Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-05 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas A. M. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 182 straipsnio 2 dalį (BIGBANK AS filialui ir UAB „SB lizingas“ priklausančio turto užvaldymas A. M. vardu) ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas M. B. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 182 straipsnio 2 dalį (BIGBANK AS filialui priklausančio turto užvaldymas M. B. vardu) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas E. A. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 182 straipsnio 2 dalį (BIGBANK AS filialui priklausančio turto užvaldymas E. A. vardu) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas J. Š. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 182 straipsnio 2 dalį (UAB „SB lizingas“ priklausančio turto užvaldymas J. Š. vardu) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas A. K. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas užvaldyti UAB „SB lizingas“ priklausantį turtą A. K. vardu) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas D. M. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 182 straipsnio 2 dalį (BIGBANK AS filialui ir UAB BLENDER LITHUANIA priklausančio turto užvaldymas D. M. vardu) ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų suklastojimas S. S. vardu) ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas užvaldyti BIGBANK AS filialui priklausantį turtą S. S. vardu) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (A. M. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (M. B. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (E. A. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (J. Š. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (A. K. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (D. M. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (S. S. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios subendrintos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (A. M. epizodas) paskirtos subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies – po keturis mėnesius – pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir A. M. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. nedelsiant turi atlikti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo nuo 2018-11-14 iki 2018-11-16 ir suėmimo nuo 2018-11-16 iki 2018-11-29 laikas.

Civilinės ieškovės UAB „SB lizingas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. M. 36 561,30 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt vienas euras 30 centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo BIGBANK AS filialo civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš A. M. 62 808,38 Eur (šešiasdešimt du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoni eurai 38 centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą turtą ir suklastojo dokumentus, o būtent:

1.1. jis, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-09-28, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatytos, Šilutės mieste A. M. susitikimo su J. L. metu paprašė jo padėti gauti kreditą iš banko, J. L., būdamas jau anksčiau su A. M. aptaręs galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą, nurodė A. M., kokius duomenis jam reikia pateikti kreditui gauti. 2018 m. rugsėjo mėn., tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, Šilutės mieste A. M., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, perdavė J. L. nusifotografuoti banko paskolai gauti reikalingus duomenis – asmens tapatybės kortelę, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir AB SEB banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), juos J. L. 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatytos, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino A. M. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje DEUTSHE WERKSLOGISTIK, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutartčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir „Paint“ programa uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo A. M. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-09-21, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. M. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 2 970 Eur ir ne daugiau kaip 3 020 Eur – iš DEUTSHE WERKSLOGISTIK.

1.2. 2018-09-21, pasinaudodamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie BIGBANK AS filialo tinklalapio ir A. M. vardu interneto svetainėje info@bigbank.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūręs A. M. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: A. M. vardu tariamai su užsienio įmone DEUTSHE WERKSLOGISTIK sudarytą darbo sutartį ir AB SEB banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-09-21, o BIGBANK AS filialo darbuotojui 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-09-28 BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą A. M. ir 2018-09-28, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – A. M., kuris 2018-09-28 AB Lietuvos pašto 707-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Klaipėdos mieste pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1827810/96pa, 2018-09-28 BIGBANK AS filialas pervedė 14 299,33 Eur į A. M. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. M. naudai įgijo 14 299,33 Eur.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-09-28, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, jau turėdamas A. M. vardu pagamintą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje DEUTSHE WERKSLOGISTIK, ir suklastotą A. M. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-09-26, su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie A. M. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 2 970 Eur ir ne daugiau kaip 3 020 Eur – iš DEUTSHE WERKSLOGISTIK ir J. L. mobiliuoju telefonu jam siųstą A. M. asmens tapatybės kortelės kopiją, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, 2018-09-26, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „SB Lizingas“ tinklalapio ir A. M. vardu interneto svetainėje info@sbl.lt užpildė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail, persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus, A. M. vardu tariamai su užsienio įmone DEUTSHE WERKSLOGISTIK sudarytą darbo sutartį ir AB SEB banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-09-26, o UAB „SB Lizingas“ darbuotojui 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-09-28 UAB „SB Lizingas“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą A. M., 2018-09-28, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – A. M., kuris 2018-09-28 UAB „SB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės padalinyje, esančiame adresu Liepų g. 8-3, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. C809097411. 2018-09-28 UAB „SB Lizingas“ pervedė 10 000 Eur į A. M. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.5. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. M. naudai įgijo 10 000 Eur.

1.6. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-10-09, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m., rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), M. B. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai M. B. turės atsilyginti perduodamas dalį gautos paskolos. M. B. nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio sutiko su pasiūlymu ir davė J. L. nusifotografuoti mobiliuoju telefonu banko paskolai gauti reikalingus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-08-29, ir prisijungimo prie banko duomenis ir slaptažodį, juos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatyta, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino, M. B. vardu netikrą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „StudentConsulting Norge AS“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga, „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo M. B. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-08-29, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. B. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 1 902,10 Eur ir ne daugiau kaip 3 773,06 Eur – iš „StudentConsulting Norge AS“.

1.7. 2018-09-21, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP (duomenys neskelbtini) prisijungė prie BIGBANK AS filialo tinklalapio ir M. B. vardu interneto svetainėje info@bigbank.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūrė M. B. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: M. B. vardu tariamai su užsienio įmone „StudentConsulting Norge AS“ sudarytą darbo sutartį ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-08-29, o BIGBANK AS filialo darbuotojui 2018-10-09, su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. B. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-10-09 BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą M. B.. 2018-10-09, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – M. B., kuris 2018-10-09 AB Lietuvos pašto 729-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Šilutės mieste pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1832199/96au. 2018-10-09 BIGBANK AS filialas pervedė 14 018,69 Eur į M. B. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.8. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule M. B. naudai įgijo 14 018,69 Eur.

1.9. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-10-15, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, o už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, Šilutės mieste E. A. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko. E. A. nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu persiuntė nufotografuotus banko paskolai gauti reikalingus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, AB SEB banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, juos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatyta, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino E. A. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Leinen APS GJERDEKOMPANIET AS“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybos kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo E. A. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-03-01 iki 2018-10-11, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie E. A. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 3 100 Eur ir ne daugiau kaip 4 085 Eur – iš „Leinen APS GJERDEKOMPANIET AS“.

1.10. 2018-09-19, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie BIGBANK AS filialo tinklalapio ir E. A. vardu interneto svetainėje info@bigbank.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir, kompiuterine įranga sukūręs E. A. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: E. A. vardu tariamai su užsienio įmone „Leinen APS GJERDEKOMPANIET AS“ sudarytą darbo sutartį ir AB SEB banko sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-03-01 iki 2018-10-11, o BIGBANK AS filialo darbuotojui 2018-10-12 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie E. A. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-10-12 BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą E. A.. 2018-10-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – E. A., kuris 2018-10-15 AB Lietuvos paštas 707-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Klaipėdos mieste pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1827239/96rn. 2018-10-15 BIGBANK AS filialas pervedė 14 436,96 Eur į E. A. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.11. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule E. A. naudai įgijo 14 436,96 Eur.

1.12. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-10-19, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, Šilutės mieste J. Š. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai J. Š. turės atsilyginti perduodamas dalį gautos paskolos. J. Š. nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio sutiko su pasiūlymu ir davė J. L. mobiliuoju telefonu nusifotografuoti paskolai gauti reikalingus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, juos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatyta, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino J. Š. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Style&Wood Group“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai Anglijoje“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo J. Š. AB ‚Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-11 iki 2018-10-17, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Š. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 2 000 Eur ir ne daugiau kaip 3 700 Eur – iš „Style&Wood Group“.

1.13. 2018-10-15–2018-10-16, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „SB Lizingas“ tinklalapio, J. Š. vardu interneto svetainėje info@sbl.lt užpildė paraišką 13 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūrė J. Š. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: J. Š. vardu tariamai su užsienio įmone „Style&Wood Group“ sudarytą darbo sutartį ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-11 iki 2018-10-17, o UAB „SB Lizingas“ darbuotojui 2018-10-12 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), J. Š. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Š. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-10-19 UAB „SB Lizingas“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą J. Š.. 2018-10-19, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – J. Š., kuris 2018-10-19 UAB „SB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės padalinyje, esančiame adresu Liepų g. 8-3, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. C810103570. 2018-10-19 UAB „SB Lizingas“ pervedė 13 000 Eur į J. Š. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.14. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule J. Š. naudai įgijo 13 000 Eur.

1.15. Be to, A. M. 2018-10-22, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, A. K. pasiūlė padėti gauti kreditą, melagingai teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai jis turės atsilyginti perduodamas dalį gautos paskolos. A. K., nesuvokęs A. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir davė A. M. mobiliuoju telefonu nusifotografuoti paskolai gauti reikalingus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimo prie banko duomenis ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino A. K. vardu netikrą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Canary Wharf Group PLC London“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo A. K. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2017-10-01 iki 2018-10-22, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. K. tariamai gaunamas pajamas – ne mažiau kaip 1 987,15 Eur ir ne daugiau kaip 2 674,73 Eur – iš „Canary Wharf Group PLC London“.

1.16. 2018-10-22, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „SB Lizingas“ tinklalapio ir A. K. vardu interneto svetainėje info@sbl.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūręs A. K. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: A. K. vardu tariamai su užsienio įmone „Canary Wharf Group PLC London“ sudarytą darbo sutartį ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2017-10-01 iki 2018-10-22, o UAB „SB Lizingas“ darbuotojui 2018-10-23–2018-10-24 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. K. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-10-24 UAB „SB Lizingas“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 15 000 Eur kreditą A. K., tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi A. K. buvo sulaikytas policijos ir nenuvyko pasirašyti kredito sutarties.

1.17. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. K. naudai pasikėsino įgyti 15 000 Eur.

1.18. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-11-07, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, D. M. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko. D. M. nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu nufotografavo paskolai gauti reikalingus dokumentus – Lietuvos Respublikos paso kopiją, AB Luminor Bank sąskaitos išrašą, prisijungimo prie banko duomenis bei slaptažodį, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, juos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatyta, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino D. M. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Sverre Knutsen AS“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo D. M. AB Luminor Bank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-11-01, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. tariamai gaunamas pajamas – 3 050 Eur – iš „Sverre Knutsen AS“.

1.19. 2018-11-01, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie BIGBANK AS filialo tinklalapio, D. M. vardu interneto svetainėje info@bigbank.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūręs D. M. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: D. M. vardu tariamai su užsienio įmone „Sverre Knutsen AS“ sudarytą darbo sutartį ir AB Luminor Bank sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-11-01, o BIGBANK AS filialo darbuotojui 2018-11-06 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-11-06 BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą D. M.. 2018-11-06, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis – D. M., kuris 2018-11-07 AB Lietuvos paštas 804-ajame klientų aptarnavimo skyriuje Klaipėdos mieste pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 1838403/96au. 2018-11-07 BIGBANK AS filialas pervedė 14 018,69 Eur į D. M. vardu atidarytą AB Luminor Bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.20. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai įgijo 14 018,69 Eur.

1.21. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-11-07, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, jau turėdamas netikrą D. M. vardu pagamintą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Sverre Knutsen AS“, J. L. mobiliuoju telefonu atsiųstą Lietuvos Respublikos paso kopiją, suklastotą AB Luminor Bank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-11-01, prisijungimo prie banko duomenis bei slaptažodį, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, teiktą kredito įstaigai BIGBANK AS filialas, vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018-11-06, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo ir keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB BLENDER LITHUANIA D. M. vardu, interneto svetainėje užpildė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir sukurtą D. M. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: D. M. vardu tariamai su užsienio įmone „Sverre Knutsen AS“ sudarytą darbo sutartį ir AB Luminor Bank sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-02-01 iki 2018-11-01, o UAB BLENDER LITHUANIA darbuotojui 2018-11-06 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-11-06 UAB BLENDER LITHUANIA atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą D. M.. 2018-11-07, naudodamasis „SignNow“ programa, A. M. D. M. vardu pasirašė elektroniniu parašu vartojimo kredito sutartį Nr. 2.1 ir 2018-11-07 UAB BLENDER LITHUANIA pervedė 10 000 Eur į D. M. vardu atidarytą AB Luminor Bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.22. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai įgijo 10 000 Eur.

1.23. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018-11-12, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė J. L. surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. – 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas – nuo 10 iki 12 procentų. J. L., 2018 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatytos, S. S. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai S. S. turės atsilyginti perduodamas dalį gautos paskolos. S. S. nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu persiuntė nufotografuotus banko paskolai gauti reikalingus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, prisijungimo prie banko duomenis bei slaptažodį, juos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data, vieta nenustatyta, perdavė A. M.. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pagamino S. S. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius užsienio įmonėje „Dansk Industrie“, t. y. pasinaudodamas kompiuterine įranga „Google“ paieškos lange įrašė išgalvotus žodžius „statybų kompanijos kontraktai“ ir, pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės sutarčių, atsispausdino, o ant turimos atspausdintos sutarties naudodamasis kompiuterine įranga ir programa „Paint“ uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo S. S. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-03-01 iki 2018-11-07, įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. S. tariamai gaunamas pajamas – 2 740 Eur – iš „Dansk Industrie“.

1.24. 2018-11-12 iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prisijungė prie BIGBANK AS filialo tinklalapio ir S. S. vardu interneto svetainėje info@bigbank.lt užpildė paraišką 25 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterine įranga sukūręs S. S. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com išsiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus: S. S. vardu tariamai su užsienio įmone „Dansk Industrie“ sudarytą darbo sutartį ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, kurio laikotarpis nuo 2018-03-01 iki 2018-11-07, o BIGBANK AS filialo darbuotojui 2018-11-12 su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-11-13, 11.48 val., persiuntus tikrovės neatitinkančius duomenis į banko elektroninį paštą 1388@bigbank.lt, S. S. vardu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. S. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018-11-13 BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 25 000 Eur kreditą S. S., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. M. valios, kreditas S. S. suteiktas nebuvo, kadangi A. M. 2018-11-14 buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl to BIGBANK AS filialo atstovai nebegalėjo su juo susisiekti ir pranešti apie sprendimą suteikti kreditą.

1.25. Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule S. S. naudai pasikėsino įgyti 25 000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. M. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjas advokatas Robertas Skėrys nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-05 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti A. M. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį, paskirti A. M. švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir palikti nenagrinėtus civilinių ieškovų ieškinius. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai kvalifikavo apelianto padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 207 straipsnio 1 dalį („Kreditinis sukčiavimas“). Kreditinio sukčiavimo normose (BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalys) kriminalizuotas kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos, dotacijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimas apgaule. Apgaulė kaip turtinės naudos gavimo būdas nurodyta ir turtinio sukčiavimo normose (BK 182 straipsnis). Dėl to teismų praktikoje yra aktualūs teisiniai kriterijai, pagal kuriuos apsisprendžiama, kurią normą taikyti nustačius tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule.

2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021-03-16 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 išaiškinta, kad BK esančioje normų sistemoje tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule įstatymo leidėjo išskirtas iš bendros turtinio sukčiavimo normos į specialiąsias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas normas (lex specialis). Pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Šis teisės principas pripažįstamas tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-10-18, 2008-01-21, 2008-03-15 nutarimai), tiek ir teismų praktikoje kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-277-788/2016, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018). Šia kasacinio teismo praktika turėjo vadovautis ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantui apkaltinamąjį teismo nuosprendį, ir apelianto nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį kaip lex specialis.

2.3. Primintina, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, turėdamas tikslą jo negrąžinti, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu pagal BK 207 straipsnį nusikalstama veika kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-35/2009). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas ir vėliau atsiskaityta su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).

2.4. Akcentuotina tai, kad nuosprendį pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį priėmęs teismas nenustatė, kad paskolos iš kredito įstaigų buvo gautos panaudojant apgaulę, turint išankstinę tyčią paskolų negrąžinti. Pastebėtina, kad byloje kaip liudytojai apklausti A. M., E. A., J. Š., M. B., D. M. patvirtino, kad norėjo pasiskolinti pinigų, suprato, kad esamomis sąlygomis kredito jiems niekas nebūtų išdavęs, sutiko su tarpininko pasiūlymu, kad jiems nežinomas asmuo (A. M.) paruoštų dokumentus jų vardu ir padėtų gauti paskolas, suprato, kad paskolas gauna apgaule, tačiau kreditinius įsipareigojimus prisiėmė ir patvirtino, kad paskolą ketina grąžinti.

2.5. Pirmosios instancijos teismo netinkamai kvalifikuota nusikalstama veika sąlygojo ir tai, kad apeliantui buvo netinkamai paskirta bausmė.

2.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė, kuo remdamasis nusprendė, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. teismas tiesiog nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai laikytini esminiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai; Teismų praktika, 53).

2.7. Pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad buvo nustatytos visos baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas tik padėjo gauti ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems žmonėms paskolas. Taigi teismas nepadarė aiškių išvadų dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto vaidmeniu gaunant paskolas, nustatymu.

2.8. Teismas, kvalifikuodamas apelianto veiką, neatsižvelgė į tai, kad paskolų sutartis su kredito įstaiga pasirašydavo tikrieji paskolų gavėjai, kurie pasirašydami sutartis sąmoningai prisiėmė skolinius įsipareigojimus ir gavo pinigus į jų teisėtai valdytas banko sąskaitas. Minėtos aplinkybės ir pačių liudytojų parodymai patvirtina, kad jiems buvo žinoma, kad paskolų iš kredito įstaigos jie teisėtai gauti negalės, todėl akivaizdu, kad turėjo būti sprendžiamas ir A. M., E. A., A. K., S. S., M. B., D. M., J. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Vertinant faktines bylos aplinkybes, matyti, kad apeliantas tik padėjo šiems asmenims gauti kreditą, tai rodo, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, o apeliantas vykdant nusikalstamą veiką veikė būtent kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Apeliantas taip pat mano, kad šiems asmenims 2019-10-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai. Taigi apelianto veiksmai byloje turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį kaip padėjėjo, tačiau, paskolas gavusiems asmenims ikiteisminį tyrimą nepagrįstai nutraukus ir jų veiksmų tinkamai nekvalifikavus, susidarė situacija, kai A. M. pasiųstas į teismą kaip asmuo, padaręs sunkų nusikaltimą, nors faktinės bylos aplinkybės liudija, kad jo pavojingumas yra mažesnis, – jis veikė tik kaip padėjėjas padarant kreditinio sukčiavimo nusikalstamą veiką (BK 207 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, kai ikiteisminis tyrimas kitiems asmenims buvo nutrauktas, teismas turėjo pareigą patikrinti, ar apelianto padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, tačiau teismas apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nepatikrino ir neišsprendė teisės normų konkuravimo klausimo.

2.9. Nors apeliantas ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau akcentuotina, kad jis pripažino tik nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, o nebūdamas teisininkas jis negalėjo žinoti, kaip turi būti kvalifikuojama jo padaryta nusikalstama veika.

2.10. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, esą apeliantas padarė 14 atskirų nusikalstamų veikų. Apeliantas mano, kad jo veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip tęstinės.

2.11. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sukčiavimas laikomas viena tęstine nusikalstama veika, jei asmuo kelis kartus padaro veikas, nurodytas BK 182 straipsnyje, jas jungia bendroji tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-699/2016, 2K-535/2013).

2.12. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad apelianto tęstinę nusikalstamą veiką rodo per ypač trumpą laiką atlikti neteisėti veiksmai, kurie buvo atliekami panaudojant tą patį nusikalstamos veikos mechanizmą prieš tuos pačius civilinius atsakovus, ir vieną nusikalstamą sumanymą, tik panaudojant vis kito asmens, norinčio gauti paskolas, duomenis. Apelianto padarytų nusikalstamų veiksmų visuma sudaro pagrindą apelianto veiksmus kvalifikuoti kaip pavienius tęstinius nusikaltimus.

Dėl bausmės skyrimo

2.13. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta bausme – mano, kad jam buvo paskirta neteisinga bausmė, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į apelianto asmenybę bei poreikį skiriamą bausmę individualizuoti.

2.14. Visų pirma, apelianto manymu, pirmosios instancijos paskyrė neteisėtą bausmę dėl netinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos, kuri turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį.

2.15. Antra, apeliantas mano, kad buvo visos sąlygos jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju apeliantas pažymi, kad jis nuo pat pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teigiamai charakterizuojamas, dirba keliose darbovietėse, dalį žalos atlygino, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Reikšminga ir tai, kad apeliantas praėjus 2,5 metų nuo nusikalstamos veikos padarymo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, tai rodo, kad jo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs. Minėtos aplinkybės suponuoja esant visas galimybes teismui taikyti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

2.16. Apeliantas taip pat pažymi, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnį, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Konstatuotina ir tai, kad teismas apeliantui skirtos bausmės visiškai neindividualizavo.

2.17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-449-942/2016).

2.18. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba, mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jos jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

2.19. Pažymėtina, kad dėl neindividualizuotos bausmės skyrimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas), švelninant Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-05 nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

2.20. Byloje nepakanka duomenų nuspręsti, ar visa civilinių atsakovų ieškiniais prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu vien su nuteistojo A. M. padaryta nusikalstama veika.

2.21. Akcentuotina ir tai, kad teismas negalėjo nagrinėti civilinių ieškinių pagrįstumo, nespręsdamas dėl kitų civilinių atsakovų civilinės atsakomybės. Be kita ko, teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimus, esant duomenų apie tai, kad paskolas gavo kiti asmenys, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, turėjo nustatyti, kokia apeliantui taikytina civilinės atsakomybės rūšis – solidarioji, dalinė ar subsidiarioji (papildoma).

2.22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai eliminavo kitų civilinių atsakovų (paskolas gavusių asmenų) civilinę atsakomybę, taip pat pripažintina, kad teismas nekonstatavo egzistuojant visas civilinės atsakomybės taikymo apeliantui sąlygas.

2.23. Taigi teismas nepagrįstai nusprendė tik dėl apelianto civilinės atsakomybės, visiškai nevertindamas paskolų gavėjų civilinės atsakomybės taikymo klausimo. Kita vertus, teismas negalėjo vertinti paskolų gavėjų civilinės atsakomybės, kai ikiteisminis tyrimas šiems asmenims buvo nutrauktas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadas, kad teismas turėjo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

2.24. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra duomenų, kad paskolų gavėjai būtų ginčiję savo įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, taigi šios sutartys yra galiojančios, todėl civiliniai ieškovai turi visas įstatymų numatytas galimybes ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šių teisių gynyba kuriai nors šaliai būtų kaip nors suvaržyta ir kad toks suvaržymas atsirado būtent dėl apelianto veiksmų. Todėl konstatuotina, kad civilinių ieškovų ieškiniai apeliantui iš dalies buvo tenkinti nepagrįstai.

3. Civilinis ieškovas BIGBANK AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį – BIGBANK AS filialą (toliau – ir BIGBANK, civilinis ieškovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad bylos duomenimis (įrodymais) nustatyta, kad civiliniam ieškovui padaryta 63 008,38 Eur žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais apelianto veiksmais, nes be apelianto dokumentų klastojimo ir naudotos apgaulės nebūtų buvusi padaryta žala, todėl skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo buvo pagrįstai priteista 62 808,38 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ir apeliantas teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino civilinius ieškinius ir įsipareigojo visiškai atlyginti žalą. Apeliantas nurodo, kad civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti, nes nebuvo sprendžiamas kitų civilinių atsakovų, paskolų gavėjų, civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinis ieškovas kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl paskolų gavėjų civilinės atsakomybės, sprendimais už akių civilinėse bylose (Nr. e2-234-1069/2021, Nr. e2-235-351/2021 ir Nr. e2-4809-733/2020) yra priteistos skolos iš E. A., M. B. ir D. M., todėl civilinis ieškovas sutinka, kad skundžiamas nuosprendis būtų patikslintas ir nustatyta, kad civiliniam ieškovui BIGBANK AS filialui iš nuteistojo A. M. 62 808,38 Eur suma turtinei žalai atlyginti priteisiama solidariai su nurodytais asmenimis, iš kurių civilinis ieškovas yra prisiteisęs skolą civiline tvarka.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Advokatas R. Skėrys nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo galima atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutrumpintą įrodymų tyrimą atlikti galima tada, kai veikos aplinkybės yra aiškios ir jos nekelia abejonių. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jos neaiškios ir kelia abejonių dėl to, kuri teisės norma – BK 182 ar BK 207 straipsnis – nagrinėjamu atveju taikytina. Nagrinėjamu atveju susidaro minėtų teisės normų konkurencija. Visi įrodymai turi būti ištirti teismo posėdyje, vadinasi, visus asmenis (ir tuos, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) reikėjo apklausti. Neapklausus asmenų, kurie gavo paskolas, ir neapklausus apelianto, šios bylos negalima objektyviai išnagrinėti ir priimti sprendimo. Atsižvelgus į civilinio atsakovo poziciją, akivaizdu, kad jis siekia atgauti paskolomis suteiktus pinigus, tačiau ne vien tik iš apelianto, bet ir iš kitų asmenų, kurie realiai gavo paskolas. Tačiau kitų asmenų byloje nėra. Apelianto gynėjo nuomone, civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, palikta galimybė ieškinį prisiteisti civilinio proceso tvarka. Asmenys, kurie gavo paskolas, suvokė, kad įprastomis sąlygomis jie paskolų būtų negavę, todėl suvokė, kad paskolos buvo gautos neleistinais, neteisėtais būdais, tačiau ikiteisminiai tyrimai jiems vis tiek buvo nutraukti. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra tik padėjėjas, kuris padeda kažkam kitam gauti kreditą, arba bendrininko padėjėjas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino apelianto asmenybės. Apeliantas suprato, kad padarė klaidą. Šiuo metu jis yra kelių įmonių vadovas, atsakingas asmuo, suprato, kad praeities klaidos neturi jam trukdyti gyvenime, pakeitė požiūrį į nusikalstamų veikų darymą. Jokios kriminalinės praeities nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad keleri metai, kai jokios nusikalstamos veikos nepadarytos, yra tikrai reikšminga aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sukčiavimo atveju asmeniui neskiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras apelianto gynėjo prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo vertino kaip nepagrįstą ir prašė jo netenkinti. Prokuroro nuomone, gynėjas bando įrodyti, kad šioje byloje yra normų konkurencija, tačiau teismas tinkamai kvalifikavo veiką, visos aplinkybės yra visiškai aiškios, nekeliančios jokių abejonių. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo tiek apeliantas, tiek jo gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriama bylos medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą atlikti įrodymų tyrimą, apklausti asmenis, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taip pat netikslinga apklausti patį apeliantą. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino pagal pateiktus kaltinimus dėl sukčiavimo, ne dėl kreditinio sukčiavimo ir visiškai pripažino civilinius ieškinius.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime pažymėjo, jog instancinės teismų sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymima, kad aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-398/2013).

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir pagal 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule (pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis) savo ir kitų naudai įgijo (pasikėsino įgyti) svetimą turtą.

8. Byloje nustatyta, kad BIGBANK AS filialas pervedė 14 299,33 Eur į A. M. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „SB Lizingas“ pervedė 10 000 Eur į A. M. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); BIGBANK AS filialas pervedė 14 018,69 Eur į M. B. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); BIGBANK AS filialas pervedė 14 436,96 Eur į E. A. vardu atidarytą AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „SB Lizingas“ pervedė 13 000 Eur į J. Š. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); BIGBANK AS filialas pervedė 14 018,69 Eur į D. M. vardu atidarytą AB Luminor Bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB BLENDER LITHUANIA pervedė 10 000 Eur į D. M. vardu atidarytą AB Luminor Bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „SB Lizingas“ atstovai, būdami A. M. suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 15 000 Eur kreditą A. K., tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. M. valios, nusikalstama veika nebaigta, kadangi A. K. buvo sulaikytas policijos ir nenuvyko pasirašyti kredito sutarties; BIGBANK AS filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 25 000 Eur kreditą S. S., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. M. valios, kreditas S. S. suteiktas nebuvo, kadangi A. M. 2018-11-14 buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl to BIGBANK AS filialo atstovai nebegalėjo su juo susisiekti ir pranešti apie sprendimą suteikti kreditą.

9. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas sutiko su padarytų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, taip pat neginčijo kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamų veikų kvalifikacijos (BK 182 straipsnio 2 dalis), taip pat sutiko su baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų pareikštais civiliniais ieškiniais, apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme apeliantas iš esmės savo poziciją pakeitė, t. y. jis nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, taip pat nesutinka su savo vaidmeniu nusikalstamų veikų darymo metu, teigia, kad darant nusikalstamas veikas jo vaidmuo buvo tik padėjėjo arba bendrininko padėjėjo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

10. Pažymėtina, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, ir apelianto gynėjas, tačiau akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kelia labai daug abejonių. Pirmiausia, nenagrinėtas klausimas dėl apelianto, kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus (iniciatoriaus), vaidmens, taip pat jo santykis su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu (pvz., bendrininkavimas). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kuriais priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad apelianto ir asmenų, kuriems ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kurie faktiškai gavo kreditus, veiksmai yra glaudžiai susiję. Be asmenų, kuriems faktiškai išmokėti kreditai, tam tikrų veiksmų (pvz., bankinių operacijų patvirtinimo banko suteiktais asmens identifikavimo instrumentais) atlikimo ir apeliantas nebūtų galėjęs atlikti nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Nesiaiškintos aplinkybės dėl kitų asmenų, kurie, aiškiai suvokdami, kad įprastomis sąlygomis (t. y. pateikę teisingus duomenis apie save kredito įstaigoms) kreditų nebūtų gavę, iš kredito įstaigų gavo kreditus, indėlio į nusikalstamų veikų padarymą galbūt veikiant bendrininkų grupe. Nors ikiteisminiai tyrimai asmenims, faktiškai gavusiems kreditus, buvo nutraukti, tačiau teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar asmenys, suprasdami, kad įprastomis sąlygomis kredito negautų, pagal savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį ir kt.) tikrai negalėjo suvokti apie padarinius, kilsiančius dėl nusikalstamų veikų (kreditų gavimas pateikiant kredito įstaigoms tikrovės neatitinkančius duomenis), ir ar tokių padarinių kilimas, nors ir nebuvo siekiamas, negalėjo būti sąmoningas (faktiškai gauti kreditus).

11. Antra, visiškai nesiaiškinta, ar apgaulės būdu gautus kreditus buvo planuota grąžinti, o ši aplinkybė gali lemti kitokį, negu nustatytas skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamų veikų kvalifikavimą, taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl būtent apeliantui priklausančio atlyginti civilinių ieškinių dydžio. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į tai, kad, siekiant atriboti BK 182 ir 207 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, vienas iš atribojimo kriterijų yra būtent ketinimas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, aplinkybės, ar asmenys, realiai gavę kreditus, ketino realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. grąžinti gautus kreditus. O šios aplinkybės nustatymas gali lemti kitokį nusikalstamų veikų kvalifikavimą – kreditinį sukčiavimą (ne BK 182 straipsnio 2 dalis, o 207 straipsnio 2 dalis). Nesiaiškinta, kokią apgaulės būdu gautų kreditų dalį gavo apeliantas, kokią asmenys, į kurių sąskaitas kredito įstaigos kreditus išmokėjo. O ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl apeliantui tenkančios atlyginti civilinių ieškinių dalies.

12. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės.

13. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą ir apeliacinės instancijos teisme apklausus apeliantą, nustatytos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (žr. šios nutarties 10, 11 punktus), kurios nebuvo analizuojamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra akcentavęs, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (2013-11-15 nutarimas). Nagrinėjamu atveju neišsiaiškinus šios nutarties 10 ir 11 punktuose nurodytų abejonių ir neaiškumų keliančių aplinkybių, nėra galimybės teisingai išspręsti šią baudžiamąją bylą iš esmės. Šios nutarties 10 ir 11 punkte išdėstytų aplinkybių išsamus išnagrinėjimas gali lemti kitokį teismo galutinį sprendimą. Tačiau apygardos teisme nėra galimybės šių aplinkybių išsiaiškinti, nes, pirma, tai gali pabloginti apelianto padėtį (pvz., pripažinus apeliantą nusikalstamų veikų organizatoriumi, iniciatoriumi ar (ir) nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe (asmenims, kurie faktiškai gavo paskolas tam tikrais veiksmais (banko operacijų patvirtinimu banko jiems suteiktais instrumentais (kodų generatoriais, kodų lentelėmis, Smart-ID programėle ir pan.), prisidėjus prie nusikalstamų veikų atlikimo, dėl kurių pateikus kredito įstaigoms tikrovės neatitinkančius duomenis apskritai tapo įmanoma užbaigti ir faktiškai gauti kreditų), be to, tokių aplinkybių nustatymas neabejotinai lemtų apeliacinio skundo ribų peržengimą. Šios pirmosios instancijos teismo nesiaiškintos aplinkybės sudaro objektyvų pagrindą nustatyti iš esmės skirtingą, nei jas nustatė pirmosios instancijos teismas, apelianto nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių konstatavimą ir tai gali lemti esminį nuteistojo teisinės padėties pabloginimą, taip pat dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

14. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime pažymėjo, jog reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko), atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus BPK XXV skyriuje.

15. BPK 320 straipsnyje, išdėstytame BPK XXV skyriuje, numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013-11-15 nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Vis tik jų taikymas šioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Šioje byloje prokuroras ar nukentėjusysis apeliacinio skundo nėra padavę. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistojo gynėjas, prašydamas perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir dėl to paskirti nuteistajam A. M. švelnesnę bausmę, palikti nenagrinėtais civilinius ieškinius. Taigi, taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

17. Jau minėta, kad bendrosios kaltinimo keitimo teisme bei nagrinėjimo teisme ribas nustatančios taisyklės nustatytos BPK 256 ir 255 straipsniuose. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime, vertindamas BPK 255 straipsnio (2003-04-10 įstatymo redakcija) nuostatas, pasisakė, jog teisme gali būti svarstomas kaltinimas, pagal faktines aplinkybes iš esmės besiskiriantis nuo kaltinamajame akte išdėstytojo, jeigu apie tokią galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo minėtame nutarime pateiktą išaiškinimą, BPK 255 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas nuteisti kaltinamąjį pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, taikomas tik tokiu atveju, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime aiškindamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko), jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą teisinį reguliavimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą: nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės; kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

18. BPK 256 straipsnyje reglamentuojamas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Kai to neprašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose, kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi pasunkinti kaltinamo asmens teisinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-1073/2018 ir kt.).

19. BPK 326 straipsnio 4 dalies d punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas formuoti naujo kaltinimo neturi galimybės ir tai trukdo nagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21. Šioje byloje teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus faktinius duomenis ir apelianto bei jo gynėjo poziciją dėl netinkamos nusikalstamų veikų kvalifikacijos, apelianto vaidmens darant nusikalstamas veikas, kitų asmenų indėlį į nusikalstamų veikų padarymą, civilinių ieškinių, nusprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjusios faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, gali lemti esminį nuteistojo padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Todėl skundžiamas nuosprendis panaikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis).

22. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skundžiamame nuosprendyje ydingai formuluojamas kaltinimas, t. y. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant kaltinimą, neturi būti minimi žodžiai, kuo kaltinamasis yra kaltinamas. Kaltinimas formuluojamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios baudžiamosios bylos metu analizuojamos ir išnagrinėjus bylą patvirtinamos / nepatvirtinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-05 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.