Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. lapkričio 27 d. veika) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. gruodžio 9 d. veika) ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams; pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 12 d. veika), ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 190 straipsniu (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), E. M. nusikalstami veiksmai, 2022 m. gruodžio 15 d. tyčia sugadinus svetimą turtą, perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį ir jis pripažintas kaltu padarius minėtą baudžiamąjį nusižengimą bei skirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prieš tai arešto bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesių 15 dienų.

E. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau panaikinti.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas E. M. laikino sulaikymo laikas (3 paros) bei suėmimo laikas nuo 2023 m. sausio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei pradėjimo vykdyti.

Tenkintas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 22 d. civilinis ieškinys ir priteista jo naudai iš E. M. 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio 2023 m. vasario 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas – 300 Eur, esančias ar galinčias patekti į E. M. vardu AB (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti 730 Eur/mėn. savo reikmėms ir leidžiant pervesti lėšas (atsiskaityti) su civiliniu ieškovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tol, kol jis civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atlygins priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą – 300 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos 551,66 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistas jų atlyginimas iš E. M. valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: du kompaktinius diskus su garso įrašais, nukentėjusiajai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, du kompaktinius diskus su policijos pareigūnų „Body“ kamerų darytais vaizdo ir garso įrašais, vieną kompaktinį diskas su vaizdo ir garso įrašais iš 2023 m. sausio 13 d. teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo, kurie prisegti prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje, suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, L. R., o būtent: 2022 m. lapkričio 27 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai L. R. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, sukeldamas jai fizinį skausmą.

2. Be to, E. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, L. R., o būtent: 2022 m. gruodžio 9 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis paėmė nukentėjusiajai L. R. už kaklo ir ją smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą.

3. Be to, E. M. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. apie 15.08 val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros fiksavimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo bloku už 75 Eur ir GPS įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini) už 225 Eur, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur turtinę žalą.

4. Be to, E. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – partnerės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, L. R. sveikatą, o būtent: 2023 m. sausio 12 d. apie 14.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai L. R. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į krūtinės sritį ir padarė kraujosruvas abiejose krūtyse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Jonas Trumpulis prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo E. M. nuteisimo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), yra pagrįstos, o skirdamas nuteistajam E. M. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi apeliaciniame skunde nuteistasis to neginčija.

Dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl E. M. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos). Pažymėtina, kad nuteistojo kaltę padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios L. R., liudytojų E. L., E. R., D. L., M. M., O. S., A. L., G. G. parodymai, specialisto R. Š. paaiškinimai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios L. R. parodymais, kuriuos ji davė būdama neblaivi ir nesuprato, ką pasakoja atvykusiems pareigūnams. Iš tiesų, atvykus pareigūnams į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai 2022 m. lapkričio 27 d. nustatytos 3,12 promilės, 2022 m. gruodžio 9 d. – 2,80 promilės, o 2023 m. sausio 12 d. nukentėjusioji atsisakė leisti pareigūnui alkoholio kiekio matuokliu nustatyti jos neblaivumą, tačiau nukentėjusioji neneigė, kad yra neblaivi (1 t., b. l. 53-55, 139-143, 2 t., b. l. 168-171). Visgi apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nukentėjusioji 2022 m. lapkričio 27 d., 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. sausio 12 d. įvykių metu negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybių bei apie jas duoti teisingus paaiškinimus.

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

14. Be jokių abejonių, neblaivaus asmens, kuris nurodo aplinkybes apie įvykį, kurio metu jis taip pat buvo neblaivus, teiginiai turi būti vertinami itin atidžiai. Tokį vertinimą lemia tai, kad asmuo dėl savo būklės (apsvaigimo) gali neprisiminti ar sąžiningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Tuo pačiu nustatyta faktinė aplinkybė, jog asmuo parodymus apie reikšmingas įvykio aplinkybes davė būdamas neblaivus, savaime nereiškia, jog jo parodymais negalima vadovautis ir jie nėra patikimi. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia iš esmės apklausti neblaivių asmenų bei asmenų, kurie konkrečiu įvykio metu buvo neblaivūs. Tokie parodymai vertinami kaip ir kiti duomenys, be abejo taikant didesnės atidos principą, lyginant nukentėjusios parodymus tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais visumoje.

15. Iš apžiūros 2022 m. gruodžio 5 d. protokolo matyti, kad jame užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų 2022 m. lapkričio 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji L. R., nors ir būdama neblaivi, aiškiai nurodė, kad jos atžvilgiu nurodytu laiku ir vietoje smurtavo sugyventinis E. M. bei tiksliai parodė, kokiu būdu prieš ją buvo smurtaujama. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas klausia L. R., kodėl kvietė ji pagalbą. L. R. sako, kad jai praskėlė galvą. Pareigūnas sako, kad sukrešėjęs kraujas ant lūpos ir klausia, ar tuo metu jai buvo praskelta ir lūpa. L. R. atsako, kad taip. Pareigūnas klausia, ar lūpa praskelta anksčiau. L. R., atsako: „Ne, čia dabar.“ L. R. vis sako, kad jai praskelta galva. Pareigūnas klausia, su kuo jai buvo praskelta galva. Moteris atsako, kad su ranka. Pareigūnas pasitikslina, ar galva buvo praskelta, ar suduota į galvą. L. R. atsako, kad buvo suduota. Ji pasakoja, kad E. M. atėmė jos telefoną, o ji norėjo jį susigrąžinti. Pareigūnas paklausia, kiek kartų jai buvo suduota. L. R. nurodo, kad nežino, nes buvo praradusi sąmonę, E. M. „dėjo“ jai į galvą ir taip sukėlė fizinį skausmą, kad ji nekviestų policijos. Pareigūnai išsiaiškina, kad buvo suduota koridoriuje ir virtuvėje. Pareigūnas sako, kad L. R. plaukuose yra kraujo. L. R. rodo, kad jai sutrenkė kairės pusės pakaušį. Ant L. R. plaukų ties kairiu smilkiniu yra kažkas panašaus į kraują. L. R. sako, kad jai trenkė kumščiu. Vaizdo įraše L. R. galvoje aukščiau smilkinio matyti kruvina žaizda (1 t., b. l. 53-55). Nors 2022 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad E. M. jai netrenkė, nesmurtavo prieš ją, o ji, būdama neblaivi įvykio vietoje prišnekėjo nesąmonių (1 t., b. l. 72-73), be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis E. M. užrakino duris ir jos neišleido, nežino, iš kur jos galvoje atsirado kraujas, galbūt kažkur pati susižeidė (4 t., b. l. 40-41), tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 19 d. duodama parodymus nukentėjusioji L. R. patvirtino, kad 2022 m. lapkričio 27 d. E. M. ją mušė. Apklausos metu nukentėjusioji teigė neprisimenanti 2022 m. lapkričio 27 d. įvykio aplinkybių, tačiau tvirtino, kad beveik visada, kai E. M. ją mušė, o ji kvietė policiją, E. M. prašė sakyti tyrėjai, kad jis jos nemušė ir nukentėjusioji jo pagailėdavo, „gelbėjo jo kailį“. Patvirtino, kad jeigu 2022 m. lapkričio 27 d. policijos pareigūnams sakė, kad E. M. namuose sudavė jai rankomis į veido sritį ir galvos sritį, tai taip ir buvo. Jeigu pareigūnams sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tai taip ir buvo (3 t., b. l. 4-5). Apklausta vyresnioji tyrėja liudytoja E. L. patvirtino, jog 2023 m. sausio 19 d. apklausos metu nukentėjusioji L. R. geranoriškai atsakinėjo į klausimus, nors kai kurių detalių nukentėjusioji neprisiminė, bet patvirtino, kad tiek, kiek kartų buvo kviesta policija, tiek kartų nuteistasis E. M. prieš ją smurtavo. Liudytoja E. L. taip pat parodė, kad nukentėjusiosios 2023m. sausio 19 d. apklausos protokolas surašytas iš nukentėjusiosios žodžių, nukentėjusioji buvo supažindinta su apklausos protokolu ir pasirašė, pastabų neturėjo. Be to, liudytoja pažymėjo, kad nukentėjusioji jai pasirodė blaivi (4 t., b. l. 91-93). Kaip matyti, minėta apklausa atlikta praėjus 7 dienoms po paskutinio smurto (2023 m. sausio 12 d.) atvejo. Todėl netikėti nukentėjusiosios L. R. 2022 m. lapkričio 27 d. įvykio metu pareigūnams duotais paaiškinimais ir 2023 m. sausio 19 d. apklausos protokole nurodytais jos parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apžiūros 2022 m. gruodžio 5 d. protokole užfiksuota L. R. skambučio 2022 m. lapkričio 27 d. Bendrajam pagalbos centrui skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra, iš kurios matyti, kad L. R. nurodė, jog sugyventinis perskėlė jai galvą, užrakino duris; baiminasi, kad jis tuoj (vėl) puls ant jos (1 t., b. l. 57-59). BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. lapkričio 27 d. 22.35 val. pranešėja L. R. nurodė, jog konfliktuoja su sugyventiniu, jis perskėlė jai galvą, neišleidžia iš namų, užrakino duris (1 t., b. l. 34-37). 2022 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad ant L. R. ant lūpos dešinėje pusėje matyti žaizda. Neblaivi (3,12 promilių) L. R. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 27 d. apie 22.30 val. namuose kilo konfliktas; neblaivus (3,22 promilių) sugyventinis E. M. sudavė rankomis nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, sukeldamas jai fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą L. R. vertino 9,9 balo, atsisakė medikų pagalbos (1 t., b. l. 30-33). Liudytojas D. L. parodė, kad galima remtis jo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis apie nurodytą įvykį (4 t., b. l. 108-109). Liudytojas pareigūnas M. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji skundėsi, kad jai sugyventinis sudavė smūgius ir sužalojo galvą, skundėsi galvos skausmu, nukentėjusioji parodė, kad smūgiai galėjo būti suduoti kumščiu. Liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusiosios galvoje buvo šviežia žaizda, plaukuotoje dalyje pakraujavo. Pasak liudytojo, nukentėjusioji sunkiai bendravo, nes buvo neblaivi, tačiau sugebėjo aiškiai paaiškinti, kur suduota, kokie sužalojimai padaryti (4 t., b. l. 109-110). Tuo tarpu asmens apžiūros 2022 m. lapkričio 28 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota ant L. R. kūno esantys sužalojimai: kraujosruva lūpos dešinėje pusėje ir randas galvos srityje kairėje pusėje (1 t., b. l. 45-50). Nors nuteistasis E. M. viso proceso metu tvirtino, kad 2022 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini), nesmurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tik nenorėjo jos išleisti iš namų, užrakino duris, nežino, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado apžiūros protokole nurodyti sužalojimai (4 t., b. l. 38-40, 116-117), tačiau aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. M. nurodytu laiku ir vietoje tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai L. R. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji galėjo susižeisti buityje, yra deklaratyvūs bei laikytini nuteistojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Iš kitų objektų apžiūros 2022 m. gruodžio 20 d. protokolo ir kitų objektų apžiūros 2023 m. gegužės 18-19 d. protokolo taip pat matyti, kad užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų 2022 m. gruodžio 9 d. adresu (duomenys neskelbtini), darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji L. R., nors ir būdama vėlgi neblaivi, tačiau aiškiai nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis nuteistasis E. M. ir parodė, kokiu būdu prieš ją buvo smurtauta. Vaizdo įrašuose matyti, kad laiptinėje pareigūnus pasitinka L. R., kuri sako „sugyventinis, sugyventinis“, „jisai man prismaugė gerklę.“ Pareigūnė paklausė, dėl ko viskas įvyko, L. R. atsako nežinanti, nes jos sugyventinis E. M., „šokinėja“. Fone girdisi, kaip L. R. sako, kad ją smaugė, aiškina medikams apie smaugimą. Fone girdisi, kaip L. R. aiškino, kad ją sugriebė už gerklės, pasakoja, kad ją užpuolė, kad E. M. atėmė iš jos telefoną. Pareigūnė sako, kad L. R. skauda gerklę iš vidaus dėl gripo, tačiau L. R. nurodo, kad E. M. ją puolė, skundžiasi, kad jai skaudą gerklę. Akivaizdžių sužalojimų (t. y. paraudimų, kraujosruvų) ant L. R. kaklo vaizdo įraše nesimato. L. R. įvertina fizinį skausmą 9 balais. Pareigūnė išsiaiškina, kad konfliktas vyko namuose, L. R. buvo smaugiama abiem rankomis ir patyrė fizinį skausmą. L. R. sako, kad E. M. dešine ranka suėmė jai už kaklo. Pareigūnas klausia, ar L. R. smaugė, ar ją tik sugriebė. L. R. sako, kad smaugė. Pareigūnė paklausia, ar L. R. sirgo angina. L. atsako, kad ne, bet buvo peršalusi. Pareigūnė prieina prie L. R. su žibintuvėliu, pašviečia, nurodo, kad yra kažkoks paraudimas. L. R. pasakoja, kad jai sugriebė už gerklės ir smaugė, ji pradėjo dusti (1 t., b. l. 165-167, 4 t., b. l. 135-138). Nukentėjusioji L. R., kaip ir aptartu pirmuoju smurto atveju, 2022 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. norėjo išeiti iš namų, tačiau nuteistasis E. M. neleido, bet tikrai jos nesmaugė (1 t., b. l. 181-182). Taip pat pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad E. M. atplėšė ją nuo durų, jog ji neišeitų, ji veržėsi pro duris ir gal netyčia E. M. paėmė jai prie krūtinės. Teigė, kad ant kaklo jai buvo raudona žymė, bet E. M. jos tikrai nesmaugė, gavosi nesusipratimas (4 t., b. l. 40-41). Visgi 2023 m. sausio 19 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji patvirtino, kad 2022 m gruodžio 9 d. prieš ją smurtavo. Patvirtino, jog 2022 m. gruodžio 9 d. vakare E. M. namuose ją smaugė, t. y. ranka suėmė jai už kaklo ir spaudė jį. Nukentėjusiajai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas (3 t., b. l. 4-5). Kaip jau minėta, apklausta vyresnioji tyrėja liudytoja E. L. patvirtino, jog 2023 m. sausio 19 d. apklausos metu nukentėjusioji geranoriškai atsakinėjo į klausimus, nors kai kurių detalių nukentėjusioji neprisiminė, bet patvirtino, kad tiek, kiek kartų buvo kviesta policija, tiek kartų nuteistasis E. M. prieš ją smurtavo. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiosios 2023 m. sausio 19 d. apklausos protokolas surašytas iš nukentėjusiosios žodžių, nukentėjusioji buvo supažindinta su apklausos protokolu ir pasirašė, pastabų neturėjo. Be to, pažymėjo, kad nukentėjusioji liudytojai pasirodė blaivi (4 t., b. l. 91-93). Netikėti nukentėjusiosios 2022 m. gruodžio 9 d. atvykusiems pareigūnams įvykio metu duotais paaiškinimais ir 2023 m. sausio 19 d. apklausos protokole nurodytais parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apžiūros 2022 m. gruodžio 20 d. protokole užfiksuota L. R. skambučio 2022 m. gruodžio 9 d. Bendrajam pagalbos centrui skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra. L. R. nurodė, kad skambina iš kaimynės, nes vyras yra išgėręs ir paėmė telefoną, jog ji neiškviestų pagalbos. Jis ją smaugė. Jai skauda gerklę (1 t., b. l. 169-171) Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022 m. gruodžio 9 d. 21.11 val. pranešėja L. R. nurodė, jog neblaivus jos vyras atėmė iš jos telefoną ir ją smaugė, skauda gerklę. Pranešėja skambina iš kaimynės (1 t., b. l. 144-148) 2022 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusiajai matosi paraudimas kaklo srityje. Neblaivi (2,80 promilių) L. R. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 9 d. apie 21.00 val. miegamajame, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sugyventinis E. M. dešine ranka suėmė jai už kaklo ir sukėlė fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą L. R. vertina 9 balais iš 10, nukentėjusioji atsisakė vykti su medikais į ligoninę (1 t., b. l. 139-143). Apklausiama pirmosios instancijos teisme tyrėja O. S. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų teisingumą ir prašė jais remtis (4 t., b. l. 110-111). Tuo tarpu asmens apžiūros 2022 m. gruodžio 10 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuoti ant L. R. kūno esantys sužalojimai: paraudimas ant kaklo ir apie 1 cm dydžio kraujosruva ant kaklo kairėje pusėje (1 t., b. l. 156-161). Taigi, nors nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad 2022 m. gruodžio 9 d. L. R. nesmaugė, nežino, kaip ant nukentėjusiosios kaklo atsirado paraudimai (4 t., b. l. 38-40, 2 t., b. l. 29-30), tačiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. 2022 m. gruodžio 9 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis paėmė nukentėjusiajai L. R. už kaklo ir ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Abejoti, kad asmens apžiūros protokole esantis sužalojimas atsirado dėl smurtinių nuteistojo E. M. veiksmų, pagrindo nėra.

17. Kitų objektų apžiūros 2023 m. vasario 1 d. protokole ir kitų objektų apžiūros 2023 m. gegužės 18-19 d. protokole taip pat užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų 2023 m. sausio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji L. R. pareigūnams nurodo, jos E. M. ją sumušė – ranką sumušė, veidą sumušė, mušė į skruostą (parodo dešinį skruostą), nežino, kiek kartų mušė, meluoti negali, jai svaigsta galva. Tvirtino, kad E. M. jai su ranka trenkė į galvą, ji nukrito, ją atjungė, neteko sąmonės. Parodė, kad negali tiksliai paaiškinti apie įvykį, nes ją į galvą pritrenkė. Parodė, kad viskas įvyko koridoriuje. Galvos skausmą vertino 9 balais, rankos – 5 balais (2 t., b. l. 195-197, 4 t., b. l. 138-140). Kaip matyti iš vaizdo įrašo ir 2023 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje esančių duomenų, nukentėjusioji įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivi (2 t., b. l. 168-171), visgi esmines įvykio aplinkybes paaiškinti sugebėjo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. M. kaltu prisipažino tik iš dalies, tai yra, neginčijo, jog 2023 m. sausio 12 d. smurtavo prieš nukentėjusiąją – stumdamas nuo durų galėjo suduoti nukentėjusiajai į krūtinę, tačiau į galvos sritį jai tikrai nesudavė (4 t., b. l. 38-40). Visgi 2023 m. sausio 19 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. nuosekliai parodė, kad E. M. nustūmė ją nuo durų, prirėmė koridoriuje prie sienos, iš durų spynos ištraukė raktą ir kumščiu trenkė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, po to kumščiu ne mažiau kaip du kartus trenkė į krūtinės sritį, jai skaudėjo, vėliau krūtinės srityje atsirado kraujosruvos (3 t., b. l. 4-5). Pirmosios instancijos teisme apklausiama nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad E. M. atplėšė ją nuo durų, nuo pastūmimo jai gavosi dvi mėlynės ant krūtinės, jautė nežymų fizinį skausmą (4 t., b. l. 40-41). Tuo tarpu asmens apžiūros 2023 m. sausio 12 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota ant L. R. kūno esantys sužalojimai: kraujosruvos prie dešinės akies ir kairės rankos plaštakoje (2 t., b. l. 177-181). Liudytojas G. G. patvirtino, kad nukentėjusioji teigė, jog ją sužalojo sugyventinis. Liudytojas teigė, kad asmens apžiūros protokole užfiksavo tai, ką nurodė nukentėjusioji, kur jai skaudėjo, kur yra žymės (4 t., b. l. 111). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 124/2023(04) užfiksuota, kad L. R. maždaug prieš 4-8 paras iki apžiūros buvo padarytos kraujosruvos abiejose krūtyse. Nustatytiems sužalojimams padaryti dviejų smūgių kietais bukais daiktais į krūtinę. Tiek kiekvienas sužalojimas atskirai, tiek jų visuma vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., b. l. 11). Specialistas R. Š. apklausos metu paaiškino, kad pirminės įvykio aplinkybės, pateiktos (2023 m. sausio 12 d.) užduotyje, buvo tokios, jog buvo suduoti smūgiai į veidą. Ekspertas nenustatė veido sužalojimo žymių. Teigė, kad paklausė nukentėjusiosios, ar nėra daugiau kūno sužalojimų žymių ir nukentėjusioji nurodė sužalojimus krūtyse, buvo nustatytos kraujosruvos krūtyse. Tvirtino, kad pagal spalvą kraujosruvos atitiko 2023 m. sausio 12 d. užduotyje nurodytą įvykio laiką, kraujosruvos abiejose krūtyse atsirado nuo smūginio poveikio bukais, kietais daiktais. Specialistas akcentavo, kad ne nuo „prisilietimo“ atsirado stiprus krūties minkštųjų audinių suspaudimas., o nuo atsitrenkimo į sieną krūtyse nebūtų atsiradusios mažos lokalios kraujosruvos. Pasak specialisto, kad kūnas atsitrenktų, turėjo būti stiprus trauminis poveikis (4 t., b. l. 145-146). Visi šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. M. 2023 m. sausio 12 d. apie 14.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai L. R. kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į krūtinės sritį ir padarė kraujosruvas abiejose krūtyse, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

18. Apeliaciniame skunde ginčijama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams neatlikus tarp nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios L. R. akistatos, buvo prarasta galimybė pašalinti prieštaravimus tarp šių proceso dalyvių pateiktų įvykio versijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme yra numatyta teisė (ne pareiga) atlikti BPK 190 straipsnyje reglamentuotą ikiteisminio tyrimo veiksmą – akistatą. Be to, prieštaravimai tarp nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios L. R. nurodomų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo įvertinti, patikrintas tokių parodymų patikimumas, jie palyginti ir su kitais byloje ištirtais įrodymais.

19. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad nukentėjusioji nebuvo supažindinta su visa baudžiamosios bylos medžiaga. BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi, nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigą susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, be to, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji L. R. el. paštu informavo, jog su visa ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga susipažinti atsisako (3 t., b. l. 134).

Dėl šeimos nario sąvokos

20. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, kad nukentėjusioji L. R. nėra nuteistojo E. M. šeimos narė (sugyventinė), bei, kad jie nevedė bendro ūkio. Todėl nėra jokio pagrindo jo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį.

21. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

23. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-489/2020, Nr. 2K-95-648/2021).

24. Nagrinėjamu atveju, iš L. R. bei E. M. parodymų, duotų nagrinėjamoje byloje matyti, kad nukentėjusioji L. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme visų apklausų metų nuosekliai nurodė, jog su nuteistuoju E. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 6 metus laiko bei su juo vedė bendrą ūkį, gyveno jai priklausančiame bute, nuteistasis ją rūpinosi, kartu buvo išvykę dirbti į (duomenys neskelbtini), kartu gyveno tikrai gerai (1 t., b. l. 72-73, 181-182, 3 t., b. l. 4-5, 4 t., b. l. 40-41). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad su nukentėjusiąja L. R. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo sugyventiniai, gyveno kartu 6 metus, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, gyveno nukentėjusiajai priklausančiame bute, kartu vartodavo alkoholį (1 t., b. l. 116-117, 2 t., b. l. 29-30, 162-163, 3 t., b. l. 29-30), tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog su L. R. 2022 m. vasarą išsiskyrė ir grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pas ją bute gyveno kaip svečias (4 t., b. l. 38-40). Visgi vaizdo įrašuose Nr. 2022_1209_213122_012.MP4 ir Nr. 2023_0112-_143007_011 matyti, jog nukentėjusioji L. R., pareigūnams pasakodama įvykio aplinkybes, nuteistąjį vadina sugyventiniu (1 t., b. l. 165-167, 4 t., b. l. 138-140). Pareigūnais apklausti liudytojai E. L., A. L., M. M., O. S. patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad jos atžvilgiu smurtavo būtent jos sugyventinis E. M. (4 t., b. l. 90-93, 109-110, 110-111, 112-113), tokios aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 30-33, 139-143, 2 t., b. l. 47, 58, 168-171). Aplinkybę, kad nuteistasis ir nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo sugyventiniai, patvirtino ir E. R. – nuteistojo E. M. brolis, kuris nurodė, kad nuteistasis gyvena su L. R. (4 t., b. l. 111-112). Dar daugiau, apžiūros 2022 m. gruodžio 5 d. protokole užfiksuota L. R. skambučio 2022 m. lapkričio 27 d. Bendrajam pagalbos centrui skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra, iš kurios matyti, kad kviesdama pagalbą L. R. E. M. įvardija sugyventiniu (1 t., b. l. 57-59). Priešingai, nei nurodo apeliantas, kitų objektų apžiūros 2023 m. vasario 1 d. protokole ir kitų objektų apžiūros 2023 m. gegužės 18-19 d. protokole užfiksuota, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji L. R. paaiškina, jog nuteistasis nevykdo jam skirtos kardomosios priemonės (įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo), kadangi lankosi jų namuose, jam vis reikia ką nors pasiimti (2 t., b. l. 195-197, 4 t., b. l. 138-140). Pastebėtina ir tai, kad visos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją L. R. padarytos toje pačioje vietoje – jai priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji tvirtino, kad gyveno kartu su nuteistuoju. Šie įrodymai patvirtina, kad nuteistąjį E. M. ir nukentėjusiąją L. R. nusikalstamų veikų padarymo metu siejo ilgalaikiai (6 metų) santykiai, jie gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį. Apelianto nurodytos aplinkybės, jos oficialaus sugyventinių statuso nuteistasis ir nukentėjusioji neturi, bendrų vaikų ir turto neturi, partnerytės nėra įregistravę, jokių socialinių lengvatų, pašalpų kaip sugyventiniai negauna, nukentėjusiajai priklausančiame bute įregistruota tik ji viena, nepaneigia aplinkybės, jog jie vedė bendrą ūkį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog tuo metu nukentėjusioji L. R. vedė bendrą ūkį su kitu asmeniu, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Todėl pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju BK 140 straipsnio 2 dalies prasme nukentėjusioji L. R. yra laikytina nuteistojo šeimos nare.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant E. M. kaltu padarius šias nusikalstamas veikas. Įvertinus aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. M. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį patvirtinti duomenų pakanka ir jo veikos, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

27. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

28. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam E. M. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

29. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis). E. M. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 11 kartų (4 teistumai dėl veikų, padarytų jam būnant nepilnamečiu), dominuoja turtiniai nusikaltimai, tačiau teistas ir už smurtinius nusikaltimus, įskaitant prieš tą pačią nukentėjusiąją. Be to, 3 iš 4 naujų nusikalstamų veikų E. M. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat 5 kartus (2014-2015 m.) teistas užsienyje (3 t., b. l. 68-93). Šie duomenys patvirtina, kad E. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. E. M. turi galiojančią administracinę nuobaudą, kadangi po nusikalstamų veikų padarymo baustas už mobiliojo ryšio telefono pasisavinimą (3 t., b. l. 98), du nepilnamečius vaikus (3 t., b. l. 65), oficialaus darbo stažo 2004 m., 2007 m., 2009 m., 2012-2013 m., 2016-2021 m. (3 t., b. l. 100-101), nuo 2022 m. spalio 28 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 67). Nuteistojo E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (tik iš dalies pripažino kaltę). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

31. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad pusę jo teistumų susiję nusikalstamomis veikomis, padarytomis jam būnant nepilnamečiu, kiti teistumai taip pat susiję su seniai padarytomis nusikalstamomis veikomis, iš įkalinimo įstaigos jis išėjo prieš 18 metų ir sukūrė šeimą, turi du nepilnamečius mokyklinio amžiaus vaikus, kuriais rūpinasi ir padeda finansiškai, visą laiką dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti E. M. paskirtas bausmes, nėra pagrindo. Be to, mažiau nei pusę – tik 4 teistumai iš 11 teistumų yra susiję su nusikalstamomis veikomis, padarytomis jam būnant nepilnamečiu, tuo tarpu paskutinė nusikalstama veika iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo padaryta 2021 m. balandžio 25 d., taigi naujos nusikalstamos veikos pradėtos daryti tik praėjus kiek daugiau nei 1 m. 7 mėn. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ankstesni teistumai yra susiję su seniai padarytomis nusikalstamomis veikomis, o nuteistojo elgesys keičiasi tinkama linkme. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nori dirbti, padėti vaikams finansiškai, atlyginti padarytą žalą ir priteistas teismo išlaidas, susitaikė su nukentėjusiąja susitaikė, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę. Minėtos aplinkybės, susijusios su šeimos išlaikymu, egzistavo ir iki jam padarant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Todėl tai, kad E. M. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Tuo tarpu nuteistojo prievolė atlyginti civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytą žalą, proceso išlaidas negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais apeliantui buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmės, taip pat buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis taip pat pagal amnestijos aktą atleistas nuo neatliktos bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus E. M. švelnesnes nei terminuotą laisvės atėmimo ir arešto bausmes, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

32. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), pagrįstai paskyręs sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydžius už pirmas dvi nusikalstamas veikas nustatė mažesnius nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už paskutinę – viršijančią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje, paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią – arešto bausmę, jos dydį taip pat nustatydamas kiek didesnį už šios bausmės vidurkį (vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą – 27,5 paros). Minėti dydžiai nėra aiškiai per dideli, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau yra ne kartą teistas tiek už smurtinių, tiek turtinių nusikaltimų padarymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, klaidų nepadarė, taikė bausmių dalinį sudėjimą ir prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik po minimalias laisvės atėmimo bei artimą minimaliai arešto bausmių dalis, prieš tai, arešto bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį santykiu 1:1 pakeitęs į laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams 15 dienų savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Priešingai, švelnesnės – prašomos laisvės atėmimo bausmės 1 metams – paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

33. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. M. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

34. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus, kuriais sprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatų E. M. atžvilgiu taikyti nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais visiškai sutinka.

35. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

36. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

37. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs 3 tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai 9 mėnesiai 15 dienų). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo E. M. teistumų matyti, kad jam jau buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis taip pat buvo atleistas nuo neatliktos bausmės, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad nuteistasis yra linkęs vartoti alkoholį, be to, per beveik 2 mėnesius padarė 4 nusikalstamas veikas ir jos liovėsi tik tada, kai nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. M. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. APD-2023-13018, kuria prašoma priteisti valstybei iš E. M. 110 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 34).

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

40. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

41. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (5 t., b. l. 19) nuteistajam E. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. M. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo E. M. 110 eurų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. M. valstybės naudai išieškoti 110 eurų (vieną šimtą dešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.