- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1748-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15556-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-16 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 153,35 Eur negrąžinto kredito, 4,63 Eur mokėjimo palūkanų, 11,49 Eur tarpininkavimo mokestį, 5,79 Eur sutartines palūkanas, 18 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 153,35 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8).
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2019-10-24 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K621256297, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 300,00 Eur kreditą 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteikto kredito grąžinimus. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo paimto kredito dalinių grąžinimų. Atsakovo skolą ieškovei sudaro: 153,35 Eur negrąžintas kreditas, 4,63 Eur mokėjimo palūkanos, 11,49 Eur tarpininkavimo mokestis ir 5,79 Eur administravimo mokestis. Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 proc. dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas už negrąžintą kredito dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020-06-27 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-16 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės AB „NEO Finance“ naudai iš atsakovo M. R. 153,35 Eur negrąžinto kredito, 4,63 Eur mokėjimo palūkanų, 11,49 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,79 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė (b. l. 24-27).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 153,35 Eur negrąžinto kredito dalis;
5.2. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 4,63 mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2020-05-28) ir 18 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą 153,35 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju ieškove su atsakovu sudaryta sutartis buvo nutraukta 2020-05-20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 18 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą kreditą (153,35 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmeta, o likusioje dalyje reikalavimas priteisti 4,63 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas tenkintinas visiškai;
5.3. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys sulygo dėl 18 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu –Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (94 d.) bei dydis (18 proc. / 360 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto skaičiavimo laikotarpio ir dydžio, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis);
5.4. Iš sutarties bendrosios dalies matyti, kad, vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam sutarties laikotarpiui, kredito sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi kredito sutarties 5.11 punktu, kuriame nurodyta, kad bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu. Kadangi atsakovas vėlavo mokėti įmokas, tai ieškovas tarpininkavimo mokestį apskaičiavo be nuolaidos. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ieškovo reikalavimas dėl 11,49 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas;
5.5. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 175,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis);
5.6. Ieškovė už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 15,00 Eur ir turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas – 105,00 Eur. Patenkinus visus ieškovės materialinius reikalavimus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 120,00 Eur priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė apeliaciniu skundu, jį patikslinusi, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-16 sprendimą už akių: dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 153,35 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-04-24); priteisti apeliantei iš atsakovo 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 153,35 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-04-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, taip pat 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 41-48). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
6.1. Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuluotą bei iš esmės pakeistą iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, turėjo pasiūlyti ieškovei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, t.y. nustatyti terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo;
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei nebuvo pasiūlyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir atitinkamai patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 153,35 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle;
6.3. Teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantei ex officio vietoje 18,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, turėjo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
5. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020-10-20 nutartimi pranešė dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, kadangi ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, teismui nustatyta pareigą ex officio atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus, ir nustatė apeliantei AB „NEO Finance“ terminą iki 2020-10-30 rašytiniams paaiškinimams, papildantiems apeliacinio skundo argumentus dėl palūkanų ir jų skaičiavimo pagrindimo bei dėl su atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų, nustatančių tarpininkavimo mokesčio apibrėžtį ir šio mokesčio apskaičiavimą pateikti (b. l. 56).
6. 2020-10-27 apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu (b. l. 61-67). Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Pažymėjo, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Apeliantė nurodė, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Taip pat, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 21,96 Eur. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pateikta visa informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei šio mokesčio apskaičiavimą. Akcentavo, kad tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 6.261 straipsniu, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu bei Sutarties specialiosiose sąlygose numatytu fiksuotu mokėjimo palūkanų dydžiu, pažeidus sutarties sąlygas, apeliantė įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai) bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos bei mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinys atsakovui Mindaugui Ruibiui dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų
8. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4,63 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020-05-28) ir pirmosios instancijos teismas tokį ieškinio reikalavimą tenkino. Teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo ribas (žr., 9 punktą), sprendžia, jog nors teismas pagrįstai rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktiką, tačiau jos išaiškinimų nepritaikė pasisakydamas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo. Minėta, jog kasacinis teismas išaiškino, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, t. y., mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui galėjo būti skaičiuojamos tik iki kredito sutarties nutraukimo dienos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių 2019-10-24 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. K621256297 buvo nutraukta ieškovės 2020-05-20 pranešimu, nurodant, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2020-05-26 („Liteko“ sistema neformatuoja ieškinio priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 9, CBP-15509), todėl mokėjimo (pelno) palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki 2020-05-26. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas mokėjimo (pelno) palūkanas turėjo priteisti ne už 217 dienų (nuo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos), tačiau už 215 dienų (nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo). Savo ruožtu, apskaičiavus mokėtinas pelno palūkanas pagal ginčo sutartį už 215 dienų, pelno palūkanų suma iki sutarties nutraukimo sudaro 4,59 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant iš atsakovo 4,59 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo 2020-05-26.
10. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 18 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, kadangi tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teismų praktika.
Dėl vartojimo sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio
11. Teismų praktikos išaiškinimai aktualūs nagrinėjamo ginčo kontekste:
12. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskirti du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas).
14. Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) taikymo aspektu suformuotą praktiką skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius bei nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jeigu sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., 2015-02-26 sprendimą byloje Bogdan Matei, IoanaOfelia Matei prieš SC VolksbankRom?nia SA, C-143/13; 2015-04-23 sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
15. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Kasacinio teismo pabrėžta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Be to, reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas).
17. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad dėl to, kokias teisines pasekmes taikyti (ar CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtintą contraproferentem taisyklę, ar CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia abinitio ir jos netaikymo), kai sutarties sąlyga yra neskaidri, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 38 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012-06-14 sprendimas byloje BancoEspa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?nCalderónCamino, C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 36 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte yra apibrėžta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatyti 9,90 procentai) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 21,96 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja ieškinio priedų bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 9, CBP-15509).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį ir apskaičiavimo būdą, sprendžia, kad, šiuo atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis ir nėra sąžiningos vartotojo atžvilgiu bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
21. Pagal kredito sutarties 5.4 punktą, sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą.
22. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 21,96 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Be to, šia apimtimi taip pat sutiktina su apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, jog asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovo priteisė tą atsakovo nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, t. y. 11,49 Eur.
Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus, t.y. nustatyti terminą pateikti poziciją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir tokio reikalavimo faktinio pagrindo.
25. Apeliantės nurodyti argumentai, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas bei nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Be to, kasacinio teismo nutartis, kuria remiantis pirmosios instancijos išsprendė ginčą, priimta (2020-05-25) iki ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020-07-16). Duomenų, jog ieškovė po kasacinio teismo išaiškinimo CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka būtų teikusi pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsakęs jį priimti, byloje nėra. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje pažymima, jog aplinkybė, kad ieškovė neprašė taikyti visų jai įstatymo suteiktų civilinių teisių gynimo būdų gynimo būdų, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), o apeliantės nurodyti samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Panašios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1678-934/2020).
26. Skunde apeliantė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę vietoje 18,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020;2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018; 2017-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
28. Įvertinus tai, kad ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo teisė (pareiga), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai bylą išnagrinėjo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, įskaitant reikalavimą priteisti 18 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti šalių dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo ieškovės naudai priteisti 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 153,35 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-04-24), taip pat 18,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 153,35 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-04-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų (ne)pagrįstumo neanalizuoja bei nevertina.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas už akių šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo 4,59 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo dienos (2020-05-26) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
31. Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, draudimas priimti apeliantei blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus) nepažeidžiamas, nes teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apie tokį ketinimą informavusi ieškovę (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).
32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Kadangi skundžiamas sprendimas už akių keistinas, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškinį patenkinus iš dalies (99,98 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 119,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-16 sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153,35 Eur negrąžinto kredito, 4,59 Eur mokėjimo palūkanas, 11,49 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5,79 Eur sutartinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019-10-24 vartojimo kredito sutarties Nr. K621256297 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties Specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.“
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.