Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-5050-839/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: žyminio mokesčio sumokėjimo nurodymą, teisinės pagalbos išlaidų PVM sąskaitą – faktūrą ir jų apmokėjimo nurodymą, sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito mokėjimo nurodymą, raginimus ir pranešimus, reikalavimo perleidimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2019-08-01 atsakovė D. V. ir pradinė kreditorė BnP Finance, AB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. REF-crpmntwx (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 2095,00 EUR kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 2095,00 EUR kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 1643,72 EUR palūkanų ir 201,12 EUR administravimo mokesčio, sutartyje numatytais terminais, tai yra iki 2023-09-01 (Sutarties specialiųjų sąlygų duomenys apie kreditą). Atsakovė jai pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė.

2020-03-03 BnP Finance, AB, ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

Ieškovės paskaičiavimu atsakovė yra skolinga bendrovei 2050,37 EUR negrąžintos kredito dalies, 270,51 EUR palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki sutarties nutraukimo dienos, 321,77 EUR negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kreditą atsakovė ėmė 48 mėnesių laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, sudarant sutartį kreditavimo sąlygos, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžiai (paskaičiavimai) ir mokėjimo terminai buvo nurodyti ir su tuo atsakovė sutiko, taigi vertintina, kad atsakovė atsakingai įvertino savo galimybes grąžinti kreditą laiku ir tinkamai (Sutarties Specialiosios sąlygos, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5 skyrius).

Atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą atsakovė jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovės priteistina 2050,37 EUR negrąžinto kredito, 270,51 EUR mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, 21,21 EUR administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 p., CK 6.870 straipsnis, 6.872 str. 1 d. 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 32 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2050,37 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 1 d.) ir 321,77 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Iš ieškinio ir sutarties turinio matyti, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 32 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio (32 proc. už 2050,37 EUR kredito likutį) nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 32 proc. už 2050,37 EUR kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), konstatavę, jog mokėjimo (pelno) palūkanos pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos.

Reikalavimas dėl 321,77 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo tenkintinas, nes pagal pateiktą kredito grąžinimo grafiką ir jame išdėstytas kredito grąžinimui mokėtinas įmokas, kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis už suteiktą kredito sumą gauti nurodyto dydžio palūkanų kaip negautų pajamų ir administravimo mokesčio sumą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 32 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2050,37 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl 32 procentų kompensuojamųjų palūkanų, todėl šis reikalavimas atmestinas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį atsakovė turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovei buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovė sutiko. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Teismo vertinimu, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 8.7 punktais šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų mokėjimo tvarkos ir sąlygų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, jų mokėjimo sąlygų ir tvarkos, todėl reikalavimas dėl 32 proc. kompensacinių palūkanų dydžio priteisimo atmestinas, nes nėra pakankamai pagrįstas ir įrodytas.

Todėl sprendžiant dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų sumos priteisimo ieškovo naudai vadovaujamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma. Nesant aiškaus ginčo šalių susitarimo dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, teismo vertinimu po Sutarties nutraukimo gali būti skaičiuojamos palūkanos pagal įstatymą, bet ne pagal sutartį (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio kompensacinės palūkanos nuo 2050,37 EUR negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020-04-03) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-01).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį iš esmės tenkinant (atmesta išvestiniai reikalavimai) iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 60 EUR ir 121 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 2050,37 EUR (du tūkstančius penkiasdešimt eurų 37 ct) negrąžinto kredito, 270,51 EUR (du šimtus septyniasdešimt eurų 51 ct) palūkanų, 21,21 EUR (dvidešimt dieną eurą 21 ct) sutarties administravimo mokesčio, 321,77 EUR negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų metines procesines palūkanas už 2050,37 EUR (du tūkstančius penkiasdešimt eurų 37 ct) negrąžintą kredito dalį už laikotarpį nuo 2020-04-03 iki 2020-10-01, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2342,09 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 181 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.