Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir pagal 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. M. nedelsiant turi atlikti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš A. M. priteista UAB (duomenys neskelbtini) 36 561,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, (duomenys neskelbtini) filialui – 62 808,38 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi aukščiau minėtas nuosprendis panaikintas ir byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teisme A. M. iš esmės savo poziciją pakeitė, t. y. jis nesutiko su nusikalstamų veikų kvalifikavimu, baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais, taip pat nesutiko su savo vaidmeniu nusikalstamų veikų darymo metu, teigdamas, kad darant nusikalstamas veikas jo vaidmuo buvo tik padėjėjo arba bendrininko padėjėjo, taip pat tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Klaipėdos apygardos teismas grąžindamas bylą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo, konstatavo, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kelia labai daug abejonių. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad liko ,,<...nenagrinėtas klausimas dėl A. M., kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus (iniciatoriaus), vaidmens, taip pat jo santykis su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu (pvz., bendrininkavimas). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kuriais priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad apelianto ir asmenų, kuriems ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kurie faktiškai gavo kreditus, veiksmai yra glaudžiai susiję. Be asmenų, kuriems faktiškai išmokėti kreditai, tam tikrų veiksmų (pvz., bankinių operacijų patvirtinimo banko suteiktais asmens identifikavimo instrumentais) atlikimo ir apeliantas nebūtų galėjęs atlikti nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Nesiaiškintos aplinkybės dėl kitų asmenų, kurie, aiškiai suvokdami, kad įprastomis sąlygomis (t. y. pateikę teisingus duomenis apie save kredito įstaigoms) kreditų nebūtų gavę, iš kredito įstaigų gavo kreditus, indėlio į nusikalstamų veikų padarymą galbūt veikiant bendrininkų grupe. Nors ikiteisminiai tyrimai asmenims, faktiškai gavusiems kreditus, buvo nutraukti, tačiau teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar asmenys, suprasdami, kad įprastomis sąlygomis kredito negautų, pagal savo asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį ir kt.) tikrai negalėjo suvokti apie padarinius, kilsiančius dėl nusikalstamų veikų (kreditų gavimas pateikiant kredito įstaigoms tikrovės neatitinkančius duomenis), ir ar tokių padarinių kilimas, nors ir nebuvo siekiamas, negalėjo būti sąmoningas (faktiškai gauti kreditus). Antra, visiškai nesiaiškinta, ar apgaulės būdu gautus kreditus buvo planuota grąžinti, o ši aplinkybė gali lemti kitokį, negu nustatytas skundžiamame nuosprendyje, nusikalstamų veikų kvalifikavimą, taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl būtent A. M. priklausančio atlyginti civilinių ieškinių dydžio. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys į tai, kad, siekiant atriboti BK 182 ir 207 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, vienas iš atribojimo kriterijų yra būtent ketinimas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, aplinkybės, ar asmenys, realiai gavę kreditus, ketino realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus, t. y. grąžinti gautus kreditus. O šios aplinkybės nustatymas gali lemti kitokį nusikalstamų veikų kvalifikavimą – kreditinį sukčiavimą (ne BK 182 straipsnio 2 dalis, o 207 straipsnio 2 dalis). Nesiaiškinta, kokią apgaulės būdu gautų kreditų dalį gavo apeliantas, kokią asmenys, į kurių sąskaitas kredito įstaigos kreditus išmokėjo. O ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat gali turėti esminės įtakos sprendžiant dėl apeliantui tenkančios atlyginti civilinių ieškinių dalies”. 2022 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltę pripažino iš dalies ir sutiko duoti parodymus tik po liudytojų apklausos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas paprašė bylą grąžinti prokurorui papildomam tyrimui atlikti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą 3 (trims) mėnesiams Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias ne tik su A. M. pareikštais kaltinimais, bet ir asmenų, kurie faktiškai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenį nusikalstamų veikų darymo metu, ir akivaizdu, kad tokie asmenys bus apklausiami apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko įgyja specialiojo liudytojo statusą. Minėta BPK norma nenumato galimybės teismui asmenis apklausti specialiaisiais liudytojais, nes tokie asmenys apklausiami prokuroro nutarimu. Be to, kaip ir konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiek A. M., tiek gavusių kreditus asmenų veiksmai glaudžiai susiję, o naujų aplinkybių išaiškinimas gali būti susijęs su bendrininkavimo grupės nustatymu, visiškai kitokiu nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei galimu baudžiamosios atsakomybės taikymu. Teismas nurodė, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėjo, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio kodekso pažeidimais laikytini tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje, 10 ir 11 punktuose, konstatuoti tokie trūkumai, kurių teismas, net ir būdamas aktyvus, ištaisyti negali, nes kaip ir minėta, šie trūkumai susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A. M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu. Kadangi teismas šių veiksmų atlikti negali, todėl baudžiamoji byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti teisme. Prokuroras skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog BPK nenumato galimybės teismui apklausti asmenis liudytojais, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nes tokie asmenys apklausiami tik prokuroro nutarimu. Prokuroras nurodo, kad LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, jis negali būti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus. Kitaip tariant, tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieš apklausą turi būti nedviprasmiškai išaiškinta teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019). Prokuroro nuomone, tokiu būdu teismo teiginiai, jog negali apklausti asmenų, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir tai teismui trukdo nagrinėti bylą yra visiškai nepagrįsti. Taip pat, prokuroro vertinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A. M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą, tokių trūkumų nenustatė ir pirmos instancijos teismas priėmęs nuosprendį šioje byloje. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2021-11-25 nutartyje, kuria bylą perdavė nagrinėti iš naujo, išreiškė abejones dėl asmenų, kurie faktiškai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenų nusikalstamų veikų darymo metu, jų santykio su A. M., nes byla pirmos instancijos teisme, A. M. kaltę pripažinus visiškai ir tiek jam, tiek jo gynėjui sutikus, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir šie asmenys teisme nebuvo apklausti. Nurodo, jog kadangi A. M. apeliacinės instancijos teisme savo poziciją pakeitė, pagal pareikštą kaltinimą kaltės nebepripažino, dėl to, iškilo būtinybė išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, kurių A. M. nebepripažįsta ir būtent tai apeliacinės instancijos teismas pavedė atlikti bylą perduodamas iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog dėl asmenų, kurie faktiškai gavo kreditus, ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti visi tuo metu įmanomi duomenys, įvertintas jų santykis su A. M. ir priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę. Nurodo, jog toks sprendimas priimtas būtent pagal tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir įvertintus ikiteisminio tyrimo duomenis, ir šis sprendimas yra galiojantis. Pažymi, jog tuo tarpu perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimas atliktas nebuvo ir nebuvo paaiškėjusios naujos aplinkybės, ar paneigtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu yra priimtas ir galiojantis prokuroro sprendimas. Prokuroro nuomone, tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad šioje stadijoje yra paaiškėjusios naujos, kaltinime nenurodytos aplinkybės. Prokuroro vertinimu, dėl to skundžiamoje nutartyje teismas daro nepagrįstą išvadą dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių teismas ištaisyti negali. Prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti su teismo vertinimu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje 11 p. nurodytų aplinkybių paaiškėjimas būtų laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Nurodo, jog LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi teisę raštu pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam (nuteistajam) kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos, o teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016). Taigi, prokuroro nuomone, naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį nei yra kaltinime veikų kvalifikavimą, paaiškėjimas nagrinėjant bylą teisme, kai šiuo konkrečiu atveju būtų sprendžiama dėl iš esmės giminingų veikų numatytų BK 182 straipsnyje ir 207 straipsnyje, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Prokuroro vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti turi būti panaikinta.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nutartis naikintina.

6. BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

7. Apygardos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį bei A. M. surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuoja, jog teismo nutarties argumentai, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog LR teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei atsiranda bent menkiausių požymių, kad asmuo, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, jis negali būti apklausiamas teisme kaip liudytojas bendra tvarka būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus, t. y. tokiam liudytojui kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje prieš apklausą turi būti nedviprasmiškai išaiškinta teisė tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-942/2019). Todėl Apygardos teismas pritaria prokuroro nuomonei, kad tokiu būdu teismo teiginiai, jog jis negali apklausti asmenų, kurie gali duoti parodymus ir apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką ir tai teismui trukdo nagrinėti bylą yra visiškai nepagrįsti. Apygardos teismas taip pat pritaria prokurorui, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie susiję su naujų, kaltinime nenurodytų aplinkybių nustatymu, kaltinamojo A. M. vaidmeniu ir santykiu su kitais asmenimis nusikalstamų veikų darymo metu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą, tokių trūkumų nenustatė ir pirmos instancijos teismas priėmęs nuosprendį šioje byloje. Apygardos teismas pritaria prokuroro pozicijai, kad apeliacinės instancijos teismas 2021-11-25 nutartyje, kuria bylą perdavė nagrinėti iš naujo, išreiškė abejones dėl asmenų, kurie faktiškai gavo kreditus ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vaidmenų nusikalstamų veikų darymo metu, jų santykio su A. M., nes byla pirmos instancijos teisme, A. M. kaltę pripažinus visiškai ir tiek jam, tiek jo gynėjui sutikus, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir šie asmenys teisme nebuvo apklausti. Pažymėtina, jog A. M. apeliacinės instancijos teisme savo poziciją pakeitė, pagal pareikštą kaltinimą kaltės nebepripažino, dėl to iškilo būtinybė išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, kurių A. M. nebepripažįsta ir būtent tai apeliacinės instancijos teismas pavedė atlikti bylą perduodamas iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Apygardos teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog dėl asmenų, kurie faktiškai gavo kreditus, ikiteisminio tyrimo metu yra surinkti visi tuo metu įmanomi duomenys, įvertintas jų santykis su A. M. ir priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių įtariamųjų kaltę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šioje stadijoje yra paaiškėjusios naujos, kaltinime nenurodytos aplinkybės. Taip pat pritartina prokuroro nuomonei, jog naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį nei yra kaltinime veikų kvalifikavimą, paaiškėjimas nagrinėjant bylą teisme, kai šiuo konkrečiu atveju būtų sprendžiama dėl iš esmės giminingų veikų numatytų BK 182 straipsnyje ir 207 straipsnyje, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

8. Apygardos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja savo nutartyje gana abstrakčiai išdėstė ir lakoniškai aptarė, jos nuomone, esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ir nenurodė, kodėl jų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Apygardos teismo vertinimu, visi nutartyje nurodyti trūkumai gali būti ištaisomi teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apygardos teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, jog visi teismo nutartyje keliami klausimai dėl baudžiamojo proceso pažeidimų gali būti išspręsti nagrinėjant bylą teisme, todėl nebuvo būtina konstatuoti, jog nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir todėl byla grąžinama prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso pažeidimai nėra esminiai ir neužkerta kelio nagrinėti bylą teisme, todėl apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui.

9. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi tęsiant bylos nagrinėjimą prokurorui nėra uždrausta patikslinti kaltinimą, jei būtų nustatytos įstatyme numatytos sąlygos. Taigi šiuo atveju prokuroras turi galimybę bylą nagrinėjant teisme tikslinti kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, duomenis apie asmenis, dalyvavusius darant vieną ar kitą nusikalstamą veiką, bei veikų kvalifikavimą.

10. Be to BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

11. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui nėra pagrindo, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.