Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1091-577/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-1091-577/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15751-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“

Kategorijos

2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-1091-577/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15751-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ir atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovių 8 227,51 Eur tiesioginių nuostolių, 974,14 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d., 121 Eur už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Sistela“ ekspertinę sąmatą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė skirti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir - ESO) ir jos atstovei J. B. po 300 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, įrodymų slėpimą, melagingus parodymus.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. ieškovas su tiekėju UAB ,,Ignitis“ pasirašė dvi Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis, pagal kurias tiekėjas UAB ,,Ignitis“ ir operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti dujas ir atlyginti ieškovui tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo nevykdymo adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 6 d. tuometinė AB ,,Lietuvos dujos“ įrengė apskaitos prietaisus ir paleido dujas į ieškovo tinklus. 2016 m. sausio 16 d. ieškovas, būdamas kieme, pastebėjo, kad šildymo katilai neveikia. 2016 m. sausio 16 d. ieškovas telefonu susisiekė su dujų avarine tarnyba, kaip nurodyta dujų tiekimo sutarties 26.11 punkte. Atvykę avarinės darbuotojai nurodė, jog greičiausiai dėl drėgmės, esančios požeminiame dujotiekyje užšalo reduktorius. Po avarinės tarnybos darbuotojų remonto dujos atsirado. Neužtikrinus dujų tiekimo, ieškovas patyrė 8 227,51 Eur dydžio nuostolius, kadangi užšalo dviejų namų šildymo sistemos ir sugedo prietaisai. Ieškovas turėjo įsigyti naują įrangą ir sumokėti už atitinkamas paslaugas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti, netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo. Ieškovui informavus, kad nėra dujų sistemoje, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad atsijungė slėgio reguliatorius, kuris įrengtas apskaitos dėžėje. Dujų tiekimas buvo nutrūkęs 2 buitiniams vartotojams, dujų atjungimo vartotojams trukmė – 63 minutės. Ieškovas tik 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo iškvietimo dienos, pateikė atsakovėms pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ komisija 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą netenkinti ieškovo prašymo atlyginti žalą, padarydama išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys nepagrindžia atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaltės, kadangi atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė nei sutartinių, nei teisės aktais jai nustatytų įpareigojimų, be to, ieškovas nepagrindė prašomos atlyginti žalos dydžio. Dujų tiekimas į ieškovo butus buvo visiškai nutrūkęs dėl dujų slėgio reguliatoriaus sutrikimo, todėl už ieškovui kilusią žalą būtų atsakinga atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (o ne atsakovė UAB ,,Ignitis“), tačiau tik tuo atveju, jei būtų nustatytos ir ieškovo įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra atsakinga už dujų sistemos sutrikimą – reguliatoriaus išsijungimą ir dėl to kilusią ieškovui žalą. Dujų tinkluose ir jų įrenginiuose galimi nenumatyti sutrikimai ir gedimai, tačiau taikant sutartinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti atsakingo už kilusią žalą asmens neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neatliko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų konkrečių pareigų. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina tiek vidutinio slėgio dujotiekio, įrengto (duomenys neskelbtini), tiek į ieškovo butus įrengtų žemo slėgio dujotiekio įvadų, tiek ieškovui įrengto reguliatoriaus kokybę ir jų atitiktį galiojančių techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikėsi Eksploatavimo taisyklių 2 priede nustatyto techninės priežiūros periodiškumo. Atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai tinkamai, Eksploatavimo taisyklių 44 punkte nustatyta tvarka lokalizavo sutrikimą. Jokie atsakovės veiksmai (neveikimas) negalėjo sukelti slėgio reguliatoriaus sutrikimo (atsijungimo). Reguliatoriaus gedimas nebuvo nustatytas, todėl jis nebuvo keičiamas nauju. Ieškovo reikalavimas atlyginti 8 227,51 Eur nuostolius nėra tinkamai pagrįstas. Ieškovo prašymas priteisti 121 Eur išlaidų už UAB „Sistela“ suformuotą lokalinę sąmatą atmestinas. Šios sąmatos užsakymas, atsakovės komisijai jau nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą pagal ieškovo pateiktus dokumentus, neva išsamiai įrodančius jo patirtus tiesioginius nuostolius, nebuvo reikalingas. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, ši sąmata buvo sudaryta dėl jau atliktų remonto darbų, taigi visiškai nesuprantama, kokiu tikslu ieškovas užsakė šios sąmatos atlikimą. Taip pat visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d., kadangi ieškovas į atsakovę dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2018 m. sausio 5 d.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Ignitis“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog UAB ,,Ignitis“ vykdo tik gamtinių dujų tiekimo veiklą, tačiau neeksploatuoja ir nevykdo dujų sistemos, priklausančios atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, priežiūros darbų, nevykdo dujų sistemos ir jos įrenginių įrengimo, remonto ir kitokių darbų bei neatlieka dujų tiekimo nutraukimo ar pajungimo darbų. Atsižvelgiant į tai, ieškinys, pareikštas atsakovės UAB ,,Ignitis“ atžvilgiu, yra visiškai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui D. K. iš atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 8 227,51 Eur nuostolių, 121 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 166,80 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 515,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 814,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nurodė, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog dujų tiekimas į ieškovo objektus buvo nutrūkęs atsijungus dujų slėgio reguliatoriui. Teismas sutiko su atsakovėmis, jog nėra sąlygų atsakovės UAB ,,Ignitis“ civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė UAB ,,Ignitis“ vykdo dujų tiekimo veiklą, o šiuo atveju nutrūkęs dujų tiekimas nebuvo susijęs su netinkamu gamtinių dujų tiekimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovės UAB ,,Ignitis“ atžvilgiu kaip nepagrįstus.

7. Teismas nustatė, jog pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. sutarčių Bendrąsias sąlygas, vartotojui sudarius šią sutartį su tiekėju, atskira sutartis su operatoriumi nesudaroma, tačiau operatorius lieka atsakingas už skirstymo sistemos valdymą, eksploatavimą, matavimo priemones (Bendrųjų sąlygų 5 punktas). Sutarčių bendrųjų sąlygų 17 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad pagal dujų tiekimo patikimumą ieškovas yra priskiriamas nenutrūkstamo dujų tiekimo grupei ir yra laikomas pažeidžiamu vartotoju. Teismo vertinimu, pats faktas, kad dujų tiekimo sutrikimo priežastis atsirado atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ priklausančioje dujų sistemos riboje, dėl ko ieškovui nebuvo užtikrintas nenutrūkstamas dujų tiekimas, patvirtina šios atsakovės neteisėtus veiksmus – atsakovė neužtikrino nenutrūkstamo dujų teikimo ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.247 straipsnis).

Šalies argumentai

8. Ieškovas nurodė, kad dėl nutrūkusio dujų tiekimo patyrė 8 227,51 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro sugedusios įrangos įsigijimo ir atliktų darbų kaina. Teismo vertinimu, faktas, kad UAB ,,D.“ yra per giminystės ryšius su ieškovu susijusi įmonė, savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB ,,D.“ sudarytu defektacijos aktu ar pripažinti nepagrįstais UAB ,,D.“ atliktų darbų akte nurodytus darbus ir/ar jų kainą. Ieškovo pateikta UAB ,,Sistela“ 8 266,43 Eur sumos lokalinė sąmata šildymo sistemos atstatymo darbams po dujų slėgio reduktoriaus užšalimo patvirtina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra adekvačios, atitinka rinkos kainą. Teismo nuomone, ieškovas pagrindė prašomų atlyginti 8 227,51 Eur nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnis). Šie nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nutrūkusiu dujų tiekimu dėl atsijungusio slėgio reguliatoriaus, t. y. su neteisėtais atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ veiksmais (CK 6.247 straipsnis), Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 8 227,51 Eur dydžio nuostolių iš atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 121 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, priteisimo, kadangi siekdamas įrodyti realiai patirtų nuostolių pagrįstumą, ieškovas pateikė UAB ,,Sistela“ lokalinę sąmatą.

10. Teismo vertinimu, nesąžininga laikyti, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą nuo 2016 metų, kai tuo metu joks reikalavimas dėl žalos atlyginimo atsakovei net nebuvo pareikštas. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas tenkintino iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ kompensacines 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. (kreipimosi į atsakovę prašymu atlyginti žalą dienos) iki 2018 m. birželio 1 d. nuo 8 227,51 Eur sumos, kurios sudaro 166,80 Eur (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo netenkino, nes byloje nenustatyta, kad atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (jos atstovė) būtų nevykdžiusi teismo įpareigojimų, o ieškovo teiginiai apie įrodymų slėpimą ir melagingų parodymų davimą grindžiami prielaidomis ir yra niekuo nepagrįsti, teismas tokių atsakovės (jos atstovės) veiksmų nenustatė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl 974,14 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, priteisiant tik 116,80 Eur kompensacinių palūkanų; 2) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 5 procentų minimalias kompensacines palūkanas už kiekvieną kalendorinę dieną nuo žalos padarymo momento 2016 m. sausio 19 d. iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo 2018 m. birželio 1 d., t. y. 974,14 Eur sumą; 3) patikslinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškinys dėl jo esmės išspręstas teisingai, tačiau trūksta pirmosios instancijos teismo motyvų taikant griežtosios atsakomybės doktriną, kuri aktuali viešajam interesui užtikrinti. Neginčijamą teismo sprendimo dalį galėtų papildyti apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas ginčija tik sprendimo dalį, kuri prieštarauja CK 6.288 straipsnio nuostatoms. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti kompensacines palūkanas nuo žalos padarymo momento ir pranešimo atsakovės atstovams 2016 m. sausio 16 d. ir 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 15 d.

12.2. Teismas nepasisakė apie byloje esančius rašytinius įrodymus, apie liudytojų parodymus, nepasisakė dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų, kad aktualus dujotiekis, kuriame ir įvykimo gedimas, buvo pastatytas be statybos leidimo ir naudojant Lietuvos klimatinėms sąlygoms naudoti nesertifikuotą (netinkamą) įrangą, nepagrįstai neskyrė atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei baudos. Kadangi byloje susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, byloje yra viešasis interesas, todėl teismo nutartis turi būti aiški, motyvuota.

12.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad prievolė atlyginti žalą (mokėti kompensacines palūkanas) atsirado tik nuo 2018 m. sausio 5 d., o ne nuo 2016 m. sausio 16 d., kai ieškovas telefonu informavo apie žalą ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojai atvykę į objektą pašalino gedimus. Teismas ignoravo CK 6.288 straipsnio nuostatas ir teisminę praktiką.

12.4. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą nepateikė 2016 m. sausio 16 d. telefoninio pokalbio, kaip nepateikė ir šio pokalbio sunaikinimo įrodymų. Taikytina contra spoliatorem prezumpcija, įrodanti, jog ieškovas atsakovę apie padarytą žalą informavo 2016 m. sausio 16 d. 2016 m. sausio 19 d. ieškovas buvo nuvykęs į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatacinę tarnybą ir žodžiu informavo apie padarytą žalą. Ieškovas nebuvo supažindintas su galiojusia tvarka, kad apie patirtą žalą informuoti reikia ir raštu.

12.5. Kompensacinės palūkanos yra tik minimalūs nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Taip pat teismas neįvertino atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinės padėties, kuri yra daug geresnė, nei ieškovo.

12.6. Teismas neįvertino, kad sutarčių Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad vartotojui gali būti skaičiuojamas iki 14,24 procentų metinių palūkanų, todėl tokių pačių palūkanų galėjo prašyti ir ieškovas, bet pasirinko prašyti priteisti tik 5 procentų metines palūkanas.

12.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą siejama su žalos padarymo momentu (CK 6.288 straipsnio 2 dalis). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-530-459/2016 konstatavo, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).

12.8. Pasak kasacinės instancijos teismo, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu it didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą šioje byloje.

12.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad įrenginio DSRĮ Nr. 12553 atskirų komponentų (reduktoriaus, čiaupo, antgalių, vamzdžių, skaitiklių) sertifikatai į bylą nebuvo pateikti, nors to prašė ieškovas ir pareikalavo teismas, pirmąjį kartą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2018 metais. Atsakovės atstovės pateiktas 2009 m. sausio 13 d. tariamas liudijimas, pasirašytas AURELIEN TISSOT, iš kurio neva galima suprasti, kad DSRĮ Nr. 12553 įrengtas ne reduktorius FRANCEL B10, gamyklinis Nr. 070910B307, tačiau kažkoks kitas reduktorius BNG, kuris neva gali veikti nuo – 30 laipsnių. Teismas neįvertino šių aplinkybių, nors 2 tomo 124 lape esantis dokumentas, tikėtina, yra suklastotas, o ir nepateiktas jo originalus tekstas, be to, išverstas suinteresuoto asmens – DSRĮ Nr. 12553 gamintojo darbuotojo.

12.10. 2021 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paliudijo, kad FRANCEL B tipo reguliatorių atsijungimas buvo masinis reiškinys ir atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tai puikiai žinojo dar keletą metų prieš 2016 metus. Tai, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesprendė netinkamų reguliatorių pakeitimo tinkamais klausimo įrodo jos tyčinį neveikimą.

12.11. Atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, t. y. statybos darbus atliko be statybos leidimo, todėl jų kaltė yra preziumuojama. Šių aplinkybių teismas netyrė ir apie jas nepasisakė.

12.12. Atsakovės į bylą nepateikė panaudotų medžiagų atitikties sertifikatų, atitikties deklaracijų, taip pat dujotiekio eksploatavimo dokumentacijos ir (arba) jos sunaikinimo įrodymų.

12.13. Teismas atsisakymas priteisti kompensacines palūkanas nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 5 d. pažeidė kompensacinių palūkanų esmę, kuriomis siekiama kompensuoti bent jau minimalius nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai tuo tarpu ieškovas dėl patirtos žalos ir ilgo bylos nagrinėjimo teisme patyrė ženkliai didesnius nuostolius. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakyta priteisti kompensacines palūkanas yra nepagrįsta ir keistina, nes teismas: pažeidė CK 6.288 straipsnio nuostatas; pažeidė socialinį teisingumą, nes tai susiję 3 mažamečių ieškovo vaikų interesais; neįvertino, kad ieškovas ekspertinį tyrimą užsakė savo lėšomis, kurių išlaidų padengti nepaprašė; neįvertino, kad ieškovas patyrė dideles laikos sąnaudas; neįvertino ieškovo streso/išgyvenimų, dėl ilgai trunkančio ir varginančio teismo proceso; neįvertino, kad atsakovės nesutiko žalą atlyginti be teismo ir teismo procesas yra tik dėl atsakovių kaltės; neįvertino, kad, jeigu ieškovas žalai padengti skirtas lėšas 2016 metais būtų investavęs į saulės elektrinę, iki 2022 metų būtų uždirbęs ne mažiau kaip 50 procentų grąžos; neįvertino, kad procesinės 5 procentų metinės palūkanos faktiškai nekompensuoja realaus kainų padidėjimo nuo 2018 m. sausio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

12.14. 2020 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-210-794/2020 konstatavo, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja (CK 6.270 straipsnis).

Šalies argumentai

13. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovo D. K. reikalavimai, pakeisti ir, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ieškinio netenkinti, netaikant atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinės atsakomybės, arba ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš dalies atleidžiant nuo civilinės atsakomybės, ir sumažinti priteistą 8 227,51 Eur nuostolių sumą mažiausiai per pusę; 2) priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ civilinei atsakomybei atsirasti, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

13.2. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 17 punktas pritaikytas neteisingai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ kyla civilinė atsakomybė, jai neužtikrinus nenutrūkstamo dujų tiekimo ieškovui. Teismas neanalizavo teisinio reglamentavimo, nustatančio atsakovės ESO pareigas, vykdant dujų skirstymo sistemos valdymą, eksploatavimą, sprendime nenustatė ir nemotyvavo, kokiais savo neteisėtais veiksmais ir kokias konkrečias teisės aktų ir sutarčių nuostatas neva pažeidė atsakovė, o išvadą dėl civilinės atsakomybės taikymo padarė apsiribodamas tik sutarčių Bendrųjų sąlygų 5 ir 17 punktų formaliu vertinimu.

13.3. Vien faktas, kad dujų tiekimo sutrikimo priežastis atsirado atsakovei ESO priklausančioje dujų sistemos riboje, savaime negali būti pagrindu pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai atsakovės ESO civilinei atsakomybei kilti, t. y. kad ieškovui kilę neigiami padariniai yra neva atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, valdant ir eksploatuojant dujų skirstymo sistemą. Tvarkos 8.3.1 punkte nustatyta, jog atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ neatlygina žalos, jei dujų skirstymas nutraukiamas ar apribojamas dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ir pan.). Nagrinėjamu atveju reguliatoriaus veikla buvo nesudėtingai atstatyta, t. y. reguliatorius pasileido lengvai (šias aplinkybes patvirtino ir pats ieškovas). Sutrikus ieškovo objektuose įrengto reguliatoriaus veiklai, analogiškos pasekmės kitiems (duomenys neskelbtini) g. gyventojams nekilo.

13.4. Teismas nenustatė galimų reguliatoriaus sutrikimo priežasčių, kas lėmė ieškovo žalos atsiradimą, nevertino, ar dujų tiekimas į ieškovo objektus sutriko dėl nuo atsakovės ESO veikimo/neveikimo priklausančių priežasčių. Nepašalinus abejonių, atsakovės neteisėtų veiksmų preziumuoti negalima. Teismas nevertino ir netyrė atsakovės pateiktų dujų slėgio reguliatoriaus FRANCEL B10 (tokio tipo reguliatorius, gamyklinis gaminio Nr. 070910B307, buvo sumontuotas ieškovo objektuose) gamintojo instrukcijos, gamintojo liudijimo dėl FRANCEL B tipo reguliatorių atitikties Slėginės Įrangos Direktyvai PED 97/23 EC ir gamintojo pranešimo apie OMT Tartarini ir FRANCEL įrangos naudojimą esant žemai temperatūrai, patvirtinančių, jog šio tipo reguliatoriai yra tinkami naudoti esant aplinkos temperatūrai iki -30°C.

13.5. Teismas nevertino liudytojo L. C. parodymų, kad dujų slėgio reguliatorius gali atsijungti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip paties vartotojo sistemos dujų slėgio padidėjimas, didelis gamtinių dujų suvartojimas, avarija vartotojo dujų sistemos dalyje. Galimos trys reguliatoriaus atsijungimo priežastys: 1) kai sumažėja įėjimo dujų slėgis (t. y. tiekiamas iš atsakovės skirstomojo dujotiekio į vartotojo sistemą); 2) kai padidėja slėgis vartotojo sistemoje (išėjimo slėgis) ir 3) kai padidėja dujų srautas vartotojo sistemoje (pvz. dėl avarijos vartotojo sistemoje). Iš galimų reguliatoriaus atsijungimo priežasčių net dvi gali būti dėl paties vartotojo vidaus dujų sistemos sutrikimų, gedimų. Nagrinėjamu atveju atsakovės ESO skirstomojo dujotiekio pažeidimų, kuriuos būtų reikėję remontuoti, nustatyta nebuvo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad reguliatorius atsijungė dėl sumažėjusio įėjimo dujų slėgio (t. y. tiekiamo iš atsakovės skirstomojo dujotiekio į vartotojo sistemą). Kadangi jokių pasekmių nepatyrė kiti vartotojai, apeliantės vertinimu, reguliatorius atsijungti galėjo tik dėl likusių galimų priežasčių, kurios priklausė išimtinai nuo ieškovo vidaus dujų sistemos eksploatavimo.

13.6. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau ir – Tiekimo taisyklės) 177 punkte nustatyta, kad vartotojas prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo. Teisės aktai nereglamentuoja atsakovei ESO pareigos pačiai, net kilus neigiamiems padariniams dėl dujų tiekimo sutrikimo, inicijuoti žalos tyrimo ir jos atlyginimo procedūrą, nesant vartotojo prašymo.

13.7. Tinkamas ir visapusiškas visų nurodytų aplinkybių ištyrimas, išsamus ir objektyvus byloje esančių rašytinių įrodymų bei minėtų liudytojo paaiškinimų įvertinimas suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad reguliatorius atsijungė ne dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ sprendime net nenustatytų neteisėtų veiksmų, o dėl paties vartotojo (ieškovo) veiksmų ar neveikimo, jam netinkamai eksploatuojant vartotojo dujų sistemą.

13.8. Teismas nevertino paties ieškovo pareigų dėl tinkamo vartotojo dujų sistemos eksploatavimo ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi, kurias pažeidus neabejotinai galėjo kilti šioje byloje nagrinėjamos neigiamos pasekmės.

13.9. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176, 185 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos medžiagą ir įrodymus, taip pat pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimą motyvuoti priimamą teismo sprendimą.

13.10. Sutartyse, o taip pat ir teisės aktuose, nėra nustatyta atsakovės ESO pareiga užtikrinti vartotojams nenutrūkstamą dujų tiekimą, kadangi tokia pareiga pagal teisinį reglamentavimą priskiriama tiekimo įmonėms. AB „Ignitis“ pareigos dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo ir patikimo, saugaus dujų tiekimo užtikrinimo turi būti suprantamos ir aiškinamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau ir – GDĮ) ir kitų teisės aktų nuostatas. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 17 punkto nuostatos turi būti vertinamos taip, kad netikėti, atsitiktiniai ir pavieniai dujų tiekimo sutrikimai ir dujų skirstymo sistemos sutrikimai/gedimai negali būti laikomi kaip tiekimo įmonės, ir tuo labiau operatoriaus, nenutrūkstamo dujų tiekimo vartotojams neužtikrinimas. Teismo išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovei neužtikrinus nenutrūkstamo dujų tiekimo ieškovui, yra nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktams.

13.11. Teismas pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodinėjimo taisykles, dėl ko nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalaujamą nuostolių sumą.

13.12. Teismas nevertino atsakovės ESO nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių neva sugedusių dujinių katilų įsigijimą.

13.13. Nebuvo įvertintos aplinkybės, jog (i) Defektacijos akte pateikiama tik rekomendacinio pobūdžio informacija, nenurodant ar kitaip nenustatant konkrečių įrangos ar jos atskirų dalių gedimo priežasčių, nėra įvertinta atskirų įrangos dalių keitimo galimybė ir nenurodyta išvada, jog katilai neremontuotini; (ii) Ieškovas Defektacijos aktą atsakovei pateikė tik su 2018 m. kovo 30 d. raštu, kai 2018 m. kovo mėn. atsakovės darbuotojas paprašė ieškovo pateikti defektinio akto kopiją, kas kelia abejonių dėl jo surašymo aplinkybių; (iii) Defektacijos aktą surašė ieškovo brolis K. K., dirbantis UAB „D.“, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl šio akto surašymo tikrumo ir tinkamumo, kurių teismas neišsklaidė; (iv) ieškovas neva Defektacijos akto surašymo metu buvo UAB „D.“, kuri parengė Defektacijos aktą, darbuotojas. Apelianto nuomone, teismas Defektacijos aktą turėjo vertinti kritiškai – kaip neobjektyvų ir šališką įrodymą bei nesivadovauti priimant sprendimą.

13.14. Teismas sprendime nenurodė argumentų apie tai, kuria iš lokalinių sąmatų rėmėsi, priimdamas sprendimą, ir jei buvo vertinama lokalinė sąmata pagal 2015.10 kainas, kodėl ja vadovavosi, kai įvykis įvyko 2016 m. sausio 5 d., o taip pat kodėl šioje sąmatoje yra nurodytos visiškai analogiškos kainos, kokios buvo lokalinėje sąmatoje 2017.10 kainomis.

13.15. Jei ieškovas nedelsdamas būtų pranešęs atsakovei ESO apie nutrūkusį dujų tiekimą vartotojo dujų sistemoje ir atsakovė būtų turėjusi galimybę laiku pašalinti dujų tiekimo sutrikimus, žala ieškovo turtui nebūtų padaryta arba ji būtų ženkliai mažesnė. Ieškovas šaltuoju metų laikotarpiu paliko objektuose esančią šildymo įrangą be priežiūros. Dujiniai katilai turi būti naudojami laikantis įrenginių eksploatacijos taisyklių ir gamintojo nustatytų reikalavimų, jie, kaip ir pats gyvenamasis namas, turi būti tinkamai ir atsakingai prižiūrimi. Apeliantės nuomone, ieškovas prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo.

13.16. Byloje nustatyta, jog ieškovui 2016 m. sausio 18 d. atsakovės ESO darbuotojai paaiškino, kokia tvarka jis turėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo (tai nurodoma ir pačioje ieškovo 2018 m. sausio 5 d. pretenzijoje). Tačiau ieškovas per Taisyklių 177 punkte nustatytą terminą dėl žalos atlyginimo į atsakovę nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios galėtų pateisinti tokį nerūpestingą, nesąžiningą ir neapdairų ieškovo elgesį.

13.17. Teismas turėjo išnagrinėti šias aplinkybes ir net tuo atveju, jei būtų nustatęs, kad neegzistuoja pagrindai visiškai atleisti atsakovę ESO nuo civilinės atsakomybės, turėjo objektyviai ir nešališkai spręsti dėl atsakovės ESO atsakomybės mažinimo.

13.18. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad lokalinė sąmata buvo reikalinga ieškovui siekiant įrodyti realiai patirtų nuostolių pagrįstumą, kadangi pats ieškovas nurodė, kad lokalinė sąmata buvo sudaryta dėl jau atliktų remonto darbų ir ieškovas turėjo visus dokumentus (sąskaitas, pinigų priėmimo kvitus), patvirtinančius, kad ieškovas faktiškai patyrė 8 227,51 Eur dydžio išlaidų.

13.19. Teismas, spręsdamas, kad nustatyti atsakovės ESO neteisėti veiksmai, turėjo priteisti kompensacines palūkanas ne nuo 2018 m. sausio 5 d. (t. y. kreipimosi į atsakovus prašymu atlyginti žalą dienos), bet nuo 2018 m. balandžio 30 d. (atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ Komisijos sprendimo priėmimo dienos) arba nuo 2018 m. kovo 30 d. (ieškovo pateikto priedo prie 2018 m. sausio 5 d. prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos). Be to, jokio konkretaus žalos apmokėjimo įvykdymo termino ieškovas nenurodė nei savo 2018 m. sausio 5 d. pretenzijoje, nei 2018 m. kovo 30 d. papildomoje pretenzijoje. Nuostolių atlyginimo terminas, kurį praleidus ir būtų pagrindas skaičiuoti atsakovei kompensacines palūkanas, praleidus terminą įvykdyti prievolę, yra nustatytas Taisyklių 181 punkte, pagal kurį nuostoliai, patirti dėl dujų transportavimo ir (ar) tiekimo nutraukimo ar apribojimo, turi būti atlyginti per 30 kalendorinių dienų nuo jų vertės ir vartotojo prašymo pagrįstumo nustatymo dienos, jei vartotojas, tiekimo įmonė ir skirstymo sistemos operatorius nėra susitarę kitaip.

Atsiliepimas

14. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškovo D. K. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, kadangi joje nurodytos nuostatos taikomos deliktinės civilinės atsakomybės atvejais. Teismas aiškiai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei ESO taikoma civilinė atsakomybė, jai neva pažeidus tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Ignitis“ (tuo metu UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarytų Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarčių Nr. 12335460 ir Nr. 12335472 Bendrųjų sąlygų 5 ir 17 punktus. Tai reiškia, kad teismas taikė sutartinę civilinę atsakomybę.

14.2. Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. yra nepagrįstas. Nors teismas nepasisakė, kad CK 6.288 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, nes atsakovei taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, iš sprendime nurodytų argumentų darytina išvada, kad būtent dėl šios priežasties ir buvo remiamasi CK 6.261 straipsnyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, reglamentuojančiais sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo teisines pasekmes.

14.3. Teisės aktai nereglamentuoja atsakovei pareigos pačiai, net kilus neigiamiems padariniams dėl dujų tiekimo sutrikimo, inicijuoti žalos tyrimą ir jos atlyginimo procedūrą nesant vartotojo prašymo.

14.4. Kompensacinės palūkanos gali būti priteisiamos tik už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Jokio konkretaus žalos apmokėjimo įvykdymo termino ieškovas nenurodė 2018 m. sausio 5 d. pretenzijoje ir 2018 m. kovo 30 d. papildomoje pretenzijoje, tuo labiau 2016 m. sausio 16 d., kai telefonu tik išsikvietė atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ avarinę tarnybą ar 2016 m. sausio 18 d. apsilankymo atsakovės buveinėje metu. Ieškovas savo patirtos žalos dydį nurodė tik 2018 m. sausio 5 d. prašyme ir tik su šiuo prašymu pateikė pirminius (nors ir ne visus) rašytinius dokumentus, kuriais grindė savo reikalaujamų nuostolių dydį.

14.5. Ieškovas, laiku nepateikęs atsakovei ESO prašymo dėl žalos atlyginimo, nesilaikė jam nustatytų pareigų Taisyklių 177 punkte. Žalos atlyginimo terminas yra nustatytas Taisyklių 181 punkte, t. y. 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių vertės ir vartotojo prašymo pagrįstumo nustatymo dienos, kitaip tariant nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, kuris buvo priimtas 2018 m. balandžio 30 d.

14.6. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 42 punkte nustatyta tiekėjo (atsakovės UAB „Ignitis“) teisė vartotojui (ieškovui) skaičiuoti iki 0,04 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos už faktiškai suvartotas gamtines dujas delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Taigi šiame punkte nustatytos netesybos, taikomos vartotojui, tačiau tai nėra metinės palūkanos, todėl delspinigių dydis negali būti lyginamas su kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, dydžiu.

14.7. Reikšmės neturi ieškovo nurodomi argumentai apie atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinę padėtį ir jos vykdomą komercinę veiklą.

14.8. Teismas priėmė iš dalies pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atmesdamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 5 d.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Ignitis“ atsiliepimu į ieškovo D. K. apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

15.1. Nors ieškovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista dalis kompensacinių palūkanų tik iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, bei jokių reikalavimų atsakovės UAB „Ignitis“ atžvilgiu nereiškia, tačiau toliau laikosi pozicijos, kad neva abi atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, t. y. statybos darbus atliko be statybos leidimo, todėl jų kaltė yra preziumuojama. Šie ieškovo teiginiai nepagrįsti. Atsakovė UAB „Ignitis“ vykdo tik gamtinių dujų tiekimo veiklą, tačiau neeksploatuoja ir nevykdo dujų sistemos, priklausančios atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, priežiūros darbų, nevykdo dujų sistemos ir jos įrenginių įrengimo, remonto ir kitokių darbų bei neatlieka dujų tiekimo nutraukimo ar pajungimo darbų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nutrūkęs dujų tiekimas nebuvo susijęs su netinkamu gamtinių dujų tiekimu, todėl ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Ignitis“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįsti.

15.2. Ieškovo argumentai, aiškinant Sutarčių sąlygas ir jų sudarymo aplinkybes, kurių neva neįvertinęs pirmosios instancijos teismas sprendimu neapgynė ieškovo, kaip silpnesnės sutarties šalies (vartotojo), teisių ir nepagrįstai nepasisakė apie viešojo intereso (ne)buvimą, nepagrįsti. Sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Ignitis“ – gamtinių dujų tiekėjo. Gamtinių dujų sistemos operatorius – atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra ir negali būti laikomas viešuoju tiekėju. Atskyrus gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo veiklas, gamtinių dujų tiekimo įmonės funkcijas vykdo atsakovė UAB „Ignitis“, tuo tarpu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ toliau vykdo gamtinių dujų skirstymo veiklą kaip gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius.

15.3. Taip pat ieškovas argumentuoja, kad jis yra silpnesnė sutarties šalis ir todėl turi būti užtikrinta jo teisių ir teisėtų interesų apsauga, tačiau jis ieškiniu neginčijo Sutarčių sąlygų, nekvestionavo jų atitikties sąžiningumo kriterijams ir nereiškė jokių reikalavimų dėl tam tikrų Sutarčių sąlygų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis.

15.4. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 42 punkte nurodyta tiekėjo – atsakovės UAB „Ignitis“, bet ne atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, teisė reikalauti iš vartotojo apmokėti delspinigius, jam laiku neatsiskaičius už faktiškai suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas.

Šalies argumentai

15.5. Ieškovo nurodomi argumentai, kad neva kompensacinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2016 m. sausio 16 d. arba nuo 2016 m sausio 19 d., nepagrįsti, remiantis Taisyklių XIII skyriuje nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl skirstymo sistemos operatoriaus ar tiekimo įmonės atsakomybės už nepagrįstą dujų transportavimo ir (ar) tiekimo nutraukimą ar apribojimą vartotojams. Kadangi ieškovas prašymą dėl žalos atlyginimo atsakovėms pateikė tik 2018 m. sausio 5 d., atsakovė UAB „Ignitis“ mano, kad teismas pagrįstai netenkino dalies ieškovo reikalavimų dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2018 sausio 5 d.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Ignitis“ atsiliepimu į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą prašo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai pritaikė tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Ignitis“ (tuo metu UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) Sutarčių Bendrųjų sąlygų 17 punktą ir todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ kyla civilinė atsakomybė, jai neužtikrinus nenutrūkstamo dujų tiekimo ieškovui.

16.2. Teismas nepagrįstai sutapatino nenutrūkstamo dujų tiekimo užtikrinimą konkrečiai vartotojų grupei su tiekėjo ar operatoriaus nepagrįstu gamtinių dujų tiekimo nutraukimu konkrečiam vartotojui, todėl neteisingai pritaikė Sutarčių Bendrųjų sąlygų 17 punktą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.3. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, vadovaudamasis ir Sutarčių Bendrųjų sąlygų 5 punktu, kurį neva pažeidė atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“.

16.4. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepažeidė nei Sutarčių, nei teisės aktų nuostatų, vykdydama jai priklausančių dujų sistemų valdymą, eksploatavimą, tinkamai atliko dujų sistemos sutrikimo lokalizavimo darbus, taip pat tinkamai išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu sprendime nėra nustatyta, kad dujų slėgio reguliatorius atsijungė dėl kokių nors neteisėtų atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų.

17. Ieškovas D. K. atsiliepimu į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

17.1. Ieškinys, dėl ieškinio esmės, išspręstas teisingai, atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisėtai siekia išvengti atsakomybės už jos neteisėtais veiksmais kilusią žalą. Byloje yra surinkta daugiau nei pakankamai informacijos apie atsakovių neteisėtus veiksmus.

17.2. Atsakovė ESO neginčija fakto, kad aktualų dujotiekį pastatė neturėdama statybos leidimo, t. y. neteisėtai. Be to į byla nepateikti įrodymai (net teismui reikalaujant), kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atliko neteisėtai pastatyto dujotiekio eksploatavimo darbus.

17.3. Atsakovės ESO ginčijamą teismo sprendimo dalį papildyti galėtų apeliacinės instancijos teismas, įvardindamas (išviešindamas) atskleistą atsakovių neteisėtų veiksmų seką ir visumą, nes tai būtina viešajam interesui užtikrinti, pritaikydamas griežtosios atsakomybės doktriną.

17.4. Atsakovė ESO jau 2016 m. sausio 16 d. (informavus telefonu ir aprodant padarytą žalą objekte) žinojo apie padarytos žalos faktą, tačiau nesiėmė jokių priemonių žalai atlyginti, nors turėjo visas galimybes bendrauti su ieškovu ir šalinti gedimus savo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. ieškovas (buitinis vartotojas) su gamtinių dujų tiekėju UAB ,,Ignitis“ (tuo metu UAB „Lietuvos dujų tiekimas“) pasirašė dvi Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, dėl gamtinių dujų tiekimo į ieškovui priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Gamtinių dujų skirstymo operatorius pagal šias sutartis yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ (tuo metu AB ,,Lietuvos dujos“), su kuriuo atskira sutartis nesudaroma (sutarčių bendrųjų sąlygų 5 punktas). Pranešimas – užduotis patvirtina, jog 2016 m. sausio 16 d. AB ,,Lietuvos dujos“ gavo iškvietimą, jog objektuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nėra dujų; atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad atsijungęs slėgio reguliatorius; tą pačią dieną atnaujintas dujų tiekimas. Ieškovas 2018 m. sausio 5 d. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ su pretenzija dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad 2016 m. sausio 16 d. nustatė, jog butuose neveikia dujų šildymo katilai, ir kad nepatiekus dujų į butų dujų sistemas, patyrė 8 227,51 Eur nuostolius (už įrangos bei darbų pirkimą). AB „Energijos skirstymo operatorius“ Prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo komisija 2018 m. balandžio 30 d. nusprendė netenkinti D. K. prašymo atlyginti 8 347,51 Eur turtinės žalos, nes kliento pateikti dokumentai ir duomenys nepagrindžia bendrovės kaltės ir prašomos žalos dydžio. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovui 8 227,51 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 227,51 Eur sumą nuo 2018 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 606 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą pagrindžia tai, kad ji, kaip savo srities profesionalė, gana didelio šalčio metu galėjo ir privalėjo suprasti, jog gamtinių dujų nepatiekimas į gyvenamąjį namą tikėtinai padarė neigiamų padarinių bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ieškovo (vartotojo) atžvilgiu, padaryta, neištyrus ir nenustačius reikšmingų ginčui faktinių bylos aplinkybių, tinkamai neišanalizavus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nurodomų, kaip reikalavimo pagrindas ir atsikirtimų į juos argumentų, susijusių su sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti buvimu ar nebuvimu (veiksmų neteisėtumas, kaltės bei priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, žalos atsiradimas ir nuostolių dydis CK 6.246 – 6.249 straipsnių kontekste). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ginčui teisingai išspręsti esminio klausimo - kas lėmė žalos atsiradimą, ar dujų tiekimas į ieškovui priklausančius nekilnojamojo turto objektus sutriko ar nutrūko dėl objektyviai nuo atsakovės veikimo/neveikimo priklausančių priežasčių. Taip pat bylos duomenis vertindamas atsietai nuo jų visumos, teismas nepasisakė dėl ginčo šalių sutartinių pareigų vykdymo, atsakomybės ribų aktų Nr. 1-01-019732-01 ir 1-01-0109732-02 bei Taisyklių kontekste, kas reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimus. <...> Teismas turėjo techniniu požiūriu įvertinti kas sąlygojo slėgio reguliatoriaus atsijungimą bei ar iki ieškovo pranešimo, atsakovė turėjo technines galimybes nustatyti ar slėgio reguliatorius neveikia konkrečiame objekte. Šiuo aspektu turi būti atkreiptas dėmesys ir į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvadoje pateikiamą nuomonę dėl galimos reguliatoriaus išsijungimo priežasties – drėgmės dujotiekyje susikaupimo. <...> Pirmosios instancijos teismas turėjo siūlyti šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės žalos priežastims ir jos dydžiui nustatyti skyrimo, ar bent jau siūlyti į bylos nagrinėjimą iškviesti teismo ekspertą ar su ginčo šalimis nesusijusį specialistą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies. Tiek ieškovas, tiek atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinius skundus.

Dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinio skundo

23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktas, kad dujų tiekimo sutrikimo priežastis atsirado atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ priklausančioje dujų sistemos riboje, dėl ko ieškovui nebuvo užtikrintas nenutrūkstamas dujų tiekimas, patvirtina šios atsakovės neteisėtus veiksmus – atsakovė neužtikrino nenutrūkstamo dujų teikimo ieškovui. Teismas, be kita ko, vadovavosi 2015 m. rugsėjo 25 d. sutarčių bendrųjų sąlygų 5 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad vartotojui sudarius šią sutartį su tiekėju, atskira sutartis su operatoriumi nesudaroma, tačiau operatorius lieka atsakingas už skirstymo sistemos valdymą, eksploatavimą, matavimo priemones. Taip pat teismas rėmėsi Sutarčių bendrųjų sąlygų 17 punktu, kuriame nurodyta, jog pagal dujų tiekimo patikimumą ieškovas yra priskiriamas nenutrūkstamo dujų teikimo grupei ir yra laikomas pažeidžiamu vartotoju.

24. Apeliantės ESO įsitikinimu, teismas neteisingai pritaikė Sutarčių Bendrųjų sąlygų 17 punktą ir todėl nepagrįstai sprendė, kad šiai atsakovei kyla civilinė atsakomybė, jai neužtikrinus nenutrūkstamo dujų tiekimo ieškovui.

25. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

26. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

27. Civilinės atsakomybės taikymui, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).

28. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022).

29. Be kita ko, sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

30. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. Naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartimi, sudaryta su K. K., dujų įmonė įsipareigojo, be kita ko, pastatyti skirstymo sistemą iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), jei būtina sumontuoti namų dujų slėgio reguliavimo įtaisą ir dujų apskaitos sistemą, šiuo dujotiekiu gamtinių dujų skirstymą vykdyti esant statinio (dujų įmonės sistemos) pripažinimo tinkamu naudoti aktui (Sutarties 12.1 punktas); eksploatuoti Sutarties 12.1 punkte nurodytą dujotiekį ir dujų apskaitos sistemą (Sutarties 12.3 punktas); užtikrinti gamtinių dujų skirstymą iki dujų kiekio apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema taško Naujajam vartotojui, sudariusiam gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį su bet kuria tiekimo įmone ir prisijungusiam prie Dujų įmonės sistemos (Sutarties 12.4 punktas) (2 t., b. l. 93-95). 2014 m. liepos 9 d. Žemės sklypo ir butų dovanojimo sutartimi K. K. bei D. K. padovanojo atsakovui D. K. butus Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)). Nors duomenų, kad pasikeitus savininkui, sutartis buvo atnaujinta, byloje nėra, ieškovo su gamtinių dujų tiekimo įmone sudarytoje Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad dujų skirstymo sistemos operatorius, prie kurio prijungta vartotojo dujų sistema, lieka atsakingas už skirstymo sistemos valdymą, eksploatavimą, matavimo priemones (Sutarties 5 punktas). Akivaizdu, jog operatoriui neužtikrinus tinkamo jai priklausančios dujų sistemos veikimo, tiekimo sutarties tikslas (23.2 punkte nustatytos pareigos užtikrinti patikimą, saugų dujų tiekimą į pristatymo vietą, vartotojo objektui) nebūtų pasiektas.

31. Operatoriaus pareigos nustatytos ir Gamtinių dujų Tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, taip pat Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 (toliau ir – Eksploatavimo taisyklės).

32. Tiekimo taisyklių 100 punkte nustatyta, kad skirstymo sistemos operatorius privalo: (100.1.) eksploatuoti, valdyti ir plėtoti jam priklausančią skirstymo sistemą, užtikrinti patikimą skirstymo sistemos darbą, efektyvų ir saugų dujų pristatymą; (100.7.) nedelsiant pranešti vartotojams visuomenės informavimo priemonėmis, raštu ar kitais būdais apie avarijas, gedimus, sutrikimus, kurie daro įtaką skirstymo paslaugų teikimui.

33. Nors teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantės argumentams dėl Sutarčių 17 punkto aiškinimo ginčo situacijos kontekste (pažymėtina, kad minėtame punkte nurodyta, kokiai dujų tiekimo grupei priskiriamas Vartotojas, o tiekėjo pareigos, susijusios su tokiu priskyrimu detalizuotos kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163)), tačiau tai nepaneigia aukščiau minėtų atsakovės pareigų užtikrinti patikimą skirstymo sistemos darbą, efektyvų ir saugų dujų pristatymą bei atsakomybės dėl jų nevykdymo.

34. Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovė ESO netinkamai įrengė ar įrengė netinkamos kokybės jai priklausančią dujų sistemą ir/ar jos įtaisus, įskaitant dujų slėgio reguliatorių; teismo sprendime nėra nustatyta, kad atsakovė ESO savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi Sutarčių bendrųjų sąlygų 5 punkte nustatytus įsipareigojimus, ieškovas neįrodė, kad ESO netinkamai vykdė dujų sistemos ir jos įrenginių valdymą, eksploatavimą.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

37. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nuo ieškinio pateikimo nuosekliai įrodinėjo aplinkybes, kad įvykio vietoje buvę AB „Lietuvos dujos“ avarinės tarnybos darbuotojai kaip galimą dujų nebuvimo priežastį nurodė reduktoriaus užšalimą dėl drėgmės, esančios požeminiame dujotiekyje. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte teismui pateikė nuomonę, kad dujų slėgio reguliatorius galėjo išsijungti dėl galimai susikaupusios drėgmės dujotiekyje; pažymėjo, kad 2016 m. sausio mėnesio 1-6 dienomis oro temperatūra buvo -3,4 – 23 C; esant drėgmei dujotiekyje tokiomis sąlygomis yra didelė tikimybė, kad reguliatorius galėjo užšalti bei sustoti ir kaip pasekmė nutrūkti dujų tiekimas. Apeliantė ESO neginčija aplinkybės, jog viena iš priežasčių, dėl kurių gali įvykti reguliatorių sutrikimas (atsijungimas) yra didelis šaltis, tačiau atkreipia dėmesį į Tiekimo taisyklių 173 punktą, nustatantį, jog skirstymo sistemos operatorius ar tiekimo įmonė neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam dujų transportavimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba dujų kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl stichinių gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, žemės nuošliaužos, žemės drebėjimo, audros, erozijos ar pan.) ir gaisro atvejais.

38. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 13 d. pažymos matyti, jog žemiausia 2015 m. gruodžio mėnesio temperatūra siekė -18,3 C (gruodžio 31 d.), o iki 2016 m. sausio 16 d. žemiausia temperatūra buvo -23 C (sausio 5 d.). Pagal Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870, stichiniu meteorologiniu reiškiniu laikomas speigas, kuomet minimali oro temperatūra yra ? 30 °C. Taigi, ginčo laikotarpiu buvusi temperatūra nelaikytina stichiniu gamtos reiškiniu, todėl apeliantės nurodomos Tiekimo taisyklių nuostatos, šalinančios atsakovės atsakomybę, šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.

39. Apeliantės argumentas, kad ieškovas, nors ir laikėsi tokios pozicijos, tačiau neįrodė, kad reguliatorius buvo užšalęs dėl drėgmės, susikaupusios dujotiekyje, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

40. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2001 konstatuota, kad paskirstant įrodinėjimo pareigą būtina užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, t. y. sudaryti vienodas procesines galimybes abiem šalims įrodyti savo reikalavimus. Taikant šį civilinio proceso principą įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, kurias formuluoja įstatymas, teisės doktrina, teismų praktika. Viena iš tokių taisyklių nustato, kad vieną ar kitą faktą turi įrodyti ta šalis, kuriai tą padaryti yra lengviau, nes ji turi ar gali lengviau nei kita šalis gauti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

42. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ieškovo įrodinėjimo pareigos apimties bei galimybių, būtina atsižvelgti į ginčo objektą, ginčo subjektų statusą (ieškovas yra vartotojas, atsakovė – savo srities profesionalė (įmonės veikla, susijusi su gamtinių dujų skirstymu ir kt.)) bei jų galimybes nustatyti bei gauti ginčo įvykį sukėlusius įrodymus.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija fakto, kad dujų tiekimo sutrikimo priežastis atsirado atsakovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ priklausančioje dujų sistemos riboje. Tokio sutrikimo pasekmes šalino apeliantei priklausančios avarinės tarnybos darbuotojai, kurie nustatę dujų slėgio reguliatoriaus B-10 atsijungimą, galimų atsijungimo priežasčių, taip pat atliktų veiksmų nedetalizavo (nurodyti atlikti darbai – vizualiai patikrintas slėgio reguliatorius, atliktas kontrolinis sandarumo bandymas, atnaujintas dujų tiekimas vadovaujantis DT-25K-22-14 ir DS-30K-2-13 instrukcijomis; prietaisu PM-4 Nr. 2403 ir muilo emulsija patikrintas sandarumas). Nesant šių duomenų, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad reguliatoriaus veikla buvo atstatyta nesudėtingai, savaime nepaneigia reguliatoriaus užšalimo tikimybės. Duomenų, kad ieškovas turėjo galimybę kitu būdu fiksuoti dujų tiekimo sutrikimo faktą bei priežastis, nenustatyta. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginį, jog atsijungus dujų reguliatoriui dėl susikaupusios drėgmės, analogiškos pasekmės neabejotinai kiltų ir kitiems (duomenys neskelbtini) g. gyventojams. Nors pagal atsakovės pateiktus duomenis minėtoje gatvėje avarinės iškvietimų nebuvo užfiksuota, atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 5 d. (t. y. dieną, kuomet buvo žemiausia temperatūra), avarinė tarnyba buvo kviečiama, nurodant identišką priežastį – nėra dujų sistemoje.

44. Atsakovė ESO taip pat nurodo, jog teismas nevertino, jog tiek liudytojo L. C. parodymai, tiek Dujų slėgio reguliatoriaus FRANCEL B10 gamintojo instrukcija patvirtina tris galimas reguliatoriaus atsijungimo priežastis (viršslėgis arba išėjimo slėgio kritimas žemiau nustatyto taško (per didelis dujų poreikis arba sugedusi linija) arba įėjimo slėgio kritimas žemiau nustatyto taško (pažeistas vamzdynas), ir kad net dvi iš jų – gali būti dėl paties vartotojo vidaus dujų sistemos sutrikimų, gedimų. Pasak apeliantės, atsakovės ESO skirstomojo dujotiekio pažeidimų nustatyta nebuvo, be to, jei būtų sumažėjęs slėgis atsakovo dujotiekyje, tokias pat pasekmes būtų patyrę ir kiti vartotojai. Atsakovė ESO daro išvadą, kad reguliatorius galėjo atsijungti tik dėl likusių galimų priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovo vidaus dujų sistemos eksploatavimo.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad paminėtos aplinkybės nepaneigia anksčiau aptartos reduktoriaus veiklos sutrikimo (atsijungimo) dėl užšalimo tikimybės.

46. Teigdama, kad ieškovas atsako už savo dujų sistemos priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, apeliantė neatsižvelgia, jog slėgio reguliatorius, kuris atsijungė ir sustabdė dujų tiekimą, yra būtent jos dujų sistemos atsakomybės dalyje. Cituodama Sutarčių Bendrųjų sąlygų 26.12 punktą, numatantį ieškovo pareigą užtikrinti vartotojo teritorijoje esančių skirstomųjų dujotiekių ir jų įrenginių (dujų slėgio reguliatorių, uždaromųjų įtaisų, nuotolinio duomenų nuskaitymo ir matavimo priemonių) ir jų plombų saugumą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, o pastebėjus jų darbo sutrikimus, pažeistas plombas ar kitokius pažeidimus nedelsdamas informuoti tiekėją ar operatorių, apeliantė nenurodė ir objektyviais duomenimis nepagrindė, kad ieškovas pažeidė išvardintas pareigas (kad pastebėjęs dujų tiekimo sutrikimą apie tai delsė pranešti atsakovėms, kad įrenginiai buvo mechaniškai pažeisti ar pan.).

47. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, būtent atsakovė turi įrodyti savo atsikirtimus, kad reguliatoriaus atsijungimo priežastis – ieškovo vidaus dujų sistemos eksploatavimas.

48. Apeliantės teigimu, atsakovei ESO laiku ištirti įvykį bei nustatyti reguliatoriaus atsijungimo priežastį apsunkino paties ieškovo veiksmai, jam pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo tik 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo avarinės tarnybos iškvietimo dienos. Pažymi, jog vartotojo teisė pateikti prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo Tiekimo taisyklių 177 punkte nustatyta tikslingai, kad būtų sudaryta galimybė kuo objektyviau ir tiksliau nustatyti faktines įvykio aplinkybes, dėl kurių galėjo kilti neigiamos pasekmės, bei faktinės žalos dydį.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės argumentas yra pernelyg abstraktus. Pirma, Tiekimo taisyklių 177 punkto nuostatos pažeidimas neriboja vartotojo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, apeliantė nenurodė konkrečių aplinkybių, reikšmingų dujų tiekimo sutrikimo vertinimui, kurias būtų galima nustatyti ieškovui pateikus prašymą per 15 dienų. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 6 d. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus regiono dujų tinklo departamento Eksploatavimo tarnybos Buitinio dujų skaitiklio įrengimo ir užplombavimo aktuose yra duomenys apie ieškovo butuose įrengtus dujas vartojančius įrenginius (katilus), t. y. jų kiekis, tipas, modelis, galia. Ieškovas pateikė katilų bei kitų sugedusių įrenginių nuotraukas (pagal failo informaciją, darytas 2016 m. sausio 16-19 dienomis). AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų 2018 m. vasario 23 d. surašytame Vietos apžiūros akte yra duomenys, kad vizualiai buvo patikrinta ir apžiūrėta galimai sugadinta ir iš patalpų demontuota įranga: vandens šildymo boileriai, dujinis šildymo katilas „Junkers“ iš buto Nr. 2, dujinis šildymo katilas „Vaillant“ iš buto Nr. 1 ir kt. Kaip minėta, apeliantė nenurodė, kokie objektai bei aplinkybės, reikšmingos tyrimui, pasikeitė ar išnyko. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėti įrodymai, juos vertinant byloje surinktų įrodymų visumos kontekste (dėl tuo metu buvusios žemos temperatūros ir kt.), bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, leidžia daryti išvadą, kad dujų tiekimas į ieškovo butą buvo sutrikdytas būtent atsakovei pažeidus Sutarčių Bendrųjų sąlygų 5 punkte nustatytus įsipareigojimus, t. y. neužtikrinus patikimo skirstymo sistemos darbo, eksploatavimo, efektyvaus ir saugaus dujų pristatymo.

50. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo atsiliepime į atsakovės ESO apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių dėl dujotiekio statybos, priėmimo eksploatacijon, leidimo išdavimo ir pan., kadangi reikalavimas dėl dujotiekio statybos teisėtumo nėra pareikštas. Ieškovo išvardinti dokumentai (Statybos leidimas, Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktas) bei nurodytas teisinis reglamentavimas, argumentai dėl slėgio reguliavimo ir apskaitos įtaiso, jo komponentų sertifikavimo, tiesiogiai nesusiję su ginčo įvykiu, t. y. neįrodo, kad, jis yra nekokybiškas, netinkamai įrengtas ir būtent dėl paminėtų priežasčių slėgio reguliatorius išsijungė ginčo atveju. Ieškovas neneigia, kad tas pats reguliatorius veikia ir šiuo metu, o reikalavimai jį pakeisti ar kt., nereiškiami.

51. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pastebėjimu, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl įrodymų, susijusių su dujų tiekimo sutrikimo priežastimis, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teismo išvada dėl atsakovės ESO atsakomybės yra teisinga. CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais. Be to, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

52. Nagrinėjamu atveju teismas siūlė šalims skirti byloje ekspertizę žalos priežasčiai nustatyti, tačiau šalys pasirinko savo argumentus bei atsikirtimus įrodinėti liudytojų parodymais bei byloje esančiais ir papildomai teikiamais rašytiniais įrodymais. Taigi byla pagrįstai išnagrinėta pagal esamus įrodymus.

53. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nepagrįstai priteisė visą ieškovo reikalaujamą nuostolių sumą. Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė dokumentų, įrodančių neva sugedusių dujinių katilų įsigijimą. Kadangi ieškovas dirbo įmonėje, kuri vykdė šildymo sistemos įrengimo, montavimo darbus, atsakovei kyla abejonių dėl katilų įsigijimo aplinkybių, jų pagaminimo datos, kainos.

54. Teisėjų kolegija sutinka, kad aplinkybės apie sugedusios įrangos nusidėvėjimą bei įsigijimo kainą reikšmingos nustatant žalos dydį, o šiuo atveju ieškovas įsigijimo dokumentų nepateikė, tačiau šioje nutartyje jau aptartų įrodymų visuma (duomenys apie dujų avarinės (kuri nustatė dujų slėgio reguliatoriaus atsijungimą) kvietimą ir jo datą, pateikti įrodymai apie ginčui aktualiu laikotarpiu buvusią oro temperatūrą, sugedusios įrangos nuotraukos, darytos įvykio laikotarpiu, duomenys apie dujų pajungimo metu įrengtus dujų katilus, atsakovės darbuotojų atlikta atsakovo saugomos demontuotos įrangos apžiūra), nesudaro pagrindo laikyti pagrįstomis apeliantės abejones dėl ieškovo nurodytų katilų bei kitos įrangos įsigijimo laiko, jos tapatumo ar kitų aplinkybių. Atsakovė apžiūrėjo ieškovo nurodytą demontuotą įrangą, tačiau duomenų, kad jos parametrai neatitinka nuotraukose užfiksuotos, kad įrangos gedimai negalimi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nenurodė. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, jog vien faktas, kad UAB ,,D.“ yra per giminystės ryšius su ieškovu susijusi įmonė, savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB ,,D.“ sudarytu defektacijos aktu ar pripažinti nepagrįstais UAB ,,D.“ atliktų darbų akte nurodytus darbus ir/ar jų kainą. Pažymėtina, jog liudytojas Ž. Č. (UAB „V.“ darbuotojas) paaiškino, jog dėl neigiamos temperatūros gali būti katilų pažeidimai; jau 0 laipsnių yra blogai; kuo žemesnė temperatūra, tuo didesni pažeidimai gali būti (suplėšo šilumokaičius, detales); instrukcijose parašyta, kad negali stovėti neigiamoje temperatūroje; negali būti eksploatuojamas neigiamoje temperatūroje; visai elektronikai kenkia šaltis; remontuoti galima viską, tačiau klausimas, ar racionalu; gali brangiau kainuoti, nei katilo keitimas nauju; šiuo atveju, negarantinės sąlygos, joks gamintojas garantijos nepripažintų užšaldymo atveju.

55. Tai, kad defektacijos akte pateikiama tik rekomendacinio pobūdžio informacija, nenurodant konkrečių įrangos ar jos dalių gedimo priežasčių, neįvertinus įrangos dalių keitimo galimybės, nenurodžius išvados, jog katilai neremontuotini, neapribojo pačios atsakovė ESO galimybės įrodyti priešingas aplinkybes. Minėta, kad įranga yra saugoma, o atsakovė skirti byloje teismo ekspertizę neprašė.

56. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pateikta UAB ,,Sistela“ 8 266,43 Eur sumos lokalinė sąmata šildymo sistemos atstatymo darbams po dujų slėgio reduktoriaus užšalimo (ieškovui priklausančiuose objektuose) patvirtina, kad ieškovo patirtos išlaidos yra adekvačios, atitinka rinkos kainą. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismas neįvertino, kad ieškovas su pirminiu ieškiniu pateikė lokalinę sąmatą 2017 m. spalio kainomis, kuomet remonto darbai atlikti 2016 metų pavasarį; atsakovei pakomentavus šias aplinkybes, ieškovas pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2015 m. spalio kainas, nors nurodyta darbų suma visiškai atitinka prieš tai buvusią. Mano, kad šios aplinkybės įrodo ieškovo nesąžiningumą ir jo pateiktų duomenų nepatikimumą.

57. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės ESO argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, lokalines sąmatas sudarė ne ieškovas, o trečiasis asmuo (UAB „Sistela“), kurio teikiamų duomenų patikimumu abejoti nėra pagrindo. Akcentuodama aplinkybes dėl kainų lokalinėse sąmatose sutapimo skirtingais laikotarpiais, apeliantė taip pat nenurodė objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti ženklų kainų pokytį rinkoje. Šioje situacijoje svarbu tai, kad ieškovas prašo priteisti žalą pagal realias išlaidas, o sąmata ieškovas siekė tik papildomai pagrįsti žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodytų kai kurių darbų (gedimų diagnostika ir defektacija, dokumentacijos parengimas, transportavimas) įvertinimo skirtumai Lokalinėje sąmatoje ir Atliktų darbų akte yra neženklūs, ir savaime neįrodo, kad ieškovas tokių išlaidų nepatyrė (juolab pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai).

58. Atsakovė ESO apeliaciniame skunde teigia, jog sprendžiant, kad ieškovo reikalaujamas priteisti nuostolių dydis yra pagrįstas ir įrodytas, teismas turėjo įvertinti atsakovės ESO nurodytas aplinkybes apie paties ieškovo veiksmus (tiek jam vykdant savo, kaip dujų vartotojo, pareigas, nustatytas Sutarčių Bendrųjų sąlygų 26.11, 26.12 punktuose ir teisės aktuose (CK 6.387 straipsnio 1 dalyje, Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 29.12 punkte), tiek tiekiant prašymą atsakovams dėl žalos atlyginimo, nesilaikant Taisyklių 177 punkte nustatytos tvarkos, tiek eksploatuojant savo dujinius prietaisus bei nesirūpinant savo turto (Objektų) tinkama priežiūra) ir tuo pagrindu sumažinti priteisiamų nuostolių dydį arba iš viso netaikyti atsakovei ESO civilinės atsakomybės, remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju žala galėjo kilti būtent dėl nukentėjusiojo asmens (ieškovo) veiksmų, kuris, pažeisdamas savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo.

59. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiosiomis sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK 6.259 straipsnio nuostatomis. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

60. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje, kuria taip pat vadovaujasi apeliantė ESO, nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

61. Įvertinusi apeliantės išdėstytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia ieškovo (kreditoriaus) kaltę, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad ieškovas pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei yra atsakingas dėl nuostolių atsiradimo.

62. Apeliantė vadovaujasi CK 6.387 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

63. Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie šių pareigų pažeidimus nenustatyta. Apeliantė klaidingai teigia, jog ieškovas apie sutrikimą pranešė po dviejų metų atsiradus nuostoliams (apeliacinio skundo 70 punktas). Byloje nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis apie dujų tiekimo sutrikdymą pranešė nedelsdamas, kai apie tai sužinojo. Teigdama, kad dujiniai katilai turi būti naudojami laikantis įrenginių eksploatacijos taisyklių ir gamintojo nustatytų reikalavimų, kad jie turi būti tinkamai ir atsakingai prižiūrimi (ypač žiemos metu), o ieškovas, palikęs objektus su jame veikiančiais dujiniais katilais ilgesniam laikui be priežiūros, elgėsi nepakankamai rūpestingai, apeliantė nenurodė konkrečių taisyklių, gamintojų reikalavimų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ieškovo veiksmus kaip pažeidimą, t. y. kaltus veiksmus. Minėta, kad įvykio laikotarpiu buvusi temperatūra nelaikytina stichiniu gamtos reiškiniu.

64. Apeliantės minimos aplinkybės, kad ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik praėjus dvejiems metams nuo įvykio, nors ir susijusios su žalos įvertinimu, neturi įtakos jos atsiradimui ar padidėjimui (apeliantė tokios sąsajos nepagrindė). Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad minėtos aplinkybės patvirtina ieškovo nerūpestingą ir neatidų elgesį. Bylos duomenimis, ieškovas pradinę pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikė 2018 m. sausio 5 d., o vietos apžiūrą atsakovės darbuotojai atliko 2018 m. vasario 23 d., t. y. ženkliai daugiau nei po vieno mėnesio. Apeliantė nedetalizavo, kokios aplinkybės, egzistavo (galėjo egzistuoti ir būti užfiksuotos) daugiau nei po dviejų mėnesių po įvykio (15 dienų Tiekimo taisyklių 177 punkte nustatytas terminas ir laikas iki atsakovės apžiūros), kurių po dviejų metų nustatyti nebebuvo galima. Teiginiai, kad ieškovas nesudarė galimybių tinkamai atlikti faktinės situacijos įvertinimą, laiku surašyti vietos apžiūros aktą, sudaryti objektuose esančio sunaikinto ar sugadinto turto sąrašą, nustatant jo būklę, įvertinti dujų sistemos, jos techninės būklės ir atlikti kitus veiksmus, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio.

65. Atsižvelgiant į išdėstytą, t. y. nenustačius ieškovo kaltės ar sąžiningo bei apdairaus elgesio reikalavimų pažeidimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atleisti atsakovę ESO nuo atsakomybės ar mažinti priteistinų nuostolių dydį.

66. Taip pat nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu. Skundžiamu sprendimu teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl 121 Eur išlaidų už UAB ,,Sistela“ lokalinės sąmatos parengimą, priteisimo. Apeliantės teigimu, lokalinė sąmata galėtų būti reikalinga, siekiant įvertinti galimos žalos (būsimų išlaidų) dydį, o nagrinėjamu atveju lokalinė sąmata buvo sudaryta dėl jau atliktų remonto darbų ir ieškovas jau turėjo sąskaitas bei pinigų priėmimo kvitus.

67. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas sąskaitas, aktus bei kvitus atsakovėms pateikė su 2018 m. sausio 5 d. pretenzija. Iš 2018 m. kovo 30 d. priedo prie pretenzijos turinio matyti, kad ieškovas UAB „Sistela“ sąmatą užsakė ruošdamasis kreiptis į teismą, t. y. nesulaukęs atsakymo iš atsakovių. Atsakovė atlyginti ieškovo nurodytus nuostolius pagal faktiškai patirtas išlaidas nesutiko ir ieškovui pateikus ieškinį, nesutikimo argumentus grįsdama, be kita ko, aplinkybėmis dėl artimų ieškovo ryšių su UAB „D.“ dokumentus išdavusiais asmenimis. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad lokalinės sąmatos užsakymas nebuvo reikalingas; jos sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad ieškovas pateikė UAB ,,Sistela“ lokalinę sąmatą, siekdamas papildomai įrodyti realiai patirtų nuostolių pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu tokios išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio nuostatas, todėl priteistos pagrįstai.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (pagal ieškovo bei atsakovės ESO apeliacinius skundus)

69. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ESO nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Teismas iš dalies tenkino šį ieškinio reikalavimą, priteisdamas ieškovui iš atsakovės AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ kompensacines 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 5 d. (kreipimosi į atsakovę prašymu atlyginti žalą dienos) iki 2018 m. birželio 1 d. nuo 8 227,51 Eur sumos, kurios sudaro 166,80 Eur.

70. Atsakovė ESO apeliaciniame skunde teigia, kad kompensacinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo 2018 m. balandžio 30 d. (ESO Komisijos sprendimo priėmimo dienos), arba bent nuo 2018 m. kovo 30 d. (ieškovo pateikto priedo prie 2018 m. sausio 5 d. prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo dienos).

71. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos padarymo momento (2016 m. sausio 19 d.) iki 2018 m. birželio 1 d. (patikslinto ieškinio pateikimo dienos). Teigia, kad teismas pažeidė CK 6.288 straipsnio nuostatas, socialinį teisingumą, neįvertino, kad ieškovas patyrė ženkliai didesnius nuostolius, nei nustato kompensacinės palūkanos (t. y. minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti) ir kt.

72. Pažymėtina, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita.

73. Nagrinėjamu atveju nesant įrodymų, kad atsakovei ESO iki 2018 m. sausio 5 d. buvo žinoma apie slėgio reguliatoriaus atsijungimo (dujų tiekimo sutrikimo) pasekmes, t. y. žalą ieškovo turtui, juolab reikalaujamą žalos dydį, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo bei protingumo principais, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesąžininga laikyti, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą nuo 2016 metų.

74. Ieškovas nenurodė jokių sutarties ar įstatymo nuostatų, numatančių atsakovės ESO pareigą pradėti žalos nustatyto procedūras gavus pranešimą apie dujų tiekimo sutrikimus ir ją atlyginti. Apelianto (ieškovo) argumentai dėl contra spoliatorem prezumpcijos taikymo, konstatuojant, jog ieškovas atsakovę ESO apie padarytą žalą informavo 2016 m. sausio 16 d., atmestini kaip nepagrįsti. Objektyvių duomenų, kad 2016 m. sausio 16 d. telefoninis garso įrašas šiuo metu egzistuoja į bylą nepateikta. Nurodytos aplinkybės dėl ieškovo kreipimosi į ESO eksploatacinę tarnybą taip pat neįrodo prašymo atlyginti žalą pateikimo. Iš 2018 m. sausio 5 d. pretenzijos turinio matyti, kad ieškovui buvo išaiškinta, jog dėl žalos reikia kreiptis į atsakovės Vilniaus regiono tinklų eksploatavimo departamentą. Tai, jog ieškovas net dvejus metus nesidomėjo žalos atlyginimo procesu (atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. kovo 30 d. teikdamas priedą prie 2018 m. sausio 5 d. pretenzijos, ieškovas detaliai nurodė terminus, per kuriuos turėjo gauti atsakymą į pretenziją, ją išnagrinėti ir pan.), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog informacija atsakovei apie žalą, jos dydį, reikalavimas ją atlyginti nei 2016 m. sausio 16 d., nei 2016 m. sausio 19 d. nebuvo pateikti.

75. Ieškovas ieškiniu (galutiniu) prašė priteisti 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas. Toks dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Ši norma numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Apelianto nurodytuose Sutarčių bendrųjų sąlygų 42 punkte nustatytas delspinigių dydis, skaičiuojamas vartotojui, laiku nesumokėjusiam už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas, šiuo atveju netaikytinas, juolab tokio dydžio palūkanų (delspinigių) ieškovas nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas taikė ieškovo prašomą palūkanų dydį, tačiau nesutiko su ieškovo nurodytu jų skaičiavimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl šalių turtinės, socialinės padėties, vykdomos veiklos, proceso trukmės, išlaidų ir kt., neturi įtakos skundžiamo sprendimo dalies dėl kompensacinių palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Reikšmingi tik tie apeliacinio skundo motyvai, kurie susiję su minėtų palūkanų skaičiavimo terminu. Spręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumą, teismas neturėjo vertinti, ar ieškovas gali reikalauti daugiau. Minėta, jog ieškovas nepagrindė, kad atsakovė, nesant ieškovo prašymo bei žalą pagrindžiančių dokumentų, turėjo prievolę atlyginti žalą (ir kokio dydžio) iki 2018 m. sausio 5 d.. Nagrinėjamo ginčo kontekste ieškovo paminėtos CK 6.288 straipsnio nuostatos netaikytinos.

76. Kita vertus, atsakovės ESO argumentai dėl palūkanų skaičiavimo momento taip pat stokoja pagrįstumo. Apeliantė vadovaujasi Tiekimo taisyklių nustatytais prašymo dėl nuostolių pateikimo bei jo nagrinėjimo terminais, teigia, jog iki Komisijos sprendimo priėmimo nėra aišku, ar prievolė yra vykdytina. Tačiau šiuo atveju priimtas neigiamas sprendimas, todėl, vadovaujantis apeliantės logika, palūkanos ir nuo šio momento negalėtų būti skaičiuojamos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pasitvirtinus ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas priteistinas kompensacines palūkanas teisingai bei teisėtai skaičiavo nuo ieškovo pareikalavimo vykdyti prievolę – atlyginti nuostolius, dienos.

77. Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti tik sprendimo dalį, kuria atmesta jo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo, tačiau nurodo argumentus dėl įrodymų, susijusių su dujų slėgio reguliatoriumi, jo sertifikavimu, atsijungimo priežastimi, dujotiekio statybos teisėtumu, teigia, jog atsakovė be statybos leidimo pastatė dujotiekį su dujų reguliavimo slėgio įtaisu, kuris nepritaikytas dirbti Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, o teismas nepagrįstai nepasisakė apie viešojo intereso (ne)buvimą. Apelianto įsitikinimu, ieškovo teisių gynimas turi būti vertinamas kaip pažeidžiamų vartotojų visumos teisių gynimas, kuriems gali nutikti analogiška situacija.

78. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, dėl argumentų, nesusijusių su ieškovo apeliacinio skundo dalyku, nepasisako.

80. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

81. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo bei atsakovės ESO apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės ESO apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičRosita Patackienė