Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. V. bei nuteistojo A. M. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas Au. M. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) filialui ir UAB „S.“ priklausančio turto užvaldymas Au. M. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas M. B. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) filialui priklausančio turto užvaldymas M. B. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas E. A. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) filialui priklausančio turto užvaldymas E. A. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas J. Š. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ priklausančio turto užvaldymas J. Š. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas A. K. vardu), ir paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas užvaldyti UAB „S.“ priklausantį turtą A. K. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas D. M. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) filialui ir UAB „B.“ priklausančio turto užvaldymas D. M. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumentų suklastojimas S. S. vardu), ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas užvaldyti (duomenys neskelbtini) filialui priklausantį turtą S. S. vardu), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (Au. M. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (M. B. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (E. A. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (J. Š. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (A. K. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (D. M. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (S. S. epizodas), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai), ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios subendrintos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (Au. M. epizodas) paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies – po keturis mėnesius – pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir bausmes, paskirtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir A. M. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. nedelsiant turi atlikti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. ir suėmimo nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. laikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės UAB „S.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. M. priteista 39 548 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ filialo civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteista 62 808,38 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ filialo prašymas dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą turtą bei suklastojo dokumentus:

1.1. jis, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 28 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste, Au. M. susitikimo metu su J. L. paprašė pastarojo padėti gauti kreditą iš banko, J. L., būdamas jau ankščiau su A. M. aptaręs galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą, nurodė Au. M., kokius duomenis jam reikia pateikti kreditui gauti. 2018 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste, Au. M., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, perdavė J. L. nusifotografuoti banko paskolos gavimui reikalingus duomenis – asmens tapatybės kortelę, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos J. L. 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino Au. M. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo Au. M. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie Au. M. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 2 970 Eur ir ne daugiau kaip 3 020 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. rugsėjo 21 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie (duomenys neskelbtini) filialas ir Au. M. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė Au. M. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – Au. M. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., o (duomenys neskelbtini) filialas darbuotojui 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), Au. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Au. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) filialas atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą Au. M., bei 2018 m. rugsėjo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis Au. M., kuris 2018 m. rugsėjo 28 d. AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) mieste, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) filialas pervedė 14 299,33 Eur į Au. M. vardu atidarytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai įgijo 14 299,33 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 28 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, jau turėdamas Au. M. vardu pagamintą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bei suklastotą Au. M. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., su jame įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie Au. M. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 2 970 Eur ir ne daugiau kaip 3 020 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“, bei J. L. mobiliuoju telefonu jam siųstą Au. M. asmens tapatybės kortelės kopiją, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, 2018 m. rugsėjo 26 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „S.“ ir Au. M. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – Au. M. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., o UAB „S.“ darbuotojui 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), Au. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie Au. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „S.“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą Au. M., bei 2018 m. rugsėjo 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis Au. M., kuris 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „S.“ pervedė 10 000 Eur į Au. M. vardu atidarytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai įgijo 10 000 Eur.

1.2. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 9 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. B. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai M. B. turės atsilyginti, perduodamas dalį gautos paskolos. M. B., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir davė J. L. nusifotografuoti mobiliuoju telefonu banko paskolos gavimui reikalingus dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. bei prisijungimus prie banko ir slaptažodį, kuriuos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą M. B. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo M. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. B. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 1 902,10 Eur ir ne daugiau kaip 3 773,06 Eur, iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. rugsėjo 21 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP (duomenys neskelbtini) prisijungė prie (duomenys neskelbtini) filialas ir M. B. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė M. B. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – M. B. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., o (duomenys neskelbtini) filialas darbuotojui 2018 m. spalio 9 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. B. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) filialas atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą M. B., bei 2018 m. spalio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis M. B., kuris 2018 m. spalio 9 d. AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) mieste, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) filialas pervedė 14 018,69 Eur į M. B. vardu atidarytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule M. B. naudai įgijo 14 018,69 Eur.

1.3. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste, E. A. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko. E. A., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu persiuntė nufotografuotus banko paskolos gavimui reikalingus dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino E. A. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo E. A. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 11 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie E. A. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 3 100 Eur ir ne daugiau kaip 4 085 Eur, iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. rugsėjo 19 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie (duomenys neskelbtini) filialas ir E. A. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, bei kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė E. A. vardo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – E. A. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 11 d., o (duomenys neskelbtini) filialas darbuotojui 2018 m. spalio 12 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), E. A. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie E. A. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) filialas atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą E. A., bei 2018 m. spalio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis E. A., kuris 2018 m. spalio 15 d. AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) mieste, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) filialas pervedė 14 436,96 Eur į E. A. vardu atidarytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule E. A. naudai įgijo 14 436,96 Eur.

1.4. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 19 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) mieste, J. Š. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai J. Š. turės atsilyginti, perduodamas dalį gautos paskolos. J. Š., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir davė J. L. mobiliuoju telefonu nusifotografuoti paskolos gavimui reikalingus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino J. Š. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai (duomenys neskelbtini)“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo J. Š. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Š. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 2 000 Eur ir ne daugiau kaip 3 700 Eur, iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. spalio 15 d. – 2018 m. spalio 16 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „S.“, J. Š. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 13 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė J. Š. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – J. Š. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. spalio 17 d., o UAB „S.“ darbuotojui 2018 m. spalio 12 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), J. Š. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. Š. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. spalio 19 d. UAB „S.“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą J. Š., bei 2018 m. spalio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis J. Š., kuris 2018 m. spalio 19 d. UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. spalio 19 d. UAB „S.“ pervedė 1 3000 Eur į J. Š. vardu atidarytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule J. Š. naudai įgijo 13 000 Eur.

1.5. Taip pat, A. M. 2018 m. spalio 22 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. K. pasiūlė padėti gauti kreditą, melagingai teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai jis turės atsilyginti, perduodamas dalį gautos paskolos. A. K., nesuvokęs A. M. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir davė A. M. mobiliuoju telefonu nusifotografuoti paskolos gavimui reikalingus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimus prie banko ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 22 d. UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino A. K. vardu netikrą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo A. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. K. tariamai gaunamas pajamas, ne mažiau kaip 1 987,15 Eur ir ne daugiau kaip 2 674,73 Eur, iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. spalio 22 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „S.“, A. K. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė A. K. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – A. K. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 22 d., o UAB „S.“ darbuotojui 2018 m. spalio 23 d. – 2018 m. spalio 24 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. K. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. spalio 24 d. UAB „S.“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 15 000 Eur kreditą A. K., tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi A. K. buvo sulaikytas policijos ir nenuvyko pasirašyti kredito sutarties.

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. K. naudai pasikėsino įgyti 15 000 Eur.

1.6. Be to, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 7 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, D. M. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko. D. M., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu nufotografavo paskolos gavimui reikalingus dokumentus – (duomenys neskelbtini) paso kopiją, AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, prisijungimus prie banko bei slaptažodį ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino D. M. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos pagalba per „(duomenys neskelbtini)“ programą uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo D. M. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. tariamai gaunamas pajamas – 3 050 Eur – iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. lapkričio 1 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie (duomenys neskelbtini) filialo, D. M. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė D. M. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – D. M. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., o (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojui 2018 m. lapkričio 6 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) filialo atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą D. M., bei 2018 m. lapkričio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta nenustatyta, A. M. apie tai pranešė J. L., o šis D. M., kuris 2018 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) mieste, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) filialas pervedė 14 018,69 Eur į D. M. vardu atidarytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai įgijo 14 018,69 Eur.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 7 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, jau turėdamas netikrą D. M. vardu pagamintą darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, J. L. mobiliuoju telefonu atsiųstą (duomenys neskelbtini) paso kopiją, suklastotą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., prisijungimus prie banko bei slaptažodį ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, teiktą kredito įstaigai (duomenys neskelbtini) filialas, vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio 6 d., pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta IP adresų nustatymo – keitimo programa, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie UAB „B.“ D. M. vardu, internetinėje svetainėje užpildė paraišką 10 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir sukurtą D. M. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei persiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – D. M. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., o UAB „B.“ darbuotojui 2018 m. lapkričio 6 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. vardu patvirtino paties kredito bendrovei pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. M. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „B.“ atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti kreditą D. M. 2018 m. lapkričio 7 d., naudojantis „(duomenys neskelbtini)“ programa, A. M. D. M. vardu pasirašė elektroniniu parašu vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „B.“ pervedė 10 000 Eur į D. M. vardu atidarytą AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai įgijo 10 000 Eur.

1.7. Taip pat, A. M., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 12 d., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas per J. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, melagingai teigdamas, jog turi pažįstamą asmenį banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis, pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą, ir už šią paslaugą A. M. nuo asmeniui suteikto kredito gaus 7 procentus, J. L. 5 procentus, o tariamas banko darbuotojas nuo 10 iki 12 procentų. J. L. 2018 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, S. S. pasiūlė padėti gauti kreditą, teigdamas, jog jo pažįstamas asmuo turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti kreditą iš banko, tačiau už tai S. S. turės atsilyginti, perduodamas dalį gautos paskolos. S. S., nesuvokdamas daromų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, sutiko su pasiūlymu ir J. L. mobiliuoju telefonu persiuntė nufotografuotus banko paskolos gavimui reikalingus dokumentus – asmens tapatybės kortelę, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą, prisijungimus prie banko bei slaptažodį, kuriuos J. L., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data ir vieta nenustatyta, perdavė A. M. A. M., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnė data nenustatyta, UAB „E.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamino S. S. vardu darbo sutartį, tariamai patvirtinančią jo darbo santykius (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y., pasinaudodamas kompiuterinės įrangos pagalba, naudodamasis (duomenys neskelbtini) paieškos langu, įrašė išgalvotus žodžius „(duomenys neskelbtini) kompanijos kontraktai“, ir pasirinkęs savo nuožiūra vieną iš pateiktų įmonės kontraktų, atsispausdino, o ant turimo atspausdinto kontrakto kompiuterinės įrangos ir „(duomenys neskelbtini)“ programos pagalba uždėjo išgalvotus asmenų parašus. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, suklastojo S. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., įrašydamas jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. S. tariamai gaunamas pajamas – 2 740 Eur – iš „(duomenys neskelbtini)“.

2018 m. lapkričio 12 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris registruotas pagal UAB „E.“ adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisijungė prie (duomenys neskelbtini) filialas ir S. S. vardu internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 25 000 Eur kreditui gauti, joje nurodydamas savo, tik šiam reikalui įsigytos SIM kortelės telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo kredito bendrovės darbuotojai turėtų susisiekti su kredito gavėju, ir kompiuterinės įrangos pagalba sukūrė S. S. vardu elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei išsiuntė tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtinančius dokumentus – S. S. vardu tariamai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., o (duomenys neskelbtini) filialas darbuotojui 2018 m. lapkričio 12 d. su juo susisiekus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. lapkričio 13 d. 11.48 val. persiuntus tikrovės neatitinkančius duomenis į banko elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), S. S. vardu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie S. S. netikrą darbovietę ir iš jos gaunamas pajamas. Šių duomenų pagrindu 2018 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) filialas atstovai, būdami suklaidinti, priėmė sprendimą suteikti 25 000 Eur kreditą S. S., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. M. valios, kreditas S. S. suteiktas nebuvo, kadangi A. M. 2018 m. lapkričio 14 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dėl to (duomenys neskelbtini) filialas atstovai nebegalėjo su juo susisiekti ir pranešti apie sprendimą suteikti kreditą.

Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule S. S. naudai pasikėsino įgyti 25 000 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. V. apeliaciniu skundu prašo A. M. panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir jam paskirtą galutinę 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog yra pagrindas A. M. taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, A. M. paskirtos galutinės 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. nedelsiant turi atlikti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms

Motyvuojamoji dalis

Dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo

3.6. Vertinant faktines bylos aplinkybes, matyti, kad apeliantas tik padėjo šiems asmenims gauti kreditą, o tai liudija, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, t. y. apeliantas, vykdydamas nusikalstamą veiką, veikė kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Taigi byloje susidarė iš esmės ydinga situacija, kai A. M. buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, nors faktinės bylos aplinkybės liudija, kad jo pavojingumas yra mažesnis – jis veikė tik kaip padėjėjas, padarant kreditinio sukčiavimo nusikalstamą veiką (BK 207 straipsnis). Už tarpininkavimą apeliantas gaudavo mažareikšmį 7 procentų atlygį.

Dėl bausmės skyrimo

Dėl civilinių ieškinių

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistojo kaltės, įrodymų vertinimo ir paskirtų bausmių dydžių nustatymo bei civilinių ieškinių išsprendimo pagrįstumo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

Dėl nuteistojo A. M. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nekyla ginčas dėl to, ar apskritai buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau kyla ginčo klausimas dėl to, kokias būtent nusikalstamas veikas padarė A. M. – sukčiavimus ar kreditinius sukčiavimus, o iš šios aplinkybės teisingo nustatymo išplaukia ir kitas tiesiogiai susijęs ginčo klausimas, ar A. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai buvo kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimo apgaule, nes apgaule buvo gauti kreditai. Antra, pirmosios instancijos teismas, neatkreipęs dėmesio į tikslų nusikalstamų veikų padarymo laiką ir nepatikslinęs nagrinėjamu atveju taikytinų normų redakcijos, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos situacijos ir reikšmingų aplinkybių.

10.1. BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 207 straipsnis (Kreditinis sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Nors ir BK 182, ir 207 straipsnių pavadinimuose vartojamas žodis sukčiavimas, šie Baudžiamojo kodekso straipsniai nėra identiški. Abu straipsnius jungia veikos ir būdo požymiai. Ir vienu, ir kitu atveju svetimas turtas iš teisėto savininko ar valdytojo perduodamas kaltininkui. Abiem atvejais turtas perduodamas suklaidinant teisėtą savininką ar valdytoją dėl teisės į turtą. Abiem atvejais suklaidinimas vyksta panaudojant apgaulę. Tačiau minėti BK straipsniai skiriasi nusikaltimo sudėties požymiais. Pirmiausia, kreditinio sukčiavimo sritis daug siauresnė negu sukčiavimo. Kreditinis sukčiavimas yra nusikaltimas ekonomikai (BK XXXI skyrius), todėl galimas tik paskolų, kreditų, subsidijų, laidavimo ar banko garantijų komercinei, ūkinei ar finansinei veiklai išdavimo srityje, tuo tarpu sukčiavimas galimas žymiai platesnėje terpėje, tame tarpe ir visai nesusijusioje su ekonomine veikla. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų galima panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Be to, pažymėtina, kad BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo. Tačiau, jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrąžinama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį. Taip pat neturi įtakos kredito negražinimo priežastys: tai gali būti ir nepasisekęs verslas, ir su verslu nesusijusios priežastys, bet tai neturi būti susiję su gautos paskolos pasisavinimu. Tačiau, jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o jau pagal BK 182 straipsnį. Esmė yra ta, kad BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda tik pasisavinus apgaule gautus pinigus. Jei nėra įrodymų, kad pinigai pasisavinti, veika kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2013).

10.2. Iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar A. M. veiksmai gali būti perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies bei BK 182 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį (normos redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), svarbiausia yra atkreipti dėmesį ne į gautų kreditų sumas ir padarytą turtinę žalą, o į A. M. veiksmus, kurie buvo atlikti, siekiant gauti kreditus apgaule, bei jo turėtą tikslą. Esminis momentas sprendžiant dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo turi būti atribojimas, ar apgaulė buvo panaudota, turint tikslą pasisavinti turtą, negrįžtamai paversti savo nuosavybe (BK 182 straipsnis), ar apgaulė buvo panaudota, siekiant ne pasisavinti turtą, bet tokiu būdu gautus pinigus panaudoti tam tikroje veikloje (investuoti), o vėliau atsiskaityti su kreditoriumi (BK 207 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, jog BK esančioje normų sistemoje tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule įstatymo leidėjo išskirtas iš bendrosios turtinio sukčiavimo normos į specialiąsias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas normas (lex specialis). Pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-31-788/2021). Ši taisyklė tinkama, aptariant tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, pasikeitus BK 207 straipsnio normoms, tačiau ji nėra aktuali, kalbant apie kredito gavimą apgaule pagal anksčiau galiojusią BK 207 straipsnio redakciją. Vis dėlto BK 182 straipsnio ir BK 207 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) santykis, kiek tai susiję su kredito įgijimu apgaule, nėra kaip santykis tarp bendrosios ir specialiosios normos, kadangi anksčiau galiojusioje BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta visiškai savarankiška nusikalstamos veikos sudėtis – kredito gavimas apgaule, t. y. būtent gavimas, o ne pasisavinimas, turint išankstinę tyčia gauto kredito negrąžinti.

11. Taigi esminis klausimas yra, ar A. M., atlikdamas neteisėtus veiksmus, siekė gauti kreditą apgaule ir jo negrąžinti, t. y. apgaule gautus kreditus ar jų dalį pasisavinti, ar siekė gauti kreditą apgaule, taip padėdamas kreditą gauti asmenims, kurie be jo pagalbos to padaryti nebūtų galėję, už tam tikrą finansinį atlyginimą, tačiau nesiekdamas ir iš anksto neturėdamas tyčios, kad gautas kreditas nebūtų grąžintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau buvo išsamiai aptaręs visus duomenis, kurie šioje byloje pripažintini įrodymais, ir motyvuotai atmetęs tuos, kurie įrodymais nelaikytini, todėl apeliacinės instancijos teismas aptaria tik tuos įrodymus, kurie padeda išsiaiškinti ir nustatyti tikruosius A. M. ketinimus:

11.9. Visų šių liudytojų parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad asmenys, kurių vardu buvo gauti kreditai, aiškiai suvokė, kad gautas paskolas reikės grąžinti, o gauti pinigai negali būti pasisavinti. Tą patvirtina ir J. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis nurodė, jog ieškojo žmonių, ne kuriems tiesiog reikėtų pinigų, o būtent tokių, kam reikia paskolos, ir bendraudamas su tais žmonėmis, sakė, kad suteiktos paskolos turės būti grąžinamos (t. 17, b. l. 43–44). Nors ne visi asmenys mokėjo kasmėnesines įmokas už gautą kreditą, tačiau visi nurodė, jog suprato, kad gauna kreditą (paskolą), kurį reikės grąžinti. Vieni kredito negrąžino dėl susidariusios sunkios finansinės padėties, kiti negrąžino, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nežinojo, kaip situacija klostysis toliau, treti planuoja grąžinti ateityje ir ruošiasi mokėti įmokas, o Au. M. ir D. M. įmokas moka ir sėkmingai yra grąžinę dalį gauto kredito. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. M., padėdamas kitiems asmenims apgaule gauti kreditus, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinime nurodyti asmenys gautų paskolų ketina negrąžinti. Pažymėtina, kad tokio išankstinio tikslo neturėjo ir pats nuteistasis.

12.1. 2019 m. gegužės 20 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Au. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo suteiktas kreditas ir išmokėta 14 299,33 Eur; S. S. kreditas suteiktas nebuvo, tačiau 2018 m. lapkričio 12 d. buvo pateikta paraiška; M. B. 2018 m. spalio 9 d. buvo suteiktas kreditas ir išmokėta 14 018,69 Eur; E. A. 2018 m. spalio 15 d. buvo suteiktas kreditas ir išmokėta 14 436,96 Eur; D. M. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo suteiktas kreditas ir išmokėta 14 018,69 Eur (t. 3, b. l. 128–129).

12.2. UAB „S.“ civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „S.“ ir J. Š. 2018 m. spalio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 000 Eur kredito suteikimo, t. y. 13 000 Eur kreditas 2018 m. spalio 19 d. buvo pervestas į kliento sąskaitą banke AB „(duomenys neskelbtini)“. Tame pačiame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „S.“ ir Au. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur kredito suteikimo, t. y. 10 000 Eur kreditas 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo pervestas į kliento sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke. Pagal šią sutartį mokėjimai buvo ir yra vykdomi (t. 1, b. l. 75–76).

12.3. (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 7 d. D. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis vartojimo kredito sutartimi D. M. buvo išmokėtas 14 436,96 Eur kreditas į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą. Vartojimo kredito sutartyje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų (t. 1, b. l. 92–95).

12.4. (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2018 m. spalio 15 d. E. A. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis vartojimo kredito sutartimi E. A. buvo išmokėtas 14 436,96 Eur kreditas į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą. Vartojimo kredito sutartyje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų (t. 1, b. l. 96–99).

12.5. (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje nurodyta, jog 2018 m. spalio 9 d. M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis vartojimo kredito sutartimi M. B. buvo išmokėtas 14 018,69 Eur kreditas į jam priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą. Vartojimo kredito sutartyje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų (t. 1, b. l. 100–103).

12.6. UAB „B.“ 2019 m. lapkričio 19 d. raštu informavo, jog neteiks civilinio ieškinio, kadangi tiesioginis vartojimo kredito gavėjas buvo D. M. ir bendrovė siekia su juo susitarti geranoriškai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (t. 1, b. l. 125).

13. Taigi visi anksčiau aptarti duomenis patvirtina, jog sutartis dėl kreditų gavimo pasirašė ir pinigus į savo sąskaitas gavo Au. M., M. B., E. A., J. Š., D. M., bet ne nuteistasis A. M. Jei nusikalstamos veikos būtų buvusios įvykdytos iki galo, tai pinigai taip pat būtų buvę pervesti į A. K. bei S. S., bet ne į A. M. sąskaitą. Tai rodo, kad A. M. pinigų, kurie sudarė kreditus, negavo ir jais negalėjo disponuoti kaip asmenine nuosavybe, t. y. jų nepasisavino. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) K. V. 2019 m. spalio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. K., J. Š., Au. M., M. B., E. A. ir D. M. buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu (t. 1, b. l. 61–67). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad minėti asmenys tyčia, veikdami bendrai su A. M., suklastojo banko sąskaitų išrašus, pagamino netikras darbo sutartis, pateikė melagingus duomenis kreditų bendrovėms ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Taigi (duomenys neskelbtini) nutraukus ikiteisminį tyrimą prieš minėtus asmenis, susidaro apatinė situacija, kuomet teismas, nuspręsdamas dėl A. M. nusikaltimų, negali spręsti, ar A. K., J. Š., Au. M., M. B., E. A., S. S. ir D. M., t. y. asmenys, kurie būtent ir gavo kreditus bei į kurių sąskaitas buvo pervesti pinigai, tikrai nežinojo ir neturėjo suvokti, kad kreditus gauna neteisėtai, t. y. kad kreditai jiems buvo išduoti nesant tam teisinio pagrindo ir kredito įstaigų nustatytų sąlygų. Savaime suprantama, jog geriausiai ir išsamiausiai situacija būtų buvusi įvertinta bei nustatyta dėl tikrųjų minėtų asmenų ketinimų tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas nebūtų buvęs nutrauktas, o byla perduota teismui ir dėl jų kaltės teismas būtų sprendęs, priimdamas nuosprendį. Vis dėlto, iš bylos medžiagoje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmenys, kurie gavo kreditus, iš anksto žinojo ir ketino gautų pinigų negrąžinti, o šie duomenys taip pat buvo žinomi A. M. Taip pat bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. M. pats būtų gavęs kreditus ir pasisavinęs juos sudarančius pinigus. Priešingai, A. M., nors ir siekė finansinės naudos, tačiau nei jis pats ketino pasisavinti ir negrąžinti suteiktus kreditus, nei siekė, kad tie kreditai būtų pasisavinti ir negrąžinti trečiųjų asmenų, t. y. asmenų, kuriems jie buvo suteikti. A. M. specialiai ieškojo asmenų, kurie finansiškai būtų pajėgūs padengti pagal kredito sutartis prisiimtus skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad paties (duomenys neskelbtini) A. M. suformuluotas kaltinimas pagal savo turinį labiau panašus į BK 207 straipsnio, o ne į BK 182 straipsnio normos dispoziciją.

14. Vien ta aplinkybė, kad kaltinime nurodyti asmenys neturėjo galimybės gauti kreditus savarankiškai, skirtingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia ir nepatvirtina aplinkybės, kad gautas turtas buvo užvaldytas turint tikslą jo negrąžinti. Kitas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad daugumos asmenų, išskyrus A. K., nuteistasis A. M. nepažinojo, nes veikė per J. L., neįrodo, jog A. M. iš anksto žinojo, kad kreditai nebus grąžinti, ar, tuo labiau, to siekė. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Pareiga įrodyti konkretaus nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nagrinėjamu atveju ir paties (duomenys neskelbtini) kaltinime vartojamos formuluotės: 1) „pasiūlė pastarajam surasti žmogų, kuris pageidautų gauti kreditą“; 2) „paprašė pastarojo padėti gauti kreditą iš banko“; 3) „turi pažįstamą banke, kuris gali padėti gauti kreditus lengvatinėmis sąlygomis“, rodo, kad kalbama ne apie kredito pasisavinimą, panaudojant apgaulę, o apgaulės panaudojimą, siekiant gauti kreditą, tačiau neturint išankstinio tikslo, kad jį gavę asmenys to kredito vėliau negrąžins. Taigi, įvertinus aplinkybes, jog nuteistasis A. M. apgaulę panaudojo, norėdamas gauti kreditą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, t. y. norėdamas, jog kreditai būtų suteikti A. K., J. Š., Au. M., M. B., E. A., S. S. ir D. M., tačiau taip veikė ne šių kreditų pasisavinimo tikslais, tik norėdamas gauti tam tikrą finansinį atlygį (procentinę išraišką) už suteiktą pagalbą dėl kredito gavimo, kad ir atlikus tai neteisėtai, ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar kreditą teikiančiam juridiniam asmeniui, o tikėdamasis, jog kreditus gavę asmenys savo skolinius įsipareigojimus įvykdys laiku ir visa apimti, darytina išvada, jog nuteistojo A. M. neteisėti veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, atitinkamai turi būti perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.).

15. Kadangi nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos teisingai ir dėl jų ginčo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Vis dėlto, priimant sprendimą, kad nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotinos į nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), būtina įvertinti, ar toks nusikalstamų veikų perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis. Apeliacinės instancijos teismas realaus pavojaus nuteistojo procesinėms teisėms nenustatė. Darant tokią išvadą, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš turtinio sukčiavimo į kreditinį sukčiavimą, taip pat į tai, jog kartą dėl galimai netinkamo veikų kvalifikavimo byla jau buvo grąžinta iš apeliacinės instancijos teismo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis), be to, posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas (duomenys neskelbtini) R. S. taip pat prašė A. M. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti, taikant BK 207 straipsnio nuostatas. Taigi gynybai buvo suteikta reali galimybė parengti poziciją dėl BK 207 straipsnio nuostatų taikymo šioje byloje.

16. Perkvalifikavus A. M. padarytas nusikalstamas veikas iš turtinio sukčiavimo į kreditinį sukčiavimą, iš kaltinimo ir nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė „turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą“. Atitinkamai tikslinama nuosprendžio aprašomoji dalis, nurodant, jog „A. M. nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai gavo ir pasikėsino gauti kreditą bei suklastojo dokumentus“. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat patikslintinas A. M. atliktų veiksmų teisinis vertinimas: 1) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai gavo 14 299,33 Eur kreditą“; 2) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai gavo 10 000 Eur kreditą“; 3) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule M. B. naudai gavo 14 018,69 Eur kreditą“; 4) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule E. A. naudai gavo 14 436,96 Eur kreditą“; 5) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule J. Š. naudai gavo 13 000 Eur kreditą“; 6) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. K. naudai pasikėsino gauti 15 000 Eur kreditą“; 7) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai gavo 14 018,69 Eur kreditą“; 8) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai gavo 10 000 Eur kreditą“; 9) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule S. S. naudai pasikėsino gauti 25 000 Eur kreditą“.

Dėl bausmės skyrimo A. M.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Skirdamas nuteistajam bausmes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 41 ir 54 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

18. Kadangi A. M. dalis nusikalstamų veikų buvo perkvalifikuotos iš turtinio sukčiavimo į kreditinį sukčiavimą, esama pagrindo už perkvalifikuotas nusikalstamas veikas iš naujo spręsti dėl A. M. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio. Nuteistasis padarė 14 nusikalstamų veikų, 7 iš jų padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl skiriant bausmę BK 55 straipsniu nesivadovaujama. Visi nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. M. anksčiau buvo teistas, tačiau naujų nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas yra išnykęs (t. 12, b. l. 6–9). A. M. yra baustas administracine tvarka daug kartų, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 12, b. l. 10–29). Nuteistasis dirba UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) pareigose (t. 12, b. l. 34–35) ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Jis nedėjo daug pastangų atlyginti civiliniams ieškovams padarytų žalų, dalį žalų atlygino tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. M. savanoriškai padengta ieškinių suma yra tik simbolinė, neleidžianti daryti išvados apie jo norą bei dedamas realias pastangas sumažinti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių A. M. atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

19. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aplinkybes, siekį sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad A. M. už nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje bei 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis).

20. Už BK 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) numatytą nusikalstamą veiką galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų (36 mėnesiai (3 metai) + 3 mėnesiai = 19,5 mėnesiai). Taigi A. M. už kiekvieną baigtą nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 57 straipsnio 1 dalis numato, jog bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad S. S. ir A. K. epizoduose kreditai nebuvo suteikti ir turtinė žala nebuvo padaryta, nes veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, A. M. už kiekvieną nebaigtą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.), skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (A. M. padarė 7 tokias nusikalstamas veikas) byloje ginčas nekilo, paliekamos galioti pirmosios instancijos teismo A. M. paskirtos bausmės, paskirtos BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos sankcijos ribose.

21. Pažymėtina, jog nusikalstama veika, apibrėžta BK 300 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra neatskiriama (būtina), įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą dėl kredito gavimo apgaule, taigi sudaro idealiąją sutaptį su BK 207 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nusikalstama veika. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra numatyta, jog teismas bausmių apėmimą taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 22 straipsnio 1 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 27 d.) ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios subendrintos bausmės subendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią dalį (3 mėnesius) kitų bausmių. Ir galutinė subendrinta bausmė A. M. skirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

22. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašė A. M. apskritai netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, jog, perkvalifikavus nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, jog dabar visos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nesama pagrindo griežtinti A. M. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir užuot taikius bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųsti jį atliktą visą realią laisvės atėmimo bausmę į įkalinimo įstaigą. Pažymėtina, jog nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653) numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22.1. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

22.2. Apeliacinės instancijos teismo manymu būtina įvertinti, jog nors A. M. asmenybė ir jo gyvenimo pokyčiai nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau siekis apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, suteikti galimybę nenutraukti ryšių su visuomene, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. A. M. padarė 14 nusikalstamų veikų, tačiau visos jos priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau yra neteistas, dirbantis, stengiasi atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, todėl paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidedant, A. M. negalėtų dirbti pakankamai ilgą laiką ir dėl to galimai neatlygintų (ar jo veiksmai iš finansinės pusės būtų apriboti) civiliniams ieškovams padarytų žalų, taip būtų pažeisti ir šių įmonių interesai. Įvertinęs ankščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti visiškai atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą. Priimdamas sprendimą atidėti A. M. paskirtos bausmės vykdymą, teismas suteikia galimybę jam įrodyti, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653), A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams. Siekiant jam padėti pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje parinktos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai; 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653).

Dėl civilinių ieškinių

23. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

24. Kaip jau minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 1 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje įtariamiesiems A. K., J. Š., Au. M., M. B., E. A., D. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas (t. 1, b. l. 61–67).

24.1. Civilinė ieškovė UAB „S.“ patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo A. M. 39 548 Eur turtinę žalą, kurią sudaro bendrovei priklausančio turto užvaldymas: J. Š. vardu – 22 828 Eur (visa sutarties suma, kurią civilinis ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų), Au. M. vardu – 16 720 Eur (visa sutarties suma, kurią civilinis ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų), bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą 39 548 Eur sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 75–76, 77; t. 16, b. l. 98–99). Atkreiptinas dėmesys, jog pirminiame civiliniame ieškinyje UAB „S.“ turtinės žalos atlyginimą prašė priteisti solidariai iš J. Š. ir A. M. bei Au. M. ir A. M. (t. 1, b. l. 72–73, 74). A. M. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino iš dalies, teigė, jog atlygintų proporcingą, jam apskaičiuoto ieškinio dalį (t. 17, b. l. 52–54).

24.2. Civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ filialas civiliniais ieškiniais prašė priteisti 63 008,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. solidariai priteisti: 1) iš A. M. ir D. M. 19 444,31 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 14 018,69 Eur – negrąžintas kreditas; 2 636,51 Eur – palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 981,31 Eur – sutarties sudarymo mokestis; 420 Eur – sutarties administravimo mokestis pagal grafiką; 1 387,80 Eur – delspinigiai (0,05 proc. už 180 dienų); 2) iš A. M. ir E. A. 23 371,60 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 14 436,96 Eur – negrąžintas kreditas; 6 413,59 Eur – palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 563,04 Eur – sutarties sudarymo mokestis; 504 Eur – sutarties administravimo mokestis pagal grafiką; 1 454,01 Eur – delspinigiai (0,05 proc. už 180 dienų); 3) iš A. M. ir M. B. 20 192,47 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 14 018,69 Eur – negrąžintas kreditas; 3 211,61 Eur – palūkanos pagal mokėjimo grafiką; 981,31 Eur – sutarties sudarymo mokestis; 504 Eur – sutarties administravimo mokestis pagal grafiką; 1 476,86 Eur – delspinigiai (0,05 proc. už 180 dienų) (t. 1, b. l. 92–95, 96–99, 100–103). A. M. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino iš dalies, teigė atlygintų proporcingą, jam apskaičiuoto ieškinio dalį (t. 17, b. l. 52–54),

24.3. Taip pat yra pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos (t. 15, b. l. 116, 118; 117, 119), kurios patvirtina, kad A. M. pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur; „(duomenys neskelbtini)“ – 200 Eur.

25. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys byloje yra įrodinėjamas ir nagrinėjamas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje, numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Taigi darytina išvada, kad teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. Teismas baudžiamojoje byloje nustatęs tam tikrus civilinio ieškinio trūkumus turi įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jų pašalinimo.

26. Nors ikiteisminis tyrimas asmenims, kurių vardu ir naudai buvo gauti kreditai, yra nutrauktas ir jie nėra šioje byloje kaltinamieji / nuteistieji ar materialiai atsakingi už kaltinamojo veiksmus, tačiau nereikia pamiršti, kad kredito įstaigų ir šių asmenų santykiams vis dar gali būti taikoma civilinė sutartinė atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnį. Minimo straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sandoriai, kurių pagrindu buvo suteikti kreditai, nagrinėjamu atveju nėra nuginčyti ar pripažinti niekiniais civilinio proceso tvarka. Be to, kai kurie asmenys, kurių vardu buvo gauti kreditai (D. M. ir Au. M.), sutartinius įsipareigojimus sėkmingai vykdo, t. y. dengia skolinius įsipareigojimus už gautus kreditus, ką yra patvirtinę patys bankai ir apie tai duomenys prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, tad galbūt tai yra pagrindas taikiam susitarimui tarp kredito įstaigos ir kredito gavėjo dėl sutartinių įsipareigojimų visiško įvykdymo. Beje, atkreiptinas dėmesys, jog būtent dėl šios priežasties UAB „B.“ 2019 m. lapkričio 19 d. raštu informavo, jog neteiks civilinio ieškinio, t. y. tiesioginis vartojimo kredito gavėjas buvo D. M. ir bendrovė siekia su juo susitarti geranoriškai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (t. 1, b. l. 125).

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kadangi, kaip jau ir minėta, sudarytos kredito sutartys nebuvo civilinio proceso tvarka nei nuginčytos, nei pripažintos niekinėmis, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra įmanoma įvykdyti sutartimi prisiimtus teisinius įsipareigojimus. Kadangi Au. M., M. B., E. A., J. Š., A. K., D. M. ir S. S. negalėjo kreditų gauti teisėtu būdu, o būtent Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. kreditus gavo apgaule, tai reikėtų aiškintis, ar šie asmenys gali kreditus padengti, t. y. ar turi galimybę kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti. Jei vis dėlto įsiskolinimai negali būti atlyginti, tokiu atveju jau būtų pagrindas spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, tačiau ne vien iš nuteistojo A. M., bet sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu taip pat ir iš asmenų, kurių vardu buvo sudarytos kredito sutartys ir kurie gavo kreditus.

28. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys). Taigi dėl apgaule gautų kreditų skiriasi A. M. ir asmenų, kurių vardu buvo gauti kreditai, civilinės atsakomybės pagrindas: Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. kredito įstaigoms už netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartis atsako civilinės sutartinės atsakomybės pagrindu, o tuo tarpu A. M. kredito įstaigoms atsako deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu, nes kreditai buvo gauti jam panaudojant apgaulę ir padarant nusikalstamas veikas, t. y. suklastojant kreditams gauti reikalingus dokumentus. Šioje byloje nuteistas yra tik A. M., o tam įtakos turėjo (duomenys neskelbtini) sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenims, kurių vardu buvo sudarytos kredito sutartys, tačiau nors tai neleidžia vertinti minėtų asmenų veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, nereiškia, kad jie kredito įstaigoms neturi jokių įsipareigojimų civilinės atsakomybės ribose. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, dalis asmenų savo kreditinius įsipareigojimus vykdo, t. y. Au. M. ir D. M. skolas dengia.

29. UAB „S.“ civiliniame ieškinyje nurodo, kad paaiškėjus, jog pagal vartojimo sutartį mokėjimus atlieka ne atsakovas, bet sutartį pasirašęs asmuo Au. M., o teismui nustačius, kad A. M. kaltas dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, Au. M. įmokėtos sumos turėtų būti grąžinamos nukentėjusiajam, todėl visą ieškinio sumą prašoma priteisti iš A. M. Toks vertinimas yra visiškai neteisingas, nes, jei asmenys, kurių vardu buvo gauti kreditai, savo skolinius įsipareigojimus įvykdytų, nėra garantijos, kad priteisus turtinės žalos atlyginimą iš A. M., bankas sumokėtas įmokas asmenims grąžintų arba jie patys kreiptųsi į bankus dėl minėtų sumų grąžinimo, o tokiu atveju bankas nepagrįstai praturtėtų. Kredito įstaigos iš A. M. prašo priteisti visą sumą pagal kredito sutartis, nors dalis asmenų kreditinius įsipareigojimus vykdo ir įsiskolinimus dengia, tačiau likusi nepadengta suma, t. y. likusi neatlyginta žala, šiame proceso etape nėra patikslinta. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškovai turtinę žalą prašė priteisti ir civilinius ieškinius pareiškė ne tik A. M., bet kaltinime nurodytiems asmenims, kurių naudai ir vardu buvo suteikti kreditai (tik vėliau civilinius ieškinius patikslino, kai minėtiems asmenims ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), yra pagrindas tuos asmenis – Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. –, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio nuostatomis, pripažinti civiliniais atsakovais ir įtraukti į bylą. Tuomet turėtų būti atliekamas tyrimas ir sprendžiamas klausimas, ar buvo padaryta žala, jei taip – kas ir kokia apimtimi turi ją atlyginti. Civilinės sutartinės atsakomybės pagrindu Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. civiliniais atsakovais pripažinti ir įtraukti į procesą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negalima, kadangi, visų pirma, jie nebeturėtų galimybės apskųsti teismo priimto sprendimo (kasacija galima tik dėl teisės klausimų, bet ne dėl faktinių aplinkybių nustatymo), o be to, civiliniai atsakovai turi teisę ginčyti pareikštus civilinius ieškinius viso proceso metu, įtraukus minėtus asmeninis civiliniais atsakovais į bylą tik apeliacinėje instancijoje, tokia jų teisė būtų apribota.

30. Teisė būti išklausytam apima ne tik kaltės ar nusikalstamos veikos požymių nustatymo klausimus, bet ir kitus reikšmingus aspektus, susijusius su nagrinėjama byla, įskaitant ir asmens pareigą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-387/2023). Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl civilinių ieškinių tenkinimo ar netenkinimo, jei tenkinimo – kokia apimtimi, nes jų sutartinė atsakomybė nėra panaikinta / paneigta. Tačiau, ar reikalinga priteisti turtinę žalą ir iš kokių asmenų, šioje byloje nagrinėjamu atveju dar turi būti aiškinamąsi ir atliekamas išsamus tyrimas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi nagrinėjamu atveju byla dalyje dėl civilinių ieškinių yra grąžinama pirmosios instancijos teismui, kad jis spręstų klausimą, ar civiliniai ieškiniai turi būti tenkinami, jei taip – kokia apimtimi, ir iš kurių asmenų turi būti priteisiama turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta.

31. Apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog tam, kad būtų galima į 31 punkte minėtus klausimus atsakyti išsamiai, turi būti atliktas tyrimas ir nustatyta, ar gali būti turtinė žala nagrinėjamu atveju priteista iš vieno asmens – nuteistojo A. M., ar vis tik yra pagrindas spręsti dėl žalos priteisimo ir iš anksčiau minėtų asmenų – Au. M., M. B., E. A., J. Š. ir D. M. – civilinės sutartinės atsakomybės pagrindu. Kolegija dėl kitų nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų – solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų – nepasisako. Šias aplinkybes turės išnagrinėti ir įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinius ieškinius. Vis tik kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Taigi, atsakant į argumentus dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo, reikia vadovautis CK normomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-49/2016). Taigi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių tenkinimo naikinama ir byla dėl civilinių ieškinių perduodama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (kreditų iš (duomenys neskelbtini) filialo ir UAB „S.“ gavimas Au. M. vardu) ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (kredito iš (duomenys neskelbtini) filialo gavimas M. B. vardu) ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (kredito iš (duomenys neskelbtini) filialo gavimas E. A. vardu) ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (kredito iš UAB „S.“ gavimas J. Š. vardu) ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (pasikėsinimas gauti kreditą iš UAB „S.“ A. K. vardu) ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (kreditų iš (duomenys neskelbtini) filialo ir UAB „B.“ gavimas D. M. vardu) ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) (pasikėsinimas gauti kreditą iš (duomenys neskelbtini) filialo S. S. vardu) ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš kaltinimo ir nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė „turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą“.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje patikslinti, jog „A. M. nuteistas už tai, kad apgaule kitų naudai gavo ir pasikėsino gauti kreditą bei suklastojo dokumentus“.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat patikslinti A. M. atliktų veiksmų teisinį vertinimą: 1) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai gavo 14 299,33 Eur kreditą“; 2) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule Au. M. naudai gavo 10 000 Eur kreditą“; 3) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule M. B. naudai gavo 14 018,69 Eur kreditą“; 4) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule E. A. naudai gavo 14 436,96 Eur kreditą“; 5) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule J. Š. naudai gavo 13 000 Eur kreditą“; 6) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule A. K. naudai pasikėsino gauti 15 000 Eur kreditą“; 7) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai gavo 14 018,69 Eur kreditą“; 8) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule D. M. naudai gavo 10 000 Eur kreditą“; 9) „Tokiu būdu A. M. suklastojo dokumentą ir apgaule S. S. naudai pasikėsino gauti 25 000 Eur kreditą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (Au. M. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (M. B. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (E. A. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (J. Š. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (A. K. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (D. M. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968) ir 300 straipsnio 1 dalį (S. S. epizodas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias subendrintas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies – po 3 (tris) mėnesius – pridedant kitas bausmes, ir A. M. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. ir suėmimo nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653), šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653)).

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo tenkinti civilinių ieškovų UAB „S.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ filialo civiliniai ieškiniai, ir perduoti bylą dėl civilinių ieškinių nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.