Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl dalinės nuosavybės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. K., V. K., E. B., A. R., A. R., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismo vertinimu, bylos įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina bendrą kelių asmenų veikimą tam tikram tikslui – bendro gręžinio įsirengimui bendru sutarimu ir pinigų įnešimą (4 dalyviai: V. K., E. B., S. K. ir S.; į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai nuosavybės teise valdę šį turtą nuo 2003-03-07 A. R. ir A. R.), todėl 2004 m. susitarimas dėl bendro gręžinio statybos pripažintinas jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi. Esant bendram kaimynų susitarimui vandens gręžinys rangos sutarties pagrindu buvo sukurtas teisėtai. Byloje nenustatyta, kad sukuriant (įrengiant) gręžinį būtų buvę pažeisti teisės aktų reikalavimai. Aplinkybė, jog į bylą teiktuose dokumentuose gręžinio savininkė yra nurodyta tik atsakovė, esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl bendro sutarimo dėl gręžinio bei aplinkybei, kad V. K. su sutuoktine G. K. piniginėmis lėšomis prisidėjo prie gręžinio įrengimo, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog yra pažeidžiamos kitų bendrasavininkų teisės. Todėl teismas ieškovės reikalavimą nustatyti jai dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), laikė įrodytu, pagrįstu ir tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.2. Iš būtinųjų nustatyti jungtinės veiklos sutarties sąlygų teismas nustatė pinigų kooperavimo faktą, t.y. kad V. K. (ieškovės tėvas) perdavė 6.400 Lt (teismas net nenustatė kam konkrečiai buvo perduoti pinigai). Šią aplinkybę teismas nustatė vadovaudamasis vien šalių paaiškinimais, nesant rašytinių įrodymų. Teismo nevertinta, jog prieš įrengiant vandens gręžinį atsakovė su AB SEB banku buvo sudariusi kredito sutartį dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), finansavimo, sutarties pagrindu ji gavo 100.000 Lt sumą, kurios dalį panaudojo gręžinio įrengimui, todėl atsakovei nereikėjo papildomo finansavimo ir tartis dėl jos žemės sklype įrengiamo vandens gręžinio nuosavybės perėjimo mažiausiai dar su 4 asmenims.

13.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.73 str. (2004 m. redakcija), kuriame teigiama, jog rašytine forma turi būti sudaromi sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų. Teismas nepasisakė, jog remtis trečiųjų asmenų, turinčių interesą byloje, paaiškinimais negalima, jei buvo nesilaikyta sandorio formos, o sandorio suma pagal šalių paaiškinimus buvo net 25.600 Lt (jei skaičiuoti, jog sutartį sudarė visi teismo nustatyti asmenys). Teismas, nustatydamas, jog nebūtina rašytinė jungtinės veiklos sutarties forma, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėse byloje, kurioje skyrėsi esminės faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuo kurio formuojamos praktikos nukrypo teismas, yra išaiškinęs, jog jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turi būti sudaroma rašytine forma. Taip pat teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog jungtinės veiklos sutarties formos nesilaikymas yra pateisinamas tik vienu atveju, kai jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai susiklosto tarp sugyventinių. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes susiklostė ne sugyventinių santykiai, o santykiai, dėl kurių turėjo būti susitarta įstatymo nustatyta tvarka – rašytine sutartimi.

13.4. Paaiškinimus davę tretieji asmenys nurodė, jog jie neprisidėjo prie gręžinio įrengimo, projektavimo ar kitų darbų, pasak jų vienintelis prisidėjimas buvo tariamas piniginis įnašas, kurio įrodyti jie taip pat negali. Ši aplinkybė teismo taip pat buvo ignoruojama. Buvęs atsakovės sutuoktinis S. S. paaiškino, jog tretieji asmenys (tarp jų ir jis) tarėsi dėl gręžinio įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn, tačiau iki pat šios bylos iškėlimo teisme dienos S. S. niekada nelaikė savęs vandens gręžinio savininku. 2016-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-831-1019/2016, kuriuo buvo nutraukta S. S. ir atsakovės santuoka, patvirtina, jog vandens gręžinys jų santuokos nutraukimo byloje nebuvo dalinamas. Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog ji perleido ne nuosavybę į savo gręžinį, tačiau tik davė leidimą juo naudotis kaimynams iki tol, kol iki (duomenys neskelbtini) bus atvestas miesto vandentiekis. Tai buvo atlikta – 2010 m. Teismas nepasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktų rašytinių susitarimų su gretimų namų savininkais, kurie patvirtina, jog buvo sudaromos ne jungtinės veiklos sutartys, o suteikiamas leidimas naudotis gręžiniu. Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose tik atsakovė nurodyta gręžinio savininkė, užsakovė ir mokėtoja. E. B. paaiškino, jog jis siekė turtą įgyti bendrojon dalinėn nuosavybėn, tačiau paaiškino, jog parduodamas gyvenamąjį namą pirkimo-pardavimo sutartyje net nenurodė, jog kartu perleidžiamas ir gręžinys. Asmenys, iš jo įsigiję žemės sklypą su namu, į atsakovę kreipėsi ne dėl nuosavybės teisės į gręžinį, o dėl galimybės juo naudotis. Nė vienas asmuo, apart ieškovės, niekada nesikreipė ir nereikalavo pripažinti jo nuosavybę į gręžinį.

13.6. Trečiųjų asmenų paskutinio posėdžio metu pateikti paaiškinimai ir teismo nurodyti motyvai sprendime suponuoja išvadą, jog į bylą privalo būti pateikti sekantys įrodymai, kurie padės apeliacinės instancijos teismui nustatyti objektyviąją tiesą: 2017-10-31 UAB „Artva“ pažyma, kuri patvirtina, jog trečiųjų asmenų paaiškinimai apie gręžinio įrengimo ir jo priežiūros aplinkybes yra melagingi; 2003-12-17 hipotekos lakštas, patvirtinantis, jog ginčo objektas yra įkeistas AB SEB bankui; banko pažyma, patvirtinanti faktą, jog atsakovė gavo finansavimą iš banko gręžinio ir namo įrengimui; UAB „Vilniaus vandenys“ el. laiškas, patvirtinantis, jog nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini), yra teikiamos šios bendrovės paslaugos; Gręžinių registro išrašas apie tai, kad gręžinys registruotas atsakovės vardu; atsakovė banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog turėtas lėšas ir jų išgryninimą, sumokant už gręžinio įrengimą.

14. Ieškovė A. K. atsiliepimu teismo prašo atmesti atsakovės S. K. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas sprendime nurodė, kad bylos įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina bendrą kelių asmenų (4 dalyviai: V. K., E. B., atsakovė ir S. S.; A. R. ir A. R.) veikimą tam tikram tikslui (bendro gręžinio įsirengimui) bendru sutarimu bei pinigų įnešimą, todėl 2004 m. susitarimas dėl bendro gręžinio statybos pripažintinas jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad minėtas aplinkybes teismas nustatė ne tik iš trečiųjų asmenų paaiškinimų, bet ir kitų įrodymų. Ieškovė su ieškiniu į bylą pateikė ginčo gręžinio paso kopiją, kas netiesiogiai įrodo, jog ieškovės šeima (motina G. K. ir tėvas V. K.) dalyvavo gręžinio įrengimo procese. Taip pat į bylą ieškovė pateikė sąskaitos už gręžinio remonto darbus bei pakvitavimo dėl mokėjimų už elektros energiją kopijas, kas įrodo, jog ieškovės šeima kartu su atsakovės ir S. S. šeima (tuo metu jie dar buvo santuokoje) kartu eksploatavo ir remontavo gręžinį. Byloje yra pateikti ir ieškovės mamos užrašai, kur nurodyta, kad už gręžinį sumokėta 6.400 Lt. Byloje nustatyta, kad tariantis dėl gręžinio įrengimo dalyvavo 4 sklypų savininkai. Visi teisme apklausti proceso dalyviai, išskyrus atsakove, patvirtino, kad tarp kaimynų buvo visiškas tarpusavio pasitikėjimas ir buvo sutarta įrenginėti vieną bendrą vandens gręžinį, kadangi kiekvienam atskirai gręžinį įrenginėti būtų neracionalu, neekonomiška ir neprotinga. Gręžinį įrenginėti buvo nutarta pas atsakove sklype, kadangi taip buvo patogiausia pagal visų kaimynų sklypų išdėstymą ir atsakovės sklypo konfigūraciją. Taip pat visi patvirtino, kad gręžinio įrengimui visi kaimynai nuo kiekvieno sklypo dėjosi po vienodą sumą. Tretieji asmenys paaiškino, jog tinkamu gręžinio nuosavybės teisių įforminimu niekas nesirūpino, kadangi buvo visiškas tarpusavio pasitikėjimas, svarbu, kad visi galėjo juo naudotis. Atsakovė rangovams mokėjo už gręžinį viena, kadangi gręžinys buvo įrenginėjamas jos sklype ir visi kaimynai pastarajai buvo perdavę savo sumos dalį. Pati atsakovė pripažino, kad ieškovės šeima gręžiniu neatlygintinai naudojosi nuo pat jo įrengimo iki 2015-12-19, t.y. iki to momento, kai pastaroji nusprendė atjungti ieškovės šeimai vandens tiekimą. Gręžiniu ji taip pat leido naudotis ir kitiems sutarties dalyviams. Jei atsakovė nebūtų iš kaimynų gavusi pinigų už gręžinio įrengimą, ji neleistų neatlygintinai pastariesiems prisijungti ir naudotis gręžiniu, už kurį pati viena sumokėjo 25.600 Lt.

14.2. Negalima sutikti su atsakovės nuomone, kad tretieji asmenys S. S. ir E. B. yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. S. S. yra buvęs atsakovės sutuoktinis. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teksto matyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo gręžinys, ir pats gręžinys tarp sutuoktinių net nebuvo dalinamas, S. S. dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Tuo tarpu E. B. savo buvusį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), yra senai pardavęs, todėl ir jis neturi jokio intereso teisme duoti melagingus parodymus. Visi byloje dalyvavę asmenys prieš duodami teisme paaiškinimus prisiekė ir buvo įspėti dėl pasekmių už priesaikos sulaužymą. Aplinkybė, jog byloje nebuvo apklausti tretieji asmenys L. K., A. R. ir A. R., niekaip nepaneigia kitų trečiųjų asmenų duotų parodymų patikimumo. Trečiųjų asmenų duotais paaiškinimais abejoti nėra pagrindo ir dėl to, kad kai kurios jų paaiškinimo detalės nesutapo. Byloje nagrinėjami įvykiai vyko 2004 metais. V. K., S. S., E. B. paaiškino, kad kai kurių detalių gali tiksliai neatsiminti, tačiau pagrindinius faktus nurodė tuos pačius.

14.3. E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad parduodamas savo sklypą su namu, pirkėjui nurodė, kad namui priklauso ir teisė naudotis gręžiniu. Svarbu, kad dabartiniam šio namo savininkui A. M. atsakovė leidžia gręžiniu naudotis neatlygintinai, kas įrodo, kad atsakovė pripažįsta jo teisę naudotis gręžiniu, kurią pastarasis perėmė iš E. B.. Atsakovė neatlygintinai leidžia naudotis gręžiniu ir kito gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams E. S. ir A. S., kurie teisė naudotis gręžiniu perėmė iš ankstesnių šio sklypo savininkų, trečiųjų asmenų A. ir A. R.. Jei atsakovė šių leidimų nebūtų davusi, rizikuotų susilaukti tokių pačių ieškinių kaip ir iš ieškovės. Leidimais naudotis gręžiniu, suteiktais dabartiniams kaimynams, atsakovė bando įrodyto faktą, kad kiti tretieji asmenys arba jungtinės veikos sutarties dalyviai nelaiko savęs gręžinio savininkais, kadangi jų teisių perėmėjams nuosavybės teisės nesuteiktos, o suteikta tik panaudos teisė. Tačiau tokia padėtis susiklostė dėl to, kad tretieji asmenys, buvę sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai, nėra suinteresuoti nuosavybės teisės įgręžinį įforminimu, nes jie savo žemės sklypus yra pardavę ir jais nesinaudoja, todėl jiems nereikalingas ir gręžinys. Tuo tarpu dabartiniai sklypų savininkai susitarime dėl gręžinio įrengimo nedalyvavo, todėl ir nežino minėto susitarimo turinio.

14.4. Teismas tinkamai vertino įrodymus ir dėl pinigų perdavimo fakto. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 6.400 Lt, kuriuos V. K. savo ir savo sutuoktinės vardu perdavė atsakovei. Nagrinėjamu atveju susitarimo įrengti gręžinį skiriant savo pinigines lėšas, kurios viršija 5.000 Lt, nesudarius rašytine forma, nėra numatytos įstatyme sąlygos, kad toks susitarimas negalioja (CK 1.93 str.). Tokio sandorio sudarymą patvirtino didžioji dalis šio sandorio subjektų, todėl teismas tokią aplinkybę byloje laikė įrodytą ir nustatytą. Aplinkybė, kad atsakovė buvo gavusi iš AB SEB banko 100.000 Lt dydžio kreditą, nepaneigia faktų, kad kaimynai bendrai sutarė ir bendromis lėšomis įrengė ginčo gręžinį. Vienam namui atskirai įsirenginėti gręžinį yra neracionalu, neekonomiška ir neprotinga. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji iš banko gautas sumas gryninosi ir atsiskaitė už gręžinio įrengimą, tačiau kodėl gryninamos sumos su gręžinio kaina nesutampa (išgryninta gerokai mažesnė suma nei gręžinio kaina) ir kodėl ji neatsiskaitė tiesiog pavedimu, ji nepaaiškina.

14.5. Atsakovė elgiasi nesąžiningai įrodymus apie hipoteką pateikdama tik apeliacinės instancijos teismui. Šį argumentą atsakovė pasiliko kaip atsarginį tuo atveju, jei būtų priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Su apeliaciniu skundu į bylą pateikiamame hipotekos lakšte nėra numatytas draudimas įrenginėti laikinų inžinerinių statinių kaip vandens gręžinys. Taip pat lieka neaišku, kaip šio gręžinio įrengimas ir nuosavybės teisės į jį pripažinimas tretiesiems asmenims gali pakenkti kreditoriaus interesams. Įkeisto turto vertė dėl to nesumažėja ir pats žemės sklypas nėra apsunkinamas.

15. Tretieji asmenys L. K., S. S., V. K., E. B. atsiliepimais teismo prašo atmesti atsakovės S. K. apeliacinį skundą, paliekant nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą. Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi ir ieškovei A. K. dalinės nuosavybės teisę į ¾ dalis gręžinio. Teismas, nustatinėdamas šiuos faktus, rėmėsi ne tik trečiųjų asmenų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, esančiais byloje. Kai kurie tretieji asmenys yra susiję su ieškove giminystės ryšiais, bet ne visi. S. S. yra buvęs atsakovės sutuoktinis, E. B. nesusijęs jokiais ryšiais su atsakove ar ieškove. Jų visų parodymai tarpusavyje neprieštaravo, o esantys nesutapimai nėra reikšmingi, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tretieji asmens davė melagingus ar neteisingus parodymus. Apeliacinio skundo argumentai dėl 2015-11-26 sutarties tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų neturi teisinės reikšmės, nes sutartis sudaryta vėliau nei buvo įrengtas gręžinys, sudaryta ne tarp asmenų, kurie įrenginėjo gręžinį. Nėra teisinio pagrindo prijungti prie bylos pridedamus naujus įrodymus, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko juos pateikti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Atsakovė S. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija priima į bylą atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė S. K. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino, kad 2004 m. ieškovės A. K. tėvas V. K., E. B., atsakovė ir jos tuometinis sutuoktinis S. S. bei A. ir A. R. sudarė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį dėl gręžinio (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); paso Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), statybos, bei tuo pagrindu pripažino ieškovei, kaip jos mirusios motinos G. K. teisių ir pareigų paveldėtojai, dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis šio gręžinio.

21. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes faktą dėl minėtos jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties egzistavimo nustatė remdamasis tik byloje apklaustų trečiųjų asmenų S. S., V. K. ir E. B. parodymais, kurie, pasak atsakovės, yra suinteresuoti jai nepalankia bylos baigtimi, dėl ko davė melagingus ir prieštaringus parodymus.

22. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

23. Kaip matyti iš trečiųjų asmenų S. S., V. K. ir E. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų, šie asmenys patvirtino esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes, o būtent tai, kad 2004 m. ieškovės tėvas V. K. su atsakove ir jos tuometiniu sutuoktiniu S. S., gyvenusiais (duomenys neskelbtini), kaimynu E. B., gyvenusiu (duomenys neskelbtini), bei A. ir A. R., gyvenusiais (duomenys neskelbtini), susitarė įsirengti bendrą gręžinį vandeniui atsakovei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir eksploatuoti jį kartu; toks susitarimas buvo sudarytas, nes kiekvienam kaimynui atskirai įsirengti gręžinį būtų buvę per brangu; tuo tikslu V. K. ir kiti kaimynai perdavė S. S. ir atsakovei po 6.400 Lt; rašytinė sutartis dėl gręžinio įrengimo bendromis lėšomis ir bendro jo naudojimo sudaryta nebuvo, nes kaimynai vienas kitu pasitikėjo (b.l. 157-160). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad kai kurios trečiųjų asmenų duotų parodymų detalės nesutapo, tačiau tai paaiškinama tuo, jog šie asmenys davė parodymus apie senai vykusius įvykius (2004 m.), tiksliai visų aplinkybių neatsimindami, ką jie nurodė parodymų davimo metu. Dėl to nesiremti trečiųjų asmenų parodymais vien dėl jų netikslumo nėra pagrindo, juolab, kad šiuos parodymus, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga bei ginčo šalių konkliudentiniai veiksmai.

24. Į bylą pateiktas UAB „Artva“ 2004 m. gręžinio techninis projektas, kuriame nurodyta, kad tuo metu įrengiamo gręžinio našumas nustatomas įvertinant tai, jog prie jo norės prisijungti kaimyniniai sklypai (b.l. 61-64), kas paneigia atsakovės teiginį, jog ji gręžinį įsirenginėjo tik sau. Į bylą taip pat pateikti V. K. 2010-2013 m. mokėjimai už gręžinio sunaudotą elektros energiją tiekiant vandenį (b.l. 24), 2014 m. grežinio remonto dokumentai (b.l. 25). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovės tėvas gręžiniu naudojosi ir juo rūpinosi. Į bylą taip pat pateikti įrašai iš 2003 metų kalendoriaus, kuriuose fiksuota 6.400 Lt suma, sumokėtą už gręžinį (b.l. 26). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad tai jos mamos dienoraščio įrašai, o atsakovė šio įrodymo apeliaciniame skunde neginčija. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai, kad jai 2003-10-14 AB SEB bankas suteikė 100.000 Lt kreditą namo statybai, bei jos banko sąskaitų išrašai (b.l. 191, 196-197) nepatvirtina, kad tik atsakovė mokėjo už gręžinio įrengimą, nes šiuose įrodymuose tai neužfiksuota.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati atsakovė pripažįsta faktą, jog kaimyninių žemės sklypų savininkai nuo 2004 m. neatlygintinai naudojosi ir iki šiol naudojasi atsakovės žemės sklype esančiu gręžiniu, nors toks naudojimasis, pasak atsakovės, turėjo tęstis tik iki 2010 m., kuomet iki (duomenys neskelbtini) buvo atvestas miesto vandentiekis (b.l. 56-57, 192). Toks atsakovės leidimas kaimyninių žemės sklypų savininkams ilga laiką, net esant miesto vandentiekiui, neatlygintinai naudotis jos sklype esančiu gręžiniu netiesiogiai patvirtina, kad šis gręžinys buvo sukurtas bendromis kaimyninių žemės sklypų savininkų ir atsakovės lėšomis.

26. Atsakovės teiginiai apie trečiųjų asmenų suintresuotumą jai nepalankiu teismo sprendimu grindžiami tik prielaidomis. Kaip minėta, trečiųjų asmenų teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl nesiremti šiais parodymais vien dėl to, jog tretieji asmenys yra susiję asmeniniais ryšiais su ginčo šalimis ar siekia sau naudos, nėra pagrindo.

27. Tai, kad UAB „Artva“ žvalgomojo-eksploatacinio gręžinio pase (b.l. 58-60), UAB „Artva“ gręžinio techniniame projekte (b.l. 61-64), 2017-10-31 UAB „Artva“ pažymoje (b.l. 185), Žemės gelmių registro gręžinių dalies išraše (b.l. 195) yra nurodyta, jog tik atsakovė yra gręžinio užsakovė, savininkė ir jo įrengimo išlaidų mokėtoja, paaiškinama tuo, kad gręžinys buvo įrenginėjamas atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl visi dokumentai buvo tvarkomi atsakovės vardu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia egzistuojant minėtą jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį. Tas pats pasakytina apie aplinkybę, jog byloje nebuvo apklausti kiti tretieji asmenys L. K., A. ir A. R.. Be to, L. K. palaikė ieškovės reikalavimus savo atsiliepimu (b.l. 47), o A. ir A. R. apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti tinkamai (b.l. 157-160) ir galėjo savo pozicją pareikšti, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

28. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje atsakovės ir S. S. santuokos nutraukimo byloje gręžinys nebuvo dalinamas ar kad E. B., parduodamas gyvenamąjį namą, pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, jog kartu perleidžiamas ir gręžinys, taip pat nepaneigia buvus tarp šių ir kitų minėtų asmenų susitarimą dėl bendro gręžinio įrengimo ir bendro naudojimuosi juo, nes, nors oficialiai gręžinio savininkė tuo metu buvo tik atsakovė, tarp jos ir S. S. bei E. B. tuo metu nebuvo ginčo dėl naudojimosi gręžiniu.

29. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas faktą dėl minėtos jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties egzistavimo nustatė nesant sudarytos rašytinės sutarties, kuri privaloma pagal 2004 m. redakcijos CK 1.73 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis, reglamentuota CK 6.969 straipsnio 3 dalyje, yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. Pagal 2004 m. redakcijos CK 1.73 straipsnį šioje byloje nagrinėjama jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, nes gręžinio kaina viršijo 5.000 Lt, tačiau tokia forma sutartis sudaryta nebuvo. Nepaisant to, sutarties sudarymą patvirtino didžioji dalis šio sandorio subjektų (tretieji asmenys S. S., V. K. ir E. B.), taip pat ir aukščiau aptarta bylos rašytinė medžiaga. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamai taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra nepagrįsti, nes šie argumentai nepaneigia to, kad tik CK 1.93 straipsnio atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, o kitais atvejais, jeigu rašytinės sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.), kas ir buvo padaryta šio ginčo atveju.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodymų vertinimo taisykles.

31. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas, kuriame yra įrengtas gręžinys, yra įkeistas AB SEB bankui, kuris į bylą įtrauktas nebuvo, o teismo sprendimas pažeidžia šio hipotekos kreditoriaus teises, nes teismo sprendimu pripažinta nuosavybė į neatskiriamą nuo įkeisto žemės sklypo objektą – gręžinį, taip apsunkinant įkeitimo objektą. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Visų pirma, atsakovė turėjo teisę bylos nagrinėjimo metu prašyti pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylą AB SEB banką, jeigu manė, kad tai būtina teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau tokia teise ji nepasinaudojo, o teismas savo iniciatyva spręsti šio klausimo neprivalėjo. Antra, byloje nėra duomenų, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip nors pažeistų AB SEB banko interesus, pvz., mažintų šio kreditoriaus naudai įkeisto atsakovei priklausančio žemės sklypo vertę.

32. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

33. Kiti ginčo šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui bei bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybės naudai iš atsakovės priteistini 254,76 eurai teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant pagalbą V. K. ir A. K. apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 254,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.