Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, atsakovui B. K., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui (atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams B. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. Kaune, (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantis troleibusas, vairuojamas darbuotojo atsakovo B. K., su ieškovo A. K. tėvo A. K. vairuojamu lengvuoju automobiliu. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateikta medicininio mirties liudijimo kopija, šio eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota lengvojo automobilio keleivė, ieškovo A. K. motina K. K.. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011 pripažino AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją B. K. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisė jį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (I t. b.l. 55-61).

Nurodytu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad B. K. 2009-09-20 apie 19.58 val., vairuodamas troleibusą „Solaris Trollino“, valst. Nr. CEP 095, Kaune, (duomenys neskelbtini). ir važiuodamas važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) g. I-a eismo juosta, reguliuojamoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 169 punktų reikalavimus tuo, kad važiavo viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį mieste, t.y. 67 km/h greičiu, įvažiuodamas į reguliuojamąją sankryžą su (duomenys neskelbtini) g., degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kertamą važiuojamoje dalyje, sankryžoje susidūrė su jam iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) g. per draudžiamąjį raudoną šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus, turinčio reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą A. K., po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į gatvės metalinį stulpą, ko pasekoje mirtinai sužalojo lengvojo automobilio keleivę K. K. bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą troleibuso keleiviams A. P., S. J., S. N., M. P. ir E. G., t.y. šiais veiksmais B. K. padare nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aukščiau nurodytu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad iš 2011-01-14 ekspertizės akto Nr. 11-2750 (10) matyti, kad nutartyje nurodytoje kelio eismo situacijoje eismo įvykis įvyko dėl to, kad troleibuso „Solaris Trollino“ vairuotojas B. K. ir automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas A. K. nesivadovavo jų judėjimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams. Šioje kelio eismo situacijoje abiejų vairuotojų, t.y. troleibuso „Solaris Trollino“ vairuotojo B. K. ir automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojo A. K., veiksmai,- įvažiuodami į reguliuojamą (duomenys neskelbtini).- (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžą degant draudžiamiems šviesoforo signalams, sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to šios transporto priemonės sankryžoje susidūrė,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga nurodytam eismo įvykiui kilti. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-618-493/2011, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendis pakeistas– panaikinta nuteistajam B. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas (I t. 59-61 b.l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „Solaris Trollino“, v/n CEP 095, eismo įvykio metu turėjo galiojantį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą - draudimo liudijimo Nr. LT/ACA 4992380, sudarytą su UADB „Ergo Lietuva“ bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo serija LD Nr. 91091878, T1A Nr. 111575703. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinės žalos dydžio.

Kadangi aukščiau nurodyta civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad B. K. ir A. K. vairuodami transporto priemones pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ieškovui iš atsakovų priteistinas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis).

Autoįvykio metu atsakovas B. K. dirbo atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vairavo AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, autoįvykio metu ėjo savo darbines pareigas. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi mirusiojo vaikai, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Jie taip pat turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką teisę į neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2005-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005 ir kt.). Ieškovo ir jo artimą ir glaudų ryšį su tėvais bei dėl tėvų žūties kilusius padarinius šioje civilinėje byloje patvirtino liudytojų parodymai. Liudytoja V. K. (ieškovo sutuoktinė) nurodė, jog sužinojus apie autoįvykį vyro būsena buvo sunki, išgyvena labai sunkiai iki šiol. Tiek su tėvu ir motina ieškovas bendraudavo kasdien (lankydavosi arba bendraudavo telefonu). Liudytoja E. K. (ieškovo dukra), kuri turi sveikatos psichologo kvalifikaciją, taip pat nurodė, jog tėtis po tėvų žūties labai išgyveno. Jos tėtis palaikė labai artimus santykius su savo tėvais. Kone kasdien susiskambindavo, bendraudavo. Santykis buvo teigiamas, šiltas, normalus. Reakcija buvo atitinkamai po tokio glaudaus ryšio. Liudytoja paaiškino, kad pirminė ieškovo reakcija buvo šokas. Po paros atėjo tikroji reakcija - didžiulis skausmas. Nurodė, jog paprastai, kai žmogus susiduria su netektim jis pereina tam tikras stadijas. Dukra gerai matė visas tėčio stadijas, kadangi tėtį matė kasdien ir bendravo kasdien. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad ieškovui buvo sunku susitaikyti su netektimi, tačiau apsvarstę su juo nusprendė nesikreipti į psichologus, kadangi pakako liudytojos pagalbos. Todėl teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgia į tai, kad iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog ieškovo ir jo tėvo A. K. santykiai buvo artimi, jie nuolatos lankėsi vienas pas kitą, telefonu bendraudavo beveik kiekvieną dieną, po sužalojimų autoįvykio metu pastoviai slaugė, juo rūpinosi, ieškovas itin sunkiai išgyveno savo tėvo netektį, juo labiau, kad autoįvykio pasekoje mirė ir ieškovo mama K. K.. Konstatuotina, kad ieškovo ir tėvo santykiai buvo artimi ir glaudūs.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu žūva žmogus yra priteisiamos net ir ženkliai didesnės sumos, todėl mano, kad prašoma priteisti 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. Atsakovas B. K. yra darbingas, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, gauna apie 3000,-Lt dydžio pajamas, todėl turėtų galimybę atlyginti žalą ieškovui (It. b.l. 91). Pažymėtina ir svarbu atkreipti dėmesį, kad nors civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas. Atsakovas B. K. prašė ieškinio tenkinimo atveju atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Teismui pateikė 2014-03-20 Kauno apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pažymas iš kredito įstaigų, 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (IIt. b.l. 54-74). Dėl bankroto iškėlimo atsakovui B. K. nustatyta, kad jo skoliniai įsipareigojimai sudaro 97196,18Lt ir 25402,92EUR. Šioje byloje nustatyta, jog B. K. nebuvo sąžiningas prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus. Dėl šeimyninių aplinkybių jo dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu B. K. bei priteistas vaiko išlaikymas. Atsakovas nurodė, kad negauna lėšų vaiko išlaikymui bei nurodė, kad dukros motina nedirba. Tačiau šias aplinkybes grindė paaiškinimais, įrodymų į bylą nepateikė.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltininkas B. K. nedėjo pastangų savanoriškai atlyginti žalą ir sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, neatsiprašė ieškovo, dėl tokio savo elgesio tik padidindamas ieškovo skausmą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, net ir nustačius, jog ne tik dėl B. K. veiksmų buvo padaryta žala, prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek abu žalą padarę asmenys, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovas reikalauja žalos atlyginimo būtent iš B. K. ir transporto priemonės valdytojo AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pagal LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatą, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio (troleibuso „Solaris Trollino“), kurį eismo įvykio metu vairavo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas B. K., valdytojas yra atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Pažymėtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) privalo atlyginti žalą, kilusią dėl A. K. žūties.

Ieškovas visą dėl savo tėvo žūties patirtą iki šiol neatlygintą neturinę žalą vertina 30 000 Lt. Įvertinęs pasekmes, kurias ieškovui sukėlė kalti atsakovo B. K. veiksmai (žuvo ir ieškovo mama, su kuria jis palaikė taip pat itin glaudžius santykius), taip pat tą aplinkybę, kad tas pats autoįvykis sukėlė abiejų ieškovo tėvų mirtį, bei atsižvelgdamas į kitą ieškovo ir kitų šalių į civilinę bylą pateiktą medžiagą, atsakovų turtinę padėtį, aukštesnių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. nurodė pagrįstą jo patirtos iki šiol neatlygintos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsni, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kaip jau yra byloje nustatyta, 30 000 Lt ieškovas vertina visą dėl savo tėvo A. K. žūties patirtą iki šiol neatlygintą neturinę žalą, ką dar kartą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tuo tarpu civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas žalą patyrė tiek dėl transporto priemonę vairavusio AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotojo B. K., tiek dėl kitą transporto priemonę vairavusio A. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Paskirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, kokia dalimi dėl eismo įvykio yra kaltas B. K., o kokia dalimi A. K., civilinėje byloje neprašė nei ieškovas, nei atsakovai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis). Taip pat atsižvelgiant ir nukentėjusiojo A. K. kaltus veiksmus (nesivadovavo jo judėjimo kryptimi įrengtais ir jam skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams), kurie taip pat buvo jo žūties priežastimi, vertintini kaip jo neatsargumas. Todėl atsižvelgiama, nustatant priteistinos žalos dydį. Atsižvelgiama ir į atsakovo B. K. turtinę padėtį (dirba ten pat, jo atlyginimas apie 3 000 Lt atsakančius mokesčius, turi butą, kuris yra įkeistas, nors neiškelta jo fizinio asmens bankroto byla, bet dideli skoliniai įsipareigojimai, be to, atsakovo sugyventinė nemoka išlaikymo jų vaikui), todėl atsakovo finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, perėmęs teises iš AB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie turtinę finansinę padėtį įmonės į bylą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 13000,-Lt ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Atsakovai civilinėje byloje nepateikė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinta 43%),, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai, likusios bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (tame tarpe ir žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, po 750,-Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) iš kiekvieno išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai.

Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 35,27 Lt (trisdešimt penkis litus 27 ct) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - po 17,64 Lt (septyniolika litų 64 ct), bei po 195.-Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio, iš kiekvieno valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.