- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-155-795/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43014-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kristina Kakurinė, Dalia Kursevičienė, Lina Nainienė
- Nukentėjusysis
- R. K., mažametės R
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės,
nukentėjusiosios R. K. atstovui pagal įstatymą L. K. ir įgaliotajam atstovui advokatui Donatui Lengvinui,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. ir jo gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
A. S. laiduotoja paskirta B. P., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Iš A. S. priteistas 100 (vienas šimtas) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios mažametės R. K. naudai.
Iš A. S. priteisti 500 (penki šimtai) Eur atstovavimo išlaidų nukentėjusiosios mažametės R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. S. buvo kaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad mušdamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2023 m. lapkričio 8 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) viešojoje bibliotekoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą laikraščiu sudavė mažametei R. K., gimusiai 2013 metais, per kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nukentėjusiosios R. K. atstovas pagal įstatymą L. K. ir jo įgaliotas atstovas advokatas D. Lengvinas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. S. kaltu ir paskirti jam baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę. Taip pat patenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi - priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. naudai l 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovo pagal įstatymą naudai visas turėtas išlaidas (1300 Eur) advokato paslaugoms apmokėti bei 300 Eur išlaidas apeliaciniame procese apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. A. S. be pagrindo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. S. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kaip to reikalauja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę tik iš dalies, teigė, kad nesijaučia kaltas, nes nieko blogo nepadarė ir nieko nesužeidė. Tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė visiškai pripažįstantis kaltę. Taip pat tik teisminio nagrinėjimo metu pareiškė atsiprašymą ir teigė besigailintis savo elgesio. Toks kaltės pripažinimas ir atsiprašymas laikytinas formaliu, deklaratyviu, išreikštas jaučiant gresiančią baudžiamąją atsakomybę švelninti. Be to, A. S. teisindamas savo neteisėtą elgesį neteisingai kaltino nukentėjusiąją provokuojančiu elgesiu, nors tokių duomenų byloje nėra. Be to, kaltinamasis neatlygino nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir nėra pagrindo manyti, kad jis šį įsipareigojimą įvykdys.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą civilinį ieškinį iš dalies ir priteisdamas 100 Eur nepagrįstai nurodė, kad mažametei sukeltas skausmas buvo trumpalaikis. R. K. parodė, kad po smūgio laikraščiu jai skaudėjo iki pat kol ji nuėjo į dailės būrelį. Apie tai, kad jai skaudėjo patvirtino ir liudytoja U. P. Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusiosios skruostas po smūgio paraudo, kas rodo, jog fizinis skausmas buvo intensyvus. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo padaryta nedidelė neturtinė žala, nes liekamieji patirto fizinio skausmo padariniai gali paaiškėti tik ateityje. Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio 3 dalyje neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, todėl apylinkės teismo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo, proporcingumo principų.
2.3. Apylinkės teismas nepagrįstai iš A. S. nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. naudai priteisė tik 500 Eur atstovavimo išlaidų, kai realios patirtos išlaidos yra 1300 Eur. Nesutiktina, kad A. S. turtinė padėtis gali būti laikytina tokia sunkia, kad jis negalėtų padengti nukentėjusiosios ir jos atstovo pagal įstatymą patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, šioms išlaidoms sumokėti gali būti nurodytas ilgesnis terminas arba jos išdėstytos dalimis, tačiau teismas šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Taip pat pažymėtina, kad jei A. S. gera valia būtų atsiprašęs ir savanoriškai atlyginęs padarytą žalą nukentėjusiajai nebūtų buvę priežasčių naudotis advokato teisine pagalba rengiant civilinį ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįstai priteista tik dalis prašytų atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. gynėja advokatė A. Zaburienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
3.1. Visos sąlygos, leidžiančios A. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, buvo įvykdytos. Jau ikiteisminio tyrimo metu A. S. prisipažino, kad per pusę sulenktu laikraščiu sudavė nukentėjusiajai R. K. per kairės pusės skruostą, o teismo posėdžio metu visiškai savo kaltę pripažino. Kad A. S. gailisi dėl šio savo elgesio, patvirtina tai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog galėjo tuo laikraščiu ir nešmėstelėti. Bylos nagrinėjimo metu teisiamasis labai neigiamai ir kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi, kad nesugebėjo susivaldyti ir sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą, atsiprašė nukentėjusiosios tėvų. Todėl skundo argumentas, kad A. S. tik formaliai pripažįsta savo kaltę ir gailisi nenuoširdžiai yra visiškai nepagrįstas.
3.2. Teismas visiškai pagrįstai pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiosios elgesį. Kaip nurodė liudytojomis apklaustos bibliotekos darbuotojos, vaikai, tarp jų ir nukentėjusioji R. K., buvo neramūs, triukšmavo, neklausė įspėjimų ir taip vyksta nuolat, o A. S. parodė, kad mergaitė, kuri sėdėjo prie vidurinio kompiuterio, kaip vėliau sužinojo – R. K., pažiūrėjo į jį žeminančiu, niekinančiu žvilgsiu ir ruošėsi kažką jam sakyti. Tad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad būtent R. K. elgesys kaltinamojo atžvilgiu buvo netinkamas, nepagarbus ir provokuojantis.
3.3. Nėra pagrindo netikėti, kad kaltinamasis atlygins padarytą žalą. Visų pirma, civilinis ieškinys byloje atsirado prieš mėnesį iki bylos nagrinėjimo teisme. Civiliniu ieškiniu pareiškus reikalavimą dėl 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, suprantamas kaltinamojo noras, kad neturtinės žalos dydį objektyviai nustatytų teismas. Priteistos žalos atlyginimą užtikrina tai, kad kaltinamasis kiekvieną mėnesį gauna senatvės pensiją, iš kurios ir sumokėtų teismo priteistas sumas.
3.4. A. S. neginčija, kad nukentėjusioji R. K. patyrė neturtinę žalą, tačiau nesutinka, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai net 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, civiliniai ieškiniai dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo reiškiami gana retai. Priteistinų neturtinių žalų dydžiai siekia nuo 150 iki 2000 Eur. Teismas sprendimą sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį grindė tiek teismų praktika, tiek vertindamas visą bylos medžiagą, kilusias (šiuo atveju - nekilusias) pasekmes, o ne kaltinamojo sunkią turtinę padėtį. Tad apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra visiškai nepagrįstas.
3.5. Teismas, sumažindamas nuo 1300 Eur iki 500 Eur nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą L. K. už atstovavimą advokatui sumokėtas priteistinas lėšas, pagrįstai atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, kad vienintelės kaltinamojo pajamos yra kas mėnesį gaunama 470 Eur dydžio senatvės pensija, jokių kitų pajamų ar turto, kurį pardavęs galėtų pagerinti savo turtinę padėtį, kaltinamasis neturi. Be to, kaltinamasis teisiamas už nusikalstamą veiką, kurios padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios ir jos draugų elgesys ir byla balansuoja ant mažareikšmiškumo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. S. kaltu ir paskirti jam baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę. Taip pat patenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi - priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. naudai l 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš A. S. nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą naudai visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesuose turėtas advokato išlaidas - 1600 Eur. Taigi teisėjų kolegija nutartyje pasisako būtent šiais esminiais apeliacinio skundo klausimais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
8. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
9. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo A. S. atžvilgiu, apygardos teismo vertinimu, tinkamai įvertino BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse įtvirtintų, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sąlygų buvimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra senatvės pensininkas, pragyvena iš 470 Eur pensijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, todėl tai apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dar neatlygino, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežinojo, kad turi iš anksto tai padaryti, ir patikino, jog teismo priteistą civilinį ieškinį atlygins. Visi šie duomenys leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad A. S. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nors nukentėjusiosios R. K. atstovas pagal įstatymą L. K. ir jo įgaliotas atstovas advokatas D. Lengvinas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nebuvo įgyvendintos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos sąlygos, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
13.Teismų praktikoje, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga - visiškas kaltės pripažinimas, konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama BK 40 straipsnio taikymo sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu, besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017).
14.Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje A. S. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei R. K., pastarasis nors ir nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, o ne visiškai, tačiau davė parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes – kad vieną kartą laikraščiu sudavė mažametei per kairį skruostą. Taip pat jau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas savo elgesį įvertino kritiškai, nurodydamas, kad „galėjau tuo laikraščiu ir nešmėstelti“ (t. 1, b. l. 162). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. kaltu prisipažino visiškai, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sudavė vaikui laikraščiu per veidą, pasižadėjo, kad ateityje tokių dalykų nenutiks, su nukentėjusiosios atstovais nebendravo, bet išreiškė norą jų atsiprašyti, nurodė, kad nežinojo, jog reikia iš anksto atsiprašyti, nes niekada nėra turėjęs reikalų su policija (t. 2, b. l. 93-94). Apie tai, kad A. S. pergyvena dėl to, ką padarė teismo posėdžio metu patvirtino ir teismo pripažinta laiduotoja B. P. (t. 2, b. l. 95).
15. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. parodymai apie sudavimą laikraščiu mažametei R. K. per kairį skruostą viso proceso metu buvo nuoseklūs, juose jis pripažino visas esmines nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir dėl to išreiškė nuoširdų gailestį, t. y. tokį savo elgesį vertino itin kritiškai ir neigiamai. Apygardos teismo vertinimu, A. S. prisipažinimas buvo savanoriškas, nes apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes jis teisingus parodymus davė viso proceso metu, o ne po bylos medžiagos pagarsinimo teisme. Be to, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas išsamiai aptarė A. S. duotus parodymus ir konstatavo, kad jie atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad A. S. duodamas parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bandė pateisinti savo nusikalstamus veiksmus nepagarbiu mažamečių elgesiu, nes kaip nurodyta pirmiau, aptariama BK 40 straipsnio taikymo sąlyga neapima reikalavimo asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo ar kitų proceso dalyvių nurodytomis aplinkybėmis ar situacijos vertinimu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
16. Apeliaciniame skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, kad nuteistasis neįvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų – visiškai ar bent iš dalies neatlygino padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys ateityje. Teismų praktikoje nurodoma, kad žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010).
17.Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir, jais remdamasis, teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra įvykdyti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto reikalavimai. Kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nors A. S. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dar neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežinojo, kad turi iš anksto tai padaryti, ir patikino, jog teismo priteistą civilinį ieškinį atlygins. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad mažametė R. K. būtų patyrusi turtinę ar fizinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, todėl A. S. neturėjo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas tik 2024 m. vasario 27 d., t. y. jau po to kai baudžiamojo byla buvo perduota nagrinėti apylinkės teismui (t. 2, b. l. 67, 72-74). Todėl pirmosios instancijos teismo metu A. S. išsakytas įsipareigojimas atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, vertinant kartu su duomenimis, kad A. S. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, teigiamai aplinkinių vertinamas, gauna senatvės pensiją, apygardos teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad jis visiškai atlygins teismo priteistą neturtinę žala nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato D. Lengvino argumentai, kad nėra pagrindo manyti, jog A. S. ketinimai atlyginti teismo priteistą žalą yra realūs, laikytini deklaratyviais ir objektyvia bylos medžiaga nepagrįstais teiginiais.
18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to apeliacinės instancijos teismas, skunde išdėstytais motyvais, neturi pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalies.
Dėl civilinio ieškinio
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą ir jo įgaliotas atstovas apeliaciniu skundu prašo priteisti iš A. S. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai, motyvuodami skundą tuo, kad mažametei sukeltas fizinis skausmas buvo intensyvus, liekamieji patirto fizinio skausmo padariniai gali paaiškėti tik ateityje.
20.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
21.Teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymo, priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.
22.Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai R. K. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad po smūgio laikraščiu jai skaudėjo, dėl įvykio jautėsi liūdna ir pikta (t. 1, b. l. 64-66). U. P. patvirtino, kad R. K. jai sakė, kad truputį skauda įtrenktą vietą (t. 1, b. l. 119). Įvykę matęs D. M. parodė, kad po trinktelėjimo mergaitei paraudonavo žandas (t. 1, b. l. 133). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio ji patyrė gėdą, jai buvo liūdna ir pikta. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nustatant iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. atlygintiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, privalo būti įvertinami ne tik A. S. nusikalstamais veiksmais sukeltas emocinis potyris, tačiau ir liekamasis ryšys. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. nukentėjusiajai priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas joks sveikatos sutrikdymas, o objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, nukentėjusiosios atstovai nepateikė (nėra objektyvių duomenų apie tai, kad R. K. lankėsi pas medikus, psichologus, dėl šio įvykio vartojo atitinkamus medikamentus), laikytinas pakankamu. Pažymėtina ir tai, kad fizinis skausmas buvo sukeltas iš esmės nepavojingu daiktu – laikraščiu, vienu neintensyviu, trumpalaikiu veiksmu, apie patirtą fizinį skausmą mažametė nepranešė nei bibliotekoje tuo metu buvusioms darbuotojams, nei dailės būrelio mokytojai, nei tėvams, po įvykio nuėjo į dailės būrelį, o vakare į koncertą, kas rodo, kad dėl patirtų išgyvenimų nebuvo sutrikdyta jos įprastinė veikla. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liekamieji patirto fizinio skausmo padariniai gali paaiškėti tik ateityje, tačiau apygardos teismo vertinimu, tai yra hipotetiniai spėjimai, neparemti faktinėmis aplinkybėmis, kuriais negalima vadovautis. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja ne tik nukentėjusiosios interesai gauti kompensaciją už patirtus išgyvenimus, bet ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesai, kad iš jo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui, pavojingumui ir turtinei padėčiai bei atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ne tik į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, už kurį, patenkinus BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pensininkas, gaunantis senatvės pensiją, tačiau ir į nusikalstamų veiksmų motyvus – A. S. padarytos veikos padarymui esminės įtakos turėjo nepagarbus nukentėjusiosios ir jos draugų elgesys. Nors šios aplinkybės A. S. nusikalstamų veiksmų pavojingumo išskirtinai nemažina, visgi yra reikšmingos, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam.
23.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu, nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes bei paisydamas teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, pagrįstai neturtinės žalos reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. nukentėjusiajai R. K.priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, toks žalos dydis, apygardos teismo vertinimu, atitinka nukentėjusiai padarytos neturinės žalos piniginę satisfakciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš A. S. nukentėjusiosios R. K. ir jos atstovo pagal įstatymą naudai visas turėtas išlaidas (1300 Eur) advokato paslaugoms apmokėti bei 300 Eur išlaidas apeliaciniame procese apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.
25.BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
26.Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį turi būti motyvuotas.
27. Į bylą buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą L. K. už atstovavimą advokatui sumokėjo 1 300 eurų (t. 2, b. l. 89-90). Advokatas D. Lengvinas pateikė išlaidų, advokato paslaugoms apmokėti, detalizaciją (t. 2, b. l. 88), į kurią pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų pagrįstumo, atsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu nori atkreipti dėmesį, kad ši baudžiamoji byla nėra nei didelė, nei sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamasis posėdis truko 1 val. 43 min., baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį. Bylos duomenimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. yra pensininkas, daugiau jokių pajamų, išskyrus kas mėnesį gaunamą 446 Eur senatvės pensiją ir 38,23 Eur Sodros išmoką, negauna, nekilnojamojo turto neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš A. S. nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą L. K. naudai priteisdamas atstovavimo išlaidas, jas sumažino iki 500 Eur.
28.BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Kadangi apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgaliotojo atstovo advokato D. Lengvino apeliacinis skundas atmetamas, todėl prašymas dėl advokato išlaidų apeliaciniam skundui surašyti priteisimo, netenkinamas ir patirtos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. ir jo įgalioto atstovo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti.
Atmesti nukentėjusiosios R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.