Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-270-615/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-03-25
Bylos Nr.: 2-270-615/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-12432-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Plučas
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: B. K., AB „Autrolis“
Trečiasis asmuo: AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui
Advokatai: Daiva Jurevičienė, Asta Vėbraitė

Kategorijos

116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-270-615/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12432-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 116.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, atsakovui B. K., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovo AB „Autrolis“ atstovui advokatui Ž. K., nedalyvaujant trečiųjų asmenų AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams B. K., AB „Autrolis“, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (I t., 139-143 b.l.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. Kaune, Savanorių pr. ir S. Ž. g. sankryžoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui AB „Autrolis“ priklausantis troleibusas, vairuojamas darbuotojo - atsakovo B. K., su ieškovo A. K. tėvo A. K. vairuojamu lengvuoju automobiliu. Šio eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota lengvojo automobilio keleivė, ieškovo A. K., motina, K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sužalotas ir vėliau dėl šio kelių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, 2010 m. gegužės 15 d. ligoninėje mirė. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011 pripažino AB „Autrolis“ vairuotoją B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad visais atvejais turi būti atlyginama neturtinė žala dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl atsakovo B. K. kaltės įvykusio autoįvykio ieškovui A. K. padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu netikėtai žuvus ieškovo motinai, šis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Netikėta motinos mirtis skaudžiai paveikė ieškovo asmeninį gyvenimą, nes jį su motina siejo glaudus tarpusavio ryšys, nuoširdumu, pasitikėjimu, draugiškumu pagrįsti santykiai. Motina - pats brangiausias žmogus šiame pasaulyje, padėjęs tiek materialiai, tiek morališkai. Ieškovas - sūnus A. K. - bet kada galėjo kreiptis į ją tiek norėdamas pasidalinti džiaugsmu, tiek norėdamas pasiguosti. Visuomet sulaukdavo motiniškos šilumos, supratimo, užuojautos, bendraudavo sūnus su motina labai dažnai- tiek susitikimais, tiek skambučiais. Iki šiol A. K. negali susitaikyti, kad motinos jau nebėra. O nuolatiniai prisiminimai apie laiką, kai buvo drauge, jos veidas, šypsena, balsas, iki šiol neišdyla iš atminties. Tokie dalykai nepamirštami. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga paaiškėjo, jog eismo įvykį sukėlė atsakovas B. K., darbo metu vairavęs troleibusą. AB „Autrolis“ transporto priemonė „S. T.“, vals. Nr. CEP 095, eismo įvykio metu turėjo galiojantį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą - draudimo liudijimo Nr. LT/ACA 4992380, sudarytą su UADB „Ergo Lietuva“, bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo serija LD Nr. 91091878, T1A Nr. 111575703. Nuteistasis ir civilinis atsakovas B. K. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje padarė vairuodamas troleibusą „S. T.“, valst. Nr. CEP 095. Civilinio kodekso 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atsako be kaltės. Todėl žalą solidariai turi atlyginti ir AB „Autrolis“. Iš draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ ieškovas A. K. gavo 3452, 80 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl motinos K. K. mirties. Ieškovas mano, kad tokia suma tikrai nekompensuoja, net iš dalies, patirtų kančių mirus artimiausiam žmogui. Po minėto eismo įvykio tiek ieškovas A. K., tiek visa jo šeima išgyveno didžiulę tragediją. Po autoįvykio ieškovas A. K. tapo perdėtai jautrus, dirglus, jam atmintyje kartojasi patirtos nelaimės vaizdai, iš nevilties ir bejėgiškumo sugrąžinti ir pakeisti tai, kas buvo, yra dvasiškai palūžęs. Nuolatiniai prisiminimai apie mamą drasko jam širdį. A. K., praradęs brangiausią artimiausią žmogų, jaučiasi morališkai sugniuždytas. Todėl padarytą žalą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais, įvertina 30 000 Lt. Ieškovas mano, kad prašoma suma neturtinei žalai atlyginti bent iš dalies kompensuotų patirtą skausmą kuris iš tiesų yra nepamatuojamas ir pinigais neįvertinamas. Pagal teismų praktiką analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, tai yra bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems nukentėjusiojo mirties dėl kito asmens sukelto eismo įvykio atveju priteisiama po 30 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-271/2010).

Atsiliepimas

A. B. K. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (II t., 1-4 b.l.) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovo ERGO Insurance SE sudarytoje taikos sutartyje yra išspręstas tik turtinis klausimas, tačiau nėra pasisakyta dėl neturtinės žalos. Dėl pastarosios aplinkybės, atsakovas nesutinka su patikslintu ieškiniu, kuriame atsisakyta dalies reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ERGO Insurance SE atžvilgiu. Mano, kad ERGO Insurance SE turi likti solidariai atsakinga už neturtinės žalos atlyginimą, kadangi eismo įvykio metu atsakovo vairuota transporto priemonė „S. T.“, valst. Nr. CEP 095, turėjo galiojantį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (draudimo liudijimo Nr. LT/ACA 4992380), sudarytą su UADB „Ergo Lietuva“, bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimo serija LD Nr. 91091878, TIA Nr. 111575703). Kadangi ERGO Insurance SE yra atsakovo vairuotos transporto priemonės draudikas, kurio draudimo įmokos yra mokamos atsakovo AB „Autrolis“, t. y. atsakovo darbdavio, draudimo įmonė turėjo pareigą atlyginti ieškovo prašomą neturtinę žalą draudimo sutartyje nustatytose ribose išmokant draudiminę išmoką. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovas ir ERGO Insurance SE negalėjo taikos sutartyje susitarti, kad ieškovas atsisako atsakovo ERGO Insurance SE atžvilgiu ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydžio atsakovas neneigia, tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011 surinktų įrodymų visumą ir į tai, kad yra abejotina ir kvestionuojama tik vieno vairuotojo kaltė autoįvykio metu, nesutinka su prašomu neturtinės žalos dydžiu. Siekiant nustatyti atsakovo kaltės apimtį reikia įvertinti visų autoįvykio dalyvių veiksmus, kurių pasėkoje žuvo K. K.. Siekiant užtikrinti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų teisingą vykdymą, yra būtina nustatyti ir A. K. civilinės atsakomybės apimtį. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011 nebuvo išspręstas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas, kylantis dėl K. K. žūties autoįvykio metu. Tai, kad nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. K. atžvilgiu aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo teigti, jog A. K. veiksmai autoįvykio metu ir nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų būti vertinami kaip neturėję įtakos tragiško autoįvykio pasekmėms. Todėl neturtinės žalos atlyginimo prisiėmimas visa apimtimi atsakovo atžvilgiu yra abejotinas ir nepagrįstas. Svarbu atsižvelgti į tą aplinkybę, kad baudžiamosios bylos išnagrinėjimui ir teisingo nuosprendžio priėmimui be abejonės turėjo įtakos tai, kad perduotas teismui teisti A. K., iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės, mirė. Dėl šios priežasties nebuvo galimybės aiškintis, analizuoti bei vertinti A. K. nusikalstamos veikos. Pastarosios aplinkybės tik dar kartą patvirtina tai, kad nėra vieno ir pagrindinio autoįvykio kaltininko, tai turėtų būti laikoma abipusė vairuotojų atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje reikėtų atsižvelgti į surinktus įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011, iš kurių darytina išvada, kad tiek atsakovo, tiek A. K. neatsargūs veiksmai įvažiuojant į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui sukėlė tragiškas pasekmes, t. y. K. K. žūtį. Galima daryti išvadą, kad šio skaudaus autoįvykio aplinkybės neišvengiamai suponuoja abipusę, tiek atsakovo, tiek A. K. atsakomybę. Ieškovas savo pateiktame patikslintame ieškinyje pripažįsta, jog Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atsako be kaltės. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad A. K. eismo įvykio metu, per kurį žuvo K. K., buvo transporto priemonės „M. G.“ valdytojas bei eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo. Kadangi A. K. autoįvykio metu buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nagrinėjamoje byloje turėtų atsakyti be kaltės. Ieškovas savo pateiktame patikslintame ieškinyje teigia, kad dėl atsakovo kaltės įvykusio autoįvykio ieškovui yra padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Atsakovas neneigia ir puikiai supranta ieškovo skausmą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir emocinį stresą susijusius su motinos K. K. netektimi. Vis dėlto, yra būtina atsižvelgti į objektyvią šio sukrečiančio įvykio situaciją. Šiuo atveju nevienareikšmiškai galima teigti, kad dalis kaltės buvo ir automobilio „M. G.“ vairuotojo A. K., kurio keleivė buvo K. K., veiksmuose. Taip pat ieškovas teigia, kad eismo įvykio metu netikėtai žuvus ieškovo motinai, šis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Netikėta motinos mirtis skaudžiai paveikė ieškovo asmeninį gyvenimą, nes jį su motina siejo glaudus tarpusavio ryšys, nuoširdumu, pasitikėjimu, draugiškumu pagrįsti santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybes, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Šiuo atveju, neturtinės žalos atsiradimą ieškovas grindžia tuo, kad žala atsirado kaip asmens gyvybės atėmimo pasekmė. Patikslintame ieškinyje ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų emocinę depresiją, patirtą dėl motinos K. K. mirties. Įvairūs neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Vien tik neigiamų emocinių išgyvenimų buvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir K. K. buvo glaudūs tarpusavio dvasiniai ir emociniai ryšiai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nepateikė įrodymų apie glaudžius tarpusavio ryšius, dažną bendravimą su motina.

Atsakovas AB „Autrolis“ atsiliepimu į ieškinį (I t., 31-34 b.l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-393-311/2011, kurioje A. K. ir B. K. buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. 2011 m. balandžio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo A. K., kaltinto padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, jam mirus, nutraukta, 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu B. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-393-311/2011, buvo nustatyta, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad troleibuso „S. T.“ vairuotojas B. K. ir automobilio „M. G.“ vairuotojas A. K. nesivadovavo jų judėjimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams. Šioje kelių eismo situacijoje troleibuso „S. T.“ vairuotojo B. K. ir automobilio „M. G.“ vairuotojo A. K. veiksmai - įvažiuodami į reguliuojamą Savanorių pr. -Birželio.23-ios g. - S. Ž. g. sankryžą degant draudžiamiems šviesoforo signalams - sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to šios transporto priemonės sankryžoje susidūrė. Techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismui 2011-04-01 priėmus nutartį, kuria baudžiamoji byla A. K., kaltinto padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atžvilgiu buvo nutraukta jam mirus, šios nutarties neskundė ir neprašė reabilituoti kaltinamojo A. K.. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko veika yra susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai yra, 2009 m. rugsėjo 20 d. įvykusio eismo įvykio pasekmes (žuvo K. K.) sukėlė B. K. ir A. K. kalti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, jog abu transporto priemonių vairuotojai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ieškovas, dėl motinos K. K. mirties patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovas rėmėsi teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis kasacinėse bylose 2K-238/2008, 2K-271/2010. Nė viena iš ieškovo paminėtų kasacinio teismo nutarčių, neatitinka šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių. Tiek A. K., tiek B. K. veiksmuose yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Todėl turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė ieškovas dėl K. K. žūties, neesant kitiems atsakovams, turėtų atlyginti B. K. ir A. K.. Tiek B. K., tiek A. K. kaltės laipsnis nustatytas baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011, kurioje nurodoma, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad troleibuso „S. T.“ vairuotojas B. K. ir automobilio „M. G.“ vairuotojas A. K. nesivadovavo jų judėjimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams. Atsižvelgiant į tai, B. K. ir A. K., teismui tenkinus pareikštą ieškinį pilnai, turėtų atlyginti ieškovui neturtinę žalą po lygiai. Kadangi A. K. 2010-05-15 mirė, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1. straipsnio 1 dalimi, pareiga atlyginti ieškovui žalos dalį tektų jo teisių ir pareigų perėmėjui. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, kurią jis patyrė dėl K. K. žūties tik iš atsakovų AB „Autrolis“, B. K. yra neteisėtas, kadangi dėl žalos atlyginimo kaip solidarus atsakovas neįtrauktas, eismo įvykio kaltininko teisių ir pareigų perėmėjas. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, jog ieškovas neturtinę žalą, patirtą dėl K. K. žūties, įvertino 30 000 Lt, UADB „Ergo Lietuva“ atlyginimui neturtinės žalos, patirtos dėl K. K. mirties, ieškovui pervedė 3452,80 Lt. Tokiu būdu, ieškovui įvertinus neturtinės žalos dydį 30 000 Lt ir dalinai atlyginus šią žalą (3452,80 Lt) reikalavimo suma sudarytų 26547,2 Lt. Todėl dar ir dėl šios aplinkybės reikalavimas priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai - šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau, atsižvelgiant į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Teismas, nustatęs šias aplinkybes gali pripažinti, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė padarinius, numatytus Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas yra suaugęs, sukūręs savo šeimą. Su savo šeima gyvena atskirai. Todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti ypatingai glaudaus ryšio tarp žuvusios K. K. ir ieškovo, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką yra aplinkybė, dėl kurios neturtinės žalos dydis mažintinas. Be to, ieškovas dėl patirto šoko, didelių dvasinių išgyvenimų į medikus nesikreipė, jam nėra diagnozuota jokių psichikos pakitimų (nerimo, depresijos ar pan.), susijusių su išgyvenimais dėl K. K. mirties. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog patirti išgyvenimai jam sukėlė tam tikras pasekmes sveikatai, šeimyniniam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, ieškovui yra atlyginta neturtinė žala- UADB „Ergo Lietuva“ pervedant 3452,80 Lt. Jei teismas vertintų kitaip, tai likusią neturtinės žalos dalį, kuri kilo dėl A. K. kaltės eismo įvykio metu, turėtų atlyginti draudikas kuris buvo apdraudęs A. K. vairuotą automobilį „M. G.“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su tėvais gyveno iki vestuvių, su motina bendravo telefonu beveik kiekvieną dieną, savaitgaliais betarpiškai, jų santykiai buvo labai geri. Ieškovas labai išgyveno netektį, po to kreipėsi į gydytojus dėl širdies, dukra konsultavosi pas psichologą. Po įvykio dukra studijavo, prieš įvykį dirbo spaustuvėje, dirbo ir savaitgaliais, kas antrą – trečią savaitgalį, po įvykio slaugė tėvą. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 30 000 Lt. Atsakovai ieškovo neatsiprašė. Iki įvykio ieškovo ligos buvo lengvos, po įvykio ieškovas pasidarė labai jautrus, nuolat ašaroja, ligų pavadinimų nežino, pas gydytojus lankosi, kai situacija pablogėja. Buvo pasidarę darbe bloga, jam įtarė nervų uždegimą, ieškovas gydėsi du mėnesius, jam buvo skirta labai daug medikamentų, kuriuos ieškovas vartojo. Automobilis „M. G.“ buvo draustas.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad eismo įvykio metu netikėtai žuvus ieškovo motinai, šis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Netikėta motinos mirtis skaudžiai paveikė ieškovo asmeninį gyvenimą, nes jį su motina siejo glaudus tarpusavio ryšys, nuoširdumu, pasitikėjimu, draugiškumu pagrįsti santykiai. Ieškovo ir jo motinos artimą ir glaudų ryšį bei dėl jos žūties kilusius padarinius šioje civilinėje byloje patvirtino liudytojų parodymai. L. V. Kajalavičienė nurodė, jog sužinojus apie autoįvykį vyro būsena buvo sunki. Kaip matyti iš liudytojos parodymų, ieškovą iš pradžių ištiko šokas, nes jis netgi pagalvojo, kad apie įvykį yra meluojama, o skambina sukčiai. Liudytoja parodė, kad jos sutuoktinis išgyveno labai sunkiai, po šiai dienai viskas tęsiasi. Mirusioji K. K. buvo tas žmogus su kuriuo ieškovo šeima bendraudavo kasdien. Vakare prieš įvykio dieną važiavo kartu grybauti. Visur būdavo kartu, be to, K. K. labai pagelbėjo auginant ieškovo vaikus, gulėdavo su vaikais ligoninėje. Be to, liudytoja V. K. nurodė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į ligoninę dėl sveikatos nusiskundimų, kreipėsi į ligoninę ir po mamos žūties, kreipėsi ir kai tėtis buvo ligoninėje. Be to, praėjusią vasarą ieškovas turėjo nedarbingumą apie 3 mėnesius, gydytojai pasakė, kad tai yra nuolatinio pergyvenimo pasekmės. Tuo tarpu iki eismo įvykio A. K. neturėjo jokių sveikatos nusiskundimų. Liudytoja E. K., kuri turi sveikatos psichologo kvalifikaciją, taip pat nurodė, jog tėtis po mamos žūties labai išgyveno. Jos tėtis palaikė labai artimus santykius su savo tėvais, su mama ypatingai. Kone kasdien susiskambindavo, bendraudavo, jei ne tėtis su močiute, tai liudytoja ar jos mama. Bent kartą per savaitę žuvusioji užsukdavo į svečius, kavos išgerti, pažiūrėti kaip sekasi. Taigi, santykis buvo teigiamas, šiltas, normalus. Reakcija buvo atitinkamai po tokio glaudaus ryšio. Liudytoja paaiškino, kad pirminė ieškovo reakcija buvo šokas. Po paros atėjo tikroji reakcija - didžiulis skausmas. Nurodė, jog paprastai, kai žmogus susiduria su netektim jis pereina tam tikras stadijas. Dukra gerai matė visas tėčio stadijas, kadangi tėtį matė kasdien ir bendravo kasdien. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad ieškovui buvo sunku susitaikyti su netektimi, tačiau apsvarstę su juo nusprendė nesikreipti į psichologus, kadangi pakako liudytojos pagalbos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu žūva žmogus yra priteisiamos net ir ženkliai didesnės sumos, todėl mano, kad prašoma priteisti 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. A. B. K. yra darbingas, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, gauna net 3 000 Lt dydžio pajamas, todėl turėtų galimybę atlyginti žalą ieškovui. Pažymėtina ir svarbu atkreipti dėmesį, kad nors civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, tačiau apie savo turtinę padėtį jokių objektyvių duomenų atsakovas net nėra pateikęs. Civilinėje byloje nėra pateikta jo gaunamas pajamas patvirtinančių įrodymų, jo įsiskolinimams pagrįsti yra pateikta tik lentelė, sudaryta paties atsakovo B. K., kurios net negalima vertinti kaip tinkamo rašytinio įrodymo, kadangi nėra pateikta jokių sutarčių su kredito įstaigomis, pažymų apie pradelstus įsiskolinimus ir kitų oficialių dokumentų. Be to, bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas paaiškino, jog yra kreipęsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas, nesinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, neįrodė savo sunkios turtinės padėties, dėl kurios negalėtų atlyginti ieškovo prašomos priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltininkas nedėjo pastangų savanoriškai atlyginti žalą ir sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, neatsiprašė ieškovo, dėl tokio savo elgesio tik padidindamas ieškovo skausmą. A. B. K. taip pat nurodo, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas tik 5 000 Lt, nes K. K. žūtį lėmė ne tik jo veiksmai, bet ir kito vairuotojo - A. K. veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nukentėjusio asmens, prisidėjusio prie žalos, kaltę, tačiau šiuo atveju, žuvusioji K. K. jokiais veiksmais neprisidėjo prie eismo įvykio sukėlimo ir žalos atsiradimo, ji tebuvo keleivė, taigi, aplinkybė, kad galimai dėl eismo įvykio buvo kaltas ir A. K., nėra šios civilinės bylos dalykas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, net ir nustačius, jog ne tik dėl B. K. veiksmų buvo padaryta žala, prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, tai reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek abu žalą padarę asmenys, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovas reikalauja žalos atlyginimo būtent iš B. K. ir transporto priemonės valdytojo AB „Autrolis“. Pagal LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatą, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio (troleibuso „S. T.“), kurį eismo įvykio metu vairavo AB „Autrolis“ darbuotojas B. K., valdytojas yra atsakovas AB „Autrolis“. Pažymėtina, kad AB „Autrolis“ privalo atlyginti žalą, kilusią dėl K. K. žūties, kadangi nukentėjusio asmens, t.y. ieškovo motinos, tyčios ar didelio neatsargumo nėra nustatyta, ji eismo įvykio metu buvo transporto priemonės keleivė, todėl nėra jokių civilinės atsakomybės išvengimo sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovo AB „Autrolis“ atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovo įmonės finansinė būklė tebėra sunki, įmonė dirba nuostolingai.

A. B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su ieškiniu iš dalies, sutinka atlyginti 5 000 Lt neturtinę žalą dėl ieškovo motinos mirties. Po įvykio atsakovo viršininkas nedavė jam ieškovo telefono numerio, todėl jis negalėjo ieškovo atsiprašyti. Bandė atsiprašyti teisme, bet ieškovas nebendravo. Dėl autoįvykio buvo abipusė kaltė. Atsakovas dirba ten pat, jo atlyginimas apie 3 000 Lt „į rankas“, turi butą, kuris yra įkeistas, vyksta jo fizinio asmens bankroto byla, be to, atsakovo sugyventinė nemoka išlaikymo jų vaikui, todėl atsakovo finansinė padėtis yra labai sudėtinga.

A. B. K. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atstovaujamojo poziciją.

L. V. K. K. 2014-01-08 vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Įvykio aplinkybės yra baisios, vyrui paskambino telefonu, lyg gydytoja, ir pasakė, kad jo motina mirė, tėvas ligoninėje. Liudytoja irgi pakalbėjo telefonu. Ieškovo būsena buvo labai sunki, jis labai pergyveno ir pergyvena. Ieškovo motina, būdama gyva, ieškovo šeimai labai pagelbėdavo, prižiūrėjo anūkus. Ieškovo santykiai su motina buvo labai artimi, mama buvo labai rūpestinga. Ieškovo bendravimas su mama buvo kasdien intensyvus, jos sveikatos būklė buvo gera. Atsakovas B. K. neatėjo į laidotuves, neatsiprašė. Po įvykio ieškovas ne kartą kreipėsi į gydytojus, gydytojai pasakė, kad jo sveikatos būklė – tai pergyvenimų pasekmė. Ieškovas kreipėsi į nervų, šeimos, širdies, kitus gydytojus, ilgai turėjo nedarbingumą. Anksčiau ieškovas į gydytojus niekada nesikreipė, medicininiai dokumentai buvo pradėti pildyti po įvykio. Jų dukra yra psichologė, todėl psichologą ieškovas turi namuose, į psichologą nesikreipė. Liudytoja ieškovo diagnozės nežino. Ieškovas vieną kartą atsikėlęs ir eidamas į darbą neteko sąmonės, išėjęs už durų ir parkrito. Ieškovas iki įvykio dirbo, dabar nebedirba, nes reikėjo žiūrėti tėtį ligoninėje, kadangi tėtis to prašė, buvo labai daug operacijų. Ieškovo brolis yra užsienyje, jo santykiai su tėvais buvo nutrūkę, laidotuvėse dalyvavo. Liudytojos ryšiai su ieškovu geri, nepakitę.

Liudytoja E. K. 2014-01-08 vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo duktė. Dėl įvykio tėčiui paskambino sekmadienio vakarą, visi nuvažiavo į Kauno klinikas, senelis buvo ligoninėje. Tėtis situaciją skaudžiai išgyveno, buvo tėčiui šokas, didelis skausmas, jo ryšys su mama buvo ypatingas. Beveik kas dieną tėtis bendravo su močiute, beveik kas savaitę močiutė su seneliu užsukdavo aplankyti. Su tėvais santykiai labai geri. Liudytoja yra sveikatos psichologė, baigusi KTU, turi magistro laipsnį. Liudytojos santykiai su tėčiu normalūs. Išgyvenimų būna tam tikros stadijos, ieškovui buvo labai sunku susitaikyti su netektimi, netekčių išgyvenimai buvo dideli. Jei šeimoje nebūtų psichologo, ieškovui jo būtų reikėję. Močiutė padėjo auginti liudytoją ir jos brolį, ji rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo, buvo energinga. Bendravimas buvo intensyvus, liudytojos tėvai skambindavosi beveik kiekvieną dieną. Apie eismo įvykio aplinkybes liudytoja žino tik tiek, kad senelio automobilis susidūrė su troleibusu. Kad jos senelis kaltas – nenustatyta. Ieškovas patyrė emocinę depresiją, į gydytojus nesikreipė, liudytojos kaip psichologo bendravimo su ieškovu tikslas buvo padėti išgyventi. Su ieškovu liudytoja bendravo ir kaip dukra, ir kaip psichologė. Pas medikus tėčio nenuvedė, nes pati teikė psichologinę pagalbą. Ieškovas vaistų dėl to nevartojo.

Tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. Kaune, Savanorių pr. ir S. Ž. g. sankryžoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui AB „Autrolis“ priklausantis troleibusas, vairuojamas darbuotojo atsakovo B. K., su ieškovo A. K. tėvo A. K. vairuojamu lengvuoju automobiliu. Kaip patvirtina kartu su ieškiniu pateikta medicininio mirties liudijimo kopija, šio eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalota lengvojo automobilio keleivė, ieškovo A. K. motina K. K. (I t. 10, 12-13 b.l.). Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-393-311/2011 pripažino AB „Autrolis“ vairuotoją B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisė jį laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. (I t. 35-38 b.l.).

Nurodytu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad B. K. 2009-09-20 apie 19.58 val., vairuodamas troleibusą „S. T.“, valst. Nr. CEP 095, Kaune, Savanorių pr. ir važiuodamas važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Taikos pr. link Kovo 11 -osios g. I-a eismo juosta, reguliuojamoje sankryžoje su S. Ž. g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 169 punktų reikalavimus tuo, kad važiavo viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį mieste, t.y. 67 km/h greičiu, įvažiuodamas į reguliuojamąją sankryžą su S. Ž. g., degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kertamą važiuojamoje dalyje, sankryžoje susidūrė su jam iš kairės pusės nuo S. Ž. g. link Birželio 23-iosios g. per draudžiamąjį raudoną šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „M. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus, turinčio reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą A. K., po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į gatvės metalinį stulpą, ko pasekoje mirtinai sužalojo lengvojo automobilio keleivę K. K. bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą troleibuso keleiviams A. P., S. J., S. N., M. P. ir E. G., t.y. šiais veiksmais B. K. padare nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aukščiau nurodytu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad iš 2011-01-14 ekspertizės akto Nr. 11-2750 (10) matyti, kad nutartyje nurodytoje kelio eismo situacijoje eismo įvykis įvyko dėl to, kad troleibuso „S. T.“ vairuotojas B. K. ir automobilio „M. G.“ vairuotojas A. K. nesivadovavo jų judėjimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams. Šioje kelio eismo situacijoje abiejų vairuotojų, t.y. troleibuso „S. T.“ vairuotojo B. K. ir automobilio „M. G.“ vairuotojo A. K., veiksmai,- įvažiuodami į reguliuojamą Savanorių pr.- Birželio 23-ios g.- S. Ž. g. sankryžą degant draudžiamiems šviesoforo signalams, sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to šios transporto priemonės sankryžoje susidūrė,- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga nurodytam eismo įvykiui kilti. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-618-493/2011, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendis pakeistas– panaikinta nuteistajam B. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas (I t. 39-41 b.l.). AB „Autrolis“ transporto priemonė „S. T.“, v/n CEP 095, eismo įvykio metu turėjo galiojantį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą- draudimo liudijimo Nr. LT/ACA 4992380, sudarytą su UADB „Ergo Lietuva“ (I t., b.l. 18), bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimą, sudarytą su AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo serija LD Nr. 91091878, T1A Nr. 111575703 (I t. 16-17 b.l.).

Dėl sprendime aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra.

Tokiu būdu aukščiau nurodyta civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 20 d. Kaune, Savanorių pr. ir S. Ž. g. sankryžoje įvyko kelių eismo įvykis, kurio pasekoje buvo mirtinai sužalota ieškovo A. K. motina K. K.. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu susidūrė troleibusas „S. T.“ su automobiliu „M. G.“ ir buvo mirtinai sužalota K. K., buvo abiejų transporto priemonių vairuotojų (atsakovo B. K. ir A. K.) veiksmai- įvažiavimas į aukščiau nurodytą reguliuojamą sankryžą degant draudžiamiems šviesoforo signalams ir grėsmės eismo saugumui tokiais Kelių eismo taisykles pažeidžiančiais veiksmais sukėlimas.

Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinės žalos dydžio.

Kadangi aukščiau nurodyta civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo A. K. mama K. K. žuvo tiesioginėje pasekoje to, kad B. K. ir A. K. vairuodami transporto priemones pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ieškovui iš atsakovų priteistinas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis).

Autoįvykio metu atsakovas B. K. dirbo atsakovo AB „Autrolis“ vairuotoju, vairavo AB „Autrolis“ transporto priemonę, autoįvykio metu ėjo savo darbines pareigas. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi mirusiojo vaikai, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Jie taip pat turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką teisę į neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2005-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005 ir kt.). Todėl teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgia į tai, kad iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog ieškovo ir jo žuvusios mamos K. K. santykiai buvo artimi, jie nuolatos lankėsi vienas pas kitą, telefonu bendraudavo beveik kiekvieną dieną, K. K. prižiūrėdavo savo anūkus (ieškovo vaikus), ieškovas itin sunkiai išgyveno savo mamos netektį, juo labiau, kad autoįvykio pasekoje vėliau mirė ir ieškovo tėtis A. K..

Ieškovas visą dėl savo mamos K. K. žūties patirtą iki šiol neatlygintą neturinę žalą vertina 30 000 Lt. Įvertinęs pasekmes, kurias ieškovui sukėlė kalti atsakovo B. K. veiksmai (žuvo ieškovo mama, su kuria jis palaikė itin glaudžius santykius), taip pat tą aplinkybę, kad tas pats autoįvykis sukėlė abiejų ieškovo tėvų mirtį, taip pat tą aplinkybę, kad dėl autoįvykio nenustatyta visiškai jokios žuvusios ieškovo mamos K. K. kaltės bei atsižvelgdamas į kitą ieškovo ir kitų šalių į civilinę bylą pateiktą medžiagą, atsakovų turtinę padėtį, aukštesnių teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. nurodė pagrįstą jo patirtos iki šiol neatlygintos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsni, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, 30 000 Lt ieškovas vertina visą dėl savo mamos K. K. žūties patirtą iki šiol neatlygintą neturinę žalą, ką dar kartą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tuo tarpu civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovas žalą patyrė tiek dėl transporto priemonę vairavusio AB „Autrolis“ darbuotojo B. K., tiek dėl kitą transporto priemonę vairavusio A. K. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Paskirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, kokia dalimi dėl eismo įvykio yra kaltas B. K., o kokia dalimi A. K., civilinėje byloje neprašė nei ieškovas, nei atsakovai, nei tretieji asmenys (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis). Esant sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina pusė ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Atsakovai civilinėje byloje nepateikė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai, likusios bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (tame tarpe ir žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų AB „Autrolis“, į.k. 132715138, buveinė Islandijos pl. 209, Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Sukilėlių pr. 67-29, Kaunas, 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tulpių g. 11A, Garliava, Kauno r., naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų AB „Autrolis“, į.k. 132715138, buveinė Islandijos pl. 209, Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Sukilėlių pr. 67-29, Kaunas, po 375,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) iš kiekvieno išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tulpių g. 11A, Garliava, Kauno r., naudai.

Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tulpių g. 11A, Garliava, Kauno r., teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 35,48 Lt (trisdešimt penkis litus 48 ct) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų AB „Autrolis“, į.k. 132715138, buveinė Islandijos pl. 209, Kaunas, ir B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Sukilėlių pr. 67-29, Kaunas, teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - po 17,74 Lt (septyniolika litų 74 ct), bei po 225,00 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio, iš kiekvieno valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas