Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

Č. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Č. I. skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 10 (dešimties) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant prie šios bausmės iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir Č. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaitytas Č. I. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 dienos), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 dienos), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, Č. I. įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Č. I. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 2) konfiskuotino turto (automobilio BMW 745D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 7 440 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų), išieškojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Č. I. nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. gruodžio 7 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 745D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,66 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad šiais savo veiksmais Č. I. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, Č. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nuteistąjį įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Likusią nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė Jūratė Žvironienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

10. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Č. I. galimas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. Pasak prokuroro, išvados dėl minėto instituto taikymo galimumo yra formalios ir prieštaringos, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kiti bylos klausimai (past. – dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių; dėl nusikaltimo kvalifikavimo; dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio; dėl bausmių bendrinimo; dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo; ir kt.) apeliaciniame skunde nėra keliami, todėl teisėjų kolegija skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį vertina tik dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir bylos medžiaga, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, sutinka su prokuroru, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes ir Č. I. charakterizuojančius duomenis, todėl iš esmės nemotyvuotai bei nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir Č. I. panaikinamas pirmosios instancijos teismo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas jokių realių pasekmių nesukėlė, Č. I. su nedidelėmis pertraukomis dirba nuo (duomenys neskelbtini), yra vedęs bei išlaiko vaiką, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį, padarė išvadą, jog yra nedidelis pagrindas manyti, jog nuteistasis dar gali būti pataisytas jo neizoliavus nuo visuomenės bei bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

15. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

16. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

17. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti pačios baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

18. Nors pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (past. – su kuriomis sutinka ir teisėjų kolegija), kad Č. I. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo prasme reikšmingų padarinių nesukėlė, jis su nedidelėmis pertraukomis dirba nuo (duomenys neskelbtini), vedęs, išlaiko vaiką, gailisi bei kritiškai vertina savo elgesį, ir yra svarbios, tačiau jos yra būdingos nemažai daliai Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės yra aktualesnės sprendžiant klausimą dėl parenkamos bausmės rūšies ir jos dydžio bei neturi iš esmės nulemti sprendimo taikyti BK 75 straipsnyje numatyto instituto. Pažymėtina ir tai, kad didžioji dalis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nustatytų aplinkybių egzistavo nusikaltimo padarymo metu, tačiau Č. I. nuo nusikalstamų veiksmų darymo nesulaikė. Didžioji dalis šių aplinkybių (past. – sukurta šeima, auginamas ir išlaikomas vaikas, turimas darbas) neatsirado po nusikaltimo padarymo ir nėra pakeitusios Č. I. asmenybės teigiama linkme, t. y. jos veikė nuteistąjį dar iki nusikaltimo padarymo, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti asmenį nuo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai spręsti, kad šios aplinkybės neturės realios apsauginės reikšmės ir ateityje, kurios sulaikys asmenį nuo neteisėto ir galbūt nusikalstamo elgesio. Spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių nevertino su kitomis byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis bei nesujungė jų į vieną visumą, t. y. akivaizdu, kad apylinkės teismas vienoms aplinkybėms suteikė didesnę reikšmę, o kitas nepagrįstai nuvertino. Be to, kilsiančias neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams bei artimiesiems, Č. I. turėjo numatyti dar prieš darydamas nusikalstamą veiką.

19. Č. I. šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nors ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą, tačiau vertintina, kad tai yra tryliktasis asmens teistumas (past. – pirmą kartą teistas (duomenys neskelbtini)), nuteistajam ne kartą buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, nusikaltimo padarymo metu Č. I. net tris kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, per mažiau nei trejų metų laikotarpį nuteistojo atžvilgiu priimamas ketvirtasis apkaltinamasis nuosprendis (past. – be (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosprendžių), kas patvirtina asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas, taip pat ir tai, jog asmuo nėra linkęs daryti išvadų bei kritiškai vertinti savo elgesio.

20. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020). Tais atvejais, kai asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe ir padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, arba nevykdo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų įpareigojimų, tai rodo, kad tokios priemonės asmens pataisymui yra nepakankamos ir iš esmės nebelieka prielaidų išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-482/2006, 2K-741/2007).

21. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas. Kaip jau paminėta, Č. I. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė ne tik jam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau ir praėjus vos savaitei nuo jo atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio (past. – kuris nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs). Svarbu ir tai, kad nuteistasis turėjo puikiai suvokti, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, ir norėdamas išvengti realaus bausmės vykdymo bei siekdamas pateisinti teismo išreikštą pasitikėjimą juo, Č. I. privalėjo elgtis nepriekaištingai bei preciziškai laikytis ne tik teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų, bet ir Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų. Priešingai, Č. I. elgėsi lengvabūdiškai ir su draugais vartojo alkoholį, po ko, būdamas neblaivus vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį. Taip pat svarbu ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamas Č. I. elgesys, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, negali būti laikomas atsitiktiniu ar spontanišku elgesiu. Iš byloje esančių administracinių nusižengimų registrų išrašų matyti, kad Č. I., 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,85 promilės. Už šio administracinio nusižengimo padarymą 2020 m. spalio 6 d. nutarimu Č. I. buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 80, 81), tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams bei jis dar kartą ryžosi vairuoti neblaivus ir tokiu savo lengvabūdišku elgesiu padarė nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys negali būti pateisinamas ir turi būti vertinamas kritiškai.

22. Nors Č. I. šioje byloje teigia, kad dėl savo veiksmų gailisi ir nurodo, kad daugiau taip nebesielgs bei nebedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų, tačiau tokia asmens pozicija vertintina kritiškai, bei laikytina ne realiu gailesčiu ir noru keisti savo elgesį, bet tik siekiu išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl negali būti laikoma pagrindu nuteistajam dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis matyti, kad nuteistasis nagrinėjant prieš tai buvusias iškeltas jo atžvilgiu baudžiamąsias bylas teisme, praktiškai visose kaltę pripažindavo, nuoširdžiai gailėdavosi ir pažadėdavo daugiau nepažeidinėti įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau, akivaizdu, tam įgyvendinti nedėjo absoliučiai jokių realių pastangų, toliau elgėsi amoraliai ir nusikalstamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Č. I. jau po (duomenys neskelbtini) (past. – taip pat ir paskutinių priimtų nuosprendžių jo atžvilgiu) turėjo padaryti teigiamas išvadas ir elgtis atsakingai bei rūpestingai, nebevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o nesugebant to padaryti savo pastangomis, kreiptis pagalbos į profesionalus, tačiau to nuteistasis nepadarė. Priešingai, net ir patyręs neigiamas pasekmes dėl savo priešingo teisei elgesio bei praradęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jis ryžosi vairuoti neblaivus, tokiu būdu keldamas didelį pavojų eismo saugumui, dėl mažareikšmės priežasties, t. y. 3 kilometrų atstumu nuo Č. I. gyveno jo draugas, pas kurį norėjo nuvykti (past. – galimai toliau vartoti alkoholinius gėrimus), tačiau iki draugo eiti tingėjo. Kaip galima suprasti iš nuteistojo duotų paaiškinimų, jis tikėjosi išvengti policijos pareigūnų ir ramiai nuvažiuoti iki draugo nepastebėtas, kas parodo akivaizdų asmens abejingumą ir siekį ne tik pažeidinėti įstatymus, bet ir siekį, jog pažeidimai nebūtų nustatyti. Be to, automobilis, kurį vairavo nuteistasis, priklausė kitam asmeniui, kuris, būdamas neblaivus ir nenorėdamas vairuoti, transporto priemonę paliko pas nuteistąjį. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis nusikaltimą padarė vedinas tam tikrų savo egoistinių poreikių patenkinimo, akivaizdžiai negerbdamas ne tik valstybėje galiojančių įstatymų ir moralės normų, tačiau net nevertindamas to, jog tokiu savo poelgiu galimai kėlė didelę grėsmę pas nuteistąjį palikto draugo turtui.

23. Svarbu ir tai, kad, kaip jau minėta, Č. I. praeityje teistas net 12 kartų (past. – iki šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme). Susipažinus su asmens teistumais, galima daryti išvadą, jog nusikaltimai buvo daromi sistemingai ir pastoviai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo naujų nusikalstamų veikų darymo Č. I. nesulaikydavo ir skiriamos pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimai. Nuteistasis net ir atlikęs jam skirtas bausmes vėl nusikalsdavo, t. y. akivaizdu, kad Č. I. jokių teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedarydavo bei savo gyvenimo būdo nekeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dar kartą parodytas pasitikėjimas nuteistuoju būtų akivaizdžiai perteklinis ir Č. I. elgesio teigiama linkme nekoreguotų, t. y. išlieka realus pagrindas išvadai, kad nuteistasis ateityje toliau darys naujas nusikalstamas veikas ir (ar) kitus teisės pažeidimus, ką patvirtina ir sistemingas asmens administracinių nusižengimų darymas (b. l. 80, 81-84). Visų byloje nustatytų aplinkybių ir Č. I. charakterizuojančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo pasirinkto gyvenimo būdo, laikytis valstybėje galiojančių įstatymų bei visuomenėje susiformavusių moralės nuostatų, o savo elgesį bei tikslus iškelia aukščiau visuomenės. Taip pat aktualu ir tai, kad laikytis įstatymų ir nenusikalsti Č. I. sugeba tik būdamas izoliuodamas nuo visuomenės bei atlikdamas jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą Č. I. padarė, būdamas recidyvistu, kas patvirtina jo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju svarbūs ne tik nuteistojo interesai (past. – rūpinimasis šeima, turimas darbas), bet ir visuomenės saugumas, nes kiekvienas jos narys nori gyventi tokioje aplinkoje, kurioje nebūtų ne tik sistemingai daromi teisės pažeidimai ir nusikalstamos veikos, tačiau ir tokius pažeidimus darantys asmenys būtų teisingai nubaudžiami, o sistemingai nusižengiantys ir nusikalstantys asmenys, keliantys realų pavojų, būtų izoliuoti nuo visuomenės.

24. Nors nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu nurodė, kad Č. I. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo gali sulaikyti jam paskirti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tai vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad nuteistasis šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, t. y. net ir atimta minėta teisė vairuoti transporto priemones Č. I. nesulaikė ne tik nuo vairavimo, tačiau ir to darymo esant neblaiviam. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti įpareigojimai (darbo tęsimas, buvimas namuose tam tikru laikotarpiu, dalyvavimas elgesio pataisos programoje, neišvykimas už gyvenamosios vietos ribų be leidimo, psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas) taip pat neturės realios įtakos jo elgesiui.

25. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad palankių sprendimų priėmimas nuteistojo atžvilgiu, t. y. realių laisvės atėmimo bausmių atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos represinės įtakos jo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl ko ateityje jis gali toliau vykdyti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai ir jas suvokdamas kaip natūralias gyvenimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio bei siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimo vykdymas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

Dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

26. Pirmosios instancijos teismas kartu su laisvės atėmimo bausme Č. I. paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimą. Baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, pirmosios instancijos teismas paskyrė, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu.

27. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. ši teisės norma taikoma tik esant išimtinėms ir paminėtoms specifinėms sąlygoms.

28. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio netinkamo taikymo, darytina išvada, jog nuteistajam negali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vadovaujantis ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis taip pat keistinas, t. y. panaikinamas minėtos teisės normos taikymas, paliekant galioti BK 68 straipsnį, kaip teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis skiriama baudžiamojo poveikio priemonė.

29. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminą, nuo kurio skaičiuojamas Č. I. paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu Č. I. jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones ir jis tokios teisės neturėjo bei ja negalėjo naudotis, nes jis, kaip minėta, 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei už šį administracinį nusižengimą jam buvo paskirta ne tik 800 Eur bauda, tačiau ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Č. I., vadovaujantis BPK 134¹ straipsniu, negalėjo būti paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nes akivaizdu, kad nėra galimas specialiosios teisės sustabdymas, jeigu asmuo jos neturi, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pradžios skaičiavimo klaidą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniu skundu nekelia šio teisinio klausimo (past. – termino pradžios nustatymo), o jį išsprendus būtų akivaizdžiai pabloginta nuteistojo Č. I. teisinė padėtis, todėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia paliktina skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

31. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 76,50 Eur už Č. I. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

32. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius Č. I. parinko gynėją advokatę Eleną Šajaukaitę.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (past. – nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas Č. I. teisinę padėtį bloginančiu pagrindu), šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo Č. I. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais, Č. I. paskirtos galutinės laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, Č. I. įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžiu Č. I. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Č. I. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 dienos), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 dienos), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Laikyti, kad Č. I. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo Č. I. sulaikymo momento, vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, Č. I. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą –

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Č. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.