Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo – F. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2023-09-26 skundu dėl antstolio D. Š. veiksmų prašo: 1) panaikinti antstolio D. Š. 2023-09-20 Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti vykdyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. 2023-03-02 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos išieškojimo iš skolininko F. R. išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudai.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikė vykdymui (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. 2023-03-02 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos išieškojimo iš skolininko F. R. Antstolis D. Š. 2023-09-20 Patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad „VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-08-31 duomenimis, informacijos apie F. R. valstybinį socialinį draudimą nėra, t. y. skolininkui Lietuvos Respublikoje nėra mokama jokia išmoka iš valstybinio socialinio fondo biudžeto, jis Lietuvos Respublikoje nedirba. Taip pat antstoliui yra žinoma, kad skolininkas adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose jokių sąskaitų neturi, skolininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė išieškotojui yra žinoma“. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Šiuo atveju antstolis skundžiamu patvarkymu atsisakydamas priimti vykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą nurodė, kad, patikrinus duomenų bazes, nustatyta, jog skolininkas pajamų Lietuvoje negauna, banko sąskaitų neturi, Lietuvoje nedirba ir negyvena. Pareiškėjas mano, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, veikė pernelyg formaliai ir nesiėmė būtinų veiksmų tikrajai skolininko turtinei padėčiai nustatyti. Šiuo atveju yra visi pagrindai priimti pareiškėjo vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi: 1) skolininkas gauna pensiją iš VSDFV, tai yra turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas skolininko atžvilgiu Lietuvoje; 2) skolininkas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas; 3) (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (skolininko veiklos pavadinimas) buvo įtraukta kreditoriumi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje su (duomenys neskelbtini) Eur finansiniu reikalavimu ((duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiai dienai jau nebėra kreditorius. Pareiškėjo duomenimis, kurie paremti Turto arešto aktų registro informacija, šiai dienai išieškojimą iš skolininko vykdo antstolis R. V., perėmęs išieškojimą iš antstolio D. K. Pareiškėjas pateikė žinomą informaciją apie skolininko gaunamas pajamas, turimą turtą, vykdomus išieškojimus, tačiau, tikėtina, kad skolininkas gali turėti ir daugiau turto (turtinių teisių). To paiešką turi atlikti antstolis. Vien formalus duomenų bazių patikrinimas negali būti laikomas tinkama skolininko turto paieška. Antstolis turi visas įstatymų jam suteiktas galimybes surasti informaciją apie skolininko turtą, turtines teises, jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Informacija apie tai, kad skolininkas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, neabejotinai antstoliui turi būti prieinama ir turėjo būti patikrinta. Sužinojus apie tai, antstolis privalėjo kreiptis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorių su prašymu pateikti daugiau reikalingos informacijos apie skolininko turtines teises, turtą. Tačiau antstolis D. Š. veikė pasyviai, apsiribojo vien formaliu duomenų bazių patikrinimu, neatskleidė tikrosios skolininko padėties. Vien pareiškėjo pateikti duomenys liudija, kad išieškojimas iš skolininko yra galimas, kadangi jis Lietuvoje turi turto, negana to, iš skolininko jau išieškojimą vykdo antstolis R. V.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateiktų skundų išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š. 2023-03-02 išdavė Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos išieškojimo iš (duomenys neskelbtini) piliečio F. R. vekselio turėtojo (pareiškėjo) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – (duomenys neskelbtini) Lt, kas atitinka (duomenys neskelbtini) Eur, su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis nuo vekselio sumos, kurios skaičiuojamos nuo mokėjimo termino pasibaigimo. 2023-09-19 pareiškėjas (išieškotojas) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Lietuvos antstolių rūmams pateikė Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pagal vykdomąjį dokumentą – Notarinio Registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos, iš kurios išieškota dalis yra (duomenys neskelbtini) Eur ir neišieškota suma (duomenys neskelbtini) Eur, iš skolininko F. R. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad skolininkas gauna pensiją Lietuvoje ir skolininko gyvenamoji/buvimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). 2023-09-20 antstolis D. Š. priėmė Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvarkymas). Minėtame Patvarkyme antstolis nurodo, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro 2023-08-31 duomenimis, informacijos apie F. R. valstybinį socialinį draudimą nėra, t. y. skolininkui Lietuvos Respublikoje nėra mokama jokia išmoka iš valstybinio socialinio fondo biudžeto, jis Lietuvos Respublikoje nedirba. Taip pat antstoliui yra žinoma, kad skolininkas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose jokių sąskaitų neturi, skolininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašo panaikinti antstolio D. Š. 2023-09-20 Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), priimti vykdyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. Š. 2023-03-02 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur skolos išieškojimo iš skolininko F. R. išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) naudai. Skunde nurodo, kad yra visi pagrindai priimti pareiškėjo vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi: 1) skolininkas gauna pensiją iš VSDFV, tai yra turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas skolininko atžvilgiu Lietuvoje; 2) skolininkas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas; 3) (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (skolininko veiklos pavadinimas) buvo įtraukta kreditoriumi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje su (duomenys neskelbtini) Eur finansiniu reikalavimu ((duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiai dienai jau nebėra kreditorius; 4) pareiškėjo duomenimis, šiai dienai išieškojimą iš skolininko vykdo antstolis R. V., perėmęs išieškojimą iš antstolio D. K. Pareiškėjas nurodo, jog skolininkas gali turėti ir daugiau turto (turtinių teisių).

Skundžiamame Patvarkyme nurodyta, kad antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą CPK 651 straipsnio pagrindu (nenurodant konkretaus pagrindo). Iš Patvarkymo matyti, kad vykdomąjį dokumentą atsisakyta priimti dėl to, kad skolininkas išieškotojo nurodytu adresu negyvena, nedirba, negauna išmokų ir neturi Lietuvoje veikiančiuose bankuose sąskaitų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 44 punktas). Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) (toliau – ir SVI), 4.1 punktą vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai Instrukcijos 120 punkte nurodytai vykdomųjų dokumentų kategorijai, pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą (CPK 590 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis).

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (pvz., vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisės neturintis asmuo; vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio ir kt.), o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis, SVI 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas).

Teismas pažymi, kad antstolio veiklos teisėtumo principas yra pažeidžiamas ne tik tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas antstolio priimamas vykdyti neįsitikinus, ar nėra objektyvių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, bet ir tuo atveju, kai vykdomąjį dokumentą atsisakoma priimti vykdyti nesant tam CPK 651 straipsnyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023).

Nagrinėjamu atveju išieškotojas (pareiškėjas) Prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė, kad, jo žiniomis, skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), skolininkas gauna pensiją Lietuvoje. Teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas papildomai nurodė, kad skolininkas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

Pažymėtina, kad kilus skolininko gyvenamosios vietos nustatymo klausimui antstolis privalo surinkti duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. Sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, turi būti vadovaujamasi vykdomajame dokumente arba išieškotojo nurodyta skolininko gyvenamąja vieta. Tačiau kilus ginčui, sprendžiant klausimą dėl vykdymo veiksmų teisėtumo, turi būti atsižvelgiama į visas CK nurodytas gyvenamąją vietą apibrėžiančias aplinkybes.

Išieškotojas (pareiškėjas) prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė, kad skolininko gyvenamoji/buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Antstolis, atsisakydamas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad jam yra žinoma, jog skolininkas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena (atsisakydamas tenkinti skundą, antstolis papildomai nurodė, kad, teikdamas procesinių dokumentų įteikimo paslaugą, yra buvęs asmeniškai nurodytu adresu bei tikslinosi aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo galimybių šiuo adresu, todėl yra nustatęs, kad skolininkas F. R. šiuo adresu negyvena). Tačiau teismas pažymi, kad nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, byloje nėra duomenų iš Gyventojų registro apie skolininko gyvenamąją vietą (CPK 178 straipsnis).

CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal turto buvimo vietą. Turto buvimo vieta turėtų būti suprantama kaip bet kuri vieta, kurioje, spėjama, yra skolininko turto. CPK 648 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto turinį, nenumato, kad vykdomajame rašte būtų nurodyta skolininko turto buvimo vieta. Todėl vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui pagal skolininko turto buvimo vietą remiantis vien išieškotojo turima informacija.

Antstolis D. Š., atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad skolininkui Lietuvos Respublikoje nėra mokama jokia išmoka iš valstybinio socialinio fondo biudžeto, jis Lietuvos Respublikoje nedirba. Šias aplinkybes patvirtina Sodros pateikta informacija.

Pažymėtina, kad nors antstolis nurodo, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose jokių sąskaitų neturi, tačiau nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Išieškotojo teigimu, skolininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, iš pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimo dėl bendrovės įstatų pakeitimo matyti, kad skolininkas galimai yra ar buvo akcininkas. Antstolis, turėdamas duomenų, kad skolininkas gali turėti vertybinių popierių, turėtų patikrinti informaciją apie konkretaus skolininko turimus vertybinius popierius. Antstolio teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra dvi įmonės – (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Tačiau nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, byloje nėra duomenų apie skolininko Lietuvos Respublikoje turimas turtines teises, nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, nenustatyta, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisės neturintis asmuo. Byloje duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas, nėra. Vykdomasis dokumentas pagal išieškotojo pateiktus duomenis apie skolininko gyvenamąją vietą, turtą, kurie nepaneigti priešingais įrodymais, pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta. Todėl, teismo vertinimu, antstolis, formaliai konstatavęs, kad skolininkas neturi Lietuvoje turto ir gyvenamosios vietos, nepagrįstai nepriėmė vykdomojo dokumento ir nepradėjo vykdymo veiksmų nesant CPK 651 straipsnyje numatytų kliūčių. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, antstolio priimtas patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikintinas, vykdomojo dokumento priėmimo klausimas spręstinas iš naujo (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų.

Panaikinti antstolio D. Š. 2023-09-20 Patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.