- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-62-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01067-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- T. O.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-9838-233/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. O. (T. O.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo T. O. 5 000,00 Eur negrąžinto kredito, 542,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo, 192,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo, 641,10 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)); 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 000,00 Eur), nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo T. O. priteisė 5 000,00 Eur negrąžinto kredito, 542,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 192,50 Eur administravimo mokesčio, 641,10 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėjas UAB BnP Finance (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas T. O., (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 5000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 1 800,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu T. O. sudaryta Sutartis nutraukta. (duomenys neskelbtini) tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus (duomenys neskelbtini) bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo perleidimo, tame tarpe ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
5. Konstatavo, kad atsakovas laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė. Teismas darė išvadą esant pagrindui iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 000,00 Eur negrąžinto kredito (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis), 542,06 Eur pelno palūkanų ir 192,50 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismą dienos, neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t.y., skaičiuojant 26,00 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 26,00 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas bei darė išvadą, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų bei darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
7. Įvertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 26,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už 5 000,00 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), reiškia, kad atsakovas iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) turėtų sumokėti 4 006,85 Eur (5 000,00 Eur negrąžinta kredito dalis x 26,00 procentai / 365 dienų per metus) x 1125 dienos). Ši suma, laikant ją negautomis pajamomis, neatitinka pagal kredito sutartį planuotų gauti pelno palūkanų, o viršija, tiek per nagrinėjamą laikotarpį, pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką, atsakovo Sutartimi sutartą sumokėti palūkanų sumą, tiek per visą Sutarties galiojimo, jei ji nebūtų nutraukta, laikotarpį, Sutartimi sutartų sumokėti palūkanų sumą, tai yra 3 092,32 Eur. Minėtą reikalavimą laikė nepagrįstu ir šiuo pagrindu.
8. Vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 6.1. ir 8.6. punktais, ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant 26,00 procentų palūkanų normą, kas sudaro 0,07 procentų per dieną, laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos žymiai didesnės nei vartojimo kredito įstatyme nustatytas maksimalus netesybų dydis (0,05 procento per dieną; VKĮ 11 straipsnio 8 dalis) ir darė išvadą, kad Sutartyje tokio dydžio įtvirtintomis kompensuojamosiomis palūkanomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir šalių sudarytos Sutarties 6.1. ir 8.6. sąlygos laikytinos nesąžiningomis, negaliojančiomis nuo pradžių (ab initio) ir šį reikalavimą atmetė.
9. Teismas darė išvadą, kad atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo atmestų reikalavimų dalies, bylinėjimosi išlaidų suma nesikeičia, nors ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina visa 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio l ,4 dalys).
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių dalį dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini) ir priteisti UAB „Legal Balance iš atsakovo T. O. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) bei 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Nors teismas teisingai identifikavo, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, tačiau visiškai neatsižvelgta į to paties teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Nurodo, kad kasacinis teismas išaiškino, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teigia, kad būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).
11.2. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Teigia, jog jau vien vartojimo kredito sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir Sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius ieškovės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį.
11.3. Teismui konstatavus, kad ieškovė negautas pajamas (nuostolius) pagal vartojimo kredito sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo, susidaro situacija, kai atsakovui būti nesąžiningu ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau nei juos vykdyti. Tvirtina, kad jeigu atsakovas T. O. tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą.
11.4. Nurodo, kad negautas pajamas UAB „Legal Balance“ apskaičiavo pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokia negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka taikytina dėl to, kad pirmuoju atveju ieškovė turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, o kitokia negautų pajamų apskaičiavimo tvarka pažeistų atsakovo interesus, nes jam galimai tektų mokėti didesnę negautų pajamų sumą, nei ieškovė faktiškai būtų patyrusi.
11.5. Tvirtina, kad teismui pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šis reikalavimas buvo realus, pagrįstas Sutarties sąlygomis ir nėra tikėtinas bei hipotetinis. Tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktika numato galimybę nuostolius prisiteisti periodinėmis išmokomis bei procentine išraiška iki tol, kol sueis tam tikri konkretūs, bet ne visada iki galo apibrėžti terminai.
11.6. Nurodo, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos sutartos įmokos pagal Sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis nesumažėjo. Teigia, kad atsakovui neįvykdžius prievolės, bendrovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini), neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma, nes Sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis.
11.7. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nors atsakovas ir nemokėjo sutartų įmokų laiku ir nustatytais terminais, Pradinis kreditorius mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos geranoriškai paskaičiavo ne pagal Sutartyje įtvirtintą palūkanų normą, bet paisydamas anuiteto metodu sudaryto grafiko; jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 1 800,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.
11.8. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, nes šis lūkestis buvo paremtas tinkamu Sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas T. O., (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 1 800,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais nevykdė, todėl Sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Pradinis kreditorius ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. gegužės 8 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo perleidimo, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo T. O., įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas ieškovės buvo informuotas (duomenys neskelbtini) pranešimu.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
15. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Nurodo, kad atsakovas gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo gauti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovavus aukščiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas T. O. turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki (duomenys neskelbtini). Todėl daroma išvada, kad UAB „Legal Balance“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 641,10 Eur negautos pajamos (nuostolių), paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautos pajamos, paskaičiuotos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5 000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).
19. Pirmosios instancijos teismas iki Sutarties nutraukimo dienos ((duomenys neskelbtini)) priteisė iš atsakovo 641,10 Eur negautų pajamų. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 3 092,32 Eur palūkanas, todėl iš atsakovo T. O. priteisiama likusi nesumokėtų palūkanų suma 2 451,22 Eur (3 092,32-641,10), nes tik tokios sumos UAB „Legal Balance“ galėjo tikėtis, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nepriteisė UAB „Legal Balance“ ieškinyje reikalaujamų priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų kaip negautų pajamų (nuostolių), kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Pakeitus skundžiamą sprendimą, turėtų būti perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis) priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pakeisti ir iš atsakovo T. O. (T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisti 2 451,22 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 22 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)).
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. O. (T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.