Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. F. atstovo advokato Vaido Paltanavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimo V. F. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. F. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir ko, kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Bendrovės pareiga pateikti Registrui metinį finansinių ataskaitų rinkinį taip pat reglamentuota Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123, 125, 127 punktuose. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ko steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ko 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d. Esant tokioms aplinkybėms, buvo pažeista Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnis. Už šių duomenų pateikimą atsako bendrovės vadovas, todėl juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ko vadovas V. F. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu V. F. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. Įgaliotas atstovas skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl įvykio, pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų, nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas, remdamasis nekaltumo prezumpcija ir iš jos kylančiu in dubio pro reo principu, skunde nurodo, jog administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas, o administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-97/2012). Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju asmens kaltės nepagrindė nei protokolą surašiusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas. V. F. negalėjo pateikti vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi šie dokumentai administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo patvirtinti bendrovės akcininkų. Tokias aplinkybes nubaustasis nurodė tiek institucijai, surašiusiai protokolą, pateiktame paaiškinime, tiek ir teismui.Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko akcininkų sprendimu bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas buvo atidėtas. Bendrovės generalinis direktorius įpareigotas sušaukti kitą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų tvirtinami ir 2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 28 d., kas ir buvo padaryta. Įstatymas nenumato, kaip elgtis bendrovės vadovui susiklosčius tokiai situacijai, todėl, kol nebuvo audito bendrovių ir buhalterijos tinkamai parengtas 2015 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys, V. F. neturėjo galimybės sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo finansinių ataskaitų patvirtinimui. Skunde taip pat nurodoma, kad V. F. įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2015 m. spalio 27 d., dėl to šiuo atveju teisena turėjo būti nutraukta (Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.8.-3840-718/2014). Pažymima, kad V. F. buvo kaltinamas tuo, kad jis iki 2016 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Kaltinimo laikotarpis – 2016 m. birželio 1 d., todėl aktuali iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnio redakcija. Anot apelianto, pagal teismų praktiką 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, esant trunkamam pažeidimui, taikytinas esamam pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam, kadangi, priešingu atveju, nuobauda už trunkamojo pobūdžio pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį. Paaiškėjus, kad trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas, nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo padarymo dienos. Anot atstovo, nagrinėjamu atveju trunkamasis pažeidimas buvo baigtas 2016 m. birželio 1 d., todėl nuo šios dienos ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Šis terminas jau buvo pasibaigęs ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Be to, kitokio pobūdžio vertinimas negalėtų būti teisiškai pagrįstas, kadangi juridinių asmenų registras viešai skelbia ir nuolat atnaujina duomenis apie įmones, kurios laiku nepateikia metinių finansinių ataskaitų. Tai rodo, kad institucijai, surašiusiai protokolą apie finansinių ataskaitų nepateikimą buvo žinoma jau 2016 m. birželio 1 d. Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo direktorius atsiliepime į V. F. įgalioto atstovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga, t. y. protokole nurodytais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimu, 2017 m. vasario 2 d UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, kitais duomenimis. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro 2017 m. vasario 2 d. Išplėstinio išrašo su istorija 7 punkto matyti, kad juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko vardu veikia ir jam vienasmeniškai atstovauja juridinio asmens vadovas (b. l. 14). Todėl V. F., priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, yra tinkamas subjektas ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme. Nubaustojo atsakomybės nešalina ir tai, kad bendrovėje jis pradėjo dirbti tik nuo 2015 m. spalio 27 d. (paskyrimas registruotas 2015 m. spalio 29 d.), kadangi pareiga pateikti finansines ataskaitas bei metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui kilo 2016 m. birželio 1 d., tai yra jau po to, kai V. F. pradėjo eiti bendrovės vadovo pareigas. Apeliaciniame skunde keliant V. F. kaltės klausimą, pažymima, kad jis neturėjo galimybės pateikti vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi šie dokumentai administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo patvirtinti bendrovės akcininkų. Tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Šios aplinkybės, sprendžiant V. F. kaltės klausimą, jokios reikšmės neturi, nes už minėtus neteisėtus veiksmus (neveikimą) yra atsakingas tik juridinio asmens administracijos vadovas. Be to, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 24 straipsnio 1 dalimi, už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame svarstomas finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo patvirtinimo klausimas, sušaukimą laiku yra atsakingas pats juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ ir ko vadovas, kuris taip pat rengia visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nuo 2016 m. balandžio 4 d. įvykusio bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame finansinė ataskaita dėl jos neišsamumo nebuvo patvirtinta, V. F., kaip vienasmenis bendrovės vadovas, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekiant kuo greičiau pašalinti finansinės ataskaitos netikslumus ir per kuo įmanoma trumpesnį laiką sušaukęs visuotinį akcininkų susirinkimą finansinių ataskaitų, metinio pranešimo patvirtinimui. Aplinkybė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė 2015 m. finansinių rodiklių ataskaitą tvirtinti 2017 m. vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, nepaneigia V. F. kaltės, kadangi jis, būdamas atsakingas už tinkamą ir savalaikį finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo pateikimą Juridinių asmenų registrui, turėjo galimybę, patikslinus 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinius, sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad finansinė ataskaita už 2015 metus vis tik buvo patvirtinta nelaukiant eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, o bendrovės vadovui sušaukus neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kas tik patvirtina, jog būtinybės laukti eilinio susirinkimo nebuvo. Tačiau šis susirinkimas buvo sušauktas tik 2017 m. kovo 1 d., tai yra jau po to, kai VĮ Registrų centras nustatė pažeidimą ir surašė bendrovės vadovui administracinio nusižengimo protokolą. Visos šios aplinkybės rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pareigą ir realią galimybę įvykdyti jam įstatymu pagal einamas pareigas deleguotas funkcijas tinkamai ir laiku, tačiau, bendrovės vadovui 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio bei metinio pranešimo nepateikus laiku ir nesiėmus visų įmanomų priemonių pažeidimo po 2016 m. birželio 1 d. pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. F. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai ir nuobauda pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį jam paskirta pagrįstai. Apeliaciniame skunde keliamas ir administracinės nuobaudos V. F. skyrimo termino pasibaigimo klausimas. Anot apelianto, pagal teismų praktiką 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, esant trunkamam pažeidimui, taikytinas esamam pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam, kadangi, priešingu atveju, nuobauda už trunkamojo pobūdžio pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį. Paaiškėjus, kad trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas, nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo padarymo dienos. Anot atstovo, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad trunkamasis pažeidimas buvo baigtas 2016 m. birželio 1 d., todėl nuo šios dienos ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Šis terminas jau buvo pasibaigęs ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu.Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad V. F. padarė trunkamąjį teisės pažeidimą, ir jo darymo metu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio redakcija, todėl įvertintini apeliacinio skundo argumentai dėl nuobaudos skyrimo termino. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal šio straipsnio dispozicijoje aprašyto nusižengimo sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 172² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir šis pažeidimas ankstesniajame kodekse buvo priskirtas dvyliktame skirsnyje nurodytiems pažeidimams, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 6 mėnesių nuobaudos už jį skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo (o ne paaiškėjimo) dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ir ko“ 2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinis pranešimas Juridinių asmenų registrui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. birželio 1 d. Iki nurodytos dienos minėtų atskaitomybės dokumentų duomenų tvarkytojui nepateikus, buvo pažeistos CK 2.66 straipsnio 4 dalies nuostatos. Bendrovės vadovas V. F. 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinius ir metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui pateikė 2017 m. kovo 28 d. Įvertinusi šiuos pažeidimus, VĮ Registrų centras 2017 m. vasario 2 d. V. F. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Byloje nesant duomenų apie ankstesnius institucijos pažeidimo tyrimo veiksmus, administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena laikytina ir šio trunkamojo nusižengimo nustatymo diena. Apeliacinio skundo argumentai, kad VĮ Registrų centras savo tinklalapyje nuolat atnaujina informaciją apie juridinius asmenis, laiku nepateikusius finansinių ataskaitų rinkinių, todėl jau 2016 m. birželio 1 d. institucijai turėjo būti žinoma apie pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais. Kadangi įstatymo reikalaujami finansinių ataskaitų rinkiniai bei metinis pranešimas už 2015 m. ir pažeidimo nustatymo metu nebuvo pateikti, todėl nagrinėjamu atveju paskutinė pažeidimo padarymo diena laikytina ir jo nustatymo diena – 2017 m. vasario 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. F. buvo paskirta 2017 m. balandžio 3 d., vertinant šiuos duomenis ATPK 35 straipsnio kontekste, matyti, jog nuobauda paskirta nepraleidus 6 mėnesių jos skyrimo nuo pažeidimo nustatymo dienos termino bei 1 metų termino nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas, nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai pripažino V. F. padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir V. F. įgalioto atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.