Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-20-939/2025

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: II-20-939/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00130-2024-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Pažeidėjas: R. K.

Kategorijos

9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-20-939/2025Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00130-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 11 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. įgaliotam atstovui advokatui K. J.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybės įmonės Registrų centras atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras vyriausiosios specialistės S. K. 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1922-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės S. K. 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1922-2024 (toliau – Nutarimas) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 650 eurų bauda už tai, kad būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės normomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų Finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

R. K. įgaliotas atstovas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį jos atžvilgiu nutraukti; pripažinti, kad jos patirtos išlaidos advokato paslaugoms yra proceso išlaidos ir priteisti jas jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Registrų centras (pagrindas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Skunde nurodo, kad R. K. neginčija fakto, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti jai administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui.

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl nagrinėjamu atveju Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. JAR duomenys patvirtina, kad nuo 2015 m. gruodžio 22 d. R. K. yra Bendrovės direktorė ir akcininkė, kuriai priklauso 50 procentų Bendrovės akcijų. Likusios 50 procentų Bendrovės akcijų priklauso R. K.. Liteko duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. ir atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. K. dėl šalių santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (civilinė byla Nr. e2-430-528/2024), t. y. R. K. ir R. K., valdantys po 50 proc. Bendrovės akcijų, jau 3 metai yra konfliktinėje situacijoje ir nesutaria visais turtiniais klausimais, įskaitant klausimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir pelno paskirstymo.

ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas nustato, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio arba audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas yra privalomas pagal įstatymus, pateikimą tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pareiškėja, nepažeisdama ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyto 4 mėnesių termino nuo Bendrovės finansinių metų pabaigos, parengė 2023 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinį ir 2024 m. balandžio 30 d. sušaukė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimą, įtraukdama į susirinkimo dienotvarkę klausimą „dėl 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio tvirtinimo“ (2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) balansas – Priedas Nr. 3); 2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaita – priedas Nr. 4; 2023 m. UAB (duomenys neskelbtini) aiškinamasis raštas – priedas Nr. 5; 2024 m. balandžio 9 d. pranešimas apie UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą – priedas Nr. 6). 2024 m. balandžio 30 d. dieną įvykusio (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo metu dienotvarkės 2 klausimu buvo svarstytas klausimas „dėl 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio tvirtinimo“, tačiau išimtinai dėl kito Bendrovės akcininko R. K. nesutikimo (balsavimu ,,prieš“) 2023 metų UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės rinkinys nebuvo patvirtintas (2024 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) eilinio akcininkų susirinkimo protokolas – priedas Nr. 7). Taigi, ginčo dėl to, kad JAR tvarkytojui nebuvo pateikti 2023 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatymo nustatytą terminą (iki 2023 m. birželio 1 d.), nėra. Taip pat nėra ginčo, jog už šių metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą laiku yra atsakinga įmonės vadovė, t. y. R. K., tačiau ji savo pareigos neįvykdė. Vis dėl to pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, jei yra visi inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Šiuo atveju buvo nustatyti tik objektyvieji ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai (2023 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui per įstatymo nustatytą terminą, pareigą pateikti minėtus duomenis turėjo įmonės vadovė R. K., tačiau ji šios pareigos neįvykdė), o subjektyviojo privalomojo ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios nepateikti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nebuvo nustatyta, todėl R. K. atsakomybė negalima. R. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, šios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių JAR tvarkytojui nepateikė laiku tik dėl kaltės trečiųjų asmenų (finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime), už kurių veiksmus R. K. neatsako. Pagal esamą teisinį reglamentavimą už metinių finansinių ataskaitų rinkinių per įstatymo nustatytą terminą pateikimą yra atsakingi įmonių vadovai, tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog įmonės vadovas negali priversti akcininkų patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog R. K. neturėjo tiesioginės tyčios laiku nepateikti minėtų duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, minėti duomenys nepateikti išimtinai tik dėl trečiųjų asmenų, o ne R. K., kaltės, todėl ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina. Identiška teisės taikymo taisyklė yra formuojama teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-14-354/2020 ir kt.). (toliau – b. l.) 2-3).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. įgaliotas atstovas advokatas K. J. nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde. Savo atstovaujamosios R. K. vardu prašė panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnį nutraukti. Teisinės pagalbos išlaidų priteisti neprašo, nes nepateikė apie jas įrodymų.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, kuriuo prašė R. K. skundą dėl nutarimo atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Registrų centro atstovui. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis teisės normomis uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėja, būdama Bendrovės vadove, 2023 metų Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas pareiškėjai 650 Eur baudą.

Dėl tinkamo administracinio nusižengimo subjekto Institucija atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Pagal CK 2.67 straipsnį, ABI 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą būtent R. K., kaip Bendrovės vadovė, yra atsakinga už patvirtintų metinių finansinių ataskaitinių rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai.

Dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo ir akcininkų konflikto Institucija atsiliepime nurodė, kad 2020 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai suformavo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą taikymo teisminę praktiką, nurodant įmonės vadovo atsakomybės teikti finansines ataskaitas pagrindus, nepaisant santykių su įmonės akcininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje išaiškino ir tai, kad akcininkams nepriimant sprendimo dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo, įmonės vadovas turi galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taigi, nepaisant to, yra ar nėra kilęs konfliktas tarp akcininkų ir įmonės vadovo, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva įvairiais iniciatyviniais ir gynybiniais būdais (tame tarpe inicijuojant teisminį ginčą su akcininkais, vengiančiais priimti sprendimus), todėl minėtos aplinkybės vadovo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą savaime nešalina. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-1035/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-159-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-1053/2023 ir kt.). Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, Juo labiau, kad pati būdama Bendrovės akcininkė ir konflikto su kitu akcininku dalyvė, pareiškėja gali daryti įtaką greitam ir taikiam konflikto išsprendimui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad Bendrovės vadovė išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo akcininką R. K. priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Taigi, pareiškėja, kaip įmonės vadovė, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jos vadovaujamos Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti. Nors pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami, tvirtinant Bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės finansinių ataskaitų rinkinį, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko. Apygardos teismų vertinimu, teisės aktai nenustato jokių išimčių, jog esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovės vadovui galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, įskaitant atvejus, kai akcininkai atsisako tvirtinti šiuos dokumentus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-159-898/2023). Dėl skundo teiginio, kad nėra subjektyviojo privalomojo ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios nepateikti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020 konstatavo, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti jo kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nėra būtina nustatyti pareiškėjos tiesioginės tyčios.

Institucijos atstovė atsiliepime taip pat nurodė, kad R. K. atstovas skunde nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, tačiau vadovautis minėta nutartimi, kaip teismo precedentu, nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtoje byloje ir nagrinėjamoje nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Cituojamoje byloje buvo šaukiami valdybos posėdžiai dėl įmonės metinių finansinių ataskaitų teikimo, tvirtinimo, tačiau įmonės finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos, nusprendus parduoti įmonės akcijas ir laukti, kol įmonės akcijos bus parduotos ir naujasis akcininkas patvirtins įmonės finansines ataskaitas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas motyvuojamas tuo, kad vienas iš Bendrovės akcininkų, būtent pareiškėja, nepateikė kito akcininko (R. K.) prašytų duomenų (žr. pareiškėjos atstovo pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. protokolo darbotvarkės 2 klausimą). Be to, pareiškėjos atstovo cituojamoje byloje įmonės vadovas nebuvo šios įmonės akcininku, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje viena iš dviejų akcininkų yra pati pareiškėja. Esant šioms aplinkybėms daro išvadą, kad pareiškėjos atstovo nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, kaip teisiniu precedentu, nėra pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos Institucija atsiliepime nurodė, kad priimant Nutarimą nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nutarimu paskirta 650 Eur bauda, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai (600 Eur). Nutarime įvertinta aplinkybė, kad R. K. už tokį administracinį nusižengimą baudžiama ne pirmą kartą, turi galiojančią nuobaudą už šios rūšies administracinį nusižengimą, kas laikoma sunkinančia aplinkybe dėl padaryto administracinio nusižengimo pakartotinumo, numatyto ANK 40 straipsnyje. Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl 650 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjai neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-185/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo (b. l. 45-49).

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Registrų centro atstovui, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir ginčo situacijai aktualią teisminę praktiką (b. l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties

Teismas, susipažinęs su skundžiamu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. skundu, Institucijos pateiktu atsiliepimu į skundą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. įgalioto atstovo paaiškinimus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Institucija tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent R. K., kaip įmonės vadovė, yra atsakinga už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonei Registrų centras laiku (iki 2024 m. birželio 1 d.) nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 metus. Teismas sutinka su Institucijos išvadomis dėl R. K. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nesutikti su Institucijos argumentais bei naikinti Institucijos procesinį sprendimą remiantis administracinėn arsakomybėn traukiamo asmens skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Institucija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, Nutarime išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos Institucijos išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Skundą nagrinėjęs teismas sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria Institucijos išvadoms. Vien tai, kad Institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Institucijos Nutarimo panaikinimui. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodymų motyvų.

Institucijos Nutarimu konstatuota, kad R. K. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

CK 2.66 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. <...>. ABĮ 58 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d., numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku JAR atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui. Prie skundo pridėtoje administracinio nusižengimo byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 25-27) patvirtina, kad R. K. nuo 2016 m. sausio 25 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė (b. l. 25), todėl būtent jai tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų (ne)vykdymą. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 24 traipsnio 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. CK 2.52 straipsnio 1 dalis numato ir Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenys patvirtina, kad bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 25), todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. skundo turinio bei jos atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad R. K. neginčija fakto, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio, tačiau su administraciniu nusižengimu nesutinka, nes vien duomenų JAR nepateikimas nesudaro pagrindo taikyti jai administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad R. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir akcininkė, kuriai priklauso 50 procentų Bendrovės akcijų. Likusios 50 procentų Bendrovės akcijų priklauso R. K., Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. K. ir atsakovės R. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. K. dėl šalių santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (civilinės bylos Nr. e2-878-528/2025). Tai yra R. K. ir R. K., valdantys po 50 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, jau daugiau nei 3 metai yra konfliktinėje situacijoje ir nesutaria visais turtiniais klausimais, įskaitant klausimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir pelno paskirstymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusižengimo nebuvimą grindžia tuo, kad 2024 m. balandžio 30 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarta netvirtinti 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio – Balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto. Iš UAB (duomenys neskelbtini) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. protokolo (b. l. 16-19) iš tiesų matyti, kad be kitų klausimų susirinkimo metu buvo balsuota dėl 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio patvirtinimo, ,,už“ balsavo 50 procentų balsų (R. K. įgaliotas atstovas K. J.), ,,prieš“ balsavo 50 procentų balsų (R. K. įgaliotas atstovas M. V.) ir nutarta netvirtinti 2023 m. Bendrovės finansinės atskaitomybės rinkinio – Balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir aiškinamojo rašto. R. K. įgaliotas atstovas M. V. siūlė netvirtinti 2023 m. finansinės atskaitomybės rinkinio, kadangi bendrovės direktorė R. K. nepateikė duomenų, nurodytų Bendrovės akcininko R. K. 2024 m. balandžio 15 d. prašyme (b. l. 16-17).

Žemesnės instancijos teismas

R. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau ji to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

R. K. ir jos įgalioto atstovo nurodytos aplinkybės (tarp Bendrovės akcininkų vykstantys ilagalaikiai nesutarimai) neatleidžia R. K. nuo pareigos laiku pateikti UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 m. ir nepaneigia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto, o taip pat ir R. K. kaltės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju priežastys, t. y. tarp UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų vykstantys konfliktai, dėl kurių Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys, sprendžiant R. K. kaltės klausimą, neturi reikšmės. Teismas sutinka su Institucijos nurodyta pozicija, jog galiojantys teisės aktai nenustato jokių išimčių, kad esant nesutarimų tarp įmonės akcininkų, juridinio asmens vadovui galima nevykdyti įstatymuose nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, įskaitant atvejus, kai vienas iš akcininkų balsuoja ,,prieš“ finansinės atskaitomybės rinkinio tvirtinimą. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko. Pažymėtina, kad konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininko ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau, kad būdamas šių konfliktų dalyvis Bendrovės vadovas gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui. Taigi, nepaisant to, yra ar nėra kilęs konfliktas tarp akcininkų ir įmonės vadovo, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva įvairiais iniciatyviniais ir gynybiniais būdais (tame tarpe inicijuojant teisminį ginčą su akcininkais, vengiančiais priimti sprendimus), todėl minėtos aplinkybės vadovo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą savaime nešalina. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-1035/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-159-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-1053/2023 ir kt.).

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl jo nuomone neteisėto akcininkų nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad R. K., kaip įmonės vadovė, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jos vadovaujamos įmonės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti. Iš esmės panaši pozicija atsispindi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-222-1035/2022).

ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus administracinis nusižengimas. Nors nagrinėjamu atveju R. K., laiku nepateikdama finansinių ataskaitų, nesiekė, kad kiltų neigiamų padarinių, ir nesiekė specialiai piktybiškai elgtis priešingai įstatymui, tačiau ji neieškojo būdų savo, kaip bendrovės vadovės, pareigoms įvykdyti laiku, taip lengvabūdiškai tikėdamasi, jog administracinėn atsakomybėn traukiama nebus. Taigi, šiuo atveju yra nustatyta neatsargi kaltė (nerūpestingumas) R. K. veiksmuose. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. šiai Bendrovei vadovauja jau ilgą laiką, kartą jau buvo bausta už tokį patį nusižnegimą administracine tvarka, todėl puikiai žinojo, kad finansiniai dokumentai VĮ Registrų centrui yra teikiami kasmet, vadinasi teisės aktuose numatyta pareiga jai neabejotinai buvo žinoma. Teismo vertinimu R. K., turėdama pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus, jos neįvykdė dėl savo paties nerūpestingo elgesio, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė, esant neatsargiai kaltės formai. Darytina išvada, jog R. K., būdama atidi ir rūpestinga UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, turėjo galimybę laiku įvykdyti įstatymų reikalavimus bei pateikti finansines atskaitas JAR tvarkytojui, o jos argumentai dėl jos kaltės nebuvimo traktuotini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Vadovaujantis aukščiau cituotomis įstatyminėmis nuostatomis už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo savo veiklą, ji nėra likviduota, tačiau 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikti iki šiol. R. K., būdama ilgalaike UAB (duomenys neskelbtini) vadove, turėjo ir galėjo suvokti, kad būtent ji yra atsakinga už tinkamą jos vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą registro tvarkytojui. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. žinojo, kad įmonės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas ir pateiktas, todėl jos veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64- 557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 653-478/2017), todėl R. K. skunde ir jos atstovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atleidžiančios ją nuo pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų ir kitų teisės aktu nustatyta tvarka ir terminais, taip pat nešalina jos administracinės atsakomybės už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. būtų informavusi Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jos atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimus ir to priežastis.

Pareiškėjos atstovas tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje nurodė, kad turėtų būti vadovaujamasi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, tačiau teismas visiškai sutinka su Institucojs atsiliepime išdėstyta pozicija, kad vadovautis šia nutartimi, kaip teismo precedentu, nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Cituojamoje Šiaulių apygardos teismo byloje buvo šaukiami valdybos posėdžiai dėl įmonės metinių finansinių ataskaitų teikimo, tvirtinimo, tačiau įmonės finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos, nusprendus parduoti įmonės akcijas ir laukti, kol įmonės akcijos bus parduotos ir naujasis akcininkas patvirtins įmonės finansines ataskaitas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje finansinis ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas, nes Bendrovės akcininkė R. K. nepateikė kito akcininko R. K. prašytų duomenų. Be to, R. K. atstovo cituojamoje byloje įmonės vadovas nebuvo šios įmonės akcininku, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje R. K. kartu yra ir Bendrovės vadovė, ir jos akcininkė. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi byloje Nr. eAN2-14-354/2020, kaip teismo precedentu, nėra pagrindo.

Institucija, priimdama Nutarimą, pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, taip pat įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nutarimu paskirta 650 Eur bauda, kuri yra artima minimaliai ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai (600 Eur). Nutarime įvertinta R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji už tokį administracinį nusižengimą baudžiama ne pirmą kartą, turi galiojančią nuobaudą už tokį patį administracinį nusižengimą (2024 m. vasario 12 d. protokolu su administraciniu nurodymu R. K. bausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda, kurią ji sumokėjo 2024 m. vasario 14 d. (b. l. 30)), kas pagrįstai pripažinta sunkinančia atsakomybę aplinkybe dėl padaryto administracinio nusižengimo pakartotinumo, numatyto ANK 40 straipsnyje (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl 650 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju R. K., būdama, UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, per nustatytą laikotarpį, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB (duomenys neskelbtini) 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu Nutarime padarė Institucija, todėl aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti Nutarimą administracinėn arsakomybėn traukiamo asmens skundo motyvais nėra pagrindo.

R. K. skundu taip pat prašė pripažinti, kad jos patirtos išlaidos advokato paslaugoms yra proceso išlaidos ir priteisti jas jos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Registrų centro. Jos įgaliotas atstovas teimo posėdžio metu nuo reikalavimo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atsisakė, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti Valstybės įmonės Registrų centras vyriausiosios specialistės S. K. 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1922-2024 nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja L. L.