įrodymų ir išklausyti išsamūs, detalūs, ilgi (keletą posėdžių besitęsiantys) šalių paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos ieškovės ir atsakovių šeimoje, iki mamos (apdovanotosios mirties) šalims gražiai bendravus. 28. Taip pat pažymėtina, kad bylai reikšmingi faktai įrodinėjami ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir šalių paaiškinimais, kurių tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra netapatus, todėl, yra didelė tikimybė, kad šalių paaiškinimai apie buvusius asmeninius santykius, susiklosčiusias aplinkybės nėra visiškai objektyvūs. Todėl tai suteikia pagrindą kritiškai vertinti šalių paaiškinimus bei vien jais remiantis daryti kategoriškas ir pagrįstas išvadas. 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu, vienareikšmiškai patvirtino, kad tiek (duomenys neskelbtini) testamentu paliekant visą savo turtą mamai (ieškinio priedas Nr. 23), tiek ginčo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorius sudarė didelės pagarbos mamai įtakoje, esant artimiems, šiltiems jų santykiams, prašant dukros suteikti turtines garantijas mamai senatvėje, jeigu gimdymo metu dukrai kas nutiktų ir ji neišgyventų, mat sandorių sudarymo metu ieškovė laukėsi pirmagimio. Šių ieškovės, kaip dovanotojos, dėstytų motyvų ir tikslų kontekste, teismo vertinimu akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek ir jos mama aiškiai suprato apdovanotosios (mamos) norą įgyti nuosavybėn ginčo dovanotą turtą, kuriuo galėtų disponuoti iki savo mirties, tokiu būdu jaučiantis finansiškai saugiai ir užtikrintinai. Vien ieškovės nurodomas buvęs formalus dovanojimo sutarties sudarymas, neketinant įgyti civilinių teisių ir pareigų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste vertintina kaip itin hipotetiška ir nesudaranti pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovės nurodomo turto dovanojimo sandorio a. a. mamai realaus ir pagrįsto motyvo buvimo, kaip tokio sandorio tariamumo požymio. 30. Kita vertus, iš įvairių šalies bankų atsakovių prašymu teismo išreikalauti a. a. mamos E. Š. banko sąskaitų išrašai (2023-04-07 DOK – 58191; 2023-03-23 DOK – 51669; 2023-03-31 DOK- 54561) ir juose esantys duomenys leidžia labiau tikėti, nei netikėti, kad mamos noras savo nuosavybėn įgyti ginčo turtą (1/2 buto dalį ir du garažus) galimai buvo sąlygotas ne tik noru jaustis finansiškai saugiai, bet ir ginčo buto su garažu, adresu (duomenys neskelbtini) bei garažo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais įgijimo dukros K. M. vardu už mamos lėšas grąžinimo. Kaip matyti iš AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (2023-03-31 DOK – 54561) ir į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) nebaigti statyti namo pirkimo-pardavimo sutarties (ieškinio priedas Nr. 38) mama pardavė nebaigtą statyti namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), už 110 000 litų ir į AB Šiaulių banko minėtą sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavus 104 500 litų iš pirkėjo E. J., (duomenys neskelbtini) pervedė 102 837 litų (29 783,65 Eur) sumą buto, (duomenys neskelbtini), įgijimui K. Š. vardu, paskirtyje nurodant (duomenys neskelbtini) už butą K. Š.“. Byloje yra ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kad už ginčo butą (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaityta ir viena įmoka būtent buvo gauta (duomenys neskelbtini) sumai 29 783,65 Eur (ieškovės pateikti papildomi įrodymai 2023-02-07 DOK – 22646), kas atsispindi minėto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše. Vertinant šias aplinkybes, priimtini domėn ir atsakovių argumentai, kad šalių mamai turėjus sąsajų su teisėsaugos institucijomis (duomenys neskelbtini) metais (kartu su 2023-03-02 DOK – 36357 pateiktas 2005-03-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl 2003-2004 metų tyrimo, atlikus apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo), ginčo butas su garažu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ieškovės K. vardu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) šalių susitarta turto dalį grąžinti mamai valdyti nuosavybės teise ir tokiu būdu užtikrinant mamos finansinį stabilumą, orią senatvę, turint nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) bei galimai šalių tarpusavyje aptartą mamos investuotų lėšų dalies susigrąžinimą nekilnojamojo turto forma. 31. Nors ieškovė byloje teigė, kad piniginės lėšos ginčo buto su garažu, (duomenys neskelbtini), įgijimui (duomenys neskelbtini) mamos buvo pervestos kaip tėčio padovanotos lėšos K., tačiau šių esminių teiginių ieškovė byloje objektyviais įrodymais nepagrindė ir neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Subjektyvūs ieškovės paaiškinimai apie tėčio kauptas ir šeimos namuose (duomenys neskelbtini) laikytas pinigines lėšas kaip dovaną K., kurios buvo panaudotos minėto buto pirkimui, pervedant jas iš mamos sąskaitos, vertintini kaip mažai tikėti ir objektyviai nepagrįsti, nesant jokios rašytinės piniginių lėšų dovanojimo sutarties ar kitų netiesioginių įrodymų, grindžiančių kaip sukauptą piniginių lėšų tėčio dovaną nekilnojamojo turto K. M. vardu įsigijimui. 32. Šių teismo motyvų kontekste, aktualus yra ir kito buto bei garažo, esančių J(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijimas ieškovės vardu, kai (duomenys neskelbtini) mamai buvo dovanotas ginčo garažas (boksas - 26) (ieškinio priedai Nr. 19-22). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Garažo statybos rangos sutarties (priedas Nr. 21), ginčo garažas ieškovės vardu buvo įgytas už 30 300 litų. Ieškovė pateikė mokėjimo duomenis (2023-05-18 DOK – 80742), kad (duomenys neskelbtini) įnešė (duomenys neskelbtini) 10 300 litų (Kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2007-10-05 atliko bankinį mokėjimą 20 000 litų. Iš byloje išreikalauto mamai priklausiusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Danske banko-DOK 58191) išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mama gauna 20 000 litų kreditą, o (duomenys neskelbtini) perveda 19 810 litų ieškovei, įvardijant kaip pervedimą nuo mamos. Dar daugiau, tiek ieškovė, tiek ir atsakovės, įvertinusios teismo išreikalautų mamos banko sąskaitų išrašus vienareikšmiškai pažymėjo, kad tarp ieškovės ir mamos buvo ypač ženklus, nuolatinis, sistemingas piniginių lėšų pervedimas, nurodant tiek piniginių lėšų kaip paskolų pervedimą, tiek kitas įvairias mokėjimų paskirtis, grynųjų pinigų iš mamos sąskaitos išėmimą ir pan., ką patvirtina tiek mamos banko sąskaitų išrašai, tiek šalių atstovių parengtos ir susistemintos analizės (ieškovės baigiamoji kalba – DOK -185201; atsakovių 2023-10-18 DOK – 165406). 33. Šių byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti teismui tikėtinas išvadas, jog dovanojimo sandoriai atitiko tikrąją šalių valią neatlygintinai perleisti nekilnojamojo turto objektus mamai, tiek galimai grąžinant mamai turtą (gautas lėšas) tik kita forma (nekilnojamojo turto objektais), tiek ir suteikiant finansinį stabilumą, esant garbingame amžiuje ir tuo metu ((duomenys neskelbtini) mėnuo) mamai nedisponavus jokiu gyvenamuoju nekilnojamuoju turtu, kadangi gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame mama ginčo sandorių sudarymo metu gyveno kaip buvusiame šeimos turte, iki (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovei, remiantis tėčio (duomenys neskelbtini) sudaryta Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jai (Nekilnojamojo turto registro išrašai esantys byloje). 34. Teismo vertinimu, ginčo sandorių tariamumą iš dalies paneigia ir ta aplinkybė, kad ieškovė, net ir kilusio su mama konflikto metu (duomenys neskelbtini) vasarą, apie kurį daug minėjo teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu bei nusprendusi panaikinti mamos naudai surašytą testamentą (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 23), ginčo dovanojimo sandorių neginčijo ir nereikalavo iš mamos padovanotą turtą grąžinti atgal ieškovei, nebuvus ieškovės tikrosios valios dovanoti mamai ginčo turtą. 35. Remiantis išdėstytu, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismo nuomone byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ginčo sandorių tariamumą, vertinant buvusią šalių valią, tikslus ir motyvus, kai ginčo nagrinėjimo metu nėra galimybės išklausyti apdovanotosios pozicijos, o lieka tik iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių subjektyvių paaiškinimų bandyti išsiaiškinti abiejų ginčo sandorių šalių valią, ką padaryti objektyviai yra neįmanoma ir išvados gali būti tik labiau ar mažiau tikėtinos. 36. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės iškelta kita versija (priežastis) dėl ko ji sudarė ginčijamus dovanojimo sandorius – baimė dėl mamos grasinimų, šantažo, esant jai nėščiai, atvykstant į jos darbovietę (duomenys neskelbtini) – taip pat nėra pagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais (skundu policijai ir pan.), laikytina abejotina, ieškovei tokiu atveju turėjus galimybę imtis kitų teisėtų priemonių ir būdų, tiek asmeniniams, tiek turtiniams interesams apsaugoti. Juolab, kad dovanotoja (ieškovė) aiškiai ir nedviprasmiškai nuolat teismo posėdžių metu pabrėžė, kad tarp jos ir abiejų tėvų buvo artimi, vien pagarba ir pasitikėjimu grįsti šilti, ypač artimi, nuoširdūs santykiai. Dar daugiau, ieškovė buvo sukūrusi šeimą, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, tad, buvus galimam mamos netinkamam elgesiui, turėjo sutuoktinio paramą, žinias kaip elgtis tokiu atveju taip pat, tad galimą konfliktą galėjo išspręsti, nesudarant galimai tariamo sandorio ir ieškant priimtino sprendimo. 37. Pats faktas, kad mama aiškiai išsakė savo motyvus dukrai gauti dovanų nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) – orios, finansiškai stabilios senatvės užtikrinimui, disponuojant nekilnojamuoju turtu, leidžia spręsti byloje ieškovei neįrodžius logiškai paaiškinamos priežasties bei motyvo, dėl kurio buvo, neva tik dėl akių, o ne realiai, sudaryti buto ir garažų dovanojimo mamai sandoriai, kaip būtinosios tokio sandorio pripažinimo tariamu ir atitinkamai negaliojančiu sąlygos pagal CK 1.86 straipsnį. 38. Teismas taip pat konstatuoja, jog ir spręsdamas dėl kitos privalomos sandorio negaliojimo dėl jo tariamumo sąlygos – sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių atsiradimo, sutinka su atsakovių pozicija, kad įrodymų visuma šiuo atveju neleidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvados dėl to, jog sandoris realiai nebuvo įvykdytas/vykdomas ir jo šalims iš tikrųjų neatsirado dovanojimo sandoriui būdingų civilinių teisių ir pareigų, jog ieškovė faktiškai ir toliau išliko ginčo nekilnojamojo turto savininke ir valdytoja, neperleisdama jokių daikto nuosavybės teisę sudarančių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) apdovanotajai. 39. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008). 40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). 41. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, įrodinėdama nebuvimą realaus turto dovanojimo mamai, teikė į bylą duomenis, kad už butą ir garažus komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė (ieškinio priedai Nr. 44-1, 46-1, 46-2), draudimo sutartis sudarė ieškovė (ieškinio priedas Nr. 43), mama niekada negyveno padovanoto buto dalyje (ieškinio priedas Nr. 18). Kita vertus, teikdama ir įrodinėdamas šias esmines aplinkybes, pati ieškovė, remiantis teismo išreikalautų mamos banko sąskaitų išrašais, baigiamojoje kalboje pateikia išsamią analizę apie mamos gautas pajamas iš objektų (duomenys neskelbtini), kuriuos padovanojo mamai. 42. Byloje yra pateikti mamos AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai (2023-03-31 DOK-54561), patvirtinantys, jog į mamos sąskaitą įvairių asmenų buvo pervedamos tam tikros sumos, mokėjimo paskirtyje įvardijant „nuoma, nuoma ir patarn.“, kas leidžia abejoti ieškovės pirmiausiai ieškinyje teigtina pozicija byloje, kad tik ieškovė gaudavo nuomos mokestį už butą ir garažus, esančius (duomenys neskelbtini) (grynais pinigais ir/ar pavedimu). Atsakovių teismo proceso metu nurodoma pozicija, mamai (apdovanotojai) neturint realios būtinybės ir poreikio gyventi padovanotame bute (nes ji nuo (duomenys neskelbtini) su vyru ir ieškove gyveno name, (duomenys neskelbtini)), buvo susitarta su ieškove dėl šio buto nuomos ir pajamų už nuomą suteikimo mamai, šiame kontekste atrodo logiška ir pagrįsta. Juolab, kad ieškovė akcentavo mamos valią dovanojimo sandoriais užsitikrinti orią, finansiškai stabilią senatvę. 43. Kita vertus, ieškovės pateiktos sutartys su draudikais ieškovės vardu (ieškinio priedai Nr. 43) bei komunalinių mokesčių mokėjimas už padovanotus objektus (ieškinio priedas Nr. 44-1) negali būti laikomi nei patvirtinantys, nei paneigiantys ieškovės nurodomas aplinkybes dėl realaus/tariamo sandorio vykdymo. Viena vertus, ½ dalies buto savininke liko pati ieškovė, kas leidžia spręsti buvus suinteresuotumą drausti visą objektą ir tinkamai mokėti mokesčius už viso buto išlaikymą. Kita vertus, minėtos AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai (DOK - 54561) patvirtina, kad už mamai padovanotą turtą mokesčius neretai į mamos sąskaitą pervesdavo nuomininkai, kuriuos galimai po to sumokėdavo ieškovė iš savo banko sąskaitos, tokiu būdu kontroliuodama tinkamą prievolių turto išlaikymui įvykdymą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti banko sąskaitos išrašai savaime nepatvirtina, kad buto dalis ir abu garažai po jų (duomenys neskelbtini) padovanojimo mamai buvo išlaikomi išimtinai vien ieškovės. Nėra byloje neginčytinų ir pakankamų duomenų ir įrodymų, jog visą laiką nuo pat ginčo buto dalies ir dviejų garažų padovanojimo (duomenys neskelbtini) iki šiol ieškovė, laikydama save ir toliau turto savininku, turinčia išlaikymo prievolę, būtų realiai pati viena tą turtą išlaikiusi ir juo rūpinusis. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos (išreikalautų banko sąskaitos išrašų ir kt.) matyti, ko neneigė ir ieškovė, jog ginčo nekilnojamojo turto objektų nuomininkai dažnai atlikdavo mokėjimus už nuomą ir komunalinius mokesčius į mamos sąskaitą, o mamai pervedus dalį gautų sumų ieškovei, apmokėjimus atlikdavo ieškovė. 44. Remiantis išdėstytu, argumentas, jog ginčo dovanojimo sandoriai realiai nebuvo vykdomi, nes turtu nesinaudojo ir jo išlaikymu apdovanotoji nesirūpino, teismo vertinimu, pati savaime neleidžia spręsti, jog apdovanotoji ginčo sandoriais įgytų teisių ir pareigų buto ir garažų atžvilgiu neįgyvendino, juo labiau turint omenyje tuo metu buvusius gerus tarpusavio šalių santykius bei jau aukščiau teismo aptartą realų ginčo objektų nuomininkų mokesčių mokėjimą bei nuomos mokesčio į mamos sąskaitą pervedimą. 45. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius apie išimtinai pačios ieškovės vykdytą turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, laikant turtą savo nuosavybe, bei apie tai, kad realiai sandoris nebuvo vykdomas. Priešingai, byloje esančių faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia teismui spręsti apie realų turto dovanojimo sandorio vykdymą bei tokiam sandoriui būdingų teisinių padarinių atsiradimą, kai apdovanotasis (šiuo atveju – ieškovės mama) iš tikrųjų priėmė jai padovanotą turtą, ir nors padovanotu turtu pati tiesiogiai nesinaudojo, bute negyveno, tačiau gaudama pajamas iš turto nuomos, jį valdė, prižiūrėjo, išlaikė ir rūpinosi kaip savo turtu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įvykdytas sandoris, kai sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir tokia buvo jų valia, negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; ir kt.). 46. Kaip nurodė atsakovės, ko neneigė pati ieškovė, ieškovė nebuvo reiškusi jokių pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini) sudarytų ginčo sandorių, kėlusi jų tariamumo ir negaliojimo klausimų mamai, o pretenzijas pradėjo reikšti mirus apdovanotajai mamai, kuri panaikino (duomenys neskelbtini) testamentą dėl turto palikimo dukrai K. M., ženkliai pablogėjus šalių tarpusavio santykiams, kas taip pat teismo nuomone, netiesiogiai leidžia spręsti apie kitokius, nei bandoma ieškovės įrodinėti nagrinėjamoje byloje, mamos elgesio tikslus. 47. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovė neįrodė ½ dalies buto ir dviejų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorių, sudarytų (duomenys neskelbtini), t. y. šalių valios simuliacijos – kad ginčo dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, nesiekiant sukurti/pakeisti/panaikinti civilines teises ir (ar) pareigas. Sandorių nuginčijimas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) 48. Ieškovė, ginčydama du dovanojimo sandorius mamai, jų negaliojimą motyvuoja per mamos tyčinius apgaulės veiksmus. 49. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, sandoris taip pat gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiosios šalies ieškinį ir dėl apgaulės sudarytas sandoris. Pagal to paties straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. 50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). 51. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sudarant dovanojimo sutartį, svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą, todėl kilus ginčui būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir (ar) tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Taigi nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad ginčijamą dovanojimo sutartį patvirtino notarė, tačiau, kaip minėta, vien išorinės valios išraiškos formos nepakanka nustatant, ar tikroji asmens valia ją atitiko. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovės parašas ginčijamoje sutartyje pats savaime patvirtina jos tikrąją valią. 52. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas rungimosi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kuris teigia – ieškovei tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą. Atitinkamai ieškovei, teigiančiai, kad ginčo dovanojimo sutartį sudarė dėl mamos apgaulės, tenka pareiga įrodyti tyčinius apdovanotosios veiksmus siekiant priversti ieškovę apgaulės būdu sudaryti ginčo sutartį. 53. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią (lot. contra voluntatem). Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). 54. Šį dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindą ieškovė grindžia tuo, kad mama (apdovanotoji) nuslėpė nuo ieškovės savo ypač gerą tikrąją turtinę padėtį, kad gauna ženklias pajamas iš tėčio perimtos šulinių gamybos veiklos ir išlaikymas senatvėje nėra reikalingas bei savo sveikatos būklę. Žinodama apie mamai diagnozuotus psichinės sveikatos sutrikimus bei apdovanotosios nuolat akcentuotą padovanoto turto grįžimą ieškovei po mamos mirties, (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento pagrindu, ieškovė nebūtų sudariusi dovanojimo sandorių, nes neįmanomas veiksmų prognozavimas asmens turinčio psichinio pobūdžio ligų. 55. Kaip matyti iš ieškovės dėstomos pozicijos ir paaiškinimų teismo posėdžių metu, byloje nėra įrodinėjamas tyčinis suklaidinimas ar apgaulė dėl pačios ginčo sandorių esmės ir jų pasekmių. Ieškovė, sandorių sudarymo metu, turėdama patirties dovanojimo sandorių sudaryme su tėčiu taip pat turėdama teisinių žinių, pabaigus (duomenys neskelbtini) studijas (duomenys neskelbtini), studijuojant (duomenys neskelbtini), neįrodinėjo apgaulės, tyčinio suklaidinimo dėl esminių sandorio aplinkybių, kas būtų pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, juolab, kad ieškovė buvo dovanotoja, o mama - apdovanotoji. 56. Kita vertus, ieškovės įrodinėta apdovanotosios galimai sutrikusi sveikatos būklė sandorio sudarymo metu, ką įrodinėja po mamos mirties surinktais asmens sveikatos istorijos į bylą pateiktais išrašais, niekaip nepagrindžia dovanojimo sandorio negaliojimo, kadangi dvišalio sandorio sudarymui apdovanotojo sveikatos būklė jokios esminės reikšmės neturi. Tai, kad galimai tarp mamos ir dukros buvo susitarimas ir apdovanotosios pažadas turto sugrąžinimui dovanotojai po mamos mirties paveldėjimo procese, niekaip nesuponuoja išvados dėl tyčinės apgaulės ar suklaidinimo sudarant dovanojimo sandorį. Pažymėtina, kad jokie įsipareigojimai apdovanotojai ginčo dovanojimo sutartyse nėra nustatyti (CK 6.467 straipsnis). 57. Dar daugiau, byloje ieškovės įrodinėta apgaulė dėl mamos (apdovanotosios) turtinės padėties kaip sandorio negaliojimo pagrindo, vertintina kaip prieštaringa. Viena vertus, ieškovė teikia į bylą VMI duomenis apie gautas ženklias mamos pajamas (2023-02-09 DOK -24430). Kita vertus, teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu nurodo, kad ir dabar netiki, kad buvo gautos tokios mamos pajamos iš šulinių veiklos, kai šulinius darė vienas darbuotojas. Tad spręsti apie esminį, tyčinį suklaidinimą dėl turtinės padėties sąlygojusį dovanojimo sandorių sudarymą taip pat nėra objektyvaus pagrindo. Ieškovė išsamiai paaiškino, kad tarp jos ir mamos buvo artimas ryšys, nuolatinis bendravimas, nuolatinis grįžimas namo į (duomenys neskelbtini), tad nežinojimas apie mamos realią turtinę padėtį sandorių sudarymo metu vertintinas kritiškai ir/ar kaip galimai turėjęs esminę įtaką ginčo sandorių sudarymui. 58. Vertinant sandorių negaliojimo teisines ir faktines aplinkybes, svarbu paminėti ir tai, kad ieškovės apsisprendimą ginčyti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorius lėmė jau po sandorių sudarymo atsiradusios aplinkybės, t. y. šeimos narių nesutarimai, dar esant gyvai mamai (duomenys neskelbtini) testamento panaikinimas, paliekant mamos turtą trims įstatyminėms įpėdinėms, ieškovės nenoras, kad ½ dalis buto ir du garažai atitektų atsakovėms kaip įstatyminėms įpėdinėms. Teismas pažymi, kad toks ieškovės (dovanotojos) valios pasikeitimas jau po sandorių sudarymo, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, nelaikytinas tyčiniu suklaidinimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Vadovaujantis sutarties laisvės ir asmenų lygiateisiškumo principais, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2012). 59. Nagrinėjamoje byloje ieškovė CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu dovanojimo sutartis prašė pripažinti negaliojančiais ir tais motyvais, jog mama jos atžvilgiu naudojo psichologinę prievartą, siekdama tokiu būdu priversti sudaryti ne tik testamentą jos turtinių interesų apsaugai, bet ir dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini). Ieškovė bijojo, kad nepadovanojus turto, gali būti pakenkta jos kaip nėščiosios sveikatai, mama gali susižaloti save ar net nusižudyti, todėl sudarė sandorį, neatitinkantį jos tikrosios valios. 60. Teismas pažymi, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomu pagrindu pareiškė teisme po dvylikos metų nuo jų sudarymo, kas leidžia sutikti su atsakovių išvadomis, jog tuo atveju kai sandoris neatitinka tikrosios dovanotojo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ar nedelsiant jį ginčyti po sudarymo. Ieškovės apsisprendimas ginčyti dovanojimo sandorius po dvylikos metų nuo jų sudarymo momento leidžia abejoti buvus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl buvusių grasinimo realumo ir psichologinio poveikio sudaryti sandorį prieš ieškovės valią buvimo. Byloje nekilo abejonių, kad prieš sudarant ir patvirtinant dovanojimo sutartis, notarė įsitikino tikrąja dovanotojos valia, išaiškino sandorio sudarymo pasekmes. Šios visos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ji buvo priversta sudaryti sandorį prieš savo valią ir kad kito pasirinkimo ji neturėjo. 61. Dar daugiau, vertinant ieškovės motyvus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, buvus nesąžiningai apgaulei iš apdovanotosios dar iki ginčo sandorių, po ieškovės tėčio J. Š. mirties ((duomenys neskelbtini)) galimai pasisavinus ieškovės, kaip tėčio turto paveldėtojos turtą ir jį nuslėpus nuo ieškovės, kaip testamentinės įpėdinės, teismo vertinimu, nelaikytini objektyviu pagrindu nuginčyti sandorius. Viena vertus, ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek žodiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad buvo įgaliojusi mamą tvarkyti paveldėjimo reikalus jos vardu po tėčio mirties, tačiau tokio įgaliojimo į bylą pateikti negalėjo, jo nepateikė ir Notarų rūmai, pareikalavus (2023-02-23 DOK -32835). Kita vertus, a. a. mamos atlikti nekilnojamojo turto objektų - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimų sandoriai (duomenys neskelbtini) po tėčio mirties buvo rengiami, tvirtinami notarų, kas leidžia spręsti galimai buvus tam teisėtą, pagrįstą, objektyvų pagrindą, sandorius sudarius ir tvirtinus kvalifikuotam valstybės įgaliotam subjektui – notarui, įvertinus visas esmines sandorių sudarymo aplinkybes bei pateiktus dokumentus, reikalingus sandorio sudarymui. Byloje nėra pateikta ir mirus antrajai šaliai nėra objektyviai įmanoma nustatyti buvus/nebuvus ieškovės ir a. a mamos susitarimui dėl turto valdymo, jo geranoriško pasidalijimo po ieškovės tėčio mirties (duomenys neskelbtini). Kita vertus, ieškovės teigimu, leidus mamai tvarkyti paveldėjimo reikalus jos vardu po tėčio mirties, akivaizdu, kad buvo ypač didelis tarpusavio pasitikėjimas, artimas ryšys bei galimas net artimų asmenų susitarimas tokiu būdu išspręsti turtinius klausimus tarp dviejų potencialių paveldėtojų – įstatyminės ir testamentinės. Šias teismo išvadas sustiprina byloje atskleistas ir pagrįstas ieškovės ir jos mamos nuolatinis turtinių klausimų sprendimas, įvairios paskirties bankiniai pervedimai viena kitai, piniginių lėšų skolinimas ir skolinimasis taip pat ieškovės išduoti įvairūs įgaliojimai mamai turtiniams klausimams tvarkyti ((duomenys neskelbtini) įgaliojimai – DOK -48088). Tad nesant vienai iš sandorių šalies gyvai, praeities perspektyvoje buvusių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorių, sutuoktinio vystyto verslo perėmimas po mirties šiame kontekste negali ir neturi būti vertinama kaip tyčinė apgaulė dovanojimo sandorių sudarymo kontekste. 62. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas vertina, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti ginčijamas dovanojimo sutartis CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu negaliojančiais. Dovanojimo sandorių ginčijimas CK 6.472 straipsnio pagrindu 63. Pažymėtina, jog ieškovė byloje įrodinėjo ir kitą dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindą, nurodytą CK 6.472 straipsnyje – netinkamą apdovanotosios elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. 64. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuoja, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). 65. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, išsamių šalių paaiškinimų, ieškovės ir apdovanotosios santykiai buvo gražūs, šilti, artimi daug metų po dovanojimo sandorių ir tik po ieškovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grįžus ieškovei iš kelionės, kilo konfliktas tarp jos ir mamos dėl vaikų priežiūros jos kelionės metu, ko pasėkoje ieškovė panaikino mamos naudai surašytą testamentą (ieškinio priedas Nr. 23), tačiau dovanojimo sandorių mamai neginčijo ir nekvestionavo. 66. Ieškovė, įrodinėdama griežtai smerkiamus apdovanotosios veiksmus, sudarančius pagrindą naikinti ginčo sandorius, išskiria (duomenys neskelbtini) vasaros konfliktą dėl netinkamos ieškovės vaikų priežiūros, juos palikus mamai, bei mirusiojo tėčio valios bei apdovanotosios pažado dėl viso turto palikimo dukrai (ieškovei) neištesėjimo. Šių argumentų kontekste, teismas pažymi, kad neabejotinai griežtai smerkiamų moralės požiūriu veiksmų ginčo atveju nenustatytina. Tai, kad anūkei apdovanotoji nukirpo ieškovės subjektyviu vertinimu netinkamai plaukus (2023-02-07 DOK – 22646 priedas), nesant smurtinio pobūdžio veiksmų fakto byloje, nėra pagrindo išvadai dėl ypač smerktinų močiutės (apdovanotosios) veiksmų (duomenys neskelbtini). 67. Pažymėtina kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). 68. Pats faktas, kad ginčo dovanojimo sandoriai galimai buvo sudaryti mamos pasižadėjime nepakeisti savo valios, sudarius (duomenys neskelbtini) testamentą ieškovės naudai, kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini), nesuponuoja išvados dėl apdovanotosios netinkamo elgesio, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Kaip matyti, mamos surašytas (duomenys neskelbtini) testamentas ieškovės naudai galiojo iki pat (duomenys neskelbtini), t. y. dar 8 metus po (duomenys neskelbtini) pasirašytų dovanojimo sandorių. Jokio piktavališkumo, smerktino geros moralės požiūriu iš mamos pusės po ginčo sandorių sudarymo įžvelgti nėra objektyvaus pagrindo. Mama savo kaip testatorės valios palikti visą savo turtą vienai dukrai – ieškovei laikėsi pakankamai ilgą laiką po ginčo sandorių sudarymo. Byloje nepagrįsta ir neįrodyta, kas tiksliai sąlygojo testatorės (apdovanotosios mamos) valios pakeitimą, tačiau iš ieškovės paaiškinimų ir jos atlikto testamento panaikinimo mamos naudai spręstina, kad tarp šalių kilo konfliktas, kuris sąlygojo ir apdovanotosios veiksmus keisti savo kaip testatorės valią. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė V. J. teismo posėdžių metu, buvus ieškovės ir mamos konfliktui ir ilgalaikiam nebendravimui dukros ir mamos po (duomenys neskelbtini). 69. Pažymėtina, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010. 70. Šių išaiškinimų kontekste, pažymėtina, kad viena vertus, ieškovė pabrėžia būtinumą gerbti mirusiojo tėčio valią dėl testamento sudarymo ir viso turto palikimo dukrai K. M.. Kita vertus, a. a. mamai prieš mirtį pakeitus savo valią dėl testamento ir jų visų variantų atšaukimo, vertina kaip smerktiną veiksmą moralės požiūriu. 71. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovių pozicija, jog mama (apdovanotoji) neatliko prieš dovanotoją jokių veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir tie veiksmai sudaro išimtinį teisinį pagrindą numatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje panaikinti dovanojimo sutartį. Faktas, kad mama pakeitė nuo (duomenys neskelbtini) buvusią savo valią palikti visą turtą tik vienai dukrai, turint tris dukras ir (duomenys neskelbtini) išregistravus visus testamentus, nesuponuoja vertinimo kaip griežtai smerktino elgesio geros moralės požiūriu. Nesant asmens gyvo, nebėra galimybių išsiaiškinti tokio elgesio tikrųjų motyvų. O vien subjektyvus ieškovės vertinimas, tokių kategoriškų ir ieškovės norimų išvadų, jog buvo paneigta mirusio tėčio valia, daryti teismui neleidžia. (duomenys neskelbtini) galiojęs CK nenumatė bendrojo sutuoktinių testamento, o mamos ir tėčio (duomenys neskelbtini) pasirašyti atskiri, nors ir identiški testamentai suteikė testatorei E. Š. savo valią po daugiau nei 20 metų pakeisti, įvertinus šeimos situaciją, svarbias jai kaip testatorei gyvenimiškas aplinkybes ir pan. Akivaizdu, kad testatorės valios pakeitimo priežasties objektyviai byloje neįmanoma išsiaiškinti ir įvertinti, tačiau toks apdovanotosios veikimas negali būti pripažįstamas kaip ypač griežtai smerkiamas, remiantis formuojama teismų praktika, kokie kriterijai apibūdina šį sandorio negaliojimo pagrindą. Dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei 72. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti ginčo dovanojimo sandorius ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu kaip prieštaraujančią gerai moralei ir viešajai tvarkai. 73. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji. Kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013; kt.). 74. Ieškovė byloje nepagrindė ir neįrodė, kad a. a. mama ar kas nors iš jos šeimos narių (taip pat ir sesės) vertė sudaryti dovanojimo sutartis dėl buto dalies ir dviejų garažo artimo, mylimo, kaip įvardija ieškovė, šeimos nario naudai. Byloje nustatyta, kad ieškovė laisva valia, suorganizavusi notarą savo tuo metu gyvenamame mieste (duomenys neskelbtini), neatlygintinai padovanojo mamai, labiau tikėtina, nei netikėtiną jos pinigais įgytą, ieškovei priklausantį turtą – ½ buto ir du garažus. Po dovanojimo ginčo sutarčių sudarymo (duomenys neskelbtini) artimus asmenis – dukrą ir mamą ir toliau siejo tiek šeimos, tiek ir bendraturčių santykiai, t. y. abi rūpinosi joms priklausiusi butu, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikė, mokėjo mokesčius, gaudamos iš bendro turto pajamas taip pat šeimos nares siejo ir daugybė kitų tarpusavio turtinių santykių, ką pagrindžia buvę tarpusavio bankiniai pavedimai tiek su prievoliniais įsipareigojimais, tiek ir be aiškių, konkrečių mokėjimo paskirčių viena kitai. 75. Teismas, vertindamas šį sandorių negaliojimo pagrindą bei pakartodamas savo išvadas, jog byloje objektyviai nepagrįsta, kad mama tyčia, sąmoningai, piktavališkai, įžūliai, sistemingai po tėčio mirties ((duomenys neskelbtini)) veikė dukros K. M. nenaudai, nuslėpdama nuo jos, kaip testamentinės įpėdinės, tėčio turtą, ko dukra nežinojo ir negalėjo žinoti, vertina, jog byloje esančių gausių įrodymų visuma nepatvirtinta apdovanotosios tiek prieš ginčo sandorius, tiek ir po jų sudarymo jos netinkamą, nesąžiningą, neteisingą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, elgesį ieškovės atžvilgiu. 76. Vien tas faktas, kad ieškovės netenkino mamos elgesys po 8 metų nuo dovanojimo sandorių sudarymo, sužinojus apie mamos (duomenys neskelbtini) surašyto testamento panaikinimą, negali būti vertinamas kaip nesuderinamas su minėtu geros moralės institutu tiek teisingumo, sąžiningumo, tiek padorumo kriterijų prasme. Pasikartotina, kad nesant apdovanotosios gyvos, nesant galimybės išklausyti jos elgesio motyvų bei neatmetant galimybės buvusių labai artimų žmonių (mamos ir dukros) tarpusavio susitarimų dėl po tėčio mirties likusio turto, turtinių teisių valdymo, disponavimo ir naudojimo, teismas neturi pagrindo vertinti ieškovės mamos (apdovanotosios) elgesio kaip pažeidžiančio gerą moralę, viešą tvarką, kas leistų pripažinti jos naudai sudarytų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorių negaliojimą. 77. Teismo vertinimu, esminiai argumentai ir motyvai buvo aptarti, o priimant šį sprendimą dėl dviejų dovanojimo sandorių nuginčijimo, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo įvertinti kitų buvusių ginčo sandorių šalių turto sandorių teisėtumą, pagrįstumą, konstatuojant atitinkamas aplinkybes ar banko sąskaitų išrašuose atskleistų tarpusavio mokėjimų aktualumą, priežastingumą. Kiti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų visų išsamiai nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir įvertinti kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 78. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-01 nutartimi ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės ieškinį atmetus, byloje 2022-12-01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 79. Ieškinį atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). 80. Atsakovės byloje patyrė 1 970,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK – 165407; DOK – 185231). 81. Teismas, nagrinėdamas ir vertindamas atsakovių prašymą, pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Įvertinus ginčo pobūdį (ginčas dėl dviejų sandorių nuginčijimo skirtingais pagrindais), bylos ypač didelę apimtį, jos posėdžių trukmę, rengtų procesinių dokumentų skaičių, sprendžia, kad 1 970,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti laikytinos teisingomis, sąžiningomis, atitinkančios bylos pobūdį bei atsakovių atstovės darbo laiko sąnaudas. Kadangi atstovavimo išlaidos apmokėtos V. J., jos naudai jos ir priteistinos. 82. Ieškinį atmetus, iš ieškovės K. M. valstybei priteistina 93,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 269-270 straipsniais, nusprendžia : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1 970,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 93,11 Eur (devyniasdešimt tris eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 dienos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Rima Lipeikienė