- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1678-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11247-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Tomas Venckus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ (toliau – UAB ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš A. S. (A. S.) (toliau – atsakovas) 1 600,00 Eur negrąžintą kreditą, 267,17 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki 2019-04-15 (reikalavimų perleidimo dienos), 783,10 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-04-15 iki 2020-04-17, 47,88 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 600,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki visiško kredito grąžinimo, 168,05 delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2018-11-09 su atsakovu el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 4073332, pagal kurią jam buvo suteiktas 3 500,00 Eur kredito limitas. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus sutartyje, kas mėnesį pagal sąskaitą, ne vėliau kaip joje nurodytą sąskaitos apmokėjimo dieną. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 9.1 punktas). Šios palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. 2017-10-31 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „B2Kapital“ (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“). Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2019-04-15, po to kai 2019-04-12 pirminis kreditorius su atsakovu nutraukė Sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis. Be to, teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog rašytinio pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkui siuntimas paskutiniu skolininko žinomu gyvenamosios vietos adresu laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimo faktą; be to skolininkas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą gali būti informuojamas ir teisme ir tai, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, laikoma tinkamu pranešimu. Ieškovė patikslina, jog su pirminiu kreditoriumi 2017-10-31 buvo pasirašyta periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kas suponuoja jos tęstinį pobūdį ir reiškia, jog reikalavimai į konkrečias skolas perleidžiami ne vieną kartą, o tęstiniu būdu (kas mėnesį) pasirašant papildomus priedus prie pagrindinės Perleidimo sutarties. Ieškovė pažymi, jog ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl skolos dengimo ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas nenorėjo ginčo spręsti geranoriškai. Iki šiol atsakovas nėra atlikęs nei vienos įmokos ieškovei.
3. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka darbovietės adresu. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-13 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo A. S. (A. S.) 1 600,00 Eur negrąžintą kreditą, 267,17 Eur palūkanas, 168,05 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 035,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 45,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš atsakovo priteistina 1 600,00 Eur negrąžinto kredito;
5.2. Naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, bei į 2017-10-31 tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210 aktą Nr. 18, kuriame nurodytas perleidžiamo reikalavimo dydis, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 267,17 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. balandžio 12 d.).
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019-04-15 iki 2020-04-17, kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo, ieškovės reikalavimas dėl likusių 783,10 Eur sutartinių palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2019-04-15 iki 2020-04-17, atmetamas. Reikalavimas dėl 47,88 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 600,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki visiško kredito gražinimo dienos, taip pat atmetamas.
5.4. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 9.1. punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovas negrąžins kredito ir/ar nesumokės palūkanų ir/ar neatliks kitų mokėjimų, mokėtinų pagal sutartį, iki mokėjimo dienos pabaigos, atsakovas privalės sumokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku negrąžinto kredito ar jo atitinkamos dalies ir/ar laiku nesumokėtų palūkanų ir/ar kitų laiku nesumokėtų mokėjimų pagal sutartį sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 168,05 Eur dydžio delspinigius.
5.5. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2035,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
5.6. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (72,21 procentai), proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas 45,49 Eur (63,00 Eur x 72,21 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę.
7. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Ieškinys buvo pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovė, rengdama ieškinį, negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Analogiškose bylose apeliantui pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio.
Atsiliepimas
7.2. Ieškovė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas 2020-05-05 rezoliucija, pranešimas atsakovui pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas irgi 2020-05-05, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Tokiu atveju apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinys atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Apeliantė skunde nurodė, jog ji pateikė ieškinį iki kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Todėl, apeliantės įsitikinimu, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį. Remiantis apeliantės nurodytais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
11. Pirma, kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) (žr., 11 punktą). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), o argumentų, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, apeliantas nepateikė, o ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
13. Apelianto samprotavimai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo nutartis, kuria remiantis pirmosios instancijos išsprendė ginčą, priimta (2020-05-25) iki ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020-07-13). Duomenų, jog ieškovas po kasacinio teismo išaiškinimo CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka būtų teikęs pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsakęs jį priimti, byloje nėra. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas.
14. Antra, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog ginčijamu teismo sprendimu už akių būtų apribota jos teisė CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis reikšti naują ieškinį, kuriame, atsižvelgiant į suformuluotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), būtų formuluojamas naujas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas.
16. Trečia, ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019; 2017-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
17. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovui sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pats ieškovas CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikęs, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apribotų jos teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-13 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.