Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-183-278/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-23
Bylos Nr.: e2A-183-278/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-32-3-00758-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Valiulienė
Ieškovas: UAB „Legal Balance“
Atsakovas: R. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-183-278/2021Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00758-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S).PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11107-1103/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė teismą priteisti iš atsakovo R. V. 82,46 Eur negrąžintą kreditą, 20,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 26,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.), 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. V. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 82,46 Eur negrąžintą kreditą, 20,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 3,75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 26,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už negrąžintą vartojimo kredito sumą (82,46 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (132,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas R. V. gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė ir darė išvadą esant pagrindui priimti sprendimą už akių.

4. Nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. atsakovas R. V. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 100 Eur kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2021 m. gegužės 27 d.. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 5 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo R. V. skolą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei prievolės grąžinti suteiktą kreditą neįvykdė ir darė išvadą, kad atsakovui R. V. kyla pareiga grąžinti kredito sumą. Nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, kas leidžia spręsti, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje nereiškia bei konstatavo ieškovės reikalavimą dėl 82,46 Eur negrąžinto kredito priteisimo esant pagrįstu.

6. Nustatė, kad šalys susitarė, jog kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 65 proc. dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš jo ieškovei priteistina 20,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.). Atsižvelgęs į tai, kad sutarties sudarymo metu atsakovas buvo tinkamai informuotas apie taikytiną administravimo mokestį, darė išvadą, jog tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 3,75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo.

7. Teismas sprendė, kad atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius sutartinių prievolių – kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovui laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos ir darė išvadą esant pagrindui tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 26,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) priteisimo, viso už 178 dienas, taikant 65 proc. metinių palūkanų normą (82,46 Eur negrąžinta kredito dalis x 65 proc. / 365 dienų per metus) x 178 dienų) bei 65 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.).

8. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų (0,05 proc. x 365 dienos = 18,25 proc.) negautų pajamų (nuostolių) dydį ir sprendė, kad 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, šiuo atveju atlieka mokėjimo (pelno) funkciją. Konstatavo, kad nutraukus sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 65 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, atmestinas.

9. Atsižvelgęs į CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuotastas, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas laikė pagrįstu.

10. Įvertinęs, kad ieškovei priteisiama visa ieškinio suma, darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių dalį dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, šį reikalavimą tenkinti bei priteisti iš atsakovo R. V. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

12. Nurodo, kad teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad teismas nepagrįstai reikalavimą dėl 65 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, todėl nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Tvirtina, kad neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, nes mano, jog šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nurodo, kad nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato minėti ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teigia, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti.

13. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Mano, kad negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, nes, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės UAB „Legal Balance“ reikalavimas priteisti iš atsakovo R. V. 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. atsakovas R. V. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 100 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2021 m. gegužės 27 d.. Nustatyta, kad atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y., mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešė, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju jos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, kurios, nutraukus sutartį, negali būti skaičiuojamos. Apeliantė teigia, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir po sutarties termino pasibaigimo.

19. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).

20. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-322/2008, Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

21. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

22. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz. : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-199/2007; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014, Nr. e3K-3-196-687/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 20-22 punktuose nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės, nes, kaip nurodė kasacinis teismas, kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

24. Nagrinėjamu atveju, UAB „Legal Balance“ prašė teismo priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, skaičiuotinus už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydžio, nors būtent jai kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę pagal kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikytina vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydį, tačiau pati viena nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti.

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir ne minėtais motyvais, tačiau pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 82,46 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

26. Atmetus ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė