- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-61-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01077-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo V. S. 519,44 Eur negrąžinto kredito, 54,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 22,95 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 50,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 519,44 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-02-28), 25,48 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (519,44 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinius kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas V. S. 2019-03-01 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-k6vr29dh, kuria atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus, pradinis kreditorius 2020-05-31 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 519,44 Eur negrąžinto kredito, 54,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 22,95 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas įsipareigojimų pagal su pradine kreditore pagal 2019-03-01 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-k6vr29dh tinkamai nevykdė, laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 519,44 Eur negrąžinto kredito, 54,23 Eur pelno palūkanų ir 22,95 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo 2020-05-31.
5. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotu išaiškinimu, pagal kurį, nutraukus sutartį anksčiau termino (sutartis buvo nutraukta vienašališkai anksčiau termino 2020-05-31) mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos, ir ieškovės reikalavimą dėl 50,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 519,44 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-02-28), ir 25,48 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (519,44 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, atmetė.
6. Tenkinant ieškinį iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių dalyje dėl 50,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 519,44 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-02-28) ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje tenkinti bei priteisti iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Nurodo, kad teismas sprendime teisingai identifikuoja, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tačiau neatsižvelgė į to paties kasacinio teismo praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
9. Mano, kad turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 25,48 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
10. Pažymi, kad sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius ir nepažeidė VKĮ įtvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Apeliantė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jos ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).
11. Nurodo, kad apeliantės pasirinktas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodas ir terminas yra tinkami, kadangi ieškinyje negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuoti pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Pažymi, kad jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai buvo patyrusi. Prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška labiausiai yra ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo, šiuo atveju atsakovo, teisės, kadangi vartotojas išsaugo galimybę apeliantei sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Todėl apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška yra pagrįsti ir turi būti priteisti pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat turi būti keistinas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas V. S. 2019 m. kovo 1 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB - k6vr29dh, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur kreditas 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. balandžio 30 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui raginimą padengti susidariusį įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį. 2019 m. gegužės 15 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. gegužės 31 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. pranešimu.
17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą dėl 50,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 519,44 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-02-28).
18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
19. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. gegužės 31 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nutraukus sutartį anksčiau termino mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos. Kaip minėta nutarties 18 p. nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) (kurių dydį ji apibrėžė pagal šalių sudarytą sutartį mokėtina pelno palūkanų suma), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (25,48 procentai), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.
25. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
26. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 25,48 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 519,44 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
27. Be to, ieškovė, siekdama prisiteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas). Tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus, yra nesąžiningi jo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos bei prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
28. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 50,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. spalio 16 d. (kreipimosi į teismą data), viso už 135 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (519,44 Eur negrąžinta kredito dalis x (25,48 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 138 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 2) 25,48 procentų mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 519,44 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 31 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 54,23 Eur, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 362,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 15 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.) sudarytų 308,65 Eur (362,88 Eur – 54,23 Eur). Kaip jau minėta nutarties 26 p., sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 308,65 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos. Nors apeliantė ir išskyrė savo prašyme priteisti tiek fiksuotas, tiek procentine išraiška negautas pajamas, tačiau bet kokiu atveju negautos pajamos priteisiamos už tą patį laikotarpį - nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.).
31. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, šių sąlygų nepagrįstai nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį trūkumą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 25,48 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
34. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur (15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reiškė 6 reikalavimus, iš kurių vienas nebuvo patenkintas. Teismo vertinimu, apytiksliai patenkinta 5/6 ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
35. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje iš atsakovo priteistina 128,33 Eur (113,33 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių pakeisti.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 308,65 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 65 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d. ) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 28 d.).
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-k6vr29dh Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (25,48 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai 128,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.