- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2-127-1065/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- I. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė, Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. T., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei I. T. prašydamas: nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo tėvu ieškovu, pasirinktoje jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); nustatyti I. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: I. T. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, šalims iš anksto suderinus konkrečią datą, susitikimai vyks (duomenys neskelbtini) ir pačiam vaikui K. K. sutinkant, I. T. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis laiko ir pačiam vaikui K. K. sutinkant; priteisti iš atsakovės I. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, iki vaiko pilnametystės, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą M. K. ir vaikui skirtas lėšas pervesti į M. K. asmeninę banko sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės I. T. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui K. K. už laikotarpį 2023 m. liepos - rugpjūčio mėnesius, iš viso 600 eurų. Priteistas lėšas pervesti į M. K. asmeninę banko sąskaitą skiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise M. K.; priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Ieškinyje nurodė, kad M. K. ir atsakovė I. T. susituokę nebuvo, tačiau vedė bendrą ūkį, kartu gyveno bei susilaukė sūnaus K. K.. Dėl ieškovo ir atsakovės darbo pobūdžio, darbo užsienyje, buvo laikotarpis, kai vaikas K. K. gyveno su ieškovo tėvais (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo laikotarpis, kai atsakovė viena buvo išvykusi į užsienį dirbti vieneriems metams ir vaikas K. K. gyveno su tėvu M. K.. Tuo metu vaiko tėvas vienas rūpinosi vaiko ugdymu, priežiūra, globa, sveikata ir visu kitkuo. Ieškovui ir atsakovei nutraukus faktinius šeiminius santykius, šalys susitarė (pasirašė notarinį susitarimą), jog ieškovas mokės vaikui išlaikymą po 150 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis, kas ir buvo daroma. Kartą atsakovė sūnui K. pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) atostogoms ir kadangi pats vaikas norėjo ir sutiko, tai ir ieškovas tam neprieštaravo. Tačiau, anot paties vaiko, jį mama apgavo (nuolat kartoja, kad „mama melagė“), nes buvo prižadėjusi, kad vaikas galės, jeigu norės, grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Pastarajam pradėjus prašytis grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), atsakovė pasakė, jog dabar jis gyvens (duomenys neskelbtini) ir jo namai yra (duomenys neskelbtini) naujoje šeimoje. K. K. su atsakove į (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu K. K. pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini) ir joje gyventi. Ieškovas darbo reikalais (vairavo vilkiką) nuolat vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir susitikdavo su vaiku joje. Tačiau kuo toliau tuo labiau vaikas vis prašydavo jį parsivežti į (duomenys neskelbtini). Jo prašymai baigdavosi verkimu ir net isterijomis. Ieškovas ne kartą bandė kalbėtis su atsakove prašydamas, kad vaikas gyventų (duomenys neskelbtini), t. y. toje šalyje, kur jis nori gyventi, kur jaustųsi emociškai, dvasiškai gerai. Atsakovė buvo kategoriška ir tiek ieškovui, tiek vaikui aiškino, jog jo (vaiko) gyvenamoji vieta dabar yra (duomenys neskelbtini), jo naujoje šeimoje su nauju atsakovės sugyventiniu. Tačiau ieškovas matydamas vaiko psichologinę būklę, kuomet jie susitinka (duomenys neskelbtini) ir jam (ieškovui) iš jos išvykstant, kaip vaikas klykdavo, tiesiogine tų žodžių prasme, kaip verkdavo, nenorėdavo paleisti ir tėvo prašydavo daryti ką nors, kad jį išvežtų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apsisprendė imtis teisinių veiksmų, nes galiausiai vaikas pasakė, kad pabėgs iš namų (duomenys neskelbtini), jeigu ieškovas jo neparsiveš į (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas, atsakovei su sugyventiniu ir vaiku grįžus į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) m. Velykų šventes, kreipėsi dėl teisinės konsultacijos, kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių prašydamas konsultacijos, kaip jam elgtis tokioje situacijoje. Jam buvo patarta dar kartą pasikalbėti su atsakove gražiuoju vienu du be vaiko. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 13 d. ieškovas pasiūlė atsakovei pasikalbėti gražiuoju, atsižvelgti į vaiko norus, kad vaikas nori likti gyventi savo gimtinėje (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo tėvas, jo seneliai, (duomenys neskelbtini) lankyti mokyklą, tačiau atsakovė buvo kategoriška ir nesutiko. Maža to, ji dar iškvietė policiją, policija iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus, kuris vienas jų pasikalbėjęs su vaiku akis į akį pasakė, jog vaikas turi likti (duomenys neskelbtini), o išvadą dėl šios situacijos pateikė teismui bei dalyvavo nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikė įrodymus institucijai, teikiančiai išvadą, o vėliau jų nurodymu ir policijai, kaip vaikas reaguoja kalbant apie (duomenys neskelbtini), bei atsakovės sugyventinio veiksmus prieš vaiką, kai jis prieina, nori jį galimai pabučiuoti, o vaikas muistosi ir pan. Akcentuotina ir tai, kad po policijos iškvietimo atsakovės sugyventinis visaip bandė išprovokuoti ieškovą, trenkė pastarajam ranka per kepurę, sakė, jog jį „užkas“ ir pan. Toks atsakovės sugyventinio elgesys yra netoleruotinas, agresyvus ir nėra žinoma, kaip buvo elgiamasi su vaiku, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau dar kartą pasakytina, kad vaiko emocinė būsena, dvasinė būsena buvo labai bloga ir pripažinta, kad reikia ir ateityje reikės specialistų pagalbos, ką, beje, pripažino ir institucija teikianti išvadą. Todėl specialistų nurodymu, rekomendacijomis ieškovas kreipėsi į psichologus.
Šiuo metu šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, kur ir mokėsi iki išvykimo į (duomenys neskelbtini). Mokyklos aplinka vaikui yra žinoma, pažįsta mokytojus, direktorę ir vaikus, todėl mokymasis nebuvo pertrauktas. Vaiko gyvenamoji vieta visada buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Gyvena visi kartu tėvams priklausančiame būste, t. y. visi ryšiai jį sieja su (duomenys neskelbtini) ir, svarbiausia, pats vaikas yra išreiškęs norą gyventi (duomenys neskelbtini), savo gimtinėje. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis supranta ir išreiškė savo norą aiškiai ir suprantamai ne tik savo tėvams ne kartą, tačiau ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir psichologams. Pažymėtina ir tai, kad vaikui papasakojus institucijai teikiančiai išvadą, apie jam galimai atsakovės taikytą fizinį ir psichologinį smurtą, gyvenant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prieš atsakovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, kuriame vaiką atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, todėl nei ieškovas, nei jo atstovė apie ikiteisminio tyrimo eigą nieko nežino, apart to, kad vaikas buvo apklaustas teisme. Ieškovas sūnų K. vedė pas Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytą psichologą, taip pat ir privačiai. Ieškovas teikia teismui Pirminio psichologo vertinimo išvadą, surašytą (duomenys neskelbtini) m. birželio 23 d. Išvadoje vaikas ne kartą išsakė poziciją, kad nori gyventi su „tėte“. Kartu pasakytina, kad vaikas labai nelinkęs bendrauti su mama (atsakove), nors tėvas ir skatina sūnų atsiliepti, kai ji skambina. Tačiau kaip matyti, vaikas jau truputį yra atsigavęs psichologiškai, bendrauja su ieškovo draugės sūnumis, jam labai patinka ieškovo draugė ir netgi mokykloje kai Motinos dienos proga vaikai piešė mamas, jis nupiešė būtent ieškovo draugę R. Psichologo išvadoje taip pat nurodyta, kad „užfiksuoti netinkamo suaugusiojo elgesio, galiniai fizinio ir psichologinio smurto, veiksmai vaiko atžvilgiu iš mamos pusės“. Taip pat, kad „stebimas emocinis prieraišumas prie tėčio, berniukas jaučia tėvo pagalbą ir paramą. Sūnus jaučiasi palaikomas. Jis nelinkęs rodyti prieštaraujančių reakcijų tėvui, jo paaiškinimams ir sprendimams. Linkęs eiti į susitarimus, yra paklusnus. Kaip savo pastovią gyvenamąją vietą, berniukas apibrėžia su tėčiu, nori gyventi (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini), bei į vaiko emocinį prisirišimą prie tėvo, jo tėvų (vaiko senelių), gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), buvusioje iki jo išvykimo į (duomenys neskelbtini), galiausiai į asmeninį vaiko norą išreikštą visiems fiziniams asmenims, psichologams, institucijai teikiančiai išvadą, teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamąją vietą su ieškovu (duomenys neskelbtini) ieškovo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Ieškinio pateikimo metu minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių yra 840 eurų, o atskaičius mokesčius – 633 eurai. Pagal formuojamą teismų praktiką, vienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį yra reikalingas išlaikymo dydis, kuris atitinka vienos minimalios algos dydį, vadinasi vienam iš tėvų tenka apie 316,50 eurų išlaikymo suma. Ši suma praktiškai yra tik minimaliems vaiko poreikiams padengti. Taip pat minėta, kad tam iš tėvų su kuriuo vaikai lieka gyventi tenka didesnė išlaikymo našta. Be to, ieškovui tenka daugiau įpareigojimų, kurie beatodairiškai yra susiję su nepilnamečio vaiko interesais. Taip pat pasakytina, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), joje dirba, kitų išlaikytinių neturi, turi sugyventinį, kuris taip pat dirba, kiek ieškovui yra žinoma, atsakovė galimai jokių skolinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 eurų iki vaiko pilnametystės. Kadangi atsakovė nepervedė vaiko išlaikymui lėšų už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, o ieškovas turi teisę prašyti nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį 3 metus iki ieškinio pateikimo, tai teismo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės iš viso 600 eurų.
Apie mamos galimai netinkamą elgesį yra užfiksuota ir psichologo ataskaitoje, todėl ieškovas teismo prašo nustatyti atsakovės I. T. ir nepilnamečio sūnaus K. K. tokią bendravimo tvarką ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: I. T. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, pačiam vaikui K. K. sutinkant ir šalims iš anksto suderinus konkrečią datą, susitikimai vyks (duomenys neskelbtini) ir pačiam vaikui K. K. sutinkant. I. T. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, laiko ir bendrauti pačiam K. K. sutinkant. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. liepos 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kad J. T. galėtų būti paskirta ad hoc globėja, ką teismas nutartimi ir išsprendė. Po kurio laiko ieškovas gavo iš J. T. tokio pobūdžio žinutes „Oi tu (duomenys neskelbtini)“, „Nenudvėsk nuo žolės ir kai organizmą plausi su lašalinėm“, „Tu (ženklelis nurodantis išmatas) atvešk K. į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuot. Mes jo pasiilgome“, ir kitas įžeidžiančias ieškovą žinutes, kurias vėliau ištrynė ji pati. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar ji gali būti paskirta ir eiti nepilnamečio vaiko K. K. ad hoc globėjo pareigas, taip žemindama vaiko tėvą, kuris (vaikas) yra emociškai prisirišęs prie savo tėvo. Be abejo, ieškovas vaikui tokių aplinkybių nepasakoja, tačiau jas turi žinoti teismas ir išvadą teikianti institucija.
Atsiliepimas
Atsakovė I. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, ieškovas veikė prieš nepilnamečio vaiko interesus, pažeidė vaiko teisę bendrauti su ja, ieškovas kurstė ir mokė K. K. melagingai pranešti apie tariamą smurto atvejį vaikui gyvenant su ja (duomenys neskelbtini). Ieškovo neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Taip pat ieškovas veda asocialų gyvenimo būdą, yra teistas už priklausomybę sukeliančių medžiagų disponavimą ir K. K. nuolat gyvenant su ieškovu gali kilti grėsmė K. K. gyvybei ir sveikatai dėl ieškovo apsvaigus naudojamų transporto priemonių ar buityje naudojamų didesnio pavojaus šaltinių. Ji su ieškovu vedė bendrą ūkį ir gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. Paskutiniu laiku iki nutraukiant bendro ūkio vedimą ieškovas jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Toks ieškovo elgesys buvo sąlygotas aplinkybės, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra gydęsis dėl alkoholizmo. Laikotarpiais, kai nebūna bedarbis, ieškovas dėl darbo pobūdžio būna nuolat išvykęs, todėl negali tinkamai rūpintis K. K. poreikiais. Ieškovas realiai neturi sąlygų rūpintis K. K., kadangi išvyksta į ilgalaikes komandiruotes ir tuo metu vaikas faktiškai būtų prižiūrimas senelių. K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu faktiškai reikštų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalies pažeidimą. K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitinka vaiko interesų. Ieškovas siekia įtikinėjimais ir papirkinėjimu dovanomis bei nuolaidžiavimu drausmės ir ugdymo klausimais paveikti K. K., kad vaikas nebendrautų su ja. Nuo (duomenys neskelbtini) jos ir jos nepilnamečio sūnaus K. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovui tai buvo žinoma, ieškovas su tuo sutiko ir sudarė (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 16 d. notaro patvirtintą sutartį, kuria įsipareigojo išlaikyti nepilnametį sūnų K. K., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (kartu su motina I. T.), kiekvienas periodinėmis išmokomis kas mėnesį skirdami po 150 Eur. M. K. bankiniu pavedimu perves 150 Eur sumą į I. T. sąskaitą, kuri lėšas naudos sūnaus išlaikymui uzufrukto teisėmis. Ieškovo prašomas išlaikymo dydis yra aiškiai per didelis, taip pat atsižvelgtina, kad pats ieškovas tokios sumos vaikui skirti negali. Ieškovo reikalaujama bendravimo tvarka yra aiškiai nepagrįsta, kadangi vaiko išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų reglamentuojamas CK normomis. Taip pat praktiškai neįgyvendinamas ieškovo reikalavimas jai bendrauti su K. K. 7 dienas per mėnesį, kadangi faktiškai tai reikštų, kad vaikas matosi su mama tik 7 dienas per metus, kai sutampa vaiko ir motinos atostogų laikas. Išlaikymo įsiskolinimo ieškovui nėra, kadangi pats ieškovas neteikė vaikui išlaikymo pagal (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 16 d. notaro patvirtintą sutartį ir yra jai skolingas. K. K. interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, kadangi vaikas yra gyvenęs su ja ir jai bendraujant su K. K. jis išreiškė norą vėl gyventi su ja.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovas su sūnumi K. K. gyvena ieškovo tėvui priklausančiame name, kurio plotas apie (duomenys neskelbtini) m². Šeimos namuose yra visi patogumai. Name trys gyvenamieji kambariai, virtuvė, vonios kambarys. Berniukui skirtas atskiras kambarys, jame tvarkinga, švaru, antisanitarinių sąlygų nepastebėta. Būstas pritaikytas vaiko poreikiams, jam sudarytos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis. K. K. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ketvirtoje klasėje. Vaikas lėtinėmis ligomis neserga, specialiųjų ugdymosi poreikių neturi. Vaiko mokymosi pasiekimais, elgesio rezultatais domisi tėvas, motina - nesidomi. Ieškovo ir atsakovės šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, įrašyta nebuvo. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 12 d. skyriuje gautas policijos pareigūnų pranešimas, jog blaivūs tėvai nepasidalina vaiko priežiūra. Tikslinant įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog atsakovė su draugu ir sūnumi pavasario atostogoms grįžo iš (duomenys neskelbtini). Sūnų pasiėmė ieškovas ir dabar atsisako grąžinti, todėl ji kreipėsi į policijos pareigūnus. Ieškovas policijos pareigūnams paaiškino, jog vaikas su mama nenori būti, nori likti pas jį. Skyriuje buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko tėvas tinkamai atstovauja nepilnamečio sūnaus interesus, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Ginant nepilnamečio K. K. interesus, (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui K. K.. 2023 m. rugsėjo 13 d. skyriuje gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai - 2) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, negavus objektyvių duomenų, patvirtinančių kad atsakovė smurtavo prieš mažametį sūnų. Skyriaus specialistams šalių sūnus išsakė nenorintis gyventi su motina ne tik 2023 m. balandžio mėnesį vaiko situacijos vertinimo metu, tačiau ir 2023 m. rugsėjo 19 d. išklausant vaiko nuomonę. Paskutiniojo apsilankymo šeimos namuose metu, berniukas buvo geros nuotaikos, jautėsi ramus, buvo santūrus, drąsiai atsakė į užduodamus klausimus. Su vaiku bendrauta betarpiškai, pokalbio niekas netrukdė. Vaikas teigė nenorintis gyventi su mama ir jos sugyventiniu, su jais abiem nesutaria, tarpusavio santykiai prasti. Tuo tarpu su tėčiu sutaria gerai, vaikui patinka gyventi (duomenys neskelbtini) ir čia mokytis, nieko keisti nenorėtų. Teigė jog su tėčiu jaučiasi saugus, ramus ir mylimas. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į jau ilgą laiką nekintančią ir tvirtą šalių sūnaus nuomonę, į tai, kad ieškovas jį prižiūri, rūpinasi jo ugdymu, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, darytina išvada, jog K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus. Akivaizdu, jog šalių sūnaus ir atsakovės tarpusavio bendravimas dėl praeityje įvykusių reikšmingų įvykių šiuo metu būtų komplikuotas. Manytina, jog šalių sūnaus interesus labiau atitiktų vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarka, kuomet pozityvus, geranoriškas vaiko ir atsakovės bendravimas būtų atkuriamas ir stiprinamas palaipsniui. Akivaizdu, kad šio tikslo pasiekimas neabejotinai priklauso nuo šalių (tiek ieškovo, tiek ir atsakovės) kooperavimosi bei geranoriškumo, galbūt netgi tam tikrų kompetentingų specialistų pasitelkimo. Nustačius, jog K. K. bendrauja su atsakove tik pačiam vaikui sutinkant, gali sudaryta realias prielaidas, jog vaiko ir skyrium gyvenančios motinos tarpusavio bendravimas gali dar labiau silpnėti ar net nutrūkti apskritai. Greičiausiai neatitiktų K. K. interesų, jei vis tik būtų palikta galimybė (ar atsakomybė) vaikui pačiam spręsti dėl bendravimo su skyrium gyvenančia motina, kadangi galimai atsirastų neigiamo poveikio grėsmė vaiko vystymuisi bei asmenybės formavimuisi. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis - 300 Eur atitinka nepilnamečio K. K. teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė padėjėja D. T. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas ieškinyje. Baigiamosiose kalbose prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, ne tik už teisines paslaugas, bet ir psichologo paslaugas. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai, liudytojų duoti parodymai pagrindžia ieškovo poziciją, kad vaikas K. K. turi gyventi (duomenys neskelbtini). Turi būti atsižvelgiama į vaiko norus, kad jis nori gyventi (duomenys neskelbtini), nes jis gali išreikšti tai ko nori. Kad vaikui būtų nesaugu gyventi su tėvu, byloje tokių duomenų nėra. Atsakovės dėstomos aplinkybės, kad ieškovas gyvena asocialų gyvenimą, disponuoja priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, dėl to gali vaikui kilti grėsmė yra tik prielaidos, nes jokių įrodymų nėra pateikta į bylą. Liudytojai nurodė, kad ieškovas nevartoja psichotropinių medžiagų, alkoholio. Ieškovo darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad alkoholio piktnaudžiavimo atvejų nenustatyta. Atsižvelgiant ir į institucijos išvadą, akivaizdu, kad K. K. šiai dienai geriausia gyventi su tėvu M. K., nes vaikas gyventi (duomenys neskelbtini) nenori. Ieškovas bendravimo tvarką prašo nustatyti tokią, kokia nurodyta ieškinyje. Atsižvelgiant, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) dėl to ir prašoma nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia nurodyta ieškinyje, t. y. I. T. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, šalims iš anksto suderinus konkrečią datą, susitikimai vyks (duomenys neskelbtini) ir pačiam vaikui K. K. sutinkant. Visi liudytojai gyvenantys su K. K. nurodė, kad jį skatina bendrauti su mama, tačiau tai negali būti daroma prievarta dėl to ir prašoma, kad bendravimas su mama vyktų pačiam vaikui sutinkant. Bendravimo datas reikia suderinti iš anksto, kadangi vaikui yra ugdymo procesas, atostogos ir, kad susitikimai vyktų (duomenys neskelbtini). Pasikeitus situacijai, bendravimo tvarka gali būti pakeista. Pagal teismų praktika orientacinis išlaikymo dydis yra viena minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur, atėmus vaiko pinigus apie 95 Eur ir padalinus iš dviejų išeina virš 300 Eur. Prašomo priteisti 300 Eur mėnesinio išlaikymo dydžio, pagal teismų praktiką net nereikia įrodinėti, kad tokia suma vaikui reikalinga.
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas K. K. prašė jį „ištraukti“ iš (duomenys neskelbtini), nes ten gyventi kategoriškai nenorėjo. Vaikas sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini) nebenorėjo į ją sugrįžti. Su atsakove jam nepavyko susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos. Vaikas gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo užsidaręs, šiuo metu situacija pagerėjo, vaikas labai patenkintas. Vaikas nepasakoja aplinkybių dėl ko nenori būti (duomenys neskelbtini), tik išsako, kad ten nenori gyventi. Vaikas gyvendamas (duomenys neskelbtini) yra labai laimingas, nes čia praėjo jo vaikystė, lanko mokyklą, mokykloje esančius sporto būrelius. Tuose namuose gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, iki kol išsivežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikas nepritapo. Jis sutiko, kad atsakovė pasiimtų vaiką kartu pas save pabūti, bet tik vaikui sutikus. Atsakovė visą laikotarpį mokėjo kas mėnesį po 200 Eur vaiko išlaikymui skirtų lėšų. Vaikui išlaidos sudaro mokyklai, aprangai, batams. Šiuo metu gyvena jo tėvam priklausančiame būste. Vaikas į mokyklą yra pavežamas mokykliniu autobusu. Prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra prašoma, kad susitikimai būtų vykdomi vaikui sutikus. Jis vaikui nevaržo galimybės bendrauti su mama, ji su juo gali bet kada susitikti ir bendrauti, jeigu tik vaikas nori, nors ir kasdien. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrityje, kiekvieną vakarą būna namuose, uždirba minimalų darbo užmokestį. Gyvena kartu su tėvais ir sugyventine R. A. ir jos dvejais vaikais ((duomenys neskelbtini)). Sūnus su sugyventinės vaikais sutaria puikiai, turi bendrų veiklų, visi užsiiminėja (duomenys neskelbtini). Vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini) pradėjo geriau sektis mokykloje. Jo sugyventinė vaiką priima, jie puikiai sutaria, jam padeda, domisi jo pasiekimai mokykloje. Vaikas su mama bendrauja telefonu, vaiko mama per Kalėdas buvo sugrįžusi savaitei laiko, vaikas su mama bendravo, buvo pas ją kelias dienas laiko. Vaikas jam sakė, kad mama jam nerodė dėmesio, jis neišreiškė noro po susitikimo gyventi su mama. Vaikui gyvenat (duomenys neskelbtini) buvo grasinama, kad be aštuoniolikos metų negalės išvažiuoti, jis dėl (duomenys neskelbtini) turi psichologinę traumą, į ją grįžti nenori. Vaikas neprieštarauja susitikti su mama, su ja bendrauja telefonu. Jis motyvuoja vaiką, paskambinti mamai. Vaikas sveikatos problemų neturi. Kad vaikas buvo (duomenys neskelbtini) negalėjo su juo bendrauti telefonu, nes buvo užblokuotas. Vaiko motina buvo sugrįžusi į (duomenys neskelbtini), į tėvo laidotuves, bet vaiko neaplankė. Atsakovė tvarkingai mokėjo priteistą laikiną išlaikymą. Ieškiniu prašomo priteisti 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada vaiko nepaimtų, jeigu jis to nenorėtų, jo neverstų vykti kartu atostogoms, jeigu vaikas nenorėtų. Ji norėtų, kad būtų nustatytos konkrečios datos, per atostogas, kada ji su vaiku galėtų būti. Ji kartu su vaiku norėtų leisti dalį vasaros, Velykų atostogas, ji derintų savo atostogas su vaiko atostogomis. Ji norėtų, kad vaikas gyventų kartu, ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bet gali taip būti, kad gyvens ir (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas buvo pagautas dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų, mano, kad vaikui gyventi su tėvu nėra saugi aplinka. Vaikas jai padarė staigmeną, jai sugrįžus į (duomenys neskelbtini) pas mamą į namus, vaikas jos laukė namuose. Ji turi artimą ryšį su vaiku. Su juo bendrauja telefonu, jai pasakoja, kaip žaidžia, kaip sekasi mokykloje. Priešingai nei nurodo ieškovas, vaikas gyvendamas (duomenys neskelbtini) buvo laimingas ir viskas buvo gerai. Vaikas tėvo buvo nuteikinėjamas, jam sakė, kad nupirks motociklą, jeigu sugrįš į (duomenys neskelbtini). Ieškovas nedraudžia vaikui su ja bendrauti, bet jis turėtų vaiką skatinti su ja bendrauti. Su vaiku bendraujant, jis prie kitų asmenų vienaip bendrauja, daugiau būna užsidaręs, kai jie dviese bendrauja, vaikas būna atviresnis. Ji galėtų išlaikymo mokėti kas mėnesį apie 250 Eur, nes turi kitų įsipareigojimų, moka paskolą. Šiuo metu ji kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur vaiko išlaikymui. Ji grįžusi į (duomenys neskelbtini), į laidotuvės nenorėjo vykti į tuo namus, kur gyvena vaikas. Vaikas buvo nuteiktas M. K. prieš ją, todėl Vaiko teisių institucija vaiką paliko pas tėvą. Šiuo metu gyvena viena, kitu adresu, nei gyveno su vaiku, persikėlė dėl darbo. Su sugyventiniu santykių nėra nutraukusi. Jos pajamos už 2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur, mėnesines išlaidas sudaro mokama viena paskola (duomenys neskelbtini) Eur, kita paskola (duomenys neskelbtini) Eur, kurios mokėti liko apie pusę metų, už būstą 350 Eur, moka mašinos draudimą, už telefoną, internetą. Vaikas jai atsakė, kad neturi sprendimo, ar norėtų su ja kartu gyventi. Ji domisi vaiko ugdymu mokykloje. Ji gyvendama su vaiku jam skirdavo daugiau nei 250 Eur per mėnesį, nes M. K. neteikdavo sutarto išlaikymo. Mano, kad vaiko išlaikymui 500 Eur turi pakakti.
Atsakovės atstovas advokatas R. Tamašauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Vaikas turėtų gyventi su atsakove, nes vaikui yra pavojinga aplinka pas ieškovą, ieškovas yra teistas dėl psichotropinių medžiagų, atsakovės parodymais ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ieškovo darbo užmokestis yra didesnis, nei jis nurodo. Vaikas ieškovo buvo nuteikinėjamas, kad nupirks motociklą, kad nupirks kitus daiktus, taip vaiko interesai buvo pažeisti. Vaikas (duomenys neskelbtini) mokykloje integravosi, neturėjo jokių nusiskundimų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad prieš vaiką (duomenys neskelbtini) buvo smurtaujama, nepasitvirtino, jos buvo primokytos ieškovo. Vaikui galėjo būti sunkumų adaptuojantis kitoje šalyje, būtent ieškovas tuo ir pasinaudojo, pasiūlė jam pramogas, taip pakeičiant vaiko nuomonę. Tuo buvo manipuliuojamu vaiku, pažeisti jo interesai. Todėl toks ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Nėra jokių įrodymų, kad vaikas gyvendamas (duomenys neskelbtini) skundėsi gyvenimo sąlygomis. Vaiko santykiai su atsakove (duomenys neskelbtini) buvo puikūs, tai patvirtina mokyklos duomenys. Informacijoje iš (duomenys neskelbtini) mokyklos nurodyta, kad vaikas gyvena su seneliais, ne su ieškovu, jie padeda jam atlikti namų darbus. Nėra įvertintos sąlygos, ar vaikas gali gyventi pas ieškovą, nes jis gyvena su sugyventine ir jos vaikais. Vaikui geresnės sąlygos gyventi pas ieškovę, todėl prašo ieškinį atmesti. Baigiamosiose kalbose nurodė, kad palaiko atstovaujamosios atsiliepime išdėstytus argumentus, jie yra pagrįsti, prašė ieškinį atmesti. Ieškovas veikė prieš vaiko interesus, vaikui gyvenat (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė nupirkti motociklą, taip vaiką įtikinėjo sugrįžti, K. K. to paveiktas pasiprašė grįžti į (duomenys neskelbtini) pas tėvą. Tai patvirtina paties ieškovo pripažinimas, liudytojų parodymai. Ieškovas nederino su atsakove, kad vaikui nori nupirkti motociklą, kaip didesnio pavojaus šaltinį. Nupirkdamas motociklą vaiką papirko, atitraukdamas nuo pastangų to, ką jis buvo pradėjęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) institucijos patvirtino, kad viskas gerai buvo K. K.. Jis turėjo draugų (duomenys neskelbtini), su kuriais bendravo, buvo užrašytas į futbolo būrelį. K. K. yra kliudoma bendrauti su atsakove, nors teigiama, kad jis gali bendrauti kiek nori, bet akivaizdu, kai atsakovė skambina vaikas bijo atsiliepti. 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu konstatuota, kad ieškovas įsigijęs psichotropinę medžiagą ją vartojo, yra rizika, kad dėl tokio ieškovo elgesio vaiko interesai gali nukentėti. Gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone vaikui turėtų užtekti tokio išlaikymo dydžio, kokį nurodo atsakovė, šalys 2022 m. susitarimu buvo susitarę dėl 150 Eur išlaikymo dydžio. Psichologo paslauga buvo visiškai nesusijusi su byla, nes ją užsakė ieškovas, pasirinko tokį psichologą, kuris jam duos palankiausią išvadą.
Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo M. K. sužadėtinė, gyvena kartu su juo daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų. K. K. pažįsta daugiau nei (duomenys neskelbtini) laiko, kaip dar gyveno (duomenys neskelbtini). Ji matė vaizdo skambučius su K., jis norėjo sugrįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), verkė dėl to, sakė, kad jam nepatinka (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi su K. matė, kad jis buvo pažeistas emociškai. Su juo susidraugavo, jam pagelbėjo moksluose, su juo kalbėdavosi, matė, kad vaikas nori bendrauti. Šiai dienai mato pokyčius, vaikas yra pasikeitęs, noriai eina į mokyklą, noriai bendrauja. Gyvena M. tėvų namuose, kartu su jo tėvais, jos dvejais sūnumis ir K.. Namuose vietos visiems užtenka, kambariai dideli. Jos vaikams vienam (duomenys neskelbtini) metų, kitam (duomenys neskelbtini) metų. Jos vaikai su K. gyvena viename kambaryje, vaikai turi atskiras lovas. Su jos vaikais K. sutaria puikiai, turi bendrų užsiėmimų. Ji būdama šalia K. stengiasi jam pagelbėti, kad jis būtų, kaip asmenybė, kaip žmogus, jaustųsi saugus ir ramus. K. dažnai neatsako į mamos skambučius, jo paklausus kodėl neatsako, jis atsako, kad nenori. Telefonu jis bendrauja su savo mama, pasakojasi, kaip jam sekasi. K. kategoriškai nenori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo, kad mokykloje (duomenys neskelbtini) nieko nesuprasdavo, jam niekas nepaaiškindavo, ten nepatiko. Ji teiraujasi, kaip sekasi K. mokykloje, jis adaptavosi mokykloje. M. alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja, nesmurtauja, labai myli vaikus. M., po darbo, vakarais remontuojasi namą (duomenys neskelbtini), bendrauja su vaikais. Atsakovės sesuo bendrauja su K..
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo tėvas. K. su mama išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), jie tai priėmė palankiai. Po to K. pasidarė ten negerai, jis verkdamas pradėjo prašyti, kad nori į namus. Jis uždaro būdo, nesakydavo kas negerai. M. dirbdamas (duomenys neskelbtini) kada turėjo galimybę užsukdavo pas K., jis pradėjo prašytis, kad nori į (duomenys neskelbtini). K. grįžęs į (duomenys neskelbtini) prašėsi pasilikti, dėl to buvo iškviestos Vaiko teisės. Vaiko teisė pasakė, kad jam geriau būti (duomenys neskelbtini). Dabar K. yra laimingas, lanko mokyklą. Vaiko emocinė būsena nuo to laiko, kada sugrįžo iš (duomenys neskelbtini) iki dabar yra pasikeitusi į gerąją pusę. Jo pasiekimais mokykloje domisi visi šeimoje stengiasi, kad jam būtų gerai. K. santykiai su M. sužadėtine R. yra puikūs. Jų šeimoje nėra vartojamas alkoholis ir nėra smurtaujama. M. alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartoja. K. ir kiti vaikai, saugiai važinėjasi vaikams skirtais „krosiniais“ motociklais po namų teritoriją. K. apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) nenori net girdėti. K. su mama gali laisvai bendrauti, jam mama dažnai skambina, bet jis nenori atsiliepti, nes nenori.
Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas M. yra jos sūnus. Kartu su M. ir I. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Kada K. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), buvo labai skaudu. Jis išvažiavo laimingas. Jis turėjo sugrįžti rugsėjo 1 d. eiti į mokyklą, bet negrįžo pasiliko ten gyventi. Kada antrais metais grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) jis nenorėjo važiuoti, jos prašė, kad jo neišleistų išvažiuoti. Jį ramino, kad jam viskas bus gerai (duomenys neskelbtini). Šiuo metu K. yra gerai būti namuose. Vaikas nenori su mama bendrauti, bijo. K. nori gyventi (duomenys neskelbtini). Kada jam paskambina mama, jie paragina, kad jis papasakotų mamai, ką veikia, kuo užsiima. Jie nedraudžia jam bendrauti su mama. K. su R. ir jos vaikais labai gerai sutaria, niekada gyvenime nėra susipykę. K. reikalais mokykloje pirmoje vietoje domėsi jo tėtis M., R. ir jie. Domisi juo mokykloje, bendrauja su mokytojais. K. namų darbus ruošti padeda visi, kas tik gali. Sūnus M. nepiktnaudžiauju alkoholiu, narkotikais, nesmurtauja.
Nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė (globėja) J. T. teismo posėdžio metu nurodė, kada K. pasiliko gyventi pas M. K., jis pradėjo vengti su jais bendrauti, bet dabar situacija pasikeitė, jis užeina pas ją į darbą, bendrauja su jos dukra. K. neišsako skundų dėl gyvenimo namuose, mokykloje. K. gyvenat (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kad jam ten būtų blogai gyventi. Šiuo metu K. emocinė būklė gera.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Skyriaus vertinimu vaiko K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu M. K., geriausiai atitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, vaiko interesų neatitiktų atsakomybės perleidimas vaikui, kad kada nori vaikas bendrauja su skyrium gyvenančia mama, kad nenori - nebendrauja, tikslingiau būtų vaiką motyvuoti bendrauti ir palaikyti ryšį su skyrium gyvenančia mama. Ieškovo prašymas dėl išlaikymo priteisimo atitinka vaiko interesus, nes tėvas rūpindamasis vaiku žino koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaiko poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas M. K. ir atsakovė I. T.. Nepilnametis K. K. šiuo metu gyvena kartu su tėvu, t. y. ieškovu, jo gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio motina, atsakovė, gyvena (duomenys neskelbtini).
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Nagrinėjamu atveju esminio ginčo dėl vaikui augti tinkamų buities sąlygų iš esmės nėra. Šiuo metu vaikas gyvena tinkamomis buities sąlygomis ieškovo tėvui priklausančiame name, kurio plotas apie (duomenys neskelbtini) m². Berniukui skirtas atskiras kambarys, jame tvarkinga, švaru. Šeimos namuose yra visi patogumai. antisanitarinių sąlygų nepastebėta. Būstas pritaikytas vaiko poreikiams. Duomenų apie netinkamas buities sąlygas ieškovo gyvenamojoje vietoje nėra. Ginčas kyla dėl to, kaip kiekviena iš šalių sugeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, užtikrinti tinkamas auklėjimo ir vaiko vystymosi sąlygas, taip pat dėl atsakovės galimybių bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
Ieškovas prašymą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo grindžia iš esmės tuo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur vykti gyventi K. K. nenori. Atsakovė paaiškino, kad norėtų, jog vaikas gyventų kartu, ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bet iš jos paaiškinimais teismo posėdžio metu išreikštos pozicijos matyti, jog nėra kategoriška dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, esminis klausimas, ar jai bus užtikrintos sąlygos ir galimybės palaikyti artimą ryšį su sūnumi.
Iki šiol teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, šiuo metu apie metus laiko K. K. gyvena su tėvu. Tai, jog pakankamai ilgą laikotarpį faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), su ieškovu, be abejo yra reikšmingas veiksnys vaiko psichologinei būklei. Tačiau sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos galimo pasikeitimo turi būti įvertinta ne tik gyvenimo vienoje vietoje trukmė, bet ir tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, gebėjimas tinkamai rūpintis vaiku, vaiko auklėjimas, jo socialiniai ryšiai, aplinka, emociniai ryšiai tiek su kartu gyvenančiu, tiek su skyrium gyvenančiu tėvais.
Bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi. Duomenų, kad vaikui gyvenant su ieškovu juo būtų netinkamai rūpinamasi, nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacijos apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d., matyti, kad atsakovas M. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip paaiškino pats ieškovas, jo darbas dienomis, vakarais būna namie. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomai pateiktos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2024 m. sausio 29 d. informacijos matyti, kad K. K. mokymosi pasiekimai patenkinamo lygio. Berniukas turi visas reikalingas ugdymosi priemones, be priežasties nepraleidžia pamokų, visada atlieka namų darbus. Tėtis M. K. domisi sūnaus pasiekimais, lankosi mokykloje, dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose, bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, tinkamai atstovauja vaiko interesus mokykloje. Iš (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2024 m. vasario 6 d. informacijos matyti, kad K. K. gydymo įstaigoje lankosi retai, lydi tėtis, gydytojų nurodymus vykdo. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tokių duomenų byloje nėra. M. K. teigiamai charakterizuojamas darbdavio, be kita ko nurodant, jog ir darbe alkoholio vartojimo atvejų nėra nustatyta. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, kas be abejonės yra neigiama aplinkybė jo charakteristikoje, pastebėtina, kad buvo nubaustas už baudžiamąjį nusižengimą, bausmę (baudą) įvykdė ir daugiau jokių duomenų apie panašaus pobūdžio veiksmus nėra, kas suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu buvo pasiekti. Kitų neigiamai ieškovą charakterizuojančių duomenų nėra. Nors ieškovės nurodymu, K. K. rūpinasi seneliai, vaiko ugdymo įstaigos nurodomos aplinkybės, kad seneliai padeda jam ruošti namų darbus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog tai nepaneigia išvados, kad M. K. ir savarankiškai gali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
Taigi vertinant aplinkos, kurioje šiuo metu gyvena K. K. įtaką jo emocinei būsenai, raidai, spręstina, kad šiuo metu jo psichoemocinė būsena yra stabili, gera. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2024 m. sausio 29 d. informacijos matyti, kad K. K. yra draugiškas, bendrauja su visais klasės mokiniais. Nepastebėta, kad būtų neišsimiegojęs ar blogos nuotaikos. Šiuo metu esančią gerą vaiko emocinę būseną patvirtino ne tik liudytojai ieškovo artimos aplinkos asmenys, bet ir atsakovės sesuo nepilnamečio K. K. ad hoc globėja paskirta J. T., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad dabar situacija pasikeitusi, jos nuomone, K. emocinė būklė gera, šis užeina pas ją į darbą, bendrauja su jos dukra.
Atsižvelgtina ir į bylos duomenimis užfiksuotą paties nepilnamečio K. K. norą dėl jo gyvenamosios vietos. Į bylą pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyriaus specialistams bendraujant su K. K. šis išsakė nenorintis gyventi su motina ne tik (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesį vaiko situacijos vertinimo metu, tačiau ir (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 19 d. išklausant vaiko nuomonę. Paskutiniojo apsilankymo šeimos namuose metu su vaiku bendrauta betarpiškai, pokalbio niekas netrukdė. Su tėčiu sutaria gerai, vaikui patinka gyventi (duomenys neskelbtini) ir čia mokytis, nieko keisti nenorėtų. Teigė jog su tėčiu jaučiasi saugus, ramus ir mylimas. (duomenys neskelbtini) m. birželio 23 d. psichologės D. G. Pirminio psichologo vertinimo išvadoje nurodyta, jog kaip savo pastovią gyvenamą vietą, berniukas apsibrėžia su tėčiu, nori gyventi (duomenys neskelbtini); pagal savo amžių ir psichologinius ypatumus, linkęs išsakyti savarankišką nuomonę, nenustatyta suaugusiųjų įtakos nuomonės formavimuisi. Atsakovės teigimu, kai vaikas atsakė, kad neturi sprendimo, ar norėtų su ja kartu gyventi, kas, teismo vertinimu, yra visiškai suprantamas ir adekvatus atsakymas, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, jo santykį su kiekvienu iš tėvų bei tėvų tarpusavio santykį.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020)
Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko nuomonę, kuri teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neprieštarauja jo interesams, taip pat anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams, nėra duomenų, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko aplinkos keitimas būtų būtinas ar objektyviai pateisinamas, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio K. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas.
Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, nereiškia, kad konkreti jo gyvenamoji vieta turi būti būtent ta, kurioje tėvas gyveno ginčo sprendimo metu. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti tik tai, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002). Teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustato su ieškovu, todėl atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo papildomai nustatyti, kad K. K. gyvenamoji vieta su ieškovu nustatoma (duomenys neskelbtini) (ieškovo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje).
Taip pat pastebėtina, jog vienam iš tėvų pareiškus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, o kitam tėvui tokio priešinio reikalavimo nepareiškus, teismas spręsdamas ginčą turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų nepriklausomai nuo to, ar tas tėvas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, yra pareiškęs tokį reikalavimą. Todėl šiuo atveju teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovei nereiškus priešinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl atsakovės gyvenimo, buities sąlygų, aplinkos ir pan., šiuo teismo sprendimu plačiau nepasisakytina.
Dėl bendravimo tvarkos
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti tokią K. K. bendravimo su mama tvarką, kai I. T. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, šalims iš anksto suderinus konkrečią datą; susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) ir pačiam vaikui K. K. sutinkant. Nurodo, kad vaiko bendravimas su mama negali vykti prievarta dėl to ir prašoma, kad bendravimas su mama vyktų pačiam vaikui sutinkant. Bendravimo datas reikia suderinti iš anksto, kadangi vaikui yra ugdymo procesas, atostogos. Taip pat prašo, kad susitikimai vyktų (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad būtų nustatytos konkrečios datos, per atostogas, kada ji su vaiku galėtų būti. Norėtų leisti su vaiku dalį vasaros, Velykų atostogas, ji derintų savo atostogas su vaiko atostogomis. Taip pat nurodė, kad esminis nesutarimas tarp šalių yra dėl siūlomoje bendravimo tvarkoje įrašytos sąlygos, jog susitikimai vyksta pačiam vaikui K. K. sutinkant. Niekada vaiko nepaimtų, jeigu jis to nenorėtų, jo neverstų vykti kartu atostogoms.
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Pažymėtina, jog atsakovė nenurodo, kokia konkrečiai, jos nuomone, bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, nereiškė byloje ir priešinio reikalavimo dėl kitokios bendravimo tvarkos. Nesant detalių siūlymų ar pastabų dėl atitinkamų bendravimo tvarkos dalių, teismas vertina, nesant pagrindo spręsti, jog ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka akivaizdžiai neatitinka atsakovės bei nepilnamečio vaiko interesų, neužtikrina maksimalaus esamomis sąlygomis galimo skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo. Teismo nuomone, prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesudaro kliūčių atsakovės norui su vaiku susitikti ir bendrauti atostogų metu. Kaip žinoma, moksleivių atostogos mokslo metais dažniausiai trunka savaitės laikotarpį (išskyrus kiek ilgesnes Kalėdų atostogas), todėl jų trukmė iš esmės sutampa su atsakovės pageidavimu bendrauti su vaiku per jo atostogas. Vasaros atostogų metu galimas ilgesnis bendravimo su vaiku laikotarpis išnaudojant, pvz. iš eilės einančių mėnesių paskutiniąją ir pirmąją savaites (taip susidarant dviejų savaičių laikotarpiui). Išreikšdama pageidavimą, jog būtų nustatytos konkrečios datos, atsakovė jų nenurodė, todėl teismas neturi galimybės savo iniciatyva nustatyti, kurios konkrečios kiekvieno iš mėnesių dienos jai būtų tinkamos. Be to, vargu, ar galima iš anksto nustatyti konkrečias mėnesio dienas ir tikėtis, kad jos, net ir būdamos tinkamos šiuo metu, išliks tinkamomis tolimesnėje perspektyvoje. Kitų aplinkybių, kokie mamos ir vaiko santykiai galimai liko nesureguliuoti, I. T. nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog siūloma bendravimo tvarka yra iš esmės tinkama, nepilnamečio vaiko ar skyrium gyvenančios atsakovės interesų nepažeidžia. Be to, teismas vertina ir tai, jog išvadą byloje teikiančios institucijos nurodytai laikinai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Taip pat pastebėtina, jog ir pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas jai bendrauti su vaiku nedraudžia.
Tačiau teismas iš esmės sutinka, jog sąlygą dėl vaiko sutikimo susitikti su mama, ieškovas prašo nustatyti nepagrįstai. Ieškovas patvirtino, jog niekada netrukdo vaikui bendrauti su mama, o atsakovė nurodė, kad niekada neverstų vaiko susitikti ir bendrauti prieš jo norą ir valią. Akivaizdu, kad atsakovė turi bendrauti su sūnumi, atsižvelgdama į jo geriausius interesus, todėl bendravimas neturi būti priverstinis ir atsakovė turi pareigą reaguoti į vaiko būklę, norus bei nuotaikas bendravimo metu. Tačiau nustatoma bendravimo tvarka turi būti kuo paprastesnė ir neturi būti perteklinių nuostatų, suteikiančių šalims galimybę ja piktnaudžiauti ar skirtingai tokias nuostatas aiškinti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1279-896/2020). Iš esmės nėra įmanoma nustatyti, kokia forma vaiko sutikimas ar nesutikimas turėtų būti išreikštas, jog galėtų būti vienareikšmiškai įvertintas abiejų pusių. Todėl bendravimo tvarkos nuostata dėl vaiko sutikimo iš bendravimo tvarkos šalintina. Šiame kontekste paminėtina, kad vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį įstatymu numatyta atsakomybė (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalaujama bendravimo tvarka yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad vaiko išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų reglamentuojamas CK normomis. Teismo posėdžio metu ieškovė pasisakė apie tai, kad galimai gali turėti ir pasiūlymų sūnui vykti atostogų į užsienį. Ieškovas reikalavimo bendravimo tvarkoje nustatyti, kad motinos ir sūnaus susitikimai gali vykti tik (duomenys neskelbtini), plačiau nedetalizavo ir objektyvu būtinumu nepagrindė. Tik iš byloje susiklosčiusios situacijos ir konteksto galima daryti prielaidą, kad tokia sąlyga įrašyta dėl galimo vaiko nenoro vykti, anksčiau su išvykimu į užsienio valstybę patirtų išgyvenimų ir pan. Kaip jau anksčiau minėta, atsakovė (taip pat ir ieškovas) turi bendrauti su sūnumi, atsižvelgdama į jo geriausius interesus, todėl bendravimas neturi ir negali būti priverstinis nei kalbant apie jo laiką, trukmę, pobūdį ar pan. aplinkybes, nei kalbant apie bendravimo vietą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vaiko amžių, bendravimo tvarkoje numatyta nuostata, kad K. K. susitikimai su atsakove galimi tik (duomenys neskelbtini), šalintina kaip perteklinė, pabrėžiant tai, kas akivaizdu ir anksčiau minėta, jog bet koks bendravimas su vaiku negali būti priverstinis ir gali vykti tik atsižvelgiant į jo nuotaiką, norą, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, iki vaiko pilnametystės, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą M. K. ir vaikui skirtas lėšas pervesti į M. K. asmeninę banko sąskaitą bei išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.
Teismo vertinimu, ieškovo prašomo priteisti išlaikymo suma vaikui nėra per didelė ir yra pagrįsta, iš esmės neviršijanti teismų praktikoje nustatytos orientacinės vaiko išlaikymui skirtos sumos, todėl nereikalauja išsamesnio ir detalaus pagrindimo.
Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, pateikė į bylą dokumento vertimą, kuris pavadintas „Darbo sutarties nutraukimas“. Pastebėtina, kad dokumentas pasirašytas (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d., todėl negali būti laikomas aktualiu ir patvirtinančiu tai, jog šiuo metu I. T. yra nedirbanti. Juolab nėra galimybės įvertinti jos gaunamas pajamas. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog pakeitė gyvenamąją vietą dėl darbo. Kaip pati nurodė, jos pajamos už 2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) Eur; iš atsakovės papildomai pateiktos Pajamų mokesčio ir solidarumo priemokos deklaracijos už 2022 metus iš (duomenys neskelbtini) pajamos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Jos mėnesio išlaidas sudaro mokama viena paskola (duomenys neskelbtini) Eur, kita paskola (duomenys neskelbtini) Eur, kurios mokėti liko apie pusę metų. Už būstą - 350 Eur, moka automobilio draudimą, už telefoną, internetą. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo jauno amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus nėra, todėl spręstina, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankama vaiko išlaikymui skirti prašomo priteisti dydžio sumą ir taip tenkinti ne tik pačius būtiniausius ir bazinius vaiko poreikius. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai iš atsakovės I. T. priteistinas išlaikymas sūnui K. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo paaiškinimą, kad atsakovė visą laikotarpį mokėjo kas mėnesį po 200 Eur vaiko išlaikymui skirtų lėšų, priteisus vaikui išlaikymą po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iš šios sumos išskaičiuotinas atsakovės mokėtas laikinas išlaikymas (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-856/2019).
Ieškovas skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui K. K. už laikotarpį 2023 m. liepos - rugpjūčio mėnesius, iš viso 600 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad išlaikymo įsiskolinimo 600 eurų nurodytu laikotarpiu nebėra, todėl reikalavimas atmestinas.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas byloje viso sumokėjo 272 Eur žyminio mokesčio (54 Eur žyminis mokestis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio padavimo ir 218 Eur žyminis mokestis už ieškinį.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu viso sudaro 2155 Eur, kurias sudaro 1750 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (už teisines konsultacijas, susipažinimą su teismo procesiniais dokumentais, užklausų teikimas, teisine analize, įrodymų rinkimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teisme, dokumentų rengimas). Šias išlaidas patvirtina ieškovo atstovės advokato padėjėjos pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo atlikti mokėjimai advokato padėjėjai 2023 m. balandžio 20 d. – 450 Eur, 2023 m. balandžio 28 d. – 700 Eur, 2023 m. lapkričio 15 d. – 600 Eur. Bei 405 Eur išlaidos už psichologo paslaugas, šias išlaidas patvirtina psichologės D. G. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur už psichologo išvadą, 105 Eur už psichologo konsultavimą vaikui) ir ieškovo atliktas mokėjimas psichologei 2023 m. birželio 9 d. – 405 Eur.
Teismas sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, teismo posėdžių skaičių, ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
Šiuo atveju išlaidos už psichologo paslaugas, patirtos po kreipimosi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, ieškovas pateikdamas ieškinį (duomenys neskelbtini) m. birželio 23 d. psichologo išvadą pridėjo, kaip įrodymą, ja rėmėsi ieškinyje, institucija teikianti išvadą byloje savo išvadoje, taip pat rėmėsi (duomenys neskelbtini) m. birželio 23 d. psichologinio vertinimo išvada ir dėl to šios išlaidos neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016), ir vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei nebūtų prireikę vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos ir kt. nustatyti teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2023 112, 119, 123 punktai). Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos 405 Eur išlaidos už psichologo paslaugas buvo reikalingos ginčo procese, nes susidarė renkant įrodymus reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Nors iš esmės ieškinys patenkintas, buvo keičiamos kai kurios ieškiniu pasiūlytos bendravimo tvarkos sąlygos. Bylos nagrinėjimo eigoje šalys nurodė, kad esminis ginčas ir kliūtis susitarti taikiai buvo būtent bendravimo tvarkos sąlyga dėl nepilnamečio vaiko sutikimo (taip pat ir dėl galimybės atsakovei su vaiku bendrauti tik (duomenys neskelbtini)). Esant minėtoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų aspektu laikytina, jog nepatenkinta viena penktoji ieškinio reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 2427 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (272 Eur žyminis mokestis ir 2155 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir už psichologo paslaugas) proporcingai mažintina.
Atsakovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 264, 268–270, 279, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti I. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. K. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
- I. T. turi teisę matytis su sūnumi vieną kartą per mėnesį, nuo dviejų iki septynių dienų imtinai, šalims iš anksto suderinus konkrečią datą;
- I. T. turi teisę kasdien susisiekti su vaiku, neribojant bendravimo telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis laiko.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant atsakovės I. T. mokėtą laikiną išlaikymą pagal teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Išlaikymui skirta suma mokama už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, lėšas pervesti į M. K. asmeninę banko sąskaitą.
Paskirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1941,60 Eur (tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą (Joniškio rūmus).