- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-51-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01145-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5050-839/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. V. (toliau – ir atsakovė) 2050,37 Eur negrąžintą kredito dalį, 270,51 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 21,21 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 321,77 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą, 32,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 2050,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 32,00 procentus kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 2050,37 Eur, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60,00 Eur žyminio mokesčio bei 121,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė D. V. ir pradinis kreditorius BnP Finance, AB (toliau – ir pradinė kreditorė), sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2095,00 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. 2020 m. kovo 3 d. BnP Finance, AB, perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į atsakovę, naujasis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, raginimą sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
3. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. V. ieškovei UAB „Legal Balance“ 2050,37 Eur negrąžinto kredito, 270,51 Eur palūkanų, 21,21 Eur sutarties administravimo mokesčio, 321,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už 2050,37 Eur negrąžintą kredito dalį už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. spalio 1 d., 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2342,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad kreditas atsakovei buvo suteiktas 48 mėnesių laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta atsakovė neprašė, sudarant sutartį kreditavimo sąlygos, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžiai (paskaičiavimai) ir mokėjimo terminai buvo nurodyti ir su tuo atsakovė sutiko, todėl vertino, kad atsakovė atsakingai įvertino savo galimybes grąžinti kreditą laiku ir tinkamai (Sutarties Specialiosios sąlygos, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5 skyrius).
6. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovės priteisė negrąžintą kreditą, mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo, administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis, 6.872 str. 1 d. 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
7. Nors ieškovė prašė priteisti 32 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2050,37 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.) ir 321,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, teismas konstatavo, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 32 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, kai nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio (32 proc. už 2050,37 Eur kredito likutį) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma.
8. Reikalavimą dėl 321,77 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo teismas tenkino, nes pagal pateiktą kredito grąžinimo grafiką ir jame išdėstytas kredito grąžinimui mokėtinas įmokas, kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis už suteiktą kredito sumą gauti nurodyto dydžio palūkanų kaip negautų pajamų ir administravimo mokesčio sumą.
9. Nors ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 32 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2050,37 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog šalys susitarė dėl 32 procentų kompensuojamųjų palūkanų, todėl šį reikalavimą atmetė.
10. Teismas nurodė, kad nesant aiškaus ginčo šalių susitarimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, teismo vertinimu po Sutarties nutraukimo gali būti skaičiuojamos palūkanos pagal įstatymą, bet ne pagal sutartį (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl to iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanas nuo 2050,37 Eur negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos.
11. Kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5050-839/2020 dalį dėl 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2050,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.), ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės D. V. 32,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2050,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.). Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5050-839/2020 dalį prašo palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
12.1. Apeliantės teigimu, pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 32,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
12.2. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 32,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2050,37 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.), neapibrėžiant nuostolių sumos konkrečia suma, kadangi Sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis.
12.3. Taip pat nurodo, kad atsakovei pradėjus vykdyti įsipareigojimus apeliantei, negautos pajamos būtų skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies taikant Sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, t. y. atsakovei mokant priteistą įsiskolinimą, negrąžinta kredito dalis mažėtų, atitinkamai mažėtų ir patiriami nuostoliai. Atsakovei nevykdant Sutarties ir toliau, apeliantei būtų kompensuojami patiriami nuostoliai nuo negrąžintos kredito dalies už visą laikotarpį, iki šalių sudarytos Sutarties pabaigos, kaip ir buvo numatyta Sutartyje.
12.4. Pažymi, kad nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi iki 2023 m. rugsėjo 1 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 32,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovės apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 32,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o konkretus iš atsakovės priteistinų negautų pajamų dydis priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovė įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.
12.5. Apeliantės manymu, apskaičiavus negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., toks reikalavimas nebūtų proporcingas atsakovės atžvilgiu ir akivaizdžiai pažeistų jos interesus bei susiklostytų ydinga situacija, jog atsakovei vykdant sprendimą, jai tektų mokėti negautas pajamas apskaičiuotas ne nuo negrąžintos kredito sumos, o fiksuotą ir tikėtina žymiai didesnę negautų pajamų sumą, kas prieštarautų sutarties nuostatoms, negautų pajamų apskaičiavimo taisyklėms, atsakovės teisėms ir interesams bei teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliantės manymu, ieškovės reikalavimas yra aiškus ir tai, kad turtinis reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečia suma, nesudaro pagrindo vertinti jį kaip neapibrėžtą ar neaiškų ir neįrodytą.
12.6. Nurodo, kad apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.
15. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė D. V. ir pradinė kreditorė BnP Finance, AB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2095,00 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 2095,00 Eur kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 1643,72 Eur palūkanų ir 201,12 Eur administravimo mokesčio, sutartyje numatytais terminais, tai yra iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė jai pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. BnP Finance, AB, ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 2050,37 Eur negrąžintos kredito dalies, 270,51 Eur palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo dienos, 321,77 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai. Tačiau ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti negautas pajamas ne tik iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau ir iki Sutarties termino pabaigos, nurodžiusi jas ieškinyje ne konkrečia prašoma priteisti suma, o procentine išraiška, t. y. 32,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą, 2050,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių reikalavimo dalį dėl 32 procentų pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos atmetė motyvuodamas tuo, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Dėl to, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio (32 proc. už 2050,37 Eur kredito likutį) nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėtų, todėl mažėtų ir tikėtinų gautinų palūkanų suma.
18. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 32,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą, kadangi Sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. balandžio 3 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 32 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą, todėl ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovę ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
23. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 32 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2050,37 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.). Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 32 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, ir nors tokius savo argumentus grindžia savo geranoriškumu ir kredito gavėjo teisėtų interesų apsauga, tokios formos negautų pajamų priteisimas leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 32 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike.
24. Be to, nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.
25. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 32 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (2050,37 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.), tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 1643,72 Eur mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
26. Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu pateikė teismui atsakovės pradiniam kreditoriui sumokėtų įmokų detalizacijas, iš kurių matyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjusi 111,15 Eur pelno palūkanų. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 1643,72 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 1643,72 Eur. Kadangi atsakovė iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjusi ieškovei 111,15 Eur mokėjimo palūkanų, o pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 270,51 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 1262,06 Eur (1643,72 Eur – 111,15 Eur – 270,51 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei tik 321,77 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas kaip negautas pelno palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį keičia, priteisdamas ieškovei iš viso 1262,06 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų už visą ieškovės prašytą laikotarpį, t. y. nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
27. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei iš viso 1262,06 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).
28. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti.
Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 1262,06 Eur (tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 6 ct) negautas pajamas.
Likusią Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.