Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Igorio Pupeikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-275-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 10 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 200 Eur bauda.

M. P. nubausta už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nors M. P. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo iš esmės neginčijama, tačiau teigiama, jog nėra esminio nusižengimo požymio – pavojingumo, be to, nesutinkama su jai paskirta administracine nuobauda.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) metinis pranešimas ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių per įstatymo numatytus terminus, t. y. iki 2021 m. birželio 1 d. ir iki 2022 m. birželio 1 d. Šias aplinkybes papildomai patvirtina Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 8–12).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. negalėjo įvykdyti įstatyme numatytų reikalavimų dėl objektyvių priežasčių. Mirus Bendrovės steigėjams buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai jai liko neperduoti, o nesant pirminių finansinių dokumentų neįmanoma nustatyti nuo 2015 m. nebevykdančios veiklos įmonės skolinių prievolių apimties. Apygardos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2018 m. liepos 3 d. ir eina nuo 2019 m. birželio 18 d. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad per šį M. P. vadovavimo laikotarpį 2018 m. birželio 12 d. buvo pateikta 2017 m. finansinė atskaitomybė, todėl skundo argumentas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. ir 2021 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti įstatymų nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių, yra vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Nors, pasak M. P. atstovo, Bendrovė nevykdo ekonominės veiklos nuo 2015 m., tačiau apygardos teismas pastebi, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą ar yra ją sustabdžiusi, metinės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad M. P. pašalino savo neteisėto neveikimo padarinius ir 2023 m. vasario 16 d. pateikė būtinas ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė neeliminuoja jos atsakomybės už padarytą nusižengimą. Taip pat nepatvirtina šio nusižengimo mažareikšmiškumo, kadangi šių dokumentų pateikimo terminas buvo žymiai praleistas – Bendrovės 2020 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas iki 2021 m. birželio 1 d. (terminas praleistas daugiau nei pusantrų metų), o 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinys – iki 2022 m birželio 1 d. (terminas praleistas daugiau nei aštuonis mėnesius). Be to, M. P. minėtą pareigą įvykdė tik po to, kai 2023 m. vasario 14 d. jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad M. P., kaip Bendrovės vadovei, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai, tai reiškia, jog M. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2019 m. birželio 18 d., ne tik gerai žinojo bei suvokė iki kada turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai, bet ir turėjo pareigą užtikrinti, kad jie būtų pateikti tinkamai ir laiku, tačiau apeliantė įstatymuose numatytų reikalavimų nevykdė ir elgėsi gan aplaidžiai.

Atsižvelgiant į šių nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad M. P. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos nutarimu M. P. yra nubausta pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Institucijos 2023 m. kovo 10 d. nutarimu M. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta 200 Eur bauda, tačiau apeliaciniame skunde prašoma M. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos visai neskirti arba paskirti įspėjimą.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltė formą, ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad sprendimas nubausti M. P. bauda už nusižengimo padarymą neatitinka teismų praktikos. Pažymėtina, kad M. P. atstovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, kurioje asmuo pripažintas kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, tačiau taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir asmeniui nepaskirta administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde nurodytoje byloje bendrovės vadovė ir vienintelė jos akcininkė, kuri savo sprendimu atleido save iš bendrovės direktorės pareigų, nedelsiant kreipėsi į VĮ Registrų centrą, siekdama išsiaiškinti, ar jai reikia pateikti dokumentus apie įmonės valdymo pasikeitimus, tačiau jai buvo atsakyta, kad dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jei keičiamas juridinio asmens vadovas, todėl suklaidinta pažeidėja laiku nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Kaip matyti, minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju M. P. atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad M. P. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Iš tikrųjų pastaroji tik pripažino tik byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. savo neveikimą, tačiau nelaikė savęs kalta dėl šio neveikimo, motyvuodama tuo, kad nusižengimas nėra pavojingas. Be to, byloje nėra aiškiai išreikštos M. P. pozicijos dėl nuoširdaus gailėjimosi. Kita apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Bendrovės veikla buvo sustabdyta dar iki M. P. vadovavimo Bendrovei ir apie tai buvo pranešta mokesčių administratoriui, taip pat nelaikytina atsakomybę lengvinančia. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. P. anksčiau nėra traukta administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusižengimo padarymą, tačiau yra vieną kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami dvejus metus iš eilės, o tai ne tik parodo M. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, aplaidumą ir nerūpestingumą, bet ir didesnį jos veikos pavojingumą. Nepaisant to, kad byloje nėra nustatyta M. P. lengvinančių aplinkybių, jai už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta minimalaus dydžio (200 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju aplinkybė, jog minėti finansinių ataskaitų dokumentai buvo pateikti pavėluotai, nėra laikoma išskirtine, kuriai esant būtų pagrindas už padarytą administracinį nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. P. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, tai yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad M. P. paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Taigi, keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Igorio Pupeikio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.