Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant A. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nukentėjusiojo V. Š. pareikštas 22,65 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. V. priteista 13,71 Eur nukentėjusiojo V. Š. naudai, o likusi ieškinio dalis dėl 8,94 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesta; nukentėjusiojo V. Š. pareikštas 2000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. V. priteista 500 Eur nukentėjusiojo V. Š. naudai; pakeista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo apribojant A. V. nuosavybės teises į 513,71 Eur pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,, (duomenys neskelbtini)“, ir Nr. (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“, leidžiant disponuoti 1000 Eur į mėnesį, ir nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo; kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo V. Š., o būtent: 2022 m. sausio 31 d. laikotarpiu nuo 6.40 val. iki 6.49 val. daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau dešimt smūgių nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. Š. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, pakaušio dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

2.19. Apeliantai mano, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį apelianto A. V. atžvilgiu, iš valstybės lėšų priteistinos jo patirtos išlaidos advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. sausio 2 d. imtinai apmokėti - 3040 Eur. Teismui pateikti užmokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai: teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimų nurodymai. A. V. per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. sausio 2 d. imtinai suteiktos šios teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos dokumentais, dokumentų analizė, konsultacijos, gynyba ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme, dokumentų teismui rengimas, pasiruošimas teismo posėdžiams, susipažinimas su teismo nuosprendžiu, apeliacinio skundo surašymas, gynyba apeliacinės instancijos teisme.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir A. V. išteisinti, prokurorė Jolanta Steponavičiūtė prašė nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis A. V. ir jo gynėja apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį A. V. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

8. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) A. V., nukentėjusįjį V. Š., liudytojus E. Š., A. Š., V. V., D. M., V. M., E. R., O. S., T. K., ekspertą J. S., peržiūrėjo byloje esančią vaizdo ir garso medžiagą (policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kameromis užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą), ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. V. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. V. teisinančius – įrodymus (paties A. V., liudytojos T. K. parodymus, įrašus greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 31 d. kaimyno V. Š. nesumušė, tą rytą V. Š. jis išvis nematė, tarp jų vyksta žodiniai konfliktai, tačiau jis nei karto nėra prieš jį smurtavęs (1 t., b. l. 163-164, 3 t., b. l. 9-10). Tiek akistatos su nukentėjusiuoju V. Š. metu (1 t., b. l. 175-176), tiek akistatos su liudytoju A. Š. metu (2 t., b. l. 79-80) A. V. parodė iš esmės tas pačias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad 2022 m. sausio 31 d. konflikto su V. Š. nebuvo, jo net sutikęs nebuvo ir jokių smūgių jam nesudavė.

11. Nors viso proceso metu A. V. parodymai dėl byloje nagrinėjamo konflikto aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos A. V. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo V. Š. bei liudytojų E. Š., A. Š., D. M., O. S. parodymais, eksperto J. S. paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad A. V. kaltinime nurodytu laiku (kurį pirmosios instancijos teismas patikslino) ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š., nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo V. Š. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi. Nukentėjusiojo V. Š. duoti parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojos E. Š. (nukentėjusiojo V. Š. sutuoktinės) ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad ji 2022 m. sausio 31 d. apie 6.40 val. – 6.45 val. išėjo į darbą, jai einant į darbą apie 7.20-7.25 val. paskambino labai susijaudinęs, pasimetęs vyras ir pranešė, kad jis yra sužalotas trečio aukšto kaimyno, ji liepė kviesti policiją. Vyras jai nurodė, jog jam buvo smūgiuota į galvą, į ranką. Išeidama į darbą, ji vyrą paliko sveiką, jokių sužalojimų ant veido nebuvo, o grįžusi vakare jį rado sužalotą, jam buvo ištinusi akis, „mėlynė“ rankoje (1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 158-159); liudytojo A. Š. (nukentėjusiojo V. Š. sūnaus) ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2022 m. sausio 31 d. jis buvo namuose ir miegojo, apie 7.25-7.30 val. jį pažadino tėtis ir klausė, ar kviesti policiją, nes jam buvo sumušta kairė akis. Tėtis papasakojo, kad ėjo susitikti su kaimynu iš antro aukšto, tačiau pro šalį ėjo kaimynas iš trečio aukšto ir pradėjo smūgiuoti. Jis tėčiui pasakė kviesti policiją, ką jie ir padarė (1 t., b. l. 138-139, 2 t., b. l. 159-160) (iš esmės tas pačias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes liudytojas A. Š. nurodė ir akistatos su A. V. metu (2 t., b. l. 79-80)); liudytojo D. M. (nukentėjusiojo ir nuteistojo kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2022 m. sausio 31 d. 7 val. ryte V. Š. buvo pas jį atėjęs, rodė savo akį, sakė, jog jam trenkė kaimynas, suprato, kad tai A. V.. Jis matė pas V. Š. po akimi „mėlynę“, negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota V. Š., tačiau jis minėjo, jog buvo tikrai ne vienas smūgis (1 t., b. l. 131-132, 2 t., b. l. 14-15, 191-192); liudytojos (duomenys neskelbtini) tyrėjos O. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad nuvykus į įvykio vietą rado nukentėjusįjį V. Š., kuris nurodė, kad jį sužalojo kaimynas. Nukentėjusiajam buvo sužalota akis, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurie įvertino nukentėjusiojo būklę. Nukentėjusiajam buvo paraudusi akis, matėsi patinimas, tačiau neprisimena, kurioje akyje. Nukentėjusysis nurodė, į kurias vietas ir kiek kartų jam buvo suduota, bet dabar to neprisimena, viską nurodė tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 51, 3 t., b. l. 7-8) (iš esmės tas pačias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes liudytoja O. S. nurodė savo 2022 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 21-22)); eksperto J. S. pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną – 2022 m. sausio 31 d. nukentėjęs asmuo V. Š. buvo asmeniškai atvykęs į ekspertizės poskyrį ir buvo apžiūrėtas. Jam buvo nustatyta kraujosruva ir patinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies vokų vidiniame krašte ir nosies nugarėlėje, kraujosruva pakaušio dešinėje pusėje ir kraujosruva dešinio dilbio alkūniniame paviršiuje. Iš viso buvo nustatyti keturi sužalojimai, tai yra kraujosruvos. Tokie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Iš turimų apžiūros duomenų nėra galimybės nurodyti tikslaus sužalojimo padarymo laiko, kuris būtų skaičiuojamas valandomis ar minutėmis, todėl duotas toks laiko intervalas, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos paros bėgyje. Jam apžiūros metu sužalojimai atrodė vienodo senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu (2 t., b. l. 188-189); 2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. Š. nustatytų sužalojimų, jų padarymo būdo užfiksuoti duomenys, kad V. Š. padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, pakaušio dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje. Rasti kūno sužalojimai padaryti paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių bukais kietais daiktais. V. Š. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 103); 2022 m. birželio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. Š. nustatytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto užfiksuoti duomenys, kad V. Š. padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, pakaušio dešinėje pusėje yra vienodo senumo, galėjo būti padarytos vienu metu. V. Š. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 73-74); 2022 m. sausio 31 d. asmens (nukentėjusiojo V. Š.) apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys, kad apžiūrint nukentėjusiojo veidą stebimas veido kairės pusės paraudimas (mėlynė) apie 5 cm dydžio, o ant dešinės akiduobės ir nosies srityje stebimas kelių dienų sumušimas 3 cm dydžio (1 t., b. l. 76-81); 2022 m. sausio 31 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kad nukentėjusiajam V. Š. konstatuotas akies ir akiduobės sužalojimas, kairio paakio hematoma (1 t., b. l. 27-30); 2022 m. sausio 31 d. 7.14 val. V. Š. pranešime policijai ((duomenys neskelbtini)) užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad nukentėjusysis netrukus po įvykio kreipėsi į policiją, pranešdamas, jog prieš 5 minutes laiptinėje kaimynas ranka trenkė į veidą, (1 t., b. l. 35-38); 2022 m. kovo 2 d. – 2022 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas nukentėjusiojo V. Š. ir Bendrojo pagalbos centro operatorės pokalbio turinys, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. Š. 2022 m. sausio 31 d. 7.12 val. netrukus po įvykio paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu pranešė, jog prieš 5 minutes vaikinas iš trečio aukšto „sudaužė“ akį, dabar „fanaras“, ištino visa akis (1 t., b. l. 45-46); 2022 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ filmavimo kameros vaizdo įrašo peržiūra (1 t., b. l. 39-41); 2022 m. birželio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota papildoma į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ filmavimo kameros vaizdo įrašo peržiūra (2 t., b. l. 62-63); 2022 m. gegužės 3 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog, susipažinus su A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 31 d. 6 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 8 val., nustatyta kad šis telefonas 6.49 val. veikė adresu – (duomenys neskelbtini), kas apima nukentėjusiojo V. Š. ir A. V. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad A. V. 2022 m. sausio 31 d. iki 6.49 val. buvo byloje nagrinėjamo įvykio vietoje (1 t., b. l. 73-75); 2022 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad 2022 m. sausio 31 d. 07:06:23 val. nukentėjusysis V. Š. prieš skambindamas 7.12 val. bendruoju pagalbos numeriu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) savo sutuoktinei E. Š. (2 t., b. l. 29-30). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

14. Pažymėtina, kad netikėti nukentėjusiojo V. Š. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, kaip minėta, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Taigi nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose esantys netikslumai dėl tikslaus laiko, kada jo atžvilgiu buvo smurtaujama, dėl prieš jį suduotų smūgių skaičiaus, nelaikytini esminiais ir visiškai nepaneigia fakto, kad nuteistasis A. V. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šie parodymų netikslumai gali būti paaiškinami nuo įvykio iki apklausų praėjusiu laiku, įvykio metu buvusiu stresu ir išgąsčiu dėl A. V. veiksmų, todėl tai nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis V. Š. bei anksčiau minėti liudytojai E. Š., A. Š., D. M., O. S. galėjo tyčia apkalbėti A. V., apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Duomenų, patvirtinančių eksperto J. S. šališkumą ar neobjektyvumą, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti šio eksperto bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiškinimais. Tiek nukentėjusysis V. Š., tiek liudytojai parodymus, tiek ekspertas J. S. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nukentėjusiojo šeimos ir kaimynų V. šeimos jau keli metai yra konfliktiški santykiai, abi konflikto pusės reiškia vieni kitiems pretenzijas dėl pagrįstų ir nepagrįstų dalykų, tarpusavio konfliktus sprendžia ne geranorišku susitarimu, o pasitelkiant policijos pareigūnus, rašinėjant skundus. Be to, šalia įvykio esančiuose butuose gyvenę kaimynai V. M., D. M., V. V., E. R. parodė, kad 2022 m. sausio 31 d. ryte laiptinėje jokio triukšmo negirdėjo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad A. V. nagrinėjamu atveju padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis šioje byloje turi ir materialinį interesą, savo pateiktu civiliniu ieškiniu šioje byloje jis prašė priteisti iš A. V. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis byloje pareiškia civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, savaime nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymais, nes kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų kreipęsi į A. V., reikalaudamas pinigų dėl patirtų sužalojimų.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė kitą nusikalstamos veikos padarymo laiką – 6.40-6.49 val. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas tikslindamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes rėmėsi byloje ištirtais ir patikrintais įrodymais (A. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analize, kad A. V. telefonas 6:49 val. veikė adresu – (duomenys neskelbtini), kas apima ir namą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat duomenimis, kokiu laiku liudytoja E. Š. išėjo į darbą ir kad 2022 m. sausio 31 d. 7.06 val. nukentėjusysis V. Š. prieš skambindamas 7.12 val. bendruoju pagalbos numeriu skambino savo sutuoktinei E. Š., taip pat įvertino nukentėjusio V. Š. nurodytas aplinkybes, kad po sumušimo, jis bendravo su liudytoju D. M., pasakojo jam sumušimo aplinkybes, po to grįžo į namus, paskambino tėvams, sutuoktinei, pasitarė su sūnumi, ar kviesti policiją ir tik tada 7.12 val. kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu). Remdamasis minėtais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo V. Š. ir A. V. konfliktas įvyko laikotarpyje tarp 6.40 val. ir 6.49 val.

18. Apeliantai nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad 2022 m. sausio 30 d. ryte išleidžiamas iš areštinės V. Š. buvo sveikas, nes, apeliantų nuomone, V. Š. išleidžiamas iš areštinės nebuvo išsamiai apžiūrėtas eksperto, fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip patikimas įrodymas sprendžiant apie sužalojimų lokalizaciją, senumą ir pan. Be to, nuo 2022 m. sausio 30 d. ryto išleidimo iš areštinės iki 2022 m. sausio 31 d. ryto praėjo para laiko. Šiuo laikotarpiu V. Š. kūno pokyčiai nebuvo nustatyti.

19. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje apklausto eksperto J. s. paaiškinimai, nukentėjusiojo V. Š., liudytojų parodymai, 2022 m. sausio 30 d. į areštinę uždaro asmens apžiūros ir kratos protokole užfiksuotos aplinkybės (2 t., b. l. 91), kad V. Š. 2022 m. sausio 30 d. 2.51 val. uždarant iš areštinę jis buvo sveikas, pateiktos fotonuotraukos (3 t., b. l. 25) leidžia daryti išadą, kad sužalojimai nukentėjusiajam V. Š. buvo padaryti suduodant smūgius byloje nagrinėjamo įvykio metu. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nėra nurodęs, kad V. Š. iki byloje nagrinėjamo įvykio būtų turėjęs tokius sužalojimus, kuriuos patyrė po A. V. jo atžvilgiu panaudoto smurto. Taigi teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, pakaušio dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje nukentėjusiajam buvo padaryti būtent byloje nagrinėjamo įvykio metu.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, A. V. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir kad ją padarė būtent A. V.. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. V. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, nuteistojo A. V. elgesys, naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Š. atžvilgiu, patvirtina, kad A. V. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus (nukentėjusiojo V. Š.) sveikatą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. V. išteisinti, nėra pagrindo.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas ne tik A. V. atliktus neteisėtus veiksmus bei V. Š. patirtus sužalojimus, bet ir vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad A. V. nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti, todėl nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinis skundas netenkintinas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. V. ir jo gynėjai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. ir jo gynėja advokatė nurodo, kad nukentėjusiojo V. Š. parodymai dėl jam suduotų smūgių skaičiaus yra nepatikimi ir kelia abejonių, nes pareiškime policijai V. Š. nurodė, kad jam buvo suduota 5-10 smūgių (1 t., b. l. 5-7), 2022 m. kovo 31 d. akistatos su A. V. metu nurodė, kad A. V. jam sudavė apie 10-15 smūgių (l t., b. l. 175-176), skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, nors 2022 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių bukais, kietais daiktais (1 t., b. l. 103). Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 5-7, 39-41, 175-176), nei pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 156-158) negalėjo tiksliai įvardinti, kiek smūgių A. V. jam sudavė byloje nagrinėjamo įvykio metu, todėl tikslintinos nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos įrodyta pripažintos A. V. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičiaus, nurodant, kad A. V. nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį sudavė ne mažiau penkių smūgių (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. V. sudavė ne mažiau dešimt smūgių nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį). Iš 2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Š. padarytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, pakaušio dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 smūgių bukais kietais daiktais (1 t., b. l. 103), o nukentėjusysis, apklausiamas netrukus po įvykio (kuomet geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes) nurodė, kad jam buvo suduota 5-10 smūgių (1 t., b. l. 5-7, 94-97). Todėl konstatuotina, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu A. V. nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį sudavė ne mažiau penkių smūgių. Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas (smūgių skaičiaus patikslinimas) teisme galimas, nes jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, o tik nežymiai patikslinamos.

Dėl nuteistajam A. V. paskirtos bausmės

23. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį A. V. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

24. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skirdamas bausmę A. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad A. V. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, nevedęs, vaikų neturi. Pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. V. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. V. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. V. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo V. Š. civilinio ieškinio

26. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėja, prašydami A. V. išteisinti, prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. civilinį ieškinį atmesti.

27. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

28. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. Š.pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 22,65 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104-107), nurodydamas, kad dėl A. V. nusikalstamų veiksmų patyrė skausmą, stresą, dėl patirtų sužalojimų pirko vaistus. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus vaistų pirkimo kvitus, nustatė, kad A. V. patyrė 13,71 Eur turtinę žalą įsigyjant vaistus nuo skausmo bei tepalą, kuriuo malšino patinimus, taip pat įvertinęs nukentėjusiojo V. Š. civiliniame ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į V. Š. padarytus sužalojimus ir sukeltus išgyvenimus, patirtus nepatogumus, į A. V. kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, konstatavo, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 500 Eur, todėl nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkino iš dalies – iš A. V. nukentėjusiajam priteisė 13,71 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam V. Š. padarytus nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nustatytas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį.

29. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio priteisiant turtinę ir neturtinę žalą išsprendė tinkamai, turtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į nukentėjusiojo pateiktus vaistų pirkimo kvitus, o neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi formuojama teismų praktika šiuo klausimu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktas gynėjo paslaugas išieškojimo

30. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašo priteisti A. V. iš valstybės lėšų jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 9 d. iki 2023 m. sausio 2 d. imtinai – 3040 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis prašymas yra visiškai nepagrįstas.

31. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė Silva Balčiūnienė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose gynė A. V. pagal jų 2022 m. gegužės 9 d. susitarimą (2 t. 1, b. l. 152), todėl išlaidas advokatės paslaugoms nuteistasis A. V. turi apmokėti pats arba jo pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys iš savo lėšų. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tik tai atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šia nutartimi pripažino, kad panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. V. išteisinti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo A. V. ir jo gynėjos prašymas priteisti A. V. iš valstybės lėšų jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad A. V. sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam V. Š. į galvos sritį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.