Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. B. ir K. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 tenkino pareiškėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. prašymą ir patvirtino tarp pareiškėjų 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria pareiškėjai susitarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-904/2021 sąlygas, susijusias su nepilnamečio vaiko K. D. išlaikymu, ir susitarė dėl konkrečios nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu (toliau – ir Taikos sutartis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo K. D. prašymas ir nutarta išduoti pareiškėjui K. D. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos taikos sutarties 7 ir 8 punktus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

20. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

21. Pareiškėjai su atskiruoju skundu ir su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus, t. y. susirašinėjimo ištraukas, pareiškėjų dukters el. dienyno ekrano nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai gali turėti reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui, be to, šalys turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, naujai pateikti įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

22. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai K. D. ir G. B. (buvusi – G. D.) yra buvę sutuoktiniai. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-904/2021 tenkintas pareiškėjų G. D. ir K. D. prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2021 m. liepos 16 d. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, susitarė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjų nepilnamečio vaiko K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su G. D., nustatė K. D. mokamo išlaikymo K. D. dydį, taip pat, jog kartu bendraus su vaiku nenustatant bendravimo tvarkos pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

27. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

28. Visų pirma nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku šalys išsprendė taikiai. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

29. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

30. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).

31. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

32. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

34. Iš skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai neinformavus pareiškėjo apie jos pasikeitusią pavardę, ji tokiais savo veiksmais nepažeidė Taikos sutarties 5 punkto nuostatų ir nenutarė pagal šį Taikos sutarties punktą išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Kaip minėta, Taikos sutarties 5 punktas nustato, kad pareiškėja įsipareigoja banko sąskaitai pasikeitus nedelsiant apie tai informuoti pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjai neinformavus pareiškėjo apie jos pasikeitusią pavardę, jis negalėjo atlikti išlaikymo pareiškėjų dukrai mokėjimų į pareiškėjos sąskaitą. Tačiau iš šalių pateiktų duomenų – šalių 2023 m. liepos 19 d. susirašinėjimo medžiagos – matyti, jog buvo vienkartinis atvejis, kai pareiškėjas dėl šios priežasties negalėjo atlikti įmokos ir kad jau kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo metu (prašymas teisme gautas 2023 m. rugsėjo 27 d.) ir dar anksčiau pareiškėjas žinojo pareiškėjos pasikeitusią pavardę ir galėjo įmokas tinkamai atlikti. Vertinant tai, darytina išvada, kad priverstinis vykdymas šiam veiksmui nebėra reikalingas. Kita vertus, pareiškėjai šios skundžiamos nutarties dalies neginčija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nevykdė Taikos sutarties 5 punkto ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

35. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentas, kad pareiškėja pažeidė Taikos sutarties 7.1 punktą, kadangi pareiškėja nepapildo vaikui mobiliųjų duomenų ir taip sumažina galimybes jam bendrauti su dukra, yra nepagrįstas, tačiau skundžiama nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir pagal šį Taikos sutarties punktą. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.1 punktas nustato, kad pareiškėja įsipareigoja, jog dukra turėtų priemones ryšio palaikymui su tėvu – bendravimui telefoniniais skambučiais, programomis Viber, Messenger ar kt. Pareiškėjas nurodė, kad dukra kažkurį laikotarpį (tikslaus laikotarpio pareiškėjas nenurodė) neturėjo interneto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Taikos sutarties 7.1 punktas pirmiausia įtvirtina pareiškėjos pareigą užtikrinti, jog dukra turėtų priemones ryšio palaikymui su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad dukra apskritai buvo atribota nuo ryšio priemonių ilgą laiką ar kad neturėjo ne tik interneto, bet ir negalėjo bendrauti telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių duomenų – pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimo medžiagos, pareiškėjos teigimu, dukra būdama pas pareiškėją praleido keturias valandas naudodamasi mobiliaisiais duomenimis, todėl juos išnaudojo. Be to, pareiškėjas nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad jų dukra kiekvieną dieną nešasi telefoną į mokyklą, kad su ja būtų galima palaikyti ryšį, ji turi Tele2 abonementą, kuris yra mokamas kiekvieną mėnesį, ir kad niekada nėra buvę, jog dukra neturėtų sąskaitos parašyti SMS žinutę ar paskambinti, ji turi ir interneto 1 GB ryšį, kurio 8 metų vaikui užtenka, nes mokykloje ir namuose turi galimybę naudotis WiFi internetu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nevykdė Taikos sutarties 7.1 punkto ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

36. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pagal Taikos sutarties 7.2 punkto nuostatas 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas su dukra turėjo teisę bendrauti iki 19 val., tačiau pareiškėja nepagrįstai pareikalavo dukrą grąžinti iki 17 val. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos argumentas, jog ji reikalavo dukrą grąžinti iki 17 val., nes dukrai reikia paruošti pamokas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal Taikos sutarties sąlygas, kai vaikas būna su pareiškėju, jis įsipareigoja pasirūpinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus.

37. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas turėjo teisę su dukra būti iki 19 val., tačiau pareiškėja pareikalavo parvežti dukrą ne 19 val., bet 17 val. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.2 punktas nustato, jog pareiškėjui K. D. grįžus iš užsienio, gyvas bendravimas darbo dienomis su dukra gali būti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, ne vėliau nei iki 19 valandos, priklausomai nuo dukros užimtumo ugdymo ir užklasinėse veiklose, be to, tėvas įsipareigoja pasirūpinti, kad bendravimo laiku dukra padarytų namų darbus. Sutiktina, kad Taikos sutartyje nustatyta, jog pareiškėjui būnant su dukra jis yra atsakingas, jog ji padarytų namų darbus. Byloje nepateikti įrodymai, kad būtent pareiškėjui būnant su dukra ji neatlieka namų darbų, o būnant su pareiškėja visada atlieka. Todėl sutiktina, jog pareiškėjos argumentas, kad ji reikalavo dukrą grąžinti iki 17 val., nes dukrai reikia paruošti pamokas, atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, vertinant lingvistiškai Taikos sutarties 7.2 punktą, darytina išvada, jog šiame punkte nustatyta, jog pareiškėjui grįžus iš užsienio, gyvas bendravimas darbo dienomis su dukra gali būti 1 arba 2 kartus per savaitę, be nakvynės, su dukra bendraus ne vėliau kaip iki 19 val., tačiau nenustatyta, kad toks bendravimas privalo būti, be to, tai nereiškia, kad tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo iniciatyva pareiškėjas negali su dukra bendrauti trumpiau nei iki 19 val. Kita vertus, 2023 m. rugsėjo 20 d. dukra buvo pas pareiškėją, todėl jis pats galėjo spręsti, ar parvežti ją pareiškėjai anksčiau ar vėliau iki Taikos sutartyje nustatyto laiko. To nepaneigia, jog pareiškėja nurodė, kad kreipsis kur nors, jeigu pareiškėjas nepaklausys jos nuomonės. Pareiškėja, manydama, jog yra pažeidžiami jos arba vaiko interesai, turi tokią teisę, pavyzdžiui, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir pan.

39. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodomo Taikos sutarties 7.3 punkto pažeidimo nepasisakė ir skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, jog šalių dukters paaiškinimas, dėl ko ji atsisakė susitikti su tėčiu penktadienį, yra dėl to, kad tėtis galėtų pasirengti išvykimui į darbą į užsienį, yra akivaizdžiai paveiktas suaugusio asmens, gyvenančio kartu su vaiku, nes vargu ar antrokė galėtų pasirinkti būtent tokį atsisakymo motyvą susitikti su tėvu, kuris prieš išvykdamas nori pabendrauti su dukra. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.3 punktas nustato, jog, atsižvelgus į dukros poreikius, savaitgaliais K. D. su dukra bendraus su nakvynėmis (konkretus laikas bus sutariamas bendru tėvų sutarimu), dukrą pristatys į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 valandos. Vertinant lingvistiškai Taikos sutarties 7.3 punktą, darytina išvada, jog šiame punkte nustatyta, kad savaitgaliais K. D. su dukra bendraus su nakvynėmis ir dukrą pristatys į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 valandos ne kiekvienu atveju be išimties, o būtent atsižvelgus į dukros poreikius bei tėvams bendrai sutariant konkretų laiką. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų – pareiškėjų 2023 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimo medžiagos, pareiškėja nurodė pareiškėjui, kad dukra negalės savaitgalį miegoti pareiškėjo namuose, tačiau nenurodė, kad apskritai negalės gyvai bendrauti.

40. Nagrinėjamu atveju kalbant apie Taikos sutarties 7.2, 7.3 punktų pažeidimą, sutiktina, jog šiuo atveju aktualus Taikos sutarties 6 punktas, kuriame nustatyta, kad pareiškėjui inicijuojant bendravimą su dukra, tėvai pasižada ne tik tarpusavyje tartis, bet ir išklausyti, atsižvelgti į dukros nuomonę ir norus (Taikos sutarties 6 punktas). Pareiškėjas nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos susirašinėjimo su pareiškėju medžiagoje nurodytas gyvo bendravimo su dukra laikas buvo suderintas (sutartas) su dukra, buvo atsižvelgta į jos pačios nuomonę. Pareiškėjos teigimu, tądien pareiškėjos dukra dėl minėtų jos patiriamų emocinių išgyvenimų ir prastos psichologinės būsenos jautėsi blogai, be to, paskutiniu metu sirguliavo: kosėjo, slogavo, skundėsi nuovargiu. Pareiškėjas taip pat nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjo dukrai būnant pas jį prieš tai savaitgalį tarp jo ir jo sutuoktinės vyko konfliktas, dėl kurio pareiškėjų dukra galėjo jautriai sureaguoti. Priešingai – iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ užfiksuota, kad pareiškėjų dukra apie tėtį kalbėti nenori; ką tėtis negerai kalba ar elgiasi, vaikas pasakoti nenorėjo; pradėjus pokalbį apie tėtį, vaiko elgesys bei emocijos pasikeitė – vaikas akivaizdžiai nuliūdo, pradėjo graudintis; paklausus, kaip vaikas norėtų bendrauti su tėčiu, vaikas išsakė, kad tėtis turi keisti savo elgesį; tėtis turėtų būti mandagesnis, klausyti, ką sako vaikas bei jo žmona; vaikas matė, kaip tėtis negražiai bendrauja su savo žmona, matė, kaip žmoną tėtis muša; vakar vaikas buvo su tėčiu susitikęs, jie važiavo kartu papietauti, po to važiavo pas tėtį į namus; vaikas vakar pasisakė tėčiui, kad jai nepatinka, kaip jis bendrauja su savo žmona, kad jie pykstasi tarpusavy, ir tėtis vaikui pažadėjo, kad jis taip daugiau nesielgs; vaikas norėtų su tėčiu susitikti, jeigu tėtis pakeistų savo elgesį; tada norėtų ir su nakvyne pas tėtį pabūti; mama nedraudžia susitikti su tėčiu, bet jeigu vaikas tą dieną nenori važiuoti pas tėtį su nakvyne, tai mama pasako, kad ji apie tai gali pasakyti tėčiui ir pati apsispręsti susitikti su tėčiu ar ne; vaikas pats priima sprendimą susitikti su tėčiu ar ne, o mama tėčiui pasako, susitiks jie ar nesusitiks; šį praėjusį penktadienį–šeštadienį tėtis prašė susitikti su vaiku, bet vaikas atsisakė važiuoti pas tėtį, kad tėtis galėtų ruoštis išvykti dirbti ir krautis daiktus, nenorėjo jam trukdyti; tai buvo vaiko sprendimas, mama nedraudė susitikti; kartais mama tėčiui pasako parvežti vaiką anksčiau ir tėtis tada parveža anksčiau; vaikas geriau jaučiasi būdama su mama; mamos namuose vaikas jaučiasi drąsiau ir saugiau; vaikas jaučia, kad mama ją labai myli; pas tėtį ne visada jaučiasi jaukiai, nes tėtis pykstasi su žmona vaikui girdint; vaikas nori susitikti su tėčiu, nori važiuoti pas tėtį į namus, bet ne visada nori likti miegoti tėčio namuose; mama leidžia vaikui apsispręsti, ir vaikas nusprendžia pats. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad visi šie vaiko teiginiai yra paveikti suaugusio asmens, gyvenančio kartu su vaiku, todėl laikytina, kad pareiškėja, atsižvelgdama į dukros poreikius, emocinę ir sveikatos būklę bei jos norus, pagrįstai 2023 m. rugsėjo 20 d. pareikalavo dukrą parvežti namo anksčiau (tai ir padarė pareiškėjas) ir nurodė, jog savaitgalį negalės miegoti pareiškėjo namuose.

41. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja vienašališkai ir nepagrįstai nevykdė Taikos sutarties 7.2, 7.3 punktų, ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

42. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomo Taikos sutarties 7.4 punkto pažeidimo, tačiau nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir pagal šį Taikos sutarties punktą. Iš byloje pateiktų įrodymų – šalių 2023 m. rugsėjo 14 d. susirašinėjimo medžiagos – matyti, kad pareiškėja parašė pareiškėjui, jog dukra yra serganti ir, jeigu savaitgalį dukrai pablogės sveikata, tai pirmadienį dukrą veš apžiūrai gydytojams. Kaip minėta, Taikos sutarties 7.4 punktas nustato, jog, dukrai sergant, neinant į mokyklą, bendrai tėvams susitarus, tėvas, sudarydamas sąlygas dukros sveikimui, gali pasiimti ją slaugyti. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti bendras tėvų sutarimas, antra – pareiškėjas turi sudaryti sąlygas dukros sveikimui ir tik tada gali pasiimti ją slaugyti. Neaišku, kuo pasireiškė Taikos sutarties 7.4 punkto pažeidimas, pareiškėjai nurodant, kad, atsižvelgiant į dukros sveikatos būklę, ji ją veš apžiūrai gydytojams. Nėra ir duomenų apie pareiškėjų dukros išreikštą norą ar poreikį, pasitvirtinus jos sveikatos pablogėjimui, kad ją šiuo atveju būtų slaugęs būtent pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nevykdė Taikos sutarties 7.4 punkto ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

43. Iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Taikos sutarties 7.5–7.7, 8 punktų pažeidimo ir pareiškėjas tokių pažeidimų nebuvo nurodęs, tačiau nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir pagal šiuos Taikos sutarties punktus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėja nevykdė Taikos sutarties 7.5–7.7 punktų ir kad tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

44. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškėja nevykdo Taikos sutarties 8 punkto, kadangi pareiškėjas 2023 m. lapkričio 1 d. per programą Viber ir el. paštu informavo pareiškėją, kad 2023 m. lapkričio 6 d. leis laiką kartu su dukra, dėl to su dukra jau buvo susitaręs prieš kelias dienas, ir parveš dukrą namo iki 19 val. arba anksčiau, atsižvelgdamas į dukros norus, poreikius, interesus ir užimtumą, tačiau pareiškėja negebėjo bendru, gražiu, mandagiu sutarimu kalbėtis dėl dukros susitikimų su tėvu. Kaip minėta, Taikos sutarties 8 punktas nustato, jog tėvai tarpusavio bendru sutarimu gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju pirmiausia turi būti bendras tėvų sutarimas. Kita vertus, nepateikti duomenys apie pareiškėjų dukros išreikštą norą ar poreikį dėl kitokios bendravimo tvarkos 2023 m. lapkričio 6 d., todėl neaišku, kuo pasireiškė Taikos sutarties 8 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nevykdė Taikos sutarties 8 punkto, ir tai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

45. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo su dukra vienos dienos bendravimo dviem valandomis ilgiau ir nakvynių pas pareiškėją savaitgalį. Teismo vertinimu, aplinkybės, tokios kaip vaiko sveikatos pablogėjimas, emocinės būklės sutrikimai, sukrečiančios aplinkybės ir pan., gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju. Pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėja visiškai ar nuolatos nesilaiko pagal Taikos sutartį nustatytos bendravimo tvarkos ar kurio nors jo punkto, taip pat, kad draudžia dukrai susitikti su pareiškėju ar dukrą prieš jį nuteikinėja ir pan. Priešingai – iš byloje pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ matyti, kad, vaiko teigimu, su vaiku tėtis elgiasi gerai, gražiai; kai tėtis išvyksta dirbti į užsienį, jie bendrauja telefonu; būna atvejų, kai vaikas neatsiliepia į tėčio skambučius, nes tuo metu negali kalbėti; vėliau dažniausiai perskambina; mama leidžia bendrauti su tėčiu, niekada nėra draudusi bendrauti su tėčiu; su tėčiu susipyksta kartais, labai retai; nėra girdėjusi, kad tėtis negražiai kalbėtų apie mamą; su tėčio žmona vaikas sutaria gerai; kartu su tėčio žmona gamina maistą, pasikalba, važiuoja į kavines; vaikui atrodo, kad tėtis ją taip pat labai myli. Iš pareiškėjų paaiškinimų, byloje pateiktos susirašinėjimo medžiagos taip pat matyti, kad iš esmės pareiškėja nedraudžia ir skatina dukros ir pareiškėjo bendravimą, kuris vyksta nuolatos.

46. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-4275 taip pat matyti, jog nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galbūt daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Nustatytos faktinės aplinkybės: vaiko tėvas K. D. pateikė informaciją, kad 2022 m. birželio 17 d. vaiko motina G. B. trenkė vaikui per veidą; vaiko motina nepaneigia šio fakto, tačiau nurodo, kad ji nesiekė sukelti vaikui fizinio skausmo, tačiau sukėlė momentinį išgąstį, nes vaikas nenumaldomai verkė; iš karto mama vaiko apsiprašė; pokalbio metu vaikas nurodo, kad mama jos nemuša, su mama tarpusavio santykiai labai geri, su mama vaikas jaučiasi saugus; pokalbio metu vaikas nurodo, kad šią vasarą (tikslus laikas nenustatytas) atostogų metu būnant pas tėtį, tėtis, būdamas piktas, vaiką pastūmė ir ši atsitrenkė į stalo kampą, ir buvo mėlynė kairiame šone; vaiko tėvas nurodo, kad nepamena tokio fakto, prieš vaiką niekada nėra smurtavęs ar vartojęs fizines bausmes; skyrius dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į policiją; skyriuje gautas G. B. prašymas, kad vaiko tėvas K. D., gyvenantis skyriumi, netinkamai bendrauja su dukra K. D., gim. (duomenys neskelbtini); mamos nuomone, reikalinga specialistų pagalba tėvams bei vaikui, siekiant užtikrinti tinkamą tėvo bendravimą su vaiku bei tinkamą vaiko emocinę būklę; skyriuje gautas vaiko tėvo K. D. skundas dėl G. B. netinkamo elgesio su dukra, kuriame teigiama, kad vaiko motina nesilaiko bendravimo su vaiku tvarkos, kuri numatyta 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytoje taikos sutartyje; vaiko tėvas išsako pastabas vaiko motinai dėl netinkamos vaiko priežiūros, dėl netinkamo bendravimo su vaiku; tėvų santuoka nutraukta 2022 metais, tėvai gyvena skyriumi; tarp tėvų kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku bei vaiko auklėjimo klausimais; tėvams reikalinga pagalba rasti taikų sprendimą dėl kokybiško bendravimo su vaiku; vaiko motina savarankiškai kreipėsi pagalbos sau ir vaikui, sutinka priimti skyriaus siūlomą pagalbą; vaiko tėvas nesutinka priimti siūlomą pagalbą. Nustatyti apsaugos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus bei imasi aktyvių priemonių keisti situaciją; vaiko mama savarankiškai kreipėsi psichologinės pagalbos sau ir vaikui, sutinka priimti skyriaus siūlomą pagalbą; vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių priemonių keisti situaciją; vaiko mama savarankiškai kreipėsi psichologinės pagalbos dukrai. Nurodyta, kad pažeidžiama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kadangi tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos su vaikais laikymosi. Taip pat nurodyta, kad reikalinga neatidėliotina psichologinė pagalba vaikui ir reikalinga neatidėliotina kompleksinė pagalba (tarpininkavimas, šeimos mediacija, konsultavimas, informavimas, psichologinė pagalba, tėvystės įgūdžiai ir kt.) vaiko atstovams pagal įstatymą.

47. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad nagrinėjamu atveju iš esmės dėl mažareikšmių pareiškėjų nesutarimų, pradėjus priverstinį bendravimo tvarkos vykdymą, konfliktai tarp šalių gali dar labiau išaugti, o tai dar labiau gali atsiliepti pareiškėjų ir jų dukros psichologinei būsenai, dėl kurios jau dabar reikalinga pagalba.

48. Pažymėtina, kad Taikos sutartimi patvirtintoje pareiškėjo bendravimo tvarkoje daug atvejų paliekama spręsti šalių sutarimu. Nenustačius konkrečios pareiškėjo bendravimo su dukra tvarkos, nenustačius konkrečių įpareigojimų šalims, šalių santykiams esant itin konfliktiškiems, tikėtina, kad joms ir toliau gali nepavykti susitarti šiais klausimais. Nagrinėjant civilinę bylą dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo nėra sprendžiamas klausimas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių šalys negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip vieno iš tėvų pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta.

49. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai taikė teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo K. D. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos pareiškėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas atmestinas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Taigi CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023).

55. Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėja pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą ir jog pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Paminėtos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.14, 8.15 punktuose nurodytų rekomenduojamų maksimalių priteisti užmokesčio dydžių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistina iš pareiškėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Tenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo K. D. prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1483-867/2023 patvirtintos pareiškėjų G. D. (dabar – G. B.) ir K. D. 2022 m. lapkričio 23 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas.

Pareiškėjai G. B. priteisti iš pareiškėjo K. D. 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjai G. B. priteisti iš pareiškėjo K. D. 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.