Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Statum“ EOOD skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo – F. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

13.5. Antstolis veikė pasyviai, apsiribojo vien formaliu duomenų bazių patikrinimu, kas, akivaizdu, neatskleidė tikrosios skolininko padėties. Vien pareiškėjos pateikti duomenys liudija, kad išieškojimas iš skolininko yra galimas, kadangi jis Lietuvoje turi turto, negana to, iš skolininko jau išieškojimą vykdo antstolis R. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2023 m. kovo 2 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 1506) dėl skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) piliečio F. R. vekselio turėtojo (pareiškėjo) „Statum“ EOOD naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 8 368 427 Lt (2 423 663,98 Eur), su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis nuo vekselio sumos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo. 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėja (išieškotoja) Bulgarijos Respublikoje registruota įmonė „Statum“ EOOD Lietuvos antstolių rūmams pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą (notarinio registro Nr. 1506) dėl 2 423 663,98 Eur skolos, iš kurios išieškota dalis yra 1 500 000 Eur ir neišieškota suma 929 726,76 Eur, iš skolininko F. R.. Prašyme pareiškėja nurodė, kad skolininkas gauna pensiją Lietuvoje ir skolininko gyvenamoji/buvimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolis D. Š. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-178-14189, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro 2023 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, informacijos apie F. R. valstybinį socialinį draudimą nėra, t. y. skolininkui Lietuvos Respublikoje nėra mokama jokia išmoka iš valstybinio socialinio fondo biudžeto, jis Lietuvos Respublikoje nedirba. Taip pat antstoliui yra žinoma, kad skolininkas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose jokių sąskaitų neturi, skolininko gyvenamoji vieta Kanadoje. Pareiškėjai apskundus patvarkymą, kuriuo atstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis 2023 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-23-178-15114 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-178-14189. Antstolis, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Atskirajame skunde antstolis nurodo, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis yra nepagrįsta, kadangi buvo nustatytos akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, t. y. skolininkas, kuris yra užsienio pilietis, Lietuvoje negyvena, neturi darbo ir negauna pajamų. Išieškotoja pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad antstolis skolininko turto paiešką atliko tik formaliai, taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių antstolio nurodytas aplinkybes apie kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti buvimą.

18. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

19. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

20. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai, pavyzdžiui, nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pavyzdžiui, užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

23. Atsižvelgiant į tai, kad teisė inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą yra neatsiejamai susijusi su išieškotojo teisės į teismą įgyvendinimu, sprendžiant dėl to, ar tam tikra aplinkybė gali būti vertinama kaip besąlygiškai užkertanti kelią vykdomajam dokumentui vykdyti, be kita ko, turi būti paisoma Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotų teisės į teismą ribojimo sąlygų, t. y. teisėtumo ir proporcingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-381/2023).

24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolis 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S-23-178-14189, kuriuo atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, priėmė vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, nenurodydamas konkretaus CPK 651 straipsnio 2 dalies punkto, nustatančio, kas laikoma akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo matyti, kad akivaizdžiomis kliūtimis antstolis iš esmės įvardijo skolininko gyvenamąją vietą užsienio valstybėje (Kanadoje), taip pat aplinkybes, kad skolininkas Lietuvoje nedirba, negauna pajamų (pensijos ir kitų išmokų), neturi banko sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma šiuo atveju nesudaro pagrindo vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje padaryti išvadą, kad šiuo atveju egzituoja aplinkybės, besąlygiškai užkertančios kelią vykdomojo dokumento vykdymui.

25. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, antstolis, nurodydamas, kad skolininkas išieškotojos nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) Lietuvoje negyvena, išieškotojai nurodė, jog šį adresą tikrino asmeniškai, kadangi tikslinosi aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo galimybių, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų šį antstolio teiginį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių antstolio teiginį, kad skolininkas neturi sąskaitų Lietuvos kredito įstaigose. Kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikta duomenų apie skolininko vertybinius popierius, turtines teises, registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Be to, išieškotoja antstoliui pateikė duomenis apie skolininko Lietuvoje turimus ar turėtus vertybinius popierius, t. y. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. gruodžio 12 d. akcininkų sprendimo dėl bendrovės įstatų pakeitimo dalį, iš kurios matyti, kad skolininkas F. R. šiame dokumente yra pasirašęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkų vardu (antstolio nurodytų juridinių asmenų „(duomenys neskelbtini)“ ir United Engineering & Consulting Capital AG vardu šiame dokumente pasirašė kiti asmenys). Kaip pagrįstai nurodė ir išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas nėra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas” kreditorius. Be to, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad skolininkas Lietuvoje yra turėjęs vertybinių popierių, o antstolis nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu skolininkas jų neturi (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas buvo priimtas tik formaliai konstatavus, kad skolininkas neturi Lietuvoje turto ir gyvenamosios vietos, tačiau nebuvo nustatytos jokios CPK 651 straipsnyje numatytos kliūtys vykdomajam dokumentui priimti.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).

27. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad antstolio nustatytos aplinkybės šiuo atveju nesudarė pagrindo spręsti, kad yra akivaizdžių kliūčių išieškotojos pateiktam vykdomajam dokumentui priimti ir vykdomiesiems veiksmams pradėti. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų išieškotojos nurodytas aplinkybes apie skolininko Lietuvoje galimai turimą turtą ir (ar) skolininko gyvenamąją vietą. Šioje byloje nenustatyta ir tai, kad apskritai egzistuoja kokios nors kitos, antstolio neįvardintos, CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardintos kliūtys, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurias būtų galima pagrįstai nustatyti antstoliui neatlikus jokių papildomų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad antstolio patvarkyme, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pateikti argumentai šiuo atveju yra formalūs, nepatvirtinantys akivaizdaus vykdomųjų veiksmų pradžios negalimumo ir neįrodantys, kad antstolis dėjo pakankamas pastangas įsitikinti išieškotojos nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Taigi pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai tenkino išieškotojos skundą ir panaikino 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl antstolio atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

antstolio D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-1019/2023 palikti nepakeistą.