- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- e2-10665-937/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05445-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- V. K., A. K., L. K.
- Ieškovas
- S. K.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams V. K., L. K., A. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankas“ dėl inžinerinių tinklų tiesimo teisėtumo, jų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su 2019-03-12 patikslintu ieškiniu atsakovams V. K., L. K., A. K., prašydama:
1) pripažinti, kad atsakovų inžineriniai tinklai per ieškovės sklypą buvo nutiesti neteisėtai,
2) atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį bei priteisti solidariai iš atsakovų 2 830 Eur sumą, reikalingą savavališkai įrengtiems vandentiekio tinklams iš ieškovės sklypo pašalinti,
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad 1999-11-19 įsigijo žemės sklypą, esantį („duomenys neskelbtini“), 2002-10-31 gavo leidimą vykdyti namo statybos darbus, o 2003-12-17 įkeitė sklypą bankui, 2004-06-17 įregistravo nuosavybės teises į namą minėtame žemės sklype. Nurodo, kad statybos leidime buvo nurodyta, kad 2002-08-26 yra suderinti lauko vandentiekio ir nuotekynės tinklai, kad 2004 m. buvo gautas leidimas laikinai, iki bus nutiesti miesto centralizuoti tinklai, įsirengti gręžinį, kad ji užsakė gręžinio projektą, 2004-09-10 UAB „Artva“ atliko gręžinio įrengimo darbus, buvo išduotas gręžinio pasas, kuriame kaip užsakovė ir savininkė yra nurodyta būtent ji. Nurodo, kad gręžinys buvo registruotas žemės gelmių registre. Nurodo, kad dokumentuose užfiksuotas tik jos vienintelis pasijungimas nuo gręžinio.
Nurodo, kad 2004 m. į ją kreipėsi kaimynas V. K. dėl pasijungimo prie gręžinio, Ieškovė nurodė, kad toks leidimas galimas tik įvykdžius prisijungimo sąlygas, t.y. rašytinis ieškovės sutikimas būtų galimas parengus prisijungimo techninio projekto vandentiekio dalį ir jį suderinus su ieškove. Nurodo, kad atsakovai buvo informuoti apie visus pasijungimo veiksmus. Ieškovė informavo atsakovą, kad ji nesutinka, kad inžineriniai įrenginiai būtų tiesiami per jos sklypą, kad netieks elektros vandeniui išgauti. Nurodo, kad po gręžinio įrengimo ieškovė name dar 7 metus negyveno, įsikraustė tik apie 2011 m. Atsakovai be jos sutikimo ir be projekto nutiesė inžinerinius tinklus per visą ieškovės sklypą. Nurodo, kad ši aplinkybė paaiškėjo civilinės bylos Nr. 2-12611-933/2017 proceso metu. Nurodo, kad Statybos inspekcijos 2018-11-28 raštas patvirtina, kad atsakovai privalėjo parengti pasijungimo prie gręžinio projektą ir gauti savininkės sutikimą. Kad toks ieškovės sutikimas būtinas patvirtina ir Žemės ūkio ministerijos raštas. Nurodo, kad užsakė preliminarią vandentiekio išpildomąją nuotrauką, iš kurios paaiškėjo, kad atsakovai savavališkai nutiesė inžinerinius tinklus per visą jos sklypą, per numatytą pagalbinio ar kitos paskirties pastato statybos vietą. Teigia, kad vamzdynų apsauginė juosta yra po 5 m nuo vamzdžio centro ašies. Pasak ieškovės, atsakovai pažeidė jos, kaip sklypo savininkės, galimybes tinkamai naudotis jos turtu – beveik trečdalį sklypo, kas sudaro 6 arus, o tai mažina sklypo vertę, suvaržo jos galimybes tinkamai naudotis turtu, pagalbinio statinio statyba yra neįmanoma, o turtą padaro praktiškai nelikvidžiu. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimo, kuriuo teismas pripažino 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, civ. b. Nr. 2-12611-933/2017, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartimi paliktas nepakeistas, nurodo, kad teismų sprendimai priimti neturint papildomų svarbių įrodymų, kurių pateikimo būtinybė atsirado vėliau (CK 314 str.): UAB „Artva“ 2018-11-26 rašto su sąskaitomis, Statybos inspekcijos 2018-11-28 rašto, Žemės ūkio ministerijos 2019-02-08 rašto, aplinkybės, kad A. K. prisijungė prie gręžinio be projekto, be išpildomosios geodezinės nuotraukos. Nors teismas nustatė, kad šalys gręžinį įgijo lygiomis dalimis, tačiau tokia išvada neatitinka net paties teismo nustatytų aplinkybių, kad jos indėlis buvo daugiau nei dvigubai didesnis, t.y. 10 341 Lt ir sklypo dalis. Teismai kitoje byloje nenagrinėjo kaimynų pratiestų komunikacijų teisėtumo, nevertino gręžinio ir inžinerinių įrenginių likutinės vertės, kuri yra 1 Eur, gręžinys yra pasenęs, o garantija yra pasibaigusi, kad neteisėtai paklotų inžinerinių tinklų demontavimo preliminari kaina yra apie 2 830 Eur (UAB „Artva“ 2018-11-26 pažyma). Teigia, kad atsakovai savavališkai, jos neinformavę, be jos ir hipotekos kreditoriaus sutikimo ir neįvykdę privalomų įpareigojimų, įrengę vandentiekio tinklus, pažeidė jos, kaip sklypo savininkės, teises. Atsakovai sunaikino apie 6 arus derlingojo dirvožemio sluoksnio. Ieškovė ieškinį grindžia CK 4.103 str., 4.98 str. Nurodo, kad teikia negatorinį ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams: 1) pašalinti iš ieškovės sklypo savavališkai, neteisėtai įrengtus vandentiekio tinklus (nutraukti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus), 2) sklypą grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo prieš nutiesiant inžinerinius tinklus – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį (dėl pažeisto augalinio sluoksnio užvežti grunto ir atsodinti žolę). 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovės subjektinę teisę. Kadangi ieškovė nemano, kad atsakovai patys tvarkingai viską pašalins, ko nors nesugadinę ar nepakenkę, todėl prašo išieškoti iš atsakovų UAB „Artva“ 2018-11-26 pažymoje Nr. 764 įvertintą neteisėtai paklotų inžinerinių tinklų demontavimo preliminarią 2 830 Eur kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškinį atsakovas V. K. ir L. K. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad gręžinį įrengė keturių kaimynų iniciatyva ir lėšomis, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai nutiesė vandens tiekimo linijas ir įrengė elektros apskaitos skaitliukus. Nurodo, kad A. K. bendroji dalinė nuosavybė į gręžinį pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu. Teigia, kad taip pat yra kreipęsi į teismą dėl dalinės nuosavybės pripažinimo. Nurodo, kad jokio sutikimo prisijungti prie gręžinio ar nutiesti inžinerinius tinklus jiems nereikėjo, nes tokį sutikimą apėmė jungtinės veiklos sutartis. Nurodo, kad ieškovė pretenzijų iki 2015 m. nereiškė. Atsakovai, remdamiesi CK 1.125 str. 1 d. (10 m. senaties terminas), 6.6667 str. 1 d. (reikalavimai dėl atliktų darbų trūkumų – 1 metų senaties terminas), prašo taikyti ieškinio senatį. Teigia, kad vandentiekis nutiestas sklypų riba, o ne įstrižai per ieškovės sklypą. Gręžinys įrengtas ieškovės nurodytoje vietoje. Nurodo, kad nesunaikino derlingo dirvožemio, nesumažino sklypo vertės, neaišku, kodėl vandentiekis užima 6 arus. Teigia, kad Statybų inspekcija 2018-10-11 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais nenustatė jokios savavališkos statybos ar kitų trūkumų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas, ieškovė, esant reikalui, gali pradėti proceso atnaujinimo procedūrą. Pagal CPK 273 str. 1 d., tik atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę atlikti veiksmus pati ir išieškoti išlaidas. Nurodo, kad gali iškasti vamzdį, kad UAB „Artva“ pažymoje nurodyta suma yra nepagrįstai didelė ir nėra aišku, už kokius konkrečiai darbus (už atsakovų ar kitų kaimynų tinklų iškasimą) yra ši suma. V. K. papildomai nurodo, kad inžineriniai tinklai 2004 m. buvo patiesti teisėtai, todėl ieškinys yra atmestinas. Nurodo, kad prieš banką atsakinga ieškovė, tad ji ir turėjo gauti sutikimą.
Teismas 2019-04-24 nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovės A. K. priešieškinį ieškovei S. K. dėl įpareigojimo bei priimti 2019-04-17 teismui pateiktą atsakovės atsiliepimą į ieškinį. A. K. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimu jai pripažinta nuosavybės teisė į 3/64 dalis gręžinio, kad teisme nagrinėjamas analogiškas L. ir V. K. ginčas. Nurodo, kad tiek gręžinys, tiek jam naudoti pagal paskirtį reikalingi inžineriniai tinklai buvo įrengti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jiems įrengti buvo duotas S. K., kaip vienos iš sutarties dalyvės, sutikimas. Nurodo, kad visiems sutarties dalyviams buvo nutiestos vandens tiekimo linijos, elektra iki 2009 m. gruodžio mėn. buvo tiekta nuo namo, esančio („duomenys neskelbtini“), o nuo 2010 m. – nuo ieškovės pastato. Gręžinys buvo kartu eksploatuojamas, V. K. 2010-2013 m. mokėjo už elektros energiją, 2014 m. už gręžinio remontą, ką patvirtinta išnagrinėtoje byloje esantys duomenys. Nesant vandentiekio tinklų, naudojimasis gręžiniu yra neįmanomas, tad teiginys, kad apie tinklus ji sužinojo tik prasidėjus ginčui dėl gręžinio nuosavybės teisių, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad kaimyninių sklypų savininkai nuo 2004 m. neatlygintinai naudojosi gręžiniu. Toks ilgas S. K. leidimas asmenims naudotis gręžiniu patvirtina, kad gręžinys ir inžineriniai tinklai buvo sukurti bendromis asmenų lėšomis. Pagal ieškovės pateiktą Statybos inspekcijos 2018-11-28 raštą I grupės nesudėtingiems statiniams (inžineriniams tinklams) nereikia rengti nei projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė nepateikė duomenų, kad pravesti tinklai kaip nors pažeidžia ar varžo jos teises naudoti sklypą. Nei gręžinys, nei inžineriniai tinklai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nenustatytos jokios apsaugos zonos. Nors ieškovė komentuoja įsiteisėjusius teismo sprendimus, tačiau jie yra privalomi, todėl plačiau nekomentuoja. Dėl 2 830 Eur sumos priteisimo nurodo, kad neaišku, ar turi būti šalinami tik atsakovų, ar ir kitų kaimynų tinklai, neaišku, kokie darbai įskaičiuoti į šią sumą, ar ji yra reali. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė apie nutiestus tinklus žinojo jau 2004 m. (CK 1.125 str., 1.131 str.). Nurodo, kad, patenkinus ieškinį, būtų pažeistos jos nuosavybės teisės, nes ji netektų galimybės naudoti gręžinį pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovai, jų atstovai prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančio 2019-02-27 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad S. K. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių („duomenys neskelbtini“), savininkė (el. b. 1 t., 55-56 b.l.). Iš byloje esančio 2019-02-27 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis („duomenys neskelbtini“), nuosavybės teise priklauso: 3/16 dalys A. K. (įgijimo pagrindas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, („duomenys neskelbtini“), Nr. („duomenys neskelbtini“)), 3/16 dalys L. K., 10/16 dalys V. K. (1 t., 53-54 b.l.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 nuspręsta ieškovės A. K. ieškinį atsakovei S. K. (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, L. K., V. K. ir kiti) tenkinti visiškai, pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro gręžinio statybos jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažinti A. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. („duomenys neskelbtini“); paso Nr. („duomenys neskelbtini“)), esančio („duomenys neskelbtini“). Vilniaus apygardos teismo 2018-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1172-392/2018 minėtą 2017-10-05 sprendimą paliko nepakeistą.
Įsiteisėjusiu 2019-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (2 t., 46-52 b.l.) civilinėje byloje Nr. e2-2205-466-2019 nuspręsta pripažinti 2004 m. susitarimą dėl bendro vandens gręžinio, esančio („duomenys neskelbtini“), įrengimo jungtinės veiklos (asociacijos) sutartimi, pripažinti ieškovui V. K. dalinės nuosavybės teisę į 10/64 dalių inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. („duomenys neskelbtini“); paso Nr. („duomenys neskelbtini“)), esančio („duomenys neskelbtini“), pripažinti ieškovui L. K. dalinės nuosavybės teisę į 3/64 dalis inžinierinio statinio gręžinio (identifikavimo Nr. („duomenys neskelbtini“); paso Nr. („duomenys neskelbtini“)), esančio („duomenys neskelbtini“).
Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis, t.y. atsakovai inžinerinius tinklus per visą jos sklypą nutiesė be jos sutikimo ir be projekto. Atsakovai nesutinka ir teigia, kad gręžinys yra bendroji jungtinė nuosavybė, kad buvo susitarimas dėl prisijungimo prie jo.
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-12611-933/2017 S. K. pateikė atsiliepimą (48-54 b.l.), kurio 22 punkte nurodė, kad „jau po gręžinio atlikimo ji sutiko, kad prie gręžinio prisijungtų gretimų žemės sklypų gyventojai, t.y. („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“). Taigi, jau po gręžinio įrengimo tarp gretimų žemės sklypų savininkų buvo sudaryti atskiri susitarimai su atsakove (S. K., teismo pastaba) dėl naudojimosi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gręžiniu, tačiau ne dėl nuosavybės teisės į gręžinį perdavimo“.
Atsiliepimo 24 punkte S. K. nurodo, kad analogiškas leidimas naudotis gręžiniu buvo suteiktas ir V. K., jam prisijungus prie gręžinio (apie 2005-2006 m.). Atsakovė V. K. buvo davusi žodinį leidimą naudotis gręžiniu sudarant atskirą prisijungimo projektą ir įrengiant vandens tiekimo vamzdžius palei žemės sklypo ribą. V. K. gręžiniu naudojosi iki 2015 m., kol atsakovė nutraukė vandens tiekimą dėl susidariusio įsiskolinimo už įrenginių eksploatavimą, t.y. V. K. buvo keletą kartų įspėtas, jog sumokėtų už jo sunaudojamą elektros energiją, tačiau į raginimus nereagavo“.
Ieškovė pateikė duomenis, kad gręžinys yra įrengtas 2004 m. (1 t., 99 b.l.). Nors šioje byloje ieškovė teigia, kad atsakovai be jos sutikimo ir be projekto prisijungė prie gręžinio, tačiau kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė atsiliepimu patvirtino, kad ji leido V. K. naudotis gręžiniu, kad šis asmuo prie gręžinio prisijungė apie 2005-2006 m. Įvertinus, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. K. (kaip patvirtina NTR išrašas, kiti atsakovai tuo metu dar nebuvo savininkai) buvo žodinis susitarimas dėl prisijungimo prie gręžinio, įrengiant vandens tiekimo vamzdžius palei žemės sklypo ribą, kad S. K. prisijungimą laiko įvykusiu 2005-2006 m., teismas neturi pagrindo laikyti, kad atsakovai prie gręžinio prisijungė be jos sutikimo.
Nors ieškovė teigia, kad atsakovai prie gręžinio prisijungė be privalomo projekto, tačiau ieškovei kitoje byloje patvirtinus atsakovo prisijungimą prie gręžinio 2005-2006 m., teismas, nesant duomenų, kad toks projektas buvo pateiktas dar iki prisijungimo, kad ieškovė tokio projekto reikalavo iš atsakovo, daro išvadą, kad ieškovė nelaikė tokio atsakovo pasijungimo, t.y. be projekto, jos teisių pažeidimu. Vien tai, kad ieškovė klausimą dėl jos teisių pažeidimo kelia po 13 metų nuo atsakovo pasijungimo (ieškinys teisme gautas 2019-02-21), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovės teisės dėl to, kad atsakovas prisijungė prie gręžinio be projekto, yra kaip nors pažeidžiamos.
Nors ieškinyje ieškovė teigė, kad inžineriniai tinklai eina įstrižai jos sklypo, ką patvirtina išpildomoji geodezinė nuotrauka, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu jos teiginiu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų (2 t., 80-87, 100-114 b.l.) ir filmuotos medžiagos matyti, kad inžineriniai tinklai nutiesti ne įstrižai sklypo, bet išilgai tvoros siaurėjančiu ruožu nuo gręžinio link atsakovų sklypo (apie 4 m. iki 2,5 m. nuo tvoros). Ieškovės atstovas pateikė duomenis, kad atstumas nuo vamzdžių pirmoje duobėje iki sklypo ribos yra 4,11 m., kitoje vietoje 2,5 m., tinklų ilgis yra apie 45 m. (2 t., 120-124 b.l.). Ištyrus šiuos įrodymus teismo posėdyje, bylos šalys sutiko su atsakovų inžinerinių tinklų ieškovės sklype vieta.
Be to, į kitą bylą teiktame atsiliepime S. K. patvirtino, kad atsakovui davė leidimą įsirengti vandens tiekimo vamzdžius palei žemės sklypo ribą. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad sklypo ribos nebuvo pažymėtos, tad stengtasi tiesti tinklus kuo arčiau ribos. Įvertinus, kad gręžinys yra ieškovės sklype (jis nutolęs nuo sklypų ribos), kad iš esmės išlaikytas šalių susitarimo dėl tinklų tiesimo vietos turinys, teismas neturi pagrindo spręsti apie ieškovės teisių pažeidimą.
Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovų inžineriniai tinklai per ieškovės sklypą buvo nutiesti neteisėtai, tad šis reikalavimas yra atmestinas. Nepripažinus, kad tinklai nutiesti neteisėtai, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, priteisti tinklų šalinimo išlaidas.
Teismas pažymi, kad atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą data gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013, 2008-08-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/ 2008).
Pagal CK 1.125 straipsnio pirmąją dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas tinklus nutiesė vėliausiai 2006 m., tad nuo šių metų prasidėjo ieškinio senaties eiga, ji baigėsi 2016 m. Nagrinėjimu atveju ieškinys pareikštas tik 2019 m., t.y. praleidus 10 metų ieškinio senaties terminą. Dėl šios priežasties, esant atsakovų prašymui, yra pagrindas ieškinį atmesti ir savarankišku pagrindu, t.y. praleidus senaties terminą ieškiniui paduoti.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str., 98 str.).
Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistinos atsakovų patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti. Teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei A. K. apskaičiuota 425,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., 133 b.l.), teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui V. K. apskaičiuota 332,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., 149 b.l.) (CPK 96 str. 2 d.). Iš ieškovės valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t.y. 7,24 Eur (CPK 96 str.). Iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 765,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, kad ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 15 Eur daugiau nei nustatyta, šia suma mažintina iš jos priteistinų išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 750,53 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.