- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e2-369-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02155-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- E. K.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Irmantaas Balčiūnas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
- 3.1.15Atsakovo pripažinimas ieškinio
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarko nustatymo ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarko nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. V. prašė A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama atsakove E. K.; priteisti iš jo, atsakovo, sūnaus A. V. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis įmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę E. K.; nustatyti ieškovo M. V. ir nepilnamečio vaiko A. V. bendravimo tvarką: iki vaikui sueis 10 mėnesių, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja su Skyriaus paskirta socialinės darbuotojos priežiūrą, po vieną valandą trisdešimt minučių (nuo 15.30 val. iki 17.00 val.), vieną kartą savaitėje be atsakovės motinos E. A. dalyvavimo, vaiko gyvenamojoje vietoje Skyriaus patalpose (krizių centre); A. V. suėjus 10 mėnesių, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja vieną kartą per savaitę 2 valandas be atsakovės ir jos motinos E. A. priežiūros, vaiko gyvenamojoje vietoje, ketvirtadieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val.; A. V. suėjus vieneriems metams, ieškovas su vaiku A. V. bendrauja vieną kartą per savaitę ketvirtadieniais nuo 10.00 val. iki 18.00 val. be atsakovės ir jos motinos E. A. priežiūros, vaiko gyvenamojoje vietoje su teise sūnų parsivežti pas ieškovą (tėvą) į jo gyvenamąją vietą; A. V. suėjus vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, ieškovas su vaiku bendrauja vieną kartą per savaitę, vaiką vienai parai, jį pasiimant iki 11 val. ir parsivežant pas ieškovą į namus ir parvežant vaiką sekančią diena iki 13 val. į jo gyvenamąją vietą; A. V. suėjus dvejiems metams, ieškovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadieniais pasiimant sūnus 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18.00 val.; ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia Tėvo dieną ir savo gimtadienį (spalio 21 d.); ieškovas su vaiku, jam suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti mėnesi vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės. Apie šio bendravimo pradžią Ieškovas informuoja atsakovę prieš 1 mėnesį; ieškovas su vaiku gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su atsakove; ieškovui pareikalavus, atsakovė nekliudo ieškovui dalyvauti visuose vaiko gyvenimo įvykiuose, nekliudo gauti informacijos apie sūnaus ugdymą ugdymo įstaigose; atsakovė praneša ieškovui apie bet kokius susirinkimus, šventes ir kitus renginius, vaiko ugdymo įstaigose, taip pat kokias ugdymo įstaigas ir nuo kada pradeda lankyti, nurodo būtinų priemonių poreikį vaiko ugdymui; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vienas vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogas leidžia su atsakove, kitas su ieškovu; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove kurį laiką buvo pora ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V., kuris gyvena su atsakove. Dėl atsakovės motinos kišimosi į jų santykius, draugystė nutrūko. Gimus sūnui, atsakovė sistemingai ėmė tyčia piktybiškai ieškovui sudarinėti įvairias kliūtis matytis su vaiku, nuolatos jį žemino, dėl ko susitikimai su vaiku tapo nebepakeliami. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) ėmus tarpininkauti, jis sūnų gali matyti kartą į savaitę ir tik skyriaus patalpose. Atsakovei vėl ieškant įvairių dingsčių apsunkinti jo bendravimą su sūnumi, ieškovas negali, nekeliant jam neigiamų emocijų, matytis su vaiku, tinkamai vykdyti tėvo pareigų. Dėl sūnaus amžiaus jam yra būtinas buvimas su mama atsakove, todėl atsižvelgiant į sūnaus interesus, jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove. Sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia apie 400 Eur. Ši suma mažintina valstybės mokomos išmokos vaikui dydžiu, t. y. 80,50 Eur. Atsižvelgiant į jo gaunamo darbo užmokesčio dydį, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su sūnumi, kuri užtikrintų maksimalų bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Teismo posėdžio metu, ieškovas bendravimo tvarkos su vaiku iki jam sueis vieneri metai ir šeši mėnesiai nustatymo atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad niekada nedarė kliūčių ieškovui matytis su vaiku. Dėl ieškovo nesupratimo bei socialinių įgūdžių stokos, jis nesuvokia sūnaus dienos režimo. Telšių socialinių paslaugų centro organizuojamame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau pats ieškovas nesilaiko posėdžio metu patvirtintos vaiko lankymo tvarkos ir atsisako dalyvauti susitikimuose gamtoje ir vaiką telanko kas antrą savaitę. Ieškovas niekada nerodo jokio susidomėjimo ar rūpesčio sūnaus atžvilgiu. 2022 m. rugpjūčio mėn. 13 d. ieškovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą, grasino susidorojimu ir vaiko netekimu. 2022 m. rugsėjo 9 d. išstūmė naujagimio vežimėlį į važiuojamąją gatvės dalį, dėl ko pašlijo jos ir vaiko sveikata. Dėl minėtų įvykių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Vaiko išlaikymui reikalinga nuo 900 Eur iki 1000 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui (100 Eur), aprangai (150 Eur), lavinimo priemonėms (100 Eur), higienos prekėms (250 Eur), vaistams ir vitaminams (30 Eur), masažams/mankštoms, edukaciniams užsiėmimams (70 Eur), būsto išlaikymo (100 Eur), namų apyvokos daiktams (200 Eur), kitos nenumatytos išlaidos (50 Eur). Ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, direktorius, jo realiai gaunamos pajamos yra didelės, todėl iš jo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 500 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo iki sūnaus pilnametystės.
Taip pat atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su atsakove E. K.; priteisti iš ieškovo M. V. sūnaus A. V. išlaikymą po 450,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo vaiko gimimo iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; nustatyti, kad E. K. sūnaus išlaikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise; nustatyti tėvo, M. V. ir nepilnamečio sūnaus A. V. bendravimo tvarką: iki vaikui sueis 24 mėnesiai, ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.30 valandos iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį sekmadienį nuo 9.00 val., iki 13.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); A. V. suėjus 24 mėnesiams ir nebemaitinant vaiko motinos pienu, ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.30 valandos iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį sekmadienį nuo 9.00 val., iki 13.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); A. V. suėjus 5 metams, Ieškovas, M. V., su vaiku A. V. bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.30 valandos iki 17.30 val., ir kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 10.00 val., iki sekančios dienos sekmadienio 18.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)); ieškovas, M. V., suėjus vaikui A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku lyginiais metais bendrauja Šv. Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 16.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; ieškovas, M. V., suėjus A. V. penkeriems metams, su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 16.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 valandą ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00 val.; ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penki metai, praleidžia savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; ieškovas, M. V., su vaiku A. V., jam suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti liepos trečiąją savaitę ir rugpjūčio trečiąją savaitę vaikų vasaros atostogų laiko - bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 7 (septynias) dienų iš eilės; ieškovas, M. V., su vaiku A. V. gali bendrauti ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria su Atsakove E. K. ir tai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius; priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio jam priteisimo. Šalys sutarė tik dėl vieno iš pareikštų reikalavimų, kad A. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama atsakove E. K.
Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir byloje nesant duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi ar prižiūrėtų vaiką, teismas nustato, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina atsakove E. K.
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir jiems nesutariant dėl bendravimo tvarkos su vaiku, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei.
Įvertinus tai, kad ieškovas atsisakė reikalavimo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką iki jam sueis vieneri metai ir šeši mėnesiai teismas priima ieškinio atsisakymą šioje dalyje ir bylą nutraukia (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. yra ieškovo ir atsakovės sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovas su atsakove po vaiko gimimo kartu negyveno, todėl konstatuotina, kad ieškovo ryšys ir įgūdžiai nėra taip susiformavę kaip tėvams gyvenant kartu. Kaip nurodė šalys savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu, ieškovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę po kelias valandas prižiūrint socialiniams darbuotojams. Dėl to ieškovui siekiant pasiimti vaiką ilgesniam laikui į savo gyvenamąją aplinką būtina su vaiku užmegzti ryšį ir suformuoti įgūdžius, kurie reikalingi prižiūrint vaiką ilgesnį laiką. Dėl to iki vaikui sueis vieneri metai ir devyni mėnesiai nustatytina, kad ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 valandos iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje. Ši vieta parinkta įvertinus ypatingai konfliktiškus santykius, kurie susiklostė tarp šalių, todėl parinkus susitikimų vietą, kaip prašė atsakovė jos namuose be socialinių darbuotojų, nebūtų užtikrinta saugi vaikui aplinka dėl nuolatinių konfliktų tarp šalių. Kaip posėdžių metu nurodė liudytojomis apklaustos S. T. ir D. B., šalys net ir prie socialinių darbuotojų nevengia tarpusavio konfliktų. Be to, atsakovė nesutiko į savo gyvenamąją vietą įsileisti socialinių darbuotojų, todėl siekiant užtikrinti saugios aplinkos vaikui sudarymą, teismas konstatuoja, kad vaiko interesus atitiks neutrali susitikimų aplinka, kurioje didžiąją laiko dalį ieškovas turės galimybę praleisti vienas su vaiku, taip ne tik kurdamas emocinį ryšį ir santykius su juo, bet ir eliminuojant konfliktų tikimybę tarp šalių sukuriant vaikui psichologiškai saugią aplinką. Nepaisant to, kad teismo posėdžio metu kitam vietos parinkimui nei jos namai prieštaravo atsakovė motyvuodama tuo, kad jai sudėtinga būtų vežti vaiką į kitą vietą, taip pat, pasak atsakovės, vaikas važiuodamas vemia, tačiau teismas akcentuoja, kad bendravimo tvarka parenkama atsižvelgiant ne į tėvų ar vieno iš jų interesus, o į vaiko. Aplinkybė, kad vaikas vemia yra nepagrįsta objektyviais įrodymais. Byloje esanti gydytojos pažyma surašyta mamos, t. y. atsakovės paaiškinimų pagrindu. Kita vertus, jeigu vaikas nuolat vemia, tai jis negali išeiti ir iš namų ir automobiliu vykti į gydymo įstaigas, į kitas socialines erdves. Tokiu atveju šalys turi kreiptis į medikus ir taip išspręsti šią problemą vaiko interesų labui. Konfliktai, psichologinė įtampa ir stresinės situacijos, kurios vyrauja susitikimo su vaiku metu neabejotinai kenkia vaikui, tokių situacijų paskyrus susitikimus atsakovės gyvenamojoje vietoje tik padaugėtų, jos taptų nevaldomos ir ieškovo susitikimai su vaiku iš esmės taptų neįmanomi bei padarytų nepataisomą žalą vaikui.
Vėliau, kai vaikui sueis dveji metai ir vaikas bus pripratęs prie tėvo tikslinga ilginti susitikimų laiką sekmadieniais nuo 9 val. iki 13 val. leidžiant ieškovui vaiką paimti iš atsakovės gyvenamosios vietos ir parsivežti į savo gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir vienas mėnuo tikslinga būtų palikti analogiška bendravimo tvarka tik nustatant ieškovui galimybę, bet kurią savaitės dieną nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir/arba pasiimti iš jos parvežant į jo gyvenamąją vietą įpareigojant atsakovę sudaryti galimybę ne mažiau nei pusę valandos vaikui pabendrauti su ieškovu. Praėjus vienam mėnesiui, kai vaikui sueis dveji metai ir du mėnesiai, tikslinga būtų susitikimų laiką prailginti viena valanda suteikiant galimybė ieškovui paimti vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos arba ugdymo vietos ir grąžinant jį į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val. Tokiu atveju tikslinga susitikimų laiką paankstinti suteikiant galimybę ieškovui vaiką paimti 17 val.
Kai vaikui sueis dveji metai ir trys mėnesiai, ieškovas turi teisę susitikti su vaiku tuo pačiu laiku ketvirtadienį, tačiau sekmadienį pasiimti vaiką nuo 9 val. į savo gyvenamąją vietą ir ne vėliau kaip tos pačios dienos 17 val. grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir šeši mėnesiai tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 11 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir devyneri mėnesiai tėvas su vaiku bendrauja ta pačia tvarka, tačiau tuo metu, kai vaikas bus paimamas nakčiai pailginant vaiko gražinimo laiką į jo gyvenamąją vietą nuo sekmadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val. Kai vaikui sueis trys metai ieškovas su vaiku bendrauja ta pačia tvarka tik nustatant, kad ieškovas turi teisę vieną kartą mėnesyje vietoje vaiko paėmimo šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ne vėliau kaip sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą, paimti jį penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val.
Kai vaikui sueis treji metai ir keturi mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų, papildant vaiko paėmimu šeštadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ne vėliau kaip sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Kai vaikui sueis treji metai ir septyneri mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų ir vienos paros praleidimą kartu savaitgalį pakeičiant dviejų savaitgalių praleidimą kartu, paimant vaiką penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. Pažymėtina tai, kad tais savaitgaliais, kai ieškovas nepasiima vaiko per naktį, jis išlaiko teisę bendrauti su vaiku priklausimai nuo amžiaus tarpsnių pasiimdamas jį sekmadienį nustatytu laiku. Taip pat konstatuotina, kad tuo laikotarpiu, kai nustatoma bendravimo tvarka visą savaitgalį arba suteikiant teisę pasiimti vaiką parai laiko, ieškovas turi teisę pasiimti vaiką ir trumpesniam laikui, svarbu tik tai, kad grąžintų vaiką ne vėliau nei nustatytas laikas. Teismas parinkdamas šį laiką įvertino vaiko dienotvarkę ir būtinumą pasiruošti darbo savaitei.
Teismo vertinimu, tokia tvarka vis ilginant susitikimus, suformuos glaudesnį ryšį tarp vaiko ir tėvo, vaikas prie jo pripras, palaipsniui identifikuos kaip jam artimą asmenį ir tai padės palaipsniui pereiti prie pasilikimų su tėvu nakčiai. Atsakovės priešieškinyje nurodoma tvarka, kai vaikui suteikiama galimybė pasilikti nakčiai pas tėvą sulaukus tik penkerių metų yra neadekvati ir neatitinkanti nei vaiko, nei tėvo interesų, neužtikrina maksimalaus bendravimo su vaiku atsižvelgiant į jo raidą ir amžiaus tarpsnius. Taip pat teismas nustatydamas bendravimo tvarką konstatuoja, kad ji negalioja vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), tą dieną abu tėvai turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai.
Šalys taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką didžiųjų metinių švenčių dienomis. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, šalys sutiko su bendravimo tvarka per didžiąsias metų šventes, tik išsiskyrė šalių pozicijos dėl vaiko amžiaus. Ieškovas prašė leisti pasiimti vaiką per didžiąsias metų šventes nuo šio momento, įskaitant ir laiką su nakvyne, o atsakovė sutiko leisti ieškovui su vaiku bendrauti per didžiąsias metų šventes nuo penkerių metų pasiimant jį su nakvyne. Teismo vertinimu, šalims sutarus, kuriais poriniais ar neporiniais metais vaikas šventes praleidžia su vienu iš tėvų, tikslinga nustatyti, kad per jas vaikas su vienu iš tėvų bendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį. Kaip matyti, abi šalys sutaria, išskyrus vaiko amžiaus tarpsnį, kad tėvas atitinkamų švenčių metu su vaiku bendrauja ilgiau nei parą laiko, todėl, kai ateis atitinkama švenčių diena būtina įvertinti, ar pagal nustatytą bendravimo tvarką esant atitinkamam vaiko amžiui yra numatyta vaiko galimybė praleisti su ieškovu daugiau nei parą laiko. Tais atvejais, kai švenčių diena sutaps su vaiko amžiumi, kai pagal bendravimo tvarką tėvas turi teisę vaiką pasiimti kelioms valandoms, jis tos tvarkos privalo laikytis ir atitinkamų švenčių dienomis tais metais, vaiką grąžinti mamai nustatytu laiku. Dėl to tikslinga nustatyti, kad per didžiąsias metų šventes ieškovas su vaiku bendrauja pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant atitinkamą vaiko amžiaus tarpsnį.
Taip pat šalys prašė nustatyti ir bendravimo tvarką su vaiku per tėvo dieną. Šalys procesiniuose dokumentuose sutiko dėl amžiaus, nuo kurio vaikas šią dieną praleidžia su tėvu. Teismo vertinimu šios dienos nustatyti nėra tikslinga, nes visais atvejais ši diena yra švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį. Ši savaitės diena patenka į ieškovo bendravimo tvarką su vaiku, todėl ieškovas per šią dieną turi teisę bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.
Taip pat šalys sutarė, kad ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penkeri metai, praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškinyje nurodė detaliau tik laiką numatant, kad ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val. Teismo vertinimu, tokį laiką nustatyti tikslinga, kai ieškovo gimtadienis sueina darbo dieną, tačiau, kai ieškovo gimtadienis sueina savaitgalį ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kaip numatyta bendravimo tvarkoje visam savaitgaliui arba visai dienai.
Taip pat šalys sutarė dėl vaiko amžiaus, kai jis turės galimybę praleisti vasaros atostogas su tėvu, tačiau atsakovė numatė, kad tai būtų liepos trečiąją savaitę ir rugpjūčio trečiąją savaitę vaikų vasaros atostogų ne ilgiau kaip 7 (septynias) dienas iš eilės. Ieškovas trukmę numatė ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės ir apie šio bendravimo pradžią informuojant atsakovę prieš mėnesį.
Vertinant šalių numatytą trukmę konstatuotina, kad ji nustatyta ne ilgesnę kaip 14 dienų kaip to prašė ieškovas siekiant užtikrinti kaip įmanomą maksimalesnį vaiko bendravimą su tėvu. Taip pat teismas konstatuoja, kad esant konfliktiniams santykiams tarp šalių bendravimo tvarką su vaiku būtina kuo tiksliau apibrėžti. Dėl to nustatytina, kad ieškovas vaikui suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės liepos pirmąją pusę ir rugpjūčio antrąją pusę.
Taip pat ieškovas prašė nustatyti, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vienas vasaros, rudens, žiemos, pavasario atostogas leidžia su atsakove, o kitas su ieškovu . Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus taip užtikrinant maksimalų bendravimą vaikui su tėvu, o pastarajam su vaiku.
Taip pat abi šalys sutiko su pozicija, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove vaikui išlaikyti būtinos lėšos, tačiau išsiskyrė šalių pozicija dėl jo dydžio.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).
Nepaisant to, kad atsakovė nurodė, kad vaikui kiekvieną mėnesį būtina išlaikymui skirti suma yra nuo 900 Eur iki 1 000 Eur, tačiau teismo vertinimu, ši suma yra neadekvati. Atsakovės nurodomos tam tikros pozicijos, kurioms ji nurodo skirianti kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui yra nepagrįstos ir pernelyg didelės. Vaiko poreikiai nereikalauja kiekvieną mėnesį skirti po 150 Eur aprangai, teismo vertinimu 50 Eur per mėnesį yra pakankama suma įvertinus tai, kad rūbams per metus išleidžiama 600 Eur. Atsakovės nurodoma piniginė suma, kuri skiriama lavinimo priemonėms yra taip pat pernelyg didelė. Teismo vertinimu, lavinimo priemonėms pakankama skirti 360 Eur per metus, kas sudaro 30 Eur per mėnesį yra pakankama ir adekvati suma. Taip pat teismas negali pripažinti pagrįstomis būsto išlaikymo išlaidų - 100 Eur per mėnesį. Svarbu akcentuoti tai, kad šios atsakovės patiriamos išlaidos negali būti dalijamos į dvi lygias dalis, o turi būti įvertinta pridėtinė išlaidų dalis, kurią sukuria vaikas. Neabejotinai tokios išlaidos reikalauja didesnės dalies nei ta, kurią sumokėtų atsakovė gyvendama viena, todėl pusė atsakovės nurodomos sumos - 50 Eur, skirtos būsto išlaikymui, įvertinus su vaiko poreikiais susijusius papildomus kaštus, per mėnesį yra pakankama suma. Teismas sutinka su atsakovės nurodoma suma skirta vaiko maistui ir higienos reikmėms. Teismas pripažįsta, kad imant domėn vitaminus, vaistus, higienos reikmenis, maistą vaikui būtina per mėnesį skirti 350 Eur. Teismas sutinka ir pripažįsta, kad kiekvieną mėnesį būtina skirti ir nenumatytoms išlaidoms, kurių suma, įvertinus ir būtinus pirkti daiktus vaiko poreikiams (kaip namų apyvokos daiktai) galėtų sudaryti 80 Eur per mėnesį. Atsakovės nurodomos išlaidos edukacijai ir masažams, kuriems ji skiria per mėnesį 70 Eur taip pat nėra nuolatinio pobūdžio, šios išlaidos gali patekti į nenumatytųjų išlaidų spektrą. Dėl to konstatuotina, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 560 Eur per mėnesį.
Teismas, įvertinęs šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą konstatuoja, kad jų turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Šiuo metu būtų galima tik pripažinti, kad atsakovė augindama vaiką negali visavertiškai dalyvauti darbo santykiuose, o jos gaunamos išmokos nėra adekvačios ieškovo gaunamoms pajamoms iš darbo santykių, todėl konstatuotina, kad ieškovas turi ir privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma, kuri sudarytų 65 procentus viso reikalingo vaikui skirti išlaikymo dydžio, t. y. 364 Eur. Vien tik tai, kad ieškovas nurodo gaunantis ne didelį mėnesinį atlyginimą, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė eliminuojanti jo galimybę prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo lyginant su atsakovės galimybėmis pradėti dirbti ir gauti didesnes pajamas iš darbo santykių. Nepaisant to, kad ši tarp šalių susiklosčiusi turtinė nelygybė pajamų prasme nesitęs iki vaiko pilnametystės, tačiau augant augs ir vaiko poreikiai, jis pradės lankyti darželį, o vėliau ir mokyklą, todėl atsakovei grįžus iš vaiko priežiūros atostogų ir pradėjus dirbti, ji galės skirti didesnę sumą vaiko išlaikymui taip adekvačiai atsveriant šiuo metu iš atsakovo priteistą didesnį išlaikymo dydį. Dėl to esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteistina po 364 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės priešieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina atsakovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo konkrečiu atveju pagal pareikštų reikalavimų turinį ir pobūdį neįmanoma nustatyti kokia procentine išraiška proporcingai pareikštų reikalavimų dalis buvo tenkinta, o kuri atmesta. Dėl to konstatuotina, kad šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, netgi pripažinus, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės reikalavimai buvo patenkinti 50 procentų, nebūtų pagrįsta dėl vienos iš šalių didesnių sumų sumokėjimo advokatui už iš esmės analogiško pobūdžio atstovavimą ginče, jį priteisti iš kitos šalies. Dėl to teismas nukrypdamas nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatytų taisyklių konstatuoja, kad šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina E. K., jos gyvenamojoje vietoje.
Priimti ieškovo M. V. atisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką iki jam sueis vieneri metai ir šeši mėnesiai ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Nustatyti A. V. bendravimo tvarką su ieškovu M. V. tokia tvarka:
iki vaikui sueis vieneri metai ir devyni mėnesiai nustatytina, kad ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 valandos iki 19.30 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai.
Kai vaikui sueis dveji metai tėvas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.30 valandos iki 19.30 val. susitinkant Telšių krizių centre, susitikimų kambaryje, adresu Džiugo g. 6, Telšiai. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir vienas mėnuo nustatytina analogiška bendravimo tvarka, kaip ir esant dvejiems metams, tik nustatant ieškovui galimybę, bet kurią savaitės dieną tiek nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą ir/arba pasiimti iš jos parvežant į jo gyvenamąją vietą įpareigojant atsakovę sudaryti galimybę ne mažiau nei pusę valandos pabendrauti vaikui su ieškovu.
Kai vaikui sueis dveji metai ir du mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.00 valandos iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 13.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir trys mėnesiai, ieškovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ketvirtadieniais nuo 17.00 valandos iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 17.00 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)), paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku pristatydamas jį į jo gyvenamąją vietą.
Kai vaikui sueis dveji metai ir šeši mėnesiai tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 11 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)).
Kai vaikui sueis dveji metai ir devyneri tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką šeštadienį 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)).
Kai vaikui sueis trys metai tėvas toliau išlaiko bendravimo tvarką susitikdamas su vaiku vieną kartą savaitėje ketvirtadienį nustatytu laiku ir kiekvieną sekmadienį pasiimdamas vaiką nustatytu laiku, tačiau turi teisę kartą per mėnesį pasiimti vaiką penktadienį 19 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką kitos dienos sekmadienį ne vėliau kaip 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)).
Kai vaikui sueis treji metai ir keturi mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų, papildant vaiko paėmimu šeštadienį 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ne vėliau kaip sekmadienį 17 val. į vaiko gyvenamąją vietą (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini)).
Kai vaikui sueis treji metai ir septyneri mėnesiai tėvas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka, tačiau vieną kartą per mėnesį viso savaitgalio praleidimą kartų ir vienos paros praleidimą kartu savaitgalį pakeičiant dviejų savaitgalių praleidimą kartu, paimant vaiką penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki sekmadienio 17 val. (išskyrus vaiko gimimo dieną, (duomenys neskelbtini))
(Duomenys neskelbtini), abu tėvai tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi teisę vaiko gimtadienį praleisti kartu su vaiku bendrai.
Ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną, o lyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį.
Ieškovas su vaiku lyginiais metais bendrauja Kūčių bei pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), o nelyginiais metais bendrauja antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį.
Ieškovas su vaiku nelyginiais metais bendrauja Naujųjų metų šventės proga gruodžio 31 d. pagal nustatytą bendravimo tvarką atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį.
Ieškovas kasmet su vaiku, kai jam sueis penkeri metai, praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), jeigu gimtadienis sueina darbo dieną ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val., o jeigu gimtadienis yra savaitgalį tėvas bendrauja su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką.
Ieškovas vaikui suėjus šešiems metams, turi teisę praleisti mėnesį vaikų vasaros atostogų laiko – bendravimas vienu kartu trunka ne ilgiau 14 (keturiolikos) dienų iš eilės liepos pirmąją pusę ir rugpjūčio antrąją pusę.
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, vienas rudens, žiemos, pavasario atostogas leidžia su atsakove, o kitas su ieškovu.
Ieškovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui priteistina po 364 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atsakovės priešieškinio teisme pateikimo dienos (2023 m. balandžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina atsakovė
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.