Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B. atstovo advokato Mariaus Intos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-491-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2022 m. kovo 1 d. nutarimu A. B. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 250 Eur bauda. A. B. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis šiomis normomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir JAR nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR tvarkytojui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir JAR nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.4. Apylinkės teismas įvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimą, o tai, kad A. B., jos atstovo teismo motyvai netenkina, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Minėto nutarimo turinys interpretuojamas subjektyviai, sau palankia linkme, todėl tai vertinama kaip A. B. gynybinė pozicija. Skundo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo pripažinta, kad A. B. teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti akcininkui informaciją apie bendrovę. Be to, nurodytoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su A. B. atsakomybe pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, minėtoje byloje buvo sprendžiama tik dėl vieno konkretaus 2020 m. birželio 11 d. prašymo pateikti informaciją.

1.5. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas vertino ne tik aplinkybę, susijusią su dokumentų perdavimu priėmimo–perdavimo aktu, bet ir visą bendrovės akcininko ir bendrovės komunikavimo dėl informacijos pateikimo eigą (skundžiamos nutarties 10-11 punktai). Teismas vadovavosi ir šioje byloje reikšmingu Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020, kurioje konstatuota, kad akcininkų veiksmai (tiek sąžiningi, tiek nesąžiningi), nešalina juridinių asmenų vadovų atsakomybės už metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą.

1.6. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik veikiant tiesiogine, tačiau ir netiesiogine tyčia (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020) bei neatsargiai. ANK 223 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557-2019). Skunde teigiama, kad būtina remtis naujesne teismų praktika, tačiau ji neturi ryšio su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija – visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties forma (materiali ar formali) negali lemti asmens kaltės rūšies ir formos prezumpcijos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-806/2022).

1.7. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019). Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-46-489/2020 konstatuota, kad pareiškėjo nurodomi faktai dėl dalies akcininkų išreikštos valios (atsisakė tvirtinti aptariamus parengtus dokumentus, nors šiuo klausimu buvo šaukiami net keturi akcininkų susirinkimai) ir dėl to daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, neteisingi; teisės aktai nenustato išimčių, kad esant nesutarimams tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.

1.8. Apeliaciniu skundu bandoma sudaryti įspūdį, kad A. B. negalėjo nieko daryti akcininkui netvirtinant metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau šie teiginiai jokia apimtimi nešalina bendrovės vadovės prievolės pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. A. B. pati nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga kaip bendrovės vadovė ir visų galimų priemonių nesiėmė. Skundo 2.31.1–2.31.3 papunkčiuose nurodytos aplinkybės, kuriomis ginčijamos teismo padarytos išvados, nurodoma informacija apie šauktus bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, patvirtina A. B. pasyvumą. Bendrovės 2020 m. balandžio 24 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nepatvirtinus metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, šie klausimai visuotiniuose akcininkų susirinkimuose vėl įtraukti į susirinkimų darbotvarkes tik atitinkamai po pusės ir pusantrų metų, ką teisingai pastebėjo teismas. Skunde nurodomas visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimas laikantis ABĮ nustatytų jų šaukimo terminų nėra reikšminga aplinkybė, nes šios bylos esmė yra susijusi su metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu Registro tvarkytojui, o ne susirinkimų šaukimo teisėtumo aspektais. Nagrinėjamu atveju visuotinių akcininkų susirinkimų skaičius ir datos leidžia daryti išvadas apie A. B. nepakankamą aktyvumą sprendžiant metinės finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo klausimus (atsiliepimo 4 puslapyje pateikta lentelė, kurioje apibendrinta apeliantės pateikta informacija apie visuotinius akcininkų susirinkimus).

1.9. Neaišku, kokiu pagrindu apeliantas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje ar Šiaulių apygardos teismo nagrinėtą bylą laiko reikšmingesne šios bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste nei skundžiamoje nutartyje cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 motyvai. Nurodytoje byloje buvo sprendžiami atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį klausimai, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi joje pateiktais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad A. B., būdama UAB „A“ vadove, teisės aktų nustatytu terminu nepateikė JAR tvarkytojui 2019 ir 2020 m. finansinių atskaitų rinkinių. Bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 7), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 48–49) ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Be to, byloje nėra ginčo, kad išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kurį juridinio asmens vadovas teikia JAR tvarkytojui, turi visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Apeliaciniame skunde ginčijama A. B. kaltė, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, motyvuojant tuo, kad ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl akcininko UAB ,,B“ veiksmų, nes jis balsavo prieš šių ataskaitų patvirtinimą. Kaip matyti, apeliaciniame skunde toliau laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens vadovas galėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, jeigu jis turėtų patvirtintus juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau jų nepateiktų JAR tvarkytojui.

Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad A. B. nekilo pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes tokie rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, kad nepriklausomai nuo susiklosčiusios konfliktinės situacijos, nesusipratimų tarp bendrovės vadovės ir akcininko, nurodytas reikalavimas neišnyko ir už jo nevykdymą yra atsakinga A. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. iš tiesų šaukė visuotinius akcininkų susirinkimus dėl bendrovės 2019 ir 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, kurie dėl UAB ,,B“ prieštaravimų nebuvo patvirtinti. Vis dėlto, šiuo atveju nustatyta, kad 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas akcininkui UAB „B“ 2020 m. balandžio 23 d., nurodant, jog A. B. neatsakė į jai pateiktus klausimus, susijusius su finansinėmis ataskaitomis, akcininkui nėra aišku, ar bendrovės veikla teisingai atvaizduota finansinėse ataskaitose (b. l. 23), o 2020 m. rinkinys nepatvirtintas UAB ,,B“, nurodant, kad 2021 m. balandžio 14 ir 22 d. buvo pateikti prašymai A. B. dėl informacijos pateikimo, tačiau ji nurodė šiuos dokumentus pateiksianti per 14 dienų nuo pranešimo akcininkui pateikimo dienos, t. y. jau po susirinkimo, taigi, A. B. nesudarė sąlygų akcininkui pasiruošti sprendimo priėmimui (b. l. 26). Analogiška situacija susidarė 2021 m. gruodžio 13 d. šaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kai visuotiniam akcininkų susirinkimui pakartotinai buvo teikiami 2019 ir 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tvirtinimui (b. l. 28–34). Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinta, kad nuo 2009 m. besitęsiantis konfliktas tarp bendrovės akcininkų netrukdė A. B. pateikti bendrovės 2005–2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinius JAR tvarkytojui. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad priežastys, dėl kurių dokumentai nebuvo tvirtinami ir kiti su vykstančiu konfliktu susiję veiksniai, šios bylos kontekste, sprendžiant kaltės klausimą, neturi reikšmės. Esminis aspektas yra tas, kad A. B. neįvykdė prisiimto įsipareigojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pabrėžia, kad teisės aktai nenustato jokių išimčių, jog, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovės vadovui galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, įskaitant atvejus, kai akcininkai atsisako tvirtinti šiuos dokumentus. Sutiktina, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar atskiri akcininkai veikė sąžiningai ar nesąžiningai, realizuodami šią teisę atitinkamai balsuodami, priimant bendrovės 2019 ir 2020 m. finansinės ataskaitų rinkinius, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai, kaip precedentu, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021 pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu dėl „teisinės aklavietės“. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju yra aktualus kitas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas išaiškinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020), kuriuo pagrįstai vadovavosi apylinkės teismas. Pagal šį išaiškinimą, konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo, pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.

Skundžiamoje nutartyje ir apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama A. B. pareigos pateikti akcininkams jų prašomą informaciją apie Bendrovės veiklą (kurios nepateikimas galimai nulėmė akcininko sprendimą netvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinių) (ne)tinkamam vykdymui. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021, kurioje buvo sprendžiama dėl A. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. A. B. buvo kaltinama tuo, kad būdama Bendrovės vadove per septynias dienas nuo akcininkės UAB „B“ reikalavimo pateikti informaciją gavimo dienos nepateikė apie Bendrovę informacijos, nurodytos ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, ir taip pažeidė UAB „B“, kaip bendrovės akcininkės, teises, ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį prieš A. B. nutraukta, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Visų pirma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtame nutarime nėra nustatyta, kad A. B. pareigos pateikti informacija nėra pažeidusi. Jame konstatuota, kad byloje keliamos aplinkybės (dėl akcininkės teisės į informaciją apimties, bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkei procese ribų, nustatymo, ar informacija (dokumentai), kurią bendrovė atsisakė suteikti akcininkei, pagrįstai priskirtina konfidencialiai informacijai, ar jos bei dokumentų kopijų pateikimas akcininkei darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų jos interesus ir pan.) yra ginčo dėl akcininko teisės į informaciją, kilusio tarp akcininkės ir bendrovės, dalykas, šias aplinkybes ginčo šalys turi pagrįsti ir įrodyti civilinio proceso nustatyta tvarka. Antra, kaip teisingai pastebėta atsiliepime, nurodytoje byloje buvo sprendžiama tik dėl vieno konkretaus 2020 m. birželio 11 d. prašymo pateikti informaciją. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas neįvertino minėto nutarimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau remiamasi apygardos teismų nutartimis, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio visų teismų praktiką, išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020 konstatavo, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti jo kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra būtina nustatyti A. B. tiesioginės tyčios. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymų, patvirtinančių, jog A. B., kaip bendrovės vadovė, privalėdama elgtis atsakingai ir rūpestingai, ir užtikrinti, kad juridinis asmuo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir susijusių su duomenų teikimu atitinkamoms institucijoms, būtų dėjusi pastangas, kad finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui būtų pateikti laiku, nėra. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 taip pat išaiškinta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Mariaus Intos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.