Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-80-755/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-19
Bylos Nr.: e2A-80-755/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05167-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Eigirdas Činka
Ieškovas: akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas: S. I.

Kategorijos

2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.9.23pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-80-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05167-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.9.23.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9396-1137/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui S. I. dėl skolos priteisimo dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB, ieškovė) NEO Finance kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. I. 2 865,76 Eur skolą; 206,20 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-09-22 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-01-14; 1 616,02 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-05-15, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-22); 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-01-15 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 106 Eur žyminį mokestį; 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

II.Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-05 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš S. I., ieškovės AB NEO Finance naudai 2 865,76 Eur negrąžinto kredito, 338,90 Eur tarpininkavimo mokesčio, 206,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-09-22 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 219 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys 2020-01-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K599598086 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 459,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21 proc.), 338,90 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-01-14. Atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2020-06-25 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2020-09-16 nutraukė su atsakovu sudarytą kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

4. Atsakovui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį bei nesant duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti 2 865,76 Eur negrąžintą kreditą tenkino.

5. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyse nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties Specialiojoje dalyje – 21 proc.) palūkanas iki 2024-01-14. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 206,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-09-22 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), yra pagrįstas ir jį tenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-01-14, jį atmetė. Teismas įvertino, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 21 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų ir šį reikalavimą atmetė.

7. Ieškovės reikalavimą priteisti 1 616,02 Eur tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies. Įvertinęs kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio paskirtį – skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, vartojimo kredito sutarties priežiūra ir kt., padarė išvadą, kad toks mokestis iš esmės atitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą kredito sutarties vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, 338,90 Eur tarpininkavimo mokestis (su nuolaida), kurio mokėjimas nebuvo susietas su vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, priteisė iš atsakovo, netinkamai vykdžiusio šią sutartį.

8. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokesčio nuolaidą 1 389,12 Eur (kintamą dalį) kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas.

9. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 338,90 Eur tarpininkavimo mokestis, kitą reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo dalį atmetė.

10. Ieškovė, taikydama 21 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 3,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo 2020-05-15 (termino įvykdyti prievolę praleidimo) iki 2020-09-22 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos). Ieškovė ir atsakovas – sutarties šalys – sulygo dėl 21 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (129 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto skaičiavimo laikotarpio, tačiau jų dydis (0,0583 proc. į dieną (21 proc./360 d.) (Sutarties bendrųjų nuostatų 1.16 punktas) viršija maksimalų netesybų dydį. Todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

11. Ieškovės reikalavimą priteisti 21 procentą kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad ieškovė 21 procento kompensacinių palūkanų prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-01-24) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, o teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 275,40 Eur sumą, nes pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 275,40 Eur. Prašomos priteisti palūkanos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), todėl reikalavimą atmetė ir šiuo pagrindu, o Sutarties sąlygų 6.1 punktą pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu.

12. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarysiančius kreditoriaus nuostolius, todėl iš ieškovei priteisė įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą (2 865,76 Eur + 206,20 Eur + 338,90,02 Eur = 3 410,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-01) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (72,7 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisė 219 Eur (76 Eur žyminio mokesčio +143 Eur advokato pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo priteisė 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

III.Apeliacinio skundo argumentai

14. Apeliaciniu skundu AB NEO Finance prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-05 sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-01-14; bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

14.1. pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo;

14.2. teismas, spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo toje pat nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes;

14.3. apeliantė tikėjosi gauti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-01-14, kurios buvo numatytos šalių sudarytoje sutartyje, todėl turi teisę reikalauti jas priteisti. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo bei, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos –2024-01-14, turėjo būti tenkintas.

14.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog apeliantės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2020-01-14 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K599598086, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2024-01-14 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 1 459,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 21 proc.) bei 338,90 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-09-22 sutartį vienašališkai nutraukė.

19. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

20. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę.

21. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Bylos duomenimis, ieškovė 2020-09-22 sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartį tinkamai vykdant.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą 2 865,76 Eur kredito sumą, taikant 21 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020-09-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-01-14), t. y. negautų pelno palūkanų forma atmetė kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė jų realumo.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020-09-22 buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė priteisti 21 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 865,76 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-01-14). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra jau po sutarties termino pabaigos, kai reikalavimas vykdyti jau nutrauktą sutartį negali būti taikomas.

29. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Tačiau šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos. Atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturi teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-138/2011).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautų pajamų dydį grindė Sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 21 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 1 459,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad tokio dydžio pajamas ji tikėjosi ir būtų gavusi atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024-01-14).

31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo po sutarties nutraukimo, todėl ši sprendimo už akių dalis keičiama, iš atsakovo priteisiama 1 253 Eur (459,20-206,20 Eur) negautų pajamų.

32. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio (pagal pareigas) įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir šias sąlygas pripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, tačiau šių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iš dalies keičiamas įrašant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.3 ir 6.1 punktų nuostatas pripažintini negaliojančiomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

34. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 306 Eur (106 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė reiškė turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurių dalis buvo patenkinta. Teismo vertinimu, apytiksliai patenkinta 3/4 ieškovės reikalavimų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 229,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

35. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį kaip už neturtinį reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti netiesioginius nuotolius (negautas pajamas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo reikalavimu yra siekiama turtinės naudos, jį patenkinus, ieškovės turtinė padėtis pagerės, todėl šis reikalavimas yra laikomas turtiniu ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Proporcinis žyminis mokestis mokamas už tuos turtinius ginčus, kurių vertę (pinigais) galima apskaičiuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įkainotus ginčus. Ieškovės suformuluotas ir atsakovui pareikštas reikalavimas – priteisti negautas pajamas turi piniginę vertę, kurią galima nustatyti pinigine išraiška.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, nenurodė tikslaus nuostolio dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jį nustatė (1 459,20 Eur) ir šia nutartimi priteisė nuostolių negautų pajamų formą dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuo šios sumos paskaičiuojamas žyminis mokestis yra 33 Eur. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, t. y. 42 Eur per daug, todėl permokėta žyminio mokesčio suma grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, iš viso 233 Eur (33 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje iš atsakovo priteistina 462,50 Eur (233 Eur + 229,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

patenkinti apeliacinį skundą. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-05 sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 21 proc. negautų pajamų priteisimo nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties dalies sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš S. I. a.k. (duomenys neskelbtini) 1 253 Eur Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trys eurai) negautų pajamų (nuostolių). Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K599598086 Bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (21,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Priteisti akcinei bendrovei NEO Finance iš S. I. a.k. (duomenys neskelbtini) 462,50 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-05 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, 42 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020-11-20.

Teisėjas Eigirdas Činka