Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo E. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. E. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariu – partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, o būtent: 2022 m. lapkričio 27 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai L. R. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritis, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariu – partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, o būtent: 2022 m. gruodžio 9 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis paėmė nukentėjusiajai L. R. už kaklo ir ją smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

1.2. Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros fiksavimo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini) su maitinimo bloku ir (duomenys neskelbtini) už 300 Eur, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariu – partnerei, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, o būtent: 2023 m. sausio 12 d. apie 14.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai L. R. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus sudavė į krūtinės sritį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas abiejose krūtyse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, E. M. sulaikytas 2023 m. sausio 12 d. 15.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi E. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 12 d. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. M. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus apysunkius nusikaltimus nuosavybei, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamasis E. M. prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Kaltinamojo E. M. teigimu, nėra jokio pagrindo jį laikyti suimtą, nes ikiteisminis tyrimas yra jau baigtas, visi asmenys yra apklausti, byla perduota teismui. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo bei tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodyta jo kaltė. Taip pat nurodo, jog suėmimas jam pratęstas motyvuojant tik tuo, kad jis yra teistas, tačiau dauguma jo nusikaltimų buvo padaryti, kai jis buvo nepilnametis, ir už šiuos nusikaltimus jis yra atlikęs bausmes. Teigia, kad jis niekada nevengė atsakomybės, nesislapstė ir nežada slapstytis. Nurodo, kad jis turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, o būdamas suimtas to padaryti negali. Jeigu jis nespės susitvarkyti dokumentų, tai iš jo gali atimti būstą, kuris yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, tada jis neturės kur gyventi. Teigia, jog jis taip pat galėtų atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur žalą.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo E. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo E. M. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti kaltinamajam E. M. suėmimą 2 mėnesiams šioje proceso stadijoje, kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu tik perduota teismui, pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios L. R., liudytojo E. R. parodymuose, nukentėjusiosios skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios asmens apžiūros su foto lentelėmis protokoluose, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą inkriminuojamų veikų padarymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

7. Pirmosios instancijos teismas suėmimo terminą kaltinamajam E. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei gali daryti naujus apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

8. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai pagrįstai manoma, kad asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. M. yra kaltinamas padaręs 4 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis), už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta ir laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei vieneri metai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo E. M. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis E. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jog jam buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo metu jis galimai padarė naujas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinamas sugadinęs intensyvios priežiūros įrenginį, smurtavęs prieš tą pačią nukentėjusiąją. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog E. M. teistas 11 kartų, iš jų daugiausiai už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių teigiamų išvadų galimai nepadarė, todėl šios aplinkybės taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąja priemonę siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įtariamasis yra nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, iki sulaikymo gyveno pas nukentėjusiąją, vėliau gyveno pas brolį, t. y. jokių tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje neturi. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti teiginiai, kad jis susitvarkęs paveldėjimo dokumentus turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu vien ši aplinkybė asmens socialinių ir šeiminių ryšių tvirtumo neparodo. Tokie duomenys sprendžiant dėl asmeniui skirtos kardomosios priemonės gali būti reikšmingi tuomet, kai nustatytų socialinių ir šeiminių ryšių praradimo rizika eliminuoja asmens pasislėpimo riziką. Nagrinėjamu atveju jokių socialinių ir šeiminių ryšių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo riziką teismas nenustatė. Netgi priešingai, nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo gyvenimo (duomenys neskelbtini), jo teistumų (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja tvirti socialiniai ir šeiminiai ryšiai.

10. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis E. M., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

11. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog darys naujus apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 pagrindu, atsižvelgė į tai, kad E. M. teistas 11 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, teistas 5 kartus (duomenys neskelbtini), jog dominuoja vagystės, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau kaip jau buvo minėta, E. M. kaltinamas nesunkių nusikaltimų padarymu, kurie į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą nepatenka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. M. nėra įtariamas ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytu grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą. Nors pagrįstai nurodyta aplinkybė, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs neišnykus teistumui, teistam 11 kartų, teistam užsienyje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog būdamas laisvėje jis darys naujus įstatyme numatytus nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad E. M. šis suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas nepagrįstai, todėl šis suėmimo termino nustatymo pagrindas šalintinas.

12. Įvertinus tai, kad kaltinamajam E. M. pagrįstai nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, kaltinamojo E. M. asmenybę, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pobūdį, pavojingumą bei kitus duomenis, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo E. M. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių, nei jų visuma, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartis paliktina galioti, pašalinant iš nutarties aprašomosios dalies BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties atmesti.

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties aprašomosios dalies pašalinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.