- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-60-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02155-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- E. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) M. V. ir (atsakovės) E. K. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį ir atsakovės E. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas M. V. ieškiniu pateikė reikalavimus atsakovei E. K. : šalių vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama atsakove E. K.; priteisti iš jo, ieškovo, sūnaus A. V. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis įmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę E. K.; nustatyti ieškovo M. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. bendravimo tvarką:
iki vaikui sueis 10 mėnesių, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja su Skyriaus paskirta socialinės darbuotojos priežiūra, po vieną valandą trisdešimt minučių (nuo 15.30 val. iki 17.00 val.), vieną kartą savaitėje be atsakovės motinos E. A. dalyvavimo, vaiko gyvenamojoje vietoje Skyriaus patalpose (krizių centre); A. V. suėjus 10 mėnesių, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja vieną kartą per savaitę 2 valandas be atsakovės ir jos motinos E. A. priežiūros, vaiko gyvenamojoje vietoje, ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val.; A. V. suėjus vieneriems metams, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja vieną kartą per savaitę ketvirtadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. be atsakovės ir jos motinos E. A. priežiūros, vaiko gyvenamojoje vietoje su teise sūnų parsivežti pas ieškovą (tėvą) į jo gyvenamąją vietą; A. V. suėjus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ieškovas su vaiku bendrauja vieną kartą per savaitę, vaiką vienai parai, jį pasiimant iki 11 val. ir parsivežant pas ieškovą į namus ir parvežant vaiką sekančią dieną iki 13 val. į jo gyvenamąją vietą; A. V. suėjus dvejiems metams, ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant sūnų 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)); ieškovas su vaiku, jam suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 mėnesį; ieškovas su vaiku gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su atsakove; ieškovui pareikalavus, atsakovė nekliudo ieškovui dalyvauti visuose vaiko gyvenimo įvykiuose, nekliudo gauti informacijos apie sūnaus ugdymą ugdymo įstaigose; atsakovė praneša ieškovui apie bet kokius susirinkimus, šventes ir kitus renginius, vaiko ugdymo įstaigose, taip pat kokias ugdymo įstaigas ir nuo kada pradeda lankyti, nurodo būtinų priemonių poreikį vaiko ugdymui; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vienas vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogas leidžia su atsakove, kitas su ieškovu; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove kurį laiką buvo pora ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V.. Dėl atsakovės motinos kišimosi į jų santykius, draugystė nutrūko. Gimus sūnui, atsakovė sistemingai ėmė tyčia piktybiškai ieškovui sudarinėti įvairias kliūtis matytis su vaiku, nuolatos jį žemino, dėl ko susitikimai su vaiku tapo nebepakeliami. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) ėmus tarpininkauti, jis sūnų gali matyti kartą į savaitę ir tik skyriaus patalpose. Atsakovei vėl ieškant įvairių dingsčių apsunkinti jo bendravimą su sūnumi, ieškovas negali, nekeliant jam neigiamų emocijų, matytis su vaiku, tinkamai vykdyti tėvo pareigų. Dėl amžiaus vaikui yra būtinas buvimas su mama, todėl atsižvelgiant į sūnaus interesus, jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 400 Eur. Ši suma mažintina valstybės mokomos išmokos vaikui dydžiu, t. y. 80,50 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką kuri užtikrintų maksimalų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdžio metu, ieškovas bendravimo tvarkos su vaiku iki jam sueis vieneri metai ir šeši mėnesiai nustatymo atsisakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad niekada nedarė kliūčių ieškovui matytis su vaiku. Dėl ieškovo nesupratimo bei socialinių įgūdžių stokos, jis nesuvokia sūnaus dienos režimo. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro organizuojamame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau pats ieškovas nesilaiko posėdžio metu patvirtintos vaiko lankymo tvarkos ir atsisako dalyvauti susitikimuose gamtoje ir vaiką telanko kas antrą savaitę. Ieškovas niekada nerodo jokio susidomėjimo ar rūpesčio sūnaus atžvilgiu. 2022 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grasino susidorojimu ir vaiko netekimu. 2022 m. rugsėjo 9 d. išstūmė naujagimio vežimėlį į važiuojamąją gatvės dalį, dėl ko pašlijo jos ir vaiko sveikata. Dėl minėtų įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Vaiko išlaikymui reikalinga nuo 900 Eur iki 1000 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui (100 Eur), aprangai (150 Eur), lavinimo priemonėms (100 Eur), higienos prekėms (250 Eur), vaistams ir vitaminams (30 Eur), masažams/mankštoms, edukaciniams užsiėmimams (70 Eur), būsto išlaikymo (100 Eur), namų apyvokos daiktams (200 Eur), kitos nenumatytos išlaidos (50 Eur). Nurodo, kad ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „A.“ savininkas, direktorius, jo realiai gaunamos pajamos yra didelės, todėl iš jo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki sūnaus pilnametystės.
4. Atsakovė E. K. priešieškiniu pateikė reikalavimus: nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su atsakove E. K.; priteisti iš ieškovo M. V. sūnaus A. V. išlaikymą po 450,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo vaiko gimimo iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; nustatyti, kad E. K. sūnaus išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise; nustatyti tėvo, M. V. ir nepilnamečio sūnaus A. V. bendravimo tvarką: iki vaikui sueis 24 mėnesiai, ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.30 valandos iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį sekmadienį nuo 9.00 val., iki 13.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); A. V. suėjus 24 mėnesiams ir nebemaitinant vaiko motinos pienu, ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.30 valandos iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį sekmadienį nuo 9.00 val., iki 13.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); A. V. suėjus 5 metams, ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 10.00 val., iki sekančios dienos sekmadienio 18.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); ieškovas, M. V., suėjus vaikui A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku lyginiais metais bendrauja Šv. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 16.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 16.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 valandą ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; ieškovas, M. V., su vaiku A. V., jam suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti liepos trečiąją savaitę ir rugpjūčio trečiąją savaitę vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 7 (septynias) dienų iš eilės; ieškovas, M. V., su vaiku A. V. gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su atsakove E. K. ir tai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė vaiko A. V. gyvenamąją vietą su jo motina E. K., jos gyvenamojoje vietoje; priėmė ieškovo M. V. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką iki jam sueis vieneri metai ir šeši mėnesiai ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė A. V. bendravimo tvarką su ieškovu M. V. tokiomis sąlygomis:
- iki vaikui sueis vieneri metai ir devyni mėnesiai nustatytina, kad ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini); Kai vaikui sueis dveji metai tėvas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 valandos iki 19.30 val. susitinkant (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą;
- kai vaikui sueis dveji metai ir vienas mėnuo nustatytina analogiška bendravimo tvarka, kaip ir esant dvejiems metams, tik nustatant ieškovui galimybę, bet kurią savaitės dieną tiek nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir/arba pasiimti iš jos parvežant į jo gyvenamąją vietą įpareigojant atsakovę sudaryti galimybę ne mažiau nei pusę valandos pabendrauti vaikui su ieškovu;
- kai vaikui sueis dveji metai ir du mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą; Kai vaikui sueis dveji metai ir trys mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 17.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą;
- kai vaikui sueis dveji metai ir šeši mėnesiai tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 11 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini));
- kai vaikui sueis dveji metai ir devyneri mėnesiai tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini));
- kai vaikui sueis trys metai, tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką penktadienį 19 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini));
- kai vaikui sueis treji metai ir keturi mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų, papildant vaiko paėmimu šeštadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ne vėliau kaip sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini));
- kai vaikui sueis treji metai ir septyneri mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų ir vienos paros praleidimą kartu savaitgalį pakeičiant dviejų savaitgalių praleidimą kartu, paimant vaiką penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), abu tėvai tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai;
- Ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, o lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį; Ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), o nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį; Ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį;
- Ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penkeri metai, praleidžia savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), jeigu gimtadienis sueina darbo dieną ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val., o jeigu gimtadienis yra savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką;
- Ieškovas vaikui suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės liepos pirmąją pusę ir rugpjūčio antrąją pusę; Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vienas rudens, žiemos, pavasario atostogas leidžia su atsakove, o kitas su ieškovu; Ieškovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteistina po 364 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės priešieškinio teisme pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina atsakovė.
6. Teismas, nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir byloje nesant duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi ar prižiūrėtų vaiką, nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina atsakove E. K..
7. Teismas vertindamas aplinkybes, kad ieškovas su atsakove po vaiko gimimo kartu negyveno, konstatavo, kad ieškovo ryšys ir įgūdžiai nėra taip susiformavę, kaip tėvams gyvenant kartu. Ieškovui siekiant pasiimti vaiką ilgesniam laikui į savo gyvenamąją aplinką būtina su vaiku užmegzti ryšį ir suformuoti įgūdžius, kurie reikalingi prižiūrint vaiką ilgesnį laiką. Dėl to iki vaikui sueis vieneri metai ir devyni mėnesiai teismas nustatė, kad ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant (duomenys neskelbtini) krizių centre, susitikimų kambaryje. Ši vieta parinkta įvertinus ypatingai konfliktiškus santykius, kurie susiklostė tarp šalių, todėl parinkus susitikimų vietą, kaip prašė atsakovė jos namuose be socialinių darbuotojų, nebūtų užtikrinta saugi vaikui aplinka dėl nuolatinių konfliktų tarp šalių.
8. Teismas konstatavo, kad vaiko interesus atitiks neutrali susitikimų aplinka, kurioje didžiąją laiko dalį ieškovas turės galimybę praleisti vienas su vaiku, taip ne tik kurdamas emocinį ryšį ir santykius su juo, bet ir eliminuojant konfliktų tikimybę tarp šalių sukuriant vaikui psichologiškai saugią aplinką. Bendravimo tvarka parenkama atsižvelgiant ne į tėvų ar vieno iš jų interesus, o į vaiko interesus. Konfliktai, psichologinė įtampa ir stresinės situacijos, kurios vyrauja susitikimo su vaiku metu neabejotinai kenkia vaikui, tokių situacijų paskyrus susitikimus atsakovės gyvenamojoje vietoje tik padaugėtų, jos taptų nevaldomos ir ieškovo susitikimai su vaiku iš esmės taptų neįmanomi bei padarytų nepataisomą žalą vaikui.
9. Teismas vertino, kad teismo nustatyta tvarka vis ilginant susitikimus, suformuos glaudesnį ryšį tarp vaiko ir tėvo, vaikas prie jo pripras, palaipsniui identifikuos kaip jam artimą asmenį ir tai padės palaipsniui pereiti prie pasilikimų su tėvu nakčiai. Atsakovės priešieškinyje nurodoma tvarka, kai vaikui suteikiama galimybė pasilikti nakčiai pas tėvą sulaukus tik penkerių metų yra neadekvati ir neatitinkanti nei vaiko, nei tėvo interesų, neužtikrina maksimalaus bendravimo su vaiku atsižvelgiant į jo raidą ir amžiaus tarpsnius. Taip pat teismas, nustatydamas bendravimo tvarką konstatavo, kad ji negalioja vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), tą dieną abu tėvai turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai.
10. Teismas atsižvelgęs, kad šalims sutarus, kuriais poriniais ar neporiniais metais vaikas šventes praleidžia su vienu iš tėvų, tikslingai nustatė, kad per jas vaikas su vienu iš tėvų bendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį. Tais atvejais, kai švenčių diena sutaps su vaiko amžiumi, kai pagal bendravimo tvarką tėvas turi teisę vaiką pasiimti kelioms valandoms, jis tos tvarkos privalo laikytis ir atitinkamų švenčių dienomis tais metais, vaiką grąžinti mamai nustatytu laiku. Teismas tikslingai nustatė, kad per didžiąsias metų šventes ieškovas su vaiku bendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant atitinkamą vaiko amžiaus tarpsnį.
11. Teismas vertindamas šalių prašymus procesiniuose dokumentuose, nustatydamas bendravimo tvarką vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, pas kurį iš tėvų kiek laiko vaikas praleis per atostogas, atsižvelgė į kriterijų, kad numatoma tvarka atitiktų vaiko interesus, taip užtikrinant maksimalų bendravimą vaikui su tėvu, o pastarajam su vaiku.
12. Teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančius būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovės nurodomos išlaidos skiriant kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui yra nepagrįstos ir pernelyg didelės, konstatavo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra 560 Eur.
13. Teismas, įvertinęs šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, konstatavo, kad jų turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Pripažino, kad šiuo metu atsakovė augindama vaiką negali visavertiškai dalyvauti darbo santykiuose, o jos gaunamos išmokos nėra adekvačios ieškovo gaunamoms pajamoms iš darbo santykių, todėl sprendė, kad ieškovas turi ir privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma, kuri sudarytų 65 procentus viso reikalingo vaikui skirti išlaikymo dydžio, t. y. 364 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) M. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą, ir tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti, arba grąžinti civilinę bylą Nr. e2-369-1037/2023 nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad teismo parinkta ieškovo bendravimo tvarka su vaiku, kurio niekaip neįmanoma įgyvendinti tinkamai, kadangi teismo nustatytu laiku (duomenys neskelbtini) krizių centras apskritai nedirba, neišsprendė šalių ginčo, o tik dar labiau pagilino tarp šalių esančią konfliktinę situaciją, kurios iniciatorė faktiškai yra atsakovė. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo sprendimas dėl nustatytos ieškovo bendravimo tvarkos (duomenys neskelbtini) krizių centre bendravimo tvarkoje nurodytu laiku turėtų būti naikintinas, kaip prieštaraujantis bei pažeidžiantis tiek vaiko, tiek ieškovo teises bei interesus;
14.2. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu. Paaiškina, kad vaiko išlaikymui išlaidos preliminariai siekia iki 400 Eur per mėnesį, šią sumą sumažinus valstybės mokama 80,50 Eur suma, sūnaus išlaikymui ieškovas ir atsakovė turėtų skirti apie 160 Eur per mėnesį, kas bendroje sumoje sudaro 320 Eur. Ieškovas vaiko išlaikymui įskaitant Vyriausybės nustatytą indeksaciją, mėnesiniais periodiniais mokėjimais į atsakovės banko sąskaitą, vaiko išlaikymui moka 243,00 Eur. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis 2023 m. rugpjūčio 31 d. datai sudarė 638,41 Eur. Kokios gaunamos pajamos yra atsakovės, pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo, to nenurodė ir atsakovė, teismui pasiūlius pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, todėl ieškovo nuomone teismas nepagrįstai nustatė ieškovui mokėti išlaikymą didesne procentine išraiška (65 proc.);
14.3. Bylinėjimosi išlaidos, kurias pirmosios instancijos teismas šalis paliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas ginčijamu sprendimu tik formaliai nurodė, kad šalių reikalavimai patenkinti po 50 procentų, tačiau nemotyvavo būtent kokie ir kokia apimti reikalavimai šalių buvo patenkinti. Priešingai nei ginčijamu sprendimu nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovo reikalavimai tenkinti labiau didesne apimti nei atsakovės, todėl atitinkamai pirmos instancijos teismas turėjo pareigą paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, po ko taikyti patirtų išlaidų įskaitymą, o likusią dalį išlaidų priteisti vienai iš ginčo šalių.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. K. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nelogiška. Sūnui suėjus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams sūnų nori pasiimti kartą per savaitę vienai parai, o suėjus dvejiems metams ieškovas benori vaiką pasiimti tik kas antrą savaitę vienai parai. Tačiau esminis dalykas yra tėvo ir vaiko ryšis, ir kaip vaikas su juo jausis, kaip rūpinsis jo poreikiais, kai ir dabar neturi nuolat laiko artimiau pažinti savo vaiką. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, bei lygiateisiškumo principus;
Atsiliepimas
15.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu. Paaiškina, kad ieškovo atlyginimas neatspindi jo tikrosios turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Ieškovas nepateikė teismui gaunamų pajamų už visą laikotarpį, kai vyksta teisminis procesas, pateikė tik už 2023 metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius gautas pajamas. Ieškovas yra įmonės UAB „A.“ akcininkas, bei vadovas ir jis išsimoka dividendus, todėl ieškovo finansinė būklė yra gera, dėl ko jis turi galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui;
15.3. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodo, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai didesnės, nei atsakovės, ir tai galėjo įtakoti tai, kad ieškovo atstovas teikė teisines paslaugas ieškovui ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir ikiteisminių tyrimų metu bei dalyvaujant socialinių paslaugų centro organizuojamų atvejo vadybos posėdžių metu, kas nėra susiję su šios bylos išlaidomis. Pažymėjo, kad pats ieškovas nemotyvuoja, kuom remiantis laiko, kad būtent ieškovo reikalavimai tenkinti ir kokie reikalavimai tenkinti didesne dalimi, kaip jis tai įvertina.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, prašo nustatyti priešieškinyje nurodytą nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; tenkinti atsakovės priešieškinį ir iš ieškovo M. V., nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteisti po 364 Eur nuo nepilnamečio vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
16.1. Atsakovė nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo atsakovės priešieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.), atsakovės nuomone toks teismo sprendimas iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovė neginčija priteisto išlaikymo sumos dydžio, o ginčija laikotarpį, nuo kada priteisiamas vaiko išlaikymas. Atsakovė nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovės priešieškinio dalį ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo nuo gimimo;
16.2. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovė ne kartą siūlė ieškovui dažniau lankyti vaiką, be pašalinių asmenų, padėtį vaiką pamigdyti, pamaitinti, pažaisti, tačiau ieškovas tokius siūlymus priėmė kaip asmeninį įžeidimą, ne va tai pamokymas ko reikia jo sūnui, yra jo orumo žeminimas ir dėl šių aplinkybių per tokį ilgą laiko tarpą, ir nėra sukurtas šiltas emocinis ryšis su vaiku. Dėl ko atsakovės nuomone, teismo motyvai, kad suėjus nepilnamečiui vaikui dvejiems metams, tai yra mažiau nei po 9 mėnesių, tėvui ir vaikui bendraujant visiškai svetimoje aplinkoje - krizių centre, dalyvaujant įstaigos darbuotojams, yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti;
16.3. Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad iki vaikui sueis metai ir devyni mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., ir sekmadieniais nuo 9 iki 11 val., (išskyrus vaiko gimimo dieną - (duomenys neskelbtini)), nes pirmiausiai vaiko gimimo diena į šį laikotarpį nepatenka, o antra aplinkybė, kad nėra numatyta jokios bendravimo tvarkos nuo vaiko metų ir devynių mėnesių iki dviejų metų, o trečia aplinkybė – atsakovė nesutinka, kad susitikimai su nepilnamečiu vaiku vyktų (duomenys neskelbtini) krizių centre;
16.4. Teismas neleido šalims pasisakyti ar jie sutinka, kad susitikimai vyktų (duomenys neskelbtini) krizių centre. Atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) krizių centre vykdomas projektas „Pagalba skyrybas išgyvenančioms šeimoms“, projekto įgyvendinimo trukmė – 2023 m. gruodžio 31 d., ir šiai dienai nėra žinoma, ar projektas turės tęstinumą, tai yra ar jis veiks ir po 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas vis tiek nustatė šią susitikimo vietą ir po 2023 m. gruodžio 31 d. Pažymėjo, kad susitikimai šiame kambaryje vyksta pagal išankstinę registraciją ir visiškai neaišku, ar teismo nurodytu laikotarpiu, bus laisvas šis susitikimų kambarys. Kambaryje nėra vystymo stalo ir vonios kūdikiui nuprausti keičiant sauskelnes, nes susitikimai tikslingai organizuojami su didesniais vaikais. Taip pat nėra galimybės gaminti vaikui maistą, nėra maitinimo kėdutės jį maitinti, yra nurodyta, kad galimybė pašildyti maistą yra, tačiau mikrobangų krosnelėje pašildyto maisto kūdikiams duoti negalima;
16.5. Teismas peržengęs ieškinio ir priešieškinio ribas, iš esmės neatsižvelgė į mažamečio vaiko poreikius, sveikatos būklę, į tėvo siekį susikurti artimą ryšį su vaiku, kas apima ir tinkamą vaiko priežiūrą, kai atsiras galimybė su vaiku bendrauti ieškovo gyvenamojoje vietoje, nes tuo metu vaikas turėtų nenukrypti nuo dienotvarkės, miego režimo, lavinimo, žaidimų ir kt. įgūdžių, kurie šiuo metu formuojami atsakovės namuose ir ieškovas dar nėra su jais susipažinęs;
16.6. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad abu tėvai, turintys lygias teises, turėtų ir lygias galimybes bendrauti su vaiku savaitgaliais, švenčių ir gimtadienių dienomis. Tuo tarpu teismo nustatyta bendravimo tvarka visiškai šio principo neužtikrina ne tik lygių savaitgalių atžvilgių, bet ir vaiko mamos, atsakovės gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) laiko praleidimo, mamos dienos (pirmas gegužės sekmadienis), tokiu būdu nepagrįstai pažeistos atsakovės teisės;
16.7. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nustatyta teismo sprendimu bendravimo tvarka yra chaotiška. Nėra jokio konkretumo, tėvui (ieškovui) yra palikta laisvė nevykdyti teismo sprendimo. Bendravimo tvarka yra neadekvati ir švenčių atžvilgiu, dėl Naujųjų metų iš vis teismo sprendimas nepagrįstas, nėra numatytas laikas kada vaikas pasiimamas, kada grąžinamas.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. V. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovė priešieškiniu neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos iki priešieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovas vaiko išlaikymui nuo jo gimimo teikė po 200 Eur mėnesinėmis įmokomis į atsakovės banko sąskaitą. Vien tai, kad atsakovė 2022 m. gruodžio mėn. vaiko išlaikymui tariamai patiriamas išlaidas patyrė ir vaikui gimus, net nepateikiant tam jokių pagrįstų įrodymų, nesudaro jokio teisinio pagrindo teigti, kad 364 Eur dydžio išlaidos buvo būtinos ir protingos. Jei tokios išlaidos ir buvo patiriamos tai atsakovė materialiai yra pajėgi vaiko išlaikymui teikti didesnę dalį savo pajamų, kurių kaip nurodyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovė neatskleidė teismui;
17.2. Atsakovės apeliaciniu skundu reikalaujama nustatyt ieškovo bendravimo tvarka su vaiku yra ne tik, kad prieštaraujanti vaiko interesams bet ir ydinga. Pažymėtina, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra ne kartą nurodęs, kad atsakovė yra ūmaus būdo, linkusi konfliktuoti ieškovui bendraujant su vaiku, taip pat ieškant bet kokios dingsties apsunkinti ieškovo bendravimą su sūnumi;
17.3. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina ne tik lygių savaitgalių bet ir vaiko mamos (atsakovės) gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) laiko praleidimo, mamos dienos (pirmas gegužės sekmadienis), tokiu būdu nepagrįstai pažeistos atsakovės teisės. Pažymėtina, kad atsakovė su vaiku praleidžiamas laikas yra ženkliai didesnis. Ieškovas gyvena kitame mieste ir yra dirbantis. Vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove, su vaiku atsakovė bendrauja nepertraukiamai, be to ieškovas dėl objektyvių priežasčių pvz. darbo, ligos, kitų aplinkybių, kaip bus nustatyta bendravimo tvarkoje, tikėtina ne visada galės atvykti iš kito miesto, kuriame jis gyvena, savaitgaliais pabendrauti su vaiku. Todėl atsakovės apeliaciniu skundu nurodyti nuogąstavimai dėl tariamo jos teisių pažeidimų yra tik atsakovės subjektyvios nieko neparemtos prielaidos, siekiant sau kuo palankesnio teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurio tėvai yra ieškovas M. V. ir atsakovė E. K.. Nepilnamečio vaiko tėvai nėra susituokę, kaip pora kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Šalys procesiniuose dokumentuose sutaria tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina E. K.. Šalys nesutaria dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, ieškovas teikė reikalavimą priteisti 200 Eur sumą, o atsakovė prašė priteisti vaikui 450 Eur sumą periodinėmis įmokomis per mėnesį. Taip pat šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo prašė patvirtinti jų siūlomą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
21. Byloje taip pat pateikta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) išvada, kurioje nurodyta, kad skyrius neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove E. K., kuri turi sudariusi vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Skyrius nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą, kadangi skyriaus vertinimu toks išlaikymo dydis neatitinka geriausių vaiko interesų principo. Pažymima, kad nėra turimos informacijos, kad ieškovas turėtų kitų išlaikytinių, ar kad turėtų atitinkamų sveikatos problemų, kurios ribotų galimybę teikti vaikui didesnį išlaikymą. Institucijos nuomone, ieškovas gali bendrauti vienas su vaiku, atsižvelgdamas į jo dienos režimą, oro sąlygas, nedalyvaujant atsakovei ar darbuotojams, toks bendravimo būdas labiausiai padėtų megzti sūnaus ir tėvo ryšį. Skyrius sutinka, kad būtina nustatyti bendravimo tvarką, užtikrinti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą, tačiau bendravimas turi būti patogus ne pačiam ieškovui, o vaikui, didžiausias dėmesys skiriamas jo poreikiams, šiuo atveju itin atsižvelgiant į vaiko amžių.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Apeliantai kartu su apeliaciniais skundais pateikė naujus įrodymus. Apeliantas (ieškovas) pateikė AB (duomenys neskelbtini) banko raštą „Dėl informacijos pateikimo“ apie ieškovo sudarytą kredito sutartį, pagal kurią ieškovo įsiskolinimas yra 26 832,35 Eur, mėnesio įmoka yra 189,11 Eur. Apeliantė (atsakovė) pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centro raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir susitikimo kambario nuotraukas.
23. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateikti nauji įrodymai yra susiję su apeliacine tvarka vertinamu sprendimu, apeliacinio skundo argumentais ir reikšmingi sprendžiant dėl abiejų šalių ginčijamų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, apeliacinės instancijos teismas abiejų šalių pateikiamus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
24. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo priteisto išlaikymo dydžiu – periodinėmis išmokomis po 364 Eur, nurodo, kad galėtų teikti kas mėnesį po 243,00 Eur išlaikymą.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
27. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Vienas iš esminių apelianto (ieškovo) argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, ar bent lygia dalimi, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį bei patiriamas išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, bei nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamojo turto objektai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais argumentais, nes skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, ir nustatė, kad jų turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, kuri sudarytų 65 proc. viso reikalingo vaikui skirti išlaikymo dydžio, atsižvelgdamas į atsakovės ribotas galimybes dalyvauti darbo santykiuose. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu šalių nepilnametis vaikas buvo tik vienerių metų ir 2 mėnesių amžiaus, nelankantis jokios ugdymo įstaigos, atsakovė nedirba dėl vaiko amžiaus, gauna piniginę socialinę paramą ir turi atitinkamas socialines garantijas. Mažamečio šalių vaiko priežiūra ir auklėjimu iš esmės užsiima atsakovė, todėl jai tenka kasdieninio rūpinimosi vaiku našta, būtinųjų ir nenumatytų išlaidų jo iškilusiems poreikiams tenkinti. Visas šias aplinkybes ir abejones dėl ieškovo tikrųjų ketinimų teikti tinkamą išlaikymą vaikui, teisėjų kolegija vertina vaiko naudai ir konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi vaiko išlaikymo prievolėje.
29. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog apeliantas ( ieškovas) pateisina savo dabartinę finansinę situaciją mažu darbo užmokesčiu ir turimu įsiskolinimu pagal AB (duomenys neskelbtini) banko kredito sutartį, tačiau nepateikė duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis pirmosios instancijos teismo įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas yra darbingo amžiaus, turi įmonę, kurioje užima vadovaujančias pareigas, jo darbingumas nėra apribotas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, t. y. nėra pateikta duomenų, kad ieškovo nurodyti sveikatos sutrikimai būtų sąlygoję jo ribotą darbingumą, kad jis turėtų kitų išlaikytinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo turtinės padėties nepaneigia jo galimybių teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.
30. Be to pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistino iš ieškovo išlaikymo dydžio padarytos tiek atsižvelgiant į mažamečio vaiko poreikius, tiek ir įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui neatitinka jo poreikių ar ieškovo turtinės padėties, todėl šios šalies apeliacinis skundas atmestinas. Tačiau matyti, kad pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinio dalis dėl išlaikymo priteisimo šalių vaikui savo turiniu: „ Ieškovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteistina po 364 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės priešieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina atsakovė“ nėra pakankamai aiški, joje nenurodytas konkretus asmuo, privalantis mokėti išlaikymą bei asmuo, turintis uzufrukto teises naudoti vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Atsižvelgiant į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įprastai vartojamą veiksmažodžių bendratį ir vykdomojo rašto turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. kad su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis nurodoma pažodžiui, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą, nekeisdamas pirmos instancijos teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, patikslinti nurodytą rezoliucinę dalį, ją išdėstant tokia redakcija: „ Iš ieškovo M. V. nepilnamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 364 (tris šimtus šešiasdešimt keturis) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės E. K. priešieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti atsakovę E. K.“.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
32. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti išlaikymą šalių vaikui nuo atsakovės pateikto priešieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.), prašant išlaikymą priteisti nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)).
33. Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
34. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
35. Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio dalį ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojamo nuo nepilnamečio vaiko gimimo dienos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės (atsakovės) argumentais. Visų pirma, jau teiktame ieškinyje ieškovas nurodė aplinkybę, kad jis, gimus vaikui, kas mėnesį į atsakovės banko sąskaitą, periodinėmis įmokomis perveda 200 Eur vaiko išlaikymui lėšų, bei suformulavo reikalavimą priteisti jo vaiko išlaikymui būtent tokio dydžio periodines išmokas. Matyti, kad atsakovė tik kilus ginčui tarp šalių dėl prievolių vaikui, pateikė priešieškinį, tačiau juo neįrodinėjo, kad buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki priešieškinio teikimo dienos. Atsakovė formulavo vieną reikalavimą - priteisti išlaikymą vaikui po 450,00 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės, tuo pačiu nepaneigdama faktinės aplinkybės, kad ieškovas gera valia vykdė prievolę ir teikė išlaikymą kas mėnesį vaikui nuo jo gimimo.
36. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato bendrąją taisyklę, kad jeigu vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį, o nagrinėjamo ginčo atveju matyti, jog apeliantė (atsakovė), priešieškiniu neteikė reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotu konkrečiu dydžiu nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą, neįrodinėjo, kad nebuvo susitarimo tarp tėvų ir iš ieškovo gaunama 200 Eur suma nebuvo pakankama vaikui kas mėnesį išlaikyti. Iš esmės atsakovė tokį išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą suformulavo apeliaciniu skundu, nurodydama, kad sutikdama su pirmos instancijos teismo priteisto išlaikymo vaikui dydžiu (po 364 Eur kas mėnesį), ginčija tik laikotarpį, nuo kada priteistas išlaikymas vaikui. Tokios aplinkybės suponuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovės argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo buvimo ir teikti duomenys apie kasmėnesinius vaiko poreikius yra subjektyvūs bei prieštaringi, juos pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai ir iš dalies tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo, nenustatęs ginče, kad tėvas (ieškovas) netinkamai būtų vykdęs pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką iki atsakovės priešieškinio pateikimo. Pažymėtina, kad apeliantė (atsakovė) nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų apie tai, kad augindama mažametį vaiką nuo jo gimimo buvo patyrusi išimtinai dideles išlaikymo išlaidas, kad vaikui kūdikystės laikotarpiu dėl sveikatos būtų nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, kad jam buvo reikalingos kineziterapijos ar kitos su vaiko raidos sutrikimais susijusios medicininės procedūros, skirti medikamentai, taikomas specialus maitinimas ir pan. Taigi, byloje esant abiejų šalių patvirtintai aplinkybei, kad ieškovas nuo gimimo teikė išlaikymą vaikui po 200 Eur, ir vertinant tai, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog mažamečio vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui ji būtų patyrusi didesnes kasdienes išlaidas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal nustatytas byloje aplinkybes iš ieškovo nepriteisė išlaikymo vaikui įsiskolinimo, skaičiuojamo nuo vaiko gimimo iki atsakovės priešieškinio pateikimo, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir panaikinimo atmestini.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
37. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus tokio tėvo (motinos) bendravimas kenkia vaiko interesams.
39. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti užtikrintas kuo intensyvesnis skyrium gyvenančio tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku, jeigu tik nėra nustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių turėtų būti nustatomas tik minimalus bendravimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d, nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 30 punktas ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Nagrinėjamu ginčo atveju teismas nustatė savo nuožiūra bendravimo su vaiku tvarką, teikdamas prioritetą šalių mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. Tokią teismo diskrecijos teisę šeimos bylose numato Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio nuostatos. Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti, taikant adaptacinį periodą, tėvo bendravimo su vaiku vietą -VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centrą, argumentuodami, kad to šalių nebuvo prašyta, kad savaitgaliais VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centras nedirba, įstaigoje vykdomas projektas „Pagalba skyrybas išgyvenančioms šeimoms“, pasibaigus projekto įgyvendinimo trukmei – 2023 m. gruodžio 31 d., centras nebeteiks paslaugų, dėl ko bus neįmanoma organizuoti susitikimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantų argumentais. Iš apeliantės (atsakovės) pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centro rašto matyti, kad tėvų susitikimai organizuojami ir savaitgaliais, o projekto įgyvendinimo trukmė nors yra iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau centras tikisi, kad projektas turės tęstinumą, kitu atveju, įstaiga bandys užtikrinti galimybę ir toliau organizuoti susitikimus šeimoms iš kitų finansavimo šaltinių. Pažymėtina, kad abi šalys daug mėnesių nesutaria dėl bendravimo su mažamečiu vaiku sąlygų, o iš teismui pateiktos Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados matyti, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei taikoma atvejo šeimoje vadyba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ypatingai konfliktiškus santykius tarp šalių, parinko neutralią susitikimų vietą. Papildomai atsakovė, nesutikdama su teismo nustatyta bendravimo tvarka, nurodo, kad negali vaiko vežti į VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centrą dėl to, kad vaikas serga kinetoze, t. y. vežamas transporto priemone dėl supimo jis pradeda vemti. Pirmosios instancijos teismas vertino tą aplinkybę ir pažymėjo, kad atsakovės pridėta šeimos gydytojo pažyma bei išrašas iš sveikatos įstaigos programos tik apibūdina vaiko sveikatos būklę pagal motinos teiginius. Atsakovės argumentai dėl bendravimo tvarkos VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centre negalimumo esant tokiai vaiko ligai, kurios simptomai gali būti šalinami įprastų medikamentų pagalba bei kontroliuojami, teisėjų kolegijai taip pat kelia abejonių, todėl atmetami. Be to iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė gana subjektyviai vertina ir auginamo vaiko raidos etapus, nes savo nepritarimą teismo nustatytai tvarkai motyvuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centro patalpų nepritaikymu kūdikių maitinimui ir jų higienos užtikrinimui. Pažymėtina, kad remiantis visuotinai pripažintais vaikų raidos etapais, kurie sąlygoti ir medicininiais kriterijais, kūdikiais laikomi vaikai nuo 4 savaičių iki 1 metų amžiaus. Tuo tarpu šalių sūnus A. V. jau skundžiamo teismo sprendimo metu buvo daugiau nei 1 metų 2 mėnesių amžiaus, o apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jam sukako 1 metai 6 mėnesiai, todėl apeliantės argumentai apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centre nėra vystymo stalo, vonios kūdikiui nuprausti, keičiant sauskelnes, nėra maitinimo kėdutės ir kitų tinkamų kūdikiui maitinti sąlygų, laikytini deklaratyviais teiginiais, paremtais atsakovės subjektyvia nuomone apie jau gebančio savarankiškai valgyti ir judėti vaiko poreikių užtikrinimą. Atitinkamai ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie nesutikimą su teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku vieta VšĮ (duomenys neskelbtini) krizių centre taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, nes ieškovas irgi subjektyviai siekia tik jam priimtinos bendravimo su vaiku tvarkos, neatsižvelgiant į tai, kokia bendravimo vieta šiuo metu geriausia yra mažamečiui šalių vaikui. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko emocinei būklei kenkia besitęsiantis tėvų konfliktas, jų negebėjimas bendrai sukurti ramios vaikui aplinkos, ir kaip jau minėta, teismas šeimos bylose gali viršyti pareikštus šalių reikalavimus.
41. Apeliantė (atsakovė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo patvirtinta bendravimo tvarka, motyvuoja ir tuo, kad nors ieškovas lankė mažametį sūnų, dalyvaujant jai ir socialiniams darbuotojams, jis nesugebėjo sukurti artimo ryšio su vaiku, todėl atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad kai vaikui sueis metai ir devyni mėnesiai, tėvas su vaiku jau galės bendrauti du kartus per savaitę, o dar po trijų mėnesių, vaikas bus pripratęs prie tėvo, todėl tikslinga ilginti jų susitikimų laiką sekmadieniais. Taip pat atsakovė nesutinka dėl bendravimo su vaiku tvarkos per didžiąsias metų šventes, nurodydama, kad tokia nustatyta teismo tvarka neatitinka vaiko poreikių, bendravimo tvarka yra chaotiška. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
42. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymi, jog ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem tėvais, taip pat, kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo, gyvenančio skyrium, pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, ugdymu. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaiku turi būti vykdoma vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog augant vaikui pagal amžių nustatant dažnesnius susitikimus su tėvu darbo dienomis bei susitikimus savaitgaliais, ilginant susitikimų laiką, pažeis vaiko interesus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas bendravimo metu negali užtikrinti sūnui ramios aplinkos, režimo, stabilumo, palankaus psichologinio klimato. Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovas gyvena vienas bute, po remonto siekia įrengti gyvenamąsias patalpas pagal vaiko poreikius, turi vaiko maitinimo kėdutę, įvairių žaislų; tėvo gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikių tenkinimui. Institucijos išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kad ieškovas bendravimo metu negebėtų pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi, ar kad vaiko geriausius interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuomet ieškovui būtų ribojama teisė bendrauti su savo sūnumi.
44. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo laikotarpiu ieškovo gyvenimo būdas būtų netinkamas ar jis keltų realų pavojų vaikui. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliante, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra nepagrįsta ir chaotiška. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog ieškovas su sūnumi bendrauja palaipsniui, pagal vaiko amžių, taip pat teismas atsižvelgė į kiekvieno iš tėvų teisę praleisti didžiąsias metų šventes. Sutiktina tik su atsakovės argumentu, kad kai kurioms švenčių dienoms sutapus su tėvo susitikimų su sūnumi metu, prailgėja jo bendravimo laikas su vaiku, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad teismas, kai šalys negeba pačios savarankiškai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kai abiejų šalių pozicijos kardinaliai skiriasi, negali nustatyti tokią tvarką, kuri tenkintų tik vienos šalies interesus. Abu tėvai turi patys dėti visas įmanomas pastangas susitarti taikiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekdami nepažeisti vaiko interesų dėl asmeninių ambicijų. Pabrėžtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus T. T. sprendimas byloje D. and P. v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Ginčo atveju apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl ieškovui negalima palaipsniui, atsižvelgiant į vaiko amžių, didinti susitikimų skaičių, ilginti susitikimų laiką, bei praleisti kartu su sūnumi didžiąsias metų šventes atitinkamu laiku tam tikrą dieną, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje atsakovės argumentai nepagrįsti ir atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas šalis paliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų, pripažinus, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų. Apeliantas (ieškovas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tik formaliai nurodė, kad šalių reikalavimai patenkinti po 50 procentų, tačiau nemotyvavo būtent kokie ir kokia apimtimi reikalavimai šalių buvo patenkinti.
46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
47. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.
48. Įvertinus aplinkybes dėl ieškovo ieškinio pateikimo ir jo reikalavimų, atsakovės priešieškinio pateikimo, šalių procesinių dokumentų (dubliko, tripliko, atsiliepimų) pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė siekė nustatyti išlaikymo dydį ir bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo pažeistas teises nesudaro pagrindo abiejų šalių elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Byloje nėra duomenų, kad teisminio proceso metu šalys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Šalys nerado kompromiso dėl bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio ir ginčo neišsprendė dėl tarpusavio konfliktiškų santykių, todėl atsakomybė dėl teisminio proceso tenka tiek ieškovui, tiek atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė abiejų šalių elgesys. Šios nustatytos aplinkybės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sudaro pagrindą šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti šalims, nes abi šalys vienodai kaltos dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
49. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, kad byloje dėl pareikštų reikalavimų turinio ir pobūdžio neįmanoma nustatyti, kokia procentine išraiška proporcingai pareikštų reikalavimų dalis buvo tenkinta, o kuri atmesta. Tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami neturtiniai reikalavimai (bendravimo tvarka, išlaikymo dydis), nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai. Išties, nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė teikė bylos pagrindą sudarančius dokumentus, tikslino savo reikalavimus, tačiau dėl besitęsiančio konflikto ir negebėjimo sutarti šalims tarpusavyje esminės ginčo dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku aplinkybės byloje išliko, dėl ko teismas iš dalies tenkino tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nurodytą bendrą situacijos vertinimą, leidžia spręsti, kad ieškovo argumentas, kad ieškovo reikalavimai tenkinti labiau didesne apimtimi nei atsakovės nėra esminis argumentas, lėmęs byloje tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatymą. Visa tai, priešingai nei nurodoma pateiktame apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skirstė bylinėjimosi išlaidas ar netinkamai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas.
50. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra teismo diskrecijos teisė, kadangi abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims paliko jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. spalio 27 d. sprendimo dėl išlaikymo priteisimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti tokia redakcija:
„ Iš ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 364 (tris šimtus šešiasdešimt keturis) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti atsakovę E. K.“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.