Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB ,,SEB bankas“, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo klausimą ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

11. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė į bylą medicininių dokumentų kopijas, sąskaitų išrašus. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė antstolio M. M. 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymą dėl bendravimo tvarkos vykdymo.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui apeliantų pateikti įrodymai priimami.

Dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo

14. Apeliantė nesutinka su Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalimi, kuria teismas nepriteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikino išlaikymo, nurodydamas, kad atsakovas gera valia teikia vaikui išlaikymą po 200 Eur/mėn. Pažymėjo, kad vaikui išlaikymas pilna apimtimi neteikiamas (toks, koks jam reikalingas).

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės. Visas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijos teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu aktualu įvertinti realiai egzistuojančios būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones kriterijus.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir su ja susijusių kitų teisinių reikalavimų, kurių vienas iš jų – nepilnamečiui vaikui išlaikymas 425,00 Eur sumai. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti laikiną išlaikymą iš tėvo V. S. dukters G. M. S. naudai, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, pervedant lėšas į L. S. už einamąjį mėnesį iki mėnesio 10 dienos, L. S. skiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad atsakovas prie šalių vaiko materialinių poreikių tenkinimo tinkamai neprisideda ir ieškovei tenka vienai kasdienė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, jo teikiamas 200 Eur/mėn. išlaikymas yra net mažesnis nei minimali priteitina suma vaiko išlaikymui, o prašomas išlaikymo dydis neženkliai viršija teismų praktikoje taikomą orientacinį 1 MMA dydžio kriterijų. Atsakovas vaikui neteikia materialinio išlaikymo tokio, koks yra reikalingas, taip neužtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi iš byloje esančių duomenų visumos galima suprasti, kad pati ieškovė iš esmės nekvestionuoja atsakovo teikiamo nepilnamečiui vaikui išlaikymo po 200 Eur/mėn. fakto, atsakovas šiuo metu nėra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, todėl konstatuoti egzistuojančios būtinybės, kaip vienos iš būtinų prašomų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygų, nėra pagrindo.

20. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021). Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Kadangi tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai (vertinant vaiko amžių, sveikatos būklę, užklasinę veiklą ir kt.) ir pan., todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nenustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikių, nevertino šalių turtinės padėties, tuo tikslų nerinko duomenų iš Sodros apie atsakovo gaunamas pajamas ir kt. Šalių argumentai dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovės atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

21. Iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė nesutinka su atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydžiu, laikydama, kad teikiamas išlaikymas nepakankamas, t. y. atsakovas neteikia vaikui išlaikymo pilna apimtimi, koks jis yra reikalingas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

23. Apeliacinės instancijos teismas, - atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydį, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad ieškovės, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, pajamos stabilios, valstybės skiriami vaiko pinigai nutarties priėmimo momentu sudarė 96,25 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. 122,50 Eur), atsakovas nevengia ir prisideda prie vaiko išlaikymo 200,00 Eur suma, - daro išvadą, kad nepilnamečiui vaikui teikiama nurodyto dydžio suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai, kol nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, apsaugotų bent minimalius vaiko interesus.

24. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad teismas nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad vaikas gyvena su mama, kuri rūpinasi vaiko būtinaisiais poreikiais, todėl jai natūraliai tenka didesnė išlaikymo ir rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta.

25. Atsiradus naujoms aplinkybėms, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo gali būti bet kurios šalies prašymu peržiūrėtos teisme. Todėl šalims (vienai iš šalių) manant, kad vaikui teikiamo išlaikymo nepakanka ar/ir jo atsakovas neteikia, vengia teikti ir neužtikrina minimalių vaiko poreikių, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vaikui teikiamo laikino išlaikymo priteisimo/pakeitimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek abiejų šalių pozicijas, tiek byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumo, t. y. kad būtinas esamos situacijos laikinas (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės) sureguliavimas tokios apimties laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kokių nagrinėjamu atveju prašo ieškovė, o nurodyta suma šioje proceso stadijoje vaiko minimalūs poreikiai užtikrinami. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje dalyje ginčijama Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl įpareigojimo gyventi skyrium ir nesiartinti

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kada nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.

28. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.

29. Byloje nustatyta, kad vyksta civilinis ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių kitų klausimų. Šalys savo procesiniuose dokumentuose patvirtino aplinkybes, kad jų santykiai iš esmės yra konfliktiški, dėl to ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir uždrausti lankytis jų gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda dėl to, kad atsakovo elgesys netoleruotinas, sudarantis pagrindą baimei, ieškovės ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, kadangi atsakovas ieškovę nuolat terorizuoja, atsakovui buvo surašyti smurto artimoje aplinkoje orderiai. Jis kalba pakeltu balsu ir kelia konfliktines situacijas, jo elgesys neprognozuojamas ir piktybiškas.

30. Atsakovas šioje dalyje kvestionuodamas nutarties pagrįstumą nurodo, kad dėl 2024 m. spalio 23 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (toliau – ir orderis) panaikinimo 2024 m. spalio 28 d. teismo nutartis apskųsta. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. orderį panaikino dėl to, jog jo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas tame pačiame (duomenys neskelbtini). Pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nėra. Orderio išdavimas nepatvirtina aplinkybių, dėl kurių jį prašo išduoti, tai manipuliacinis įrankis, taigi atsakovas šioje dalyje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą iš esmės sieja su orderiu susijusiais argumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje apimtyje ne vien orderis (-iai), tačiau ir kitos bylos aplinkybės patvirtina esant konfliktinius šalių santykius, kurie galimai kelia negatyvias rizikas tiek ieškovės, tiek vaiko atžvilgiu.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro specialistus dėl pagalbos nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje. Globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 17 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. M. S. nuo 2024-09-09 iki 2024-09-11 atliktas psichologinis vertinimas, teikiant rekomendacijas dėl vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, ilgalaikės kompleksinės pagalbos. Rekomenduojama kiek įmanoma apsaugoti mergaitę nuo tėvų konfliktų. Taip pat psichologės R. Z. 2024 m. spalio 31 d. pažyma, kurioje įvertinta tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko emocinė būsena ir nustatyta, kad smurtas šeimoje turi įtakos tiek ieškovės, tiek vaiko psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, siekiant emociškai sustiprėti išreikštas poreikis psichologinėms konsultacijos. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. garso įraše užfiksuota, kaip prie šalių dukros atsakovas įžeidžiai vadina ieškovę, vaiko mamą jo akivaizdoje. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad konfliktinėse situacijoje, kai nors vienas iš vaiko tėvų (ginčo šalių) neretai vaiko akivaizdoje galimai bendrauja pakeltu tonu, įžeidžiai, vaikui sukelia emocinę, psichologinę įtampą bei stresą.

32. Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2024 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą skirti apsaugos artimoje aplinkoje orderį ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutartį paliko nepateiktą. Plungės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2024 m. spalio 23 d. sprendimą skirti apsaugos artimoje aplinkoje orderį ((duomenys neskelbtini)), teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad atsakovas buvo girtas, elgėsi agresyviai. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. orderį panaikino (tačiau nepateikti įrodymai), kadangi jo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas tame pačiame teisme kur dirba ieškovė. Visgi šiuo aspektu, įvertinus duomenų visumą kvestionuoti aplinkybių dėl atsakovo agresyvumo požymių turinčio elgesio nėra pagrindo, tą ne kartą procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, kreipdamasi pagalbos į skirtingas institucijas. Taigi nurodytų aplinkybių visetas paneigia atsakovo argumentus dėl poreikio taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo.

33. Vertinant reikalavimą dėl gyvenimo skyrium, vertinamas ir galėjimo gyventi skyrium aspektas. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame ieškovas ir yra gyvenęs. Atsakovas atskirajame skunde jokių objektyvių ir pagrįstų argumentų dėl galimybės gyventi skyrium nenurodė, apskritai nepateikė argumentų, kaip nurodyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir draudimas lankytis jų gyvenamojoje vietoje tol, kol nagrinėjama santuokos nutraukimo byla – įtakoja (-s) jo teises ir kokius neigiamus teisinius padarinius sukelia (-s).

34. Todėl, esant nurodytų aplinkybių visetui, dėl itin konfliktinių ir įtemptų santykių tarp šalių, nesant duomenų apie pasikeitusius tarp šalių santykius ir bendravimo būdą taip, kad nebūtų daroma žala nei nepilnamečiui vaikui, nei vienas kitam, nėra pagrindo naikinti įpareigojimo gyventi skyrium ir draudimo lankytis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismui nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, moralinės žalos tikimybė abiem šalims padidėtų, nuolatiniai tėvų konfliktai neleistų stabilizuoti šalių tarpusavio santykių, kas lemtų sistemingą nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

35. Kvestionuodamas teismo nutartį atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką pagal ieškovės nurodytą, visiškai nederindamas su atsakovu. Dėl to yra išduotas vykdomas dokumentas ir šioje dalyje pradėta priverstinis vykdymas.

36. CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

37. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pareiga informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas buvo tinkamai informuotas, kad buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Savo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio atsakovas šiuo atveju realizavo paduodamas atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista jo teisė būti išklausytam.

38. Šiuo aspektu sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai ginčo klausimą išsprendė neinformuodamas atsakovo, nesuteikdamas jam galimybės pateikti atsiliepimą dėl prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismas jį išsprendė netinkamai, pažeisdamas procesines teises normas. Ieškovė, kuri iniciavo santuokos nutraukimo bylą, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Teismas pagal ieškovės prašymą ir nustatė atitinkamą bendravimo tvarką, tačiau tokiu būdu nusprendė dėl bendravimo tvarkos nustatymo dėl subjekto, iš esmės nesant duomenų apie jo objektyvias galimybes užtikrinti tokią bendravimo tvarką, kokią nurodė ieškovė. Eliminavęs atsakovo teisę būti išklausytam ir pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu teismas nesiaiškino, koks atsakovo užimtumas, kur yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje atsakovas būtų su vaiku bendravimo metu, nenustatė, kokios sąlygos vaikui ten būtų sudarytos ir kt.

39. Be to, pastebėtina, kad dėl bendravimo tvarkos teismas nurodė tik tiek: ,,Atsakovui nustatytina ieškovės siūloma laikina bendravimo su nepilnamete tvarka“. Taigi teismas šiuo vieninteliu sakiniu dėl bendravimo tvarkos iš esmės priėmė procesinį sprendimą, tačiau dėl to nepateikė jokių motyvų, kas sudaro pagrindą pripažinti esant absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą šioje apimtyje (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

40. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Tai, kad teismo nutartis (dalyje dėl laikino išlaikymo) nėra tinkamai motyvuota, apsiribota tik trumpu motyvavimu, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentuose nurodė ir ieškovė. Tačiau šioje dalyje sutikti su apeliantės argumentais nėra pagrindo.

43. Kaip matyti, teismo argumentai dėl vaiko išlaikymo nors ir yra glausti, tačiau jais atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aspektus, vertinant sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, todėl neatliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir kt. Taip pat teismas vertino faktinę aplinkybę, kurios neneigė ieškovė, kad atsakovas išlaikymą teikia, todėl koncentruodamasis į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį – laikinai sureguliuoti teisinę situaciją, prašymo šioje dalyje netenkino.

44. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas šioje dalyje, taip pat egzistuojant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos naikintina ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl motyvų pašalinimo iš nutarties

45. Ieškovė ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėsto aplinkybes apie (duomenys neskelbtini).

46. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino kaip šalių manipuliaciją vaiku. Tačiau ieškovė prašo panaikinti iš nutarties motyvus: ,,Ieškovė taip pat nurodo praeityje buvusį atsakovo smurtą prieš ją ir situacijas, kai abu sutuoktiniai manipuliavo vaiku siekdami daryti įtaką vienas kitam, kas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus“. Nurodė, kad motyvai neatitinka faktiškai susiklosčiusių aplinkybių ir tokios teismo motyvacijos palikimas teismo nutartyje gali užkirsti kelią tolimesniam ieškovės siekiui apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

47. Manipuliacija apibrėžiama kaip psichologinis reiškinys, kai vienas žmogus ar žmonių grupė bando paveikti ar kontroliuoti kitus, naudojantis tam tikromis priemonėmis. Manipuliatoriai dažnai siekia pasinaudoti kito žmogaus silpnybėmis, emocijomis, lūkesčiais ar nuostatomis tam, kad gautų tai, ko nori. Manipuliacijos gali būti sąmoningos ar nesąmoningos, tad pasekmės gali būti skirtingos: nuo nedidelių nesusipratimų iki rimtų konfliktų arba nuo pasitikėjimo praradimo iki psichologinės traumos. Taigi nustatant manipuliaciją reikia nustatyti vienas kito įtaką, dažnai turint užslėptą poveikį, siekiant išnaudoti, kontroliuoti ar kaip nors kitaip paveikti kitus asmenis siekiant asmeninės naudos sau, nebūtinai atsižvelgiant į kitų asmenų gerovę.

48. Šiuo atveju, kaip nustatyta, akivaizdu, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra konfliktiniai ir itin sudėtingi, neretai konfliktiniuose santykiuose dalyvauja ir nepilnametis vaikas, kuris mato įtemptas situacijas tarp tėvų (ginčo šalių). Be to, nutarties 45 pastraipoje nurodytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja labiau tikėtiną išvadą apie atsakovo elgesį ir ieškovės ,,atgręžtinius veiksmus“ reaguojant į atsakovo elgesį, tačiau tokie veiksmai neatitinka akivaizdžių manipuliacijos požymių, o labiau tikėtina grįsti siekiu apsaugoti savo (ieškovės) ir vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad pateikiami faktiniai duomenys patvirtina, kad į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Taigi, kaip neretai, taip ir šiuo atveju, vaikas santuokos nutraukimo byloje, esant įtemptiems šalių santykiams, daugiau ar mažiau atsiduria tėvų konfliktinių santykių epicentre, tačiau šiuo atveju aukščiau nurodytos situacijos, jų sisteminis vertinimas šalių konfliktinių santykių ir ginčo sprendimo būdų kontekste, nesudaro pagrindo juos identifikuoti kaip aiškiai manipuliacinius, todėl ieškovės nurodytas sakinys šalintinas iš teismo nutarties.

49. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti šį sakinį: ,,Ieškovė taip pat nurodo praeityje buvusį atsakovo smurtą prieš ją ir situacijas, kai abu sutuoktiniai manipuliavo vaiku siekdami daryti įtaką vienas kitam, kas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus“.

Kitą Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dali palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.