Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2023 m. lapkričio 8 d., apie 16.40 val., Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, adresu Liepų g. 3A, Vėžaičių mstl., Klaipėdos r., tyčia vieną kartą laikraščiu sudavė mažametei R. K., gim. (duomenys neskelbtini), per kairį skruostą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. S. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Kaltinamojo kaltę įrodo jo paties parodymai, nukentėjusiosios mažametės įstatyminio atstovo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota informacija.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo draugė B. P. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jai kaltinamąjį. Tiek teismo posėdžio metu parodė, tiek prašyme nurodė, jog ji su A. S. yra artimi draugai ir kaimynai, susitinka vos ne kasdien, jų santykiai labai geri, bendravimas yra atviras ir nuoširdus, jie vienas kitu pasitiki ir vienas kitam padeda. A. S. apibūdina kaip ramų, labai gerą, geros širdies žmogų, kuris rūpinasi savo dukterėčios mergaite. Nurodė, jog po įvykio A. S. pats ant savęs pyko ir save kaltino, labai išgyvena dėl to, nepateisina savo tokio spontaniško, neapgalvoto elgesio. Mano, jog ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką A. S., jog šis daugiau nenusikalstų. Ji niekada nebuvo teista ar patraukta administracinėn atsakomybėn, yra pensininkė, gyvena tvarkingą, atsakingą ir sąžiningą gyvenimą, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojama tik teigiamai.

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš mažametę R. K.. Kaltinamasis anksčiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog administracine tvarka jis taip pat nėra baustas (2022 m. rugsėjo 9 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, tačiau procesinis sprendimas nebuvo priimtas). Kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, Juozo Lankučio bibliotekos Vėžaičių filialo, kur įvyko šis incidentas, darbuotojos apibūdino jį kaip išskirtinai mandagų, ramų, tvarkingą asmenį. A. S. yra senatvės pensininkas, pragyvena iš 470 Eur pensijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pozityvius šeiminius ryšius - gyvena kartu su dukterėčia ir jos šeima, pats padeda prižiūrėti jos vaikus; (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teismo posėdžio metu dalyvavusių mažametės nukentėjusiosios tėvų atsiprašė. Nors nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dar neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežinojo, kad turi iš anksto tai padaryti, ir patikino, jog teismo priteistą civilinį ieškinį atlygins. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. S. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi.

Nukentėjusiosios atstovai nesutiko, kad A. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir prašė teismą laikyti formaliu jo prisipažinimą, atsiprašymą ir gailėjimąsi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, bei įvertinti tai, kad jis per pusmetį nuo nusikalstamos veikos padarymo neieškojo kontakto su mažametės nukentėjusiosios tėvais, gyvenančiais tame pačiame miestelyje, ir neatlygino nei dalies mergaitei padarytos neturtinės žalos. Vis dėl to teismas, siekdamas kuo tinkamiau pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir išspręsti visus baudžiamosios atsakomybės uždavinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nėra linkęs sutikti su šių proceso dalyvių pozicija. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. S. veiksmas, už kurį jis yra teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, balansuoja ant mažareikšmiškumo baudžiamąja prasme ribos ir visiškai sulyginti šią situaciją kitomis tyčinio smurtavimo prieš vaikus situacijomis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už ją taikymo būtinumo klausimą konkrečiam kaltinamajam, būtų neteisinga. Pažymėtina, kad kaltinamasis išties pripažino pasielgęs netinkamai, išreiškė dėl to gailestį ir atsiprašė nukentėjusiosios tėvų, nors moraliai ir pats jautėsi bei tebesijaučia įskaudintas ir pažemintas netinkamo vaikų, tarp kurių buvo ir nukentėjusioji, elgesio viešoje vietoje, už kurį jo – garbingo amžiaus padoraus visuomenės nario – niekas neatsiprašė ir garantijų, kad į tokį elgesį bus drausminamai reaguojama, nedavė. A. S. padarytas neteisėtas veiksmas- sudavimas nukentėjusiajai per veidą laikraščiu – nepaliko jai jokių sužalojimų ir nesukėlė jai didesnio fizinio skausmo, nesutrukdė mergaitės dienotvarkės ir jos šeimos vakaro planų, tik pritildė bibliotekoje triukšmavusius ją ir jos draugus, iki tol negerbusius kitų bibliotekos lankytojų bei nepaisiusius nei bibliotekos darbuotojų žodinių, nei rašytinių prašymų elgtis tinkamai. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiosios elgesį bei sprendžia, kad už tokiomis aplinkybėmis ir tokio pavojingumo padarytą nusikalstamą veiką skirti šiam kaltinamajam kriminalinę bausmę būtų akivaizdžiai neproporcinga ir nepadėtų reikiamai įgyvendinti baudžiamosios politikos tikslų. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, A. S. atleidimas už jo padarytą veiksmą nuo baudžiamosios atsakomybės ne reabilituojančiu pagrindu, o pagal kitos padorios to paties miestelio gyventojos laidavimą bus pati tinkamiausia ir adekvačiausia šio bylos baigtis. Posėdžio metu teismas įsitikino, kad kaltinamasis suprato pasielgęs netinkamai ir įsipareigojo ateityje taip nebesielgti, įsipareigojo atlyginti tokią žalą, kokia teismo iš jo bus priteista nukentėjusiajai, o siūloma laiduotoja pasitarnaus jam ir visuomenei kaip asmuo, atsakomybė prieš kurį papildomai paskatins A. S. visa tai išpildyti. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos B. P. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas nustatytinas be užstato, nes, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad ir be to senyvame amžiuje pirmą kartą suklydęs A. S. padarys ir jau padarė reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir nebenusikals.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios R. K. atstovas pagal įstatymą L. K. pareiškė civilį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. S. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti patirtas 1 300 Eur proceso (advokato pagalbos apmokėjimo) išlaidas. Neturtinė žala grindžiama tuo, jog nukentėjusioji yra mažametė, prieš ją buvo panaudotas nepažįstamo asmens fizinis smurtas viešoje vietoje, tai matant kitiems vaikams; kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, padaryti nevaldant pykčio, pavojingi – byloje neginčytinai nustatyta, kad A. S. sudavė nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą; nusikalstama veika padaryta tam pasitelkiant įrankį – susuktą laikraštį; tik laimingo atsitiktinumo dėka sunkesnių padarinių buvo išvengta; dėl tokių kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir neigiamas emocijas, orumo pažeidimą, stresą, nervinę įtampą ir kitus nepatogumus (po įvykio jautėsi liūdna ir pikta, patyrė tam tikrą šoką; tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nukentėjusiosios dailės mokytoja N. J. patvirtino, jog nukentėjusioji atrodė šiek tiek liūdnesnė; namuose ji nesišypsojo). Nors liekamieji reiškiniai nukentėjusiosios sveikatai nesukelti, tačiau toks smurtas neišvengiamai turės liekamųjų padarinių jos psichologinei sveikatai, ribos mergaitės lankymąsi bibliotekoje, todėl sumažins jos galimybes gauti įvairią informaciją vyresniame mokykliniame amžiuje ir studijų metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai mažametei R. K., teismas įvertina tai, kad dėl kaltinamojo A. S. atlikto vieno tyčinio smurtinio pobūdžio veiksmo R. K. buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, tačiau objektyvių sužalojimų nenustatyta, nei stacionariai, nei ambulatoriškai mažametė nukentėjusioji gydoma nebuvo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirto fizinio skausmo mažametė nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Antra vertus, duomenų, kad mergaitei dėl to būtų prireikę specialistų – psichologų, medikų – pagalbos, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, jog vaikas būtų patyręs ugdymosi, bendravimo su kitais suaugusiaisiais ar bendraamžiais sunkumų, būtų praleidęs pamokas, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kas rodytų, jog buvo sutrikdyta įprasta jo dienotvarkė, ritmas, pažeista įprasta vystymosi eiga. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji po įvykio, kaip ir buvo numatyta jos dienotvarkėje, nuėjo į dailės būrelį, tik iš jo buvo pranešimą apie šį įvykį gavusio tėvo pasiimta galbūt anksčiau, o po jo - su tėvais į koncertą. Iš viso to spręstina, kad neatitaisomų ar ilgalaikių neigiamų pasekmių R. K. emocinei ir fizinei sveikatai A. S. veiksmai nesukėlė ir nėra jokio pagrindo daryti prielaidoms, kad mergaitė nuo šiol bijos visų senyvo amžiaus vyrų ar lankytis bibliotekose ir t.t. Teismas turi atsižvelgti ir į jau pripažintą šioje byloje aplinkybę, kad šios kaltinamojo padarytos veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kurio netinkamumą ji, net ir būdama mažametė, ir pati suprato ar bent, tinkamai auklėjama, turėjo suprasti. Laikantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, paisant teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, neturtinės žalos reikalavimą tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistina 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą L. K. už atstovavimą advokatui sumokėjo 1 300 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, tačiau teismas, spręsdamas dėl jų priteisimo, turi atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. S. yra senatvės pensininkas, vienintelės jo gaunamos pajamos – 470 Eur dydžio senatvės pensija, nei kitų pajamų, nei nekilnojamojo turto jis neturi. Kaltinamasis yra teisiamas už nusikalstamą veiką, kurios padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios ir jos draugų elgesys ir kuri, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, balansuoja ant mažareikšmiškumo ribos. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš A. S. nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą L. K. naudai priteistina dalis prašomų atstovavimo išlaidų – 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. S. laiduotoja paskirti B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti A. S., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios mažametės R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. S. 100 (vieną šimtą) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiosios mažametės R. K. atstovo pagal įstatymą L. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus) Eur atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus laikraščius „Klaipėda“ ir „Banga“, supakuotus į paketą Nr. 614624, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; voką su dviem skaitmeninėmis laikmenomis su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.