Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-360-1053/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-22
Bylos Nr.: AN2-360-1053/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01025-2023-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas: A. Z.
Advokatai: Dainius Antanaitis

Kategorijos

9.46pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-360-1053/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01025-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-869-2023 (toliau – nutarimas), kuriuo A. Z buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-869-2023 A. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „I“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktore, per nustatytą laikotarpį (iki 2023 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau - ir JAR) tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino; o pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus, Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Tokia veika A. Z. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu A. Z. atstovas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi A. Z. atstovo skundą atmetė.

3.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog A. Z. buvo nubausta ne už tai, kad ji nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio JAR tvarkytojui, o dėl to, kad ji neužtikrino, jog įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinta ir pateikta ataskaita JAR. Faktas, jog UAB „I“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2022 m. nebuvo pateiktas nutarimo priėmimo dienai yra neabejotinai įrodytas bylos medžiaga. Nutarimo motyvacijoje nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos kaip bendrovės vadovės veikimo ar neveikimo, organizuojant privalomus atlikti veiksmus, kurių pasėkoje metinė finansinė atskaitomybė būtų pateikta JAR, svarbios įvertinant A. Z. kaltės padarius minėtą nusižengimą klausimą.

3.2. Nutartyje nurodoma, kad skunde nepagrįstai ir pernelyg siaurai atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį atsiradimas siejamas tik su finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo momentu ir daroma išvada, kad jei rinkinio patvirtinimas nėra atliktas, tai ir CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte nustatytas 30 dienų terminas nepradedamas skaičiuoti. Toks įstatymų normų traktavimas sudarytų galimybę piktnaudžiauti juridinių asmenų vadovams, apskritai netvirtinant finansinės atskaitomybės dokumentų, teisinant jų nepateikimą JAR tvarkytojui ta aplinkybe, kad nėra įvykęs jos patvirtinimo faktas.

3.3. Nutartyje akcentuojama, kad pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b. l. 16-18), todėl UAB „I“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Pagal teismų praktiką terminas pateikti šiuos dokumentus yra 5 mėnesiai nuo kalendorinių metų pradžios tais atvejais, kai kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, nepriklausomai nuo to, kad rinkinio nepavyko patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime (LAT nutartis Nr. 2AT-46-489/2020).

3.4. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmas visuotinis UAB „I akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2023 m. balandžio 28 d. – tai yra likus tik dviem dienoms iki termino patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį pabaigos. Jo metu metinė finansinė ataskaita nebuvo patvirtinta, nes akcininkas M. B. nurodė, kad joje yra klaidų, be to 2023 m. balandžio 18 d. pateikta akcininkui susipažinti ataskaita neatitinka pateiktos svarstymui ataskaitos 2023 m. balandžio 28 d. susirinkime. Teismas pažymėjo, kad pasibaigus kalendoriniams – finansiniams metams, yra skirti keturi mėnesiai parengti metinių bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir jį patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. A. Z. nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl šie veiksmai buvo atliekami taip vėlai. Tarp dviejų akcininkų yra kilę nesutarimai dėl vadovavimo bendrovei, finansinių bendrovės lėšų (pelno) paskirstymo ir panaudojimo. Iš teismui pateiktų bendrovės pelno ir nuostolių ataskaitų, balansų nuorašų matyti, kad nesutarimai tarp akcininkų kilo būtent dėl pardavimo sąnaudų, bendrųjų ir administracinių sąnaudų, pelno. Pareiškėja žinodama, kad tarp akcininkų vyksta nesutarimai, galėjo ir turėjo numatyti, kad susirinkimo metu galimai kils ginčų dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo ir nepaskirti akcininkų susirinkimo jo tvirtinimui paskutinėms termino dienoms.

3.5. Teismas nutartyje įvertino ir tai, kaip operatyviai buvo imamasi taisyti galimas finansinės atskaitomybės rinkinio klaidas. UAB „I“ atstovė 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į apskaitos įmonę nurodydama, kad susirinkimo metu buvo pareikštos pretenzijos dėl ataskaitos netikslumo. Iš el. susirašinėjimo matyti, kad įmonė nurodė tikslinusi ataskaitą tik tiek, kad perklasifikavo „Baudų ir delspinigių sąnaudas“ sumai 2 786 Eur iš punkto „Bendrosios ir administracinės sąnaudos“ į punktą „Palūkanos ir kitos panašios sąnaudos“, ši klaida nereikšminga, nekeičia galutinio finansinio rezultato, todėl ištaisyta einamaisiais metais. Teismas padarė išvadą, kad galimas ataskaitų tikslinimo poreikis buvo nežymus. 2022 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas 2023 m. spalio 2 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir patvirtintas būtent toks variantas, kuris buvo teiktas pirmame susirinkime. Teismo vertinimu, galimus ataskaitų trūkumus buvo įmanoma pasistengti pašalinti iki 2023 m. birželio 1 d. ir nepažeisti metinės finansinės atskaitomybės pateikimo JAR tvarkytojui termino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu A. Z. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį, institucijos nutarimą RC-ANR_N-869-2023 ir administracinio nusižengimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti; taip pat priteisti A. Z. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai kvalifikuoja ANK 223 straipsnyje nurodytą neteisėtą veiką ir netinkamai aiškina šiame straipsnyje aprašytus ataskaitos pateikimo terminus. ANK 223 straipsnis 2 dalies pažeidimas gali būti padaromas tik jei juridinio asmens vadovas nepateikia juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metines ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) per nustatyta terminą. Pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalį, terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Įmonės ataskaitos pateikimo termino pradžia apibrėžiama įvykiu, o ne data, nes pagal CK 2.66 straipsnio 4 dalį ir Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktus, juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento. ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą A. Z. galėtų padaryti tik jei nepateiktų įmonės ataskaitos JAR per trisdešimties dienų terminą, kuris prasideda nuo šios ataskaitos patvirtinimo dienos, o ne nuo kokios nors konkrečios datos. Ataskaitos pateikimo termino pradžia nutartyje nepagrįstai siejama su 2023 m. balandžio paskutine diena, o pabaiga su 2023 m. gegužės paskutine diena. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai terminų skaičiavimo pradžios taisyklei. Įmonės ataskaita buvo patvirtinta 2023 m. spalio 2 d., todėl šios ataskaitos pateikimo terminas baigėsi 2023 m. lapkričio 2 d., iki kurios ataskaita buvo pateikta JAR.

4.2. Skunde teigiama, kad teisės pažeidimo požymiai įstatymo turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio. Nullum crimen sine lege certa principas reiškia, kad įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas kaltinamojo nenaudai. Nutartyje nepagrįstai laikomasi pozicijos, kad ANK 223 straipsnio 2 dalis gali būti aiškinama plačiau nei numato šios teisės normos ir kitų teisės normų (pvz. CK 2.66 straipsnio 4 dalies) tekstas. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino įmonės ataskaitos pateikimo termino pradžią, siedamas ją ne su finansinės ataskaitos patvirtinimo faktu.

4.3. Skunde atstovas nesutinka su teismo argumentu, jog juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo JAR termino pradžia negali būti siejama tik su finansinės atskaitomybės patvirtinimo momentu, nes tai sudarytų galimybę piktnaudžiauti teise specialiai netvirtinant minėtos ataskaitos, kad nereikėtų jos teikti. Toks argumentas nesudaro pagrindo A. Z. taikyti administracinę atsakomybę, nes nebuvo nustatyta, kad ji piktnaudžiavo susidariusia padėtimi. Ne direktorius tvirtina ataskaitą. Nutartyje teikiamas ANK 223 straipsnio 2 dalies plečiamas aiškinimas kaip tik leistų piktnaudžiauti įmonės akcininkui M. B., kuris, turėdamas 50 proc. balsų, gali piktybiškai netvirtinti įmonės ataskaitos, ko pasėkoje A. Z. negalės teikti šios ataskaitos JAR ir bus baudžiama pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

4.4. Atstovo teigimu, teismas A. Z.veiksmuose tyčios neįžvelgė, bet vis tiek nustatė, kad A. Z. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nurodydamas, jog ji velkė neatsargiai. Tokią išvadą teismas grindė kasacinio teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. 2AT-46-489/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. AN2-159-898/2023, kaip neva tai susiformavusia teismų praktika dėl kaltės formos taikant ANK 223 straipsnio 2 dalį.

4.5. Vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, precedentų konkurencijos atveju turi būti <...> atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. eAN2-14- 354/2020 pažymėta, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje minimo administracinio nusižengimo sudėtis yra suformuluota kaip formali (atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla vien už atitinkamų dokumentų nepateikimą, padariniai nėra privalomasis minėto nusižengimo požymis), todėl asmens atsakomybė nesiejama su padarinių kilimu; esant formaliai nusižengimo sudėčiai, asmeniui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei jis veikė (arba neveikė) tik esant tiesioginei tyčiai; neatsargi kaltės forma formalių nusižengimų sudėčių atveju yra negalima, nes neatsargi kaltės forma yra išimtinai siejama su padarinių kilimu, kaip privalomu nusižengimu sudėties požymiu. Apelianto teigimu, ši teismų praktika laikytina įtikinamai argumentuota. Tuo tarpu, kasacinis teismas nutartyje Nr. 2AT-46-489/2020 apskritai nesprendė klausimo, ar aptariamą nusižengimą galima padaryti tik tyčia, ar ir neatsargiai. Pagal minėtas precedento taikymo taisykles, ši nutartis negali sudaryti pagrindo teigti, jog aptariamas nusižengimas gali būti padaromas neatsargiai.

4.6. Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje Nr. AN2-159-898/2023 tik lakoniškai pasisakyta, jog ta aplinkybė, kad tarp akcininkų yra kilęs konfliktas, negali būti pripažintas lemiamu, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, t. y. nesant vieno iš subjektyvaus nusižengimo požymio - tiesioginės tyčios. Jokios argumentacijos, kuri pagrįstų tokias išvadas apskritai šioje nutartyje nebuvo pateikta. Vienintelis tinkamai argumentuotas precedentas dėl tiesioginės tyčios formalios sudėties pažeidimuose yra minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis. Formalios sudėties administracinio nusižengimo kvalifikavimui yra būtina tiesioginė tyčia, todėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika negali būti padaroma neatsargiai. A. Z. negalėjo būti pripažinta kalta dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes Nutartyje nurodyta, kad ji veikė tik neatsargiai.

4.7. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė A. Z.neatsargumą, kuris neva lėmė ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimą. A. Z., kaip įmonės direktorė pati ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatyti įstatymo terminai finansinių ataskaitų pateikimui nebūtų praleisti, t. y. įmones VAS buvo suorganizuotas dar 2023 m. balandžio 28 d. A. Z. nekontroliuojamos aplinkybės lėmė, kad ataskaita nebuvo patvirtinta (tik vėliau buvo patvirtinta). Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nustatė A. Z. neatsargumą ir be jokio pagrindo pritaikė baudą nurodytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

4.8. Apelianto teigimu, teismas nustatė, kad įmonės ataskaita buvo su klaidomis ir net nurodė, jog finansinių dokumentų nepateikimas JAR pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, nes neleidžia patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Tačiau, jei A. Z. ir kitas įmonės akcininkas būtų nusprendę patvirtinti neteisingą ataskaitą ir ją pateikti JAR, tai reikštų, kad A. Z. būtų kaip tik pažeidus saugomą trečiųjų asmenų interesą gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę padėtį. Kita vertus, A. Z. iš esmės buvo nubausta už tai, kad JAR nepateikė ataskaitos, kuri neteisinga ir kurios paviešinimas kaip tik sudarytų realią galimybę gauti neteisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kurie gali suklaidinti daugelį finansinių ataskaitų vartotojų priimant ekonominius sprendimus. Iš to darytina išvada, kad A. Z. institucijos nutarimu buvo nubausta iš esmės dėl to, kad neteikdama klaidingos ataskaitos JAR, kaip tik apsaugojo ANK 223 straipsnio 2 dalies saugomą vertybę.

4.9. Skunde teigiama, kad aktualios yra faktinės aplinkybės, kad ataskaitos tvirtinimas priklauso ne nuo pačios A. Z.. Įmonėje yra du akcininkai (nors ir vienas iš jų yra A. Z.) ir tik abiem akcininkams nusprendus balsuoti „už“ ataskaitų patvirtinimų — šios ataskaitos gali būti pateiktos JAR. Teismas teigia, kad A. Z. visais įmanomais atvejais privalo pateikti ataskaitas iki 2023 m. balandžio 30 d. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka ir ANK 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų protingumo principų taikant administracinę atsakomybę.

4.10. Skunde teigiama, kad teismas pažeisdamas ANK 32 straipsnyje nustatytą protingumą principą nutarė skirti baudą A. Z., neatsižvelgiant į tai, kad A. Z norėjo išvengti didesnės žalos įmonei. A. Z įvykdė savo kaip įmonės direktorės pareigą ir suorganizavo 2023 m. balandžio 28 d. VAS ataskaitos tvirtinimui. Įmonės akcininkams susirinkus į VAS buvo nustatyta, kad būtent įmonės buhalteriai (ne A. Z. ar įmonės darbuotojai) padarė klaidų ataskaitose. Įmonės akcininkai sutarė patvirtinti ataskaitą vėliau, nes pagrindinis tikslas yra pasitvirtinti faktiškai teisingą ataskaitą, kuri atspindi tikrąją įmonės finansinę situaciją. Įmonėje vėliau buvo patvirtinta faktiškai teisinga, realybę atitinkanti ataskaita (nesuėjus kalendoriniams metams, kuriais privalo būti patvirtinta ataskaita). Jeigu įmonės akcininkai būtų nusprendę tvirtinti ataskaitą su klaidomis, pagrįstai tikėtina, kad įmonė būtų patyrusi žymių nuostolių. A. Z., kaip rūpestinga ir atidi įmonės vadovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad ataskaita būtų patvirtinta ir ataskaita faktiškai atspindėtų realią finansinę įmonės padėtį. Vadovaujantis protingumo principu, A. Z negali būti nubausta už tai, kad ėmėsi protingiausio įmanomo veiksmo susidariusioje situacijoje, siekiant teisėtai patvirtinti teisingas ataskaitas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės įmonės Registrų centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė Justina Plėdė prašo A. Z. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo termino pradžia yra apibrėžiama įvykiu, o ne data ir kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas tik 2023 m. spalio 2 d., o tai reiškia, kad šios ataskaitos pateikimo terminas baigėsi tik 2023 m. lapkričio 2 d. Registrų centro nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad „pareiškėja nepagrįstai pernelyg siaurai sieja atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį atsiradimą tik su finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo momentu, darydama išvadą, kad jei rinkinio patvirtinimas nėra atliktas, tai ir CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte nustatytas 30 dienų terminas nepradedamas skaičiuoti. Toks įstatymų normų traktavimas sudarytų galimybę piktnaudžiauti juridinių asmenų vadovams, apskritai netvirtinat finansinės atskaitomybės dokumentų, teisinant jų nepateikimą JAR tvarkytojui ta aplinkybe, kad nėra įvykęs jos patvirtinimo faktas“.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d., todėl būdama bendrovės vadove, pareiškėja privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė.

5.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 . balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent A. Z., kaip bendrovės vadovė, yra atsakinga už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

5.4. Atsiliepime teigiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos 5 organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės finansinę apskaitą tvarkančios bendrovės, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Taigi, pareiškėja, kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad jos vadovaujamos bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti.

5.5. Atsiliepime pažymima, kad teismas teisingai nurodė, kad „teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog A. Z. nebuvo pakankamai rūpestinga, numatanti ir apdairi, vykdydama savo kaip UAB „I“ vadovės pareigas metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo procese, ji kaip vadovė pateikė skirtingus metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinių projektus susipažinti akcininkui prieš 2023 m. balandžio 28 d. susirinkimą ir pačiame susirinkime, dėl ko galiausiai rinkinys nebuvo patvirtintas, nepagrįstai delsė taisyti rinkinio projekto turinio trūkumus, aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jos neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateiktas UAB „I“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y. nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo)“.

5.6. Atsiliepime akcentuojama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020 konstatavo, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti jo kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra būtina nustatyti pareiškėjos tiesioginės tyčios.

5.7. Atsiliepime pažymima, kad priimant nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Pareiškėjai nutarimu paskirta 600 Eur bauda, kuri yra minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai, ji nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.

5.8. Atsiliepime teigiama, kad finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

7. Viena iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra atstovo teiginys, jog A. Z. pareiga per 30 dienų Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti UAB „I“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį kilo tik po to, kai šie dokumentai buvo patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo metu, o konkrečiai – per 30 dienų nuo 2023 m. spalio 2 d. Atstovo teigimu, A. Z. iki 2023 m. lapkričio 2 d. pateikė VĮ Registrų centras UAB „I“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį, todėl ji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Su šiais skundo teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka.

8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

9. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar nurodytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai nustato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Žemesnės instancijos teismas

10. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje ir atsiliepime dėstoma pozicija, jog sistemiškai aiškinant aptartų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog tais atvejais kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys JAR privalo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Tokiam šių teisės normų aiškinimui pritariama ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 vertino iš esmės analogišką apelianto argumentą. Teismas pažymėjo, kad byloje ištirtų ir įvertintų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S., būdamas UAB „E“ direktorius, privalėjo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įmonės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d., tačiau to nepadarė. Po 2019 m. balandžio 30 d. vykusio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu nebuvo patvirtinti 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, pareiškėjas iki pat 2019 m. rugsėjo 27 d. nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išspręstas finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo klausimas (be to, šie dokumentai nebuvo patvirtinti ir tuo metu, kai administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme), o savo neveikimą teisino tarp jo ir įmonės akcininkų vykstančiais teisminiais ginčais. <...> Pareiškėjo nurodomi faktai dėl dalies akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti aptariamus parengtus dokumentus, nors šiuo klausimu buvo šaukiami net keturi akcininkų susirinkimai) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, neteisingi. Apygardos teismas nutarties 15 punkte išdėstė tinkamus argumentus, kad esant byloje nustatytai situacijai minėta pareiga bendrovei neišnyko ir už jos nevykdymą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra atsakingas įmonės vadovas.

11. Kaip matyti iš aptartos nutarties, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aplinkybės, jog finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime, nevertino kaip sudarančios pagrindą teigti, jog įmonės vadovui tokiu atveju nekyla pareiga finansinių ataskaitų rinkinio pateikti Juridinių asmenų registrui. Minimoje byloje pareiškėjas A. S. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmetė. Taigi matyti, kad priešingai, nei skunde teigia apeliantas, Lietuvos teismų praktikoje įmonės vadovo pareiga Juridinių asmenų registrui pateikti finansinių ataskaitų rinkinį siejama su konkrečia data, o ne su įvykiu (ataskaitos patvirtinimu). Tokios išvados daromos ir Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-208-1035/2023, AN2-159-898/2023, eAN2-18-817/2023 ir kt.

12. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, jog iš 2023 m. balandžio 7 d. pranešimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir šio susirinkimo protokolo matyti, kad pirmas visuotinis UAB „I“ akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2023 m. balandžio 28 d. (b. l. 14, 72-74). Metinė finansinė ataskaita nebuvo patvirtinta, nes akcininkas M. B. nurodė, kad joje yra klaidų, be to 2023 m. balandžio 18 d. pateikta akcininkui susipažinti ataskaita neatitinka pateiktos svarstymui ataskaitos 2023 m. balandžio 28 d. susirinkime (b. l. 73). Iš pateikto UAB „I“ 2023 m. gegužės 4 d. – 29 d. susirašinėjimo su bendrovės apskaitą tvarkiusia įmone matyti, kad jame nurodyta, kad ataskaita buvo patikslinta „paskutinę minutę prieš VAS“, kas patvirtina, jog akcininkui susipažinti buvo pateiktas skirtingas ataskaitos projektas. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.

13. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

14. Neveikimu administraciniai nusižengimai padaromi turint įstatyme numatytą pareigą veikti ir turint realią galimybę šią pareigą įvykdyti. Nei skunde apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde nėra nurodomos aplinkybės, dėl kurių A. Z., kaip bendrovės vadovė, turėdama pareigą veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, bendrovės veiklos dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti taip, kad visuotinio akcininkų susirinkimo metu (2023 m. balandžio 28 d.) akcininkams būtų pateiktas (1) tokio pat turinio finansinės ataskaitos projektas; (2) ataskaitos projekte nurodomi teisingi duomenys.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB „I“ akcininkų (A. Z. ir M. B.) kyla nesutarimų dėl vadovavimo bendrovei, taip pat tame tarpe dėl finansinių bendrovės lėšų (pelno) paskirstymo ir panaudojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-46-489/2020 pažymėjo, jog konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Kita vertus, aukštesniojo teismo vertinimu, akcininko M. B. atsisakymas patvirtinti kitos, negu jam buvo siųsta, redakcijos finansinę ataskaitą, nėra laikytinas akcininko nesąžiningu elgesiu. Be to, aplinkybę, kad ataskaitoje yra klaidų, patvirtino ir pati A. Z. Todėl darytina išvada, kad finansinė ataskaita nebuvo patvirtina dėl pačios A. Z. nerūpestingumo – nevykdant ar netinkamai vykdant jos kaip bendroves vadovės pareigų rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o ne dėl kitų akcininkų nesąžiningo elgesio ar kitų objektyvių priežasčių. Šioje dalyje sutiktina ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad, priimdama sprendimą visuotinį akcininkų susirinkimą šaukti iš esmės pačioje 4 mėnesių termino pabaigoje, pati A. Z. prisiėmė galimą riziką, jog dėl tam tikrų priežasčių finansinė ataskaita gali būti nepatvirtinta. Kita vertus, sutiktina ir su skundžiamos nutarties motyvacija dėl galimybės per įstatymo numatytą terminą (iki 2023 m. birželio 1 d.) ištaisyti finansinėje ataskaitoje įsivėlusias neesmines klaidas ir, ją patvirtinus visuotiniame akcininkų susirinkime, pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

16. Apeliaciniame skunde atstovas teigia, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra aprašytas formalia sudėtimi, todėl norint asmens veikoje konstatuoti visus administracinio nusižengimo požymius yra būtina nustatyti, jog asmuo veikė tiesiogine tyčia. Grįsdamas šį teiginį apeliantas remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. eAN2-14-354/2020 ir teigia, jog ja reikia remtis kaip precedentu, kadangi ji yra labiausiai argumentuota. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas taip pat nesutinka.

17. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-56-495/2020 nurodoma, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Iš šių išaiškinimų seka, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip aukščiausios instancijos bendrosios kompetencijos teismas, pripažįsta, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo.

19. Apelianto teiginius paneigia ir skundžiamoje nutartyje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-46-489/2020, kurios 16 punkte nurodoma, jog apygardos teismas nutarties 15 punkte išdėstė tinkamus argumentus, kad esant byloje nustatytai situacijai minėta pareiga bendrovei neišnyko ir už jos nevykdymą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra atsakingas įmonės vadovas. Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020, kurios atnaujinimo klausimą ir sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 15 punkte nurodoma, jog sprendžiant kaltės klausimą pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad A. S. suvokė pavojingą veikos pobūdį, kad laiku nepateikus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2018 metus gali kilti atsakomybė, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Įmonės vadovo kaltė – netiesioginė tyčia pirmos instancijos teismo pagrįsta bylos įrodymų visuma, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

20. Iš aptartos teismų praktikos seka, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir nutartyje Nr. 2AT-46-489/2020 netiesiogiai pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, kadangi ši nutartis buvo palikta galioti. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kaip precedentu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.

21. Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, pažeisdamas ANK 32 straipsnyje nustatytą protingumą principą, nutarė skirti baudą A. Z., neatsižvelgiant į tai, kad ji norėjo išvengti didesnės žalos įmonei. A. Z. įvykdė savo kaip įmonės direktorės pareigą ir suorganizavo 2023 m. balandžio 28 d. visuotinį akcininkų susirinkimą ataskaitos tvirtinimui. Įmonės akcininkams susirinkus į VAS buvo nustatyta, kad būtent įmonės buhalteriai (ne A. Z. ar įmonės darbuotojai) padarė klaidų ataskaitose.

22. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog aukštesnysis teismas šioje nutartyje padarė išvadą, kad A. Z. finansinė ataskaita nebuvo patvirtinta, o tuo pačiu ji negalėjo jos laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, dėl pačios A. Z. nerūpestingumo – nevykdant ar netinkamai vykdant jos kaip bendroves vadovės pareigų rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas – pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, negali būti pateisinamas bendrovės vadovo netinkamu jam pačiam tenkančių pareigų rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdymu. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė protingumo principą.

23. A. Z. nutarimu paskirta minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda - 600 Eur bauda, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda yra pernelyg griežta neproporcingai suvaržo A. Z. teises.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-869-2023, naikinti ar keisti nėra pagrindo.

25. Tiek apeliaciniu skundu, A. Z. atstovas prašo priteisti A. Z naudai jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.

27. Šia nutartimi A. Z. atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas, institucijos nutarimas, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paliekamas galioti ir įsiteisėja. Todėl A. Z teisės į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą neturi ir šis jos atstovo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Z. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti A. Z. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio prašymą priteisti A. Z. naudai jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė