- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- eAN2-14-354/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00279-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Institucija
- ,,Registrų centras"
- Advokatai
- Marius Tamašiūnas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės įmonės Registrų Centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį J. Š. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. Š. 2019 m. spalio 21 d. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Telšių skyriaus vadovė I. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio, kurį privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.
2. Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu J. Š. administracinė teisena pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta, nesant J. Š. veiksmuose minėto nusižengimo sudėties požymių. Nutarime apylinkės teismas pažymėjo, kad J. Š. Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio ne dėl savo, o dėl trečiųjų asmenų, už kurių veiksmus pastarasis neatsako, kaltės, todėl nėra pagrindo traukti J. Š. atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 21 d. Telšių apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š. skirti baudą, ne mažesnę nei numato ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribos.
3.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Institucija pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui vis dar nėra pateiktas.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekse, Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-234/2013, Nr. 3K-3-234/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABI 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 str. 1 d.) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 str. 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017). Institucijos vertinimu, į paminėtas aplinkybes neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog bendrovės vadovas nėra atsakingas už tai, kad bendrovės dokumentai būtų pateikti laiku, kadangi jis neturėjo realios galimybės pateikti Juridinio asmens tvarkytojui minėtų dokumentų, nes visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino finansinių ataskaitų rinkinio.
3.3. Skunde pastebima, jog teismas skundžiamame nutarime, keliant UAB (duomenys neskelbtini) vadovo J. Š. kaltės klausimą, konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. Š. Juridinio asmens tvarkytojui nepateikė vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ne dėl savo, o dėl trečiųjų asmenų – įmonės akcininkų kaltės, kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime šie dokumentai nebuvo patvirtinti ir jis neturėjo realios galimybės šių dokumentų pateikti. Institucijos vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant J. Š. kaltės klausimą, jokios reikšmės neturi, nes už minėtus neteisėtus veiksmus (neveikimą) yra atsakingas tik juridinio asmens vadovas. Pažymi, jog vadovaujantis ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame svarstomas finansinių ataskaitų patvirtinimo klausimas, sušaukimą laiku yra atsakingas pats juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris taip pat rengia visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Nors J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad akcininkai priėmė sprendimus, kuriais nusprendė nepatvirtinti finansinių ataskaitų rinkinio, bei tai, kad jis elektroniniu paštu kreipėsi į akcininkus, ragindamas juos patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau iš šio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo negalima daryti išvados, kad J. Š. kaip įmonės vadovas aktyviai bendradarbiavo su įmonės akcininkais ir kad jis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir tinkamą bei laiku finansinės ataskaitos pateikimą Juridinių asmenų registrui, tinkamai atliko savo pareigas ir padarė viską, kas nuo jo priklausė, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos per įstatyme nustatytą terminą, todėl, Institucijos nuomone, tai neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.
3.4. Institucija pažymi, jog vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pažymima, kad teisės aktais aiškiai įtvirtinta, jog tai yra vadovo pareiga teikti dokumentus, tokios aplinkybės, kaip įmonės akcininkų delsimas patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, yra susijusios su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu, už kuriuos taip pat atsako bendrovės vadovas (ABI 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), ir šiuo atveju tai nešalina jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017), todėl J. Š. nurodytos aplinkybės nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jo nuo atsakomybės. Pastebima, jog teismų praktikoje panašiose bylose teismas vadovus pripažįsta kaltais padarius nusižengimus, nes būtent jiems įstatymu yra nustatyta pareiga teikti finansines ataskaitas ir būtent jie yra atsakingi už jų pateikimą laiku (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis AN byloje Nr. AN2-377-317/2017). Teigiama, jog aukščiau minima praktika neabejotinai patvirtina, kad argumentai, susiję įmonės akcininkų delsimu patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį ir kt., panašiomis aplinkybėmis nepašalina vadovų atsakomybės, į tokias aplinkybes galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, bet ne priimti sprendimą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.5. Be to, skunde nurodoma, kad ginčo, jog Registrų centrui nebuvo pateikti duomenys, byloje nėra. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas – nenustatė bendrovės vadovo kaltės ir priežastinio ryšio tar veikos ir pasekmių, todėl administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Teigiama, kad iš ANK 223 straipsnio 3 dalies konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo jo kaltės nebuvimą, visiškai nesvarstęs klausimo, ar J. Š. veiksmuose nėra neatsargios kaltės formos. Pažymima, kad būtent bedrovės direktorius, būdamas, rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas žinojo, kad įmonės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys nėra patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime, ir matydamas, kad finansinės ataskaitos Juridinių asmenų tvarkytojui nebus pateiktos per įstatyme nustatytą terminą, nesiėmė būtinų priemonių, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos per įstatyme nustatytą terminą, todėl bendrovės vadovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rūpestingumo standartų – J. Š. neužtikrino, kad įmonės akcininkų visuotinis susirinkimas patvirtintų finansinių ataskaitų rinkinį ir laiku jo vadovaujamai bendrovei pateiktų patvirtintus finansinius dokumentus. Institucijos vertinimu, J. Š. yra kaltas dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo, o jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma – nerūpestingumu, atitinkamai yra pagrindas konstatuoti esant ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas Marius Tamašiūnas prašo palikti Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir VĮ Registrų centras apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra formali ir neatsargumas, kaip kaltės forma, nėra tinkama asmeniui patraukti administracinėn atsakomybėn. Nesutinkama su Institucijos nuomone, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaryta tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma. Advokato nuomone, ANK 223 straipsnio konstrukcija nėra orientuota į padarinių atsiradimą, pati teisės norma, kurios pažeidimu kaltinamas J. Š., yra formali, jos konstatavimui pakanka nustatyti, ar Registrų centrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, ar ne. Pastebima, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nereikalauja materialinių padarinių, vadinasi, ginčo atveju nustačius, kad veika, kurios padarymu kaltinamas J. Š., yra formali, už jos padarymą asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatoma ANK 8 straipsnyje nustatyta kaltės forma – tyčia. Nagrinėjamu atveju J. Š. nubaudimas už veiką, kurios atlikimui būtina tyčia, prieštarauja ir ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatai tiek, kiek asmuo pagal šį įstatymą atsako tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ši ANK nuostata aiškintina turint omenyje tai, jog kaltė turi būti ne bet kokios formos, o būtent tokia, kokia taikytina konkrečiam administraciniam nusižengimui, todėl tuo atveju, jei asmuo už tam tikrą administracinį nusižengimą gali būti baudžiamas tik esant tyčiai, jo nubaudimas už tokį administracinį nusižengimą nustačius jo neatsargumą nėra galimas ir prieštarauja ANK 2 straipsnio 3 daliai. Pastebima, kad J. Š. veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, tai pripažino ne tik nutarimą priėmęs teismas, tačiau ir pati Institucija, todėl J. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, o Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad nėra pagrįsta teigti, jog J. Š. turi realią galimybę priversti akcininkus patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus. Nurodoma, jog bendrovės akcininkas (vienintelis akcininkas yra (duomenys neskelbtini)) sąmoningai netvirtina finansinės atskaitomybės dokumentą. Viena vertus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kitaip nei nustato Akcinių bendrovių įstatymas, bendrovės akcininkas į visuotinius akcininkų susirinkimus neatvyksta ir juose nebalsuoja, būdamas vieninteliu akcininku, suvokdamas, kad nedalyvavimas susirinkime nesąlygos sprendimų priėmimo pakartotiniame susirinkime (nes akcininkas ir vėl neatvyks, o kitų akcininkų nėra), akcininkas pats nustato, kada priimami akcininko sprendimai. Analogiškai ir 2019 m. balandžio 8 d. ne bendrovė pakvietė akcininką į visuotinį akcininkų susirinkimą, o akcininkas pakvietė bendrovės vadovą J. Š. į akcininko valdybos posėdį, kuris vyko 2019 m. gegužės 16 d. 15 val., šiame akcininko valdybos susirinkime turėjo būti patvirtinta bendrovės finansinė atskaitomybė, tačiau akcininkas atsisakė ją tvirtinti. Vėliau raginamas J. Š. patvirtinti finansinę atskaitomybę, nes reikia pateikti ją Registrų centrui, jau vien dėl to, jog tai būtina siekiant sėkmingai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, akcininkas ir toliau netvirtina finansinės atskaitomybės, o galiausiai tiesiog nurodė, jog jų netvirtins, pateikdamas pasiūlymą J. Š. pačiam įsigyti bendrovės akcijas ir pasitvirtinti finansinę atskaitomybę. Nurodoma, kad J. Š. neveikimas (finansinės atskaitomybės nepateikimas) yra sąlygotas ne jo tyčios (sąmoningo siekio daryti pažeidimą) ar neatsargumo, o išimtinai akcininko valios netvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų. Pažymima, kad J. Š. nėra bendrovės akcininkas ir negali daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos akcininko veiksmas, todėl tarp J. Š. neveikimo ir teisės pažeidimo (ANK 223 straipsnio 2 dalis) neegzistuoja priežastinis ryšys, todėl nėra nustatytos ir visos patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygos.
4.3. Be to, atsiliepime teigiama, kad Institucijos nurodoma teismų praktika, kuria grindžiamas apeliacinio skundo pagrįstumas, netaikytina ginčo atveju, nes Institucijos nurodomų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skirtingos.
4.4. Atsiliepime teigiama, jog pripažinus J. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, egzistuoja pagrindas administracinės nuobaudos neskirti, nes bendrovės vienintelis akcininkas iš principo atsisako tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nenurodant tokio atsisakymo pagrindo, o įstatymas nenumato priemonių bendrovės vadovui užtikrinti, kad bendrovės akcininkas patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentus, nei įstatymas, nei Institucija nedetalizuoja ir nenurodo, kokių būtinų priemonių turi imtis įmonės vadovas. Nei ABĮ, nei CK nenustatyta galimybė bendrovės direktoriui reikalauti teismo įpareigoti akcininkus patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus ar prašyti teismo, kad šis juos patvirtintų, todėl bendrovės vadovas tokiu atveju tampa situacijos įkaitu, savo pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui jis negali įgyvendinti tol, kol bendrovės akcininkai jos nepatvirtins. Be to, J. Š. pripažįsta, kad formaliai pažeidimą padarė – finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras nepateikė dėl nuo trečiojo asmens (akcininko) priklausančių veiksmų, gailisi, kad jų nepateikė, jei tik turėtų galimybę tai padaryti, nedelsiant juos pateiktų, be to, atsakomybėn traukiamas asmuo nėra baustas, vadovauja socialinės įmonės statusą turinčiai bendrovei (įdarbina neįgalius asmenis) ir prisideda prie visuomeninio gėrio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad J. Š. veiksmuose nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį J. Š. atžvilgiu, motyvuodama tuo, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai. Institucijos nuomone, šiuo atveju J. Š. inkriminuojamą veiką padarė veikdamas būtent neatsargiai, kaip įmonės vadovas nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinti, jog metinių finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų tvarkytojui būtų pateikti per įstatymo nustatytą terminą, o tai, jog akcininkas nepasirašė (nepatvirtino) įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, nešalina įmonės vadovo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl jis (J. Š.) turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti apygardos teismas neturi pagrindo.
6.2. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
6.3. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).
6.4. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos, priešingai nei mano Institucija, galima spręsti, jog minimo administracinio nusižengimo sudėtis yra suformuluota kaip formali (atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla vien už atitinkamų dokumentų nepateikimą, padariniai nėra privalomasis minėto nusižengimo požymis), todėl asmens atsakomybė nesiejama su padarinių kilimu. Pažymėtina, jog esant formaliai nusižengimo sudėčiai, asmeniui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei jis veikė (arba šiuo atveju neveikė) tik esant tiesioginei tyčiai. Neatsargi kaltės forma formalių nusižengimų sudėčių atveju yra negalima, nes neatsargi kaltės forma yra išimtinai siejama su padarinių kilimu, kaip privalomu nusižengimu sudėties požymiu.
6.5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatymo nustatytą terminą (iki 2019 m. birželio 1 d.), nėra. Taip pat nėra ginčo, jog už šių metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą laiku yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. J. Š., tačiau jis savo pareigos neįvykdė. Vis dėl to pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tuo atveju, jei yra visi inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji. Šiuo atveju byloje buvo nustatyti tik objektyvieji ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai (2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui per įstatymo nustatytą terminą, pareigą pateikti minėtus duomenis turėjo įmonės vadovas J. Š., tačiau jis šios pareigos neįvykdė), o subjektyviojo privalomojo ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtino nusižengimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios nepateikti įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nebuvo nustatyta, todėl J. Š. atsakomybė negalima. Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog J. Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, šios įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė laiku tik dėl kaltės trečiųjų asmenų (finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime), už kurių veiksmus J. Š. neatsako. Apygardos teismas pritaria Institucijos argumentams, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą už metinių finansinių ataskaitų rinkinių per įstatymo nustatytą terminą pateikimą yra atsakingi įmonių vadovai, tačiau tuo pačiu pastebėtina, jog įmonės vadovas negali priversti akcininkų susirinkti į visuotinį akcininkų susirinkimą, negali priversti akcininkų patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, jog J. Š. veiksmuose (neveikime) nebuvo tyčios laiku nepateikti finansinių ataskaitų rinkinių, atsižvelgtina į tai, jog J. Š. inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12), nors buvo šaukiami (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžiai dėl UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų teikimo, tvirtinimo (b. l. 21–22), tačiau nebuvo patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinės ataskaitos, o buvo nuspręsta parduoti įmonės akcijas ir laukti, kol UAB (duomenys neskelbtini) akcijos bus parduotos ir naujasis akcininkas patvirtins 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas, nors J. Š. ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. finansinių ataskaitų tvirtinimo (b. l. 23–24). Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog J. Š. neturėjo tiesioginės tyčios laiku nepateikti minėtų duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, minėti duomenys nepateikiami išimtinai tik dėl trečiųjų asmenų, o ne J. Š., kaltės, todėl J. Š. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
6.6. Atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).
6.7. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir dėl to, jog Institucija prašo J. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, J. Š. veikus neatsargia kaltės forma. Šiuo atveju pastebėtina, kad minėti skundo argumentai yra nelogiški ir nesuderinami su Institucijos surašyto administracinio nusižengimo protokolo turiniu J. Š. atžvilgiu (b. l. 2), t. y. peržengia J. Š. administracinio nusižengimo protokolu suformuluoto kaltinimo ribas, taip apribojant asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pažymėtina, jog J. Š. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole J. Š. kaltinamas tik dėl 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 2), t. y. J. Š. kaltinamas nusižengimą padaręs neveikimu, tačiau protokole, skirtingai nei pasisakoma apeliaciniame skunde, nenurodoma apie tai, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, jog dėl J. Š. neveikimo kilo kokie nors padariniai, nors, kaip minėta anksčiau, neatsargios kaltės formos taikymas reikalauja padarinių kilimo, o ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėtis suformuluota tik kaip formali, o ne materiali. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina ir tai, jog teismas gali tik tikslinti byloje nustatytas aplinkybes, o ne suformuluoti naują kaltinimą (naujas nusižengimo aplinkybes), kaip iš esmės apeliaciniu skundu prašo Institucija, ar tuo labiau priimti sprendimą nubausti asmenį už tai, kuo jis net nebuvo kaltinamas pagal administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes.
6.8. Atsakant į skundo argumentus dėl teismų precedentų, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
6.9. Nagrinėjamu atveju J. Š. laiku nepateikė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui dėl trečiųjų asmenų kaltės (vienintelis akcininkas nepatvirtina finansinių ataskaitų rinkinio, ne dėl finansinės ataskaitos trūkumų, o dėl to, jog priėmė sprendimą parduoti turimas akcijas). Institucijos skunde nurodomose bylose buvo kitokios faktinės bylų aplinkybės nei nagrinėjamu atveju: Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018 buvo sprendžiamas įmonės vadovo atsakomybės klausimas, kai jis sąmoningai nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio manydamas, kad tokios pareigos neturi, nes su juo įmonėje nebuvo sudaryta darbo sutartis, įmonė veiklos nevykdė, dėl šių priežasčių manė, kad jam nekilo pareiga pateikti minėtus duomenis registrui; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017 atsakomybėn traukiamas asmuo pats buvo juridinio asmens dalininkas ir tuo pačiu savininkas; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017 vadovas finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikė dėl savo tyčinio neveikimo, nes akcininkai visuotiniame akcininkų susirinkime iš karto vadovo pateikto finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtino dėl finansinės ataskaitos trūkumų, o vadovas nesiėmė visų būtinų priemonių nustatytus trūkumus pašalinti laiku, jog būtų suspėta finansines ataskaitas pateikti laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju Institucijos nurodyti teismų sprendimai neturi precedento galios, nes šioje byloje ir skunde nurodomose bylose skiriasi faktinės aplinkybės, todėl ankstesnių teismų priimti sprendimai dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies taikymo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nesaisto.
6.10. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog J. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Telšių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybinės įmonės Registrų Centras Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.