Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1017-614/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-16
Bylos Nr.: e2A-1017-614/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05445-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Atsakovas: S. K., V. K., L. K., A. K.
Ieškovas: S. K.

Kategorijos

2.3.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1017-614/2020Proceso Nr. 2-68-3-05445-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 2.5.37.; 3.2.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir pirmininkės (pranešėjos) Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10665-937/2019 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams V. K., L. K. ir A. K., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje AB SEB bankui, dėl inžinerinių tinklų tiesimo teisėtumo ir pinigų sumos jų pašalinimui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė S. K. 2019 m. vasario 2 d. pateiktu ieškiniu, kurį patikslino 2019 m. kovo 12 d. pateiktu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovų V. K., L. K. ir A. K. inžineriniai tinklai per ieškovės sklypą buvo nutiesti neteisėtai, bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį - priteisti solidariai iš atsakovų 2 830,00 Eur sumą, reikalingą savavališkai įrengtiems vandentiekio tinklams iš ieškovės sklypo pašalinti. Nurodė, kad ji įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), 2002 m. gavo leidimą vykdyti namo statybos darbus, 2003 m. įkeitė sklypą bankui. 2004 m. birželio 17 d. ieškovė įregistravo nuosavybės teises į namą minėtame žemės sklype. Statybos leidime buvo nurodyta, kad 2002 m. rugpjūčio 26 d. yra suderinti lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklai ir kad 2004 m. gautas leidimas laikinai, iki bus nutiesti miesto centralizuoti tinklai, įsirengti gręžinį, ji užsakė gręžinio projektą. 2004 m. rugsėjo 10 d. UAB „Artva“ atliko gręžinio įrengimo darbus, jai išduotas gręžinio pasas, kuriame kaip užsakovė ir savininkė yra nurodyta ieškovė, gręžinys registruotas žemės gelmių registre ir dokumentuose fiksuotas tik jos pasijungimas nuo gręžinio. 2004 m. į ją kreipėsi kaimynas V. K. dėl pasijungimo prie gręžinio, ieškovė nurodė, kad toks leidimas galimas įvykdžius prisijungimo sąlygas, t.y. rašytinis ieškovės sutikimas būtų galimas parengus prisijungimo techninio projekto vandentiekio dalį ir jį suderinus su ieškove. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ji nesutinka, jog inžineriniai įrenginiai būtų tiesiami per jos sklypą ir kad ji netieks elektros vandeniui išgauti. Ieškovė nurodo, kad po gręžinio įrengimo savo name ji dar 7 metus negyveno, įsikraustė tik apie 2011 m. Atsakovai be jos sutikimo ir be projekto nutiesė inžinerinius tinklus per ieškovės sklypą. Ši aplinkybė paaiškėjo civilinės bylos Nr. 2-12611-933/2017 proceso metu. Statybos inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. raštas ir Žemės ūkio ministerijos raštas patvirtina, kad atsakovai privalėjo parengti pasijungimo prie gręžinio projektą ir gauti savininkės sutikimą. Užsakius preliminarią vandentiekio išpildomąją nuotrauką paaiškėjo, kad atsakovai savavališkai nutiesė inžinerinius tinklus per visą jos sklypą, per numatytą pagalbinio ar kitos paskirties numatomo statyti pastato statybos vietą. Vamzdynų apsauginė juosta yra po 5 m nuo vamzdžio centro ašies, todėl atsakovai pažeidė jos, kaip sklypo savininkės, galimybes tinkamai naudotis jos turtu, inžineriniais tinklais ir apsaugos zona užėmė beveik trečdalį jos sklypo, tai mažina sklypo vertę, suvaržo jos galimybes tinkamai naudotis turtu, o pagalbinio statinio statyba yra neįmanoma. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, nurodė kad teismų sprendimai priimti neturint papildomų svarbių įrodymų. Nors teismas nustatė, kad šalys gręžinį įgijo lygiomis dalimis, tokia išvada neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, o be to teismai šioje byloje nenagrinėjo kaimynų pratiestų komunikacijų teisėtumo, nevertino gręžinio ir inžinerinių įrenginių likutinės vertės, kuri yra 1 Eur. Gręžinys yra pasenęs, jo garantija yra pasibaigusi. Neteisėtai paklotų inžinerinių tinklų demontavimo preliminari kaina yra apie 2 830,00 Eur. Atsakovai savavališkai, jos neinformavę, be jos ir hipotekos kreditoriaus sutikimo ir neįvykdę privalomų įpareigojimų, įrengę vandentiekio tinklus, pažeidė jos, kaip sklypo savininkės, teises, sunaikino apie 6 arus derlingojo dirvožemio sluoksnio. Ieškovė ieškinį grindė CK 4.103 straipsniu ir 4.98 straipsniu ir teikia negatorinį ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams pašalinti iš ieškovės sklypo savavališkai, neteisėtai įrengtus vandentiekio tinklus (nutraukti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus), sklypą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo prieš nutiesiant inžinerinius tinklus (atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį dėl pažeisto augalinio sluoksnio užvežti grunto ir atsodinti žolę), uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovės subjektinę teisę. Kadangi ieškovė nemano, kad atsakovai patys tvarkingai pašalins inžinerinius tinklus, nes jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, prašo priteisti iš atsakovų reikiamą sumą UAB „Artva“ pažymoje nurodytą inžinerinių tinklų demontavimo preliminarią kainą.

Atsiliepimas

2. Atsakovai V. K., L. K. ir A. K. procesiniais dokumentais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gręžinį įrengė keturių kaimynų iniciatyva ir lėšomis, jungtinės veiklos sutarties dalyviai nutiesė vandens tiekimo linijas ir įrengė elektros apskaitos skaitliukus. Atsakovų bendroji dalinė nuosavybė į gręžinį pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais. Atsakovai mano, kad jokio kito sutikimo prisijungti prie gręžinio ar nutiesti inžinerinius tinklus jiems nereikėjo, nes tokį sutikimą apėmė jungtinės veiklos sutartis. Vandentiekis nutiestas sklypų riba, o ne įstrižai per ieškovės sklypą, gręžinys įrengtas ieškovės nurodytoje vietoje. Statybų inspekcija 2018 m. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais nenustatė jokios savavališkos statybos ar kitų trūkumų. I grupės nesudėtingiems statiniams (inžineriniams tinklams) nereikia rengti nei projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė nepateikė duomenų, kad pravesti tinklai kaip nors pažeidžia ar varžo jos teises naudoti sklypą. Nei gręžinys, nei inžineriniai tinklai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nenustatytos jokios apsaugos zonos. Ieškovė iki pat 2015 m. jiems jokių pretenzijų nereiškė. Visiems sutarties dalyviams buvo nutiestos vandens tiekimo linijos, elektra iki 2009 m. gruodžio mėn. buvo tiekta nuo namo, esančio (duomenys neskelbiami), o nuo 2010 m. – nuo ieškovės pastato. Gręžinys buvo kartu eksploatuojamas, atsakovas V. K. 2010-2013 m. mokėjo už elektros energiją, 2014 m. mokėjo už gręžinio remontą, tai patvirtinta išnagrinėtoje byloje esantys duomenys. Nesant vandentiekio tinklų, naudojimasis gręžiniu yra neįmanomas, tad teiginys, kad apie tinklus ieškovė sužinojo tik prasidėjus ginčui dėl gręžinio nuosavybės teisių, neatitinka tikrovės. Remdamiesi CK 1.125 str. 1 d. (10 m. senaties terminas), 6.667 str. 1 d. (reikalavimai dėl atliktų darbų trūkumų – 1 metų senaties terminas), prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Jei teismas spręstų kitaip, atsakovai nurodė, kad nėra jokio pagrindo priteisti iš jų ieškovės nurodytą sumą, atsakovai patys gali išmontuoti vandentiekį. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, tik atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę atlikti veiksmus pati ir išieškoti iš jų išlaidas. UAB „Artva“ pažymoje nurodyta suma yra nepagrįstai didelė, nėra aišku, už kokius darbus (už atsakovų ar kitų kaimynų tinklų iškasimą) ši suma pažymoje nurodyta.

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 750,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė S. K. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbiami), savininkė. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise priklauso atsakovams: 3/16 dalys A. K. ir 3/16 dalys - L. K., 10/16 dalys - V. K..

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-12611-933/2017 nuspręsta A. K. ieškinį atsakovei S. K. (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. K., V. K. ir kiti) tenkinti visiškai, pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažinti A. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio, esančio (duomenys neskelbiami). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1172-392/2018 minėtą 2017 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Įsiteisėjusiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2205-466-2019 nuspręsta pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbiami), įrengimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažinti ieškovui V. K. dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių inžinierinio statinio gręžinio ((duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), pripažinti ieškovui L. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio ((duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami).

8. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė tuo, kad atsakovai inžinerinius tinklus per visą jos sklypą nutiesė be jos sutikimo ir be projekto. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tačiau prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-12611-933/2017 ieškovė S. K. pateikė atsiliepimą, kurio 22 punkte nurodė, jog jau po gręžinio atlikimo ji sutiko, kad prie gręžinio prisijungtų gretimų žemės sklypų gyventojai, t. y. (duomenys neskelbiami). Taigi, jau po gręžinio įrengimo tarp gretimų žemės sklypų savininkų buvo sudaryti atskiri susitarimai su ja dėl naudojimosi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gręžiniu, tačiau ne dėl nuosavybės teisės į gręžinį perdavimo. Atsiliepimo 24 punkte S. K. nurodė, kad analogiškas leidimas naudotis gręžiniu buvo suteiktas ir V. K., jam prisijungus prie gręžinio (apie 2005-2006 m.). V. K. ji buvo davusi žodinį leidimą naudotis gręžiniu sudarant atskirą prisijungimo projektą ir įrengiant vandens tiekimo vamzdžius palei žemės sklypo ribą. V. K. gręžiniu naudojosi iki 2015 m., kol atsakovė nutraukė vandens tiekimą dėl susidariusio įsiskolinimo už įrenginių eksploatavimą, t.y. V. K. buvo keletą kartų įspėtas, jog sumokėtų už jo sunaudojamą elektros energiją, tačiau į raginimus nereagavo. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad atsakovai be jos sutikimo ir be projekto prisijungė prie gręžinio, tačiau kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė atsiliepimu patvirtino, kad ji leido V. K. naudotis gręžiniu, kad šis asmuo prie gręžinio prisijungė apie 2005-2006 m. Įvertinęs tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl prisijungimo prie gręžinio, įrengiant vandens tiekimo vamzdžius palei žemės sklypo ribą ir kad S. K. prisijungimą laiko įvykusiu 2005-2006 m., teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad atsakovai prie gręžinio prisijungė be jos sutikimo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovai prie gręžinio prisijungė be privalomo projekto, ieškovei kitoje byloje patvirtinus atsakovo prisijungimą prie gręžinio 2005-2006 m., nesant duomenų, kad toks projektas buvo pateiktas dar iki prisijungimo ir kad ieškovė tokio projekto iš atsakovų reikalavo, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nelaikė tokio atsakovo pasijungimo (be projekto) jos teisių pažeidimu. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė klausimą dėl jos teisių pažeidimo kelia po 13 metų nuo atsakovo pasijungimo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės teisės dėl to, kad atsakovas prisijungė prie gręžinio be projekto, yra kaip nors pažeidžiamos. Nors ieškinyje ieškovė teigė, kad inžineriniai tinklai eina įstrižai jos sklypo, ką patvirtina išpildomoji geodezinė nuotrauka, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiu teiginiu. Iš pateiktų nuotraukų ir filmuotos medžiagos matyti, kad inžineriniai tinklai nutiesti ne įstrižai sklypo, bet išilgai tvoros siaurėjančiu ruožu nuo gręžinio link atsakovų sklypo apie 4 m. iki 2,5 m. nuo tvoros (pateikti duomenys, kad atstumas nuo vamzdžių pirmoje duobėje iki sklypo ribos yra 4,11 m., kitoje vietoje 2,5 m., tinklų ilgis yra apie 45 m.). Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad sklypo ribos nebuvo pažymėtos, tad stengtasi tiesti tinklus kuo arčiau ribos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad iš esmės yra išlaikytas šalių susitarimo dėl tinklų tiesimo vietos turinys, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą. Nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovų inžineriniai tinklai per ieškovės sklypą buvo nutiesti neteisėtai, ieškovės reikalavimas atmestinas. Nepripažinus, kad tinklai nutiesti neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei priteisti ieškovei tinklų šalinimo išlaidas. Teismas taip pat sprendė, kad pagal CK 1.125 straipsnio pirmąją dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kad atsakovas tinklus nutiesė ieškovei vėliausiai buvo žinoma 2006 m., teismas sprendė, kad nuo šių metų prasidėjo ieškinio senaties eiga ir ji baigėsi 2016 m. Nagrinėjimu atveju ieškinys pareikštas tik 2019 m., t. y. praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą. Dėl šios priežasties, esant atsakovų prašymui, yra pagrindas ieškinį atmesti ir savarankišku pagrindu, t.y. praleidus senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė S. K. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. ieškovė ieškinį pareiškė remdamasi CK 4.98 str., kuriame įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininkai gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti,kkad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną.

10.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.98 straipsnio nuostatas: kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą bei tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais.

10.3. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas vandentiekio vamzdžius nutiesė nuo giluminio gręžinio iki jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Šie vamzdžiai trukdo ieškovei naudotis sklypu, trukdo ūkinių pastatų statybai ir tai atitinka LR CK 4.98 str. nuostatas. Teismas nustatė, jog ginčo vandentiekio vamzdynas nutiestas 2006 metais. Šiuo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 punkte yra nurodyta, jog inžineriniai tinklai tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė sutiko leisti atsakovui tiesti vandentiekio tinklus jai priklausančioje žemėje, tačiau visiškai neanalizavo to sutikimo aplinkybių ir sąlygų bei tokio statinio teisėtumo norminių teisės aktų atžvilgiu. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė davė žodinį sutikimą tiesti inžinerinius tinklus, todėl tai jau savaime yra teisėta statyba. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184 įsakyme dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:202 “Ypatingi statiniai” ir STR 1.01.08:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” patvirtinimo (redakcija galiojusi 2006 metais) yra nustatyta, jog inžineriniai tinklai namų valdose yra priskiriami prie nesudėtingų statinių II grupės. Šio teisės akto 12.4 papunkčiuose yra nustatytos II grupės nesudėtingų statinių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti tvarka. Įrengdamas inžinerinius tinklus ieškovei priklausančiame sklype atsakovas turėjo įgyvendinti šiuos reikalavimus: 12.4.1. statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; 12.4.2. rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Nei vienos iš šių sąlygų atsakovas neįgyvendino, t. y. negavo nei raštiško ieškovės sutikimo su prijungimo sąlygomis, nei parengė projektą, kurį turėjo patvirtinti savivaldybė.

10.4. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo galiojusios redakcijos 2 straipsnio 71 punkte nustatyta, jog savavališka statinio statyba yra statinio statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Atsakovas statydamas inžinerinius vandentiekio tinklus ieškovei priklausančiame žemės sklype be Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. Nr. 184 įsakyme dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:202 “Ypatingi statiniai” ir STR 1.01.08:2002 “Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” patvirtinime, nurodytų dokumentų - rašytinio ieškovės sutikimo ir statinio projekto, įvykdė savavališką statybą. CK 4.103 straipsnyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

10.5. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. CK 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, tiesiogiai neįtvirtinta, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; o nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja ne Statybos įstatymas, o CK 4 knygos normos. Pagal teisės aktų nuostatas atsakovo atliktiems statybos (rekonstrukcijos) darbams pagal Statybos įstatymą ją leidžiantis dokumentas nereikalingas, tačiau buvo būtina parengti projektą bei gauti rašytinį ieškovės sutikimą. Konstatavus, kad atsakovas tokio rašytinio ieškovės sutikimo neturėjo ir kad atsakovas pasijungimo projekto nerengė, spręstinas klausimas dėl atsiradusių padarinių šalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

10.6. Pasinaudodamas tuo, jog ieškovė savo sklype tuo metu negyveno, atsakovas savavališkai paklojo vandentiekio tinklus neatlikęs jokių projektų ir bet kaip. Teismas visiškai nevertino, jog atsakovas inžinerinius tinklus nutiesė ne palei sklypo ribą taip nesilaikydamas sutikimo sąlygų, nors pats konstatavo tokį susitarimą buvus, neatsižvelgė, jog atsakovas jų šių sąlygų neįgyvendino. Teismas ignoravo ir nevertino S. S. parodymų, kurių metu liudytojas paaiškino, jog yra buvęs ieškovės sutuoktinis, jis pats ne kartą yra bendravęs su atsakovais. Liudytojas paaiškino, jog atsakovai buvo informuoti, jog ieškovė sutikimą jiems prisijungti prie gręžinio duos tik tuomet, kai bus parengtas techninis projektas ir tinklai pravesti sklypo riba. Teismas tinkamai nustatė po žeme esančių tinklų buvimo vietą, tačiau to nevertino.

10.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 197 punkte yra nurodyta, jog Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies. Neteisėtai atsakovo nutiesti inžineriniai tinklai su apsaugos zona sudaro 11,25 procentus viso ieškovės sklypo ploto. Ieškovė iki pat 2017 metų, kuomet buvo nagrinėjama vandens gręžinio nuosavybės byla nežinojo, jog atsakovas savavališkai, nukrypdamas nuo jos nurodytų sąlygų, pažeisdamas norminius teisės aktus įsirengė vamzdžius per visą jos sklypą ir pakankamai toli nuo sklypo ribos. Statydama gyvenamąją namą ieškovė perkėlė jį arčiau sklypo ribos tam, kad vėliau galėtų statyti ūkinį pastatą, tačiau atsakovui nutiesus ten inžinerinius tinklus, ieškovė negali atlikti kasimo darbų, negali statyti pastatų. Vien faktas, jog ieškovės žemėje yra neteisėtos statybos vamzdžiai pažeidžia jos kaip savininkės konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovai V. K., L. K. ir A. K. atsiliepimais teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ginčo gręžinys įrengtas ir įregistruotas 2004 m. rugsėjo 10 dieną. Jungtinės veiklos sutartis dėl bendro gręžinio įrengimo tarp ieškovės ir atsakovų bei kitų kaimynų buvo sudaryta 2004 m. 2017 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 ir 2019 m. rugpjūčio 07 d. to paties teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2205-466/2019 buvo nustatyta, kad tarp šalių 2004 m. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl bendro gręžinio įrengimo ir pripažinta atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į šį gręžinį. Taigi nuo pat šios sutarties sudarymo dienos ir nuo pat gręžinio įregistravimo registre dienos ieškovė (apeliantė) turėjo žinoti apie tai, kad atsakovai prisijungė prie gręžinio. Ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina ne nuo tada, kai sužinojo apie prisijungimą, o nuo tada, kai turėjo sužinoti. Apeliantė turėjo sužinoti šią aplinkybę nuo gręžinio įregistravimo registre dienos, todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

11.2. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų vandens vamzdis trukdo jai naudotis sklypu, ar kad ketina ten statyti ūkinį pastatą. Vandens šlanga nutiesta palei tvorą, sklypų riba, einančia tarp ieškovės sklypo ir kaimyno A. R. sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), todėl negali jai trukdyti. Žolė gražiai auga ir veši, ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės.

11.3. 2004 metais sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl bendro gręžinio įrengimo apėmė bet kokius ieškovės sutikimus susijusius su prisijungimo prie gręžinio ir jo eksploatavimu, todėl jokių atskirų jos rašytinių sutikimų mums nereikėjo. Ieškovės S. K. rašytinio sutikimo nereikėjo ir dėl to, kad atsakovas V. K. tapo šio gręžinio bendrasavininkiu, turinčiu teisę naudotis gręžiniu ir jį valdyti. Jokio atskiro rašytinio ieškovės sutikimo, ne tik, kad prisijungti prie gręžinio, bet ir tam, kad nutiesti inžinerinius tinklus, nereikėjo. Tokį sutikimą apėmė sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Ieškovė jokių pretenzijų iki pat 2015 metų pabaigos nereiškė ir visas aplinkybes žinojo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

11.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad prie gręžinio atsakovai prisijungė 2006 metais, atsakovai prisijungė 2004 metais. Pagal 2004 metais galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnį. nesudėtingiems statiniams nereikalavo nei statybos leidimo, nei statybos projekto, ir leido statybą vykdyti ūkio būdu.

11.5. Kitoje byloje ieškovė yra patvirtinusi, kad davė sutikimą tiesti inžinerinius tinklus palei sklypo ribą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vienoje vietoje inžinerinis tinklas nuo sklypo ribos yra nutolęs 4,11 m, o kitoje 2,5 m, taigi eina sklypo riba, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovai nesilaikė ieškovės nurodymų ir inžinerinį tinklą nutiesė įstrižai sklypo, tuo labiau, kad tada sklypo ribos nebuvo sužymėtos.

11.6. Byloje yra 2018 m. spalio 11 dienos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, iš kurių turinio matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos tikrino ginčo inžinerinius tinklus, jokių trūkumų nenustatė taip, kaip nenustatė ir savavališkos statybos fakto. Vadinasi, inžineriniai tinklai nutiesti teisėtai. Taip pat yra minėtos institucijos 2018 m. lapkričio 28 d. raštas „Dėl papildomo paaiškinimo“, iš kurių matyti, kad projekto nesudėtingiems statiniams nereikia.

11.7. Nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės teisės dėl nutiesto inžinerinio tinklo buvo pažeistos. Prisijungė prie gręžinio ir inžinerinius tinklus per ieškovės sklypą atsakovai nusitiesė teisėtai jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Bet kokia sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, sutartyje numatytais atvejais arba įstatyme numatytais pagrindais. Šalims nesusitarus ar nesant įstatyme ar sutartyje numatytų pagrindų, jungtinės veiklos sutartis gali būti nutraukta tik teismo tvarka. Ieškovė nereiškė reikalavimo nutraukti jungtinės veiklos sutartį, siūlydama išmokėti kompensaciją. Nesant tokio reikalavimo teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo ieškovės teisių pažeidimo ir atmetė ieškinį.

12. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Spręsdama šalių ginčą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas.

15. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

16. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

17. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

18. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

19. Byloje ieškovės (apeliantės) S. K. pareikšto ieškinio atsakovams V. K., L. K. ir A. K. pagrindu nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių gynimo negatorinio ieškinio pagrindu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė negatoriniu ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu atsakovų prisijungimą prie jos žemės sklype esančio vandens gręžinio ir šį jos teisių pažeidimą pašalinti solidariai priteisiant iš atsakovų ieškovės nurodytą pinigų sumą (2 830,00 Eur) sudarant galimybę jai pačiai pašalinti jos žemės sklype atsakovų paklotą plastikinį 32 mm skersmens vamzdį (trumpinama – PE vamzdis) ir tokiu būdu atstatyti iki jos teisių pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė nurodė, kad jos teisės pažeidžiamos dėl to, kad pagal teisinį reglamentavimą esant paklotiems inžineriniams tinklams yra nustatoma 2,5 m apsaugos zona, todėl ieškovė numatytoje vietoje negali statinio statyti, dėl to krenta jos žemės sklypo vertė. Ieškovė plane – vandentiekio geodezinėje išpildomojoje nuotraukoje pažymėjo pageidaujamo statyti ūkinio pastato vietą (e.b.l. 112, 1 t.). Procesiniuose dokumentuose ieškovė tvirtino, kad minimas PE vamzdis eina per visą jos žemės sklypą, atsakovai jį nutiesė be jos žinios, nepadarę projekto, negavę jos rašytinio sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) skundžiamu sprendimu, kuris yra apeliacinio bylos nagrinėjimo objektas, rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko esant pareikštam negatoriniam ieškiniui bei konstatavo kaip įrodytą aplinkybę, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su atsakovų valdomu žemės sklypu (kuriame yra atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas), yra nutiestas vandentiekio vamzdis, tačiau laikė neįrodyta aplinkybę, kad ieškovės teisės pažeidžiamos. Teismas vertino, jog pagal esamus šalių argumentus ir pateiktus įrodymus nėra pagrindo sutikti, kad vamzdis eina įstrižai visą ieškovės žemės sklypą. Įvertinęs prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiose Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.2-12611-933/2017 ir Nr.e2-2205-466/2019 teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus, teismas konstatavo buvus šalių susitarimą dėl bendro gręžinio įrengimo ir naudojimosi. Teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta kaimynų (taip pat ieškovės ir atsakovų) 2004 m. jungtinės veiklos sutartis apėmė pasijungimo prie gręžinio sąlygas bei vamzdžio nutiesimo vietą ir nusprendė, kad iš esmės yra išlaikytas šalių susitarimo dėl tinklų tiesimo vietos turinys, todėl nėra pagrindo spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktą). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

22. Savo teisių pažeidimą pirmosios instancijos teisme ieškovė grindė pateiktais rašytiniais įrodymais, jos namo statybą bei gręžinio įrengimą leidžiančiais statybos dokumentais, gręžinį įrengusios įmonės UAB „Artva“ 2018 m. lapkričio 26 d. raštu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 28 d. raštu, antstolio S. M. 2019 m. rugsėjo 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei vaizdine medžiaga ir liudytojų parodymais. Ieškovė nurodo, kad pagal UAB „Artva“ raštą ir teisinį reglamentavimą, pasijungimą nuo suprojektuoto ir jos žemės sklype įrengto gręžinio kiekvienam sklypui (prisijungiančiam naudotojui) būtina paruošti techninį projektą atskirai ir gauti ieškovės kaip sklypo savininkės sutikimą. Ieškovė nurodė 2004 m. į ją kreipėsi atsakovas V. K. dėl prisijungimo prie jos gręžinio, žodžiu 2004 m. ji buvo davusi sutikimą atsakovui V. K. naudotis gręžiniu laikinai ir tik teisės aktų nustatyta tvarka atlikus pasijungimo techninį projektą ir jei komunikacijos įrenginiai bus nutiesti ne per jos sklypą, o taip pat, kad ieškovė netieks elektros, reikalingos vandeniui išgauti. Ieškovės teigimu, atsakovas pasijungė savavališkai, be techninio projekto, neteisėtai nutiesti vamzdynai eina per jos sklypą paslėpti po žeme, kada tai padaryta nežino, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pasijungimas įvyko laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2011 m. Kitoje byloje ieškovė teigė, kad prisijungimas įvyko 2005 – 2005 metais.

23. Atsakovai pripažįsta, kad jų vandentiekis nutiestas ieškovės sklypo dalyje, tačiau mano, jog atskiro sutikimo inžineriniams tinklams nutiesti iš ieškovės gauti jiems nereikėjo, kadangi tokį sutikimą apėmė šalių 2004 m. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Atsakovai nurodė, kad jie naudojosi gręžiniu iki pat 2015 m. ir ieškovė apie tai žinojo ir jokių pretenzijų per visą laiką jiems nereiškė. Atsakovas V. K. nurodė, kad bendrą gręžinį ieškovės sklype susitarė įrengti keturi kaimynai – jis, ieškovė ir kaimynai E. B. ir A. R.. Mirus V. K. žmonai G. K., vaikai L. K. ir A. K. tapo namo bendraturčiais. Ieškovė 2015 m. gruodžio 19 d. supykusi atjungė vandens tiekimą, tada prasidėjo teismai.

24. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbiami), kurio plotas 0.2004 ha, unikalus (duomenys neskelbiami), naudojimo būdas – Gyvenamosios teritorijos, paskirtis - Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, bei jame esantis pastatas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas (30 procentų baigtumo), nuosavybės teise priklauso ieškovei S. K., žemės sklypo nuosavybės teisė registruota 1999 m. lapkričio 19 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbiami) pagrindu, pastato statybos pradžios metai – 2002, pagrindas - 2004 m. birželio 17 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr.(101)11.10-425. Viešojo registro duomenimis servitutas minimam žemės sklypui nėra nustatytas.

25. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), kurio plotas 0.1502 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), naudojimo būdas – Gyvenamosios teritorijos, paskirtis - Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė J. K., atsakovui pagal 1994 m. sausio 5 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), o 1/2 dalis – atsakovui V. K. pagal 2009 m. kovo 26 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Šiuo adresu pastatytas ir įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovams A. K. (3/16 pastato dalys), L. K. (3/16 pastato dalys) ir V. K. (10/16 dalių) pagal 2009 m. gruodžio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr(duomenys neskelbiami) bei 2000 m. rugpjūčio 17 d. Statybos inspektoriaus pažymą Nr.101-2204.

26. Ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype siekiant įrengti gręžinį, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus išdavė projektavimo sąlygas bei nurodė, jog paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus būtina prisijungti prie jų. Techniniame projekte (Aiškinamajame rašte) nurodyta, jog įvertinus perspektyvoje norinčių pasijungti kaimyninių sklypų poreikį, gręžinio našumas padidinamas; pasijungimą nuo suprojektuoto gręžinio kiekvienam sklypui būtina paruošti techninį projektą. Byloje nustatyta, kad Žemės gelmių registro gręžinių dalies išraše ieškovė yra registruota gręžinio savininkė.

27. Šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-12611-933/2017 2017 m. spalio 5 d. priimtu sprendimu ieškovės A. K. ieškinys pareikštas atsakovei S. K. buvo patenkintas visiškai, minimu sprendimu teismas pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažino ieškovei A. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinerinio statinio gręžinio esančio (duomenys neskelbiami). Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus S. K. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr.2A-1172-392/2018).

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-2205-466/2019 2019 m. rugpjūčio 7 d. priimtu sprendimu ieškovų V. K. ir L. K. ieškinys pareikštas atsakovei S. K. buvo patenkintas iš dalies, minimu sprendimu teismas taip pat pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbiami), įrengimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažino V. K. dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių inžinerinio statinio gręžinio ((duomenys neskelbiami), ir pripažino L. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalių inžinerinio statinio gręžinio ((duomenys neskelbiami). Kitoje dalyje - dėl ieškovės įpareigojimo netrukdyti naudotis ir eksploatuoti gręžinį ir baudos skyrimo esant šio įpareigojimo pažeidimui ieškinį teismas atmetė. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (apskųstas nebuvo).

29. Minimose prejudicinę reikšmę šiam ginčui nagrinėti turinčiose civilinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai nurodė, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis buvo sudaryta nuo to momento, kai šalys susitarė dėl esminių jos sąlygų (CK 6.969 straipsnio 3 dalis), o rašytinės formos nebuvimas nagrinėjamu atveju nedaro sandorio negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas iš esmės pripažino V. K. mokėjimus iki 2013 m. atsakovės buvusiam sutuoktiniui S. S. už suvartotą elektros energiją vandens gręžiniui. Tikėtina, kad vėliau mokėjimai buvo nutraukti kilus S. K. konfliktams su sutuoktiniu bei kartu prasidėjus ginčams su K. dėl naudojimosi vandens gręžiniu. Kitų klausimų, susijusių su ginčo vandens gręžinio eksploatacija ir priežiūra, teismas šioje byloje nesprendė.

30. Taigi, byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytose civilinėse bylose šalių 2004 m. susitarimas dėl bendro gręžinio statybos pripažintas jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, o taip pat pripažinta atsakovų dalinės nuosavybės teisę į inžinierinio statinio – gręžinio, esančio ieškovės žemės sklype adresu (duomenys neskelbiami), dalis. Teismų vertinimu, bylos įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina bendrą kelių asmenų veikimą tam tikram tikslui – bendro gręžinio įsirengimui bendru sutarimu ieškovės žemės sklype, gręžinio vietą, susitariančių asmenų (V. K., E. B., S. K. ir S. S.; A. R. ir A. R.) pinigų įnešimą, todėl 2004 m. susitarimas dėl bendro gręžinio statybos pripažintinas jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi. Teismai padarė išvadą, jog esant bendram kaimynų susitarimui, vandens gręžinys rangos sutarties pagrindu buvo sukurtas teisėtai. Byloje nenustatyta, kad sukuriant (įrengiant) gręžinį būtų buvę pažeisti teisės aktų reikalavimai. Kaip matyti iš byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų S. S., V. K. ir E. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų, šie asmenys patvirtino esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes, o būtent tai, kad 2004 m. V. K. su atsakove ir jos tuometiniu sutuoktiniu S. S., gyvenusiais (duomenys neskelbiami), kaimynu E. B., gyvenusiu (duomenys neskelbiami), bei A. ir A. R., gyvenusiais (duomenys neskelbiami) (nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad pastarojo namą ir žemės sklypą apie 2015 m. nupirko A. S.), susitarė įsirengti bendrą gręžinį vandeniui atsakovei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbiami), ir eksploatuoti jį kartu; toks susitarimas buvo sudarytas, nes kiekvienam kaimynui atskirai įsirengti gręžinį būtų buvę per brangu; tuo tikslu V. K. ir kiti kaimynai perdavė S. K. tuo metu buvusiam sutuoktiniui S. S. ir atsakovei S. K. po 6.400 Lt; rašytinė sutartis dėl gręžinio įrengimo bendromis lėšomis ir bendro jo naudojimo sudaryta nebuvo, nes kaimynai vienas kitu pasitikėjo ir dėl sąlygų susitarė žodžiu. Teismai priėjo vienareikšmės išvados, jog gręžinys buvo sukurtas bendromis kaimyninių žemės sklypų savininkų ir atsakovės lėšomis.

31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė S. K. pateikė rašytinius įrodymus, kad gręžinys įrengtas 2004 m. buvo bendrovės UAB „Artva“. Minimos įmonės rašte nurodoma, jog kiti asmenys prisijungimo prie įrengto gręžinio techninio projekto jų bendrovėje neužsakė ir bendrovė jo neįrengė. Iš bylos rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų spręstina, jog atsakovų ir kitų jungtinės veiklos sutartį sudariusių kaimynų prisijungimas prie ieškovės gręžinio bei PE vamzdžio paklojimas iki atsakovų gyvenamojo namo ir ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje esančio kaimyno (adresu (duomenys neskelbiami)) gyvenamojo namo, jungtinės veiklos sutartimi susitarusių asmenų buvo atliktas ūkio būdu 2004 metais. Šią išvadą teisėjų kolegija padarė išklausiusi pirmosios instancijos teisme šalių bei liudytojų duotus parodymus (teismo posėdžių garso įrašai) - apie tai, kad PE vamzdis buvo nutiestas 2004 m. nurodė atsakovas V. K., nurodydamas, jog tai buvo padaryta iš karto įrengus gręžinį, dar buvo šilta; atsakovas nurodė, kad labiausiai suinteresuoti gręžinio įrengimu buvo jis ir buvęs kaimynas, gyvenęs adresu J(duomenys neskelbiami), jis iš karto surado traktoriuką iškasti žemę ir PE vamzdį jie nutiesė maždaug 1,5 m. gylyje, visi susitarę, kad visiems būtų patogu ir niekam netrukdytų. Atsakovas nurodė, kad tvorų tuo metu dar nebuvo, jie stengėsi išvesti „žarną“ palei sklypo ribą, nes taip buvo tartasi su ieškove ir jos sutuoktiniu S. S., tačiau nebuvo galima kasti visai ant sklypų ribos, nes ateityje turėjo būti statoma tvora. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas buvęs ieškovės sutuoktinis S. S. pradžioje teigė nežinantis kada PE vamzdis pravestas, tvirtino, kad jis ne savininkas, savininkė buvo S. K., vėliau, sugretinus jo parodymus kitoje civilinėje byloje, liudytojas vis tik nurodė, kad kiek jam žinoma atsakovas V. K. vamzdį „vedėsi“ su kaimynų (teisėjų kolegija supranta, jog turimas mintyje kaimynas, kurio namų valda adresu (duomenys neskelbiami)), V. sakė, kad jungėsi iš karto, taigi – 2004 metais. Liudytojas, kaip ir atsakovas V. K., teismo posėdyje nurodė, kad elektra gręžiniui iš pradžių buvo tiekiama iš kaimyno, esančio (duomenys neskelbiami), vėliau iš jų namo, S. S. taip pat nurodė, kad kartą metuose jis paimdavo iš atsakovo V. K. pinigus už elektrą, kadangi jis mokėdavo už elektrą. Liudytojas A. S., kurio namų valda pagal šalių ir liudytojų parodymais ribojasi su ieškovės žemės sklypu šiaurinėje pusėje, nurodė, jog jis įsigijo namą adresu (duomenys neskelbiami) iš varžytinių, perkant buvo nurodyta, kad vanduo bus tiekiamas iš kaimynės gręžinio. Kai atsukus prietaisus vanduo nebėgo, jis nuėjo pas kaimynę (ieškovę), kuri paprašė už tai sumokėti. Vėliau kaimynė pati atėjo, jis sumokėjo, jie susitarė dėl gręžinio naudojimo ir 2015 m. lapkričio 26 d. sudarė notarinį susitarimą dėl ieškovės gręžinio naudojimo. Atsakovas V. K. taip pat nurodė, kad jis pasisiūlė ieškovei įsirengti atskirą elektros skaitliuką, tada ieškovė pasakė, kad pas jį ji nelandžios ir kad skaitliuką reikia įrengi jos pusėje. Ieškovės nurodytoje vietoje jam įrengus elektros skaitliuką, 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovė vandenį visiškai atjungė. Liudytojas A. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje paliudijo, kad su atsakove A. K. susipažino ir kartu su K. pradėjo gyventi 2010 m., vamzdžio tiesimo ar kaimynų susitarimų jis nežino, tačiau matė atkasamas duobes, kai buvo siekiama nustatyti jų vietą, pats darė tų duobių nuotraukas. Įvertinusi šalių parodymus, liudytojų parodymus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomus faktus bei vaizdinę medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo PE vamzdžio nutiesimo vietą. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų visetu, 2004 m. bylos šalių ir kitų kaimynų sudarytos žodinės jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties turinys apėmė ieškovės sutikimą tiesti PE vamzdį nuo ieškovės žemės sklype susitariančių asmenų bendromis pastangomis ir lėšomis 2004 m. įrengto gręžinio, kuris yra atsakovams ir ieškovei priklauso bendros dalinės nuosavybės teise, iki kiekvieno susitariančio asmens namo ieškovės žemės sklypo ribose palei sklypų ribą. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi žemės naudotojai, viena kurių – savo naudojamuose sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymu saugomų interesų, taip pat laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo sutarčių pagrindu. Minimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti norint gauti leidimą statyti naują statinį: jeigu žemės sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiais atstumais iki gretimo žemės sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, pateikiama sutartis, sutikimas, susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Tokia sutartis bei ieškovės sutikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo duotas šalims 2004 m. sudarant žodinę jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį. Teisėjo kolegijos įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų visetu, mažai tikėtina, kad ieškovė negalėjo nežinoti ginčo vamzdžio paklojimo vietos ir laiko, tuo labiau, kad atsakovai ir kiti kaimynai gręžiniu naudojosi ilgą laiką (ginčas iškilo tik 2015 m. pabaigoje). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys iki kilusio konflikto taip pat sprendė elektros reikalingos gręžiniui eksploatuoti apskaitos įrengimo bei apmokėjimo klausimus, gręžinio remonto klausimus. Padariusi šią išvadą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo V. K. ir buvusio kaimyno, gyvenusio adresu (duomenys neskelbiami), kurio nuosavybė dabar perleista kaimynui A. S., veiksmai teisėti, o ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Vadovaujantis išimtinai tuo, kad šalių susitarimas nebuvo rašytinės formos, būtų pažeisti šalių teisių gynimo bei proporcingumo principai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis, reglamentuota CK 6.969 straipsnio 3 dalyje, yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atsakydamas į ieškovės raštą, 2018 m. lapkričio 28 d. raštu ieškovei nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas. Vadovaujantis esamu reglamentavimu, I grupės nesudėtingiems statiniams – inžineriniams tinklams (statiniams) statybai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Departamentas pateikė 2018 m. spalio 11 d. užregistruotus faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus FAK-2767 ir FAK-2770, kuriuose nurodyta, jog vandentiekio įvado patalpoje galimai iš vandens gręžinio įrengtas (sumontuotas) plastikinis vamzdis 32 mm diametro (fotofiksacija); apžiūrėjus šulinyje (šachtoje) esantį vandens gręžinį, užfiksuoti 4 prisijungimai yra iš plastikinių vamzdžių 32 mm diametro (fotofiksacija). Neteisėtos statybos aktas ar įpareigojimas pašalinti PE vamzdžius atsakovams nebuvo surašytas.

32. Minėta, jog pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovai įrodė, kad jie turi (turėjo) teisę ieškovės nuosavybės teise jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje šalių valia įrengtas šalims dalinės nuosavybės teise priklausantis statinys (gręžinys), naudoti jiems nepriklausančio žemės sklypo dalyje PE vamzdžiui įrengiant juos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o ieškovė savo teisių pažeidimo neįrodė, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

33. Teisėjų kolegija papildomai motyvuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo tuo, kad pagal byloje pateiktą UAB „Inžinerijos centras“ 2018 10 atlikta Vandentiekio geodezinę išpildomąją nuotrauką, pagal antstolio S. M. 2019 m. rugsėjo 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šalių ir liudytojų parodymus nustatyta, kad nuo ieškovės žemės sklype esančio šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio gręžinio link (duomenys neskelbiami) namo pusės yra iškastos dvi žemės duobės ir apie 1,50 – 1,70 cm gylyje matosi du melsvos spalvos plastikiniai vamzdžiai, kurie, atsižvelgiant į nuotraukose fiksuotą vamzdžių pajungimo prie gręžinio kryptį, manoma pravesti nuo minėto gręžinio šulinio ir tęsiasi palei ieškovės sklypo šiaurinėje pusėje, besiribojančio su kaimyno A. S. žemės sklypu ((duomenys neskelbiami)), apie 2,50 m atstumu iki kaimyno (duomenys neskelbiami). sklypo ribos ir vėliau abu vamzdžiai išsiskiria – vienas nueina kaimyno A. S. valdos kryptimi, kitas apie 4,11 m atstumu kerta ieškovės sklypo šiaurės vakarų kampą įstrižai ir eina iki atsakovų K. namų valdos ((duomenys neskelbiami)). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neketina šalinti iki išsišakojimo einančio PE vamzdžio einančio į kaimyno A. S. namų valdą, priešingai – su šiuo kaimynu ji sudarė notarinę gręžinio naudojimo sutartį. Taigi, jei ieškovė vieną vamzdį pašalintų, o kitą paliktų, atsižvelgiant į jos pačios nurodomą 2,5 m inžinerinio tinklo apsaugos zoną, kuris nuo išsišakojimo vietos dar turėtų apimti minimą atstumą į vakarus (link ribos su atsakovų žemės valda), ieškovės plane nurodyta ūkinio pastato vieta, kur, kaip teigia ieškovė pastatą norėtų statyti, vis tiek patektų į apsaugos zoną, o vien atsakovų žemės valdos kryptimi einančio PE vamzdžio pašalinimas nesudarytų prielaidų statybai ieškovės nurodomoje vietoje (ieškovės pažymėta vieta plane, e.b.l. 112, 1 t.). Sklypo nuvertėjimo byloje ieškovė taip pat neįrodė (CPK 187 straipsnis).

34. Net jei būtų laikomasi priešingos nuomonės, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylose, kuriose reiškiamas negatorinis ieškinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet teismui nustatant servitutus. Toks atvejis gali būti, pvz., kai nėra įrodymų, kad statinys pastatytas pažeidžiant kitus imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimą turėti teisę statyti žemės sklype statinį), nustatoma, kad statytojas buvo sąžiningas, kad sklypo savininkas, kiek susiję su jo sklype vykdyta statyba, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, o įpareigojimas nugriauti statinį nebūtų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principą, kadangi nebūtų išlaikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimalią ne tik žemės sklypo, bet ir sąžiningo statinių statytojo teisių apsaugą. Klausimas dėl ieškovės sklypo dalyje esančio statinio likimo turėtų būti sprendžiamas taikant teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus bei atsižvelgiant į tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti statinį būtų proporcinga ieškovės galimo teisės pažeidimo gynimo priemonė. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar jos sąlygos taip pat gali būti keičiamos šalių susitarimu.

35. Remdamasi šiais argumentais ir atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų teisės normų nepažeidė, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualus ieškinio senaties taikymo klausimas.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Valstybės naudai iš ieškovės priteistina 320,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant pagalbą V. K. ir A. K. apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybei.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė