Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui (skolininkui) paskirta bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą ir atsisakyta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir prašo prijungti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto šalia (duomenys neskelbtini), sprendinių brėžinį, kuris 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo suderintas su (duomenys neskelbtini). Apeliantas (suinteresuotas asmuo) nurodė, kad minėtas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, nes brėžinys buvo suderintas tik 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. po 2022 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo. Be to, minėtas papildomas rašytinis įrodymas, apelianto (suinteresuoto asmens) teigimu, patvirtina, kad yra gautas vienas iš būtinų pritarimų siekiant įgyti valstybinę žemę, kurioje stovi dalis atraminių sienų ir kurias suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reikalauja nugriauti dėl to, kad atraminių sienų dalis yra valstybinėje žemėje.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi sprendžiant šioje byloje klausimą dėl baudos skyrimo pagrįstumo suinteresuotam asmeniui (skolininkui). Be to, sutiktina su apeliantu (suinteresuotu asmeniu), kad rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teisme, kadangi tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prijungia prie bylos ir jie bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo

18. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą sustabdyti bylą motyvuodamas tuo, kad tam nėra pagrindų, numatytų CPK 163 straipsnyje, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Apelianto (suinteresuoto asmens) teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį bei neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) atlieka veiksmus, kuriais siekia įsigyti žemės sklypą, besiribojantį su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su tokiais apelianto (suinteresuoto asmens) argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, jog suinteresuoto asmens (skolininko) nurodomas pagrindas civilinės bylos sustabdymui nesudarė kliūčių civilinei bylai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apelianto (suinteresuoto asmens) argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

19. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

20. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

21. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Kadangi bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, tai teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015).

22. Pasisakydamas dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š., 2022 m. birželio 27 d. buvo gautas suinteresuoto asmens (skolininko) prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, kuriuo suinteresuotas asmuo (skolininkas) prašė sustabdyti civilinę bylą remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu, iki tol, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtins žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, arba priims sprendimą dėl atsisakymo tvirtinti minėtąjį projektą. Minėto prašymo pirmosios instancijos teismas netenkino, nurodydamas, kad nėra sustabdymo pagrindų, numatytų CPK 163 straipsnyje.

24. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas sustabdyti bylą ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtins žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, arba priims sprendimą dėl atsisakymo tvirtinti minėtąjį projektą, t. y. iki tol, kol galimai bus atlikti veiksmai, skirti privalomajame nurodyme nustatytiems pažeidimams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (suinteresuoto asmens) įvardijamos aplinkybės nesudarė pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens (skolininko) prašymo. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl bylos sustabdymo, nepagrįstai vadovavosi CPK 163 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja privalomus civilinės bylos sustabdymo pagrindus, teismas priėjo prie savo esme teisingos išvados, kad nagrinėjamu atveju pagrindo stabdyti bylą nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (suinteresuoto asmens) prašymą ir byloje esančius duomenis, nenustatė, kad byloje egzistavo objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą ir sudarančios pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindu.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apelianto (suinteresuoto asmens) prašyme nurodytas sustabdymo pagrindas yra apibrėžtas konkrečiu įvykiu, kuris priklauso ne tik nuo suinteresuoto asmens (skolininko) valios ir veiksmų, tačiau ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. viešojo administravimo subjektų (jų konkrečių sprendimų). Be to, apelianto (suinteresuoto asmens) atliekami veiksmai, kuriais yra siekiama įgyti teises į valstybinę žemę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti teisiškai reikšmingi sprendžiant baudos skyrimo klausimą (atsižvelgiant į tai, kad bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį yra skiriama kaltės pagrindu, t. y. nustačius, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas dėl skolininko kaltės ir veiksmų), todėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas šiuo atveju nėra tikslingas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad sustabdžius bylą skolininko nurodytu pagrindu, būtų paneigti vykdymo proceso tikslai, nes būtų nepagrįstai sustabdytas jo prievolės – privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo vykdymas, kurio įvykdymo terminas jau yra pasibaigęs.

26. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 164 straipsnis numato teismui teisę, o ne pareigą sustabdyti civilinę bylą, bei į tai, kad apelianto (suinteresuoto asmens) prašymas neatitiko bylos sustabdymo instituto paskirties ir tikslų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti apelianto (suinteresuoto asmens) prašymo dėl bylos sustabdymo.

Dėl baudos skyrimo pagrindų

27. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą, kadangi suinteresuoto asmens (skolininko) veiksmuose nėra kaltės ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) atlieka aktyvius veiksmus, kuriais siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra pastatyti reikalaujami nugriauti objektai. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė baudą, kadangi suinteresuotas asmuo (skolininkas) nepateikė aktualių įrodymų, susijusių su jo atliekamais veiksmais, siekiant prijungti valstybinės žemės dalį prie suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklausančio žemės sklypo, o ir pačiam suinteresuotam asmeniui (skolininkui) buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie suinteresuoto asmens (skolininko) veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.

28. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. Š. iki 2019 m. spalio 16 d. buvo įpareigotas išardyti betono trinkelių dangą ir nugriauti atramines sienutes (2 vnt.), pastatytas valstybinėje žemėje prie suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas).

29. Taip pat iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 1 d. suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. Š. prašė pratęsti privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymo terminą, o tokį prašymą argumentavo tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui buvo pateikti prašymai, kuriais buvo prašoma organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą adresu (duomenys neskelbtini), priskiriant laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotus, t. y. buvo prašoma suformuoti naują valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ploto valstybinės žemės, įsiterpusios tarp sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat suformuoti (duomenys neskelbtini) ploto valstybinės žemės, suinteresuoto asmens (skolininko) valdomo sklypo ir (duomenys neskelbtini), su tikslu šią žemę parduoti ne aukciono tvarka. 2019 m. spalio 15 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š. 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymo terminą iki 2020 m. sausio 16 d.

30. 2022 m. vasario 17 d. suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad 2019 m. balandžio 15 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įvykdytas. Tuo pagrindu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 8 d. raštu Nr. (2.34Mr)-2D-4316 „Dėl 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl priverstinio 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.

31. 2022 m. kovo 10 d. antstolė Asta Stanišauskaitė priėmė patvarkymą Nr. S-22-177-2772, kuriuo buvo priimtas vykdyti suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktas 2019 m. balandžio 15 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. kovo 10 d. surašė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S022-5054, kuriuo įpareigojo suinteresuotą asmenį (skolininką) A. Š. per 3 (tris) darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti apie 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą. Minėtas patvarkymas suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š. buvo įteiktas 2022 m. kovo 17 d., tačiau per nustatytą terminą antstolės įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

32. 2022 m. balandžio 22 d. suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad 2019 m. balandžio 15 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įvykdytas. Tuo pagrindu antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. gegužės 4 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S022-8573, ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š..

33. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).

34. Sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015).

35. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

36. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kuriuos sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

39. Kaip jau buvo minėta, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. įpareigotas iki 2019 m. spalio 16 d. išardyti betono trinkelių dangą ir nugriauti atramines sienutes (2 vnt.), pastatytas valstybinėje žemėje prie suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas). Minėtas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas apelianto (suinteresuoto asmens) atstovui 2019 m. gegužės 15 d. (apelianto (suinteresuoto asmens) atstovas pasirašė ant minėto nurodymo, nurodydamas, kad jį gavo). 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. sausio 16 d.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. sausio 16 d. nebuvo įvykdytas ir nėra įvykdytas iki šiol. Tokios aplinkybės buvo nustatytos tiek 2022 m. balandžio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. gegužės 4 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S022-8573. Bylos šalys užfiksuotų minėtų aplinkybių neginčijo. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 9 dalimi (įstatymo suvestinė redakcija nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) įgijo teisę, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, perduoti privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, ir 2022 m. kovo 8 d. pagrįstai kreipėsi į antstolę Asta Stanišauskaitę dėl priverstinio 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. Taigi minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje 2022 m. kovo 10 d. buvo pagrįstai užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. išduotą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir antstolė, 2022 m. gegužės 4 d. surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S0228573, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo apeliantui (suinteresuotam asmeniui) A. Š. dėl privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdymo.

41. Vertinant tai, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens (skolininko), dėl kurių privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, apeliantas (suinteresuotas asmuo) teigia, kad aktyviais veiksmais siekė pašalinti tariamai neteisėtos statybos padarinius kitu būdu – įgyjant teises į valstybinę žemę, kurioje stovi dalis atraminių sienų ir paklota trinkelių danga, tačiau šios procedūros dar nėra užbaigtos dėl to, kad atitinkamos institucijos nėra priėmusios galutinio sprendimo. Analizuojant bylos duomenis matyti, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. ėmėsi veiksmų, siekdamas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o būtent: 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta rengti apie (duomenys neskelbtini) ploto teritorijos, kurioje yra (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir greta jo esanti valstybinė žemė, kurioje yra gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslai – suformuoti naudojamą kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams – gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pertvarkyti sklypus juos sujungiant; 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai; 2019 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. nesiėmė jokių veiksmų ir nesiekė pašalinti neteisėtų statybos objektų kitais būdais, nei buvo nurodyta privalomajame nurodyme.

42. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsus jo įvykdymo terminą, turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. sausio 16 d. Pakartotinai termino nebuvo prašoma pratęsti, tokių duomenų byloje nebuvo nustatyta. Tuo tarpu apelianto (suinteresuoto asmens) pateiktas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas tik 2022 m. kovo 18 d., ir, tikėtina, 2022 m. kovo 20 d. žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinys buvo pateiktas derinimui su (duomenys neskelbtini), kuri tik 2022 m. rugpjūčio 9 d. pritarė minėtam brėžiniui. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų delsimą imtis veiksmų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2022 m. kovo 18 d. (iki žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo) įvykdyti suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas (suinteresuotas asmuo) minėtu laikotarpiu taip pat neprašė nei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nei pateikė rašytinius įrodymus, kurie leistų teigti, jog neteisėtų statybos objektų šalinimo darbai užsitęsė ne tik dėl apelianto (suinteresuoto asmens), bet ir dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir kaltės.

43. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) A. Š. per pratęstą privalomojo nurodymo terminą neįvykdė privalomojo nurodymo ir neatliko jokių veiksmų, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas bei vėliau ilgą laiką nesiėmė operatyvių veiksmų, siekiant pašalinti neteisėtos statybos objektus privalomajame nurodyme įtvirtintu būdu ar kitais leistinais būdais, konstatuotina, kad iš esmės pats apeliantas sukūrė tokią teisinę situaciją, kuriai esant gali būti svarstomas tik baudos skyrimo klausimas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui (suinteresuotam asmeniui) A. Š. baudą už privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą.

44. Sprendžiant dėl paskirtos baudos dydžio ir pobūdžio, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Taigi, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).

45. Šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas apeliantui (suinteresuotam asmeniui) baudą, priešingai nei nurodo apeliantas (suinteresuotas asmuo), atsižvelgė į visumą aplinkybių, t. y. kad apeliantas (suinteresuotas asmuo) ėmėsi pozityvių priemonių pažeidimų pašalinimui, stengėsi pašalinti teisės pažeidimus kitokiu būdu, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį galimai apeliantui bus leista įsigyti valstybinės žemės dalis, kurioje randasi ginčo atraminės senutės bei yra paklotos trinkelės. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog dėl privalomojo nurodymo nevykdymo buvo padaryta reali žala, sukelta kitokių neigiamų padarinių tretiesiems asmenims, bei tai, jog dėl baudos skyrimo antstolė kreipėsi pirmą kartą.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, bei skirti mažesnę ar tęstinio pobūdžio baudą. Kaip jau buvo nustatyta, privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. sausio 16 d., tačiau nustatytu terminu įvykdytas nebuvo, o žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas tik 2022 m. kovo 18 d., kuris šiuo metu yra tik derinimo stadijoje, kas pagrindžia, jog yra siekiama pašalinti neteisėtų statybos objektų faktą kitais būdais, tačiau pavėluotai, todėl tokios aplinkybės sudarė pagrindą nukrypti nuo CPK 771 straipsnio 6 dalies bendros taisyklės ir skirti fiksuotą (vienkartinę) baudą. Be to, privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra iki šiol įvykdytas, o apelianto (suinteresuoto asmens) nurodomi argumentai, kad prašomų nugriauti objektų įteisinimo veiksmai užsitęsė dėl trečiųjų asmenų kaltės, nesuteikia teisinio pagrindo neskirti jam baudos už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku, kadangi privalomasis nurodymas, minėta, yra vykdomas priverstine tvarka, o pats apeliantas (suinteresuotas asmuo) nebuvo pakankamai aktyvus, atsakingas ir rūpestingas, siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą per kaip įmanomą trumpesnį laiko tarpą, todėl turi prisiimti dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apeliantui (suinteresuotam asmeniui) CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – paskirta 300,00 Eur bauda – taikytos pagrįstai.

47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto (suinteresuoto asmens) nurodomi argumentai dėl to, kad 2019 m. balandžio 15 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas įpareigojimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis apelianto (suinteresuoto asmens) teises, o privalomojo nurodymo reikalavimai negali būti objektyviai įvykdomi, todėl antstolė Asta Stanišauskaitė ir suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepagrįstai reikalauja nugriauti privalomajame nurodyme nurodytus statybos objektus, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl baudos skyrimo vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis, apeliantui (suinteresuotam asmeniui) nevykdant privalomojo nurodymo, o ne paties privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

48. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto (suinteresuoto asmens) nebuvo ginčijamas, yra įsiteisėjęs ir priverstinai vykdytinas, o apeliantas su jame nustatytais įpareigojimais sutiko ne tik prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ir atlikdamas atitinkamus veiksmus, kuriais yra siekiama pašalinti neteisėtos statybos padarinius kitais leistinais būdais. Su vykdomųjų dokumentų vykdymu susijusius klausimus teismas sprendžia pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir vertina antstolio bei kitų vykdymo proceso dalyvių veiksmų teisėtumą, bet netikrina paties vykdomojo dokumento pagrįstumo. Be to, apeliantas (suinteresuotas asmuo) 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą kvestionuoja praėjus daugiau nei 3 (trims) metams, nenurodydamas jokių pateisinamų tokio ilgo delsimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis apelianto (suinteresuoto asmens) nurodomomis aplinkybėmis ir vertinti 2019 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi tai nebuvo šios nagrinėjamos bylos dalyku.

49. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (suinteresuoto asmens) A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-15505-868/2022 palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.