Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-1002/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-08Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-12-21Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-03-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-03-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-96-1002/2025Nutartis · 2025-02-14Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1-21-1002/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48852-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
T. L., J. L., G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-1002/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48852-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.2.2; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.3; 1.2.29.1.1; 1.2.29.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.6.1; 3.1.3.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant J. J., A. S.,dalyvaujant prokurorui L. B.,kaltinamajam T. L.,kaltinamajai J. L.,kaltinamajai G. L.,kaltinamųjų T. L., J. L., G. L. gynėjui advokatui M. Š.,kaltinamojo juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams Ž. A., R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (14 veikų), 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (10 veikų), 302 straipsnio 1 dalyje (4 veikos);

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje,

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje,

MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinių asmenų registre kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-04-12 J. L., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-04-03 apie 08:30 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 319,73 eurų dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, jis suorganizavo (duomenys neskelbtini)2017-04-21 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)išrašymą, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina už 564 eurus įsigyti 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, ir nedelsiant, po nurodytos sąskaitos išrašymo, tą pačią dieną, 10:35 val., suorganizavo PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)anuliavimą, informavus už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingus asmenis, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė įsigyti minėtas prekes, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ net neketino šių prekių įgyti, po ko, siekiant įtikinti draudimo bendrovę, kad PVM sąskaita-faktūra yra galiojanti ir joje nurodytos prekės buvo įgytos, 2017-04-25 J. L., žinodama apie sąskaitos anuliavimą, pateikė ją AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip galiojančią, po ko 2017-05-03 J. L. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padangų montavimo, taip siekdama įtikinti, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)neva įgytos padangos buvo užmontuotos, po ko AB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės įtakoje, vertindamas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų padangų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 834,25 eurų dydžio išmoką, ir atlikus išskaitą į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, pervedė 718,25 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis ir J. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 718,25 eurų, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje su J. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-07-14 J. L., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-07-10 įvykusį eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 303,02 eurų dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, ji kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina įsigyti 4 vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ už 900,40 eurų, nors tokių padangų pirkti neketino, ir 2019-08-09 ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė užsakymo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis 2017-08-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bendrai 62 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neva automobiliui buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors tokie darbai atlikti nebuvo, po ko jis perdavė šią žinomai suklastotą sąskaitą-faktūrą J. L., o ji užsakymo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), neva patvirtinančią, kad pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padangos buvo įgytos ir užmontuotos, pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad J. L. dėl neva įvykusio įvykio tikrai patyrė turtinę žalą ir 2017-08-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 969,37 eurų dydžio išmoką ir apie išmokos dydį informavus J. L., pastaroji užsakymą iš ,,(duomenys neskelbtini)“ anuliavo ir prekių neįgijo, tokiu būdu jis savo, J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 969,37 eurų, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: laikotarpyje nuo 2017-07-10 iki 2017-08-09, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam automobiliui ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)neva už 62 Eur buvo atlikti padangų montavimo bei balansavimo darbai bei atliktas oro slėgio jungiklių programavimas, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros neišrašė o MB „(duomenys neskelbtini)” priklausančiam automobiliui tokie darbai atlikti nebuvo, ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens spaudą, o būtent: laikotarpyje nuo 2017-07-10 iki 2017-08-09 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdamas (duomenys neskelbtini)patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo be (duomenys neskelbtini)padalinio pardavėjo A. P. žinios paėmė jo asmeninį spaudą ir jį panaudojo, t. y. padarė šio spaudo antspaudą ant 2017-08-09 išrašytos (duomenys neskelbtini)neva išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens - A. P. spaudą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 302 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2017-08-08, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 810 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt., ratlankių ,,(duomenys neskelbtini)“ bei buvo minėtam automobiliui atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, nors tokios sąskaitos (duomenys neskelbtini)neišrašė, šių daiktų jis neįgijo ir nurodyti darbai atlikti nebuvo, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-29, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 426 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva J. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, o J. L. tokių prekių neįgijo, tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2017-11-13 iki 2017-11-27, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros, Nr. (duomenys neskelbtini), neišrašė, o G. L. tokių prekių neįgijo ir tokiu būdu jis pagamino netikrą dokumentą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-07-31 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad neva pažeisti jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės abu ratlankiai ir abi padangos, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2017-07-30 iki 2017-08-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 810 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt., ratlankių ,,(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atlikti minėtam automobiliui padangų montavimo ir balansavimo darbai, po ko šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), apgaulingai įtikindamas, kad jis dėl sugadintų padangų ir ratlankių patyrė 810 eurų turtinę žalą bei siekdamas gauti tokio dydžio draudimo išmoką, po ko draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl apgaulės įtakos į jam priklausančią banko sąskaitą išmokėjo 442,53 Eur draudimo išmoką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-01-04 iki 2019-01-15, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini)už 426 eurų įgijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), neišrašė o T. L. tokių prekių neįgijo, ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis, iš anksto susitaręs, veikdamas bendrininkų grupėje su J. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-01-18 J. L., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2019-01-18 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko draudimo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 627,25 eurų dydžio išmoką, po ko jam ir J. L. siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, jis pagamino (duomenys neskelbtini)2019-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)už 1778 eurus ketina įsigyti 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei bus atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, nors žinojo, kad prekės nebus įgytos ir darbai atlikti nebus, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą perdavus J. L., kad pastaroji pateiktų šį dokumentą draudimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei buvo atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, bei kad įvykis tikrai įvyko. J. L. šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ,,(duomenys neskelbtini)“, o ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakos, vertindama PVM sąskaitoje- faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nurodytų padangų, ratlankių ir darbų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 1197,79 eurų dydžio išmoką ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 1197,79 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis ir J. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1197,79 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-02-27, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)už 1778 eurus ketina įsigyti 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei bus atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, nors (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), išrašė kitam juridiniam asmeniui, o MB „(duomenys neskelbtini)“ tokių prekių neįgijo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-03-08 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-03-08 apie 15 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos bei abu ratlankiai, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-03-15, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagaminus (duomenys neskelbtini)automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo sąskaitą, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 1176 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)užsakė 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt., ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ bei minėtam automobiliui bus atliktas padangų montavimas ir balansavimas, po ko laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-03-27, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam suklastojus (duomenys neskelbtini)automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo sąskaitą, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 1148 eurų sumai, kad jis neva iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt., ratlankių „(duomenys neskelbtini)“, nors tokių padangų ir ratlankių įgijęs nebuvo, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą, jos apmokėjimą 2019-03-27 ir 2019-03-30 neva patvirtinančius čekius bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sugadintų padangų nuotraukas pateikus (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikino, kad dėl sugadintų padangų ir ratlankių patyrė turtinę žalą 1176 eurų sumai, dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)2019-04-04 priėmė sprendimą ir jam išmokėjo 689,60 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 689,60 eurų tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens spaudą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-03-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini)patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo be (duomenys neskelbtini)padalinio vadovo S. G. žinios paėmė jo asmeninį spaudą ir jį panaudojo, t. y. padarė šio spaudo antspaudą ant 2019-03-15 išrašytos (duomenys neskelbtini)neva išrašyto automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo lapo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens – S. G. – spaudą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrus dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-05-06, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, jis surašė dvi (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 362,60 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis, 2019-05-02 iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. lietų ratlankių dangtelių, 4 vnt. centravimo žiedų, 4 vnt. pakavimo maišų bei buvo atlikti padangų montavimo darbai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 432 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad jis 2019-06-06 iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini)tokių PVM sąskaitų-faktūrų neišrašė, o T. L. tokių prekių neįgijo, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-05-25, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, o T. L. tokių prekių neįgijo, ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens spaudą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-05-25, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini)patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo be (duomenys neskelbtini)padalinio vadovo S. G. žinios paėmė jo asmeninį spaudą ir jį panaudojo, t. y. padarė šio spaudo antspaudą ant 2019-05-25 išrašytos (duomenys neskelbtini)neva išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens – S. G. – spaudą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.,

be to, jis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-07-22 draudimo įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2019-07-14 įvykusį eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2019-07-14 iki 2019-07-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, jam suklastojus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 1252 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors tokių ratlankių, padangų jis neįgijo ir jokie montavimo darbai atlikti nebuvo, po ko, šią žinomai suklastotą sąskaitą, jos apmokėjimą neva patvirtinantį čekį pateikus AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad dėl sugadintų padangų ir ratlankių patyrė 1252 eurų turtinę žalą, dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-30 priėmė sprendimą ir jam išmokėjo 608,80 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 608,80 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2019-07-14 iki 2019-07-25, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, o T. L. tokių prekių neįgijo, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2019-08-30, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini)įgijo du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei minėtam automobiliui bus atliktas padangų montavimas ir balansavimas, ratlankio remontas bei padangų užpildymas azotu, nors (duomenys neskelbtini)tokios PVM sąskaitos-faktūros neišrašė, o T. L. tokių prekių neįgijo, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens spaudą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2019-08-30, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini)patalpose adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo be (duomenys neskelbtini)padalinio vadovo S. G. žinios paėmė jo asmeninį spaudą ir jį panaudojo, t. y. padarė šio spaudo antspaudą ant 2019-08-30 išrašytos (duomenys neskelbtini)neva išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens – S. G. – spaudą, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-11-13 G. L. draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)neteisingai pranešus apie tai, kad neva 2017-11-11 buvo sugadintos jai priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, nors jos sugadintos nebuvo, po ko siekdamas apgaulės būdų įtikinti, kad turtas tikrai yra sugadintas ir G. L. patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2017-11-11 iki 2017-11-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, jam suklastojus (duomenys neskelbtini)išankstinio apmokėjimo sąskaitą, bendrai 306 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva G. L. iš (duomenys neskelbtini)užsakė įsigyti du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei bus atliekami padangų montavimo ir balansavimo darbai, po ko laikotarpiu nuo 2017-11-11 iki 2017-12-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, jam suklastojus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 278 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad G. L. iš (duomenys neskelbtini)neva įsigijo du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors tokių padangų įgijusi nebuvo, po ko jis šią žinomai suklastotą sąskaitą-faktūrą su apmokėjimą patvirtinančiu kvitu perdavė jai, kad pastaroji šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą pateiktų draudimo įmonei (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikinant, kad įvykis tikrai įvyko ir kad G. L. dėl įvykio patyrė 278 eurų turtinę žalą, po ko G. L. šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė draudimo įmonei (duomenys neskelbtini), ir dėl apgaulės įtakos draudimo įmonė (duomenys neskelbtini)2017-12-13 į jai priklausančią banko sąskaitą išmokėjo 278 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 278 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018-01-11 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad neva pažeistos jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės abi padangos ir abu ratlankiai, nors padangos ir ratlankiai sugadinti nebuvo, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2018-01-15, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagamino netikrą (duomenys neskelbtini)sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2018-01-15 neva jis iš (duomenys neskelbtini)ketina įsigyti 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir 4 vnt. ratlankių už 886 eurų, po ko šią žinomai suklastotą išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas pateikė (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikinant, kad įsigis iš (duomenys neskelbtini)minėtas padangas ir ratlankius, bei kad įvykis tikrai įvyko, nors nei padangų, nei ratlankių neįsigijo, po ko 2018-01-22 draudimo bendrovė dėl apgaulės įtakos jam išmokėjo 494 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 494 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018-04-05 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad 2018-04-03 jam priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), ir kurio metu buvo sugadintos dešinės pusės abi padangos ir abu ratlankiai, nors toks įvykis neįvyko, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad toks įvykis įvyko ir turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)pateikė kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas, po ko draudimo įmonės (duomenys neskelbtini)dėl apgaulės įtakos jam išmokėjo 296,34 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 296,34 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent, 2019-01-04 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-01-03 apie 14 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2019-01-04 iki 2019-01-15, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagaminus (duomenys neskelbtini)sąskaitą, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 426 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis 2019-01-15 iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, bei įsigytų prekių 2019-01-15 sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį (duomenys neskelbtini)čekį, nors tokių padangų įgijęs nebuvo, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinantį čekį bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas pateikus (duomenys neskelbtini)taip apgaulingai įtikino, kad dėl sugadintų padangų patyrė 426 eurų turtinę žalą, dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)2019-01-17 priėmė sprendimą ir jam išmokėjo 322,50 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 322,50 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent, 2019-04-11 draudimo įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2019-04-10 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinis ratlankis ir kairės pusės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 227,68 eurų dydžio išmoką, po ko jis, siekdamas padidinti draudimo išmokos dydį, laikotarpiu nuo 2019-04-10 iki 2019-05-06, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino dvi netikras (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 362,60 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis, 2019-05-02 iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir 4 vnt. lietų ratlankių dangtelių, 4 vnt. centravimo žiedų, 4 vnt. pakavimo maišų bei kad įmonėje buvo atlikti padangų montavimo darbai, ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 432 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad jis 2019-06-06 iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir, žinodamas, kad tokių prekių neįgijo ir padangų montavimo darbai atlikti nebuvo, šias žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei neva jų apmokėjimą patvirtinančius čekius pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad dėl sugadintų ratlankių ir padangų jis patyrė bendrai 794,60 eurų turtinę žalą, po ko AB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulės įtakoje vertindamas PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekių kainas, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 319,88 eurų draudimo išmoką, ir 2019-05-09 priėmė sprendimą bei jam išmokėjo 319,88 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis buvo kaltinamas tuo, kad savo naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 319,88 eurų, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-05-09 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-05-08 apie 18 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-05-25, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagaminus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 648 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei minėtam automobiliui bus atliktas padangų montavimas ir balansavimas, nors tokių padangų įgijęs nebuvo, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą su jos apmokėjimą 2019-05-25 neva patvirtinančiu čekiu bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas pateikus (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikino, kad dėl sugadintų padangų jis patyrė 468 eurų turtinę žalą, dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)2019-05-28 priėmė sprendimą ir jam išmokėjo 398,40 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis buvo kaltinamas tuo, kad savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 398,40 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-06-07 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-06-07 apie 12 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė padanga ir ratlankis, nors toks įvykis neįvyko, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad toks įvykis įvyko ir turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)pateikė kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintos padangos ir ratlankio nuotraukas, po ko 2019-06-20 draudimo įmonės (duomenys neskelbtini)dėl apgaulės įtakos jam išmokėjo 256,62 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 256,62 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-08-28 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-08-28 apie 08:30 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos ir ratlankiai, nors toks įvykis neįvyko, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad toks įvykis įvyko ir turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2019-08-30, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagaminus netikrą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 626 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įgijo du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei minėtam automobiliui bus atliktas padangų montavimas ir balansavimas, ratlankio remontas bei padangų užpildymas azotu, nors tokių padangų jis neįgijo ir paslaugų negavo, po ko šią žinomai pagamintą netikrą sąskaitą bei kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sugadintų padangų nuotraukas pateikus (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikino, kad dėl sugadintų padangų jis patyrė 626 eurų turtinę žalą, dėl apgaulės įtakos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)2019-10-02 priėmė sprendimą ir jam išmokėjo 384,37 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 384,37 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, o būtent: 2019-09-24 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie neva 2019-09-24 apie 14:15 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sugadintos jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad toks įvykis įvyko ir turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, jis draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)pateikė kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas bei 2019-09-25 (duomenys neskelbtini)čekį, bendrai 372 eurų sumai, kuriame nurodyta, kad jis iš (duomenys neskelbtini)įsigijo keturis vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors tokios padangos įgytos nebuvo ir paslaugos suteiktos nebuvo, taip apgaulingai įtikinant, kad dėl sugadintų padangų jis patyrė 372 eurų turtinę žalą, tačiau draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių draudimo išmokos neišmokėjo, tokiu būdu jis savo naudai pasikėsino įgyti svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 372 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1d.

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje su J. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-11-06 J. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-11-06 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti jai priklausančio automobilio „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-28, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, jam pagaminus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 426 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva J. L. iš (duomenys neskelbtini)už 426 eurų įgijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atliktas ratlankių remontas bei padangų montavimo darbai, nors tokių padangų įgijusi nebuvo ir padangų montavimo darbai atlikti nebuvo, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą kartu su sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu 2017-11-29 čekiu jam perdavus J. L., kad pastaroji pateiktų šiuos dokumentus AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad ji dėl neva įvykusio įvykio tikrai patyrė turtinę žalą ir įsigijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atliktas ratlankių remontas bei padangų montavimo darbai, po ko J. L. šį žinomai suklastotą dokumentą su apmokėjimą patvirtinančiu čekiu pateikus AB „(duomenys neskelbtini)“, 2017-12-07 draudimo bendrovė dėl apgaulės įtakos priėmė sprendimą išmokėti jai 198,40 eurų draudimo išmoką bei ją pervedė į J. L. priklausančią banko sąskaitą, tokiu būdu jis savo ir J. L. naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 198,40 eurų tai yra, buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.,

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018-10-19 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad 2018-10-19 jam priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), po ko buvo pažeistos dešinės priekinė ir galinė padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad toks įvykis įvyko ir turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)pateikė kitomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės sugadintų padangų nuotraukas, po ko draudimo įmonė dėl apgaulės įtakos jam išmokėjo 187,26 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu jis savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą – 187,26 eurų, tai yra buvo kaltinamas tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.

J. L., iš anksto susitarusi, veikdami bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-04-12 J. L., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-04-03 apie 08:30 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 319,73 eurų dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, T. L. suorganizavo (duomenys neskelbtini)2017-04-21 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)išrašymą, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina už 564 eurus įsigyti 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, ir nedelsiant, po nurodytos sąskaitos išrašymo, tą pačią dieną 10:35 val. suorganizavo PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)anuliavimą, informavus už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingus asmenis, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė įsigyti minėtas prekes, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ net neketino šių prekių įgyti, po ko, siekiant įtikinti draudimo bendrovę, kad PVM sąskaita-faktūra yra galiojanti ir joje nurodytos prekės buvo įgytos, 2017-04-25 J. L., žinodama apie sąskaitos anuliavimą, pateikė ją AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip galiojančią, po ko 2017-05-03 J. L. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padangų montavimo, taip siekdama įtikinti, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)neva įgytos padangos buvo užmontuotos, po ko, AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės, vertindamas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų padangų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 834,25 eurų dydžio išmoką, ir atlikus išskaitą į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, pervedė 718,25 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu ji ir T. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 718,25 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1d.,

be to, ji, iš anksto susitarusi, veikdami bendrininkų grupėje su T. L. apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-07-14 ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-07-10 įvykusį eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 303,02 Eur dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, ji kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina įsigyti 4 vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ už 900,40 eurų, nors tokių padangų pirkti neketino, ir 2019-08-09 ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė užsakymo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko T. L. 2017-08-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bendrai 62 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neva automobiliui buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors tokie darbai atlikti nebuvo, po ko T. L. perdavė šią žinomai suklastotą sąskaitą-faktūrą J. L., o ji užsakymo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), neva patvirtinančią, kad pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padangos buvo įgytos ir užmontuotos, pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad ji dėl neva įvykusio įvykio tikrai patyrė turtinę žalą ir 2017-08-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 969,37 eurų dydžio išmoką ir apie išmokos dydį informavus ją, pastaroji užsakymą iš ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) anuliavo, ir prekių neįgijo, tokiu būdu ji savo, T. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 969,37 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, ji, iš anksto susitarusi, veikdami bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-01-18 ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2019-01-18 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko draudimo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 627,25 Eur dydžio išmoką, po ko jai ir T. L., siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, T. L. pagamino (duomenys neskelbtini)2019-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)už 1778 eurus ketina įsigyti 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei bus atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, nors žinojo, kad prekės nebus įgytos ir darbai atlikti nebus, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą perdavus jai, kad pastaroji pateiktų šį dokumentą draudimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei buvo atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, bei kad įvykis tikrai įvyko, ji šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ,,(duomenys neskelbtini)“, o ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakos, vertindamas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nurodytų padangų, ratlankių ir darbų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 1197,79 eurų dydžio išmoką ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 1197,79 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu ji ir T. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1197,79 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

be to, ji buvo kaltinama tuo, kad iš anksto susitarusi, veikdami bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-11-06 ji AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-11-06 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti jai priklausančio automobilio „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2017-11-28, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, T. L. pagaminus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 426 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva ji iš (duomenys neskelbtini)už 426 Eur įgijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atliktas ratlankių remontas bei padangų montavimo darbai, nors tokių padangų įgijusi nebuvo ir padangų montavimo darbai atlikti nebuvo, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą kartu su sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu 2017-11-29 čekiu T. L. perdavus jai, kad pastaroji pateiktų šiuos dokumentą AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad ji dėl neva įvykusio įvykio tikrai patyrė turtinę žalą ir įsigijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atliktas ratlankių remontas bei padangų montavimo darbai, po ko jai šį žinomai suklastotą dokumentą su apmokėjimą patvirtinančiu čekiu pateikus AB „(duomenys neskelbtini)“, 2017-12-07 draudimo bendrovė dėl apgaulės įtakos priėmė sprendimą išmokėti jai 198,40 eurų draudimo išmoką bei ją pervedė į jai priklausančią banko sąskaitą, tokiu būdu ji savo ir T. L. naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 198,40 eurų, tai yra buvo kaltinama tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.

MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės J. L., kuri vadovaudama MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuri veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)i“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-04-12 J. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017¬04-03 apie 08:30 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 319,73 eurų dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, T. L. suorganizavo (duomenys neskelbtini)2017-04-21 PVM sąskaitos- faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)išrašymą, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina už 564 eurus įsigyti 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ ir du vienetus padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, ir nedelsiant, po nurodytos sąskaitos išrašymo, tą pačią dieną 10:35 val., suorganizavo PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)anuliavimą, informavus už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingus asmenis, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė įsigyti minėtas prekes, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ net neketino šių prekių įgyti, po ko siekiant įtikinti draudimo bendrovę, kad PVM sąskaita-faktūra yra galiojanti ir joje nurodytos prekės buvo įgytos, 2017-04-25 J. L., žinodama apie sąskaitos anuliavimą, pateikė ją AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip galiojančią, po ko 2017-05-03 J. L. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padangų montavimo, taip siekdama įtikinti, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)neva įgytos padangos buvo užmontuotos, po ko AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakos, vertindamas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų padangų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 834,25 eurų dydžio išmoką, ir atlikus išskaitą į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, pervedė 718,25 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu, J. L., veikdama su T. L., apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 718,25 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės J. L., kuri vadovaudama MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuri, veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, iš anksto susitarusi, ir veikdama bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-07-14 J. L., veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-07-10 įvykusį eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 303,02 eurų dydžio išmoką, po ko jiems siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, ji kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ ketina įsigyti 4 vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ už 900,40 eurų, nors tokių padangų pirkti neketino, ir 2019-08-09 ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašė užsakymo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko T. L. 2017-08-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), bendrai 62 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu neva automobiliui buvo atlikti padangų montavimo darbai, nors tokie darbai atlikti nebuvo, po ko T. L. perdavė šią žinomai suklastotą sąskaitą-faktūrą J. L., o ji užsakymo iš ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotą (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), neva patvirtinančią, kad pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padangos buvo įgytos ir užmontuotos, pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad ji dėl neva įvykusio įvykio tikrai patyrė turtinę žalą ir 2017-08-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 969,37 eurų dydžio išmoką ir apie išmokos dydį informavus ją, pastaroji užsakymą iš ,,(duomenys neskelbtini)“ anuliavo ir prekių neįgijo, tokiu būdu J. L., veikdama su T. L., apgaule MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 969,37 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.,

be to, MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės J. L., kuri vadovaudama MB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuri, veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, iš anksto susitarusi, ir veikdama bendrininkų grupėje su T. L., apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)i“ naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2019-01-18 ji, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2019-01-18 įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu neva buvo sugadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratlankiai bei padangos, nors toks įvykis neįvyko, po ko draudimo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo išmokėtiną 627,25 eurų dydžio išmoką, po ko jai ir T. L. siekiant padidinti draudimo išmokos dydį, T. L. pagamino (duomenys neskelbtini)2019-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kad neva MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)už 1778 eurus ketina įsigyti 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei bus atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, nors žinojo, kad prekės nebus įgytos ir darbai atlikti nebus, po ko šią žinomai suklastotą sąskaitą faktūrą perdavus jai, kad pastaroji pateiktų šį dokumentą draudimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini)bei buvo atlikti padangų montavimo ir balansavimo darbai, bei kad įvykis tikrai įvyko, o ji šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ,,(duomenys neskelbtini)“, po ko ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakos, vertindama PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nurodytų padangų, ratlankių ir darbų kainą, perskaičiavo mokėtinos žalos dydį, nustatydamas 1197,79 eurų dydžio išmoką ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 1197,79 eurų draudimo išmoką, tokiu būdu ji ir T. L. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1197,79 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

G. L. buvo kaltinama tuo, kad iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su T. L., apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-11-13 jai draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešus apie tai, kad neva 2017-11-11 buvo sugadintos jai priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, nors jos sugadintos nebuvo, po ko siekdama apgaulės būdų įtikinti, kad turtas tikrai yra sugadintas ir ji patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2017-11-11 iki 2017-11-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, T. L. suklastojus (duomenys neskelbtini)išankstinio apmokėjimo sąskaitą, bendrai 306 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva ji iš (duomenys neskelbtini)užsakė įsigyti du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“ bei bus atliekami padangų montavimo ir balansavimo darbai, po ko laikotarpiu nuo 2017-11-11 iki 2017-12-09, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, T. L. suklastojus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 278 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad ji iš (duomenys neskelbtini)neva įsigijo du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, du vienetus padangų „(duomenys neskelbtini)“, nors tokių padangų įgijusi nebuvo, po ko T. L. šią žinomai suklastotą sąskaitą-faktūrą su apmokėjimą patvirtinančiu kvitu perdavė jai, kad pastaroji šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą pateiktų draudimo įmonei (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai įtikinant, kad įvykis tikrai įvyko ir kad ji dėl įvykio patyrė 278 eurų turtinę žalą, po ko ji, siekiant gauti tokio dydžio draudimo išmoką, šį žinomai suklastotą dokumentą pateikė draudimo įmonei (duomenys neskelbtini), dėl ko dėl apgaulės įtakos draudimo įmonė (duomenys neskelbtini)2017-12-13 į jai priklausančią banko sąskaitą išmokėjo 278 eurų draudimo išmoką, tai yra, buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 182 str. 1 d.

Kaltinamasis T. L. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad su faktinėmis aplinkybėmis, kas buvo išvardinta, sutinka, o ar kaltas – palieka teismui. G. L. yra jo mama, J. L. žmona, o „(duomenys neskelbtini)“ – įmonė, kurios direktorė J. L.. Rūpinosi artimųjų gerove, kad būtų viskas gerai, kad nebūtų problemų su automobiliais. Žiūrėdavo į tai labai rimtai. Tais pačiais automobiliais naudojosi ir jis, ir kiti, veždavo vaikus. Mamai irgi stengdavosi padėti. „(duomenys neskelbtini)“ – buhalterinių paslaugų įmonė, užsiima automobilių detalių prekyba, ratlankiais, padangomis ir visa, kas su tuo susiję. Direktorė – J. L., o jis – pardavimų vadovas. Su faktinėmis aplinkybėmis sutinka, kad žalos ir įvykiai buvo, o dėl kaltinimų – nesutinka. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini)m. Didelę dalį savęs atidavė ir išdirbo apie 10 metų. Darbas be galo įtemptas, krūviai dideli, darbuotojų trūkumas. Jo darbinės funkcijos – aptarnauti didmeną ir mažmeną, apie 100-150 klientų reikėdavo sužiūrėti, servisą reikėdavo sužiūrėti. Buvo daug diskutuojama dėl antspaudų naudojimo. Kas dėl S. G. vardinio antspaudo, tai jis dažnai rasdavo kitų darbų ir parduotuvėje retai kada būdavo, rado išeitį, kad būtų spartesnis darbas – pagaminti jo vardo antspaudą, ir jis leido naudotis. Tas antspaudas buvo naudojamas ir pažymoms, ir pasiūlymams. Naudojamas kaip įmonės reprezentacinis antspaudas. Tokia buvo praktika darbe. Jis mano, kad visos pažymos ir dokumentai buvo informacinio pobūdžio, tikslas buvo suderinti su kompanija žalos dydį. Jo pareigos buvo pateikti tokius dokumentus. Jokių priekaištų nebuvo dėl blogai pateiktų dokumentų. Vieną atvejį pamena, kai jam paskambino iš „(duomenys neskelbtini)“ draudimo kompanijos moteris ir pasakė, kad reikia pasikalbėti apie jo draudiminius įvykius, nes jo įvykių skaičius neatitinka jų statistikos. Jis pasakė, kad parašytų elektroniniu paštu, ko trūksta, ir jis atsiųs. Niekas nieko neparašė. Po kiek laiko susitiko (duomenys neskelbtini) su asmeniu, su kuriuo prieš susitikimą susiskambino dar su minėta moterimi. Tada jam ji pasakė, kad susitiktų jo bendrovėje, kurioje jis dirbo, paklausė adreso. Jis nurodė, kur jis yra, tai jie privažiavo. Susitiko, jie buvo dviese. Pasisodino jį į automobilį ir bandė jį įtikinti, kad jo draudiminiai įvykiai neatitinka jų statistikos, liepė jam grąžinti pinigus, sakė, kad gali suteikti paskolą, davė laiko iki kito ryto pagalvoti. Ryte jis paskambino ir pasakė, kad neturi nieko grąžinti. Sakė, kad ras bendrininkus, kad perduos jį, kad perduos darbdaviui. Persekiojo jį, jo šeimą. Nuo to viskas ir prasidėjo. Apie jokį bendrininkavimą su „(duomenys neskelbtini)“, su žmona ar mama negali būti nei kalbos. Dokumentai buvo pateikti nuo jo, nuo įmonės kaip informacinio pobūdžio. Apie draudiminius įvykius negali pasakyti, nes viskas buvo gana seniai ir visa informacija pateikta draudimo kompanijai. Automobiliui padanga yra kaip namui pamatas. Draudimo kompanija paskaičiuoja nuotolius, kurie neatitinka remonto kainos. Žalą skaičiuoja mėnesį, du, netgi tris, o reikia važiuoti, eksploatuoti automobilį, o visi susirašinėjimai labai ilgai trunka. Nuo (duomenys neskelbtini)m. dirba darbą, susijusį su padangomis ir ratlankiais, plėtoja verslą. Negali pasakyti, kodėl būtent užkliuvo padangos ir ratlankiai. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 10 metų. Darbo santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini)m. sausio mėn. S. G. buvo liepta perduoti informaciją jam, kad nebėra reikalingas šiai įmonei ir turėjo išeiti savo noru. Draudimo kompanijos davė užklausą įmonei apie suklastotus dokumentus ar sąskaitas. Jis pats rašė įmonės vadovui paaiškinimą dėl sąskaitų, dokumentų, tada ir nutrūko darbo sutartis. Jis atsisakė ir pradėjo ieškoti visokių galimų jo darbo pažeidimų. Tada atsirado problemos su sveikata, Covid-19, ir grįžo į darbą (duomenys neskelbtini)m. liepos mėnesį. Gavo pranešimą, kad bus atleistas dėl restruktūrizacijos, nes jo funkcijos perteklinės. Jį atleido, tada buvo darbo komisijos posėdis, pripažino, kad neteisėtai buvo atleistas, tai sudarė taikos sutartį. Jo funkcijos – priėmimas, pardavimas, klientų paieška, konsultacijos, garantinės problemos, įvertinimai, darbų atlikimo formavimo pažymos, sąskaitų išrašymas, pajamavimas, darbas su programa. Jei reikėdavo išrašyti sąskaitas faktūras, tai dirbo su programa „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai kažkokia kita buvo. Niekas į jokius kursus nesiuntė, buvo atsiųstas „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuris parodė, kaip dirbti, buvo savamoksliai. Programa neatidirbta, dažnai strigdavo, kai kurie darbuotojai net prisijungimų neturėjo, jungdavosi su kitų prisijungimais, bet niekas nekreipdavo dėmesio, nes reikėjo dirbti. Su „(duomenys neskelbtini)s“ programa vykdavo pardavimai, prognozavimai, sąskaitos. Formuojamas dokumentas pardavimo metu. Kiekvienas pardavimas būdavo formuojamas, vieniems rašomos sąskaitos, kitiems ne, o juridiniams asmenims rašomos sąskaitos. Komerciniai pasiūlymai būdavo kiekvienam skirtingi, nebuvo visiems vienodi, galėjo ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „Excel“, ir „Word“ naudoti programas. Jeigu būdavo formuojama PVM sąskaita–faktūra, būdavo išrašoma „(duomenys neskelbtini)s“ programa, - tos, kurios būdavo į buhalterinę apskaitą įtrauktos. Dar būdavo kaip pasiūlymai. Kas buvo išrašyta, tas buvo pateikiama į buhalteriją. Nėra susipažinęs su buhalterine apskaita. Buvo, kad suformuodavo kaip informacinio pobūdžio dokumentą, kurio neįtraukdavo, tai galėjo būti įvardijama kaip sąmata, kaip pasiūlymas, ar kažkaip kitaip. Aptarnaudavo iki 100 žmonių ir sužiūrėti viską būdavo neįmanoma. Tos sąskaitos, kurios formuojamos per „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo ranka atspausdinamos sąskaitos-faktūros blankuose. Ranka įvesdavo numerį į programą. Yra buvę visokių neatitikimų: jeigu visos sąskaitos krūvoje, persikeičia, pasiima ne tą, tada pas vieną, pas kitą klientą atsiduria sąskaitos tais pačiais numeriais. Būdavo, kad suklysti, praleidi. Būdavo, kad susidubliuoja, į buhalterinę apskaitą nepatekdavo, išsiaiškindavo buhalterija ir pasitaisydavo. Jeigu klientas norėdavo atsiskaityti grynaisiais, tai surenka prekes, perduoda buhalterei ir ji viską sutvarko, o jeigu pačiam, tai per „(duomenys neskelbtini)“. Pardavimas atliekamas per „(duomenys neskelbtini)“. Kai užbaigiama, išlįsdavo čekis, kuris buvo atiduodamas klientui, segamas prie sąskaitos. Būdavo, kad tik čekis duodamas be sąskaitos. Buvo galimybė grąžinti prekes. Užtekdavo pateikti prekės čekį. Nepamena, ar pačiam teko grąžinti prekę.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl 2017-04-03 sugadintų padangų – konkrečiai prisiminti aplinkybių negali, visos aplinkybės pateiktos draudimo kompanijai. Pamena, kad sutuoktinė turėjo įvykį dėl padangų, bet nepamena aplinkybių. Dėl 2017-04-21 dienos sąskaitos, greičiausiai ji buvo išrašyta arba kaip dokumentas, arba kaip informacinio pobūdžio (dokumentai) dėl žalos dydžio suderinimo. Kaip buvo perduota, nepasakys. Teismui parodžius sąskaitą–faktūrą, kaltinamasis T. L. paaiškino, kad nepamena šios sąskaitos išrašymo aplinkybių. Jau išrašytas sąskaitas–faktūras anuliuodavo arba darė grąžinimą, arba anuliuodavo, o kaip tai buvo daroma per programą, nepamena. Nepamena, kam buvo išrašyta šita sąskaita–faktūra. Gali tik spėti, kad sąskaita buvo pateikta suderinti draudiminio įvykio žalą ir dydį. Nepamena, ar tokią sąskaitą buvo perdavęs J. L., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovei. Nepamena, ar J. L. po kelių dienų tą sąskaitą pateikė draudimo bendrovei. Nežino, ar draudimo bendrovė, nepateikus dokumentų, paskaičiavo išmoką. Faktas, kad buvo ne vienas įvykis, kai J. pateko į įvykius dėl padangų ir ratlankių, o ar tai tie įvykiai, nepasakys. Dėl 2017-07-10 įvykio kelyje (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad kartu važiavo, aplinkybių nenurodys, bet pamena, kad buvo kreiptasi į draudimo kompaniją dėl žalos. Nepasakys, kur įvyko įvykis. Ta kelionė ir buvo į (duomenys neskelbtini). Nedažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini). Buvo pažintinė, pramoginė kelionė. Reiktų atsiversti nuotraukas ir pasižiūrėti, kur buvo, kur lankėsi, bet kaip įprastai, lankė muziejus, pilis. Nepasakys, ar įvykis įvyko nuvažiuojant, ar grįžtant. Įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena, po kiek laiko po įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę. Nepamena, ar į (duomenys neskelbtini) važiavo apgadintomis padangomis. Pirma sąskaitos, o darbai po to. Nepamena, kokią žalą paskaičiavo. Nepamena, ar galėjo išrašyti sąskaitą-faktūrą dėl padangų sumontavimo. Įmonėje išrašydavo sąskaitas už atliktus darbus. Kiekvienas kliento aptarnavimas būdavo individualus. Būdavo, kad išrašo sąskaitą, o darbus padaro paskui. Būdavo, kad kai kurios įmonės išsirašydavo sąskaitą, o darbus atlikdavo paskui. Į jo pareigybes įeidavo išankstinių sąskaitų išrašymas. Nežino, kaip pasirinkdavo, kada išrašyti komercinį pasiūlymą, sąskaitą–faktūrą ar išankstinę sąskaitą. Sąskaitos išrašymo, kuri neatsidūrė buhalterijoje, aplinkybių nepamena. Nepamena, ar jis ją galėjo išrašyti. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, 2017-07-31 įvykio, jis greičiausiai priklausė jam. Dėl šio įvykio aplinkybių nepamena, visa informacija buvo perduota draudimo kompanijai. Nepamena, ar teikė kažkokius dokumentus draudimo bendrovei. Jeigu draudimo bendrovė sako, kad buvo pateikta, tai vadinasi tas dokumentas buvo pateiktas. Nepamena sąskaitos išrašymo aplinkybių. Greičiausiai tai buvo informacinis dokumentas, derinant su draudimo kompanija žalos atlyginimą. Užeina į kompaniją paklausti kainos, o jeigu pasakytų, kad reikia komercinio pasiūlymo, tai gautų pasiūlymą. Negali pasakyti, ar buvo atvejų, kai buvo išrašoma sąskaitą-faktūrą, nors klientas neperka. Pats sąskaitą išrašydavo ir parduodant, ir prieš parduodant. Atsiimdavo iš karto, bet būdavo, kad atvažiuodavo atsiimti prekių. Jeigu prekė būdavo nenuperkama, sudėtinga atsakyti, nes labai seniai dirbo su ta programa, juo labiau, kad keitėsi programiniai išrašymai. Jeigu nenuperka prekių, tai yra daromas grąžinimas arba sugadinama sąskaita. Kai prekė būdavo grąžinama atgal ir prekė būdavo pirkta grynais, tai gaunasi tokios spėlionės, prielaidos, nes negali tiksliai atsakyti. Dėl 2017-11-06 įvykio, tai kaip ji buvo išrašyta ir kas ją išrašė, sunku įvertinti, o kad ji buvo pateikta kaip informacinio pobūdžio dokumentas, tai akivaizdu. Konkrečių taisyklių, kokia pažyma ar dokumentas turi būti išrašyta – nebuvo, jeigu ji buvo pateikta kaip informacinio pobūdžio, vadinasi, taip ir buvo. „R. E.“ (duomenys neskelbtini) kiek pamena, buvo registruotas J. vardu. Tuo momentu jis su ja gyveno. Jis ir tvarkė tą automobilį. Negali pasakyti, kas tiksliai buvo atliekama tam automobiliui. Jeigu ta sąskaita nėra kažkur užregistruota, mano, kad tai buvo informacinio pobūdžio dokumentas, tada jos neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Nepamena šios sąskaitos išrašymo aplinkybių. Ten toks konsultacinio informacinio pobūdžio dokumentas, kokios bus reikalingos medžiagos. Jeigu sąskaita nėra realizuota, nedraudžiama jos panaikinti. Jeigu tai yra jų pirkėjas, o jis neturi pirkimo dokumentų, tai jie turi teisę priimti prekę atgal. Tai priklauso nuo pardavėjo. Dėl 2017-11-13 įvykio – G. L. yra jo mama. Ji turi „(duomenys neskelbtini)“. Nepasakys, koks ten buvo įvykis, bet kad jų buvo ne vienas, tai tikrai žino. Buvo toks įvykis, padangos buvo sugadintos, bet negali tiksliai atsakyti, kada, kur. Mama visada kreipiasi į jį pagalbos ir jis rūpinasi. Padėjo jai susitvarkyti. Teisėjui parodžius sąskaitą-faktūrą (2 tomas, b. l. 71), kaltinamasis T. L. paaiškino, kad visus šiuos atvejus draudimo kompanija pripažino kaip draudiminį įvykį. Būtent tas dokumentas yra kaip informacinio pobūdžio pateiktas kompanijos. Neatsakys, ar tos padangos buvo įsigytos. Tai buvo nuostolis, kuris paskaičiuotas – 306 eurai. Pamena, kad buvo sugadintos padangos, o kas buvo tiksliai uždėta, ar įsigyta, nepamena. Nenori, kad tai būtų spėlionės. Tarp jo ir draudimo kompanijos, priklauso nuo epizodo, buvo, kad pasiūlydavo išmoką, jie sutiko su išmoka. Jiems neatrodė, kad aplinkybės, kurias jis pateikė, neprieštaravo, visos tiko ir žala buvo atlyginta. Šio epizodo aplinkybių nepamena dėl ilgo laiko tarpo. Dėl 2018-01-11 įvykio, „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausė jam. Įvykis buvo, o kas tiksliai buvo, nepamena. Nepamena, kelintas įvykis su sugadintomis padangomis. Teisėjui pateikus sąskaitą – faktūrą (1 tomas, b. l. 103), kaltinamasis T. L. paaiškino, kad įmonėje buvo vienas arba du kompiuteriai, prie jų dirbdavo vienas arba keli žmonės, aplinkybių nepamena, tas dokumentas suformuotas kaip informacinio pobūdžio. Draudiminis įvykis buvo. Kratos metu tos padangos buvo paimtos. Negali pasakyti, kada ir kokiu būdu jos buvo įsigytos. Tas dokumentas buvo kaip informacinio pobūdžio, pateikti ir suderinti kompensacijas, išlaidų dydžius. Nepamena, ar jas įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“, ar ne. Nepamena, kaip tas dokumentas buvo pateiktas draudimo bendrovei ir kas jį pateikė. Išsiųsti galėjo bet kas – ir jis, ir kažkas kitas iš įmonės darbuotojų. Nepamena sąskaitos išsiuntimo draudimo bendrovei. Apie pažymos išrašymą dėl automobilio pateikimo apžiūrai, jeigu ta pažyma yra, vadinasi, yra. Aplinkybių, kaip tą pažymą išrašė A. P., nepamena. Jeigu žmogus atsakė, kad neatsimena, vadinasi neatsimena, bet jis pats tos pažymos nerašė. Kiek pamena, tos sąskaitos–faktūros rašomos, kai reikalauja draudimo kompanijos. Draudimo kompanija prašo jų dėl to, kad nustatytų žalos realumą. J. atveju, buvo paprašę įsigijimo dokumentų, bet ne visuomet to prašydavo, kiekvienas atvejis skirtingas. Dėl 2018-04-03 įvykio. Su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kitas įvykis įvyko, kada įvyko, specialiai negadino ir neužfiksavo. Apie 2018-04-03 įvykį nepamena. Jeigu dokumentuose užfiksuota, vadinasi, buvo. Nepamena įvykio aplinkybių. Nežino, kiek pinigų buvo išmokėta. Dėl 2018-10-19 įvykio nepamena, kada įvyko įvykis su tuo pačiu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jeigu užfiksuota, tai vadinasi buvo. Visus tuos metus jis tuo automobiliu naudojosi. Nepamena, ar po antro įvykio, kuris vyko 04 mėnesį, užsidėjo naujas įgytas padangas. Kai būna sugadintos padangos, jos nebenaudojamos, tai faktas, kad įsigyjamos naujos. Jis nepamena, kada ir už kokią sumą įsigijo ir iš ko, bet kad jos buvo pakeistos, tai faktas. Po sugadinimo užsidėdavo atsarginį ratą, nevažinėdavo su sugadintomis padangomis. Dėl 2019-01-03 įvykio – važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve buvo salelė, kairė pusė buvo pažeista, jeigu gerai pamena. Padangos buvo sugadintos, utilizuotos, o ką vietoj jų uždėjo, nepasakys. Nepamena šios sąskaitos gavimo aplinkybių. Išrašyta sąskaita nereiškia, kad yra įvykęs sandoris ir kad tą prekę įsigijo. Būdavo laisva forma ir nebuvo griežtų apibrėžimų ir reikalavimų, kaip tai daryti. Dėl 2019-01-18 įvykio – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausė J. L.. Jis pats irgi juo naudojosi. Pamena, kad J. kreipėsi su pastebėjimu ir prašymu, kad kažkas negerai su tomis padangomis. Ji kreipėsi iš pradžių į jį, nes jis ten dirbo. Negali teigti, kad tos padangos buvo įgytos, nes nepamena. Pamena, kad draudimo kompanija paskaičiavo mažus nuostolius, prašė pateikti dokumentą, kokia reali žala yra. Teisėjui parodžius sąskaitą – faktūrą (2 tomas, b. l. 197), kaltinamasis T. L. paaiškino, kad nepamena jos išrašymo aplinkybių. Nepamena, ar tos padangos buvo įgytos iš „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra sąmata patirtų nuostolių. Teisėjui parodžius sąskaitą – faktūrą (7 tomas, b. l. 160), kaltinamasis T. L. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gal klientas, bet tiksliai negali pasakyti. Pavadinimas girdėtas. Neatsakys, ar įmanoma išrašyti sąskaitą su tokiu pačiu numeriu skirtingiems pirkėjams. Nebuvo tokių įvykių, kad nesant įvykio, „(duomenys neskelbtini)“ praneštų apie įvykį. Jokių išankstinių susitarimų nebuvo. Dėl 2019-03-08 įvykio – (duomenys neskelbtini)yra jo automobilis, jis pats naudojo. Apie įvykį tiksliai nepasakys. Tam automobiliui buvo įgytos padangos, bet kada, nepasakys. Dar ir dabar turbūt rastų garantinį taloną. Apie įvykį tiksliai nepamena, bet galėjo būti sugadinti ratlankiai ir padangos. Po įvykio buvo atliekama apžiūra, siunčia kompanijai su konsultaciniu dokumentu, kad kompanija įvertintų žalos dydį. Tiksliai nepamena, ar jis siuntė, bet greičiausiai, kad taip. Nepamena aplinkybių apie kasos čekius. Įmonėje kasos čekiai buvo išmušami, kai buvo parduodama prekė. Prie kasos daugiausia dirbo J.. Jam pačiam yra tekę tokią procedūrą atlikti, kai žmogus pirkdavo prekę už grynus. Kiek pamena, per programą išmušdavo čekį. Jeigu dokumentai buvo pateikti ir bendrovė tai nurodė, vadinasi, buvo pateikta. Nepamena, ar įsigijo tas padangas. Nepamena aplinkybių, iš kur buvo gautas čekis dėl padangų įsigijimo. Jam asmeniškai nėra tekę daryti prekių grąžinimo, tai negali pakomentuoti. Į prokuroro klausymą: kodėl draudimo bendrovei buvo pateikti D. K. išduoti už įsigytas prekes pirkimo čekiai? Kaltinamasis T. L. atsakė, kad nepamena, ar įgijo tokias prekes, kurios nurodytos tame čekyje. Reiktų klausti to žmogaus, kuris darė grąžinimą. Nepamena aplinkybių, kodėl bendrovei buvo pateiktas toks čekis. Niekas neprašo ir neįsitikina, ar tam asmeniui, kuris atėjo, yra išrašomi kvitai ir čekiai. Žmogus, kuris paprašo, kad išrašytų tokiai ar tokiai įmonei čekį, taip ir padaro. Jeigu ant čekio parašyta J. J., tai jos ir reikia klausti. Nepamena, ar įsigijo tas prekes, kurios nurodytos čekyje. Nepakomentuos apie čekio aplinkybes. Nepamena tokio asmens kaip D. K.. Nepamena, ar tokių komplektų buvo parduota daugiau, ar vienas komplektas. Dėl 2019-04-10 įvykio – įvykio aplinkybių nepamena. Galėjo būti pranešimas toks, koks nurodytas byloje. Įvykių nemažai, nepasakys tiksliai aplinkybių. Nepamena ir kokie dokumentai buvo pateikti. Nepamena, ar įgijo tokias prekes, kurios nurodytos sąskaitoje. Dėl 2019-05-08 įvykio – „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra jo automobilis. Tą įvykį prisimena, jis tikrai buvo. Kiekvieną kartą važiuodamas ta gatve ((duomenys neskelbtini)g.) prisimena tą įvykį, kai įvažiavo į duobę ir buvo pažeistos padangos. Plačiau pakomentuoti, tikrai neprisimena ir nepakomentuos plačiau. Ar draudimo bendrovei sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė, jis nepamena. Teisėjui parodžius sąskaitą-faktūrą (2 tomas, b. l. 2), paaiškino, kad šitos sąskaitos išrašymo aplinkybių jis nepamena. Šitas įvykis buvo (duomenys neskelbtini)metais, praėjo tikrai nemažai laiko ir per tokį srautą žmonių ir padangų pardavimų, jis nepamena. Per dieną aptarnaudavo ir 50, ir 100 ir 200 žmonių. Nespėlios ir nedarys jokių prielaidų, tiksliai neatsimena. Visi įvykiai yra fiksuoti, medžiaga perduota draudimo kompanijoms, yra darytos foto nuotraukos, informaciniai dokumentai, palieka teismui spręsti, kas ten ir kaip, jis to nekomentuos, nes nepamena. Nepasakys tikrai, ar įsigijo su šita sąskaita-faktūra firmos „(duomenys neskelbtini)“ padangas. Negali patvirtinti, kad šituos dokumentus pateikė jis. O kas išrašė sąskaitą-faktūrą, taip pat neprisimena. Dėl 2019-06-07 įvykio, tą įvykį atsimena. Skambino į draudimo kompaniją pasikonsultuoti, ar jo draudimo apsauga galioja. Užregistravo įvykį, kuris buvo būtent (duomenys neskelbtini)gatvėje. Dėl 2019-07-14 įvykio – jei yra užfiksuota, tai buvo pateikta ir medžiaga. Aplinkybių tiksliai neatsimena. Kokius dokumentus pateikė draudimo bendrovei, neatsimena. Kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pateikta sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), nepasakys, greičiausiai pateiktas dokumentas, kaip informacinio pobūdžio, kad įvertinti padaryto dydžio sąmatą. Už tas įsigytas prekes ar gavo ir pateikė kasos čekį, tikrai nepamena. Kaip ir sakė, administracinių ypatybių neprisimena ir todėl neatsakys į klausymus. Yra taip buvę, kad įsigijus prekes, jas paskui grąžindavo su kasos čekiu. Konkrečius atvejus yra sunku įvertinti, bet jo žiniomis, tai nėra draudžiama. Su jų sutikimu klientai galėdavo grąžinti prekes ir po savaitės, dviejų ar po mėnesio. Visos operacijos būdavo atliekamos vieno prisijungimo vardu. Su tuo kompiuteriu, kuriuo dirbo J. J., galėdavo naudotis ir kiti darbuotojai. Dokumentai draudimo kompanijai būdavo teikiami, jai pačiai prašant. Draudimo kompanija prašydavo pateikti papildomus dokumentus, kad apskaičiuotų, kokią išmoką išmokėti. Absoliučiai kiekvienas įvykis yra skirtingas ir administravimo visi ypatumai skiriasi. Jei grąžindavo prekes, grąžinimus tvarkydavo kasininkė J. J., ir kur dėdavo kasos čekius grąžinamų prekių, jis nežino. Yra tekę priimti grąžinamą prekę, tokiu atveju klientas turėdavo grąžinti čekį, jei buvo atsiskaitymas ne grynais, o bankine kortele, reikėdavo išrašyti kreditinę sąskaitą. Draudimo bendrovei buvo pateiktos čekių kopijos. Gali būti palyginimui pateikti duomenys ir kito asmens pirkimo dokumentai, kaip palyginimui apie prekės kainą, kopiją, pavyzdys. Dėl 2019-08-28 įvykio, šį įvykį atsimena puikiai. Važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve buvo didelė duobė, į kurią pataikė, automobilį pradėjo traukti į dešinę pusę ir to pasekmė – nebegalėjo tęsti kelionės. Sustojęs kelkraštyje užregistravo įvykį, išsikvietė techninę pagalbą, bet kadangi pasakė, kad atvažiuos už 1,5-2 valandų, tai jis pasikeitė atsarginį ratą ir grįžo į darbą. Tų aplinkybių niekada per daug nesureikšmino. Su draudimo įmone visada kažkaip kompromisus rasdavo ir jis jokių pretenzijų nereiškia. Tikslių administracinių aplinkybių neatsimena. Kokius dokumentus teikė draudimo kompanijai, nepamena. Faktas, kad įvykis buvo, buvo paprašyta pagalba ir iš kolegų, kurie atvežė atsarginį ratą pasikeisti ir raktą. Draudimo kompanija, kaip bebūtų keista, po savaitės laiko paprašė, kad atsiųstų nuotraukas iš įvykio vietos. Visada sutikdavo su paskaičiuotu žalos atlyginimu, kad tik padengtų nuostolius. „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ jį, kaip žmogų, persekiojo, liepė prisipažinti, ko nebuvo padaręs, derėjosi dėl pinigų, kad nepraneštų policijai. Tai buvo du asmenys, moteris ir vyras, kurie buvo iš draudimo įmonės. Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje. Jis buvo vienas, tas vyras ir moteris. Tas susitikimas vyko jų iniciatyva, susitikus jam liepė sėsti į jų automobilį. Dėl 2019-09-24 įvykio – jį prisimena. (duomenys neskelbtini)gatve važiuojant, trukdė bortelis, o kad leidžia padanga, pastebėjo grįžęs į darbą. Daugiau nieko plačiau nepakomentuos. Dažniausiai vertina pažeidimus, numontavus padangas, nes dažniausiai visi pažeidimai matosi iš vidinės pusės, žinoma, ir išoriniai pažeidimai yra matomi. Didesni įtrūkimai gali atsirasti po savaitės, dviejų ar net po mėnesio. Didžiausias priešas padangai yra vidinis slėgis. Visi šitie įvykiai buvo, o draudimo kompanija visada turėjo galimybes patikrinti padangų slėgį, apžiūrėti, bet to nedarė. Su draudimo kompanijomis jis bendradarbiavo, bendravo, neslėpė sugadintų padangų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-30 T. L., apklaustas kaip liudytojas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindu, apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas davė parodymus, kad 2019-09-24 jam apie 14:15 val. važiuojant automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. link (duomenys neskelbtini)g. vienpusiu eismu, pirmoje juostoje jam užkirto kelią iš antros juostos persirikiuojantis automobilis, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, jam siekiant išvengti eismo įvykio, jis pasuko vairą į dešinę pusę, atsitrenkė į dešinės pusės bortelį, tačiau nenustojo ir važiavo toliau į darbą – (duomenys neskelbtini)įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jam nuvykus į darbą, išgirdo kad šnypščia oras, apžiūrėjo padangas ir pastebėjo, kad yra apgadintos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Priekinė padanga leido orą, o galinėje padangoje matėsi šoninis pažeidimas. Su kolegomis apžiūrėjo automobilio ratus ir padangas atidžiau, kitų pažeidimų nesimatė. Automobilio sugadintas padangas nufotografavo (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), šalia jo įmonės, vėliau jas pateikė draudimo įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, prieš tai paskambinęs į draudimo įmonę pranešti apie įvykį. Minėto įvykio metu buvo sugadintos dešinės pusės priekinė ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir galinė dešinės pusės padanga ,,(duomenys neskelbtini)“. Priekines padangas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)buvo įsigijęs ne naujas, kiek laiko su jomis važinėjo, neatsimena, gali būti, kad vieną sezoną. Galines padangas ,,(duomenys neskelbtini)“ įgijęs buvo naujas, galėjo važinėti pusę sezono. Kada, kur ir iš ko pirko minėtas padangas, neatsimena. Po automobilio apžiūros jis iš (duomenys neskelbtini)nusprendė įsigyti 4 vnt. ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jas pats rezervavo įmonės sistemoje, o kada už jas atsiskaitė, nepamena, ar tą pačią dieną, ar sekančią. Kiek pamena, už padangas sumokėjo 344 Eur. Taip pat sumokėjo už padangų montavimą 28 Eur. Viso jis sumokėjo 372 Eur grynais, kuriuos padavė apskaitininkei-pardavėjai J. J.. Apie tai, kad padangas perka sau, J. J. nieko nesakė. (duomenys neskelbtini)m. rudenį, tikslios datos nepamena, prieš parduodant automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. jis nuo automobilio nuėmė ratlankius su padangomis ,,(duomenys neskelbtini)“, ir pardavė nepažįstamam asmeniui, kuris buvo atvykęs į jo darbovietę. Už kiek pardavė padangas, neatsimena. (duomenys neskelbtini)m. lapkričio mėnesį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. S., prieš tai ant jo užmontavo originalius ratus su padangomis su ankščiau buvusiomis padangomis. Jis įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilius draudžia daugiau nei dveji metai. Apie įvykį, įvykusi 2018-01-11, nieko papasakoti negali, kadangi įvykis labai senas, jokių įvykio aplinkybių neatsimena. Apie tai, kas 2018-01-16 iš (duomenys neskelbtini)išsiuntė dokumentus draudimui, pakomentuoti negali, kadangi neatsimena. Taip pat nurodo, kad išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta A. P. buvo informacinio pobūdžio, kad draudimas matytų orientacines draudiminio įvykio kainas. Draudimas pagal pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą paskaičiavo žalą, tačiau išmokėjo 584 eurų, su kuria jis sutiko. Jis iš pateikto pasiūlymo nieko nepirko, todėl sąskaita neapmokėta, ir jo automatiškai buvo ištrinta iš įmonės dokumentų. Po įvykio kokias, iš kur, ir kada nusipirko padangas, nepamena. Apie įvykį 2018-04-03 neatsimena nieko, viskas buvo paaiškinta draudimui, jiems klausimų nekilo, buvo sugadintos dešinės pusės priekinė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir galinė padanga ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Iš kur ir kada buvo įgijęs šias padangas, neatsimena, kiek laiko su jomis važinėjo, nurodyti negali. Kokias padangas užmontavo ant ratų po įvykio, neatsimena. Apie 2018-10-19 įvykį nieko papasakoti negali, visa informacija pateikta draudimui. Apie tai, kada, iš kur įgijo įvykio metu sugadintas padangas, neatsimena. Dėl 2019-01-03, jam važiuojant (duomenys neskelbtini)g. link (duomenys neskelbtini)g., pravažiuojant (duomenys neskelbtini)g. sankryžą, nepastebėjo ir kliudė salelės bortelį, apgadino priekinę ir galinę padangas. Visa informacija buvo pateikta draudimui, kada ir kur įvykio metu apgadintos padangos buvo įgytos, pakomentuoti negali. Kas išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra informacinio pobūdžio, jis nepamena, tai buvo skirta draudimui geranoriškai, kad jie matytų, kainas. Prie minėto dokumento pridėtas čekis, kurį apmokėjo grynais ir kuriame matyti, kad jis įsigijo 2 padangas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir dvi padangas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įsigijęs padangas, jų ant automobilio nemontavo, jas pasidėjo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jos buvo paimtos kratos metu. Kokias padangas buvo uždėjęs ant automobilio, neatsimena, taip pat neatsimena, ar padangos buvo dėvėtos ar naujos. Kodėl nedėjo naujai įsigytų padangų, neatsimena. Dėl 2019-05-09 įvykio gali nurodyti, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę, tuomet sugadino kairės pusės priekinę ir galines padangas. Kokios buvo užmontuotos ir sugadintos įvykio metu padangos, neatsimena, iš kur jas buvo ir kiek laiko buvo su jomis važinėjęs, neatsimena. Buvo išrašytas vėl informacinio pobūdžio dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra tikras dokumentas, kas išrašė popierius, nežino, taip pat neatsimena, kad uždėjo padalinio vadovo S. G. antspaudą. Už įgytas padangas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)sumokėjo grynais 468 Eur, mokėjimo aplinkybių tiksliai nepamena, ar užmontavo naujas įgytas padangas, ar kitas, nepakomentuos, tačiau už montavimo darbus buvo sumokėta 19,83 Eur, kadangi kažkokias padangas ant automobilio montavo. Kur padėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ padangas, nepakomentuos. Apie 2019-03-08 įvykusį įvykį nieko neatsimena, viskas buvo pateikta draudimui. Dėl išrašytų popierių nori paaiškinti, 2019-03-15 buvo išrašyta automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalių ir remonto paslaugų užsakymas NR. (duomenys neskelbtini), kur pateikti čekiai, kad jis įsigijo 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. ratlankių ,,(duomenys neskelbtini)“ C. A. iš viso su montavimo darbais 1176 eurų. Apie tai, kokios buvo sugadintos padangos, kiek laiko su jomis važinėjo, nieko pakomentuoti negali. Kas išrašė popierius dėl padangų ir ratlankių įsigijimo, neatsimena, kas uždėjo padalinio vadovo antspaudą su parašu, nepasakys. 2019-06-07 tikslių įvykio aplinkybių nebeatpasakos, visa informacija buvo perduota draudimo įmonei su nuotraukomis. Buvo sugadinęs, kiek pamena, vieną padangą, jam draudimas buvo išmokėjęs išmoką. Kokią uždėjo ant automobilio po įvykio padangą, neatsimena, kaip ir neatsimena, kur ją įgijo. Taip pat, nurodo, kad nepamena, ką darė su sugadintu ratlankiu. 2019-09-05 visa informacija buvo perduota draudimui, atskirai nekomentuos. Dėl išrašytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai nurodo, kad tai nėra dokumentas, jis minėtą „sąskaita“ išrašė ir atspausdino galimai jis pats, kas uždėjo padalinio vadovo antspaudą su parašu, pakomentuoti negali. Išankstinio apmokėjimo sąskaita nėra apmokėta, abu sugadintus ratlankius susitvarkė, už juos sumokėjo, čekio neišsaugojo, naujų padangų jokių dar nepirko, ant automobilio užmontavo ankščiau įgytas iš savo įmonės padangas ,,(duomenys neskelbtini)“. Apie motinos G. L. įvykusius draudiminius įvykius nieko nekomentuos. Be to, jis pats dirba padangų srityje, todėl turi galimybes gauti ir naujų, ir dėvėtų padangų, todėl kada ir kokias padangas montavo ant jam priklausančių automobilių, tiksliai nurodyti negali. Padangos, kurias pareigūnai, kratos meta paėmė iš garažo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninės, kurias įgijo ankščiau nurodytais būdais. Draudiminių įvykių metu sugadintų padangų garaže nebuvo, jas atidavė per darbovietę utilizuoti. Padangų, rastų ir paimtų iš garažo, įsigijimo dokumentų ar čekių neturi. Padangas garaže kaupia apie 7-8 metus (11 t., b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu 2021-03-05 T. L. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad šiame etape parodymus duoti atsisako (11 t., b. l. 75). Ikiteisminio tyrimo metu, 2021-03-30, T. L. įtariamojo apklausos metu davė parodymus, kad susipažinęs su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą, nurodė, kad įtarime pateikti visi epizodai dėl padarytų žalų jam yra žinomi, tačiau praėjus ilgam laikui, smulkmenų apie įvykių aplinkybes papasakoti negali, tačiau paaiškina, kad visi šie įvykiai buvo, buvo sugadintos padangos ir ratlankiai, dėl jų buvo kreiptasi į draudimo kompanijas, kad jos padengtų žalas, pačios draudimo kompanijos pagal sutartį paprašė pateikti preliminarią padangų ir ratlankių vertę, kurias pateikė (duomenys neskelbtini)sąskaitomis-faktūromis, komerciniais pasiūlymais, darbų priėmimo aktais ir išankstinio apmokėjimo sąskaitomis, kurios buvo pateikiamos kaip pavyzdys, patvirtinantis padangų ar ratlankių rinkos kainą. Kitiems asmenims, kurie kreipdavosi dėl sugadintų ratlankių ir padangų į (duomenys neskelbtini)įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis buvo atsakingas už žalų reguliavimą, tokia pat tvarka išrašydavo dokumentus, kuriuos jie teikdavo draudimo kompanijoms dėl vertės. Nei viena draudimo kompanija jokių papildomų dokumentų ar prieštaravimų dėl tokiu būdu ir tokia forma pateikiamų dokumentų neišreiškė, net neprašė jokių papildomų dokumentų. Be to, pagal draudimų sutartį, jis turėjo galimybę rinktis, ar padangas pirks pagal sąskaitą, ar pirks iš kitur, pagal iš draudimo gautą išmoką. Nori papildyti, kad nei jo sutuoktinė J. L., nei jo motina G. L. ar sutuoktinės įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl padarytų žalų padangoms ar ratlankiams nieko nesirūpino, viską darė jis pats, paimdamas automobilius, pakeisdamas ar nupirkdamas ratlankius ar padangas, po ko sutvarkytus grąžindavo joms. Dėl S. G. spaudo panaudojimo, nurodo, kad jis buvo laikomas priėmime, jis neprisimena, ar ant dokumentų, kuriuos teikė draudimo įmonėms, jis dėjo jo spaudą, ar jis pats. Nori paaiškinti, kad šis spaudas įmonėje ir buvo padarytas tuo tikslu, jog nesant S. G. darbo vietoje, jie, įmonės darbuotojai, galėtų juo naudotis. Kiti darbuotojai, nesant S. G., taip pat dėdavo jo spaudą ant dokumentų. Į klausimą, ar turite savo (duomenys neskelbtini)įmonės išduotą spaudą, T. L. atsakymas: taip, spaudą turi, ant kurio yra tik jo vardas ir pavardė. Į klausimą, kodėl ant dokumentų, kuriuos teikė draudimo įmonėms, dėjo S. G. spaudą o ne savo spaudą, T. L. atsakymas: tiksliai negali pasakyti, kas konkrečiai fiziškai uždėjo S. G. spaudą ant jo teikiamų dokumentų draudimo įmonėms, neatsimena, tačiau šiuo spaudu naudojosi visi įmonės darbuotojai, kadangi pats S. G. buvo suformavęs tokią praktiką, kadangi ir jam nesant dokumentai turėjo būti antspauduojami. Taip pat papildo, kad (duomenys neskelbtini)m. rudenį, galimai spalio mėn., su juo susisiekė ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimo auditorė, kuri pokalbio meta pageidavo su juo susitikti, jam pasiteiravus, kokiu tikslu, moteris nurodė, kad tai susiję su draudiminiais įvykiais. Jis susitikti su moterimi atsisakė. Po keleto minučių jam vėl paskambino ta pati moteris, kurį jam pasakė, kad jo paties labui jam geriau su ja susitikti. Sutarė susitikti sekančią dieną. Jiems susitikus, moteris buvo atvykusi su vyriškiu, jis atsisėdo į jų automobilį, kur jie abu reikalavo, kad jis grąžintų gautas iš ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokas, jei jis grąžins pinigus, jie niekam apie tai nepraneš ir niekur nesikreips. Pokalbio metu jie jam grasino, kad jei jis atsisakys grąžinti išmokas, jie kreipsis į teisėsaugą, jį atleis iš darbo, ir pan. Jis su jų pasiūlymu nesutiko, ir gautų išmokų negrąžino (11 t., b. l. 80-81).

Kaltinamoji J. L. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamus kaltinimus kalta neprisipažino, davė parodymus dėl 2017-04-03 įvykio. Įvykis tikrai buvo. Po įvykio skambino vyrui, atidavė raktelius ir mašiną paliko jam. Kai mašina buvo sutvarkyta, vyras ją parvežė namo. „(duomenys neskelbtini)“ yra MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės automobilis. Ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir steigėja, užsiima buhalterinėmis paslaugomis. Ji pati yra buhalterė. Tą rytą važiavo į darbą. Kiek pamena, kad buvo duobė, į kurią ji įvažiavo ir buvo labai daug mašinų. Ir po to, kadangi automobilis pakankamai naujas, užsidegė lemputės, kurios rodė gedimą. Tuomet paskambino vyrui ir pasakė, kad kažką pridirbo. Vyras pasiėmė automobilį, ir viskas. Visus dokumentus tvarkė vyras. Buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko ji. Draudimas prašydavo, kad dokumentai būtų atsiųsti el. paštu ir juos pateikdavo ji, nors vyras irgi žino prisijungimus, tai galėdavo ir jis nusiųsti. Po šio įvykio kokie dokumentai buvo pateikti draudimo įmonei, tikrai nepasakys, nes tiesiog nesigilino, ar padangas naujas įgijo, nepamena. Ar buvo išrašyta sąskaita-faktūra jų įmonei 564 eurų už dvi padangas, pirktas iš „(duomenys neskelbtini)“, reikia žiūrėti, tikslinti, nes nepamena todėl, kad jau seniai buvo. Kadangi ji paprašė, kad vyras sutvarkytų mašiną, tai jis gal ir nupirko padangas. Kadangi tai yra MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tai ir sąskaita galėjo būti išrašyta tik MB „(duomenys neskelbtini)i“. Ar buvo pirktos padangos, tikrai nežino, mašina buvo sutvarkyta, parvaryta į namus, atiduoti rakteliai. Padangų nepažįsta tikrai, netikrino ir nežiūrėjo. Į draudimo bendrovę kreipėsi ji pati, nes pati vairavo. Laišką iš bendrovės turbūt atsiuntė į „(duomenys neskelbtini)“ paštą. Laišką į draudimo kompaniją dėl padangų montavimo turbūt išsiuntė ji. Jei ta sąskaita buvo informacinio pobūdžio, tai ir sąskaita nebuvo išrašyta, nežino. PVM sąskaita-faktūra išrašoma, kai suteikiama paslauga, parduodama prekė. Ar sąskaita buvo apmokėta, nežino. Kai anuliuojama sąskaita-faktūra čia ir dabar, jos saugoti nereikia ir su ja niekas toliau nevyksta. Jei sąskaita anuliuojama vėliau, tada yra rašoma kreditinė sąskaita. Anuliuotos sąskaitos numeris bus panaudojimas kitai gerai sąskaitai. Apie šitą sąskaitą ji nieko negali pasakyti, nes ji jos nematė ir nieko nežino, nieko negali pakomentuoti. Šita sąskaita iš MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsta draudimo bendrovei. Kol ji nebuvo anuliuota, trečiajam asmeniui ji galėjo būti pateikta. Teisėjui parodžius sąskaitą-faktūrą (7 tomas, b. l. 66) paaiškino, kad raštas ne jos, o kieno, nežino. Apie anuliuotą sąskaitą nežinojo ir ar išvis MB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tokią sąskaitą, taip pat nežino. Dėl 2017-07-10 įvykio, įvykis tikrai buvo, buvo Taline. Nepasakys tiksliai, kaip ten kas atsitiko. Jeigu gerai atsimena, tai kažkas buvo nutikę su padangom, ratlankiais. Apie įvykį bendrovei pranešė ji, o remontais užsiiminėjo vyras, nes ji ten nieko nesupranta. Padangos buvo sugadintos, o ar kitos buvo įsigytos, nepasakys, nežino. Dokumentai buvo teikti per paštą, gal teikė ir ji, gal pateikė ir vyras. Niekas neprašė, kad būtų tikrinta, ar gauta ta sąskaita, ar ne, tai ji ir nežino. Draudimo bendrovei niekada nebuvo siunčiami jokie dokumentai, kad patvirtintų kažkokį tai faktą. Tiktai rinkos kainos, žalos dydžio nustatymas, to, ko draudimas pats prašė. Jie neprašė kažkokių sąskaitų ar įrodymų, ką jie pasidarė. MB „(duomenys neskelbtini)“ tokia sąskaita nebuvo pateikta. Draudimo kompanija niekada neprašė, kad pateiktų padangų įsigijimo dokumentus. Prašydavo, kad pateiktų rinkos kainą. Jei nėra užfiksuota buhalterinėje apskaitoje sąskaita-faktūra, ji neegzistuoja buhalterinėje apskaitoje. Jeigu ji apie sąskaitą nieko nežino, tai turbūt bet kas bet ką gali pateikti. Draudimo bendrovei dokumentai buvo siųsti iš jos pašto. Visus taisymus ir administravimus ji atiduodavo tvarkyti vyrui, kur jis ieškodavo ir kaip ieškodavo, negali pasakyti. Sąskaita buvo atšaukta, kai nebuvo per nustatytą laikotarpį pristatyta prekė ir buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Išrašyta sąskaita liko jų buhalterinėje apskaitoje. Dėl 2017-11-06 įvykio, įvykis buvo, kas pranešė, tikrai neprisimena. Turbūt reikėtų žiūrėti į draudimą, kas pranešė apie įvykį. Tuo metu su automobiliu „R. E.“ važinėjo ji. Daugiau detaliau nieko neatsimena. Kas bendravo su draudimo bendrove, nežino, nepasakys tikrai. Nepasakys, nežino, ar buvo keistos padangos. Nežino, ar tokia sąskaita buvo išrašyta dėl montavimo bei ratlankių tvarkymo ir įsigytos 4 padangos už 426 eurų. Vyras administravo, o ji neklausė ir nesirūpino. Sąskaita-faktūra gali būti išrašoma fiziniam asmeniui nedalyvaujant. Ji to neprisimena, nes visus šituos klausimus tvarkė vyras. Kas gavo draudimo išmoką, nepasakys. Nuotoliniu būdu sąskaitą-faktūrą išrašyti galima ir ją atsiųsti el. paštu. Nieko ji neapgavo ir T. L. neapgavo. Dėl 2019-01-18 įvykio, įvykis tikrai buvo, užfiksavo, kad buvo įvažiuota į duobę, buvo žiema, slidu ir nuvykus į darbą, užsidegė lemputė, paskambino vyrui ir pasakė, kad kažką pridirbo ir tiek. Nežino, negali komentuoti administravimo klausimų. Ar sąskaitą draudimo bendrovei pateikė ji, neprisimena. Buvo pateikta per jos elektroninį paštą. Ar tokia sąskaita yra MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nepasakys, nes nežino. Kaip informacinio pobūdžio, tokia sąskaita gali būti pateikiama trečiajam asmeniui. Jeigu prašo rinkos kainos, tai gali būti pateikiama tokia sąskaita. Automobilis buvo apgadintas. Vyras grąžino sutvarkytą automobilį, atidavė raktelius. Kokios padangos buvo uždėtos, ji nežiūrėjo, padangų slėgio netikrino. Jeigu norima iš anksto atsiskaityti už prekes, paslaugas arba net viešam konkursui, galima susirinkti išankstinių sąskaitų-faktūrų. Ne visos buhalterinės programos gali išrašyti išankstines sąskaitas-faktūras. Kasos čekis yra išmušamas tada, kada žmogus atsiskaito. Gali iškart atsiskaityti už prekes, gali ir vėliau atsiskaityti. Čekio numeris ir sąskaitos-faktūros numeris nėra susiejami. Grąžinamos prekės čekis nėra atiduodamas buhalterijai. Čia kaip ir vidaus taisyklės numato, bet šiaip nėra atiduodamas. Naujas čekis turi būti išmušamas. Finansinės apskaitos dokumentas yra PVM sąskaita-faktūra. Ją gali koreguoti ir panaikinti. Žiūrint kokios vidaus taisyklės, jeigu ji nesuteikia jokių paslaugų, tai ir neišrašoma sąskaita-faktūra. Ar anuliuotos sąskaitos-faktūros turi būti saugomos, nekomentavo.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2021-03-03, J. L. apklausos metu davė parodymus kaip įtariamoji. Pranešimas apie įtarimą aiškus ir suprantamas, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Parodymus duos teisme (12 t., b. l.19). Ikiteisminio tyrimo metu, 2021-03-18, J. L. apklausos metu davė parodymus kaip įtariamoji, kad apie 2017-04-12 įvykį gali nurodyti, jog tiksliai dienos nepamena, tačiau galėjo būti 2017 m. balandžio mėn. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai dešinės pusės priekiniai ir galiniai ratlankiai bei padangos, kokiu būdu ji sugadino padangas ir ratlankius, neatsimena, apie įvykį visi detalūs dokumentai buvo pateikti draudimui jų pačių nurodymu. Kaip pranešė apie įvykį tuo metu draudimo įmonei, neatsimena, kadangi praėjo daug laiko ir įvykis buvo ne vienas. Ar po įvykio toliau galėjo vykti automobiliu ar ne, šiai dienai neatsimena, ji automobilį perdavė savo sutuoktiniui T. L., kuris tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, po kurio laiko automobilį vyras parvarė į namus, kaip suprato, jau sutvarkytą. Ar T. L. jai pateikė kokią nors (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą, išrašytą MB „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Apie MB „(duomenys neskelbtini)i“ išrašytą (duomenys neskelbtini)2017-04-21 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)ji neatsimena. Ar ant automobilio buvo užmontuotos padangos, kurios nurodytos sąskaitoje-faktūroje, nežino, tuo rūpinasi jos vyras. Dėl 2017 m. liepos mėnesio įvykio gali paaiškinti, kad toks įvykis tikrai buvo, į (duomenys neskelbtini) vyko MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau įvykio aplinkybių detaliai neatsimena, kadangi praėjo daug laiko, po įvykio draudimui AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jų nurodymus viskas buvo pranešta, automobiliu ir padangomis toliau rūpinosi vyras. Kas užsakė padangas iš ,,(duomenys neskelbtini)“ – ,,(duomenys neskelbtini)“ už 900,40 eurų, jai nėra žinoma, pavedimą už padangas atliko ji pati iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kur buvo automobilis, kol jis buvo tvarkomas, ji nežino ir nesidomėjo, apie (duomenys neskelbtini)išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 62 eurų sumai, nepamena. Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ per nurodytą jų laikotarpį padangų nepristatė, ji jiems elektroniniu paštu parašė, kad jai grąžintų pinigus, kadangi jie nevykdo įsipareigojimų, ką jie ir padarė. Draudimui pateikė ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą dėl padangų ir (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą–faktūrą, kurią turbūt buvo gavusi iš (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tik kokiu būdu, neatsimena, bet kokiu atveju, ji buvo informacinio pobūdžio dėl rinkos kainos. Dėl 2017-11-06, jai vykstant automobiliu „R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykis įvyko, kas buvo sugadinta, neatsimena, visi reikalingi dokumentai ir nuotraukos buvo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis po įvykio buvo perduotas sutuoktiniui T. L., kad pastarasis juo pasirūpintų. Dėl išrašytos (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos–faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 426 eurų sumai, nieko nurodyti negali, kadangi neatsimena. Apie (duomenys neskelbtini)m. sausio mėnesį įvykusį įvykį gali nurodyti, kad įvykis tikrai įvyko, kurio metu buvo apgadinti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padangos ir ratlankiai. Po įvykio, kiek pamena, ji automobilį, kaip visada, tvarkyti perdavė savo sutuoktiniui T. L., kuris rūpinasi visais techniniais reikalais. Apie (duomenys neskelbtini)įmonės išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) 1778 eurų sumai nieko pakomentuoti negali, ar buvo apmokėta minėta sąskaita, nežino. Visi šie pranešimai apie draudiminius įvykius, apie kuriuos buvo pranešta draudimo įmonėms, nėra melagingi, joms buvo padaryta žala, dėl jų pagal sutartį kreipėsi į draudimo kompanijas, pateikė jiems visus reikalingus dokumentus, jie patys paskaičiavo draudiminę išmoką ir joms išmokėjo. Taip pat pagal sutartį turi teisę arba patys įsigyti daiktą pagal išmokėtą sumą. Kadangi draudimas po įvykio prašydavo pateikti informaciją dėl padangų ir ratlankių rinkos kainos, todėl galimai jos sutuoktinis T. L. pateikė sąskaitas kaip informacinio pobūdžio dokumentus dėl kainos (12 t., b. l. 25-26).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. T. paaiškino, kad juridinis asmuo kaltės nepripažįsta, vertina, kad J. L. pateiktais duomenimis eismo įvykiai tikrai įvyko ir jų metu tikrai buvo sugadintas juridiniam asmeniui priklausantis turtas. Taip pat juridinis asmuo vertina, kad direktorė J. L. neturėjo duomenų, kad sąskaitos faktūros, kurios yra nurodytos kaltinime, tai yra 2019-02-27, 2017-04-21, buvo atšauktos ir neturėjo pagrindo jų nepateikti draudimo kompanijoms ir taip pat vertina, kad juridinis asmuo tinkamai vykdė savo prievoles pagal draudimo sutartis. Juridinio asmens direktorė pateikė draudimo bendrovėms jų prašomą informaciją. Juridinis asmuo yra finansiškai stabilus atlyginti žalą, jei tokia buvo padaryta civiline tvarka.

Kaltinamoji G. L. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta neprisipažino, davė parodymus, kad viskas, kas buvo, buvo seniai, sunku prisiminti. Apie išankstinį susitarimą negali būti nei kalbos. Padangos buvo pažeistos, buvo kreiptasi į draudimo bendrovę. Paprašė sūnaus pagalbos ir jis sutiko. Viskas, kas susiję su mašinomis, visada kreipiasi tik į sūnų ir turėtų padėkoti jam, kad jo dėka ji važiuoja saugiai. To įvykio tikrai nepamena, o visą kitą buvo patikėjusi sūnui. Ji tų aplinkybių tikrai neprisimena. Viskuo rūpinosi sūnus, jai mašina būdavo pristatyta tvarkinga, ir tiek.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-30 G. L., apklausta kaip liudytoja BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindu, apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, davė parodymus, kad teikti parodymus, susijusius su gautomis draudimo išmokomis, atsisako (11 t., b. l. 119). 2021-03-03 G. L. apklausos metu, kai buvo apklausta kaip įtariamoji, davė parodymus, kad jai įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus ir suprantamas, kaltės klausimo nekomentuos, parodymus duoti atsisako (11 t., b. l. 132). 2021-03-30 G. L., apklausta kaip įtariamoji, davė parodymus, kad dėl šio įvykio visų aplinkybių nebeatsimena, kadangi viskas vyko seniai. Apie tai, kad pažeistos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padangos, pranešė sūnui T. L., kuris pasirūpino padangų tvarkymu, po ko sutvarkytą automobilį jai grąžino. Apie visas įvykio aplinkybes prašo klausti jos sūnaus, ji pati nepadarė jokio nusikaltimo (11 t., b. l. 138).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Sukčiavimo esminis požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas, panaudojant apgaulę. Svetimas turtas gali būti įgyjamas bei tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas yra įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė yra tai, kad turtas įgyjamas neteisėtai.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/(duomenys neskelbtini)ir kt.). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/(duomenys neskelbtini)ir kt.).

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina (apgauna) turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą.

Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020, 2K-155-719/2022). Civiliniai teisiniai santykiai yra tada, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-719/2022, 2K-146-976/2022).

Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto, o ne tikro draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-556/2012, 2K-14-788/2017, 2K-108-788/2018). Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą.

BK 300 straipsnis nustato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, antspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/ 2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015).

Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu dalykas gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018).

BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022)

Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė, padarius jiems kaltinime inkriminuojamus nusikaltimus, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Dėl 2017-04-03 įvykio, BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas)

Iš 2019-12-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad bendrovė mano, jog T. L. bei su juo susiję asmenys klastojo įvykių aplinkybes, dokumentus, siekdamas gauti naudos bei neteisėtai pasisavino (apgaulės būdu užvaldė) svetimą turtą. Vienas iš bendrovė nurodytų įvykių – žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)(2017-04-03 J. L., vairuodama „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino kairės pusės ratus ir ratlankius. MB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 718,25 Eur draudimo išmoka (3 t., b. l. 41-44).

Pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai: prašymas, žalos sąmata, PVM sąskaitos – faktūros, automobilio rato fotonuotraukos (4 t., b. l. 53-87).

Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ – juridinis asmuo registruotas (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovė nuo (duomenys neskelbtini)J. L. (12 t., b. l. 34-35).

Iš 2017-04-03 pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos bylos pradėjimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. pranešė apie draudiminį įvykį, kad važiuojant MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepastebėjo duobės, dėk ko sugadinti dešinės pusės ratlankiai ir padangos. Policijai apie įvykį nepranešta (4 t., b. l. 53).

Nuotraukose iš žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuoti padangų sugadinimai (4 t., b. l. 72-87).

Iš 2017-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad paskaičiuota atlygintina suma už draudiminį įvykį 319,73 Eur (iš jų 177,31 Eur už padangas).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. L. pateiktos 2017-04-21 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad pirkėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (vienos kaina 105,78 Eur be PVM) ir du vienetus padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (vienos kaina 127,27 Eur be PVM), viso nupirkta padangų už 564 Eur (4 t., b. l. 70).

Iš 2017-04-25 AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad perskaičiuota atlygintina suma už draudiminį įvykį (atsižvelgiant į pateiktą 2017-04-21 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – 831,22 Eur (priekinėms padangoms taikant 25% išskaitymą; galinėms 15% išskaitymą).

2017-05-02 iš MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ atsiųstas laiškas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui L. V., kuriame nurodytas tekstas: „Labas vakaras, siunčiu sąskaitą už padangų montavimą, ir prašau atsiųsti pakartotinai paskaičiavimu be detalių nusidėvėjimo. Ačiū“. Laiško priedas: (duomenys neskelbtini).

MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta 2017-04-28 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, suma 28 Eur (4 t., b. l. 70).

Iš 2017-05-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad perskaičiuota atlygintina suma už draudiminį įvykį (atsižvelgiant į pateiktą 2017-04-21 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2017-04-28 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) – 834,25 Eur. (4 t., b. l. 71).

Iš 2017-05-04 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta apie tai, kad priskaičiuota žalos suma yra 834,25 Eur, pritaikyta 116 Eur išskaita, viso įmonei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 718,25 Eur draudimo išmoka (4 t., b. l. 68).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-04-21 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išrašyta MB „(duomenys neskelbtini)“, yra sugadinta, nes netiko padangų išmatavimai, t.y. ūkinė operacija neįvyko (8 t., b. l. 61-62).

Iš anuliuotos 2017-04-21 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ji 2017-04-21 10 val. 35 min. buvo anuliuota, padarant rankraštinį įrašą „Sugadinau, nes netiko padangų išmatavimai“ (8 t., b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. davė parodymus, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje vadybininku apie (duomenys neskelbtini) metus. Apie 2017 m. balandžio mėnesį atvarytą automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gali nurodyti, kad jam dirbant darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko vyriškis ir moteriškė su automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“. Vyras paprašė jo įvertinti žalą. Jis su vyriškiu išėjo į lauką fotografuoti esamus pažeidimus. Kiek pamena, buvo matomi dešinės išorinės pusės priekinio ir galinio ratlankių ir padangų sugadinimai, jam lauke apžiūrėjus automobilį ir užfiksavus pažeidimus, vyriškis jam pasakė, kad padanga yra sugadinta ir iš vidaus. Išoriškai padangos sugadinimo nesimatė, kadangi padanga užmontuota, tuomet automobilis buvo įvarytas į serviso patalpas, automobilį pakėlė, vyriškis pats nurodė, būtent kuris ratas pažeistas iš vidaus, dėl ko jis labai buvo nustebęs, kaip jis gali žinoti, kuri padanga sugadinta iš vidaus, todėl jis dar vyriškio pasiteiravo, iš kur jis tai žino, vyriškis jam atsakė, kad padangas buvo numontavęs. Nuėmus padangą, kuri tiksliai buvo – priekinė ar galinė, – nebeatsimena, bet ji buvo su pažeidimu – buvo matomas tarsi dūris peiliu ar įpjovimas, sugadinimas vidinėje pusėje kaip ir atitiko sugadinimą išorinėje padangos pusėje, tačiau jo supratimu, tai fiziškai neįmanoma: jei padanga išorėje buvo tik įbrėžta, tai kaip gali būti durtinis padangos pažeidimas padangos viduje. Vyriškis tuomet buvo atvykęs pirmą kartą, jis jam labai nurodinėjo, ką turi daryti, kur kokie padangų sugadinimai padaryti, nors jų išoriškai nesimatė, ir pan. Vertinant žalą vyriškis pradėjo konfliktuoti, tiesiog buvo nemalonu bendrauti, paliko prastą įspūdį. Kiek pamena, jo nurodymu viską užfiksavo, ko jis pageidavo, ir viską nusiuntė AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal visas taisykles, moteris pasirašė automobilio apžiūros dokumentus, tuo jų bendravimas ir baigėsi. Sekantis kartas, kuomet jis atvažiavo, buvo po keleto mėnesių, tikslios dienos nebepamena, galėjo būti 2017 liepos mėnesis, į servisą vėl atvyko tas pats vyriškis su moterimi automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, vėl su ta pačia problema, tačiau kiek pamena, buvo sugadinti kitos pusės padangos ir ratlankiai nei pirmą kartą. Vyriškį iškart prisiminė, su juo kartu išėjo užfiksuoti padangų ir ratlankių pažeidimus žalai įvertinti. Apžiūrėjus automobilį, jis užfiksavo priekinės kairės padangos ir ratlankio pažeidimą viename lygmenyje ir galinės kairės pusės ratlankio pažeidimą ties ventiliumi ir padangos nubrozdinimą, tačiau ne pažeidimą, tai parašė apžiūros pažymoje, po ko vyriškis tapo labai piktas ir pradėjo jo reikalauti numontuoti padangas ir užfiksuoti pažeidimus, esančius abiejų padangų viduje. Vyriškis vėl teigė, kad jos sugadintos iš vidaus, nors išoriškai minimų sugadinimų nesimatė ir padangos nebuvo numontuotos. Kiek pamena, tąkart padangų nenumontavo, o tik užfiksavus išorinius pažeidimus ir pasirašius automobilio savininkei, jis vėl dokumentus išsiuntė AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat, kiek pamena, draudimui parašė laišką dėl minėtų asmenų elgesio apžiūros meta. Nurodo, kad rašydamas laišką draudimui norėjo juos įspėti, kad čia kažkas negerai, jam jau vyriškis su moterimi kėlė įtarimus, kadangi padangų sugadinimai nelabai atitiko realybės, vyriškis atvykęs į servisą, jau žinojo apie automobilio padangų sugadinimus iš vidaus, ir pan. (6 t., b. l. 49-50).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. B. davė parodymus, kad vieną kartą atvažiavo žmogus su prakirsta padanga. Įformino. Paskui vėl atvažiavo su tokiu pačiu įvykiu. Kadangi sutartyje yra nurodyta, kad jeigu kas nors įtartino, pranešti, todėl ir pranešė draudimo kompanijai. Įtartina buvo tai, kad keli įvykiai vienas prie kito, ir pažeidimus žinojo. Buvo ir vyras, ir žmona. Teismo salėje yra jie – vyras, žmona ir, jeigu čia mama, tai ir ji yra buvusi. Pastovūs paaiškinimai, kad įvažiavo į duobę. Lyg ir neklysta, kad buvo atvažiavę su baltu „(duomenys neskelbtini)“. Įtartina buvo tai, kad atvažiavęs iš gatvės žmogus iš karto pasako, kad yra plyšęs padangos vidus, po to vėl tas pats. Išorinių padangos pažeidimų nesimatė. Atvykęs asmuo nurodė, kokie yra vidaus pažeidimai. Jam buvo žinoma, kokie pažeidimai, jis buvo jau nusimontavęs padangą, pažiūrėjęs ir vėl užmontavęs. Jis dirba serviso žalų ekspertu, fotografuoja nuotraukas ir siunčia ekspertams. Sutartį su ekspertais yra sudaręs servisas. Jis važiuoja į (duomenys neskelbtini), į kursus, kur mokosi forminti autoįvykius ir nustatyti žalas. Po eismo įvykio daro nuotraukas, siunčia į draudimą, po to daro remonto sąmatą. Yra specialistas, kuomet yra padaromi išoriniai sužeidimai. Jis minėjo, kad jie nėra padangų specialistai. Draudiminiai įvykiai jam neįdomus, jis matuoja protektoriaus gylį ir fotografuoja bei siunčia į draudimą. Draudimo ekspertai juos informavo, kad jeigu vienodi įvykiai, nubraižymai, gali būti fiktyvu, todėl jis ir informavo draudimo bendrovę. Klientas parodė padangos pažeidimą, jis pats jo nematė, klientas parodė pirštu. Buvo dar meistras. Jie nieko nematė, pasikvietė klientą, kuris ir parodė pažeidimą. Aišku, kad buvo pažeidimas, bet išoriškai jo nesimatė. Jeigu yra įvažiavimas į duobę, tai mano, kad pažeidimai gali būti analogiški. Pasirodė, kad fiktyvus, nes klientas antrą kartą su tuo pačiu įvykiu atvyko. Jie jau nebemontavo, tai išsiskyrė su pykčiais. Jie neprivalo nuimti detalės, kad pažiūrėtų, kas yra po ja. Draudimui parašė, kad tai yra tik jo nuomonė, kad gali būti fiktyvus įvykis, o draudimas tegul sprendžia. Jeigu remonto atvejis, tai gilinasi toliau, ardo, žiūri ir siunčia. Nesidomi, ar būna išmokėta išmoka. Viskas vyko gal 6-7 metai atgal. Jis tik vieną kartą vertino padangos sužalojimą, o antrą kartą nebeardė. Klientas neprašė, o jis neprivalo gilintis, kas yra viduje. Po antro karto su klientu išsiskyrė piktuoju, nes jis nemontavo padangų, negilino fakto, kas, kur yra, tai klientas pasipiktinęs išvažiavo. Draudimui formina tai, kas matosi išoriškai. Jį mokė apskritai naudotis programa ir kaip su ja dirbti, o ar didinti, ar mažinti žalą, nemokė, nes yra padarytas faktas. ir viskas. Aplinkybės, leidusios jam manyti, kad tai apgaulė, buvo tos, kad du kartai, kad vėl padangos, trūkęs vidus, ir jau įdomu pasidarė. Trūkęs vidus, tai reiškia, kad viduje įtrūkę. Klientas konkrečiai žinojo pažeidimo vietą, tai reiškia, kad jis jau buvo numontavęs padangą. Antrą kartą, nenumontavus padangų, jau jis teigė, kad sugadinimas yra viduje. Pirmą kartą sėdint prie jo stalo, T. L. įrodinėjo, kad yra plyšęs vidus. T. L. pasakė, kad susimokės ir liepė numontuoti. Kai tik numontavo, iš karto parodė tą vietą. Viskas fiksuojama nuotraukomis. Nepamena, ar atskirai buvo prasuktas ratlankis. Jam klientas antrą kartą įrodinėjo žodžiu, kad yra įtrūkimas. Klientas pirmą kartą už tai susimokėjo pinigus, todėl ir išmontavo padangą. Pranešė apie fiktyvų įvykį, nes klientas pats nurodė, kad tas pats. Pirmą kartą pažiūrėjo patys, o antrą kartą nustatė iš kliento teiginių. Nebuvo, kad supainiotų puses. Jeigu klientas nurodė tokią pusę, tai jis išrašė lapą, ir viskas. Jis skiria puses, neįmanoma suklysti. Pagal šios dienos sutartis, klientas privalo važiuoti pagal draudimo servisų sąrašą, o kas buvo ankščiau, nežino. Išvadoje parašė, kad jeigu ekspertui kils klausimų, skambintų, nes būna klientų nepatenkintų. Tada ekspertai skambina jam, klausia. Klientas buvo piktai nusiteikęs, išeidamas iš jo. Pirmą kartą buvo baltas „(duomenys neskelbtini)“, antrą kartą nepamena, o paskui žmona buvo su „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavusi (13 t. b. l. 32-33).

Dėl 2017-07-10 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas), BK 302 str. 1 d. (Neteisėtas spaudo panaudojimas)

Iš 2019-12-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad bendrovė mano, jog T. L. bei su juo susiję asmenys klastojo įvykių aplinkybes, dokumentus, siekdamas gauti naudos bei neteisėtai pasisavino (apgaulės būdu užvaldė) svetimą turtą. Vienas iš bendrovė nurodytų įvykių – žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)(2017-07-10 J. L., vairuodama MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kairės pusės ratus ir ratlankius. MB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 969,37 Eur draudimo išmoka (3 t. b. l. 41-44).

AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai (4 t., b. l. 105-163).

Duomenys apie juridinį asmenį MB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti juridinis asmuo registruotas 2013-03-27, bendrovės vadovė nuo 2013-03-27 J. L. (12 t., b. l. 34-35).

Iš 2017-07-14 pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos bylos pradėjimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. pranešė apie draudiminį įvykį, kad važiuojant MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelionės metu (duomenys neskelbtini) apgadinti du ratlankiai ir padangos (4 t., b. l. 105).

Iš nuotraukų iš žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad užfiksuoti padangų sugadinimai (4 t., b. l. 125-150).

Iš 2017-07-10 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti pažeidimai ties priekiniais kairės ir dešinės pusės ratlankiais. Aktą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas P. B. (4 t., b. l. 162).

Iš 2017-07-10 Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatytas priekinės kairės pusės padangos pažeidimas. Aktą pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas P. B. (4 t., b. l. 161).

Iš 2017-07-14 P. B. elektroninio laiško AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui matyti, kad P. B. nurodė, kad „Klientas labai piktas ir nepatenkintas, kad mes kaip servisas jam imant išmoką nenumontuojame padangų ir neapžiūrime iš vidaus. O jis atvažiavęs jau teigia, jog abi kairės pusės padangos yra pažeistos iš vidaus. Klientas tą teigia net nenumontavęs padangų. Abu ratlankiai su pažeidimais iš seniau. Pas mus jau antrą kartą ir su ta pačia bėda. Pirmoji buvo lygiai tokia pat“ (4 t. b. l. 108).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2017-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad paskaičiuota atlygintina suma už draudiminį įvykį (žalą skaičiuojant tik už ratlankius pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės techninės apžiūros aktą) 303,02 Eur (4 t. b. l. 112).

Iš 2017-07-28 MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui matyti, kad įvardinami įvairūs kairės priekinės ir galinės padangų pažeidimai, apie kurių buvimą T. L. jau pasakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, nors net nebuvo nuėmęs padangų (4 t., b. l. 114).

Iš 2017-08-09 elektroninio laiško matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ padangų įsigijimo ir montavimo sąskaitas (4 t., b. l.116-117).

MB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei pateikta 2017-08-09 „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4 vnt. padangų už 900,40 Eur (4 t., b. l. 123).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei pateiktos 2017-08-09 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad nurodyta, kad pirkėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, oro slėgio jungiklių programavimo paslaugą, už bendrą 62 Eur sumą. PVM sąskaitoje-faktūroje uždėtas fizinio asmens – A. P. spaudas (4 t., b. l. 122).

2017-08-10 AB (duomenys neskelbtini)“ pateiktas J. L. 2017-08-03 MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)900,40 Eur sumai pagal 2017-08-09 „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 113).

Iš 2017-08-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo MB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad priskaičiuota žalos suma yra 1085,37 Eur, pritaikyta 116 Eur išskaita, viso įmonei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 969,37 Eur draudimo išmoka (4 t., b. l. 124).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-08-09 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) neišrašė, tokia PVM sąskaita-faktūra neįtraukta į buhalterinę apskaitą, neatitinka numeracija, kuri naudojama įmonėje (7 t., b. l. 61-62).

Iš 2020-10-08-2020-10-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašai. Apžiūrėtos MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)gautos ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, tarp kurių tokios PVM sąskaitos–faktūros (duomenys neskelbtini) nėra (8 t., b. l. 103-106).

Iš 2021-02-05 prokuroro L. B. tarnybinio pranešimo (duomenys neskelbtini)matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad 2017-08-09 MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kurios internetinis puslapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) sąskaita pagal užsakymo numerį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu MB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė iš „(duomenys neskelbtini)“ 4 vienetus padangų už 900,40 eurų sumą. Ši „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita kartu su (duomenys neskelbtini)2017-08-09 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (tyrimo metu nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikra) dėl padangų užmontavimo 2017-08-10 buvo pateiktos draudimo bendrovei, taip patvirtinant, kad padangos pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) buvo įgytos ir užmontuotos ant MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021-02-02 buvo paskambinta telefono numeriu (duomenys neskelbtini)į „(duomenys neskelbtini)“ (kurios internetinis puslapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), ir pokalbio su „(duomenys neskelbtini)“ atstove metu gauti duomenys, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tikrai buvo užsakyti 4 vienetai padangų, 2017-08-09 MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tikrai buvo išrašyta įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (kurios internetinis puslapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) sąskaita pagal užsakymo numerį (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės atstovė nurodė, kad šios padangos užsakovui taip ir nebuvo pristatytos, nes užsakovas užsakymą atšaukė ir užsakovui 2017-08-16 buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Atsižvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (pagal užsakymo numerį (duomenys neskelbtini)) nurodytų padangų realiai neįgijo, todėl 2017-08-09 jos negalėjo būti užmontuotos ant MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ką turėjo patvirtinti ir pagaminta netikra bei draudimo bendrovei pateikta neva (duomenys neskelbtini)įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2017-08-09 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. davė parodymus, kad dirbo (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)metų, nuo (duomenys neskelbtini)m. rugsėjo mėnesio ten nebedirba. Apie tai, kad T. L. butų pirkęs sau kokias nors padangas ar už jas mokėjęs, jam žinoma nebuvo. Taip pat nurodė, kad jis niekada nėra T. L. išrašinėjęs nei išankstinio apmokėjimo sąskaitų, nei kitokių. Pats asmeniškai neatsimena nei vieno įvykio, dėl kurio jis būtų T. L. ar jo motinai išrašinėjęs sąskaitas (6 t., b. l. 26).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. davė parodymus, kad pažįsta T. L., J. L. ir G. L.. T. L. daug metų buvo jo bendradarbis ir dabar yra, o J. L. – direktorė. Šiuo metu jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju. J. L. dabar yra jo direktorė, nes jis dirba „(duomenys neskelbtini)“. T. L. irgi dirba „(duomenys neskelbtini)“. Buvo apklaustas pas pareigūnus, bet nepamena konkrečių aplinkybių. Klausė kažką apie sąskaitas, apie parašus. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 12-13 metų, gal nuo (duomenys neskelbtini)m. iki (duomenys neskelbtini) m. ar (duomenys neskelbtini)m. „(duomenys neskelbtini)“ jo funkcijos – pardavėjas, montuotojas, sandėlio projekcijos, ir panašiai. Dėl atliktų paslaugų išrašydavo asmeniškai sąskaitas, nes būdavo, kad dirbdavo vienas. 2017 m. naudojo „(duomenys neskelbtini)s“ programą sąskaitoms. Kiekvienas turėjo prisijungimą. Jis kadangi neturėjo, tai tekdavo jungtis su J. J. arba T. L. prisijungimais. Pasirašydavo sąskaitas jo vardu išduotu spaudu. Jam atrodo, kad jam pareigūnai rodė ne vieną jo vardu išduotą sąskaitą. Jeigu jis išrašydavo sąskaitą, tai jis palikdavo ją tam tikroje vietoje, ir viską sutvarkydavo buhalterė. Nepamena, ar jis išrašė tą sąskaitą, kurią jam rodė pareigūnai. Galėjo būti, kad sąskaita nepapuolė pas buhalterę, nes yra ne vieną kartą buvę, kad ieškodavo sąskaitų. Dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo reikalų su „(duomenys neskelbtini)“. Jis žinojo, kad tokia firma yra, bet sąskaitų jai nėra rašęs. Jis nebuvo įgaliotas atlikti buhalterinę apskaitą. Dirbdavo su programa „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodo, kad buvo vedamos sąskaitos ir elektroniniu būdu, ir dar pristatomos fiziniu būdu. Jo darbo sritis buvo daugiau techninė. Krūvis buvo didelis, todėl atsiminti, kam ką parašė, sunku. Turėjo štampą, ant kurio buvo nurodytos pareigos ir vardas su pavarde. Parašo ant jo nebuvo. Tokius spaudus turėjo J. J. ir padalinio vadovas S. G.. Jie buvo laikomi ant stalo ir dar stalčiuje, konkrečios vietos nebuvo. Spaudai buvo tam, kad būtų patogiau pasirašyti. Darbuotojai galėdavo naudotis tais antspaudais. Nebuvo draudimo, kad negalima naudotis atspaudais. Buvo galima praktika, kad galima uždėti ir padalinio vadovo atspaudą. Yra jam tekę netyčia užspausti J. antspaudą. Griežtos kontrolės antspaudams nebuvo. Padalinio vadovas netrukdė naudotis jo atspaudu. Yra buvę, kad pateikdavo, kiek kainuos montavimas, ir panašiai, tai jų kasdienybė. Jei jis išrašydavo popierinę sąskaitą už atliktus darbus, pasirašydavo ją savo vardu ir parašu. Būdavo taip, kad išrašinėdavo sąskaitas kitų darbuotojų vardais, nes jis neturėjo prisijungimo prie „(duomenys neskelbtini)s“ programos. Būdavo taip, kad prisijungdavo su kitais prisijungimais, uždėdavo savo rekvizitus. Jeigu kito vardu buvo sąskaita, uždėdavo vis tiek savo vardą ir parašą. Ant pasiūlymo buvo uždėjęs kito asmens antspaudą, bet pasirašydavo savo vardu. Būdavo naudojami antspaudai. Visi antspaudai buvo bendrai padėti stalčiuje. Direktoriaus antspaudas taip pat buvo padėtas stalčiuje ir jo antspaudas buvo iš karto su parašu, o jų tik su vardu, pavarde. Direktoriaus antspaudas išskirtinis, didesnis. Darbuotojai bendrai naudojo direktoriaus antspaudą. Jis naudojamas tada, kai vadovo nebūdavo vietoje, kai reikėjo pasirašyti dokumentą ar pateikti pasiūlymą. Viskas buvo sutarta su direktoriumi. Jis neprieštaravo. Labai retai rašydavo pasiūlymus, jo paties darbas daugiau fizinis, bet teko padaryti ir pasiūlymų. Ant tų pasiūlymų buvo leidžiama dėti vadovo atspaudą. Tas antspaudas ir buvo sukurtas tam, kad būtų galima uždėti kartu su parašu ant pasiūlymų. Jis yra išrašęs PVM sąskaitas–faktūras. Yra sakęs, kad buvo naudojama programa, kuri dažnai strigdavo ir prie programos prisijungimą turėjo trys asmenys. Sąskaita buvo išrašoma tuo vardu, su kuriuo prisijungei. Jeigu sąskaita būdavo kito vardu, tai pasirašydavo ją savo vardu ir pavarde. Nepamena ar dėjo kito asmens antspaudą, kai buvo išrašęs sąskaitą savo vardu. Šiai dienai direktoriaus antspaudo nedėtų. Buvo prisijungimo paskyros prie programos. Būdavo, kad kitas asmuo atspausdindavo sąskaitas kito žmogaus vardu, nes programa strigdavo, jungdavosi kito asmens vardu. Jeigu atspausdindavo direktoriaus vardu, tai dėdavo direktoriaus antspaudą, jeigu L. , tai dėdavo L. antspaudą. Mano, kad buvo prisijungęs prie L. paskyros. Stengdavosi padėti to žmogaus antspaudą, kurio vardu sąskaita. Mano, kad yra spausdinęs ir vadovo vardu sąskaitą ir dėjęs jo antspaudą, jam nesant. Viskas buvo žinoma, tos sąskaitos niekur nedingdavo. Jis trečio asmens vardu atspausdindavo sąskaitą ir uždėdavo antspaudą jo vardu. Vadovas žinojo, kad dėdavo jo antspaudą. Antspaudas buvo kartu su parašu. Ranka nepasirašydavo (13 t., b. l. 38-39).

Liudytojo P. B. parodymai (6 t., b. l. 49-50, 13 t. b. l. 32-33).

Dėl 2017-07-30 įvykio, BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2021-02-01 (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad atliko žalos bylų analizę ir apibendrinus turimus duomenis, daro išvadą, kad T. L. registruoti įvykiai (dauguma jų) gali būti nenatūralūs ir fiktyvūs, realiai neįvykę, sugadintos padangos nebuvo naudojamos su nurodytais automobiliais. Pareiškėjo manymu, T. L., galimai kartu su (duomenys neskelbtini)darbuotojais arba kitais pareiškėjui nežinomais asmenimis, veikdami vieninga tiesiogine tyčia bei siekdami pasipelnymo, teikė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančius pranešimus apie neva įvykusius įvykius ir sugadintus ratus (padangas ir ratlankius), toliau naudojant aktyvią ir tęstinę apgaulę, siekiant suklaidinti draudimo bendrovę, teikė melagingus duomenis apie neva įsigytas padangas, ratlankius bei gautas padangų montavimo paslaugas, siekdami apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t.y. savo veiksmais iš (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gavo draudimo išmokas. Vienas iš įvykių: 2017-07-30 gavo T. L. pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną jis pastebėjo apgadintas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės abi padangas su ratlankiais (žalos byla (duomenys neskelbtini)). 2017-07-31 pranešime apie transporto priemonės žalą T. L. nurodė, kad grįžtant iš kelionės jautėsi vibracija. 2017-07-31 nuvykęs į servisą pastebėjo, kad linkęs ratlankis, pažeistos kairės pusės abi padangos ir ratlankiai. Tą pačią dieną atlikus automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo nustatyti kairės pusės priekinio ir galinio ratlankio ir padangų apgadinimai. Žalos bylos administravimo metu buvo pateikta T. L. išduota (duomenys neskelbtini)2017-08-08 pažyma, kurioje nurodoma, kad T. L. kreipėsi į minėtą įmonę, prašydamas įvertinti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangų ir ratlankių būklę. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pažeisti kairės pusės priekinės ir galinės padangų kordai, padangos neremontuojamos. Taip pat pažeisti ir sulinkę dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai. Priekinės ašies padangos ,,M. P.“ 3, išmatavimai (duomenys neskelbtini), galinės ašies padangos (duomenys neskelbtini), išmatavimai (duomenys neskelbtini). Šią pažymą pasirašė (duomenys neskelbtini)pardavėjas A. P. (yra jo antspaudas ir rankraštinis parašas), taip pat yra rankraštinis užrašas „Autošaltkalvis T. K. ir parašas“. Be to, žalos administravimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo A. P. 2017-08-08 išrašyta ir pasirašyta PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padangų ir ratlankių pirkimo bei padangų montavimo ir balansavimo, kuri turėjo būti apmokta iki 2017-08-11. Remiantis žalos administravimo metu surinkta ir pateikta medžiaga, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (padangos ir ratlankiai) buvo įvertinti 527,53 eurais. Atskaičius 85 eurų išskaitą, T. L. buvo išmokėta 442,53 eurų draudimo išmoka (3 t., b. l. 1-4).

Pateikti (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (3 t. b. l. 30-40).

Iš 2017-07-31 pareiškėjo T. L. pranešimo (duomenys neskelbtini)„(duomenys neskelbtini)“ apie transporto priemonės žalą matyti, kad T. L. nurodo, kas grįžtant iš kelionės jautėsi vibracija. 2017-07-31 nuvykęs į servisą pastebėjo, kad linkęs ratlankis, pažeisti kairės pusės abi padangos ir ratlankiai. Vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 30).

Iš T. L. draudimo bendrovei pateiktos 2017-08-08 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjas T. L. iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų, 4 vnt. ratlankių, ir padangų montavimo paslaugą, už bendrą 810 Eur sumą (3 t., b. l. 32).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-08-08 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. Šiame suklastotame dokumente nurodytos prekės joje nurodytam asmeniui nebuvo parduotos ir paslaugos nesuteiktos. Ši PVM sąskaita-faktūra pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir atspausdinta ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų faktūrų blankų. Šiame suklastotame dokumente panaudotas tik originalus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros numeris (7 t., b. l. 159).

Iš (duomenys neskelbtini)pateiktos originalios PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikroji sąskaita išrašyta 2017-08-23 pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 238 eurų sumai (7 t., b. l. 161).

Dėl 2017-11-13 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad Žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Nepatvirtintais duomenimis, draudėjas T. L. dirba (duomenys neskelbtini)įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018-01-11 draudėjas T. L. vien tik draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini)filiale (duomenys neskelbtini) registravo 9 žalas dėl automobilių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padangų ir ratlankių sugadinimų, kurie atsirado analogiškomis aplinkybėmis – įvažiavus į duobę ar šulinį, atsitrenkus į bordiūrą. Be to, visais atvejais (išskyrus vieną, žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sugadinamos vienos pusės – dešinės ar kairės, priekinis ir galinis ratas, nes pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisykles, jei per draudžiamąjį įvykį visiškai sugadinama viena padanga, atlyginama už dvi analogiškas padangas. Jei sugadinama daugiau padangų, atlyginama už tiek padangų, kiek reikia, kad ant vienos ašies būtų sumontuotos dvi vienodos protektoriaus padangos. Buvo pastebėta, kad T. L. žalos administravimo metu pateikus naujų padangų įsigijimo dokumentus, po kelių mėnesių atsitikus analogiškam įvykiui, sugadinamos ne ankščiau įsigytos, o vis kitokios padangos. Kaip pavyzdį galima nurodyti tai, kad žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(įvykis 2019-03-08) buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 4 vnt. padangų ,,B. B.“ (duomenys neskelbtini)įsigijimą (automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kasos kvitas), tačiau 2019-06-07 įvykus naujam įvykiui, buvo sugadinamos ne ankščiau įsigytos, o žieminės padangos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pastebėta, kad į įvykio vietą niekada nebuvo kviečiama policija (tai nėra būtina sąlyga draudimo išmokai gauti), kuri galėtų tinkamai užfiksuoti įvykio vietą, imtis visų būtinų veiksmų kaltam dėl įvykio asmeniui nustatyti. Pareiškėjo manymu, T. L. gali turėti ir kitas savo vardu registruotas transporto priemones, kurios gali būti draustos Sausumos transporto priemonių draudimu kitose draudimo bendrovėse, kuriuose T. L. galimai registravo analogiškas žalas ir gavo draudimo išmokas. Taip pat analogiškos žalos galėjo būti registruojamos su minėtais automobiliais ir iki kol pareiškėjas apdraudė jas sausumos transporto priemonių draudimu. Savo kompetencijos ribose pareiškėjas šios savo informacijos patikrinti negali, nes draudėjas T. L. atsisakė pareiškėjui duoti sutikimą kreiptis į kitas (duomenys neskelbtini) veikiančias draudimo bendroves dėl informacijos apie jo turėtas ar turimas draudimo sutartis, registruotas žalas ir gautas draudimo išmokas, nes jo manymu, ši informacija nėra jokiu priežastiniu ryšiu susijusi su 2019-09-24 įvykiu, jo metu patirta žala bei atliekamais šios žalos administravimo veiksmais. Pareiškėjo manymu, kitų draudikų turima informacija turi svarbios reikšmės vertinant T. L. veiksmus ir priimant sprendimą dėl jų teisinio vertinimo. Be kitų įvykių bendrovė nurodė, kad buvo susipažinta su T. L. telefoniniais pokalbiais nuo 2017-08-29, jam skambinant į draudimo bendrovės bendrąjį telefono numerį (duomenys neskelbtini). 2017-09-14 skambindamas T. L. teiravosi, ar jau įsigaliojo ,,(duomenys neskelbtini)“ polisas, sudarytas internetu jo motinai priklausančiam automobiliui. T. L. motinai G. L. priklausantis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sausumos transporto priemonių draudimu pareiškėjo buvo apdraustas 2017-09-08 (draudimo polisas/liudijimas sudarytas internetu), laikotarpiui nuo 2017-09-09 iki 2018-09-08 (draudimo liudijimas/polisas nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo liudijimu/polisu apdraustos rizikos: visų rizikų draudimas, padangų draudimas, pagalba kelyje. 2017-11-13 buvo gautas G. L. telefoninis pranešimas, kad keičiant žiemines padangas, buvo pastebėta, kad pažeistos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintos padangos, draudėja nurodyti negalėjo, sugadinimai buvo pastebėti, kai sūnus keitė padangas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu G. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad buvo sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų padangos ,,B. T.“ (duomenys neskelbtini)ir ,,M. P.“ (duomenys neskelbtini)(padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai). Taip pat žalos administravimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2017-11-27 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta G. L. vardu, dėl 2 vnt. padangų ,,M. P.“ (duomenys neskelbtini)ir 2 vnt. padangų ,,B. T.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), įsigijimo bei paslaugos – padangų montavimo ir balansavimo suteikimo, bendrai 306 eurų sumai. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017-11-30. Ją išrašė (duomenys neskelbtini)pardavėjas A. P. (yra jo spaudas) bei parašas. Ankščiau teiktuose dokumentuose su A. P. pavarde parašų nebūdavo. Vizualiai lyginant šį, neva A. P., parašą su turimais T. L. parašais, manytina, kad parašai turi sutampančių elementų. Vėliau buvo pateikta 2017-12-09 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ ir 2 padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, 278 eurų sumai, bei 2017-12-09 kasos kvitas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 278 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (1 t. b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 71-85).

2021-01-19 apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini)“ pateiktų T. L. ir G. L. skambučių draudimo bendrovei garso įrašų, apžiūra (2 t. b. l. 155-163).

Iš G. L. draudimo bendrovei pateiktos 2017-11-27 (duomenys neskelbtini)sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėja G. L. iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų, padangų montavimo paslaugą – už bendrą 306 Eur sumą (2 t., b. l. 71).

Iš G. L. draudimo bendrovei pateiktos 2017-12-09 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėja G. L. iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų už bendrą 278 Eur sumą (2 t., b. l. 73).

Iš 2017-12-13 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. išmokėtina draudimo suma – 278 Eur. Draudimo išmokos detalizacija: sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta nebuvo. Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuotas prekių pardavimas per kasos aparatą už grynus pinigus 278 eurų sumai 2017-12-09 (7 t., b. l. 43).

Dėl 2018-01-11 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad Žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: nustatyta, kad T. L. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sausumos transporto priemonių draudimu pareiškėjo buvo apdraustas ir anksčiau (draudimo liudijimas/polisas sudarytas internetu), 2017-08-29 buvo išduotas draudimo polisas laikotarpiui nuo 2017-09-24 iki 2018-09-23 (liudijimas/polisas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo liudijimu/polisu apdraustos rizikos: visų rizikų draudimas, padangų draudimas, pagalba kelyje. 2018-01-11 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad važiuojant automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jaučiama vibracija. Atidžiai apžiūrėjus automobilį, pastebėjo, kad pažeistos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, taip pat gali būti pažeisti ratlankiai. Kokiomis aplinkybėmis galėjo būti apgadintos padangos, nurodyti negalėjo (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2018-01-11 buvo sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga ,,N. H.“ (duomenys neskelbtini)ir galinio rato padanga ,,N. H.“ 5 (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2018-01-12 apžiūros pažyma, kuri buvo išduota T. L. paprašius įvertinti padangos ir ratlankio, sumontuoto ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinės ir galinės ašies, būklę. Pažymoje nurodoma, kad abi padangos sugadintos nepataisomai ir eksploatuoti nebetinkamos. Taip pat pažeisti ir sulinkę abu dešinės pusės ratlankiai. Šioje pažymoje yra įrašyti įmonės pardavėjo A. P. pareigos, vardas ir pavardė, tačiau minėto asmens parašo nėra. Be to, buvo pateikta (duomenys neskelbtini)pardavėjo A. P. 2018-01-15 išrašyta sąskaita išankstiniam apmokėjimui pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaita buvo išrašyta T. L. dėl 4 vnt. padangų, t. y. 2 vnt. dygliuotų padangų ,,N. N.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)ir 2 vnt. dygliuotų padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)bei 4 ratlankių užsakymo. Užsakymo suma 886 eurų. Pastebėtina, kad sąskaita, kaip ir 2018-01-12 apžiūros pažyma, išduoti to paties asmens ir jo nepasirašyti. Užsakymas turėjo būti apmokėtas iki 2018-01-18, tačiau jo apmokėjimo patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 494 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (1 t., b. l. 101-114).

Iš 2018-01-16 iš (duomenys neskelbtini)darbuotojos J. J. elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovei pateikti dokumentai: ratlankių pažeidimų nuotraukos, sąskaita apmokėjimui, apžiūros pažyma (1 t., b. l. 102).

Iš 2018-01-12 (duomenys neskelbtini)apžiūros pažymos matyti, kad 2018-01-12 į įmonę kreipėsi T. L., kad būtų įvertinta padangos ir ratlankio būklė. Pažymėta, kad abi padangos sugadintos nepataisomai, sulinkę abu dešinės pusės ratlankiai (1 t., b. l. 104).

Iš 2018-01-15 (duomenys neskelbtini)sąskaitos išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš įmonės įgijo 4 vnt. padangų ir 4 vnt. ratlankių, bendra suma 886 Eur (1 t., b. l. 103).

Iš 2018-01-22 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma – 494 Eur (1 t., b. l. 101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. davė parodymus, kad ji dirba (duomenys neskelbtini)buhaltere-pardavėja (duomenys neskelbtini) metų. Kartu su ja dirba jos kolega T. L.. T. L. dirba taip pat (duomenys neskelbtini) metų parduotuvės vedėjo pareigose. Jų su T. L. darbo vieta ta pati, sėdi greta vienas kito, prie to paties stalo, tačiau naudojasi skirtingais kompiuteriais. Jos kompiuteris sujungtas su kasa, jis yra įmonės pagrindinis kompiuteris, T. L. iš savo kompiuterio galėtų tik išrašyti sąskaitas, tačiau norint „įmušti“ į kasą bei atlikti mokėjimą grynaisiais pinigais ar banko kortele, tai daroma per jos kompiuterį. Kiek jai žinoma, T. L. naudojasi automobiliais ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir dviem ,,(duomenys neskelbtini)“ automobiliais. Ji su T. L. aptarnauja klientus, jis gali padaryti pardavimus tik per jos kompiuterį. Jos pagrindiniame kompiuteryje yra du įmonei priklausantys elektroniniai paštai: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). 2020-01-24 pareigūnams pateikus (duomenys neskelbtini)išankstinio apmokėjimo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2019-03-15), (duomenys neskelbtini) (2019-03-27), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. J. jas patikrinus jų įmonės sistemoje, tokių sąskaitų išvis nerado. T. L. jos asmeniškai niekada nėra prašęs įmušti į kasą pardavimų jo įsigyjamoms padangoms ar ratlankiams. Jai taip pat nėra žinoma, kad T. L. būtų sugadinęs padangas ar ratlankius, jis niekad nėra apie tai užsiminęs. Ji pati T. L. niekada nėra išrašiusi išankstinio apmokėjimo sąskaitų, taip pat nėra mačiusi pavedimų iš T. L. sąskaitos į (duomenys neskelbtini)sąskaitą. Apie tai, kad T. L. pas juos (duomenys neskelbtini)m. būtų įsigijęs 6 komplektus padangų jai žinoma nebuvo, taip pat nežinoma ir apie 2018 m. įsigytas padangas. Taip pat nurodo, kad ji niekada nesiuntė jokių dokumentų draudimams dėl T. L. draudimo išmokų gavimo. 2018-01-16 išsiųstas elektroninis laiškas adresu (duomenys neskelbtini)iš jos darbinio pašto, tačiau ji jo tikrai nesiuntė, tai galėjo padaryti pats T. L., kadangi jis pats prieina prie bendro įmonės kompiuterio, jis nėra užrakintas. Visos ankščiau išvardintos išankstinio apmokėjimo sąskaitos išrašytos T. L. yra netikros, kadangi (duomenys neskelbtini)įmonės sąskaitos yra registruojamos, o šių sąskaitų sistemoje nėra, be to, įmonės blankas atrodo kitaip. (duomenys neskelbtini)senas padangas klientai palieka dažnai, o būtent tie, kas keičia padangas įmonėje, dažniausiai ir palieka senas. Jokios apskaitos dėl paliktų padangų vykdomos nėra, todėl nurodyti, kas, kiek ir kada paliko padangų, galimybės nėra (6 t., b. l. 8-9).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. davė parodymus, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Su T. L. kartu dirbo, pažįsta jo žmoną ir mamą. Dabar nebendrauja jau gal kokius 2 metus. Bendravo, kai T. L. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Ji yra buhalteris-pardavėjas, dirbo kartu su T. L.. Jis buvo vedėjas, darydavo, ką jis pasakydavo. Ji rašydavo sąskaitas-faktūras, ką liepdavo, grąžinimus darydavo. „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis sąskaitos-faktūros numeris, kuris buvo galiojantis. Sąskaita būdavo iš karto atspausdinama su numeriu, į jokį kitą keisti negalėjo. Jai paskui, kai tyrėja parodė, tai buvo visai kitokie dokumentai. Ji ima pinigus, rašo faktūras, pajamuoja. Jeigu atsiskaito grynaisiais, viskas įmušama į kasą per kasos aparatą, atspausdinamas čekis. Kam reikia, išrašoma sąskaita. Kasos aparatas numeruoja čekius, neįmanoma, kad kvitas turėtų tokius pat numerius. Kiti darbuotojai galėdavo išrašyti sąskaitas-faktūras. Tas kompiuteris, prie kurio ji dirbo, būdavo jos vardu, bet galėdavo pasikeisti vardą ir išrašyti sąskaitą. Būdavo, kad kitas pardavėjas parduodavo prekę, bet ji išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Bet galėdavo išrašyti ir jos vardu, jeigu nepakeisdavo vardo. Sąskaitos-faktūros iš karto sunumeruotos. Yra blankai „(duomenys neskelbtini)“ numeriu, imi iš eilės ir pildai. Jų negalima keisti, nes jie numeruoti, priduodami mokesčių inspekcijai, tas pats numeris ir jiems, ir tam žmogui, kuris perka. Viena faktūra negali būti išrašyta skirtingiems pirkėjams, jeigu taip yra, tai viena iš jų yra klastotė. Jeigu išrašo PVM sąskaitą-faktūrą ir nėra sumokama, tai daromas grąžinimas. Pati sąskaita-faktūra lieka, tik išrašoma minusinė. Anuliavus ją, su tokiu pačiu numeriu negalima išrašyti kitos sąskaitos-faktūros. Prie jos kompiuterio buvo galimybė prisėsti ir naudotis kitiems asmenims. Kiekviename kompiuteryje yra „(duomenys neskelbtini)“, kuris nėra apsaugotas slaptažodžiais, bet kuris darbuotojas galėjo siųsti elektroninį laišką. T. L. nėra išrašiusi sąskaitos, bet gal galėjo paprašyti jos kažką nusiųsti draudimo bendrovei, bet nepamena. Jai per apklausą buvo rodytas kažkoks elektroninis laiškas ir ji nurodė, kad nesiuntė, tai, vadinasi, tada geriau prisiminė. Galima vadovautis jos parodymais. Tyrėja jai rodė sąskaitas, kurios nėra jų įmonės, nes numeriai ne „(duomenys neskelbtini)“. Kai pirkėjas nori grąžinti prekę, už kurią buvo sumokėjęs grynais, pirkėjas grąžina ankstesnį kvitą, kur mokėjo grynais, ji daro grąžinimą ir kvitą grąžina. Jeigu tai buvo įmonė, tai užfiksuoja, o jei tai fizinis asmuo, tai jis parašo prašymą, kad grąžina prekę. Nėra dariusi komercinių pasiūlymų klientams. Įmonė tokius pasiūlymus daro. Yra programoje blankas – komercinis pasiūlymas. Galima netgi padangos protektorių nufotografuoti ir nusiųsti klientui. Yra buvę, kad padangos buvo grąžinamos, nepasibaigus galiojimo terminui. Grąžinimą ji darydavo. Sąskaita-faktūra likdavo pas ją, o klientui išrašydavo minusinę su kitu numeriu, t. y. kreditinę sąskaitą-faktūrą. Antspaudai yra prieinami darbuotojams, kurie dirba parduotuvėje. Buvo taip, kad vieni kolegos naudojosi kitų kolegų antspaudais. Ji nedaro komercinių pasiūlymų, bet yra mačiusi. Yra lapas, netgi yra specialus blankas su „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Pasiūlymas ir yra pasiūlymas, jo nereikia grąžinti, o sąskaita- faktūra yra dokumentas. Nežino tokių atvejų, kad sąskaita-faktūra gali būti siunčiama kaip pasiūlymas. Sąskaitos-faktūros negalima suplėšyti, jeigu suklydai. Programoje gali skaičiuką pataisyti, o visa tai, kas atsispausdina, tas ir lieka. Dokumentas atspausdinamas su numeriu ir jis yra registruojamas mokesčių inspekcijoje. Dirba su „(duomenys neskelbtini)s“ programa. Viskas programoje pagal numerius, niekas nieko ranka nerašo. Sąskaitos-faktūros spausdinamos su programa ir visai kitaip išdėstyta, o pasiūlymas yra kitoks, kitaip viskas išdėstyta. T. L. dėdavo savo anspaudą ant pasiūlymo. Buvo direktoriaus anspaudas ir juo buvo galima naudotis. Gal ir yra uždėjusi direktoriaus antspaudą, kai kita įmonė atvežė kažką. Jei dokumentą suformuodavo kito asmens vardu, tai dėdavo savo anspaudą. Ant sąskaitos-faktūros dėdavo savo anspaudą ir pasirašydavo. Nepasirašydavo ant įmonės dokumentų, bandant imituoti kito asmens parašą. Anspaudai būdavo stalčiuje ir visų žinioje, kad galima juos dėti. „(duomenys neskelbtini)s“ programa atsirado, kai atsirado euras, tai buvo 2015 m. Sąskaitų numerius suveda rankiniu būdu, bet kai blanką spaudžia, tai atsiranda jis. Pirmiau atsiranda blanke sąskaitos numeris, o paskui jį įveda į programą, jie to numerio suklysti negali. Yra buvę, kad neveikė programa, ranka nerašo nieko, nes negali, klientui liepia atvažiuoti vėliau, kai programa veiks. Nėra buvę, kad ranka rašytų sąskaitą–faktūrą. (13 t., b. l. 32-33).

Liudytojo A. P. parodymai (6 t., b. l. 26, 13 t., b. l. 38-39).

Dėl 2018-04-03 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad Žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2018-04-05 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2018-04-03 apie 08:00 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir pažeidė dešinės pusės priekinę ir galinę padangas bei ratlankius (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2018-04-03 buvo sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga ,,N. H.“ (duomenys neskelbtini)ir galinio rato padanga ,,B. N.“ (duomenys neskelbtini). Duomenų dėl ratlankių sugadinimo gauta nebuvo. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 296,34 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (1 t., b. l. 115-131).

Iš 2018-01-22 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma 296,34 Eur (1 t., b. l. 115).

Dėl 2019-01-03 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento klastojimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad Žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-01-04 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2019-01-03 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant antroje juostoje, kliudė bortelį. Vėliau pastebėjo nuleistą padangą. Pažeistos kairės pusės priekinė ir galinės padangos (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2019-01-03 buvo sugadintos automobilio kairės pusės priekinio ir galinio ratų padangos (padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai ir tiksliai jų įvardinti nėra galimybės). Taip pat žalos administravimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2019-01-15 užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita. Ji buvo išrašyta T. L. dėl 4 vnt. padangų, t.y. 2 vnt. dygliuotų padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) ir 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)užsakymo. Užsakymo suma 426 eurai. Pastebėtina, kad 2019-01-15 sąskaitoje nėra nurodytas ją išrašęs įmonės darbuotojas, ji nepasirašyta. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 322,50 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (1 t., b. l. 148-167).

Iš T. L. draudimo bendrovei pateiktos 2019-01-15 (duomenys neskelbtini)sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš įmonės įgijo 4 vnt. padangų, bendra suma 426 Eur (1 t., b. l. 150).

Iš 2019-01-17 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma 322,50 Eur. Draudimo išmokos detalizacija: sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148).

Iš 2020-02-06 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-01-15 yra fiksuotas prekių pardavimas per kasos aparatą už grynus pinigus bendrai 426 eurų sumai (7 t., b. l. 43).

Iš 2020-06-10 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad dėl 2019-01-15 sąskaitos, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)tokių apskaitos dokumentų „sąskaita“ nenaudoja. Tokio blanko apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir šis dokumentas pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojama apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 46).

Liudytojos J. J. parodymai (6 t., b. l. 8-9; 13 t., b. l. 32-33).

Dėl 2019-01-18 įvykio, BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2021-01-20 „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad bendrovė informuoja, jog bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ veikianti per (duomenys neskelbtini) filialą, atliko žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)administravimo procedūrą. Žalos administravimo procedūra pradėta pagal J. L. pranešimą apie 2019-01-18 (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, veikianti per (duomenys neskelbtini)filialą, 2019-03-25 įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2019-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (be PVM), išmokėjo 1197,79 EUR draudimo išmoką. Esant prielaidų, kad galimai galėjo būti vykdytas sukčiavimas, dokumentų klastojimas, siekiant gauti draudimo išmoką, prašo atlikti tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją, ir nustačius nusikalstamą veiką, nubausti kaltus asmenis (2 t., b. l. 165).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 171-184).

Iš pateiktų duomenų apie juridinį asmenį MB „(duomenys neskelbtini) matyti, kad juridinis asmuo registruotas 2013-03-27, bendrovės vadovė nuo 2013-03-27 J. L. (12 t., b. l. 34-35). 2019-01-18 pranešimu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. L. informavo draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad vairuodama įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prasilenkiant su kita transporto priemone, sumėtė jos vairuojamą automobilį, ko pasekmė ta, kad atsitrenkė į bordiūrus. Policijoje įvykis neregistruotas (2 t., b. l. 171).

Iš 2019-02-08 „(duomenys neskelbtini)“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad perskaičiuota atlygintina suma už draudiminį įvykį 627,25 Eur (2 t., b. l. 177-178).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. L. pateiktos 2019-02-27 (duomenys neskelbtini)įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų, 2 vnt. ratlankių, padangų montavimo ir balansavimo darbus, viso nupirkta prekių ir paslaugų už 1778 Eur (2 t., b. l. 179).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie draudimo išmoką už „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudimo bendrovė paskaičiavo MB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokos dydį 1197,79 Eur. Nuostolius patvirtina 2019-02-27 „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (be PVM) (2 t., b. l. 180).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-02-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. Šiame suklastotame dokumente nurodytos prekės joje nurodytam asmeniui nebuvo parduotos ir paslaugos nesuteiktos. Ši PVM sąskaita-faktūra pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir atspausdinta ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų. Šiame suklastotame dokumente panaudotas tik originalus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos faktūros numeris (7 t., b. l. 159).

Iš (duomenys neskelbtini)pateiktos originalios PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) matyti, kad tikroji sąskaita išrašyta 2019-03-04 pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 192,50 eurų sumai (7 t., b. l. 160).

Iš 2020-10-08 – 2020-10-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašai. Apžiūrėtos MB „(duomenys neskelbtini)“ iš L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, tarp kurių tokios PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nėra (8 t., b. l. 103-106).

Dėl 2019-03-08 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 302 str. 1 d. (Neteisėtas spaudo panaudojimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad Žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-03-08 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2019-03-08 apie 15:00 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, įvažiavo į duobę, skydelyje užsidegė klaida (stabilizavimo funkcija, ABS). Prakirsta dešinės pusės priekinė padanga, galinė padanga taip pat sugadinta (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2019-03-08 buvo sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų padangos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai). Taip pat žalos administravimo metu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini)2019-03-15 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas T. L. dėl 4 vnt. padangų ,,B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), 4 vnt. ratlankių ,,A. V.“ (duomenys neskelbtini)bei padangų montavimo ir balansavimo – 1176 eurų sumai. Šio užsakymo blanke yra (duomenys neskelbtini)padalinio S. G. antspaudas, kuriame matyti jo vardas ir pavardė, pareigos bei parašas. Taip pat yra prekių ir paslaugų užsakovo T. L. vardo raidė, pavardė bei parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje žalos byloje buvo pateiktas ir 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo išrašytas T. L. dėl 4 vnt. padangų ,,B. B.“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. ratlankių ,,A. V.“ (duomenys neskelbtini)1148 eurų sumai. Yra pateiktas 2019-03-27 kasos kvitas, patvirtinantis 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo apmokėjimą ir 2019-03-30 kasos kvitas už padangų montavimą 28 eurų sumai. 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas nėra pasirašytas įmonės atstovo, priešingai negu 2019-03-15 užsakymas. Pažymėtina, 2019-03-15 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas dėl prekių ir paslaugų užsakymo 1176 eurų sumai, 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas yra su tuo pačiu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašytas tik dėl prekių užsakymo 1148 eurų sumai. Iš 2019-03-15 užsakymo buvo pašalinta paslauga – padangų montavimas ir balansavimas, nors prie 2019-03-27 buvo pateiktas kasos kvitas už padangų montavimą 28 eurų sumai. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 689,60 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (1 t., b. l. 168-175).

Iš T. L. pateikto 2019-03-15 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)užsakė 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. ratlankių „A. V.“ (duomenys neskelbtini)bei padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, bendra suma – 1176 Eur. Ant užsakymo lapo uždėtas S. G. spaudas (1 t., b. l. 174).

Iš T. L. pateikto 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)užsakė 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. ratlankių „A. V.“ (duomenys neskelbtini) bendrai 1148 Eur sumai. Kartu su užsakymu pateikti du kasos čekiai, patvirtinantys prekių įsigijimą ir apmokėjimą už jas: 1) 2019-03-27 11:25 čekis Nr. (duomenys neskelbtini), operacija (duomenys neskelbtini)(atsiskaitymas už ratlankius „(duomenys neskelbtini)“ ir padangas „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 1148 Eur sumai); 2) 2019-03-30 15:20 čekis (duomenys neskelbtini)(atsiskaitymas už padangų montavimą) 28 Eur sumai (1 t., b. l. 175).

Iš 2020-09-04 (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad: 1) 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojamos kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Jis skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymų savo formatavimu. Be to, minėtame užsakyme nurodytas neteisingas ratlankio „A. V.“ (duomenys neskelbtini) prekės kodas (duomenys neskelbtini). Tokiu prekės kodu (duomenys neskelbtini)apskaitoje nurodytas „ratlankių remontas“. Ratlankių „A. V.“ (duomenys neskelbtini) prekės kodas yra (duomenys neskelbtini). Minėtas užsakymas nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Remdamiesi išdėstytu, darytina išvada, kad 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas. 2) 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti ratlankiai „A. V. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini)padalinyje (duomenys neskelbtini)metais nebuvo parduoti. 3) Pagal prie 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)pridėtą kasos aparato kvitą 2019-03-27 bendrai 1148 eurų sumai (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini)padalinyje 2019-03-27 parduoti 4 vnt. ratlankių „A. A.“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) XL pirkėjui – fiziniam asmeniui, sumokant grynus pinigus ir išduodant kasos aparato kvitą. Pažymėtina, kad šios prekės pirkėjo, kaip netinkamų išmatavimų, grąžintos (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)” pagal D. K. „Prašymą dėl prekių grąžinimo“ ir 2019-04-09 kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant fiziniam asmeniui grynus pinigus iš kasos aparato (1 t., b. l. 176).

Iš D. K. prašymo dėl prekių grąžinimo matyti, kad D. K. grąžino (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. ratlankių „A. A.“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) XL. Kartu su prekėmis D. K. pateikė prekės įsigijimą patvirtinantį kasos čekį: 2019-03-27 11:25, čekis Nr. (duomenys neskelbtini), operacija (duomenys neskelbtini)(atsiskaitymas už ratlankius „(duomenys neskelbtini)“ ir padangas „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 1148 Eur sumai) (1 t., b. l. 177-178).

Iš 2019-04-04 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma 689,60 Eur (1 t., b. l. 168).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. davė parodymus, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)padalinio vadovas. T. L. dirba parduotuvės vedėjo pareigose, kartu dirba įmonėje apie (duomenys neskelbtini) metų. Kad T. L. yra tvarkęs jam priklausančius automobilius įmonėje, girdėjęs buvo. Jei tai netrukdo įmonės darbams, tai yra leidžiama, jis to nekontroliuoja, T. L. pasitiki, jis yra parduotuvės vedėjas. Jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini)m. T. L. pirko sau padangas, kaip už jas atsiskaitė su įmone, nežino. Apie tai, kad T. L. buvo patekęs į duobę, važiuodamas automobiliu, minėjęs buvo, kiek pamena, tuomet tvarkėsi ratlankius įmonės patalpose. Darbuotojai gali pasinaudoti galimybe tvarkytis automobilius įmonės patalpose, tai niekur dokumentuose nefiksuojama, už atliktus darbus pinigų mokėti nereikia, nebent įsigyjamos detalės. Jam parodytos išankstinio sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), jo manymu, neatitinka įmonės blanko, negali pakomentuoti, ar sąskaita tikra Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-03-15), antspaudas uždėtas be jo žinios, be to, darbuotojai už atliktus darbus pinigų nemoka, kodėl į sąskaitą įtraukti montavimo darbai, nežino. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-03-27) nepasirašyta sąskaitą išrašiusio asmens, pakomentuoti nieko negali. Nurodo, kad jam nieko nėra žinoma apie T. L. išrašytas sąskaitas, jis pats jam jokių sąskaitų neišrašinėjo, antspaudų nedėjo. Taip, jo štampas su vardu, pavarde bei parašu laikomas T. L. ir J. J. darbo vietoje, todėl juo gali pasinaudoti minėti asmenys. T. L. dirba prie vieno stalo kartu su J. J., tačiau jie turi atskirus kompiuterius. Kiek pastebėdavo, T. L. visada saugodavo savo kompiuterį, ar jis naudojosi savo asmeniniu paštu darbo kompiuteryje, nurodyti negali. Papildomos apklausos metu davė parodymus, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, kuriuose nurodė, kad nėra nei karto T. L., jo šeimos nariams, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašęs asmeniškai sąskaitų, kurias parodė tyrėja, taip pat nėra ant minėtų sąskaitų uždėjęs savo spaudą. Tai galėjo padaryti tik pats T. L., kadangi, kaip minėjo ankščiau, kol jo nebūna darbo vietoje, spaudas būna padėtas priėmimo darbo vietoje, kur esant reikalui, T. L. gali jį panaudoti. Taip pat nori papildyti, (duomenys neskelbtini)m. vasario mėnesį, kai jau buvo paimtas (duomenys neskelbtini)kompiuteris, kuriuo naudojosi T. L., jis su juo kalbėjo darbo vietoje ir klausė, ką jis gali atsakyti apie jo spaudo panaudojimą, teikiant draudimui suklastotas sąskaitas, T. L. jam atsakė, kad „tai yra kasdieninės operacijos“, jis to visiškai nesureikšmino, dėl nieko nesiteisino, kas jį tuomet labai nustebino. Jų pokalbio metu T. L. pripažino panaudojęs jo spaudą be jo žinios ir vėliau apie tai jo neinformavo, kadangi nematė poreikio to padaryti (6 t., b. l. 14-15; 20-21).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. davė parodymus, kad pažįsta T. L., J. L. ir turbūt dar yra T. mama. Dirbo kartu gal (duomenys neskelbtini) metų. Paskutiniu metu, prieš išsiskiriant, jo pareigos buvo padalinio vadovas. T. L. buvo įmonės filialo darbuotojas. Jis buvo parduotuvės vedėjas. Glaudžiai bendravo. Šiuo metu nebendrauja ir santykių nepalaiko nei su juo, nei su J. L.. Žinojo ją kaip T. L. žmoną. Ikiteisminio tyrimo apklausos nepamena. Turėjo ne vieną apklausą. T. L. dirbo jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ gal (duomenys neskelbtini) metų. Jo funkcijos – prekyba, konsultavimas, pardavimas, prekių išdėstymas. Turėjo funkciją – padangų pardavimas. Prekių sąskaitas išrašo tas, kas tuo metu dirba, galėjo daryti T. L., apskaitininkė J. J.. Buhalterinė apskaita vyksta tiesiogiai per programą, viskas perduodama tą pačią sekundę, o jeigu išrašoma ranka, tai perduodama į įmonės būstinę (duomenys neskelbtini). Tokia sąskaita neturi būti patvirtinama jo anspaudu. Jo anspaudas buvo naudojamas mėnesio gale reikmenų, kanceliarinių prekių nurašymo metu. Reikėdavo dėti daug parašų, todėl susikūrė antspaudinį parašą. Negali neigti, kad dėjo antspaudą ant sąskaitos, nors jis tokios galimybės neturėjo, retai kada. Jeigu išrašo popierinę sąskaitą, kiekvienas darbuotojas turi prisijungimą prie programos, suformuoja pardavimą, tada sąskaitoje buvo nurodoma, kas ją formavo, kas ją išdavė. Yra išdavęs prekę ir su savo parašu. Jeigu pats suformuoja, tai savo parašu ir patvirtina. Tas, kas išdavė prekes, tas ir pasirašo. Niekas jo štampo negalėjo naudoti be jo leidimo. Galėjo dėti tik parašą, bet tik tada, jeigu jis išrašė sąskaitą. Tuo laiku jo spaudas būdavo parduotuvėje, darbo vietoje, prie dokumentų. Nebuvo saugomas seife. Jis jo neslėpė. T. L. yra įsigijęs iš jo įmonės padangas asmeniškai. Jis asmeniškai nėra išrašęs sąskaitų už padangų įgijimą L. ar MB „(duomenys neskelbtini)“. T. L. turėjo galimybę montuotis padangas pas jį. Jie gana glaudžiai bendravo. Darbuotojai turėjo tokią galimybę be papildomo apmokestinimo su jo leidimu susimontuoti padangas. T. L. nebedirba „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini)m. vasaros. Jis išėjo savo noru. Dėl T. L. išrašytų sąskaitų-faktūrų buvo paklausimų iš centrinio padalinio, bet jis pats jų netikrino. Iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavo paklausimų dėl T. L. išrašytų sąskaitų. Pateikė atsakymus. Turinys buvo, ar galėjo T. L. būti įsigijęs prekes, ar panašiai, o atsakymo negali pasakyti, nes nepamena. Jis buvo patvirtinęs, kad garantuoti negali. Yra pateikę atsakymą į paklausimą. J. J. – apskaitininkė-pardavėja, kartu sėdėjo su T. L.. Spaudas galėjo būti ir stalčiuje ir ant stalo, jis jo nesaugojo. Dirbantys asmenys turėjo galimybę prie jo prieiti, dirbo ir J. J., ir T. L., ir A. P.. Jis antspaudo nebuvo užrakinęs, jis buvo stalčiuje, darbo vietoje. Yra trys stalčiai ir viename iš jų galėjo būti spaudas. Su T. L. buvo pokalbis dėl spaudo, teiravosi, kodėl jo spaudas atsidūrė pas policininkus, jis atsakė, kad tai kasdienė procedūra, ir nematė nieko blogo, bet aiškaus pasiteisinimo taip ir neišgirdo. Apklausos metu jam rodė sąskaitas-faktūras, bet jis šiandien negali detalizuoti, nes nepamena. Rodė prekes, klausė, ar tai galėjo būti įsigyta T. L. ir kitų žmonių, buvo uždėtas jo antspaudas, ir turėjo patvirtinti, bet jis negalėjo patvirtinti, ar buvo vienaip, ar kitaip. T. L. nepaneigė, kad naudojo jo spaudą. Sąskaitų formavimo procesas vyko programoje „(duomenys neskelbtini)“. Joje įtraukiama prekė, įmonė, sukuriamas blankas ir išrašoma sąskaita-faktūra. Operacija baigta, kai išrašoma sąskaita programoje. Tos sąskaitos, kurias matė pas pareigūnus, po apžiūros paaiškėjo, kad tos sąskaitos nebuvo pateiktos į „(duomenys neskelbtini)s“ programos apskaitą. Nebuvo naudojami kitų asmenų antspaudai su parašais, buvo padarytas jo vienintelis antspaudas su parašu. Niekas be jo nedėdavo štampo. Jis jį buvo pasidaręs kartu su parašu vidiniams dokumentams. Štampo jis nedėjo ant tų sąskaitų ir paskui buvo išsiaiškinta, kad tos sąskaitos nėra įtrauktos į programą. Įmonė turi formą „išankstinė sąskaita“, bet ne sąskaitą-faktūrą. Komercinis pasiūlymas yra atskira forma, bet tai nėra važtaraštis. Sąskaita rašoma „(duomenys neskelbtini)s“ programoje. Jeigu sąskaita išrašoma ir žmogus neapmokėjo, vis tiek lieka istorijoje. Sąskaita-faktūra būna išrašoma po pardavimo. Jeigu neapmokėta arba yra grąžinimas, rašoma nauja sąskaita. Gali būti rezervacija, išankstinis mokėjimas. Išankstinė sąskaita išrašoma, o po apmokėjimo išrašomas važtaraštis ir įtraukiama į programą. Spaudas nebuvo slepiamas, o dėl naudojimo, aišku, kad be jo leidimo, jo neleido naudoti ir neskatino naudojimo. Nebuvo atskirų prašymų leisti naudotis jo atspaudu, bent jau nepamena. Nedraudžiama jo įmonės darbuotojams įsigyti padangas ar susimokėti už montavimą, bet nėra matęs. Dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ pavesta J. J.. MB „(duomenys neskelbtini)“ yra T. L. žmonos įmonė. Pati įmonė ir yra T. ir J. L.. Jam buvo žinoma, kad tokia įmonė yra J. L.. T. tvarkė. Buvo pirkimų, bet jis nesikišo. Jeigu sąskaita išrašyta, turi būti apmokėta, jeigu neapmokėta, jeigu nėra išankstinio mokėjimo, tai lieka skola. Jeigu neapmoka pagal sutartą terminą, vyksta kitos procedūros, bet jis nevykdo. Jeigu nėra sutarties, išrašoma išankstinė sąskaita, jeigu neapmoka, tai prekės grįžta į sandėlį. Išankstinė sąskaita nėra pardavimas, ji ir yra išankstinė sąskaita. Nepamena nuo kada „(duomenys neskelbtini)“ naudojama įmonėje. „(duomenys neskelbtini)je“ yra konkreti prekių pasiūlymų forma. Pakoregavimų visada gali būti. Jeigu jis uždeda antspaudą, tai jis galėjo jį uždėti. Ant PVM sąskaitų nepamena, kad būtų dėjęs štampą. Jis gali būti dedamas ant daugumos dokumentų. Jis naudodavo jį pagal paskirtį, nes tai yra jo spaudas. Galėjo būti, kad T. L. atleistas dėl etatų mažinimo. Jis nesaugojo štampo, nes pasitikėjo darbuotojais. Teisėjui pagarsinus 2021-02-08 papildomos liudytojo S. G. apklausos protokolą, liudytojas S. G. davė parodymus, kad jis paklausė T. L., kodėl jis panaudojo jo štampą, tai T. L. atsakė, kad tai yra kasdienės procedūros ir jis nesureikšmino, tai ir yra jo pripažinimas, kad panaudojo. Dirbo toje įmonėje daug metų ir nenumanė, kad štampas galėjo būti panaudotas, jis tiesiog neatsakingai jį pasidėdavo. Jo tas štampas galėtų būti naudojamas kaip reprezentatyvesnis pasiūlymas, ar įmonės spaudas, ar parašas, bet su jo leidimu (13 t., b. l. 3-5).

Dėl 2019-04-10 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2019-12-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad bendrovė mano, jog T. L. bei su juo susiję asmenys klastojo įvykių aplinkybes, dokumentus, siekdamas gauti naudos bei neteisėtai pasisavino (apgaulės būdu užvaldė) svetimą turtą. Vienas iš bendrovės nurodytų įvykių – žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)(gautas pranešimas, kad T. L. 2019-04-10, vairuodamas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį ir galinį kairiosios pusės ratus. Policijai pranešta nebuvo. T. L. išmokėta 319,88 Eur (3 t., b. l. 41-44).

Pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (5 t., b. l. 87-108).

Iš 2019-04-11 T. L. prašymo AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti draudimo išmoką matyti, kad T. L. 2019-04-10 automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino priekinį ir galinį kairiosios pusės ratus. Policijai apie įvykį nepranešta (5 t., b. l. 87).

Iš 2019-05-09 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad, T. L. informuotas apie jam išmokėtiną 319,88 Eur draudimo išmoką (5 t., b. l. 89).

Iš T. L. pateiktos 2019-05-02 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (65.1) 5x108, detales, taip pat, padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, bendra suma – 362,60 Eur. Su sąskaita pateiktas kasos čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-02 12:57, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), 362,60 Eur sumai (5 t., b. l. 90).

Iš T. L. pateiktos 2019-05-06 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, bendra suma 432 Eur. Su sąskaita pateiktas kasos čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-06 17:19, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), 432 Eur sumai (5 t., b. l. 91).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad: 1) 2019-05-02 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)nėra išrašyta, nes tai nėra PVM sąskaita-faktūra ir neatitinka naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų serijos ir numerių. Apskaitos programos duomenimis 2019-05-02 parduoti 4 vnt. ratlankių, kitų prekių ir suteiktos paslaugos fiziniam asmeniui bendrai 362,60 Eur sumai, neišrašant PVM sąskaitos-faktūros. Už prekes ir paslaugas apmokėta 2019-05-02 banko kortele. Pridedamas mokėjimo kortelės kvitas ir išrašas iš apskaitos programos (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). 2) 2019-05-06 sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)nėra išrašyta, nes tai nėra PVM sąskaita–faktūra ir ji neatitinka naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų serijos ir numerių. Apskaitos programos duomenimis 2019-05-06 parduoti 4 vnt. padangų fiziniam asmeniui bendrai 432 Eur sumai už grynus pinigus, išduodant kasos kvitą ir neišrašant PVM sąskaitos-faktūros. Pridedamas išrašas iš apskaitos programos (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). Apskaitos duomenimis padangos grąžintos, nes netiko išmatavimai. Pridedamas G. S. prašymas ir 2019-05-15 kreditinė sąskaita (7 t., b. l. 61-62).

Iš išrašo iš apskaitos programos, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (65.1) 5x108, detalių, taip pat padangų montavimo ir balansavimo paslaugų (bendra suma 362,60 Eur) pardavėjas yra T. L., o ne pirkėjas, kaip nurodyta netikroje (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(7 t., b. l. 69).

Iš prašymo dėl prekių grąžinimo matyti, kad G. S. grąžina (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, bendra suma 432 Eur, pagal kasos čekį (duomenys neskelbtini), ir 2019-05-15 kreditinė sąskaita, kurioje nurodyta, kad pinigai – 432 Eur grąžinti pirkėjui. Tai rodo, kad padangų „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos čekį įgijėjas yra G. S., o ne T. L., kaip nurodyta netikroje (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(7 t., b. l. 73-74).

Dėl 2019-05-08 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), LR BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas), LR BK 302 str. 1 d. (Neteisėtas spaudo panaudojimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-05-09 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2019-05-08 apie 18:00 val., važiuojant automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, įvažiavo į šulinį, kairės pusės priekinė padanga prakirsta, kairės pusės galinė padanga irgi sugadinta, ratlankiai nepažeisti (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. parteiktų nuotraukų matyti, kad 2019-05-08 buvo sugadintos automobilio kairės pusės priekinio ir galinio ratų padangos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai), taip pat žalos administravimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2019-05-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ji buvo išrašyta T. L. dėl 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 468 eurų sumai (įskaičiuotas padangų montavimas ir balansavimas). Taip pat yra pateiktas 2019-05-25 kasos kvitas, patvirtinantis prekių ir paslaugų apmokėjimą. 2019-05-25 PVM sąskaitoje-faktūroje yra (duomenys neskelbtini)padalinio vadovo S. G. antspaudas, kuriame matyti jo vardas ir pavardė, pareigos bei parašas. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 398,60 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 1-18).

Iš T. L. pateiktos 2019-05-25 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, bendra suma – 468 Eur. Su sąskaita pateiktas kasos čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-25 10:40, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), 468 Eur sumai. Ant dokumento uždėtas S. G. spaudas (2 t., b. l. 2).

Iš 2019-05-28 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma – 398,60 Eur (2 t., b. l. 1).

Iš 2020-02-06 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-05-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Šis dokumentas atspausdintas ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų (7 t., b. l. 46).

Iš 2021-01-27 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2020-06-10 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)į užklausimą buvo nurodyta, kad, susipažinę su T. L. draudimo bendrovei pateiktais dokumentais, pateikė savo paaiškinimus (2 punktas): „2019-05-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Šis dokumentas atspausdintas ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų, kurių serija yra (duomenys neskelbtini), o numeris susideda iš aštuonių skaičių“. Iš pateiktų papildomų paaiškinimų dėl T. L. pateiktos 2019-05-25 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėto kasos aparato kvito 2019-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šie T. L. draudimo bendrovei pateikti dokumentai yra suklastoti. Tokiais dokumento numeriais (duomenys neskelbtini) ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įmonėje apskaitytos kitokios ūkinės operacijos: 1. (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” apskaitoje dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaitytas 2019-05-23 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimas ir montavimo paslaugų suteikimas už bendrą 266,00 Eur sumą. Apmokėta 2019-05-23 grynais pinigais išduodant kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai ūkinei operacijai PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, nes padangas ir paslaugas pirko fizinis asmuo ir apmokėjo grynais pinigais. Jei būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra, tai jai būtų suteikta serija (duomenys neskelbtini) ir septynių skaičių numeris. Kai PVM sąskaita faktūra- neišrašoma, tai dokumentui suteikiama serija E ir aštuonių skaičių numeris. 2. (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” apskaitoje dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini)(Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaitytas 2019-05-03 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimas ir montavimo paslaugų suteikimas už bendrą 260 Eur sumą. Apmokėta 2019-05-03 grynais pinigais išduodant kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai ūkinei operacijai PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, nes padangas ir paslaugas pirko fizinis asmuo ir apmokėjo grynais pinigais (7 t., b. l. 173).

Iš išrašo iš apskaitos programos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad operacija tokiu numeriu atlikta 2019-05-23, pirktos padangos „(duomenys neskelbtini)“, suma 266 Eur, kasos čekio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Kas rodo, kad T. L. pateiktas čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-25 10:40, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), yra suklastotas (7 t., b. l. 176-177).

Iš išrašo iš apskaitos programos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)(Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad operacija tokiu numeriu atlikta 2019-05-03, pirktos padangos „(duomenys neskelbtini)“, suma 260 Eur, kasos čekio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Kas rodo, kad T. L. pateikta (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-25 10:40, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), yra suklastoti (7 t., b. l. 174-175).

Liudytojo S. G. parodymai (6 t., b. l.14-15; 20-21; 13 t., b. l. 3-5).

Dėl 2019-06-07 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-06-07 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad tą pačią dieną 12.00 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, jam eismą sutrukdė kitas automobilis, kuris nuvažiavo. Jis kliudė bortelį, pažeista dešinės pusės priekinė padanga ir ratlankis (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2019-06-07 buvo sugadinta automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga ,,G. U. G. I.“ (duomenys neskelbtini)ir ratlankis. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 256,62 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b.l.71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 19-30).

Iš 2019-06-20 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma 256,62 Eur. (2 t., b. l. 19).

Dėl 2019-07-14 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas),BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2019-12-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad bendrovė mano, jog T. L. bei su juo susiję asmenys klastojo įvykių aplinkybes, dokumentus, siekdamas gauti naudos bei neteisėtai pasisavino (apgaulės būdu užvaldė) svetimą turtą. Vienas iš bendrovė nurodytų įvykių – žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)(gautas pranešimas, kad T. L. 2019-07-14, vairuodamas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino dešiniosios pusės ratus. Policijai pranešta nebuvo. T. L. išmokėta 608,80 eurų (3 t., b. l. 41-44).

Pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)dokumentai, automobilio fotonuotraukos (5 t., b. l. 109-136).

Iš 2019-07-22 transporto priemonės techninės apžiūros akto/prašymo matyti, kad T. L. informavo AB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2019-07-14 važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) pažeisti dešinės pusės ratlankiai ir padangos (5 t., b. l. 109).

Iš T. L. pateiktos 2019-07-25 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos- faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“, padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, bendra suma 1252 Eur. Su sąskaita pateiktas kasos čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-07-25 17:58, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), 1252 Eur sumai (5 t., b. l. 111).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-08-09 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) neišrašė, tokia PVM sąskaita-faktūra neįtraukta į buhalterinę apskaitą, neatitinka numeracija, kuri naudojama įmonėje. Apskaitos programos duomenimis 2019-07-25 parduoti 4 vnt. padangų, 4 vnt. ratlankių ir suteiktos paslaugos fiziniam asmeniui už bendrą 1252 Eur sumą, apmokant grynais pinigais ir išduodant kasos aparato kvitą bei neišrašant PVM sąskaitos-faktūros. Pridedamas išrašas iš apskaitos programos (dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)). Apskaitos programos duomenimis šios padangos ir ratlankiai grąžinti, nes netiko išmatavimai. Pridedamas R. B. prašymas ir 2019-08-01 kreditinė sąskaita (7 t., b. l. 61-62).

Iš prašymo dėl prekių grąžinimo matyti, kad R. B. grąžina (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“, bendra suma 1252 Eur, pagal kasos čekį (duomenys neskelbtini), ir 2019-08-01 kreditinė sąskaita, kurioje nurodyta, kad pinigai – 1252 Eur grąžinti pirkėjui. Tai rodo, kad 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt. ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos čekį įgijėjas yra R. B., o ne T. L., kaip nurodyta netikroje (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 73-74).

Iš 2019-07-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad, T. L. informuotas apie jam išmokėtiną 608,80 Eur draudimo išmoką (5 t., b. l. 118).

Iš 2021-01-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos ir lyginamos nuotraukos automobilių ratlankių, kurias 2019-03-08 T. L. pateikė įmonei (duomenys neskelbtini)pagal žalos Nr. (duomenys neskelbtini)ir nuotraukos, kurias T. L. pateikė iš (duomenys neskelbtini)2019-07-23 iš el. p. (duomenys neskelbtini) įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“, žalos Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus ratlankių nuotraukas, pateiktas 2019-03-08 įmonei (duomenys neskelbtini), matyti, kad ratlankiai užmontuoti ant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) Iš žalos nuotraukų matyti, kad sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų padangos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)ir ,,(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai). Apžiūrint sugadintų ratlankių, kurių pavadinimų nesimato, matyti, kad ant vieno ratlankio matomas sugadinimas prie pat padangos, pailgos formos nubraižymas, kitoje nuotraukoje matomas ratlankio sugadinimas taip pat prie padangos, šalia ventilio. Apžiūrint nuotraukas, kurias 2019-07-23 pateikė T. L. įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinis ir galiniai ratlankiai, bei ,,(duomenys neskelbtini)“ firmos padangos, kurios matosi dalinai, ratlankių pavadinimas neužfiksuotas. Iš nuotraukų matomi padangų apgadinimai bei ratlankių pažeidimai. Pagal gautas nuotraukas nėra galimybės identifikuoti, ant kurio ratlankio kuris apgadinimas matomas. Vienoje nuotraukoje matomas sugadinimas prie pat padangos, pailgos formos nubrėžimas, kitoje nuotraukoje matomas sugadinimas prie ventilio ir padangos. Palyginus abiejų įvykių nuotraukas, matyti, kad ratlankiai įvykių metu buvo tie patys, tik užmontuoti ant skirtingų (duomenys neskelbtini) automobilių, kuriais naudojosi T. L.. Apžiūrėti ratlankiai minėtų abiejų įvykiu metu fiksuojami su tais pačiais sugadinimais, tose pačiose vietose, tiek 2019-03-08, tiek 2019-07-23 siųstose nuotraukose (5 t., b. l. 188-189).

Dėl 2019-08-28 įvykio BK 182 str. 1 d. (Sukčiavimas), BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas), BK 302 str. 1 d. (Neteisėtas spaudo panaudojimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-08-28 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas, kad tą pačią dieną apie 8.30 val., važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, įvažiavo į duobę. Pažeistos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos, ratlankiai, gali būti važiuoklės gedimas (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad padangos ,,S. T.“ (duomenys neskelbtini)ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)(padangų pavadinimai nuotraukose užfiksuoti dalinai). Taip pat žalos administravimo metu buvo pateikta (duomenys neskelbtini)2019-08-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Ji buvo išrašyta T. L. dėl 4 vnt. padangų, t. y. dėl 2 vnt. padangų ,,M. P. S.“ (duomenys neskelbtini) ir 2 vnt. padangų ,,S. T.“ (duomenys neskelbtini), taip pat dėl 2 vnt. ratlankių remonto, padangų užpildymo azotu, padangų montavimo ir balansavimo, bendrai 626 eurų sumai. 2019-08-30 PVM sąskaitoje-faktūroje yra (duomenys neskelbtini)padalinio vadovo S. G. antspaudas, kuriame matyti jo vardas ir pavardė, pareigos bei parašas. Prekės ir paslaugos turėjo būti apmokėti iki 2019-09-09, tačiau apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 384,37 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 31-55).

Iš 2019-10-12 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma 384,37 Eur (2 t., b. l. 31).

Iš T. L. elektroninio laiško draudimo bendrovės atstovui matyti, kad T. L. nurodė, kad po smūgio nuvažiavo dar 100 ar 200 metrų ir sustojo ties (duomenys neskelbtini)g. 82 (2 t., b. l. 32).

Iš T. L. pateiktos 2019-08-30 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos- faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. iš (duomenys neskelbtini)įgijo 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, pildė padangas azotu, pirko padangų montavimo ir balansavimo paslaugą, bendra suma 626 Eur. Ant dokumento uždėtas S. G. spaudas (2 t., b. l. 33).

Iš 2020-02-06 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-08-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Šis dokumentas atspausdintas ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų (7 t., b. l. 46).

Liudytojo S. G. parodymai (6 t., b. l.14-15; 20-21; 13 t., b. l. 3-5).

Dėl 2019-09-24 įvykio BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (Sukčiavimas)

Iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad žalos bylų administravimo metu draudėjo T. L. teikiami prekių ir paslaugų užsakymo/pirkimo dokumentai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų tikrumo. Pareiškėjas savo kompetencijos ribose neturi teisinio pagrindo ir galimybių patikrinti pateiktų dokumentų tikrumą ir autentiškumą, ar išrašyti dokumentai tinkamai buvo įtraukti į apskaitą, nustatyti, ar išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau nebuvo anuliuotos, ar nebuvo grąžintos įsigytos prekės ir įsitikinti, ar T. L. iš tiesų patyrė deklaruojamas išlaidas. Vienas iš nurodytų įtartinų atvejų: 2019-09-24 gavo T. L. telefoninį pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną apie 14.15 val, važiuojant automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, jam eismą sutrukdė kitas automobilis, dėl to jis nuvažiavo į dešinę, kliudė bordiūrą ir apgadino dešinės pusės priekinę ir galinę padangas (žalos byla (duomenys neskelbtini)). T. L. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo apdraustas 2018-09-26, apdraustas Sausumos transporto priemonių draudimu laikotarpiui nuo 2018-09-28 iki 2019-09-27 (liudijimas/polisas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas internetu). Šiuo liudijimu/polisu apdraustos rizikos: visų rizikų draudimas, padangų draudimas, pagalba kelyje. Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2019-09-24 įvykio metu buvo sugadinta automobilio dešinės pusės priekinio rato padanga ,,(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir galinio rato padanga, galimai ,,(duomenys neskelbtini)“ (padangų pavadinimas nuotraukose užfiksuotas dalinai ir tiksliai jo įvardinti nėra galimybės). Taip pat T. L. pateikė (duomenys neskelbtini)2019-09-25 kasos kvitą, iš kurio matyti, kad iš minėtos įmonės buvo įsigytos 4 padangos ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), bendrai buvo apmokėtas padangų montavimas (28 eurai). Atliekant žalos administravimo procedūrą buvo pastebėta, kad T. L. registruota žala dėl 2019-09-24 įvykio metu apgadintų vienos pusės ratų yra jau šešta (duomenys neskelbtini)filiale (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-79).

Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (2 t., b. l. 56-70).

Dėl 2017-11-06 įvykio BK 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas)

Iš 2019-12-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad bendrovė mano, jog T. L. bei su juo susiję asmenys klastojo įvykių aplinkybes, dokumentus, siekdamas gauti naudos bei neteisėtai pasisavino (apgaulės būdu užvaldė) svetimą turtą. Vienas iš bendrovė nurodytų įvykių – žalos byla Nr. 1(duomenys neskelbtini) (2017-11-06 vairuojant automobilį „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintos kairės pusės padangos. Policijai pranešta nebuvo. J. L. išmokėta 198,40 Eur draudimo išmoka (3 t., b. l. 41-44).

Pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai (4 t., b. l. 184-200, 5 t., b. l. 1-9).

Iš 2017-11-06 pareiškėjos J. L. prašymo AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti draudimo išmoką matyti, kad J. L. nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini)gatve automobilio kaire puse kliudė bortelį. Vairuotas automobilis „R. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apgadintos kairės pusės padangos ir ratlankiai. Policijai apie įvykį nepranešta (4 t., b. l. 184-185)

Iš T. L. draudimo bendrovei pateiktos 2017-11-29 (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkėja J. L. iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 4 vnt. padangų, padangų montavimo bei ratlankių tvarkymo paslaugą už bendrą 426 Eur sumą (4 t., b. l. 186).

Iš 2017-12-07 AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad J. L. pranešta apie tai, kad priskaičiuota žalos suma yra 426 Eur, pritaikyta 130 Eur išskaita, 48 Eur padangų nusidėvėjimo suma, viso J. L. į banko sąskaitą pervesta 198,40 Eur draudimo išmoka (5 t., b. l. 9).

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2017-11-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išrašyta, nes tai nėra PVM sąskaita-faktūra ir neatitinka naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų serijos ir numerių. Apskaitos programos duomenimis dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įformintas 4 vnt. padangų pardavimas ir paslaugų suteikimas fiziniam asmeniui už grynus pinigus, išduodant kasos aparato kvitą ir neišrašant PVM sąskaitos-faktūros (7 t., b. l. 61-62).

Iš susirašinėjimo tarp T. L. ir draudimo bendrovės atstovo matyti, kad T. L. kategoriškai atsisakė ir vengė vykti remontuoti į draudimo bendrovės nurodytą servisą (4 t., b. l. 189-191).

Tikslintinos kaltinime aptiktos smulkios rašymo apsirikimo klaidos, o būtent: dėl 2019-01-18 veikos, pagal BK 182 str. 1 d. T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, visais atvejais nurodant, kad įgijo ne AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1197,79 eurų, o „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1197,79 eurų; dėl 2017-11-06 veikos pagal BK 182 str. 3 d. T. L. ir J. L. atžvilgiu nurodant, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą išmokėti 198,40 eurų ne 2017-05-04, o 2017-12-07; dėl 2019-05-09 veikos pagal BK 182 str. 1 d. T. L. atžvilgiu nurodant, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą išmokėti ne 398,40 Eur, o 398,60 Eur.

Kaltinamųjų advokatas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamuosius ir draudimo bendroves siejo išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, tačiau ištyrus teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti, kad kaltinamieji turėjo išankstinę tyčia apgaulės būdu gaudi draudimo išmokas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė sąmoningai, veikdami tiesiogine tyčia, suprasdami atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L., būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ melagingai pranešė apie neva 2017-04-03, 2017-07-10 ir 2017-11-06 įvykusius eismo įvykius, kurių metu neva buvo sugadinti automobiliai. T. L. suorganizavo netikrų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą ir perdavė šias žinomai suklastotas sąskaitas-faktūras J. L., o ji žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“, taip apgaulingai įtikinant, kad ji dėl neva įvykusių įvykių tikrai patyrė turtinę žalą, dėl ko draudimo bendrovės dėl apgaulės priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmokas bei jas pervedė į J. L. priklausančią banko sąskaitą, tokiu būdu T. L. ir J. L. iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą. Taigi, kaltinamieji T. L. ir J. L. žinojo apie vienas kito veiksmus, pritarė vienas kito veiksmams, veikė aktyviai ir suderintai, kas rodo, kad jie suprato, jog daro nusikaltimą ir siekė bendro tikslo – apgaulės būdu MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą.

Baudžiamosiose bylose, kai apgaulės būdu siekiama gauti draudimo išmoką, esminės apgaulės faktas paprastai siejamas su inscenizuoto, o ne tikro draudžiamojo įvykio aplinkybių nurodymu draudimo bendrovei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-556/2012, 2K-14-788/2017, 2K-108-788/2018). Jei įvykis buvo inscenizuotas, o draudimo bendrovei nurodomas kaip tikrai įvykęs, tai vertinama kaip apgaulė siekiant užvaldyti svetimą turtą. Teismo vertinimu, iš surinktų įrodymų matyti, kad eismo įvykiai buvo inscenizuojami su tikslu gauti draudimo išmokas. Daugiausiai nusikaltimų padarė T. L.. Jis dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima padangų prekyba. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ T. L. dirbo nuo (duomenys neskelbtini)m., vadovavo (duomenys neskelbtini) esančiai ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei. Dokumentus apie padangų įsigijimą teikė ir T. L. žmona G. L., kuri vadovauja juridiniam asmeniui ,,(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitų klastojimas, jų pateikimas draudimo bendrovei turėjo pagrįsti neva įvykusį eismo įvykį ir gauti pinigų už neva kilusią žalą.

Tai, kad daromi nusikaltimai, įtarimas kilo ,,(duomenys neskelbtini)“ serviso ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojui P. B.. Jis teisme paaiškino, kad T. L. sukėlė įtarimą, nes nurodė padangų sugadinimus, kurių realiai nesimato. Tai jis žinojo iš anksto, kokie sugadinimai padangose yra iš vidaus. P. B. buvo parašęs laišką draudimo bendrovei apie tai, kad klientas piktas, nepatenkintas, jis jau atvažiavęs teigė, kad abi padangos yra pažeistos iš vidaus, ko nustatyti nenumontavus padangų, negalima, o ratlankiai pažeisti iš seniau.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad sistemingai buvo inscenizuojami eismo įvykiai, kurie identiški: buvo sugadintos automobilių vienos pusės padangos (su ratlankiais ar be jų), draudimo bendrovėms buvo teikiami suklastoti dokumentai, kurie pagaminti neteisėtai panaudojant antspaudą, siekiant pagrįsti tariamai įvykių metu kilusią žalą. Policija niekada nebuvo kviečiama, sugadinamos vis kitos padangos. Apklaustas kaip kaltinamasis T. L., sutiko su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ar kaltas, paliko spręsti teismui. Paaiškino, kad buvo teikiami įvairūs dokumentai, kurie gali būti vertinami kaip komerciniai pasiūlymai, kad draudimo bendrovė galėtų objektyviai paskaičiuoti atsiradusią žalą. Gynyba įrodinėjo, kad tai su draudimu susiję santykiai, kurie baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Teismo vertinimu, nusikaltimai buvo daromi sistemingai, su tais pačiai keliais automobiliais (daugiausia su ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). T. L., jo žmona J. L., veikdama juridinio asmens ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, teikė duomenis apie fiktyvius, realiai neįvykusius įvykius, kurių metu sugadintos padangos. Draudimo bendrovėms buvo teikiami tikrovės neatitinkantys pranešimai apie neva įvykusius įvykius ir sugadintus ratus (padangas ir ratlankius), siekiant suklaidinti draudimo bendroves. Kaltinamieji teikė melagingus duomenis apie neva įsigytas padangas, ratlankius bei gautas padangų montavimo paslaugas, siekdami apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Draudimo bendrovėms buvo teikiami suklastoti dokumentai, pagaminti neteisėtai panaudojant antspaudą. Šie dokumentai nebuvo įtraukti į ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, išrašytos sąskaitos-faktūros vėliau būdavo anuliuojamos, T. L. ir J. L., ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių išlaidų ar žalos nepatyrė, o draudimo išmokas, panaudodami apgaulę, gaudavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ klientų paliktų nereikalingų padangų apskaita nevedama, ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nemokamai galėjo naudotis serviso paslaugomis – montuoti sau padangas, nepaisant to T. L. pateikdavo sąskaitas ir dėl padangų montavimo.

Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta nebuvo. Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuotas prekių pardavimas per kasos aparatą už grynus pinigus 278 eurų sumai 2017-12-09 (7 t., b. l. 43). Iš 2020-06-10 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad dėl 2019-01-15 sąskaitos, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)tokių apskaitos dokumentų „sąskaita“ nenaudoja. Tokio blanko apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir šis dokumentas pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojama apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 46). Iš 2020-10-15 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-02-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. Šiame suklastotame dokumente nurodytos prekės joje nurodytam asmeniui nebuvo parduotos ir paslaugos nesuteiktos. Ši PVM sąskaita-faktūra pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir atspausdinta ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų. Šiame suklastotame dokumente panaudotas tik originalus (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitos faktūros numeris (7 t., b. l. 159). Iš (duomenys neskelbtini)pateiktos originalios PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) matyti, kad tikroji sąskaita išrašyta 2019-03-04 pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 192,50 eurų sumai (7 t., b. l. 160). Iš 2020-10-08 – 2020-10-09 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti jai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašai. Apžiūrėtos MB „(duomenys neskelbtini)“ iš L. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos ir į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, tarp kurių tokios PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) nėra (8 t., b. l. 103-106). Iš išrašo iš apskaitos programos, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ratlankių „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (65.1) 5x108, detalių, taip pat padangų montavimo ir balansavimo paslaugų (bendra suma 362,60 Eur) pardavėjas yra T. L., o ne pirkėjas, kaip nurodyta netikroje (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(7 t., b. l. 69). Iš prašymo dėl prekių grąžinimo matyti, kad G. S. grąžina (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. padangų „(duomenys neskelbtini)“, bendra suma 432 Eur, pagal kasos čekį (duomenys neskelbtini), ir 2019-05-15 kreditinė sąskaita, kurioje nurodyta, kad pinigai – 432 Eur grąžinti pirkėjui. Tai rodo, kad padangų „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos čekį įgijėjas yra G. S., o ne T. L., kaip nurodyta netikroje (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini)(7 t., b. l. 73-74). Iš 2021-01-27 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2020-06-10 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)į užklausimą buvo nurodyta, kad, susipažinę su T. L. draudimo bendrovei pateiktais dokumentais, pateikė savo paaiškinimus (2 punktas): „2019-05-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Šis dokumentas atspausdintas ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų, kurių serija yra (duomenys neskelbtini), o numeris susideda iš aštuonių skaičių“. Iš pateiktų papildomų paaiškinimų dėl T. L. pateiktos 2019-05-25 PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos pridėto kasos aparato kvito 2019-05-25 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šie T. L. draudimo bendrovei pateikti dokumentai yra suklastoti. Tokiais dokumento numeriais (duomenys neskelbtini) ir kvito Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)įmonėje apskaitytos kitokios ūkinės operacijos: 1. (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” apskaitoje dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaitytas 2019-05-23 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimas ir montavimo paslaugų suteikimas už bendrą 266,00 Eur sumą. Apmokėta 2019-05-23 grynais pinigais išduodant kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai ūkinei operacijai PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, nes padangas ir paslaugas pirko fizinis asmuo ir apmokėjo grynais pinigais. Jei būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra, tai jai būtų suteikta serija (duomenys neskelbtini) ir septynių skaičių numeris. Kai PVM sąskaita faktūra- neišrašoma, tai dokumentui suteikiama serija E ir aštuonių skaičių numeris. 2. (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” apskaitoje dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini)(Nr. (duomenys neskelbtini)) apskaitytas 2019-05-03 4 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimas ir montavimo paslaugų suteikimas už bendrą 260 Eur sumą. Apmokėta 2019-05-03 grynais pinigais išduodant kasos aparato kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai ūkinei operacijai PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, nes padangas ir paslaugas pirko fizinis asmuo ir apmokėjo grynais pinigais (7 t., b. l. 173). Iš išrašo iš apskaitos programos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad operacija tokiu numeriu atlikta 2019-05-23, pirktos padangos „(duomenys neskelbtini)“, suma 266 Eur, kasos čekio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Kas rodo, kad T. L. pateiktas čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-25 10:40, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), yra suklastotas (7 t., b. l. 176-177). Iš išrašo iš apskaitos programos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)(Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad operacija tokiu numeriu atlikta 2019-05-03, pirktos padangos „(duomenys neskelbtini)“, suma 260 Eur, kasos čekio numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Kas rodo, kad T. L. pateikta (duomenys neskelbtini)PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir čekis Nr. (duomenys neskelbtini): 2019-05-25 10:40, operacijos numeris (duomenys neskelbtini), yra suklastoti (7 t., b. l. 174-175). Iš 2020-02-06 (duomenys neskelbtini)rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad 2019-08-30 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta ne (duomenys neskelbtini)naudojamos apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Šis dokumentas atspausdintas ne ant (duomenys neskelbtini)naudojamų PVM sąskaitų-faktūrų blankų (7 t., b. l. 46). Taigi, draudimo bendrovėms buvo pateikti suklastoti dokumentai, neegzistuojančios PVM sąskaitos-faktūros, kurias neva išrašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Čekius, kuriuos pateikė T. L. draudimo bendrovei, kad neva jis įsigijo ratlankius ir padangas ir kad pirko montavimo paslaugas, padangas ir ratlankius, iš tikro pirko kitas asmuo, D. K.. Asmuo nusipirkęs ratlankius ir padangas, po kiek laiko prekes grąžino, pateikdamas čekį, pinigai jam buvo grąžinti. Iš 2020-09-04 (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad: 1) 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas ne (duomenys neskelbtini)naudojamos kompiuterinės apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Jis skiriasi nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymų savo formatavimu. Be to, minėtame užsakyme nurodytas neteisingas ratlankio „A. V.“ (duomenys neskelbtini) prekės kodas (duomenys neskelbtini). Tokiu prekės kodu (duomenys neskelbtini)apskaitoje nurodytas „ratlankių remontas“. Ratlankių „A. V.“ (duomenys neskelbtini) prekės kodas yra (duomenys neskelbtini). Minėtas užsakymas nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Remdamiesi išdėstytu, darytina išvada, kad 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suklastotas. 2) 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti ratlankiai „A. V. (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) padalinyje (duomenys neskelbtini)metais nebuvo parduoti. 3) Pagal prie 2019-03-27 automobilio dalių ir remonto paslaugų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)pridėtą kasos aparato kvitą 2019-03-27 bendrai 1148 eurų sumai (duomenys neskelbtini)įmonės „(duomenys neskelbtini)” Šiaulių padalinyje 2019-03-27 parduoti 4 vnt. ratlankių „A. A.“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) XL pirkėjui – fiziniam asmeniui, sumokant grynus pinigus ir išduodant kasos aparato kvitą. Pažymėtina, kad šios prekės pirkėjo, kaip netinkamų išmatavimų, grąžintos (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)” pagal D. K. „Prašymą dėl prekių grąžinimo“ ir 2019-04-09 kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant fiziniam asmeniui grynus pinigus iš kasos aparato (1 t., b. l. 176).Iš D. K. prašymo dėl prekių grąžinimo matyti, kad D. K. grąžino (duomenys neskelbtini)įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 4 vnt. ratlankių „A. A.“ (duomenys neskelbtini)ir 4 vnt. padangų „B. B.“ (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) XL. Kartu su prekėmis D. K. pateikė prekės įsigijimą patvirtinantį kasos čekį: 2019-03-27 11:25, čekis Nr. (duomenys neskelbtini), operacija (duomenys neskelbtini)(atsiskaitymas už ratlankius „(duomenys neskelbtini)“ ir padangas „(duomenys neskelbtini)“, bendrai 1148 Eur sumai) (1 t., b. l. 177-178). T. L., dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kaupė čekius, pasidarydamas jų kopijas, kad galėtų draudimo bendrovėms pagrįsti, kad neva paslaugas ar prekes jis yra įgijęs. Visi čekiai, kurie buvo T. L. pristatyti draudimo bendrovėms, buvo išduoti kitiems asmenims – D. K., R. B., G. S..

T. L., siekdamas pagrįsti šitų dokumentų tikrumą ir to paties užsakymo buvimo realumą, dirbdamas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojo įmonės (duomenys neskelbtini) filialo vadovo S. G. antspaudu ir patvirtino juo paties neteisėtai sukurtą, suklastotą dokumentą. Teisiamajame posėdyje apklaustas S. G., davė parodymus, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas kad jam nieko nėra žinoma apie T. L. išrašytas sąskaitas, jis pats jam jokių sąskaitų neišrašinėjo, antspaudų nedėjo. T. L., jo šeimos nariams, nei MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašęs asmeniškai sąskaitų, kurias parodė tyrėja, taip pat nėra ant minėtų sąskaitų uždėjęs savo spaudą. Tai galėjo padaryti tik pats T. L., kadangi kol jo nebūna darbo vietoje, spaudas būna padėtas priėmimo darbo vietoje, kur esant reikalui, T. L. gali jį panaudoti. S. G. nurodė, kad be jo leidimo antspaudo naudoti kiti asmenys negalėjo. S. G. spaudu buvo naudotasi patvirtinant suklastotus dokumentus. Šiuo atveju, tokio spaudo panaudojimas tik patvirtina, kad draudimo bendrovėms sudarė įspūdį, kad tai tikri dokumentai. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. davė parodymus, kad yra specialus blankas su „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, skirtas komerciniams pasiūlymams. Pasiūlymas ir yra pasiūlymas, jo nereikia grąžinti, o sąskaita-faktūra yra dokumentas. Nežino tokių atvejų, kad sąskaita-faktūra gali būti siunčiama kaip pasiūlymas. Visa tai paneigia Kaltinamojo T. L. versiją, kad jis dokumentų neklastojo, o teikė paprasčiausius pasiūlymus-informacinius dokumentus, kad draudimo bendrovės apskaičiuotų žalą. PVM sąskaitos-faktūros yra oficialūs dokumentai, jos privalo būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą, bet į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos, nes apie jas įmonės darbuotojams nebuvo žinoma, nes jas klastojo T. L.. MB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė tam tikrais atvejais PVM sąskaitas-faktūras į buhalterinę apskaitą, kurios nebuvo klastotos, o tos kurios buvo suklastotos, į buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme teismas nustatė, jog kaltinamojo T. L. atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl 2017-11-06 veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir dėl 2018-10-19 veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios J. L. atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl 2017-11-06 veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Dėl 2018-10-19 įvykio BK 182 str.3 d. (Sukčiavimas) buvo surinkti šie duomenys: iš 2019-11-11 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad draudimo bendrovė informavo, kad 2018-10-19 buvo gautas T. L. telefoninis pranešimas apie tai, kad tą pačią dieną apie 7:40 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatve, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir pažeidė dešinės pusės priekinę ir galinę padangas (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš žalos bylos administravimo metu T. L. pateiktų nuotraukų matyti, kad 2018-10-19 buvo sugadintos automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų padangos ,,B. T.“ (duomenys neskelbtini)ir ,,(duomenys neskelbtini) A. S.“ (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei (duomenys neskelbtini)patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 187,26 eurų dydžio draudimo išmoka, kuri buvo pervesta į T. L. pateiktą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 71-79). Pateikti „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, automobilio fotonuotraukos (1 t., b. l. 132-148). Iš 2018-10-29 „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. L. išmokėtina draudimo suma – 187,26 Eur (1 t., b. l. 132). Dėl 2017-11-06 įvykio, BK 182 str. 3 d. (Sukčiavimas) suėjęs senaties terminas, tačiau šio įvykio metu buvo pagamintas netikras dokumentas, dėl kurio T. L. nuteisiamas.

Kaltinamojo T. L. 2017-11-06 veika padaryta 2017-11-06, senaties terminas suėjo 2020-11-06. Kaltinamojo T. L. 2018-10-19 veika padaryta 2018-10-19, senaties terminas suėjo 2021-10-19. Kaltinamosios J. L. atžvilgiu yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl 2017-11-06 veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Kaltinamosios J. L. 2017-11-06 veika padaryta 2017-11-06, senaties terminas suėjo 2020-11-06.

Senaties terminus reglamentuoja BK 95 straipsnis, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laikui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl suėjus senaties terminui, kaltinamojo T. L. 2017-11-06 veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina, kaltinamojo T. L. 2018-10-19 veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina, kaltinamosios J. L. 2017-11-06 veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina.

G. L. buvo kaltinama padariusi vieną nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d. Teismo vertinimu, G. L. pagrįstai buvo kaltinama nusikalstamos veikos padarymu, nes ji 2017-11-13 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad 2017-11-11 buvo sugadintos jai priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, G. L. veika turi būti perkvalifikuota į lengvesnį įstatymą: iš BK 182 str. 1 d. į 182 str. 3 d., kadangi inkriminuojamos veikos metu vertė neviršijo 10 MGL, tokia veika nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties priėmimo terminui.

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (11 t., b. l. 141-143).

Atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK 190 straipsnio pakeitimus, švelninančius baudžiamąją atsakomybę, T. L. inkriminuota veika (2017-11-13 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2018-01-11 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2018-04-03 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-01-03 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-04-10 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-05-08 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-06-07 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-08-28 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). T. L. inkriminuota veika (2019-09-24 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

Dėl T. L. veikos, kai jis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: 2017-07-31 draudimo įmonei (duomenys neskelbtini)melagingai pranešė apie tai, kad neva pažeisti jam priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės abu ratlankiai ir abi padangos, po ko, siekdamas apgaulės būdu įtikinti, kad turtas tikrai yra sugadintas ir jis patyrė turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2017-07-30 iki 2017-08-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino (duomenys neskelbtini)PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 810 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad neva jis iš (duomenys neskelbtini)įsigijo 2 vnt. padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt., padangų ,,(duomenys neskelbtini)“, 4 vnt., ratlankių ,,(duomenys neskelbtini)“ bei buvo atlikti minėtam automobiliui padangų montavimo ir balansavimo darbai, po ko šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), apgaulingai įtikindamas, kad jis dėl sugadintų padangų ir ratlankių patyrė 810 eurų turtinę žalą bei siekdamas gauti tokio dydžio draudimo išmoką, po ko draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl apgaulės įtakos į jam priklausančią banko sąskaitą išmokėjo 442,53 Eur draudimo išmoką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Ši jo veika, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimus, neperkvalifikuojama iš BK 182 str. 1 d. į 182 str. 3 d., kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Kadangi ši T. L. veika padaryta iki 2018-01-01, kai 1 MGL buvo prilyginamas 37,66 Eur, tai 442,53 eurų sumą pavertus į MGL, išeina daugiau nei 10 MGL, t.y. suma, viršijanti nedidelę vertę, kuri nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 190 straipsnio pakeitimų ir toliau pripažįstama nusikaltimu (BK 182 str. 1 d.), o ne baudžiamuoju nusižengimu (BK 182 str. 3 d.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamiesiems T. L., J. L., MB „(duomenys neskelbtini)“ bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 20 nusikalstamų veikų, veikos baigtos. 16 nusikalstamų veikų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, 4 nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų (BK 302 straipsnio 1 dalis) kategorijai (LR BK 11 straipsnio 4 dalis). T. L. neteistas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad 3 nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. L. už padarytas nusikalstamas veikas baudas, atsižvelgiant į MGL dydį, buvusį nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2018-01-01 (37,66 Eur), nuo 2018-01-01 (50,00 Eur). Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai ir realiai nusikaltimų sutapčiai. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, žalos mastą.

T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (11 t., b. l. 84-96).

J. L., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 3 nusikalstamas veikas kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis) kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. L. neteista, dirbanti. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus J. L. už padarytas nusikalstamas veikas baudas, atsižvelgiant į MGL dydį, buvusį nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2018-01-01 (37,66 Eur), nuo 2018-01-01 (50,00 Eur). Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, esant realiai nusikaltimų sutapčiai. Teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, žalos mastą.

J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (12 t., b. l. 29-33).

Juridinis asmuo MB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis) kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). MB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalto būdama neteista. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų mastą, pobūdį, siekiant pasiekti bausmės tikslus, skirtinos švelniausios iš galimų skirti juridiniam asmeniui bausmių – baudos. Parenkant baudos dydžius, atsižvelgiama į veikų pavojingumą, priteisiamus civilinių ieškinių dydžius, taip pat į protingumo bei teisingumo kriterijus. Atsižvelgiama į MGL dydį, buvusį nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2018-01-01 (37,66 Eur), nuo 2018-01-01 (50,00 Eur). Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, esant realiai nusikaltimų sutapčiai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini)2021-02-05 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 3654,97 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 134-134). Ieškovė nurodė, kad 2019-11-11 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)I. C.“ (duomenys neskelbtini) filialas pateikė pareiškimą dėl T. L. nusikalstamos veikos. 2019-11-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. L. ir G. L. registravo draudiminius įvykius, kurių nebuvo, bet buvo kreiptasi (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išmokų išmokėjimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti 3654,97 Eur turtinė žala. Nustatyta, kad turtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamojo T. L. veiksmais yra 665,28 Eur. G. L. byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. T. L. atžvilgiu dėl kai kurių veikų, kvalifikuotų pagal BK 182 str. 3 d., yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl civilinis ieškinys mažintinas šiomis sumomis ir iš kaltinamojo T. L. priteistina (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)s“ 665,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)s“ ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021-01-18 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 1197,79 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 185). Ieškovė nurodė, kad pagal J. L. pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėta 1197,79 Eur draudimo išmoka.

Prašoma priteisti 1197,79 Eur turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais, todėl ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 1197,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, atsako solidariai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019-01-18 nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, padaryta MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, nustatytas tiek T. L. ir J. L. bendrininkavimas, žala ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei ,,(duomenys neskelbtini)“ 1197,79 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) 2021-02-05 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 442,53 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 7-8). Ieškovė nurodė, kad 2017-07-30 (duomenys neskelbtini) gavo T. L. pranešimą apie tai, kad jis pastebėjo apgadintą automobilio kairės pusės abi padangas su ratlankiais. Remiantis žalos administravimo metu surinkta ir pateikta medžiaga, automobilio apgadinimai (padangos ir ratlankiai) buvo įvertinti 527,53 eurais. Išskaičius 85 eurų išskaitą, T. L. buvo išmokėta 442,53 eurų draudimo išmoka. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. L. registravo draudiminius įvykius, tarp jų ir įvykį, kurio pagrindu ieškovas administravo žalos bylą Nr. 9046277-1, kurių nebuvo, ir atitinkamai, ieškovas neturėjo pareigos (ir teisės) išmokėti draudimo 442,53 Eur draudimo išmokos T. L..

Prašoma priteisti 442,53 Eur turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, žala padaryta tyčiniais kaltinamojo T. L. veiksmais, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 442,53 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, visą prašomą turtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo T. L..

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-12 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 2814,70 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą (5 t., b. l. 137-139). Ieškovė nurodė, kad išmokėjo 718,25 Eur draudimo išmoką už 2017-04-03 eismo įvykį, kurio metu automobiliui įvažiavus į duobę, buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis. Ieškovas išmokėjo 969,37 Eur draudimo išmoką už 2017-07-10 eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis. Ieškovas išmokėjo 198,40 Eur draudimo išmoką už 2017-11-06 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. eismo įvykį, kurio metu, atsitrenkus į bordiūrą, buvo apgadintas J. L. priklausantis automobilis. Ieškovas išmokėjo 319,88 Eur draudimo išmoką už 2019-04-10 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas T. L. priklausantis automobilis. Ieškovas išmokėjo 608,80 Eur draudimo išmoką už 2019-07-14 kelyje (duomenys neskelbtini)eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas T. L. priklausantis automobilis. Dėl galimo sukčiavimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašo ieškovo naudai priteisti 2814,70 Eur žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl 2017-11-06 veikų pagal BK 182 str. 3 d. (dėl 198,40 Eur ir 319,88 Eur) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl civilinis ieškinys mažintinas šiomis sumomis.

Prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2017-04-12 įvykio (718,25 Eur) ir 2017-07-14 įvykio (969,37 Eur) bendra žalos suma 1687,62 Eur, padaryta tyčiniais kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais. 2017-04-12 ir 2017-07-14 nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį padarytos MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, nustatytas T. L. ir J. L. bendrininkavimas, žala AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 1687,62 Eur turtinės žalos atlyginimo priteistinas solidariai iš kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinei ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“.

Prašoma priteisti 608,80 Eur turtinė žala, padaryta tyčiniais kaltinamojo T. L. veiksmais, pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 608,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, žalą priteisiant iš kaltinamojo T. L.. Kitoje dalyje AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

nusprendžia:

G. L. inkriminuotą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, paskelbus nuosprendį.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-04-03 veikos) ir skirti jam 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-10 veikos) ir skirti jam 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-10 veikos) ir skirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-10 veikos) ir skirti jam 70 MGL (2636,2 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-30 veikos) ir skirti jam 70 MGL (2636,2 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-30 veikos) ir skirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-11-06 veikos) ir skirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-11-13 veikos) ir skirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-01-03 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-01-18 veikos) ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-01-18 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-03-08 veikos) ir skirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-03-08 veikos) ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-04-10 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-05-08 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-05-08 veikos) ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-07-14 veikos) ir skirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-07-14 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-08-28 veikos) ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-08-28 veikos) ir skirti jam 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – 800 MGL dydžio baudą (320 MGL skaičiuoti po 37,66 Eur, 480 MGL skaičiuoti po 50,00 Eur). Įpareigoti T. L. 800 MGL (36051,20 Eur) dydžio baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, T. L. atžvilgiu dėl 2017-11-06 veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, T. L. atžvilgiu dėl 2018-10-19 veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

T. L. inkriminuotą veiką (2017-11-13 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2018-01-11 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2018-04-03 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-01-03 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-04-10 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-05-08 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-06-07 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-08-28 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. inkriminuotą veiką (2019-09-24 veika), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-04-03 veikos) ir skirti jai 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

J. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-10 veikos) ir skirti jai 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

J. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-01-18 veikos) ir skirti jai 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir J. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio baudą (100 MGL skaičiuoti po 37,66 Eur, 50 MGL skaičiuoti po 50,00 Eur). Įpareigoti J. L. 150 MGL (6266 Eur) dydžio baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. L. atžvilgiu dėl 2017-11-06 veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-04-03 veikos) ir skirti 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-07-10 veikos) ir skirti jai 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.

MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-01-18 veikos) ir skirti jam 250 MGL (12500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir MB „(duomenys neskelbtini)“ skirti galutinę subendrintą bausmę – 402 MGL dydžio baudą (268 MGL skaičiuoti po 37,66 Eur, 134 MGL skaičiuoti po 50,00 Eur). Įpareigoti MB „(duomenys neskelbtini)“ 402 MGL (16792,88 Eur) dydžio baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

(duomenys neskelbtini)pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. L. (duomenys neskelbtini)naudai 665,28 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 28 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje (duomenys neskelbtini)ieškinį palikti nenagrinėtą.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ – AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1687,62 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 62 centus) turtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo T. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 608,80 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus 80 centus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį palikti nenagrinėtą.

(duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl 442,53 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. L. priteisti (duomenys neskelbtini) naudai 442,53 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 53 centus) turtinei žalai atlyginti.

,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 1197,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų T. L., J. L. ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai 1197,79 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 79 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: 6 vienetus kompaktinių plokštelių, esančių voke prie bylos, – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Mantas Liesis