Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir L. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl sutarties ir nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio įrengimo atsakovei S. K. priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi. Prašė pripažinti ieškovui V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių inžinerinio statinio – gręžinio, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui L. K. pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis minėto inžinerinio statinio – gręžinio. Prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis ir eksploatuoti inžinerinį statinį – gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir už kiekvieną minėto įpareigojimo pažeidimo dieną skirti atsakovei 50 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 2004 m. susitarimo pripažinimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi ir ieškovų nuosavybės dalių į vandens gręžinį pripažinimo

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, tenkindamas A. K. ieškinį pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi. Teismas taip pat pripažino ieškovei A. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio – gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 10 - 18 b.l.).

Nors civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 ieškove buvo A. K. (ieškovo V. K. dukra), reikalavimai buvo pareikšti S. K., kuri yra atsakovė ir šioje byloje. Šioje byloje jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi prašoma pripažinti 2004 m. susitarimą, t.y. tą patį susitarimą ir dėl to paties gręžinio (duomenys neskelbtini). Dėl nurodyto, teismo nuomone, spręsdamas šį ginčą teismas turi atsižvelgti į įsiteisėjusiu teismo 2017-10-05 sprendimu, kuriuo 2004 m. susitarimas pripažintas jungtinės veiklos sutartimi, nustatytas aplinkybes.

Išnagrinėjęs S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo Vilniaus apygardos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmetė ir teismo 2017-10-05 sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1172-392/2018).

Šioje byloje atsakovė pateikė tokius nesutikimo su reikalavimu pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi argumentus: nėra esminių jungtinės veiklos sutarties požymių, leidimas įrengti gręžinį buvo išduotas S. K., ji 2004 m. užsakė gręžinio projektą, padarius gręžinį jo pase užsakove ir savininke yra nurodyta S. K., leidimą 3 gretimų namų savininkams naudotis gręžiniu atsakovė davė tik su sąlyga, kad kiekvienas savininkas nustatyta tvarka parengs prisijungimo prie gręžinio projektą ir naudosis gręžiniu tik iki momento, kai bus įrengti centralizuoti miesto vandens tinklai, atsakovė savo name apsigyveno apie 2011 m. ir V. K. ar jo šeimos nariai neinformavo atsakovės, kad per tą laiką prisijungė prie gręžinio. Atsakovei keletą metų teko derėtis su V. K., kad jis ant gręžinio šachtoje esančio įvado įsirengtų vandens skaitiklį ir tai padarė tik 2014 m. lapkričio mėn. Tačiau, pastačius skaitiklį V. K. atsisakė mokėti atsakovei už suvartotą elektros energiją nurodydamas, jog moka atsakovės buvusiam sutuoktiniui S. S., nors žinojo apie pašlijusius atsakovės santykius su S. S.. Gręžinio priežiūra ir remontu rūpinosi tik atsakovė S. K., o ieškovai apie jų rūpinimąsi gręžinio eksploatacija nepateikė nei vieno įrodymo. Tai, kad kiti kaimynai A. M., E. S. ir A. S. sudarė su atsakove sutartis dėl giluminio gręžinio ir jo įrangos eksploatavimo įrodo aplinkybę, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai nelaiko savęs 2004 m. jungtinės veiklos sutarties dalyviais. Kartu su minėtais kaimynais atsakovė nutarė nutraukti vandens tiekimą V. K. dėl susidariusio ieškovo įsiskolinimo už elektros energiją. Jei jungtinės veiklos sutartis būtų buvusi sudaryta, ji būtų įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir būtų nurodyti visi bendro turto savininkai, o ne vien atsakovė, kurios duotas leidimas naudotis gręžiniu neturi būti prilygintas jos valiniam veiksmui perduoti dalį nuosavybės tretiesiems asmenims. Dėl nuosavybės teisės perdavimo turėjo būti hipotekos kreditoriaus – trečiojo asmens AB SEB bankas sutikimas, kurio nėra. Gręžiniui sukurti buvo panaudota dalis – 2 arai atsakovės žemės sklypo, o tai yra sąlyga sandorio notarinės fomos privalomumui, dėl ko jungtinės veiklos sutartis galėjo būti sudaryta tik rašytine forma ir turėjo būti patvirtinta notaro (CK 1.74 straipsnis). Atsakovė už gręžinio įrengimą sumokėjo ne 25 600 Lt, o 29 541 Lt, todėl dėl gręžinio įrengimo kiekvienas kaimynas turėjo sumokėti ne po 6 400 Lt, o po 7 385 Lt. Gręžinio vertė šiuo metu yra apie 981 Eur, o 1/4 jo dalies likutinė vertė sudaro 245 Eur, todėl, įvertinus aplinkybę, jog ieškovai naudojosi gręžiniu nuo 2004 m. iki 2015 m. ir nemokėjo už elektros energiją, ieškovai dar yra skolingi atsakovei 350 Eur už gręžinį, nes už 7 metų laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. liko 266 Eur skola už elektros energiją ir 84 Eur skola už gręžinio priežiūrą, t.y. 105 Eur skolos daugiau už likutinę ¼ gręžinio dalies vertę (350 – 245).

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartyje, kuria buvo paliktas nepakeistas teismo 2017-10-05 sprendimas, pateiktas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog 2004 m. S. S., V. K., E. B. ir A. bei A. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl gręžinio, kiekvienas kaimynas S. S. ir atsakovei perdavė po 6 400 Lt sumą už gręžinio įrengimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertino aplinkybę, kad UAB „Artva“ 2004 m. gręžinio techniniame projekte gręžinio našumas buvo nustatytas įvertinus aplinkybę, jog prie gręžinio galėtų prisijungti kaimyniniai sklypai, kas paneigia atsakovės teiginį, kad gręžinys buvo įrengtas tik atsakovės S. K. reikmėms. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad vandens gręžinio techninio projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad vandens poreikis nustatomas įvertinus perspektyvoje norinčių pasijungti kaimyninių sklypų vandens poreikį, dėl ko našumas nuo 1,5 m³ /h (iš gręžinio) ~ 1,5 m³/dn (įvertinus laistymą iš čiaupo) didinamas iki 5,0 m³/h, 5,0 m³/dn bei aiškinamajame rašte pažymėta, jog norint pasijungti nuo suprojektuoto gręžinio kiekvienam sklypui yra būtina atskirai parengti techninį projektą (e.c.b. I tomas, 63 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rėmėsi V. K. 2010-2013 m. mokėjimais už suvartotą elektros energiją, reikalingą vandens tiekimui, taip pat atsižvelgė į 2003 m. G. K. kalendoriuje darytus įrašus, kur užfiksuota 6 400 Lt suma už gręžinio įrengimą (civilinė byla Nr. 2-12611-933/2017, 24, 26, 233 b.l., e.c.b I tomas, 6 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pati S. K. pripažino faktą, jog kaimyninių žemės sklypų savininkai nuo 2004 m. neatlygintinai naudojosi ir naudojasi atsakovės žemės sklype esančiu gręžiniu, nors tas turėjo tęstis tik iki 2010 m., kai iki (duomenys neskelbtini) buvo atvestas miesto vandentiekis. Tai buvo įvertinta kaip netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo gręžinys buvo įrengtas bendromis kaimyninių žemės sklypų savininkų ir atsakovės S. K. lėšomis. Aplinkybė, kad gręžinio įrengimo dokumentai UAB „Artva“ buvo parengti S. K. vardu (e.c.b. I tomas, 95, 96 b.l.), apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepaneigianti jungtinės veiklos sutarties sudarymo fakto, nes gręžinys buvo įrenginėjamas S. K. žemės sklype, dėl ko gręžinio užsakovė, savininkė ir įrengimo išlaidų mokėtoja nurodyta būtent S. K.. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-25 nutartyje taip pat atsižvelgė į aplinkybes, jog S. K. santuokos su S. S. nutraukimo byloje gręžinys nebuvo dalijamas, o E. B., parduodamas savo gyvenamąjį namą pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodė, kad perleidžiama ir dalis gręžinio. Apeliacinės instancijos teismas tas aplinkybes įvertino kaip nepaneigiančias kaimynų susitarimo dėl bendro gręžinio įrengimo ir naudojimosi juo, nes susitarimo dėl gręžinio įrengimo sudarymo metu nebuvo S. K. ginčų su sutuoktiniu S. S. ir su kaimynu E. B., o atsakovė buvo tik išviešinta kaip gręžininio savininkė.

Civilinėje byloje Nr. 2A-1172-392/2018 buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis buvo sudaryta nuo momento, kai šalys susitarė dėl esminių jos sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 3 dalis). Nors minėta sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma (2004 m. redakcijos CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties 2004 m. sudarymą patvirtino didžioji dalis sandorio sudarymo subjektų - S. S., V. K., E. B., o rašytinės jungtinės veiklos nesudarymo aplinkybė nėra pagrindu laikyti tokią sutartį negaliojančia, nes tai įsakmiai nėra nurodyta įstatyme (CK 1.93 straipsnis). Atsakovė ir šiame ginče rėmėsi argumentu, kad rašytinės formos sandoriui sudaryti nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, tačiau nesant įsakmaus įstatymo reikalavimo, teismas šį atsakovės argumentą pripažįsta nepagrįstu.

Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartyje atsižvelgė į S. K. argumentą, kad į bylą nebuvo įtraukta AB SEB bankas, kuriai yra įkeistas atsakovės žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nebuvo pateikta duomenų, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo pripažinimo ir nuosavybės pripažinimo į dalį gręžinio faktai kaip nors pažeistų AB SEB banko interesus, mažintų banko naudai įkeisto turto vertę ir pan. Teismas dėl šių aplinkybių pažymi, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje įtraukta AB SEB bankas atsiliepimo nepateikė ir neišreiškė jokių nesutikimo argumentų su ieškovų reikalavimais, t.y. tik atsakovė pateikė argumentus, kad, patenkinus ieškinį bus pažeisti banko interesai.

Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 V. K. ir L. K. dalyvavo trečiaisiais asmenimis. Šiame ginče dėl 2004 m. susitarimo pripažinimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi iš esmės šalių pateikti tokie patys argumentai, kaip ir nagrinėtoje byloje Nr. 2-12611-933/2017. Atsakovės argumentas, kad V. K. vandens tiekimas iš ginčo vandens gręžinio buvo nutrauktas šiam atsisakius mokėti už suvartotą vandens tiekimui elektros energiją nepaneigia 2004 m. susitarimo dėl bendro gręžinio įrengimo fakto. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas iš esmės pripažino V. K. mokėjimus iki 2013 m. atsakovės tuometiniam sutuoktiniui S. S. už suvartototą elektros energiją vandens gręžiniui (e.c.b I tomas, 4 b.l.). Tikėtina, kad mokėjimai vėliau buvo nutraukti prasidėjus atsakovės S. K. konfliktams su sutuoktiniu S. bei kartu prasidėjus ginčams su K. dėl naudojimosi vandens gręžiniu. Iš duomenų Liteko sistemoje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-10665-937/2019 S. K. yra pareiškusi ieškinį atsakovams V. K., L. K. ir A. K. dėl skolos už suvartotą vandens gręžiniui elektros energiją priteisimo. Vertindamas aplinkybių visumą teismas turi pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2004 m. susitarimo dėl bendro gręžinio įrengimo pripažinimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi (CK 1.63 straipsnio 7 dalis, 1.64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.969 straipsnio 3 dalis)).

Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojamama, kad jų dalys yra lygios. Atsakovė šiame ginče teigė, kad daugiau sumokėjo už gręžinio įrengimą, nei buvo teikti įrodymai civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, t.y. atsakovė iš viso sumokėjo ne 25 600 Lt, o 29 541 Lt. Todėl, atsakovės teigimu, į tai turi būti atsižvelgta nustatinėjant nuosavybės dalis į ginčo vandens gręžinį. Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 pripažįstant 2004 m. susitarimą jungtinės veiklos sutartimi buvo vertinama aplinkybė, jog S. S., V. K. ir E. B. nutarus lygiomis dalimis įrengti vandens gręžinį K. už gręžinį sumokėjo 6 400 Lt, t.y. tokią sumą, kokią kiekvienas susitarimo dalyvis turėjo sumokėti dalyvaujant jungtinėje veikloje lygiomis dalimis. Dėl nurodyto teismas neturi pagrindo vertinti 2004 m. susitarimo dalyvių įnašų pagal vėlesnę situaciją (pagal UAB „Artva“ 2018-11-26 pažymoje Nr. 764 nurodytus duomenis), nes tuomet (2004 m.) visi jungtinės veiklos dalyviai susitarė lygiomis dalimis įrengti gręžinį ir atliko įmokas lygiomis dalimis. Pagal ieškovų pateiktus duomenis A. K. ir L. K. paveldėjo po 3/8 G. K. paveldimo turto, o V. K. - ¼ dalį G. K. palikimo (e.c.b. I tomas, 31 – 35 b.l.). A. K. priklauso 3/16, L. K. 3/16, o V. K. – 10/16 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (e.c.b. I tomas, 36, 37 b.l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu A. K. pripažinta dalinės nuosavybės teisė į 3/64 dalis inžinierinio statinio – gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl, atitinkamai L. K. pripažintina dalinės nuosavybės teisė į 3/64 dalis minėto gręžinio, o V. K. – nuosavybės teisė į 10/64 dalių gręžinio, nes pripažintina, jog sudarius jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį V. K. ir jo sutuoktinė G. K. už gręžinio įrengimą sumokėjo proporcingą dalyvavimo jo įrengime sumą, t.y. ¼ dalį gręžinio įrengimo vertės, kadangi dėl gręžinio įrengimo susitarė 4 jungtinės veiklos dalyviai (CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktai). Ketvirtoji dalis gręžinio sudaro 16/64, todėl esant pripažintai A. K. nuosavybės teisei į 3/64 ginčo gręžinio, būtent 3/64 dalys pripažintinos L. K. nuosavybe ir 10/64 dalių pripažintina V. K. nuosavybe.

Dėl reikalavimo įpareigoti netrukdyti naudotis ir eksploatuoti inžinerinį statinį – gręžinį bei baudos atsakovei S. K. skyrimo už įpareigojimo nevykdymą

Teismas atsižvelgia į atsakovės S. K. argumentą, kad vandens gręžinys yra įrengtas jai nuosavybės teisės priklausančiame žemės sklype, dėl ko yra apribotos jos nuosavybės teisės į dalį jai priklausančio žemės sklypo. Pagal Liteko sistemos duomenis civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 S. K. reikalauja pripažinti, kad V. K., L. K. ir A. K. nutiesti nuo vandens gręžinio per S. K. žemės sklypą inžineriniai tinklai yra savavališka statyba ir prašo priteisti iš K. 2 830 Eur sumą minėtų inžinerinių tinklų demontavimo darbams atlikti.

Teismo nuomone, S. K. turi teisę ginti savo, kaip savininkės teises, ypač jei prisijungiant prie gręžinio nebuvo laikytąsi teisės aktais nustatytos tvarkos. Su A. M., E. S. ir A. S. atsakovė S. K. 2015-11-26 sudarė sutartį dėl giluminio gręžinio ir jo įrangos eksploatavimo (e.c.b. I tomas, 100, 101 b.l.), pagal kurios sąlygas besinaudojantieji gręžiniu įsipareigojo apmokėti elektros energijos, reikalingos vandeniui tiekti, išlaidas. Pažymėtina, kad A. M., E. S. ir A. S. negalėjo būti žinomas ankstesnis susitarimas dėl vandens gręžinio įrengimo ar eksploatavimo, ką patvirtino apklaustas liudytoju A. M.. Teismo nuomone, tokio paties suderinimo ir susitarimo dėl vandens gręžinio eksploatacijos, kaip ir su naujais kaimynais, atsakovė siekia su V. K., L. K. ir A. K.. Ieškovai nepaneigė aplinkybės, kad turi galimybę naudotis miesto vandentiekiu, o dėl S. K. argumento, jog ji sieks iš viso panaikinti vandens gręžinį jos žemės sklype V. K. iš esmės neprieštaravo, tik nurodė, kad S. K. turės grąžinti K. sumokėtą už gręžinio įrengimą sumą. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad bendras turtas naudojamas, valdomas ir juo disponuojama visų partnerių bendru sutarimu. Partnerių pareigas, susijusias su bendro turto išlaikymu, taip pat kitokių išlaidų padengimu, nustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 straipsnio 5 dalis). Ieškovai pareiškė neapibrėžtą reikalavimą netrukdyti naudotis gręžiniu, tačiau reikalavimų dėl atsakovės ir ieškovų bendro gręžinio naudojimo sąlygų nereiškė ir jų negalima nustatyti nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, tačiau tai nereiškia, kad tokios sąlygos negali būti nustatytos vėliau. Šioje byloje nebuvo pareikštas atsakovės priešieškinys, todėl gręžinio demontavimo, gręžinio įrengimo išlaidų kompensavimo ir pan. klausimai nesprendžiami.

Teismo nuomone, atsakovė turi turėti galimybę ginti savo konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, kuri šioje situacijoje, esant atsakovės žemės sklype bendram objektui, turėtų būti ginama labiau, nei ieškovų, turinčių tik dalį nuosavybės į vandens gręžinį – bendrą objektą atsakovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė turi teisę reikalauti laikytis teisės aktais (reglamentuojančiais statybą) nustatytos prisijungimo prie gręžinio tvarkos, siekti iš viso gręžinio pašalinimo iš nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pan. Akivaizdu, kad nesudarius rašytinių susitarimų su ieškovais dėl gręžinio eksploatavimo, yra reali kitų šalių ginčų atsiradimo tikimybė. Įvertinęs tarp tų pačių šalių nagrinėjamą ginčą civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017, susijusį su tuo pačiu gręžiniu bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tenkinti reikalavimo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis atsakovės žemės sklype esančiu vandens gręžiniu, tuo labiau taikyti atsakovei kokias nors baudines sankcijas. Teismo nuomone, turi būti laikomasi šalių tarpusavio interesų pusiausvyros, t.y. ieškovai galėtų reikalauti, kad atsakovė netrukdytų naudotis ginčo gręžiniu tik tuomet, kai bus patvirtinta, jog atsakovai laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos pasijungė nuo gręžinio, kai šalių bus suderinta atsiskaitymo už suvartojamą vandens tiekimui elektros energiją tvarka (taip pat išspręstas ginčas dėl galimo ieškovų įsiskolinimo už suvartotą vandens gręžiniui elektros energiją), šalių aptartos tarpusavio pareigos eksploatuojant, remontuojant (atnaujinant) vandens gręžinį ir pan. Liudytojo A. M. parodymai leidžia teigti, kad ieškovai iš esmės nesirūpina ginčo vandens gręžinio eksploatacija ir priežiūra. Nenustačius (nekonstatavus) aplinkybių apie prisijungimą prie gręžinio teisės aktų nustatyta tvarka, aplinkybių dėl sudarymo susitarimų apie tai, kokiomis sąlygomis ieškovai naudosis gręžiniu ir pan., ieškovų reikalavimas įpareigoti besąlygiškai leisti naudotis ginčo gręžiniu, esančiu atsakovės privačiame žemės sklype, laikytinas neproporcingu, nes yra akivaizdūs pačios atsakovės, kaip savininkės teisių pažeidimai. Atsakovei tenka esminė našta dėl gręžinio išlaikymo, atnaujinimo. Ieškovai, teigtina, nėra labai suinteresuoti vykdyti bendro objekto išlaikymo pareigų, nes ieškovų pagrindinis tikslas, teigtina, yra vandens iš bendro gręžinio tiekimas ieškovams. Kaip minėta, tik išsprendus ir tinkamai įforminus būtinus klausimus, susijusius su ginčo vandens gręžinio eksploatacija ir priežiūra, ieškovai turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovės netrukdomai naudotis bendru objektu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę netrukdyti naudotis ir eksploatuoti inžinerinį statinį - vandens gręžinį, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei skirti S. K. 50 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-10-19, 2018-10-25 sprendimais V. K. buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, išskyrus nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose (e.c.b. I tomas, 38 – 41, 144, 145 b.l.). Kadangi tenkinama 75 proc. (trys iš keturių) ieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 75 proc. išlaidų, valstybės garantuojamos pagalbos paskirtos advokatės atstovavimo ir kitoms, su antrine teisine pagalba susijusioms išlaidoms kompensuoti, t.y.315,85 Eur (421,14:2, e.c.b. II tomas, 24 b.l.).

Ieškiniu pareikšti 4 neturtiniai reikalavimai, iš kurių 3 – pripažinti 2004 m. susitarimą jungtinės veiklos sutartimi, pripažinti ieškovui V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių gręžinio ir pripažinti ieškovui L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis ginčo gręžinio, tenkinami. Kadangi ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės, tenkinant 3 neturtinius reikalavimus priteistina 225 Eur (po 75 Eur (100*75%) už kiekvieną neturtinį reikalavimą elektroninėje civilinėje byloje) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 ir 96 straipsniai). Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 547,62 (315,85+225+6,77) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi.

Pripažinti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 547,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.