Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ir atsakovės K. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1927-527/2020 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei K. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.6. Atsakovė nenurodė jokių motyvų, kodėl bendravimas kategoriškai negali vykti pagal vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu vaikas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėtų išvykti iš namų (pvz. ilgesnį laiką trunkanti liga), o pagal bendravimo tvarką bendravimas su vaiku jos gyvenamojoje vietoje būtų negalimas, tai tokiu atveju būtų pažeista vaiko teisė bendrauti ligos metu su tėvu, taip pat būtų pažeista tėvo teisė matytis su sergančiu vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla yra dėl vaiko teisių, t.y. viešojo intereso dalykas, ir sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

24. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Atsakovė, kuri prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, kokių aplinkybių nenustatė pirmosios instancijos teismas ir dėl kokių priežasčių apeliacinio skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka būtų nepakankamas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25. Naujai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. duomenys apie vaiko medicininę apžiūrą ir vaiko nuotraukos, vertintini kaip nesusiję su ginčo dalyku, todėl juos atsisakytina priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiamas ne vaiko motinos netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu, o vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu

26. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

27. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

28. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

30. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tas aplinkybes, kad tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, įvertinęs šalių siūlomas bendravimo tvarkas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, nustatė vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kartu nustatydamas pereinamuosius laikotarpius.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vaikas jautrus, neįvertino ieškovo psichinės būklės, vaiko nuomonės, pažymi, kad su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tai, kad priėmė sprendimą, su kuriuo nesutinka atsakovė, nereiškia, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad įvertinęs bylos faktines aplinkybes teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį. Prognozuoti, kaip vystysis vaiko ir tėvo santykiai, nėra galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas negali įvertinti visų šalių gyvenimo aplinkybių ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią būtų galima vykdyti bet kokiomis sąlygomis. Kartu įvertintina, kad šalims sąžiningai vykdant teismo sprendimą, abiem tėvams siekiant vaiko ir tėvo ryšių stiprinimo, geranoriškai sprendžiant visus sprendimo vykdymo eigoje iškylančius klausimus, neabejotinas vaiko ir tėvo santykių progresas.

Dėl bendravimo tvarkos 1 punkto

34. Teismas nustatė, kad iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su dukterimi dalyvaujant vaiko motinai lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 11:00 val., leidžiant jam dukros gyvenamojoje vietoje ar kitoje tėvo pasiūlytoje vietoje, kuriai argumentuotai nepaprieštaraus atsakovė, paruošti dukrą pietų miegui nuo 13.00 val. ir būti šalia dukros iki jai užmiegant, bei nuo 15.00 val. iki 18.00 val., taip pat trečiadienį nelyginėmis metų savaitėmis, nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

36. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, pažeidinėtų vaiko interesus. Todėl toks bendravimo tvarkos nustatymas, kai dėl bendravimo vietos sprendžia abu tėvai, kurie, akivaizdu, dėl to nuolat konfliktuoja, suponuos nuolatinius konfliktus, ir galimą teismo sprendimo nevykdymą. Kartu pažymėtina, kad nustatytas bendravimo laikas yra skiriamas tėvo ir vaiko bendravimui, tuo tarpu vaiko motina kartu dalyvauja tik tikslu užtikrinti vaiko subjektyvų saugumo jausmą, o ne dėl objektyvaus vaiko nesaugumo tokio bendravimo metu. Todėl nėra pagrindo riboti tėvo apsisprendimo dėl bendravimo vietos. Be to, pažymėtina, kad abu vaiko tėvai, vykdydami savo valdžią vaiko atžvilgiu, turi siekti geriausių vaiko interesų, todėl esant tokiai situacijai, kai vienas iš tėvų pažeidžia vaiko teises, keltinas klausimas dėl jo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko miegas yra nuo 13 val. iki 15 val. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ieškovo argumentu ir sprendžia, kad toks konkretaus užmigimo ir tolesnio ieškovo bendravimo su vaiku po jo pietų miego nustatymas perteklinis, nes vaikas kiekvieną kartą gali užmigti skirtingu laiku.

38. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepateikė jokių svarių argumentų, dėl kurių nebuvo nustatytas jo bendravimas su dukra kiekvienos savaitės trečiadieniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko ir tėvo ryšys yra pakankamai silpnas, nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bendravimo laikas nuosekliai ilginamas. Todėl spręstina, kad bendravimo tvarka, kai ieškovas su dukra bendrauja kas antro savaitgalio šeštadieniais ir kas antros savaitės trečiadieniais, yra pakankama.

39. Atsakovės argumentai, kad nustačius bendravimo tvarką trečiadieniais nuo 18 val. iki 20 val. bus pažeisti vaiko interesai, paremti tik pačios atsakovės samprotavimais. Nėra jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kas antros savaitės trečiadienio vakarą pažeis vaiko teises, vaiko gyvenimo ritmas išsibalansuos. Be to, įvertintina ir tai, kad atsakovė, su kuria liko gyventi dukra, turi dėti pastangas vaiko teisei bendrauti su tėvu užtikrinti, nes tik tokiu būdu bus užtikrinti vaiko geriausi interesai. Todėl atsakovė ir turi pratinti vaiką prie tokio gyvenimo ritmo, kad dukra priprastų, jog kas antros savaitės trečiadienį ji susitinka su tėvu. Atsakovės argumentai, kad ateityje vaikas turės įsipareigojimų mokyklai, popamokinės veiklos, ir dėl to negalimas bendravimas darbo dienomis, atmestini. Pažymėtina, kad popamokinę veiklą galima planuoti ir kitomis darbo dienomis, o į vaiko tėvo bendravimo su vaiku turinį įeina ir jo rūpestis užtikrinant vaiko dalyvavimą papildomo ugdymo veiklose, pristatymas į jas ar palydėjimas namo. Kartu pažymėtina, kad teismo pasisakymas dėl tėvo ir vaiko bendravimo vietų, pvz., maitinimo įstaigos „Hesburger“, nėra privalomojo pobūdžio.

Dėl bendravimo tvarkos 2 punkto

40. Teismas nustatė, kad nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. (duomenys neskelbtini) K. R. bendrauja su dukterimi P. R. lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., užtikrinant sąlygas dukters pietų miegui nuo 13.00 iki 15.00 val. iki dukrai sukaks šešeri, bei trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 val. iki 20.00 val., nedalyvaujant vaiko motinai K. R., tačiau perspėjant ją prieš vieną parą apie tikslias vietas, į kurias su dukra planuoja vykti bei kurias vėliau keisti galima tik gavus tam vaiko motinos pritarimą. Esant dukros sutikimui, tėvo bendravime su dukterimi kartu dalyvauti ir jos motinai nėra būtina. Jeigu dukra nenorėtų būti su tėvu viso laiko arba susirgtų, tėvas privalo atvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą pas motiną.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog vaiko ir tėvo ryšys yra silpnas, pirmosios instancijos teismas nustatė pereinamąjį laikotarpį šio ryšio stiprinimui. Kaip jau minėta, negalima prognozuoti per kiek laiko, kokiu intensyvumu ir kokiomis pastangomis vaiko ir tėvo santykiai vystysis. Todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki vaikui sukaks 7 metai, vaikas bendrautų su tėvu be nakvynių. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), todėl pasikeitus situacijai, vaikui išreiškiant norą daugiau laiko praleisti su tėvu, nakvoti jo gyvenamojoje vietoje, tačiau šalims nesutariant dėl bendravimo tvarkos, ieškovas visuomet gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką.

43. Ieškovo argumentai dėl vaiko miego valandų aptarti šios nutarties 37 p. Be to, įvertintina, jog negalima prognozuoti iki kada šalių dukra jaus poreikį pietų miegui.

44. Kaip jau minėta byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas, pažeidinėtų vaiko interesus ar kad siektų juos pažeisti. Todėl pertekliniais laikytinos bendravimo tvarkos sąlygos atsižvelgti į vaiko norą dėl motinos dalyvavimo ir grįžimo namo, apriboti ieškovui bendravimo vietos pakeitimą, įpareigoti vežti namo vaikui susirgus. Teismas pažymi, kad ieškovas turi bendrauti su dukra atsižvelgdamas į jos geriausius interesus, todėl bendravimas neturi būti priverstinis ir ieškovas turi pareigą reaguoti į vaiko būklę, norus bei nuotaikas bendravimo metu. Tačiau nustatoma bendravimo tvarka turi būti kuo paprastesnė ir neturi būti perteklinių nuostatų, suteikiančių šalims galimybę ja piktnaudžiauti ar skirtingai aiškinti.

45. Atsakovė nesutinka, kad tėvo ir dukros bendravimas nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) vyktų jai nedalyvaujant. Nurodo, kad duktė nebus pajėgi objektyviai įvertinti jai iškilusios grėsmės lygio, bei operatyviai pranešti apie jai iškilusią grėsmę tuo atveju, jei ieškovui pablogėtų sveikata, todėl nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. (duomenys neskelbtini) dalyvauti turėtų ir vaiko motina.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka su skirtingais pereinamaisiais laikotarpiais nustatoma tikslu siekiant stiprinti tėvo ir vaiko ryšį. Nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) yra beveik metai. Spręstina, kad toks laikotarpis, abiem šalims siekiant vaiko ir tėvo santykių stiprinimo, pakankamas, jog vaikas galėtų su tėvu bendrauti vienas, nedalyvaujant vaiko motinai, o atsakovės pareiga yra vaiką tokiems santykiams paruošti. Dėl kitų atsakovės argumentų teisėjų kolegija yra pasisakiusi 33, 36, 39 šios nutarties punktuose.

Dėl bendravimo tvarkos 3 punkto

47. Teismas nustatė, kad nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. bendrauja su dukterimi P. R. nedalyvaujant vaiko motinai K. R. trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 iki 20.00 val. bei šeštadieniais lyginėmis metų savaitėmis nuo 10.00 iki 20.00 val., prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną apie tikslias vietas, į kurias su dukra planuoja vykti bei kurias vėliau keisti galima tik gavus tam vaiko motinos pritarimą.

48. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pereinamųjų laikotarpių trukmę, teisėjų kolegija išaiškino šalims, pasikeitus sąlygoms, bendravimo tvarką keisti, todėl ieškovo argumentai dėl bendravimo intensyvumo laikotarpiu nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. (duomenys neskelbtini) atmestini. Teisėjų kolegija dėl bendravimo vietos keitimo gavus vaiko motinos sutikimą, kaip perteklinės sąlygos, jau yra pasisakiusi.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė nepagrindė, kad vaiko bendravimas su tėvu šeštadieniais iki 20 val. pažeis vaiko interesus. Pažymėtina, jog laikui bėgant vaiko ir tėvo bendravimo periodai turi ilgėti, įvertintina, kad tėvas norės su vaiku bendrauti savo gyvenamojoje vietoje, todėl dalį bendravimo laiko sudarys kelionė iš vaiko į tėvo gyvenamąją vietą ir atgal, kita diena po tėvo ir vaiko bendravimo yra sekmadienis, todėl vaikas neturi ruoštis ugdymo savaitei.

Dėl bendravimo tvarkos 4 ir 5 punktų

50. Teismas nustatė, kad nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. (duomenys neskelbtini) tėvas su dukra bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir lyginių savaičių savaitgaliais, dukterį pasiimdamas iš jos namų šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukterį motinai į jos namus arba į kitą sutartą su vaiko motina vietą sekmadienį 18.00 val., o nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių savaitgaliais, dukterį pasiimdamas iš jos namų penktadienį 18.30 val. ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val. ją motinai K. R. į jos namus arba į kitą sutartą su K. R. vietą. Taip pat nustatė, kad jeigu dukra P. R. nenorės nakvoti ne pas mamą arba susirgs, tėvas K. R. privalo atvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą pas motiną K. R..

51. Atsakovės argumentai dėl vaiko nakvynės ieškovo namuose atmestini. Pažymėtina, kad yra nustatytas pereinamasis laikotarpis nuosekliai ilginant vaiko ir tėvo bendravimo laiką, sudarant galimybę vaikui lankytis tėvo namuose be nakvynės. Įvertintina ir tai, kad vaikas jau bus septynių metų amžiaus, todėl atsakovės argumentai dėl prisirišimo prie motinos, saugumo jausmo ir pan. yra neaktualūs, įvertinant tėvų pareigą formuoti vaiko pažiūras, kad jo bendravimas su tėvu yra natūralus procesas.

52. Dėl ieškovo argumentų, susijusių su pereinamųjų laikotarpių terminais ir vaiko nuomonės pasisakyta šios nutarties 48, 50 p. todėl bendravimo tvarkos nuostata dėl parvežimo namo dukrai nenorint nakvoti pas ieškovą šalintina.

Dėl tėvo ir vaiko bendravimo atostogų metu

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendime nustatytą tvarką, teismo argumentus dėl tokios bendravimo tvarkos nustatymo vaiko atostogų metu, apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad vaiko ir tėvo bendravimo tvarka atostogų metu keistina.

56. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad teismas be pagrindo nustatė, jog laikotarpiu nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. (duomenys neskelbtini) atostogų metu bendravimas vyksta tik vaiko sutikimu. Kaip jau minėta, ieškovas turi bendrauti su dukra atsižvelgdamas į jos geriausius interesus, todėl bendravimas neturi būti priverstinis ir ieškovas turi pareigą reaguoti į vaiko būklę, norus bei nuotaikas bendravimo metu. Tačiau nustatoma bendravimo tvarka turi būti kuo paprastesnė ir neturi būti perteklinių nuostatų, suteikiančių šalims galimybę ja piktnaudžiauti ar skirtingai aiškinti. Todėl bendravimo tvarkos nuostata dėl vaiko sutikimo iš bendravimo tvarkos šalintina.

57. Ieškovo argumentas dėl pernelyg ilgo dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpio atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dviejų mėnesių terminas sudarys galimybę šalims tiksliai planuotis atostogų laikotarpius. Be to, bus išvengta situacijų, kada viena iš šalių dėl darbovietėje nustatytos tvarkos jau yra susiplanavusi atostogas, o kita informuoja apie atostogų laiką ir abiejų tėvų atostogų laikotarpiai sutampa. Tačiau kartu atsižvelgtina, kad nustačius tėvui 2 mėnesių terminą informuoti vaiko motiną apie bendravimo vasaros atostogų metu laikotarpį, perteklinis tampa bendravimo tvarkos 9 punktas, kuriuo nustatyta, kad vaiko motina jau gali būti suplanavusi atostogas tuo pačiu metu. Šiuo atveju turi būti aiškiai nustatyti, kuris iš tėvų turi pirmenybės teisę rinktis atostogų su vaiku laikotarpį, tačiau įspėjimo terminas turi būti pakankamai ilgas, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę prisiderinti bei kokybiškai suplanuoti savo atostogų laikotarpį.

58. Spręsdama dėl bendravimo tvarkos 10 punkto, teisėjų kolegija kartu pasisako ir dėl bendros bendravimo trukmės vaiko atostogų metu. Nors ieškovas prašo nustatyti tris laikotarpius po 10 dienų, t.y. apie ½ dalį viso atostogų laiko, pažymėtina, kad vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų turi būti orientuotas ne tik į bendravimo intensyvumą, bet ir į bendravimo kokybę. Todėl šiuo atveju ieškovo argumentai, kad vaikas galėtų gyventi pas ieškovą jo ėjimo į darbą periodais, atmestini, nes sprendžiamas ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos klausimas. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad vaikas galėtų jį matydamas jį išeinantį į darbą ir iš jo grįžtantį, suprastų tėvo kasdienybę, atmestini. Todėl bendravimo tvarkos 10 punktas šalintinas.

59. Atmestinas ieškovo argumentas, kad bendravimo tvarkos 11 punktas perteklinis, nes jau įstatymas numato sutikimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Taigi, įstatymas numato sutikimo būtinybę sprendžiant klausimą dėl vaiko išvežimo nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, tačiau ne vaiko laikino išvežimo atveju. Kitų argumentų, kuo šios bendravimo tvarkos nuostatos yra netinkamos, ieškovas nepateikė, todėl bendravimo tvarkos 11 punktas paliktinas nepakeistu.

60. Atsakovės argumentai dėl vėlesnio, t.y. tik vaikui sulaukus 8 metų amžiaus, vaiko ir tėvo bendravimo atostogų metu nustatymo ir pernelyg ilgo bendravimo laikotarpio, deklaratyvūs, teisėjų kolegija sprendžia, kad a priori, nežinant vaiko ir tėvo santykių vystymosi dinamikos, negalima spręsti, kad 7 metų vaiko, kuris jau ketverius metus bendrauja su tėvu, interesai bus pažeisti jam savaitę atostogų metu praleidžiant su tėvu, ar aštuonių metų vaikui su tėvu praleidžiant dvi savaites.

Dėl tėvo ir vaiko bendravimo švenčių metu

61. Apeliaciniais skundais šalys nesutinka su teismo nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka švenčių dienomis. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad nustačius, jog vaiką tėvas pasiima 10 val., t.y. tiksliai apibrėžiant bendravimo laikotarpio pradžią, perteklinė yra nuostata „leisdamas jai išsimiegoti ir pasiruošti kelionei“, nes nėra apibrėžta, kaip vyksta bendravimas jei vaikas tuo metu nėra išsimiegojęs ar yra nepasiruošęs kelionei. Todėl ši nuostata šalintina iš bendravimo tvarkos. Kitų argumentų dėl tokios teismo nustatytos bendravimo tvarkos švenčių dienomis neteisėtumo šalys faktiškai nepateikė.

62. Ieškovo argumentai dėl bendravimo su dukra jos gimimo dieną atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko gyvenamoji vieta labiau lemia jos socialinę aplinką, todėl gimtadienio šventimas su kiemo draugais, darželio grupiokais ar mokyklos klasiokais, labiau atitinka vaiko interesus, o būtent tokia nustatyta teismo bendravimo tvarka ir užtikrins tokius vaiko poreikius. Tuo tarpu tėvui neužkirstas kelias pasveiktini dukrą jos gimtadienio dieną. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šalys, siekdamos, ne savo, o vaiko interesų įgyvendinimo, ir siekdamos ne didinti konfliktą, o geranoriškai spręsti visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus, visada turi galimybę vaiko gimtadienio šventę perkelti į artimiausią savaitgalį, kurį jie praleis su vaiku.

63. Sutiktina su ieškovo argumentais dėl bendravimo tvarkos Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) pradžios. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bendrą tėvo ir vaiko bendravimo intensyvumą, bendravimo nustatymas per šventę, suteikiantis tėvui teisę papildomai vieną dieną per metus, būtent Tėvo dieną, bendrauti su vaiku niekaip nepažeis vaiko interesų, todėl iš bendravimo tvarkos 16 punkto šalintina nuostata: nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendravimo tvarkos 18 p. atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia šalių teisių. Bendravimas vaiko ligos atveju vyksta tėvų susitarimu, siekiant geriausių vaiko interesų.

65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pakeičiamas, ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos nepasikeitė, nes teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nekeičiama, tik supaprastinama pašalinant perteklines nuostatas. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, nekeičiama.

67. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinis skundas patenkintas 20 proc. dalimi, nes bendravimo tvarka iš esmės nepakeista, tačiau atsižvelgiant į ieškovo argumentus, pašalinta dalis perteklinių nuostatų. Visi atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmesti.

68. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 75 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui ir 1100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 235 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą ieškovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnametės dukros P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką dalyje ir nustatyti tokią tėvo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukters P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. bendrauja su dukterimi P. R. lyginėmis metų savaitėmis, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., leidžiant jam dukros gyvenamojoje vietoje ar kitoje ieškovo pasiūlytoje vietoje, paruošti dukrą pietų miegui, taip pat trečiadienį nelyginėmis metų savaitėmis, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant dukters motinai K. R..

2. Nuo 2021 m. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. (duomenys neskelbtini) K. R. bendrauja su dukterimi P. R. lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., esant poreikiui, užtikrinant sąlygas dukters pietų miegui, bei trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 val. iki 20.00 val., nedalyvaujant vaiko motinai K. R., tačiau perspėjant ją prieš vieną parą apie tikslias vietas, į kurias su dukra planuoja vykti.

3. Nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. bendrauja su dukterimi P. R. nedalyvaujant vaiko motinai K. R. trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 iki 20.00 val. bei šeštadieniais lyginėmis metų savaitėmis nuo 10.00 iki 20.00 val., prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną apie tikslias vietas, į kurias su dukra planuoja vykti.

4. Nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. bendrauja su dukterimi P. R. nedalyvaujant vaiko motinai K. R. nelyginėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir lyginių savaičių savaitgaliais, dukterį pasiimdamas iš jos namų šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukterį motinai į jos namus arba į kitą sutartą su vaiko motina vietą sekmadienį 18.00 val.

5. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. bendrauja su dukterimi P. R. nedalyvaujant vaiko motinai K. R. trečiadieniais nelyginėmis metų savaitėmis nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bei lyginių savaičių savaitgaliais, dukterį pasiimdamas iš jos namų penktadienį 18.30 val. ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val. ją motinai K. R. į jos namus arba į kitą sutartą su K. R. vietą.

6. Apie atvykimą ar neatvykimą bendrauti su dukterimi P. R. šios tvarkos 1–5 punktuose numatytais atvejais K. R. įspėja K. R. ne vėliau nei prieš dieną.

7. Nuo 2024 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. praleidžia su dukterimi P. R. savo vasaros atostogų 7 (septynias) kalendorines dienas, sutampančias su dukros atostogų laiku, apie numatytą atostogų laiką mamą K. R. informuojant sms žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.

8. Nuo 2025 m. (duomenys neskelbtini) tėvas K. R. su dukra P. R. kartu praleidžia 14 kalendorinių dienų (nebūtinai iš eilės) savo kasmetinių atostogų metu, sutampančių su dukros atostogomis, apie pasirinktą bendrų atostogų laiką informuojant mamą K. R. sms žinute arba elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios.

9. Atostogaujant už Lietuvos Respublikos ribų K. R. privalo pas notarą pasirašyti sutikimą su vaiko motina K. R., nurodęs išsamią informaciją apie atostogų vietą bei laiką. Be pasirašyto dokumento dukrą P. R. išvežti už Lietuvos Respublikos ribų yra draudžiama.

10. 2023 metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną dukra P. R. praleidžia su tėvu K. R., kuris, įspėjęs apie tai vaiko motiną K. R. prieš vieną dieną, pasiima dukrą 10.00 valandą ryto ir grąžina ją motinai 20.00 valandą vakaro.

11. 2024 metais Naujų metų šventę (sausio 1 d.), Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra P. R. praleidžia su tėvu K. R., kuris, įspėjęs apie tai vaiko motiną prieš vieną dieną, pasiima dukrą 10.00 valandą ryto ir grąžina ją motinai 20.00 valandą vakaro;

12. Nuo 2025 m. tėvas K. R. praleidžia su nepilnamete dukterimi P. R.: Šv. Velykas (pagal katalikų kalendorių) – 2025, 2027, 2029, 2031, 2033 metais ir Šv. Kalėdas (gruodžio 25–26 d.) - 2026, 2028, 2030, 2032 ir 2034 metais ir Naujųjų metų šventę (sausio 1 d.) – 2026, 2028, 2030, 2032 ir 2034 metais. Tėvas, įspėjęs apie tai vaiko motiną prieš vieną dieną, pasiima dukrą švenčių išvakarėse 18 val. ir grąžina ją motinai šventės paskutinę dieną 18 val.

13. Tėvas K. R. turi teisę per dukters P. R. gimtadienį (duomenys neskelbtini) atvykti ją pasveikinti dalyvaujant motinai, o nuo 2024 m. poriniais metais turi teisę nedalyvaujant mamai K. R. kartu su dukra atšvęsti jos gimtadienį pasirinktą savaitgalio dieną keturias valandas, apie savo atvykimą prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs vaiko motiną ir suderinęs susitikimo laiką, atsižvelgiant į dukters užimtumą. Tuo atveju, jeigu dukra P. R., sulaukusi dešimties metų, pageidautų su tėvu K. R. savo gimtadienį švęsti ilgesnį laiką, vaiko motinai K. R. toks dukros noras būtų privalomas.

14. Tėvas turi teisę ne eilės tvarka praleisti su dukterimi Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) nuo 11.00 valandos iki 18.00 valandos.

15. Jeigu bendravimas neįvyksta dėl dukros P. R. ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas neperkeliamas.

16. Tėvas turi teisę lankyti sergančią dukrą P. R., apie savo atvykimo laiką suderinęs su vaiko motina.

Priteisti K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.