Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nedalyvaujant ieškovės UAB ,,Legal Balance“ atstovui ir atsakovui K. P. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1958-839/2021 pagal ieškovės UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas K. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys ir jo priedai, bei teismo šaukimas apie posėdį atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą, teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo nurodymą ir šių išlaidų PVM sąskaitą – faktūrą, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, bylų priėmimo – perdavimo aktą, kreditingumo duomenis, pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą, raginimą, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, reikalavimo perleidimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2020-05-26 atsakovas K. P. ir pradinė kreditorė BnP Finance, UAB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-skgy6d3k (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 5000,00 EUR kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 5000,00 EUR kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 3092,32 EUR palūkanų ir 1800,00 EUR sutarties sudarymo mokesčio, sutartyje numatytais terminais, tai yra iki 2024-05-26 (Sutarties specialiųjų sąlygų duomenys apie kreditą). Atsakovas jam pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Sutartis nutraukta 2020-10-28.

2020-03-03 BnP Finance, UAB, ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

Ieškovės paskaičiavimu atsakovas yra skolinga bendrovei 5000,00 EUR negrąžinto kredito, 535,11 EUR palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo dienos, 630,41 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos ir 1800,00 EUR sutarties sudarymo mokesčio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kreditą atsakovas ėmė 48 mėnesių laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, sudarant sutartį kreditavimo sąlygos, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžiai (paskaičiavimai) ir mokėjimo terminai buvo nurodyti ir su tuo atsakovas sutiko, taigi vertintina, kad atsakovas atsakingai įvertino savo galimybes grąžinti kreditą laiku ir tinkamai (Sutarties Specialiosios sąlygos, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5 skyrius).

Atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą atsakovas jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovo priteistina 5000,00 EUR negrąžinto kredito, 1800,00 EUR sutarties sudarymo mokesčio (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., CK 6.870 str., 6.872 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 5000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 26 d.) 535,11 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo ir 630,41 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo gauti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2020-10-28 nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas K. P. turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2024-05-26. Todėl darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 3092,32 EUR palūkanas. Kadangi atsakovas K. P. kredito įmokų nemokėjo ir kredito ar jo dalies negrąžino, todėl priteistina nesumokėtų palūkanų bei negautų pajamų suma, kuri sudaro 3092,32 EUR, nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5000,00 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-05-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011). Ieškovė negautų pajamų (nuostolių) dydį grindžia Sutartimi nustatytomis sąlygomis, tačiau skolininkei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėtų, todėl mažėtų ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26,00 proc. už kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5000,00 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad tokios formos negautų pajamų priteisimas leistų nepagrįstai praturtėti ir ieškovė gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Tokios ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos Sutarties sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 3092,32 EUR mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.

Reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos.

Taip pat pažymėtina, kad ginčo kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios LR vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Tokiu būdu pripažįstama, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje (0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, t.y. 18,25 proc. per metus (0,05 procentai × 365 dienų per metus)). Ieškovės prašomos priteisti 26,00 procentų negrąžinto kredito dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti netesybų dydį (nurodytus 18,25 proc.). Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti už potencialiai ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma. Be to, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostatą, kuria nustatytas nepagrįstai didelių palūkanų, apskaičiuojamų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 26,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis, CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Panevėžio apygardos teismo 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-62-278/2021; 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-80-755/2021; 2021-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-828/2021; 2021-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021; 2021-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-739/2021; 2021 m. kovo 23 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-181-828/2021; Nr. e2A-183-278/2021; Nr. e2A-180-280-2021).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį iš esmės tenkinant (atmestas išvestinis reikalavimas) iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 179,00 EUR ir 121,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 5000,00 EUR (penkis tūkstančius eurų) negrąžinto kredito, 1800,00 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) sutarties sudarymo mokesčio, 3092,32 EUR (tris tūkstančius devyniasdešimt du eurus 32 ct) palūkanų ir negautų pajamų (nuostolių) sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 9892,32 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,00 EUR (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020-05-26 atsakovo K. P. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-skgy6d3k Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.