- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1299-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13656-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- KU „Akademinė kredito unija“
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, Reginai Mockevičienei, dalyvaujant apeliantui pareiškėjui B. K., jo atstovei advokatei D. J. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2057-475/2014 pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys KU „Akademinė kredito unija“, „Swedbank, AB, UAB „Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Kauno energija“, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., KU „Kauno kredito unija“, UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“, IĮ Aujama-credit, BIGBANK AS filialas, AB „Autrolis“ darbuotojų profesinė sąjunga, antstolė N. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Gelvora“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-09-10 pareiškėjas pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu Nordea Bank Finland Plc suteikė 27.238,76 EUR, (94.050,00 Lt) paskolą būsto įsigijimui. Būsto remontui, baldams, pareiškėjo nepilnametės dukros kambario įrengimui pareiškėjas skolinosi iš trečiųjų asmenų – kredito įstaigų. Kartu su pareiškėju gyvena jo nepilnametė dukra. 2009 m. sumažėjus darbo užmokesčiui bei atsiradus papildomų išlaidų nepilnametei dukrai išlaikyti, teisinei pagalbai apmokėti jis nebeįstengė laiku ir tinkamai vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms. Dėl to susidariusius įsiskolinimus dengė imant naujas paskolas iš kitų kredito įstaigų ar asmenų. Be šių įsipareigojimų pareiškėjas privalėjo mokėti ir buto komunalinius mokesčius, tačiau jų taip pat neįstengė savalaikiai vykdyti. Dėl susidariusios ekonominės situacijos pareiškėjo finansinė būklė tapo kritinė. Nors pareiškėjas stengėsi maksimaliai vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, keisdavo kredito sutarčių sąlygas, prasitęsdavo kredito grąžinimo terminus, tačiau tai ne tik kad nepadėjo išspręsti finansinių sunkumų, tačiau dėl dar didesnių palūkanų pareiškėjo įsipareigojimai pasidarė dar didesni. Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurių terminai yra suėję sudaro 52.246,88 Lt, o bendra įsipareigojimų suma siekia 188.320,40 Lt. Pareiškėjas nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, nemokiu jis tapo ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 3.107,81 Lt, jo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos kiekvieną mėnesį sudaro 2.020,00 Lt sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė iškelti B. K. bankroto bylą. Teismas nurodė, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 97.196,18 Lt ir 25.402,92 EUR, o pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR, todėl pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Pareiškėjas 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu paėmė vartojimo paskolas iš 10 skirtingų kredito įstaigų, pasiskolino pinigų iš darbovietėje veikiančios profesinės sąjungos, paėmė būsto kreditą, įsiskolino AB „Kauno energija“ už komunalines paslaugas. Toks pareiškėjo elgesys, kai turint finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, prisiimami vis nauji kreditoriniai įsipareigojimai, iš esmės rodo pareiškėjo nepasvertą bei rizikingą jo paties elgesį, todėl pareiškėjo veiksmai 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais. Pareiškėjas skolinius įsipareigojimus vykdė iki 2013 m. kovo mėnesio, nors byloje duomenų, kad pareiškėjo finansinė padėtis nuo 2013 m. kovo mėn. būtų pablogėjusi nėra, naujų skolinių įsipareigojimų pareiškėjas nuo to laiko neprisiėmė. Pareiškėjas turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), įvertinęs buto būklę, teigia, kad buto vertė yra 60.600,00 Lt, remiasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis. Kadangi pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atsiradęs realus pirkėjas prieš 2 metus, kuris būtų pirkęs butą už 100.000,00 Lt, o viešajame registre esanti informacija apie buto vertę, vertinant skirtingais būdais ir skirtingu laikotarpiu, iš esmės skiriasi, pareiškėjui nepateikus kitokių įrodymų bei nesiėmus veiksmų turto vertei nustatyti, teismas laikė, kad buto vertė yra 100.000,00 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra 1.800,00 Lt vertės, dėl to byloje prieštaravimų nepareikšta. Pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 101.800,00 Lt. Butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk., išieškojimas iš įkeisto turto nėra vykdomas. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. 2013-12-14 nutraukė su pareiškėju sudarytą kredito sutartį bei 2014-01-08 kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl 25.402,92 EUR draudimo išmokos mokėjimo. Pareiškėjo vidutinis mėnesinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. yra 3.073,83 Lt., beveik 800,00 Lt viršija vidutinį darbo užmokesčio dydį. Pareiškėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis yra 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR (~87.640,07 Lt). Nors pareiškėjo turto vertė yra mažesnė nei pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis, tačiau įvertinus pareiškėjo mėnesines pajamas, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Nekilnojamojo turto kainos kyla, todėl neesant byloje pareiškėjui priklausančio turto vertinimo, nėra vienareikšmiškai aišku, už kokią kainą pareiškėjui priklausantis butas galėtų būti parduotas. Pareiškėjas, nors ir nereguliariai, tačiau gauna papildomas pinigines lėšas už nepilnametės dukters išlaikymą, kurios iš dalies padengia pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytą sumą (500,00 Lt), reikalingą dukros išlaikymui. Pareiškėjo nurodyti motyvai, kam buvo naudojami vartojimo kreditai (buto remontui, dukros kambariui įrengti, išlaidos teisinei pagalbai), kurie, kaip jau minėta, iš esmės labai padidino pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, nelaikytini sudarančiais pagrindo teigti, kad pareiškėjo elgesys atitiko vidutiniškai protingo ir apdairaus žmogaus elgesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas B. K. atskiruoju skundu (5 t. b. l. 10-15) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimti naują sprendimą- iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui B. K., pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą. Apeliantas sutinka, kad rizika prisiimant vis naujus finansinius įsipareigojimus nebuvo tuomet pakankamai pamatuota, tačiau jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jo sąžiningumu, jis nebuvo sudaręs. Visi kreditoriais, išskyrus profesinę sąjungą, yra profesionalūs rinkos dalyviai, kurių pagrindinis verslas yra paskolų teikimas, jie privalėjo tinkamai vertinti apelianto galimybę įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl jie privalo prisiimti kilusią verslo riziką ir galimai neigiamas pasekmes jo netinkamų finansinių įsipareigojimų vykdymo atveju. Asmens finansinis neišprusimas negali būti laikomas asmens nesąžiningumu.
2. Teismas nepagrįstai argumentavo, kad apeliantas nors yra formaliai nemokus, tačiau turi pakankamai turto, kurį realizavus būtų padengti įsiskolinimai kreditoriams. Pats teismas nutartyje patvirtina, kad apelianto pradelsti finansiniai įsipareigojimai šiuo metu viršija įstatymu nustatytą ribą. Nordea Bank Finland Plc 2013-12-14 vienašališkai nutraukė kredito sutartį su apeliantu, šiam kreditoriui hipoteka yra įkeistas apelianto turimas butas. Už šį butą gautos lėšos atiteks Nordea Bank Finland Plc ar draudimo išmoką išmokėjusiai UAB „Būsto paskolų draudimas“. Galimybė realizuoti turtą už aukščiausią įmanomą kainą dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos yra labai maža. Net ir pardavus šį turtą būtu patenkintas tik šio kreditoriaus reikalavimas, todėl vis vien apeliantas negalėtų įvykdyti visų savo prisiimtų įsipareigojimų ar negalėtų to padaryti per protingą laiką
3. Teismas nevertino aplinkybės, jog priverstinai pardavus hipoteka įkeistą turtą apelianto išlaidos nuo pardavimo momento gerokai padidėtų, nes jis privalėtų nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, būsto nuomos kainos siekia 500 - 800 Lt sumą. Taip pat teismas netinkamai įvertino faktą, susijusį su išlaikymu nepilnametei dukrai, t.y. nors iš nepilnamečio vaiko motinos ir buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, tačiau ji šios pareigos nevykdo. Ši aplinkybė taip pat turėjo įtakos, jog jis nebegalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, nes atitinkamą dalį privalėjo skirti mažamečiam vaikui. Apeliantas negalėjo parduoti jam priklausančio buto nepažeidžiant kartu gyvenančios nepilnametės dukters teisės į tinkamą būstą užtikrinimo, o siekdamas pagerinti savo vaiko gyvenimo sąlygas tik dar labiau padidino savo įsiskolinimus įvairiems kreditoriams.
Atsiliepimas
4. Teismas nepasisakė ir to savo atsiliepimuose neakcentavo apelianto kreditoriai, kad FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo atveju neegzistuoja.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 30-33) prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, suklaidindavo kreditorius, nesuteikdamas jiems visos reikšmingos informacijos. Todėl kreditoriai neturi prisiimti atsakomybės pareiškėjui netinkamai vykdant finansinius įsipareigojimus, kadangi pareiškėjas jų atžvilgiu nesielgė sąžiningai. Pareiškėjas pats, nieko neverčiamas, kreipdavosi į kreditorius dėl vartojimo kreditų suteikimo, savo sąmoningais veiksmais didino skolinių įsipareigojimų sumą, todėl negali būti laikomas sąžiningu FABĮ prasme, kadangi savo valiniais veiksmais sukūrė būseną, kada yra sunku vykdyti neapgalvotai prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo finansinis neišprusimas ir neapgalvotas skolinimasis neturėtų būti pagrindas nelaikyti pareiškėjo nesąžiningu. Pareiškėjas nepagrįstai siekia pateisinti neprotingą įsipareigojimų prisiėmimą siekiu pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Jis siekė gyventi ne pagal savo finansines galimybes, todėl toks nesąžiningumas negali būti pateisintas siekiu sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas dukrai, juo labiau nesant įrodymų, kad gyvenimo sąlygos buvo iš tiesų blogos ir jas buvo būtina gerinti prisiimant naujų skolinių įsipareigojimų. Teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, pareiškėjo nepagrįstą skolinimąsi traktavo kaip pareiškėjo nesąžiningumą, be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra nemokus, kadangi jo gaunamos pajamos leidžia per protingą terminą padengti skolinius įsipareigojimus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir neturi būti panaikinta.
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 37-38) prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo jokių specifinių žinių apie sandorių, sutarčių sudarymą ar finansines bei ekonomines operacijas neturi reikšmės vertinant jo sudarytų sandorių pagrįstumą ir pareiškėjo sąžiningumą. Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad pareiškėjas įgydavo naujus finansinius įsipareigojimus nuslėpdamas dalį turimų įsipareigojimų. Pareiškėjo šiuo metu gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei imant kreditus, todėl pagrįsta manyti, jog pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia vykdyti turimus įsipareigojimus ir bankroto byla pareiškėjui neturėtų būti keliama.
Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 40-42) prašo atskirojo skundo netenkinti. Apeliantas yra darbingas asmuo, kuris gauna pakankamas pajamas. Iš byloje išdėstytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad dalis šio asmens įsipareigojimų buvo prisiimti dėl paties apelianto neapdairumo ir nerūpestingumo, be to apeliantas nedėjo pakankamų pastangų dėl jo paties netinkamų veiksmų susidariusiai situacijai pagerinti.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Finansing“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 45-48) prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį. Pareiškėjas elgdamasis sąžiningai ir protingai galėjo suvokti, kad imdamas naujus kreditus nors jau moka už būsto paskolą didina kitus įsipareigojimus ir jų sumą. Jis nepateikė įrodymų, kad paimti vartojimo kreditai buvo skirti būsto paskolos įmokoms mokėti ar skirti būsto įrengimui (sąskaitos, mokėjimų pavedimai) ir kad toks būsto įrengimas buvo būtinas. Pareiškėjas būsto remontui kreditų imti neprivalėjo, kadangi bet kuris protingas žmogus gali suvokti ir įvertinti tai, jog gaunant vidutines pajamas (2200 Lt), dalį jų skiriant būsto paskolai, buto išlaikymui, kasdienių poreikių tenkinimui bei išlaikant nepilnametę dukrą akivaizdžiai neužteks pajamų kitiems įsipareigojimams dengti. Tai, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, nebus padengti visi skoliniai įsipareigojimai, negali būti pripažįstama svariu pagrindu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Galimybė tikrinti kliento sudarytus sandorius, jo mokamas įmokas bendrovei tapo prieinama tik nuo 2013 m. liepos mėnesio. Tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai su pareiškėju tokios galimybės nebuvo ir pats klientas pateikdavo duomenis apie jau turimus įsipareigojimus, taigi savo nemokumo riziką prisiimdavo ir jis pats. Turtas bet kuriuo atveju turės būti parduotas tiek iškėlus, tiek neiškėlus bankroto bylos, kadangi šis turtas yra įkeistas. Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra areštuotas, todėl antstolis šio turto atžvilgiu negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Nepardavus turto būtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi vien tik iš pareiškėjo pajamų būtų padengta tik pati minimaliausia įsipareigojimų dalis ir beveik visi įsipareigojimai pasibaigus bankroto procesui būtų nurašyti ir tai prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo ar į Vaikų išlaikymo fondo administraciją, kuri moka išlaikymą vaikui, jei šios išmokos negauna vaiką globojantis asmuo. Gavęs šias išmokas būtų sumažinęs savo išlaidas vaiko išlaikymui ir būtų galėjęs jas skirti įsipareigojimams dengti, o to nepadaręs elgėsi neapdairiai ir neprotingai.
Suinteresuotas asmuo BIGBANK AS filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą (5 t. b. l. 66-67) prašo netenkinti atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi, kas leistų manyti, kad pareiškėjas tyčia neblogino savo situacijos, elgdamasis neatsakingai ir prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus juos neketinant vykdyti. Pareiškėjas pateiktais įrodymais neįrodė savo sąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Turi būti ginami ir sąžiningų kreditorių interesai, todėl asmeniui, kuris elgiasi nerūpestingai neturėtų būti leidžiama bankrutuoti ir tokiu būdu išvengti savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto nemokumo.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-877-436/2014).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 52.584,56 Lt ir 25.402,92 EUR, todėl pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus pareiškėjo 2009 m. – 2012 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, taip pat pareiškėjo gaunamas pajamas, pareiškėjo elgesys, kai turint finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, prisiimami vis nauji kreditoriniai įsipareigojimai, iš esmės rodo pareiškėjo nepasvertą bei rizikingą jo paties elgesį, todėl pareiškėjo veiksmai minėtu laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais; nors pareiškėjo turto vertė yra mažesnė nei pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis, tačiau įvertinus pareiškėjo mėnesines pajamas, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.
Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors apeliantas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę, tačiau jis turi pakankamai turto, kurį realizavus būtų padengti įsiskolinimai kreditoriams, taip pat nesutinka su teismo nustatyta jam priklausančio nekilnojamojo turto verte.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliantas skunde nurodo, kad jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jo sąžiningumu, jis nebuvo sudaręs, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pareiškėjas B. K. parodė, kad nuo 2009 metais jis turėjo daug asmeninių problemų. 2009 m. rugsėjo 20 d. darbo metu vairuodamas troleibusą pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris užtruko apie dvejus metus. Kauno apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams.
Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-615/2014 solidariai iš UAB „Kauno autobusai“ ir B. K. buvo priteista neturtinės žalos atlyginimo 15 000 litų ir bylinėjimosi išlaidos. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2392-454/2014 solidariai iš UAB „Kauno autobusai“ ir B. K. buvo priteista neturtinės žalos atlyginimo 13 000 litų ir bylinėjimosi išlaidos. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis tarp UAB „Kauno autobusai“ ir B. K., pagal kurią šalys susitarė, kad B. K. skolinis įsipareigojimas UAB „Kauno autobusai“, kylantis iš minėtų civilinių bylų yra 4000 litų ir 2000 litų. B. K. nepilnametė dukra J. K. gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su tėvu. Jos gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu. Iš mergaitės motinos R. J. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, tačiau pagal antstolės G. A. pažymą R. J. išlaikymo įsiskolinimas J. K. yra 1974,85 Eur.
B. K. nurodo, kad jis turėjo skolintis pinigų dėl susidėjusių sunkių gyvenimo aplinkybių. Baudžiamojoje byloje samdėsi advokatą. Teisinei pagalbai išleido apie 5000-6000 litų. Civilinėse bylose taip pat turėjo teisinės pagalbos išlaidų. Būsto remontui išleido apie 30 000-35 000 litų. Jis buvo priverstas savo dukrai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes tuo domėjosi Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Gautieji kreditai buvo naudojami būsto remontui ir baldų pirkimui, teisinei pagalbai baudžiamojoje ir civilinėse bylose bei nepilnametės dukters išlaikymui, nes jis vienas išlaikė ir dabartiniu metu išlaiko dukrą, nes jos motina išlaikymo neteikia. Be to, kaip nurodė pareiškėjas jis paskutinius tris metus jokių kreditų neėmė ir nesiekė sąmoningai pabloginti savo padėties. B. K. vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį 2014 m. gegužės mėn. – 2015 m. balandžio mėn. yra 760 eurų per mėnesį. Jis nurodo, kad pinigus išleidžia mokesčiams, dukters išlaikymui ir savo paties būtiniausių poreikių patenkinimui.
Esant šiems duomenims byloje būtina detaliai aiškintis ir skaičiuoti koks protingas laikas galėtų būti B. K. atsiskaityti su kreditoriais, mokant pagal sutartis skaičiuojamas palūkanas, netesybas, įvertinant kokia apelianto pajamų suma, atskaičius būtinas įsipareigojimams skoliniams įvykdyti, užtikrintų paties pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters būtiniausių poreikių patenkinimą.
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina tirti ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, ar šių poreikių nebuvo galima tenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai. Būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjo nemokumo dinamikai.
Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodė, kad teismai kasatorių laikė nesąžiningu, nenustatę priežasčių, dėl kurių jis tapo nemokus: netinkamai, neatidžiai įvertino savo vartojimo galimybes ar sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms nesant svarbių priežasčių, galinčių pagrįsti būtinybę skolintis. Teismai taip pat nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant kasatoriaus sąžiningumą – kaip jis suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes.
Į bylą pareiškėjas B. K. pateikė naujus įrodymus (t. 6, b.l. 7-37, 45-49, 57-77), nurodė aplinkybes, dėl kurių buvo priverstas skolintis ir prisiimti skolinius įsipareigojimus. Aukščiau nutartyje paminėtos aplinkybės ir nauji įrodymai yra reikšmingi nagrinėjamojoje byloje, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui šie nauji įrodymai reikalauja išsamaus ištyrimo ir įvertinimo sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytais argumentais. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsniu fizinio asmens pareiškimą iškelti bankroto bylą nagrinėja vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta apylinkės teismas, todėl yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nenustatyta visos teisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos B. K. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.