Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-186-1111/2021

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-186-1111/2021Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00350-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.9.4

(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

SkuodasPlungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Loretai Liaučienei,dalyvaujant ieškovei R. E., jos atstovei advokatei V. P.,atsakovo L. B. atstovui advokatui A. S.,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui L. B. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo L. B. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-583-884/2015 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Ieškinyje nurodė, kad minėta teismo nutartimi nustatytas 130 Eur išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Sūnus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko poreikiai šiuo metu iš esmės skiriasi nuo buvusių išlaikymo priteisimo momentu. Sūnus turi sveikatos problemų: dažnai serga ūminiu larigotracheitu, obstrukciniu bronchitu, nustatytas įgimtas pėdos iškrypimas į vidų, serga šlapimo nelaikymu.

Ieškovė dirba VĮ Skuodo globos namai, jai mokamas darbo užmokestis sudaro 634 Eur/mėn (neatskaičius mokesčių). Nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Su sūnumi gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma sudaro 50 Eur per mėnesį, už komunalinius patarnavimus tenka sumokėti apie 150 Eur per mėnesį, taigi atitinkama dalis nuomos mokesčio ir su būsto eksploatavimu susijusių mokesčių tenka ir sūnui. Be to, ieškovei vienai tenka spręsti iškilusias problemas, rūpintis sūnaus priežiūra, jo laisvalaikiu, sveikata, ugdymu, auklėjimu, kitų poreikių tenkinimu ir to paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Nuo 2019 m., pablogėjus sūnaus sveikatai, jo gydymui bei padidėjus jo poreikiams, atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės daugkartinius prašymus mokėti daugiau nei po 130 Eur per mėnesį vaikui, sutiko mokėti kas mėnesį po 200 Eur ir moka iki šiol. Tačiau šis atsakovo geranoriškas mokėjimas yra neapibrėžtas, nes yra nuolat primenama, kad dėl šeimyninių priežasčių jis gali būti nutrauktas. Dėl atsakovo teikiamos paramos neapibrėžtumo nėra užtikrintas sūnaus saugumas gauti tokį išlaikymą, koks jam reikalingas.

Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti prašomo priteisti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, darbingą amžių, sveikatos būklę, į tai, kad kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau tikslių jo gaunamų pajamų objektyviai nurodyti negali, visgi atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis dirba Norvegijoje, spręstina, kad jo materialinė padėtis yra gera, prašomas išlaikymo dydis iš esmės nepažeis atsakovo interesų ir yra įmanomas vykdyti.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį visiškai. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ir jo dalyvavimo auklėjant sūnų M. B. tvarką:

1. Atsakovui būnant Lietuvoje jis pasiima sūnų M. B. kas antrą penktadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką mamai iki 18 val. sekmadienį.

2. Vasaros atostogų metu atsakovas pasiima sūnų dviem savaitėms iš jo gyvenamosios vietos ir su juo praleidžia nepertraukiamai dvi savaites, įskaitant ir galimybę tuo laikotarpiu išsivežti sūnų į užsienį. Apie numatomas atostogas ir vaiko išsivežimą į užsienį ieškovė turi būti informuota prieš 2 savaites.

3. Sūnus praleidžia su tėvu sekmadienį ir pirmadienį bei moksleivių pavasario atostogas – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) metu lyginiais metais, o kalėdines atostogas ir gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis nelyginiais metais. Jei pasiėmus vaiką jis suserga atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę apie vaiko ligą.

4. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, elektroninio pašto adresui privaloma nedelsiant informuoti kitą iš tėvų.

5. Atsakovas, negalėdamas pasiimti vaiko teismo nustatytu laiku ar susiekti teismo nustatyta tvarka, ieškovę apie tai informuoja iš anksto SMS žinute, telefono skambučiu, ar elektroniniu laišku. Ieškovui nepranešus, laikoma, kad jis teise bendrauti su vaiku nustatytu laiku nesinaudos.

6. Atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje, ieškovė užtikrina techninę galimybę jam su sūnumi bendrauti vaizdo ir garso sistemomis SKYPE ar VIBER ar telefonu kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 iki 20 val. Lietuvos laiku.

Prašo priteisti iš atsakovo sūnui M. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki M. B. pilnametystės. Skirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iš ieškovės žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu atsakovas sutinka tik iš dalies ir reiškia priešieškinį. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio jos ir atsakovo sūnui padidinimo neatitinka norminių aktų ir teismų praktikos reikalavimų. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad padidėjo sūnaus išlaikymo išlaidos, tačiau nurodo tik atskiras išlaidas, o ne jų visumą ir nenurodo kokia galutinė suma yra reikalinga vaiko išlaikymui. Ji taip pat nenurodo ir esminių aplinkybių dėl savo, atsakovo materialinės padėties pasikeitimo, vaiko poreikių padidėjimo.

Atsakovo buitis nėra sutvarkyta. Jis jokio nekilnojamojo turto neturi. Yra paėmęs paskolų, kurias privalo grąžinti. Todėl jo materialinė padėtis nėra išimtinė ir žymiai geresnė nei ieškovės. Jis yra sudaręs santuoką su M. B.. Jie nuomojasi butą, taip pat kaip ir ieškovė, kuri gyvena su sugyventiniu ir dalijasi buto nuomos išlaidas.

Tačiau, atsakovas suprasdamas, kad sūnus M. iš tikrųjų auga, jo poreikiai didėja, nors ir ne taip ženkliai, kaip nurodo ieškovė, sutinka, kad išlaikymo dydis būtų pakeistas ir išlaikymo suma padidinta iki 180 Eur, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nebuvo išspręstas atsakovo bendravimo ir jo dalyvavimo auklėjant sūnų klausimas. Pastaruoju metu ieškovė sąmoningai trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, neleidžia jo pasiimti, kelia įvairias sąlygas. Reiškia pretenzijas dėl išlaikymo dydžio. Taip yra ignoruojamos jo, kaip vaiko tėvo teisės netrukdomai bendrauti su sūnumi, nes jis jį myli ir nori dalyvauti jo auklėjime, stebėti jo vystymąsi. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, kad jo ir ieškovės santykiai dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi būti sureguliuoti teismine tvarka.

Kiekvienas iš tėvų vaikui duoda patirties, suteikia žinių, todėl abu jie vaikui yra svarbūs. Nėra jokių priežasčių dėl kurių galėtų būti nustatytas minimalus atsakovo bendravimas su vaiku, todėl manytina, kad atsakovas turi teisę maksimaliai dalyvauti auklėjant sūnų. Apribojant vieno iš tėvų dalyvavimą vaiko auklėjime galima negrįžtamai pakenkti vaikui, dėl ko galimos įvairios auklėjimo problemos ateityje. Bendravimo tvarka su sūnumi Matu nustatytina atsižvelgiant j tai, kad atsakovas dirba ir daug laiko praleidžia užsienyje. Tačiau kažkada planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Jam būnant Lietuvoje, pageidauja, kad būtų nustatyta jo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka.

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti bendravimo tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą, priteisti jai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovo priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Tačiau, atkreipia dėmesį, kad nenurodomos jokios konkrečios aplinkybės, ar argumentai, kurie galėtų patvirtinti atsakovo teiginius dėl trukdymo bendrauti su vaiku. Atsakovo nurodomi teiginiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo reikalingumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes ginčo tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo bendravimo su vaiku niekada nebuvo, ji vaiko bendravimo su tėvu niekada neribojo, o atsakovas niekada nekėlė klausimo dėl bendravimo tvarkos konkretizavimo. Pažymi, kad toks poreikis atsakovui atsirado tik pareiškus ieškinį dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio padidinimo ir atsakovas nusprendė pareikšti priešieškinį.

Nors būtinybės nustatyti ir detalizuoti atsakovo bendravimo su sūnumi Matu tvarką iš esmės nėra, tačiau šiam atsakovo reikalavimui neprieštarauja. Pripažįsta, kad atsakovas, kaip tėvas, turi teisę bendrauti su savo sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime ir nors atsakovas savo elgesiu ir veiksmais neparodo, kad yra itin suinteresuotas su sūnumi matytis ir bendrauti, kad jam būtų įdomus vaiko gyvenimas ir rūpėtų reikšmingi vaiko gyvenimo įvykiai, siekiant ateityje išvengti nesusipratimų ir nepagrįstų pretenzijų dėl matymosi, bendravimo su vaiku (jo pasiėmimo, bendravimo trukmės) neapibrėžtumo, mano, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra tikslingas.

Kaip minėta pirmiau, neneigia atsakovo teisės bendrauti su savo sūnumi. Priešingai negu teigia atsakovas, ji ne tik, kad nedaro kliūčių jo bendravimui su vaiku, netgi norėtų, kad atsakovas su sūnumi bendrautų dažniau ir daugiau. Vis dėlto, atsižvelgiant į esamą situaciją, darytinos priešingos išvados. Paskutinį kartą sūnus su tėvu (atsakovu) bendravo nuotoliniu būdu 2020 m. gruodžio 2 d. (atsiliepimas surašytas gruodžio 7 d.) paskambinus vaiko iniciatyva tėvui (atsakovui). Įprastai vaiko bendravimas su tėvu (atsakovu) nuotoliniu būdu vyksta, kai vaikas išreiškia norą, pats atsakovas sūnui neskambina. Šiais metais atsakovas su vaiku bendravo 2020 m. liepos 15 d. Tuomet vaikas jau turėjo savo telefoną, tačiau atsakovas nebuvo suinteresuotas sužinoti jo telefono numerį, kad galėtų betarpiškai jam paskambinti ar parašyti žinutę. Taip pat atsakovas su sūnumi bendravo 2020 m. sausio mėnesį, pasiimdamas vaiką 11 dieną ir grąžindamas 13 d. Taigi, buvimo Lietuvoje laikotarpiu, atsakovas su sūnumi bendraudavo trumpai, 1-2 dienas. Be to, pažymėtina tai, kad šių metų gruodžio 4 d., t. y. per vaiko septintąjį gimtadienį, atsakovas sūnaus nepasveikino.

Pažymi tai, kad vieninteliai ribojimai maksimaliam atsakovo bendravimui su vaiku yra paties atsakovo veiksmai (neveikimas), ir tai, kad atsakovas retai su sūnumi matosi ir bendrauja, turi reikšmingą įtaką jų tarpusavio ryšiui, ypač vaikui augant ir vystantis. Taigi atsakovas turėtų apie tai pamąstyti. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės sutinka, išskyrus punktus, susijusius su kasmetinėmis šventėmis: šv. Velykų ir šv. Kalėdų laikotarpiais. Mano, kad nurodytų švenčių laikotarpiu sūnui turėtų būti suteikiama galimybė pabūti ir su tėvu ir su motina. Taip pat kai kurie kiti punktai tikslintini, įtrauktini papildomi punktai, siekiant ateityje išvengti prieštaravimų, užtikrinant vaiko norus ir interesus, tėvo dalyvavimą sūnaus auklėjime. Išdėstomoje bendravimo tvarkoje apibrėžtas konkretus laikas labiau užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą ir nepažeidžia tėvų interesų maksimaliai bendrauti su vaiku ir jį auklėti.

Prašo priešieškinį tenkinti iš dalies, ieškovės siūlymu, nustatant tėvo L. B. bendravimo, leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti, su sūnumi M. B., tvarką taip:

1. Tėvas L. B., jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu, turi teisę bendrauti su sūnumi M. kas antrą savaitgalį: pasiima vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, grąžina atgal į vaiko faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val. Sūnui dėl ligos ar kitų išimtinių aplinkybių negalint su tėvu bendrauti nustatytą savaitgalį, išnykus šioms aplinkybėms, bendravimas su vaiku vyksta artimiausią savaitgalį.

2. Kasmetinių švenčių (šv. Kalėdų ir šv. Velykų) laikotarpiais ir su šiomis šventėmis susijusių mokinių atostogų metu tėvas L. B. su sūnumi M. turi teisę bendrauti rotacijos principu tokia tvarka:

2.1. Poriniais metais (2020, 2022 m. ir t. t.) tėvas L. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) ir pusę šv. Kalėdų pirmosios dienos (gruodžio 25 d.): pasiima ir išsiveža sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 17 val. ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmosios šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 16 val. Jeigu tais metais prieš šv. Kūčias yra savaitgalis, jis turi teisę su sūnumi bendrauti tą savaitgalį: pasiima vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 vai., ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, grąžina atgal į vaiko faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki pirmosios šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 16 val.

2.2. Neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) tėvas L. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. pusę pirmosios šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) ir visą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), būtent: pasiima ir išsiveža sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 16 val. ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki gruodžio 26 d. 20 val. Jeigu neporiniais metais, po šv. Kalėdų tęsiasi mokinių atostogos, tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi pusę šių atostogų laiko, įskaitant šv. Kalėdų laikotarpį.

2.3. Neporiniais metais (2021, 2023 m. ir t. t.) tėvas L. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį): pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos antrąją šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki antrosios šv. Velykų dienos 19 val. Jeigu tais metais prieš šv. Velykas yra mokinių atostogos, tėvas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi pirmąją pusę šių atostogų laiko.

2.4. Poriniais metais (2022, 2024 m. ir t. t.) tėvas L. B. turi teisę bendrauti su sūnumi M. šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį): pasiima sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną nuo 11 val. ir grąžina sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki antrosios šv. Velykų dienos (pirmadienio) 11 val. Jeigu tais metais prieš šv. Velykas yra mokinių atostogos, tėvas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi antrąją pusę šių atostogų laiko, įskaitant šv. Velykų pirmąją dieną.

3. Vasaros atostogų metu tėvas L. B. bendrauja su sūnumi M. nepertraukiamai dvi savaites, įskaitant ir galimybę tuo laikotarpiu išsivežti sūnų į užsienį: pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui, grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. L. B. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, laiką; išsivežimą į užsienį, numatomą maršrutą, išvykimo ir grįžimo datas ir vietas) įsipareigoja informuoti vaiko motiną R. E. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatomų atostogų pradžios

4. Sūnaus M. gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikas, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas.

5. Kiekvieno iš tėvų gimtadienio dieną sūnus praleidžia atitinkamai su tėvu arba motina.

6. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) sūnus M. leidžia išimtinai su tėvu L. B., Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) sūnus M. leidžia išimtinai su motina R. E..

7. Dėl kito, nei nurodytas 1-6 punktuose, bendravimo su vaiku laiko (pvz., mokyklos lankymo laikotarpiu, atostogų metu ir kt.), vaikų tėvai gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant bendravimo su vaiku sąlygas.

8. Vaiko motina R. E. įsipareigoja sudaryti sąlygas ir leisti sūnui M. netrukdomai bendrauti su tėvu L. B. nuotoliniu būdu (telefono skambučiais, SMS žinutėmis, internetu, naudojant Skype, Viber arba Messenger programėles) kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 iki 20 val. Lietuvos laiku.?

9. Vaiko buvimo pas tėvą L. B. laikotarpiais (vaikui laikinai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), jam tenka visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos).

10. Vaiko motina R. E. ir tėvas L. B. įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti iš anksto (SMS žinute, telefono skambučiu ar elektroniniu laišku) vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su sūnumi Matu ir nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu (sūnaus liga, neatvykimas pas sūnų ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės).

11. Vykdant bendravimo su vaiku sąlygas, išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko sveikatos būklę ir jo norą / nenorą bendrauti ir išvykti iš jo gyvenamosios vietos.

12. Vaiko motina R. E. įsipareigoja informuoti (SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu) tėvą L. B. apie sūnaus M. gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kitų kontaktų pasikeitimą ir nurodyti tikslią jo buvimo vietą ir kitus duomenis (telefono numerį ir pan.) ne vėliau kaip per tris paras nuo gyvenamosios vietos pakeitimo.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai parodė, kad dabar vaikui skiriamų lėšų nebepakanka. Vaikas turi sveikatos problemų, vien dėl šlapimo nelaikymo kas mėnesį vyksta pas gydytojus į Klaipėdą, vaistai kainuoja po 35 Eur. Ji pati dar papildomai dirba valytoja, gauna apie 100 Eur. Gyvena kartu su draugu. Sudarant taikos sutartį buvo atsižvelgta į tuometinę atsakovo finansinę padėtį, o šiuo metu ji yra žymiai geresnė. Atsakovui niekada netrukdė bendrauti su vaiku, pats atsakovas nenori bendrauti su vaiku, neskambina jam, vaikas tai daro savo iniciatyva.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas ieškinį pripažino iš dalies, likusią ieškinio dalį prašė atmesti priešieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, priešieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovės išlaikymui reikalaujama suma yra per didelė. Atsakovo žmona laukiasi, turi finansinių įsipareigojimų. Atsakovas gal todėl ir nebendrauja su vaiku, nes yra konfliktiški santykiai tarp šalių, be to dirba užsienyje ir tai turi reikšmę.

Teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, nurodė, kad vaikas ilgai nenori būti su tėčiu, todėl siūlo bendravimo tvarką nustatyti pagal ieškovės siūlomą projektą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Dalis ieškinio paliktina nenagrinėta. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-583-884/2015 patvirtinta ieškovės R. E. ir atsakovo L. B. sudaryta taikos sutartis pagal kurią, be kita ko, šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. E.; L. B. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina R. E..

Ieškovė dirba VšĮ Skuodo globos namai, jos vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ yra apie 500 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto neturi.

M. B. dažnai sirgo obstrukciniu bronchitu, ūminiu larigotracheitu, diagnozuotas obstrukcinis bronchitas, dermatitas, nustatytas įgimtas pėdos iškrypimas į vidų, konsultuotas neurologo, nefrologo dėl šlapimo nelaikymo. Stebima plokščiapėdystė, reikalingi įdėklai į avalynę. Vaikų nefrologo stebėjimas kas 1 mėn. Išsakomi mokymosi sutrikimai, stresas, mirkčiojimas, būklei negerėjant planuojama vaikų neurologo, oftalmologo konsultacija.

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 24400 Norvegijos kronų „į rankas“, kas sudaro apie 2400 Eur į rankas (pastoviu ilgalaikiu santykiu 10 Norvegijos kronų yra apie 1 euras). Nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas yra vedęs. 2019 m. gruodžio 23 d. jo sutuoktinės M. B. vardu yra paimtas 10000 eurų vartojimo kreditas iš UAB „SB lizingas“, 84 mėn. laikotarpiui, mokama po 184,05 Eur per mėn. 2020 m. gegužės 21 d. M. B. vardu yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Topo grupė“ dėl 807 Eur vertės nešiojamojo kompiuterio įsigijimo, 12 mėn. laikotarpiui, mokama po 96 Eur per mėnesį, paskutinė įmoka 2021 m. balandį. 2020 m. gruodžio 2 d. duomenimis M. B. laukiasi dvynių, nėštumas 12 sav.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1-3 dalis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Tačiau atsakovo gaunamos pajamos yra 4 kartus didesnės už ieškovės. Dėl to pripažįstama, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovės (įvertinus ir atsakovo šeimos finansinius įsipareigojimus).

Ieškovė nurodo, kad M. B. išlaikymui per mėnesį reikia 668 Eur. Iš jų maistas – 300 Eur; rūbai, avalynė, apatinis trikotažas – 75 Eur; mokymosi, kanceliarinės priemonės, mokyklinė uniforma – 40 Eur; papildomas lavinimas (knygos, žaidimai ir pan.) – 30 Eur; būrelių (robotikos, plaukimo) lankymas – 45 Eur; vaistai, maisto papildai, lankymasis pas gydytojus – 45 Eur; laisvalaikiui, pramogoms, šventėms – 45 Eur; asmens higienos priemonės, kirpykla, švaros, buities chemijos priemonės – 20 Eur; mokesčio už internetą ir televiziją 1/3 dalis – 8 Eur; mobilaus telefono sąskaitos papildymas – 10 Eur; su gyvenamųjų patalpų nuoma, eksploatavimu ir komunalinėmis paslaugomis susijusių mokesčių dalis – 50 Eur.

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų tiksliai pagrindžiančių nurodytą sumą. Teismo vertinimu, sumos, nurodytos už maitinimą, rūbus, avalynę, apatinį trikotažą tokio amžiaus vaikui yra per didelės. Ieškovė nurodė, kad vaikas dažnai mėgsta ledus, jogurtą, tačiau taip pat nurodo, kad vaikas turi problemų dėl antsvorio, todėl turėtų būti svarstomas tokių maisto produktų pirkimas ir jiems išleidžiamos lėšos. Papildomam lavinimui ieškovė nurodė, kad dažnai perka LEGO, kurie yra brangūs. Dėl to minėtų išlaidų reikalingumas taip pat turėtų būti vertinamas pagal vaiko poreikius. Taip pat ieškovė nepateikė duomenų apie vaikui priskirtus vaistus ar vitaminus. Tai, kad ieškovė nurodo, jog juos pastoviai perka nereiškia, kad jie yra objektyviai reikalingi, vartojami pagal gydytojo paskyrimą. Trūkstant lėšų išlaikymui laisvalaikis turėtų būti taip pat planuojamas toks, kad būtų galima apsieiti su mažesnėmis išlaidomis. Byloje nėra jokių duomenų apie vaiko naudojamas buities chemijos priemones ir jų poreikį. Ieškovė nurodė, kad mokesčio už internetą ir televiziją 1/3 dalis yra specialiai vaikui skirtas kanalų paketas. Tačiau, kaip jau minėta, byloje yra duomenys, kad vaikas turi problemų dėl antsvorio, regėjimo, plokščiapėdystės, todėl tokių paslaugų reikalingumas vaikui taip pat yra abejotinas. Teismo vertinimu, neaišku, kaip yra paskaičiuojama vaikui tenkanti gyvenamųjų patalpų nuoma, komunalinės paslaugos. Tokie dalykai kaip būsto nuoma, šildymas nepriklauso nuo vaiko.

Atsakovas su ieškovės nurodyta suma nesutinka ir nurodo, kad vaiko išlaikymui užtenka 383 Eur, tačiau tai patvirtinančių duomenų į bylą taip pat nepateikė. Kadangi vaikas gyvena su ieškove, todėl teismas papildomai nedetalizuoja atsakovo pateiktų duomenų apie vaiko išlaikymui reikalingas lėšas. Pažymėtina, kad nurodydamas vaiko išlaikymui reikalingą sumą atsakovas iš esmės analizavo ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenis, tačiau dėl šios aplinkybės teismas pripažįsta pagrįstus ieškovės argumentus, kad atsiskaitymai yra vykdomi ir grynaisiais pinigais.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra apie 468 Eur „į rankas“. Nuo 2021 m. sausio 1 d. M. B. mokama 70 Eur vaiko išmoka. Dėl to orientacinis M. B. reikalingo išlaikymo dydis gali būti 398 Eur per mėnesį. Tačiau ieškovė nurodė, kad vien už vaistus nuo šlapimo nelaikymo vaikui sumoka po 35 Eur per mėnesį bei kartą per mėnesį vyksta į Klaipėdą konsultacijai pas gydytojus. Vaikas dėl šlapimo nelaikymo problemų turi apie 5 m. Taigi, jei vaikas būtų sveikas ieškovė tokių išlaidų nepatirtų, todėl orientacinė M. B. išlaikymui skirtų lėšų suma turi būti didinama mažiausiai 50 Eur iki 448 Eur. ½ jos dalis yra 224 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamą darbo užmokestį darytina išvada, kad vaikui M. B. galėtų būti nustatomas ne tik minimalus išlaikymo dydis. Tačiau vertinant ieškovės reiškiamą reikalavimą priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui tik po 250 Eur, pripažįstama, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti visiškai. Net ir tokiu atveju atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidės tik apie 50 Eur daugiau nei pat ieškovė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, jog atsakovo sutuoktinė laukiasi dvynių, tačiau teismas negali priimti sąlyginių sprendimų, todėl į šią aplinkybę nėra atsižvelgiama ir ja nesivadovaujama. Kita vertus, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas (apie 2400 Eur per mėn.), finansinius įsipareigojimus (apie 184 Eur per mėn.), dviem vaikams reikalingą orientacinį išlaikymą (apie 800 Eur per mėn./2), darytina išvada, kad ir po vaikų gimimo, atsakovo turtinė padėtis turėtų būti apie 3 kartus geresnė už ieškovės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tarp šalių didžiausias ginčas kilo dėl to, kaip vaikas su tėvais turėtų praleisti didžiąsias metų šventes šv. Kalėdas ir šv. Velykas. Atsakovas mano, kad vaikas turėtų praleisti pagal tenkantį bendravimo grafiką su vienu iš tėvų ištisai priklausančias šventes. Tuo pačiu nurodo, kad ir pačiam atsakovui taip būtų patogiau, nes jis dirba užsienyje ir ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra per daug detalizuota. Tačiau teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad minėtos šventės vaikui yra labai svarbios, todėl per jas vaikas turi turėti galimybę pabūti su abiem tėvais. Be to, tiek ieškovė, tiek išvadą duodančios institucijos atstovė teisme paaiškino, kad dėl minimalaus atsakovo bendravimo su vaiku, jis ilgai neišbūna su atsakovu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmiausia yra vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais, o ne atsakovo patogumu ir atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka geriausius vaiko interesus, negu atsakovo, todėl teismas pagal ją ir nustato atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Ieškovė prašė paskirti ją nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-583-884/2015 nepilnamečio M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina R. E., kuri paskirta ir jo išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Esant nurodytoms aplinkybėms minėtas ieškinio reikalavimas paliekamas nenagrinėtas, kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė turėjo 900 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (400 Eur ieškinio parengimas, 100 Eur prašymo dėl LAP parengimas, 300 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimas, 100 Eur atstovavimas teisme).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinant iš esmės visą (ieškovės reikalavimas paskirti ją nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo) ieškovei iš atsakovo priteisiamos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 900 Eur.

Atsakovas turėjo 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (500 Eur procesinių dokumentų parengimas, 100 Eur atstovavimas teisme). Už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 d.).

Nors formaliai laikytina, kad atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau iš esmės atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą projektą. Be to, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su vaiku ir dėl to buvo reikalinga reikšti priešieškinį. Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad pirmiausia ieškovė ginčą bandė išspręsti pasinaudodama privalomąja mediacija ir tokiu būdu nepatirti bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Teismo vertinimu, atsakovo priešieškinio pareiškimas yra bylos vedimo taktika, tokiu būdu siekiant prisiteisti iš ieškovės bent dalį bylinėjimosi išlaidų. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pripažįstama, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo netinkamo procesinio elgesio, taip pat neargumentuotai atsisakius pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteisiamos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 32 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. = 3000 Eur) – (130 Eur x 12 mėn. = 1560 Eur) = 1440 Eur x 3 proc. - 25 proc. = 32,40 Eur, t. y. 32 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-583-884/2015 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Ieškovės R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą paskirti ją nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti nenagrinėtą.

Priteisti ieškovei R. E. iš atsakovo L. B. 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atsakovo L. B. bendravimo su vaiku M. B. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: